Damaskas, vasario 6 d. (AFP-ELTA). Pirmadienį Sirijos vyriausybė paragino tarptautinę bendruomenę padėti šaliai, kurioje per 7,8 balo žemės drebėjimą kaimyninėje Turkijoje žuvo daugiau nei 800 žmonių.
„Sirija kreipiasi į Jungtinių Tautų valstybes nares (…) Tarptautinį Raudonojo kryžiaus komitetą ir kitas humanitarines grupes“ ir prašo padėti „atremti niokojantį žemės drebėjimą“, sakoma Užsienio reikalų ministerijos pranešime.
Jungtinė Karalystė (JK) pirmadienį paskelbė įvedanti tikslinių sankcijų šešiems Sirijos prezidento Basharo al-Assado režimo pareigūnams, įskaitant užsienio reikalų ministrą Faisalą Mekdadą. Sankcijos įvestos už „represijas Sirijos žmonių atžvilgiu ir pasinaudojimą jų kančiomis“.
Priemonės, pagal kurias Sirijos pareigūnams bus draudžiama įvažiuoti į JK ir bus įšaldomas jų turtas šalyje, paskelbtos per 10-ąsias Arabų pavasario Sirijoje metines. Sankcijos taip pat įvestos B. al-Assado patarėjui, dviem aukšto rango kariuomenės vadams ir dviem verslininkams.
„B. al-Assado režimas Sirijos žmones pasmerkė dešimtmečiui brutalumo vien už reikalavimą taikių reformų“, – pranešime tvirtino JK užsienio reikalų sekretorius Dominicas Raabas.
„Šiandien dar šešis režimo asmenis laikome atsakingus už piliečių, kuriuos jie turėtų saugoti, puolimą“, – teigė D. Raabas.
Tai yra pirmosios Sirijos režimo vadovybei JK įvestos sankcijos pagal po „Brexito“ pradėtą įgyvendinti nepriklausomą JK sankcijų politiką. 353 sankcijų paketą JK perėmė iš anksčiau ES įvestų sankcijų.
JK, kuri 2020 m. sausį oficialiai pasitraukė iš ES, anksčiau sankcijas įvesdavo per bendriją.
Turkijos URM ketvirtadienį griežtai reagavo į Sirijos parlamento priimtą rezoliuciją, kurioje Osmanų imperijos teritorijoje XX amžiaus pradžioje vykusios armėnų žudynes pripažįstamos genocidu.
„Šiandien priimtas Sirijos parlamento sprendimas laikyti 1915 metų įvykius vadinamuoju genocidu yra pamokomas pavyzdys, kaip veidmainiauja režimas, kuris daugelį metų rengė skerdynes, milijonus žmonių išvarė iš savo namų ir naudojo cheminį ginklą“, – sakoma Turkijos URM pareiškime.
Jame taip pat teigiama, kad Damaskui „tenka atsakomybė už humanitarinę dramą, vykstančią Turkijos ir Sirijos pasienyje“.
Kaip anksčiau pranešė naujienų agentūra SANA, Sirijos parlamento deputatai rezoliuciją priėmė vienbalsiai. Dokumente pažymima, kad „masiniai nusikaltimai, XX amžiaus pradžioje įvykdyti Osmanų imperijoje armėnų tautos atžvilgiu, pripažįstami genocidu“.
Balandžio 24-ąją Armėnijoje kasmet pažymima Armėnų genocido aukų atminimo diena. Šią dieną 1915 metais prasidėjo armėnų inteligentijos atstovų deportacija iš Konstantinopolio.
XIX amžiaus pabaigoje – XX amžiaus pradžioje Osmanų imperijoje reguliariai buvo persekiojami armėnai. 1915 metais buvo sunaikinta daugiau kaip 1,5 milijono šios tautos atstovų. Armėnų tautos genocido faktą pripažino daugelis pasaulio valstybių. Pirmas tai 1965 metais padarė Urugvajus. Vėliau jo pavyzdžiu pasekė Prancūzija, Italija, Nyderlandai, Belgija, Lenkija, Lietuva, Slovakija, Švedija, kitos šalys.
Armėnų genocidą taip pat pripažino Europos Parlamentas ir Pasaulio bažnyčių taryba. Iš 50-ties Amerikos valstijų 44-ios pripažino ir pasmerkė armėnų genocidą, taip pat paskelbė balandžio 24-ąją Armėnų genocido aukų diena.
Turkija neigia kaltinimus dėl armėnų genocido ir griežtai reaguoja į kritiką šiuo klausimu.
Rusija ir Turkija Sirijoje artėja prie atviros konfrontacijos, praneša agentūra „Reuters“.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas antradienį pagrasino Rusijos remiamoms sirų pajėgoms, kad jos sumokės didelę kainą už atakas prieš jo šalies karius. Vyriausybė Maskvoje tuo tarpu pareikalavo, kad būtų nutraukti visi reidai prieš Rusijos ir Sirijos pajėgas sukilėlių kontroliuojamoje Idlibo provincijoje. Sirijos kariuomenė pabrėžė, kad į turkų atakas bus atsakyta.
Rusijos naujienų agentūra TASS pranešė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį turėjo telefonu kalbėti su R. T. Erdoganu. JT įspėja, kad dėl mūšių vėl kils pabėgėlių banga Idlibe Sirijos šiaurės vakaruose.
Antradienį sirų daliniams pavyko perimti strategiškai svarbaus kelio M5 tarp Alepo ir Damasko kontrolę – jis nuo 2012-ųjų buvo kontroliuojamas sukilėlių. Turkijos remiami sukilėliai tada pradėjo atsakomąjį puolimą ir priartėjo prie Nairbo miesto.
Pirmadienį situacija paaštrėjo, kad per Sirijos karių surengtą puolimą žuvo penki turkų kariai. Be to, Turkijos ir Rusijos pokalbiai dėl mūšių nutraukimo baigėsi be konkrečių rezultatų. R. T. Erdoganas paskelbė, kad trečiadienį pristatys planą dėl Idlibo.
Turkija remia sukilėlius Idlibe. Rusija ir Iranas tuo tarpu yra Sirijos prezidento Basharo al Assado dalinių pusėje. Nuo 2011 metų, kai kilo pilietinis karas, į Turkiją pabėgo 3,6 mln. sirų. Anot R. T. Erdogano, jo šalis nebegali priimti daugiau žmonių.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmą kartą atvyko į Damaską ir čia susitiko su Sirijos vadovu Basharu al Assadu. Apie tai Damaske pranešė prezidentūra.
Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, agentūros „Interfax“ duomenimis, sakė, kad abu prezidentai susitiko Rusijos pajėgų bazėje. Vienoje nuotraukoje buvo matyti, kaip jie spaudžia vienas kitam rankas. Apie vizitą iš anksto nebuvo skelbta.
Susitikime buvo kalbama apie padėtį įvairiuose šalies regionuose, sakė D. Peskovas. Situacijos vertinimą pateikė kariuomenė. V. Putinas, anot atstovo, pareiškė galįs užtikrintai pasakyti, „kad buvo įveiktas ilgas kelias šalies teritoriniam integralumui atkurti“.
Sirijos prezidentūros duomenimis, B. al Assadas padėkojo rusų kariams už jų „auką“ pilietiniame kare, informuoja agentūra „Reuters“.
Anot D. Peskovo, V. Putinas važiavo Damasko gatvėmis, kad įvertintų situaciją. Čia esą plika akimi buvo matyti, kad „taikus gyvenimas atkurtas“.
Beveik devynerius metus trunkančiame pilietiniame kare Maskva greta Irano yra svarbiausia B. al Assado rėmėja. Padedamos Rusijos, B. al Assado pajėgos vėl kontroliuoja du trečdalius šalies teritorijos.
V. Putinas netikėtai Sirijoje lankėsi jau 2017 metų gruodį. Tada jis su B. al Assadu susitiko Rusijos karinių oro pajėgų bazėje Latakijos provincijoje šalies vakaruose. 2017-ųjų lapkritį V. Putinas Sirijos vadovą priėmė Sočyje.
Šeštadienį V. Putinas Rusijoje turėtų priimti Vokietijos kanclerę Angelą Markel, su kuria, be kita ko, aptars padėtį Sirijoje.
Rusija ketvirtadienį pareikalavo, kad visi JAV kariai, kurie dar yra likę Sirijoje, pasitrauktų iš Sirijos teritorijos, ir pasmerkė JAV kaip okupacinę jėgą šioje karo nusiaubtoje Vidurio Rytų valstybėje.
„Kalbant apie Amerikos karių buvimą Sirijoje, mūsų pozicija gerai žinoma. Vieninteliai Rusijos padaliniai yra Sirijoje teisėtai, Sirijos vadovybės kvietimu“, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas, kuris anksčiau šį mėnesį nurodė išvesti iš Sirijos beveik visus savo šalies karius, šią savaitę skelbė, kad „nedidelis skaičius JAV karių vis dėlto liks Sirijoje, kad saugotų naftos telkinius“.
D. Trumpas anksčiau šį mėnesį nusprendė išvesti apie 1 000 savo šalies karių iš Sirijos. JAV apie savo karių išvedimą iš Šiaurės rytų Sirijos paskelbė kelios dienos prieš Turkijos karinio puolimo prieš kurdų kovotojus Sirijoje pradžią.
Šis žingsnis sulaukė didelės JAV kurdų sąjungininkų, kurie kartu su JAV pajėgomis kovojo su „islamo valstybe“ (IS) Sirijoje, kritikos.
Gibraltaro Aukščiausiasis teismas nusprendė pratęsti tanklaivio „Grace 1“ sulaikymą dviem savaitėms. Tai penktadienį pranešė „Reuters“, remdamasi šios Didžiosios Britanijos užjūrio teritorijos vyriausybe.
Sprendimą pratęsti tanklaivio sulaikymą 14-kai dienų paskelbė Gibraltaro generalinis prokuroras Michaelis Llamas.
Gibraltaro valdžia ketvirtadienį sulaikė tanklaivį „Grace 1“, įtarusi, kad jis gabena naftą į Siriją, pažeisdamas šiai šaliai taikomas sankcijas. Operacijoje dalyvavo Didžiosios Britanijos jūrų pėstininkai. Pasak Gibraltaro pareigūnų, 28 įgulos nariai, Indijos, Pakistano ir Ukrainos piliečiai, tebėra tanklaivyje, kuriame, kol vyksta tyrimas, taip pat yra Gibraltaro policijos ir muitinės darbuotojų.
ES sankcijų Damaskui paketas draudžia beveik visus Europos verslo kontaktus su Sirija, ypač naftos ir jos produktų prekybos srityje. Be to, sankcijos taikomos šios šalies vadovybei – į didelį „juodąjį sąrašą“, be kita ko, įtraukti prezidentas Basharas al Assadas ir jo šeimos nariai.
Didžiosios Britanijos karinių jūrų pajėgų laivams Gibraltaro sąsiauryje sulaikius Irano tanklaivį, gali padidėti įtampa Persijos įlankos zonoje. Kaip praneša televizijos kanalas „Press TV“, tai ketvirtadienį pareiškė oficialus Irano URM atstovas.
„Destruktyvūs Didžiosios Britanijos veiksmai, susiję su naftos tanklaivio užgrobimu, gali padidinti įtampą Persijos įlankoje“, – cituoja kanalas oficialų Irano užsienio politikos žinybos atstovą.
Anksčiau Gibraltaro, britų valdos Pirėnų pusiasalio pakrantėje, valdžia sulaikė tanklaivį „Grace 1“, įtarusi, kad jis gabena naftą į Siriją, pažeisdamas šiai šaliai taikomas sankcijas.
ES sankcijų Damaskui paketas draudžia beveik visus Europos verslo kontaktus su Sirija, ypač naftos ir jos produktų prekybos srityje. Be to, sankcijos taikomos šios šalies vadovybei – į didelį „juodąjį sąrašą“, be kita ko, įtraukti prezidentas Basharas al Assadas ir jo šeimos nariai.
Nuo
2001 metų Rugsėjo 11-osios aš buvau tiesiogiai įtrauktas į šalies vyriausiąją
Nacionalinio saugumo komandą patarinėti planuojant ir vykdant Jungtinių
Valstijų ir jungtinių pajėgų atsaką į atakas.
Aš
treniravau karinius būrius išsiskleisti, prižiūrėjau ir vedžiau žvalgybos, sekimo
ir zondavimo operacijas, ir buvau pirmosios operacijos „Patvari laisvė“, taip
pat operacijos „Irako laisvė“ vadas.
Mano
parama prezidentui Trumpui išvesti amerikiečių karius iš Sirijos ir netrukus –
iš Afganistano nulemta ne tik mano žinių ir patirčių po Rugsėjo 11-osios, bet ir
keturių dešimtmečių karinės ir civilinės patirties planuojant ir vykdant
nacionalinio saugumo politiką. Nacionalinio saugumo dalyką studijavau pas
Harvarde dėstantį amerikietį atsargos jūrų pėstininką, generolą leitenantą
Micką Trainorą ir daugelį kitų didžių mąstytojų JAV Karinio jūrų laivyno
koledže.
Iš mano biografijos faktų matyti, kad esu ne pacifistas, tačiau karo baisumus mačiau savo paties akimis ir suprantu, kad karinė jėga turi būti paskutinė išeitis, ir kad vyriausiojo vado pareiga yra parvesti karinius dalinius namo, kai tik nustatytos misijos tikslas yra pasiektas.
Priešingai nei dvipartinė užsienio politikos pelkė[1], kuri pastarąjį dešimtmetį nuolat parodydavo savo klaidingumą dėl beveik kiekvieno svarbesnio karinio sprendimo, prezidentas Trumpas laikosi aiškios, tvirtos ir tikroviškos užsienio politikos, susitelkdamas į „pirmiausia – Amerika“ tikslo iškėlimą. Atkurdamas Amerikos kariuomenę, sumušdamas ISIS, padarydamas galą sandėriui su Iranu, sumažindamas įtampą su Šiaurės Korėja, jis kaskart įrodo, kad užsienio politikos pelkės neigiami balsai neteisūs.
Tais, kurie mus vedė į nuokalnę nenusisekusių ir pavojingų, nesibaigiančių karų Viduriniuosiuose Rytuose, Pietvakarių Azijoje ir dar toliau keliu, turėtų būti žmonės, kurių mažiausiai reikia klausytis kalbant apie Siriją. Iš tikrųjų daugelis žmonių, šiandien puolančių prezidentą Trumpą dėl Sirijos, yra patys atsakingi už chaosą, regimą dabar Viduriniuosiuose Rytuose. Kodėl reikėtų tikėti žmonių grupe, kurios taisyklės visą laiką pasirodo abejotinos palyginti su žmogumi, kurio taisyklės ir instinktas užsienio politikos atžvilgiu nuolat pasirodo esantis teisingas?
Užsienio
politikos pelkės nariai netgi negali paaiškinti, kodėl Amerikos nacionalinis
interesas yra 2000 amerikiečių karių ir žvalgybos karininkų laikyti Sirijoje
įvykdžius misiją, kurią prezidentas jiems pavedė prieš dvejus metus: sunaikinti
ir nugalėti ISIS. Ar negali būti, kad užsienio politikos pelkei niekada iš
tikrųjų nerūpėjo įveikti ISIS, ir vietoj to ji nori, kad mes liktume Sirijoje
dėl jos klaidinančio ir pavojingo fetišo sukurti dar vieną režimo pasikeitimą
Viduriniuosiuose Rytuose?
Jie šaukia, kad mums išėjus prasidės chaosas, patogiai ignoruodami faktą, kad didžiausias chaosas, kurį regime Viduriniuosiuose Rytuose, yra tiesioginė jų dienotvarkės pakeisti režimą Libijoje ir Irake pasekmė. Dar daugiau: nejaugi iš tikrųjų norime, kad Sirija pavirstų į dar vieną Afganistaną, kuriame stovime 17 metų be jokio realaus tikslo ir Amerikos interesų, dėl kurių vertėtų rizikuoti?
Mes jau anksčiau matėme šį scenarijų, ir jis Jungtinėms Valstijoms baigėsi nekaip. Bet užsienio politikos pelkei tai nieko nereiškia, nes ji net ir nepretenduoja į nacionalinį interesą, veikiau tai – neįgyvendinama svajonė Viduriniuosiuose Rytuose įdiegti liberaliąją demokratiją.
Laimė,
prezidentas Trumpas supranta, kad mes mūsų karo padaliniams skolingi daug
daugiau.
Prezidentas
supranta tai, ką suprantame mes: Vidurinieji Rytai niekada nebus liberaliai
demokratiški, ir kad mūsų užsienio politika niekada neturi būti vedama didingų
ideologinių tikslų, o veikiau privalo remtis paparasta dogma, kuri kelia
klausimą: „Kas geriausia Amerikai ir jos žmonėms?“
Kai
dėl Sirijos, man visiškai aišku, kad nėra jokio apčiuopiamo Amerikos intereso
tenai pasilikti. Kaip trisdešimt dvejų metų kariškis galiu pasakyti, kad
prezidentas Trumpas yra visiškai teisus – mes įvykdėme misiją, sunaikinome
priešą, ir dabar atėjo laikas mūsų kariams grįžti namo bei paskelbti pergalę.
O
tų, kurie su tuo nesutinka, galiu paklausti tik vieno: „Kiek dar amerikiečių
kraujo jūs ketinate išlieti, kad pasiektumėte savo tikslą pakeisti režimą
Sirijoje? Nes jeigu paklaustumėte manęs, atsakymas būtų labai aiškus – nė vieno
lašo.“
Atsargos pulkininkas Robas Manessas įstojo į JAV oro pajėgas būdamas septyniolikos metų, jose dirbo sprogstamųjų atliekų šalinimo techniku. Kaip karininkas jis tarnavo Jungtinio štabo viršininkų gretose, išgyveno Rugsėjo 11-osios išpuolį prieš Pentagoną, kovos metu vadovavo B-1 bombonešių eskadrilei, buvo didžiausio Amerikos desantinės oro žvalgybos sparno vado pavaduotojas ir šio sparno branduolinių operacijų aviacijos pulko vadas.
Iš
anglų k. vertė Aaronas Rosenbaumas
Versta iš https://www.breitbart.com/politics/2018/12/21/maness-the-foreign-policy-swamp-why-they-are-wrong-and-president-trump-is-right-on-syria/
[1]foreign policy swamp – frazeologizmas, reiškiantis Vašingtono ir jo apylinkių lobistus, išnaudojančius valdžią praturtėjimo tikslu. Išsireiškimas nurodo į miestui dovanotus plotus – pelkes Kolumbijos rajone. Apygardos aplink Vašingtoną pačios turtingiausios pagal gyventojų pajamas, jose gyvena lobistai ir biurokratai, turintys valdiškus darbus su didesnėmis algomis nei privačiam sektoriuje, labai didelėmis pensijomis ir sveikatos draudimais, jų beveik neįmanoma atleisti iš darbo. Donaldo Trumpo kampanijos metu buvo iškeltas šūkis – „nusausinkime pelkes“. Taigi perkeltine prasme norima pasakyti, kad „pelkių gyventojai“ (krokodilai ir gyvatės) priešinasi naujojo prezidento reformoms. (Vert. past.)
Aukšta JAV delegacija, anot žiniasklaidos, birželio gale Damaske susitiko su Sirijos žvalgybos vadu, kad aptartų šalies ateitį. Libano laikraštis „Al-Achbar“ rašo, kad paskutinę birželio savaitę keli JAV žvalgybos ir saugumo tarnybų darbuotojai Emyratų lėktuvu atvyko į Sirijos sostinę. Čia jie susitiko su įtakingu Sirijos slaptosios tarnybos vadu Ali Mamluku.
Susitikimas Meseho kvartale, kuriam tarpininkavo Rusija ir Jungtiniai Arabų Emyratai, truko keturias valandas, rašo „Hezbollah“ artimas laikraštis. Sirijos pusėje pokalbiuose dar dalyvavo slaptųjų tarnybų generalinis direktorius Dibas Seitunas bei generalinio štabo vado pavaduotojas Mowafakas Assaadas. Oficialiai ši informacija nepatvirtinta. Jei toks susitikimas iš tikrųjų vyko, tai būtų sensacija.
Anot „Al Achbar“, JAV atstovai pasiūlė atitraukti iš Sirijos visas amerikiečių pajėgas su sąlyga, kad mainais Pietų Siriją paliks Irano daliniai, JAV galės naudotis naftos ištekliais Rytų Sirijoje ir gaus informaciją apie „teroristinių grupuočių“ užsienio kovotojus. Sirija tokius žingsnius atmetė kaip per ankstyvus, tačiau pažadėjo tolesnius pokalbius.
JAV nutraukė savo santykius su Sirija, kai prezidentas Basharas al Assadas 2011 metais ėmėsi smurto prieš taikius demonstrantus. Vėlesniais metais Vašingtonas rėmė įvairias sukilėlių grupuotes kovoje su B. al Assadu, tačiau vėliau karinę paramą nutraukė. Nuo 2014 metų JAV pajėgos susitelkusios į kovą su „Islamo valstybės“ (IS) džihadistais.
Dėl to Rytų Sirijoje dislokuota šimtai JAV specialiųjų pajėgų karių, kurie remia kurdų arabų aljansą SDF. Kovos su IS operacija koordinuojama su B. al Assado sąjungininke Rusija, tačiau oficialių JAV kontaktų su Sirijos vyriausybe nėra. Žvalgybos vadams A. Mamlukui ir D. Seitunui JAV vyriausybė taiko sankcijas dėl jų vaidmens pažeidinėjant žmogaus teises.
Sirijos prezidentas Basharas al-Assadas ketvirtadienį surengė netikėtą vizitą į Rusiją, informuoja „Deutsche Welle“.
B. al-Assadas susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, jie aptarė karinius ir politinius klausimus bei ekonominius ryšius.
Remiantis pranešimais, V. Putinas pasveikino Sirijos prezidentą su dideliais Sirijos kariuomenės pasiekimais kovoje su terorizmu, pabrėždamas, kad kariniai laimėjimai sudarė tinkamas sąlygas atnaujinti politinį procesą.
Rusijos vadovas pridūrė, kad bendras jų tikslas yra atgaivinti Sirijos ekonomiką ir suteikti humanitarinę pagalbą.
Rusija yra pagrindinė B. al-Assado sąjungininkė. Karinė Rusijos parama padėjo pastaraisiais mėnesiais Sirijos prezidentui užimti didžiules sukilėlių kontroliuotas teritorijas.
Paskutinį kartą abu prezidentai buvo susitikę gruodį Rusijos oro bazėje Sirijoje. Pats B. al-Assadas skrido į Rusiją susitikti su V. Putinu 2017-ųjų lapkritį ir 2015-ųjų spalį.
Sirijos prezidento vizitas Sočyje buvo surengtas dieną prieš Vokietijos kanclerės Angelos Merkel susitikimą su V. Putinu. Penktadienį Sočyje kanclerė susitiks su Rusijos prezidentu, tai bus pirmasis šiais metais jųdviejų susitikimas.
Lietuva palaiko veiksmus, kurių ėmėsi JAV, Jungtinė Karalystė ir Prancūzija prieš Sirijos režimo cheminio ginklo pajėgumus, rašoma Užsienio reikalų ministerijos (URM) šeštadienį išplatintame pranešime.
„Sirijos režimas pažeidė ne vieną raudoną liniją, kuri buvo nužymėta anksčiau. Tai buvo vienintelis galimas atsakas reaguojant į cheminio ginklo panaudojimą prieš civilius gyventojus, tarp kurių buvo ir vaikų. Tarptautinės bendruomenės signalas Basharo al Assado režimui ir jį palaikančioms šalims – vienintelis būdas sustabdyti cheminio ginklo panaudojimą ateityje“, rašoma pranešime.
Užsienio reikalų ministerija toliau atidžiai stebės situaciją ir veiksmus Sirijoje.
ELTA primena, kad ankstų šeštadienio rytą surengtos operacijos metu Jungtinės Amerikos Valstijos, Jungtinė Karalystė ir Prancūzija bombardavo Sirijos vyriausybės taikinius. Taip JAV su sąjungininkėmis reagavo į įtariamą cheminę ataką Sirijos Dumos mieste.
Pentagono teigimu, buvo smogta trims taikiniams: Damaske esančiam mokslinių tyrimų centrui, tariamai susijusiam su cheminių ir biologinių ginklų gamyba, cheminių ginklų saugyklai netoli Homso miesto, cheminių ginklų įrangos saugyklai ir svarbiam kariniam postui šalia Homso.
Valstybinė Sirijos televizija skelbė, kad vyriausybės pajėgos numušė daugiau kaip tuziną raketų.
Tuo tarpu Rusijos ambasadorius JAV pareiškė, kad ataka prieš jos sąjungininkę „nebus palikta be pasekmių“.
Pentagonas šeštadienį skelbė, kad bendros JAV, Jungtinės Karalystės (JK) ir Prancūzijos operacijos prieš Sirijos režimą metu buvo „sėkmingai smogta kiekvienam taikiniui“, taip atmetant Rusijos teiginius, kad 70 proc. raketų buvo numušta.
„Nesiekiame konflikto Sirijoje, tačiau negalime leisti daryti tokių sunkių tarptautinės teisės pažeidimų. Sėkmingai smogėme kiekvienam taikiniui, smūgiai buvo pateisinami, teisėti ir proporcingi“, – reporteriams sakė Pentagono atstovė Dana White.
JAV, JK ir Prancūzija anksti šeštadienį bombardavo Sirijos vyriausybės taikinius: cheminių ginklų saugyklas, mokslinių tyrimų centrus. Šiais veiksmais jos reagavo į įtariamą cheminę ataką Sirijos Dumos mieste. Teigiama, kad praėjusį savaitgalį sukilėlių kontroliuotoje Dumoje buvo panaudotas cheminis ginklas ir už tai atsakingas Sirijos režimas. Per cheminio ginklo ataką žuvo mažiausiai 40 žmonių.
JAV prezidentas apie smūgį Sirijai: misija įvykdyta
JAV prezidentas Donaldas Trumpas džiaugiasi Sirijos režimui suduotu smūgiu, teigdamas, kad „rezultatas negalėjo būti geresnis“.
JAV, Jungtinė Karalystė (JK) ir Prancūzija bombardavo Sirijos vyriausybės taikinius: cheminių ginklų saugyklas, mokslinių tyrimų centrus. Šiais veiksmais jos reagavo į įtariamą cheminę ataką Sirijos Dumos mieste.
Teigiama, kad praėjusį savaitgalį sukilėlių kontroliuotoje Dumoje buvo panaudotas cheminis ginklas ir už tai atsakingas Sirijos režimas. Per cheminio ginklo ataką žuvo mažiausiai 40 žmonių.
Šiuo smūgiu JAV, JK ir Prancūzija siekė atgrasinti Basharo al-Assado režimą nuo tolesnio cheminių ginklų naudojimo ir nubausti už praėjusį savaitgalį įvykdytą ataką.
ES išreiškė paramą JAV, JK ir Prancūzijos atakai Sirijoje
Šeštadienį Europos Sąjungos lyderiai išreiškė paramą naktį Sirijos režimui suduotam JAV, Jungtinės Karalystės (JK) ir Prancūzijos smūgiui ir ragino Rusiją bei Iraną padėti užkirsti kelią tolesnėms Sirijos vyriausybėms cheminėms atakoms.
„ES ragina visas šalis, ypač Rusiją ir Iraną, pasinaudoti savo įtaka, siekiant užkirsti kelią bet kokiam tolesniam cheminių ginklų naudojimui, ypač Sirijos režimui“, – teigiama ES pranešime.
Remiantis naujienų agentūros „Reuters“ pranešimais, Vokietijos kanclerė Angela Merkel teigė, kad intervencija Sirijoje buvo „būtina ir tinkama“, o Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Donaldas Tuskas pareiškė, kad ES „stovi su sąjungininkėmis teisingumo pusėje“.
„JAV, Prancūzijos ir JK smūgiai aiškiai parodo, kad Sirijos režimas negali kartu su Rusija ir Iranu toliau tęsti šios žmonių tragedijos, bent jau nesulaukiant pasekmių“, – sakė D. Tuskas.
Anksti šeštadienį JAV, JK ir Prancūzija smogė Sirijos režimo taikiniams Sirijos sostinėje ir aplink ją, tai buvo jų atsakas į praėjusį savaitgalį Sirijos Dumos mieste įvykdytą cheminę ataką, dėl kurios kaltinamas Sirijos režimas.
Sirijos prezidentas teigia esąs dar labiau pasiryžęs kovoti su terorizmu
Sirijos prezidentas Basharas al-Assadas teigia, kad JAV ir sąjungininkių raketų smūgiai prieš jo vyriausybės taikinius Sirijoje tik padidino jo pasiryžimą „kovoti su terorizmu“ ir „sutriuškinti sukilėlių pajėgas“.
„Ši agresija tik padidins Sirijos ir jos žmonių pasiryžimą ir toliau kovoti ir sunaikinti terorizmą kiekviename šalies colyje“, – reaguodamas į JAV, Jungtinės Karalystės (JK) ir Prancūzijos veiksmus, sakė B. al-Assadas.
Sirijos prezidentas pasisakė po anksti šeštadienį JAV, JK ir Prancūzijos surengto puolimo. Sirija teigia, kad pavyko numušti 71 iš 103 paleistų sparnuotųjų raketų.
Tuo tarpu Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Yves’as Le Drianas teigė, kad naktį Sirijoje JK, Prancūzijos ir JAV įvykdyti raketų smūgiai sunaikino didžiulę Damasko cheminių ginklų atsargų dalį.
„Sunaikinta didžiulė Sirijos cheminio arsenalo dalis“, – sakė ministras.
Šiais veiksmais JAV su sąjungininkėmis reagavo į praėjusį savaitgalį sukilėlių kontroliuotame Sirijos Dumos mieste įvykdytą cheminę ataką, dėl kurios kaltinamas Sirijos režimas. Teigiama, kad praėjusį šeštadienį Dumoje žuvo mažiausiai 40 žmonių.
Rusija teigia, kad nėra aukų tarp Sirijos civilių ir karių
Rusijos gynybos ministerija teigia, kad JAV, Jungtinės Karalystės (JK) ir Prancūzijos smūgiai Sirijoje nepareikalavo aukų tarp Sirijos civilių ir kariškių.
„Remiantis preliminaria informacija, nėra jokių aukų tarp taikių civilių ir Sirijos kariškių“, – per spaudos konferenciją Rusijos gynybos ministerijoje sakė Rusijos kariuomenės Generalinio štabo operacijų valdybos viršininkas generolas pulkininkas Sergejus Rudskojus.
Tai, kad nėra aukų, anot S. Rudskojaus, rodo „puikius Sirijos kariuomenės, kurią apmokė mūsų specialistai, įgūdžius“. Jis pridūrė, kad Rusija dabar gali persvarstyti savo sprendimą nebeaprūpinti Damasko naujesne oro gynybos sistema „S-300“.
Rusijos kariuomenės teigimu, šeštadienį į Siriją buvo paleistos 103 sparnuotosios raketos, tačiau 71 iš jų numušė Sirijos vyriausybė, pasitelkusi kelių dešimtmečių senumo sovietų gamybos oro gynybos sistemas.
„Didelis Damasko režimo apginklavimas; griežtas Rusijos KOP galios demonstravimas; priešiškų jėgų bombardavimai Sirijos teritorijoje; „nervų karas“ su Turkija; kovinių laivų pasiuntimas į Viduržemio jūrą, kad sukeltų nerimą NATO aljansui; kovinių padalinių, sudarytų iš mįslingų rusų „savanorių“, atsiradimas…"
Šių žodžių autoriai – aukščiausio rango Britanijos diplomatai ir žvalgybos darbuotojai.
Įvesti kontrolę Sirijos cheminiams ginklams ir juos sunaikinti – titaniškas uždavinys, rašo Gvidas Olimpijus laikraštyje Corriere della Sera. „Jos vykdymą labai sudėtinga patikrinti dar ir todėl, kad rusai Sirijoje neturi teigiamų precedentų“, – sakoma straipsnyje.
1992 metais Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas pavedė generolui Anatolijui Kuncevičiui užduotį sunaikinti cheminius ir bakteriologinius ginklus, – pasakoja korespondentas. – Aukštas karininkas buvo autoritetas toje srityje, bet išdirbo tik dvejus metus, o paskui buvo nušalintas nuo pavedimo vykdymo dėl „rimtų pažeidimų“.
Elegantiškas ir ciniškas, Sergejus Lavrovas vadovauja Maskvos diplomatijai taip pat negailestingai realistiškai, kaip ir jo pirmtakas, rašo Luidžis De Biazė Il Foglio.
„Sergejus Lavrovas – elegantiškiausias iš visų savo Kremliaus kolegų. Žili plaukai, tvirta eisena, šiek tiek raukšlių. Viešumoje jis retai šypsosi, o dar rečiau – be sarkazmo. Tie, kas jį pažįsta, sako, kad jis nelabai pasikeitė nuo 2004 metų, kai Vladimiras Putinas paskyrė jį užsienio reikalų ministru.
S.Lavrovas – tarptautinės politikos žvaigždė: jo vardą kasdien galima rasti daugelio pasaulio šalių laikraščiuose. Ant jo stalo guli svarbiausi dosjė, taip pat ir dosjė apie Siriją“, – sakoma straipsnyje. Kai pavasarį S.Lavrovo paprašė atsakyti į priekaištus, kodėl jis kaskart spaudžia stabdžius, kai kalbama apie veiksmus Sirijos atžvilgiu, jis atsakė paslaptingai pajuokaudamas: „Manau, man daug kas dėkoja Vašingtone ir Briuselyje“, tarsi sakydamas, kad niekas labai netrokšta mirti už Damaską.
Iš Damasko gauta duomenų, kad Izraelio aviacija sudavė smūgį kariniam tyrimo centrui, bet pagrindinis taikinys tikriausiai buvo galingos priešlėktuvinės gynybos raketos, atgabentos iš Rusijos, rašo Francesca Paci laikraštyje “La Stampa”.
„Netanjahu pažadėjo nulinę kantrybę Sirijos atžvilgiu ir žodį tęsėjo. Vakar, kai buvo išplatintas pranešimas apie Izraelio reidą prieš koloną, gabenusią ginklus iš Sirijos į Libaną, Benjamino Netanjahu vyriausybė nei paneigė, nei patvirtino informacijos“, – rašo leidinys.
Neturtingos sirų šeimos, netekusios pastogės ir lėšų pragyvenimui, parduoda dukras už kuklią 1–2 tūkst. eurų sumą, rašo Lorenzas Cremonesis straipsnyje „Corriere della Sera”.
„Jos vadinamos „pigiomis nuotakomis“.
Tokių žmonų–mergaičių lengva rasti, jas lengva išsivežti, kai šeimos daug kam pasiruošusius, kad nors kiek pagerintų situaciją, į kurią jos pakliuvo pabėgėlių iš Sirijos stovyklose pasienyje.
Toji rinka klesti ir plečiasi. Daugelis taksistų iš Amano pavertė tą biznį pramone. Jie laukia turtingų Saudo arabų iš Persų įlankos šalių oro uoste arba prie penkių žvaigždučių viešbučių“, – rašo leidinys. „Sirų moterys turi pasisekimą arabų pasaulyje. Jų oda šviesi, akys didelės, jos aukšto ūgio“, – pasakoja vietiniai teisių gynėjai–aktyvistai. Sirų mergaitės kainuoja ne itin daug, 15–16 metų mergaitės gali būti parduotos už 1–2 tūkst. eurų.
Sirija pernai buvo paskutinė šalis, kurioje sužydėjo vadinamasis „Arabų pavasaris“. Respublikoje vos ne prieš metus prasidėjusias demonstracijas vargiai buvo galima vadinti masinėmis.
Tokiomis jos tapo vasarai slenkant į pabaigą. Demonstrantai reikalavo demokratinių reformų ir prezidento Bašaro Asado atsistatydinimo.
Įtampa nuolat didėjo, prasidėjo ginkluoti susirėmimai, teroro aktai, iki šiol žūva žmonės. Sustabdyti kraujo liejimą, palaikydamos opozicijos reikalavimus, ėmė reikalauti didžiosios vakarų Europos, JAV ir kitos valstybės, taip išryškėjo Sirijos Arabų Respublikoje susikertantys pasaulio ir regioninių žaidėjų intersai – JAV (Izraelio), Rusijos, Kinijos, Prancūzijos, Irano, Irako, Kataro, Jordanijos, Saudo Arabijos Karalystės… ir tikriausiai tai dar ne visas sąrašas. Situacija Sirijos respublikoje dažnai piešiama kaip nevaldoma, tačiau į Damaską atvyko ir kurį laiką netrukdomai dirbo Arabų lygos stebėtojų delegacija, nėra požymių, kad centrinė valdžia nekontroliuotų pagrindinių savo institucijų ir regionų.