Vokiečių kareivis ant Leopard šarvų. Slaptai.lt foto
Kopenhaga, rugsėjo 22 d. (ELTA). 12 iš 20 Vokietijoje pagamintų tankų „Leopard 1A5“, kuriuos Danija jau perdavė Ukrainos kariams, turi didelių arba nereikšmingų trūkumų. Tai pareiškė Danijos gynybos ministras Troelsas Lundas Poulsenas, praneša valstybinė televizija TV 2, kuria remiasi UNIAN.
Gautomis žiniomis, dešimtyje tankų, kurie jau yra Ukrainos teritorijoje, rasta nemažai smulkių gedimų. Juos dabar remontuoja ukrainiečių specialistai. Be to, dviejuose tankuose iš dešimties „Leopard 1A5“ partijos, kuri tebėra Lenkijoje, aptikta didelių gedimų. Jų remontą vokiečių specialistai turėtų pradėti kitą savaitę, nes Ukrainoje dar nėra parengtų mechanikų tokiems defektams pašalinti.
Danija siunčia techniką Ukrainai bendradarbiaudama su Vokietija ir Nyderlandais. Už tankų atnaujinimą atsakinga Vokietija. Kaip anksčiau pranešė UNIAN, Ukraina praėjusią savaitę atsisakė priimti iš Vokietijos 10 senų tankų „Leopard 1A5“ dėl prastos jų techninės būklės. Ukraina informavo specialųjį štabą Gynybos ministerijoje Berlyne, kad šiuos tankus reikia remontuoti.
UNIAN primena, kad rugsėjo 19 d. Danija nusprendė perduoti Ukrainai dar 45 tankus – 30 „Leopard 1“ ir 15 T-72.
Danijoje nusileido pirmieji nauji F-35 naikintuvai. EPA-ELTA nuotr.Danijoje – pirmieji nauji F-35 naikintuvai. EPA-ELTA nuotr.
Kopenhaga, rugsėjo 14 d. (dpa-ELTA). Danijoje nusileido pirmieji naikintuvai F-35, kurie pakeis senesnius Danijos karinių oro pajėgų naikintuvus F-16. Tai ketvirtadienį pranešė šalies Gynybos ministerija.
Pateiktais duomenimis, keturi iš JAV atskridę pažangūs F-35 naikintuvai nutūpė Skrydstrupo kariniame aerodrome, esančiame maždaug už 60 km į šiaurę nuo Vokietijos sienos.
Danija iš amerikiečių gamintojos „Lockheed Martin“ užsisakė iš viso 27 naikintuvus su „stealth“ technologija. Šeši orlaiviai mokymų tikslais liks JAV, o likę palaipsniui bus perduoti Šiaurės šaliai.
19 savo naikintuvų F-16 Danija ketina perleisti Ukrainai. Šiuo metu ukrainiečių pilotai Danijoje apmokomi skraidyti šiais naikintuvais.
Danija. EPA – ELTA nuotr.
Kopenhaga, rugpjūčio 25 d. (AFP-ELTA). Danijos vyriausybė planuoja uždrausti Korano deginimą, penktadienį pareiškė teisingumo ministras po to, kai eilė islamo šventosios knygos išniekinimo atvejų Skandinavijos šalyje sukėlė musulmonų šalių pyktį.
Vyriausybė pateiks įstatymo projektą, kuriuo bus „uždrausta netinkamai elgtis su religinei bendruomenei svarbiais religiniais objektais“, žurnalistams sakė teisingumo ministras Peteris Hummelgaardas, pridurdamas, kad teisės aktas nukreiptas ypač prieš Korano deginimą ir išniekinimą viešose vietose.
Ministro teigimu, Korano deginimas yra „iš pagrindų paniekinantis ir nepagarbus veiksmas“, kuris „kenkia Danijai ir jos interesams“. Naujasis teisės aktas bus įtrauktas į Danijos baudžiamojo kodekso 12 skyrių, kuris apima nacionalinį saugumą.
P. Hummelgaardas teigė, kad pagrindinis draudimo „motyvas“ – nacionalinis saugumas. „Negalime toliau sėdėti rankas sudėję, kai keli asmenys daro viską, ką gali, kad išprovokuotų smurtines reakcijas“, – sakė jis.
Įstatymas bus taikomas ir Biblijos, Toros ar, pavyzdžiui, Nukryžiuotojo išniekinimui. Jį pažeidusiems asmenims gresia bauda ir dveji metai kalėjimo.
Jau esame keletą kartų kritikavę Švediją, leidusią atvykėliams iš kitų šalių jos teritorijoje niekinti musulmonams šventą knygą – Koraną.
Akivaizdu, jog Korano niekinimas, jį trypiant, plėšant į skutus ar deginant centrinėse Švedijos miestų aikštėse, – jokia saviraiškos laisvė. Civilizuotos, demokratinės valstybės neleidžia niekinti jokių knygų. Juolab – religinėms bendruomenėms svarbių knygų. Koraną supleškinti miesto aikštėje – lygiai tokia pat beprotybė, kaip ir mėginimai tyčiotis iš krikščionims šventos Biblijos ar žydams šventų torų. Jei nori pareikšti savo nuomonę, kritikuok laikraščių puslapiuose, televizijų ekranuose, socialiniuose tinkluose. Jei šito maža – išeik į aikštę rankose laikydamas plakatą, kuriame parašyta, kuo gi tau neįtiko šventa knyga. Bet liepsnose pleškinti Koraną, trypti jį kojomis arba aplieti srutomis, – sveiku protu nesuvokiama niekšybė.
Deja, Švedijos valdžia, pasirodo, nesuvokia elementariausių padorumo ir mandagumo taisyklių ir, nori nenori, pati tampa panaši į barbarus, chuliganus ar bepročius. Šitaip sakydamas omenyje turiu ir Švedijos karališkąją šeimą.
Beje, esama dar vieno svarbaus aspekto. Atkaklūs išpuoliai prieš musulmonams brangius simbolius labai panašūs į provokacijas, kurių tikslas – supjudyti visuomenes bei religines bendruomenes. Galbūt siekiama, jog Švedijoje kiltų rimtos riaušės tarp Korano gerbėjų ir Korano priešininkų. Suprask, tegul Švedija krenta į chaosą, kuris neleis švedams rūpintis svarbiausiais reikalais – kaip sustiprinti NATO aljansą, į kurį šių metų liepos 11 – 12 dienomis buvo oficialiai pakviesta. Tokio įtarimo neatmeskime: besiginčijant dėl knygų deginimo lengva pražiopsoti Rusijos provokacijas.
Švedijos ambasada. Rezervuota. Slaptai.lt foto
Švedijos vidaus žvalgybos tarnyba „Säkerhetspolisen“ ne šiaip sau perspėjo: Koranų deginimas Švedijoje padidino pavojų šalies saugumui. Slaptosios tarnybos teigimu, Švedijos reputacija nukentėjo dėl veiksmų, susijusių su jau kurį laiką vykusiomis dezinformacijos kampanijomis. Ilgai laikyta itin tolerantiška šalimi, dabar Švedija vertinama kaip priešiška islamui ir musulmonams, sakoma pranešime. Tai apima suvokimą, kad išpuoliai prieš musulmonus Švedijoje yra toleruojami, o socialinės tarnybos „grobia“ musulmonų vaikus.
Kaip skelbia agentūra DPA, „ypač pikta reakcija buvo Irake, vyriausybė net išsiuntė iš šalies Švedijos ambasadorių; prieš tai protestuotojai įsiveržė į Švedijos ambasadą Bagdade ir ją padegė“.
Kam Švedijai rietis su Iraku, jei didysis Stokholmo priešas – Kremlius? Kam švedams pyktis su Pakistanu, jei didysis Stokholmo priešas – Vladimiro Putino valdoma Rusija? Galų gale kam švedams erzinti kolegę Turkiją politiniame – kariniame NATO aljanse, jei didysis Stokholmo priešas – bjaurų karą prieš Ukrainą pradėjusi Maskva?
Deja, vos tik atsirado vilčių, esą Švedija po truputį atsikvošėja, kvailioti ėmė Danija.
Danija. EPA – ELTA nuotr.
Danijoje šią savaitę jau trečią sykį tyčiotasi iš Korano. Tai – kraštutinių dešiniųjų grupuotės „Danijos patriotai“ veikla. Provokacijas primenanti veikla. Pirmiausia jie niekino Koraną priešais Irako ambasadą, paskui – priešais Egipto ambasadą, po keliolikos valandų – prie Turkijos ambasados. Šaukdami „Velniop islamą!“ jie padegdavo šventąją musulmonų knygą.
Leiskite paklausti, iš kur ateina neapykanta Islamui? Danijos piliečiai verčiami tapti musulmonais? Jie prievartaujami skaityti Koraną? Jiems liepiama melstis mečetėse, laikytis musulmoniškų papročių? Galų gale – ką blogo Danijai padarė Irakas, Turkija, Egiptas? Jei Danijos aikštėse ugnies liepsnose būtų pleškinama Rusijos vėliava, Rusijos herbas, Rusijos prezidento V. Putino, „Wagner“ samdinių vado Jevgenijaus Prigožino, užsienio reikalų ministro Sergėjaus Lavrovo, Rusijos gynybos ministro Sergėjaus Šoigu portretai, – suprasčiau. Šiandieninė Rusija kelia mirtiną pavojų ne tik Ukainai, bet ir visai Europai, įskaitant ir Europos Sąjungos viduryje esančią Danijos Karalystę. Dabar gi – nesuprantu. Toks danų patriotizmas panašus į idiotizmą, kai tyčia ar per kvailumą nesugebama matyti tikrųjų grėsmių ir pavojų.
O Lietuvos valdžia, kaip jai įprasta, pasirinko „tyla – gera byla” taktiką. Bijo net švelniai papriekaištauti kvailiojančiam Stokholmui ir kvailiojančiai Kopenhagai…
Danijos ginkluotosios pajėgos. Youtube.com nuotr.
Kopenhaga, gegužės 2 d. (dpa-ELTA). Kitais metais Danija pasiųs NATO batalioną į Latviją, kad po Rusijos invazijos į Ukrainą sustiprintų Baltijos valstybes, antradienį pranešė Gynybos ministerija.
„Nuo 2024 m. vidurio Danija suteiks NATO Baltijos šalių gynybai skirtą batalioną, dalį metų jis bus dislokuotas Latvijoje, o kitą metų dalį – Danijoje, kur bus pasirengęs krizei ištikus vykti į Baltijos šalis“, – sakoma ministerijos pranešime.
Numatoma, kad batalioną sudarys nuo 700 iki 1200 karių. „Bataliono sudėtis ir dydis, taip pat konkrečių dislokacijų trukmė priklausys nuo NATO ir jos sąjungininkių poreikių“, taip pat nuo Danijos pajėgų dislokavimo galimybių, sakoma pranešime.
NATO rytinio flango buvusios sovietinės valstybės ragina Aljansą stiprinti gynybos pajėgumus regione. Danija dalyvauja nuolatinėje NATO misijoje regione, ji vadinasi „Enhanced Forward Presence“, ir pernai kovą pasiuntė į Estiją 225 karius.
Slaptieji agentai
Kopenhaga, balandžio 26 d. (dpa-ELTA). Daugybė Rusijos ambasadų Skandinavijoje darbuotojų, anot žiniasklaidos tyrimo, turi ryšių su rusų žvalgybomis.
Keturios stotys – SVT iš Švedijos, NRK iš Norvegijos, DR iš Danijos ir Yle iš Suomijos – trečiadienį paskelbtoje medžiagoje paminėjo iš viso 38 spėjamus žvalgybininkus, kurie pastaraisiais metais po diplomatine priedanga dirbo Rusijos ambasadose Stokholme, Kopenhagoje ir Osle. 17 jų esą ir toliau veikia šiose šalyse.
Maskva šią informaciją pavadino melagiena.
„Rusijos ambasados Šiaurėje naudojamos kaip šnipinėjimo punktai, kuriuose dirba didelis skaičius profesionalių žvalgybos karininkų“, pranešė DR. Žiniasklaida 38 pavardes esą gavo iš Vakarų žvalgybų.
Šiaurės šalių slaptosios tarnybos, anot duomenų, spėja, kad trečdalis Rusijos ambasadų personalo yra Rusijos žvalgybų pasiuntiniai. Jie esą dirba prezidento Vladimiro Putino vadovybės pavedimu.
Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova Šiaurės televizijos stočių tyrimą pavadino „koordinuotu melagienų skleidimu“. Slaptieji agentai tamsiais akiniais
Anot jos, akivaizdu, kad už to stovi vyriausybės. „Mes ir toliau griežtai reaguosime į tokias provokacijas“, – pareiškė atstovė.
Švedija, SVT duomenimis, ketina išsiųsti penkis Rusijos diplomatus. Jų veikla nesuderinama su jų diplomatiniu statusu, antradienį stočiai sakė užsienio reikalų ministras Tobiasas Billströmas.
Neseniai ir Norvegija išsiuntė 15 rusų diplomatų. Rusija, į tai reaguodama, trečiadienį išsikvietė Norvegijos ambasadorių ir išsiuntė iš šalies dešimt diplomatų.
Danijos kariai. Slaptai.lt nuotr.
Kopenhaga, kovo 20 d. (ELTA). Danija savo teritorijoje mokys Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariškius atlikti išminavimo darbus ir valdyti savaeigius artilerijos pabūklus CAESAR.
Tai pirmadienį pareiškė einantis Danijos gynybos ministro pareigas Troelsas Lundas Poulsenas, kurį cituoja leidinys „Berlingske“.
„Labai svarbu rengti Ukrainos karius ir padėti jai gintis nuo nesiliaujančių Rusijos atakų. Danija treniravo Ukrainos kariškius tiek iki invazijos, tiek po jos. Todėl mes galime ir savo didele patirtimi prisidėti prie ES misijos“, – pažymėjo žinybos vadovas.
Europos Sąjungos misija „EUMAM Ukraine“ prasidėjo praėjusių metų lapkričio pabaigoje. Pagal jos programą buvo numatyta parengti 15 tūkst. Ukrainos kariškių. Bet dabar jau užsibrėžtas naujas tikslas – iki šių metų pabaigos parengti 30 tūkst. ukrainiečių karių.
Danija. EPA – ELTA nuotr.
Kopenhaga, vasario 5 d. (AFP-ELTA) Dešimtys tūkstančių danų sekmadienį protestavo prieš vyriausybės planą panaikinti valstybinę šventę, siekiant padėti finansuoti gynybos biudžetą, vykstant karui Ukrainoje.
„Tai visiškai nesąžiningas pasiūlymas“, – sakė demonstraciją surengusios FH sąjungos vadovė Lizette Risgaard. 5,9 mln. gyventojų turinčioje šalyje FH sąjungai priklauso 1,3 mln. narių. Protestuotojai, kurių policijos ir organizatorių duomenimis buvo nuo 40 000 iki 50 000, Kopenhagoje susirinko prie parlamento ir nešė plakatus su užrašais „Šalin rankas nuo mūsų atostogų“ ir „Pasakyk karui ne“.
Danijos kairiųjų ir dešiniųjų vyriausybės koalicija, valdanti nuo gruodžio mėnesio ir vadovaujama socialdemokratų ministrės pirmininkės Mette Frederiksen, planuoja atsisakyti religinės šventės, vadinamos Didžiąja maldos diena, kuri minima nuo XVII a. Sutaupytus pinigus vyriausybė nori panaudoti gynybos biudžetui padidinti iki NATO siekiamo 2 procentų BVP iki 2030 m., o ne 2033 m., kaip planuota anksčiau. Ji tvirtina, kad numatyta data buvo paankstinta dėl Rusijos invazijos į Ukrainą. Tačiau Danijos profesinės sąjungos tvirtina, kad sprendimas priversti danus dirbti papildomą dieną pažeidžia šventas šalies kolektyvines darbo užmokesčio sutartis, dėl kurių derėjosi profesinės sąjungos ir vyriausybė.
Vyriausybės sprendimas „pažeidžia mūsų Danijos modelį“, AFP sakė Risgaard.„Kitą kartą, kai parlamente nutars, kad reikia daugiau pinigų, ar jie atšauks dar vieną šventę ar sekmadienį ir sakys: „oi, turėsite dirbti“, – teigė ji.1 8-metis studentas Madsas Overgaardas sakė, kad išėjo palaikyti danų modelį. „Labai svarbu, kad danų modelis nepasikeistų, nes ką jie darys kitą kartą, jei jiems pavyks dabar?“, – kalbėjo jis AFP. 56 metų sąjungos 3F viešbučių ir restoranų padalinio vadovas Kurtas Frederiksenas sakė taip pat nesutinkantis su vyriausybe, kad pinigai būtų panaudoti gynybai stiprinti. „Nemanome, kad pinigai karui kada nors atneš taiką“, – sakė jis.
Tuo tarpu Johannesas Gregersas Jensenas, Danijos evangelikų liuteronų bažnyčios, kurios nariai yra apie 73 procentai danų, Kopenhagos dekanas, teigė, kad pagrindinė problema yra „čia sulaužytas principas“. Danija turi senas tradicijas, pagal kurias „bažnytinius reikalus sprendžia Bažnyčios žmonės, o vyriausybė neturėtų į tai kištis“, sakė jis. „Jie tai daro… ir tai yra didžiulė problema“.
Danijos ginkluotosios pajėgos. Youtube.com nuotr.
Kopenhaga, sausio 27 d. (ELTA). Šiuo metu Danija neplanuoja perduoti Ukrainai savo tankų. Kaip praneša UNIAN, tai interviu televizijos kanalui TV2 pareiškė šalies gynybos ministras Jakobas Ellemannas Jensenas.
Pasak jo, Danija turi 44 tankus, bet 14 iš jų dabar yra Baltijos šalyse.
Žurnalisto paklaustas, kodėl likusių 30 tankų neperdavus Ukrainai, ministras atsakė, kad Danija kitaip padeda Ukrainai gintis nuo Rusijos agresijos.
„Šie tankai nėra tik papuošalas. Jie naudojami kaip atgrasymo veiksnys. Mūsų sąjungininkės Baltijos šalys turi labai labai didelę kaimynę, kuri, kaip žinoma, puldinėja savo kaimynes“, – pareiškė J. Ellemannas Jensenas. Jis pridūrė, kad tankai Danijai reikalingi ir savo kariškiams rengti.
Anot ministro, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tiesiogiai kreipėsi į jį, prašydamas tiekti ginkluotės sistemas, bet apie tankus nebuvo kalbama. Ministras neatmetė, kad šis klausimas bus svarstomas, jei bus gautas toks Ukrainos prašymas.
„Manau, kad mes turime išnagrinėti savo galimybes neatlyginamai perduoti įrangą. Ženkime pirmyn. Jeigu Putinas laimės šį karą, jis tęs. Todėl jis turi pralaimėti“, – pabrėžė Danijos gynybos ministras.
Kaip anksčiau pranešė UNIAN, šį mėnesį Danijos gynybos ministerija pareiškė, kad yra pasirengusi perduoti Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms 19 savaeigių artilerijos pabūklų „Caesar“.
Praėjusių metų pabaigoje Danijos vyriausybė patvirtino naują pagalbos Ukrainai paketą, kurio vertė – daugiau kaip 37 mln. eurų.
Piniginė su eurais. Slaptai.lt foto
Kopenhaga, sausio 3 d. (AFP-ELTA). Danijoje per praėjusius metus pirmą kartą nebuvo įvykdytas nė vienas bankų apiplėšimas, nes pastaraisiais metais sumažėjo grynųjų pinigų naudojimas, pranešė šalies finansų darbuotojų profsąjunga.
Dėl to, kad visuomenė vis dažniau atsiskaito negrynaisiais pinigais, bankai sumažino paslaugų, susijusių su grynaisiais pinigais, todėl plėšikams nebelieka potencialaus grobio, pirmadienį paskelbtame pranešime teigė profsąjunga.
„Tai tiesiog nuostabu. Nes kiekvieną kartą, kai įvyksta [apiplėšimas], darbuotojai patiria didžiulę įtampą“, – sakė profesinės sąjungos „Finansforbundet“ viceprezidentas Steenas Lundas Olsenas. – Jei patys to nesate patyrę, negalite net įsivaizduoti, koks viso to emocinis poveikis“.
Profesinė sąjunga teigė, kad 2000 metais buvo įvykdytas 221 banko apiplėšimas, o nuo 2017 metų šis skaičius po truputį mažėjo iki mažiau nei 10 per metus.
Praėjusių metų kovą Danijos centrinis bankas pranešė, kad grynųjų pinigų naudojimas sumažėjo beveik perpus – nuo 23 proc. mokėjimų 2017 metais iki 12 proc. 2021-aisiais.
COVID-19 pandemija paspartino grynųjų pinigų atsisakymą, teigė bankas.
Finansų darbuotojų profsąjunga pažymėjo, kad nors apiplėšimai tapo retenybe, „daugelis patyrusių apiplėšimą banko darbuotojų ir toliau kovoja su pasekmėmis“, kai kurie vis dar kenčia nuo tokių simptomų kaip „nerimas, liūdesys, dirglumas ir nemiga“.
Danijos vėliava. Slaptai.lt nuotr.
Kopenhaga, rugpjūčio 18 d. (AFP-ELTA). Danija ketvirtadienį pranešė, kad per ateinančius 20 metų investuos 40 mlrd. kronų (5,5 mlrd. JAV dolerių) į savo karinį jūrų laivyną ir atnaujins taip, kad jis atitiktų naujus saugumo poreikius, atsiradusius Rusijai užpuolus Ukrainą.
Danijos gynybos ministras Mortenas Bodskovas, pristatydamas partnerystę su pramonės subjektais, sakė, kad šalis yra pasirengusi pradėti statyti savo karo laivus.
„Europoje susiduriame su rimta situacija. Europoje vyksta karas. Ką tik išgyvenome koronaviruso pandemiją, ir abiem atvejais bendra yra tai, kad kilo problemų mūsų tiekimo saugumui“, – žurnalistams sakė M. Bodskovas.
„Neperspektyvu, ypač karo Europoje metu, Danijos gynybai turėti problemų su laivų ir kitos įrangos gamyba“, – sakė jis.
„Todėl dabar imamės veiksmų“ siekdami atnaujinti Danijos laivyną, pridūrė jis.
M. Bodskovas neatskleidė, kiek laivų bus pastatyta per ateinančius du dešimtmečius, tačiau sakė, kad nemažai laivų sensta ir juos reikės pakeisti naujais.
„Tai didelė mūsų laivyno dalis“, – sakė jis, paminėdamas patrulinius laivus, mažesnius laivus, atliekančius pakrančių gelbėjimo darbus, inspektavimo laivus ir fregatas.
Danijos ginkluotosios pajėgos. Youtube.com nuotr.
Kopenhaga, kovo 6 d. (AFP-ELTA). Danija spręs, ar panaikinti šalies atsisakymą dalyvauti Europos Sąjungos gynybos politikoje, birželio 1 d. vyksiančiame referendume, taip reaguodama į Rusijos invaziją į Ukrainą, sekmadienį sakė ministrė pirmininkė.
Premjerė Mette Frederiksen žurnalistams sakė, kad ji „ryžtingai“ pasisako už tai, kad atsisakymas, pagal kurį Danija susilaiko nuo dalyvavimo ES karinėse operacijose ir nuo paramos ar tiekimo ES vadovaujamoms gynybos pastangoms, būtų panaikintas.
„Istoriniai laikai reikalauja istorinių sprendimų“, – per spaudos konferenciją sakė M. Frederiksen ir pridūrė, kad vyriausybė „labai aiškiai ragina danus panaikinti gynybos atsisakymą“.
Danijos atsisakymas yra vienas iš keturių ES specialiųjų susitarimų, dėl kurių susitarė ši Skandinavijos šalis.
Sekmadienį M. Frederiksen taip pat pažadėjo iki 2033 metų padidinti šalies išlaidas gynybai iki 2 proc. bendrojo vidaus produkto, atsižvelgiant į narystės NATO reikalavimus, ir pavadino tai „didžiausia investicija per pastaruosius dešimtmečius“.
Socialdemokratų lyderė taip pat išreiškė norą padaryti Daniją „nepriklausoma nuo rusiškų dujų“, tačiau kokio nors termino nenurodė.
Danijos ministrė pirmininkė Mettė Frederiksen. EPA – ELTA nuotr.
Kopenhaga, sausio 2 d. (ELTA). Danijos vyriausybė paskelbė planuojanti, kad vėliausiai nuo 2030 m. vidaus skrydžiai šalyje bus vykdomi nenaudojant iškastinio kuro.
Savo naujametinėje kalboje ministrė pirmininkė Mette Frederiksen sakė, kad planas yra „skrydžius paversti ekologiškais“, kartu pripažindama, kad sprendimai, reikalingi šiam tikslui pasiekti, dar nėra priimti. Apie tai informuoja BBC.
Danija taip pat siekia iki 2030 m. 70 proc. sumažinti bendrą išmetamo anglies dioksido kiekį, palyginti su 1990 m. lygiu.
„Keliauti – tai gyventi, todėl mes skrendame. Kitos pasaulio šalys pernelyg vėluoja, todėl Danija turi perimti iniciatyvą ir dar labiau užkelti kartelę“, – sakė M. Frederiksen.
Europos orlaivių gamintojas „Airbus“ paskelbė planus kurti vandeniliu varomus lėktuvus, kurie galėtų būti pradėti eksploatuoti iki 2035 m. Jei lėktuvams skirtas vandenilis bus gaminamas naudojant atsinaujinančią energiją, Danijai gali išties pavykti pasiekti užsibrėžtą tikslą.
Švedija taip pat paskelbė ketinimus iki 2030 m. pradėti vidaus skrydžius vykdyti be iškastinio kuro. Be to, šalis planuoja, kad iki 2045 m. ir tarptautiniai skrydžiai taps ekologiški.
Tuo tarpu Prancūzija nori apskritai uždrausti vidaus skrydžius, kai atstumą traukiniu galima įveikti per mažiau nei 2,5 val. Šios priemonės paveiktų keliones tarp Paryžiaus ir tokių miestų kaip Nantas, Lionas ir Bordo.
Danijos vėliava. Slaptai.lt nuotr.
Kopenhaga, spalio 5 d. (dpa-ELTA). Trys žmonės apkaltinti cheminių medžiagų įsigijimu ketinant gaminti bombas, antradienį pranešė Danijos prokurorai, apkaltinę trijulę planavus teroro išpuolius.
Kaip rašoma pranešime spaudai, nebuvo aišku, ar bombos, kurias pasigaminti grupė kaltinama planavusi, būtų panaudotos Danijoje ar kitose šalyse.
Valstybės advokatė Lise Lotte Nilas sakė, kad planai buvo sužlugdyti sulaikius du 22 ir 23 metų vyrus iš šios grupės. Pėdsakas atvedė prie trečiosios narės, 39 metų moters, kaltinamos teroristinių operacijų finansavimu. Visi trys buvo sulaikyti 2019 metų gruodį.
Moteris taip pat kaltinama padėjusi teroristinės grupuotės „Islamo valstybė“ nariams bendrauti internete ir sukurti socialinės žiniasklaidos profilius. Ši byla Kopenhagos teisme turėtų būti nagrinėjama lapkritį.
D. Nausėdienė ir kronprincesė Mary sveikino danų aukso amžiaus tapytojų parodą „Bundančios tautos“. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.
Minint Lietuvos ir Danijos diplomatinių santykių šimtmetį, Lietuvoje lankosi Jos Karališkoji Prakilnybė Danijos kronprincesė Mary.
Ketvirtadienį Diana Nausėdienė ir Danijos princesė Mary lankėsi Vytauto Kasiulio dailės muziejuje eksponuojamoje parodoje „Bundančios tautos“, kurioje pristatomi 46 paveikslai, sukurti žymių XVIII a. pabaigos – XIX a. pradžios danų vadinamojo aukso amžiaus tapytojų: Nicolaiʼaus Abildgaardo, Christofferio Wilhelmo Eckersbergo, Christeno Købke ir kitų.
Apžiūrėjusios parodą D. Nausėdienė ir princesė Mary sakė sveikinimo kalbas šios parodos atidarymui skirtame seminare.
„Suprasti dailės kūriniuose užfiksuotus istorinius įvykius ar siužetus, suvokti vaizduojamų simbolių, ženklų ir motyvų prasmes reiškia vieniems kitus pažinti ir praturtinti. Prasmės paieškos tampa ypač svarbios tam tikrų sukrėtimų ar visuomenės raidos lūžių laikais – būtent tuomet aktualūs tampa esminiai klausimai apie žmogaus, bendruomenių, tautų ar valstybių likimus ir jų raidos perspektyvas“, – seminaro atidaryme kalbėjo D. Nausėdienė.
Pirmoji ponia išreiškė lūkestį, kad šis renginys taps ir idėjiniu intelektualų sambūriu, kuriame bus gvildenamos kur kas platesnės, universalios temos apie meno ir kultūros santykį su istorija, dabartimi ir ateitimi.
Pasak princesės Mary, danų menininkai, kurių darbai eksponuojami parodoje, XVIII a. pabaigoje – XIX a. pradžioje kėlė tautinės ir kultūrinės tapatybės klausimus, kurie vis dar aktualūs daugeliui tautų.
Po seminaro atidarymo D. Nausėdienė ir Jos Karališkoji Prakilnybė kronprincesė Mary lankėsi Signatarų namuose, kur apžiūrėjo Vasario 16-osios aktą, pasirašė garbės svečių knygoje.
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį susitiko su Jos Karališkąja Prakilnybe Danijos kronprincese Mary. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį susitiko su Jos Karališkąja Prakilnybe Danijos kronprincese Mary, kuri vieši Lietuvoje minint Lietuvos Respublikos ir Danijos Karalystės diplomatinių santykių užmezgimo šimtmetį ir atkūrimo trisdešimtmetį.
Šio susitikimo tikslas – pažymėti diplomatinių santykių įsteigimo ir atkūrimo datas, sustiprinti dvišalius ryšius ekonomikos, kultūros, gynybos, švietimo, mokslo, vystomojo bendradarbiavimo srityse.
Lietuva ir Danija yra tvirtos sąjungininkės NATO ir patikimos partnerės Europos Sąjungoje. Šalies vadovas padėkojo kronprincesei už Danijos karių indėlį stiprinant Lietuvos, Baltijos šalių ir kartu visos Europos saugumą, dalyvaujant NATO priešakinėse pajėgose bei NATO oro policijos misijoje.
„Lietuvos Respubliką ir Danijos Karalystę sieja abipusiškai draugiški ryšiai, kuriuos vertiname ir branginame. Būdamos Europos Sąjungos narėmis kartu esame suinteresuotos stiprinti gebėjimus veikti vieningai ir efektyviai tiek įgyvendindami reformas ES viduje, tiek užtikrindami Europos interesus mūsų kaimynystėje ir tarptautinėje arenoje“, – susitikime sakė šalies vadovas.
Susitikime buvo aptartas dvišalis ir regioninis bendradarbiavimas, klimato kaitos stabdymo ir žaliosios ekonomikos iniciatyvos.
Lietuvą su Danija sieja bendradarbiavimas vizualiųjų menų, kino, teatro, šokio, muzikos, archyvų, muziejų, bibliotekų srityse.
Informacijos šaltinis – Prezidento komunikacijos grupė
Danija. EPA – ELTA nuotr.
Danija planuoja mokėti imigrantams socialines išmokas tik tuomet, jei jie dirbs. „Norime įvesti naują darbo logiką, pagal kurią žmonės turėtų pareigą įnešti savo indėlį ir būti naudingi, – antradienį pareiškė ministrė pirmininkė Mettė Frederiksen. – O jei jie neranda nuolatinio darbo, turi atidirbti už savo pašalpas“.
Pradžioje ši nuostata galiotų tiems, kurie 3-4 metus gauna valstybės paramą ir neturi bent kažkokio išsilavinimo ir danų kalbos žinių, sakė premjerė. Jie turėtų dirbti mažiausiai 37 valandas per savaitę. „Tai gali būti darbas paplūdimyje – rinkti cigarečių nuorūkas ar plastiką, ar pagalba sprendžiant įvairias užduotis įmonėje, – kalbėjo darbo ministras Peteris Hummelgardas. – Mums svarbiausia, kad žmonės išlįstų iš savo namų“.
Šios priemonės esą padėtų imigrantams integruotis. „Pernelyg daug metų mes daugeliui žmonių darėme meškos paslaugą, nieko iš jų nereikalaudami“, – sakė M. Frederiksen. Jos vyriausybė atkreipia dėmesį į žemą moterų iš Artimųjų Rytų, Šiaurės Afrikos ir Turkijos užimtumo lygį.
Socialdemokratų vyriausybės planams dar turi pritarti parlamentas. Kritikos jau sulaukta iš kairiųjų. „Bijau, kad tai sukels valstybės remiamą socialinį dempingą“, – sakė atstovė Mai Villadsen.
Danija daug metų vykdo labai griežtą imigracijos politiką. Vyriausybė užsibrėžė tikslą prieglobsčio prašytojų skaičių sumažinti iki nulio.
Birželį parlamentas priėmė įstatymą, kuriuo remiantis, prieglobsčio prašytojai gali būti išsiųsti į ne ES šalis. Stovyklose trečiosiose šalyse, pavyzdžiui, Ruandoje ar Tunise, jie tada lauktų atsakymo į savo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo.
Danija. EPA – ELTA nuotr.
Trečiadienį Danijoje pradėti siuntinėti kvietimai skiepytis nuo koronaviruso 12-15 metų paaugliams. Tai pranešė Danijos radijas.
Elektroninius kvietimus siunčia regionų valdžios institucijos. 15-mečiai kvietimus gaus patys, o 12-14 metų paaugliams skirti kvietimai adresuojami jų tėvams.
Šiuo metu 12-15 metų paaugliai yra paskutinė grupė, įtraukta į Danijos vakcinacijos programą.
Europos Komisija (EK) gegužės 31 d. leido Europos Sąjungos (ES) šalims skiepyti 12-15 metų paauglius „Pfizer“ vakcina. Gegužės 28 d. Europos vaistų agentūra (EVA) aprobavo preparato naudojimą vakcinuojant šio amžiaus gyventojus.
Vašingtonas. EPA – ELTA nuotr.
Jungtinės Valstijos nori stiprinti savo santykius su Grenlandija, tačiau neketina pirkti didžiausios pasaulio salos. Tai ketvirtadienį lankydamasis teritorijoje patikino JAV valstybės sekretorius Antony‘is Blinkenas. Apie galimą Grenlandijos įsigijimą 2019-aisiais kalbėjo tuometinis prezidentas Donaldas Trumpas.
Dabar lankydamasis teritorijoje A. Blinkenas su šypsena reagavo į klausimą, ar nuo sausio valdžioje esanti Joe Bideno vyriausybė tikrai neketina pirkti Grenlandijos. Jis sakė: „Galiu patvirtinti, kad tai tiesa“.
Ir Danijos vyriausybė, ir autonominė administracija Nuke, savo laiku reaguodama į D. Trumpo svarstymus, pareiškė, kad milžiniška sala neparduodama. Grenlandija yra Danijai priklausanti autonominė teritorija.
Saloje, kurios dydis yra 2 mln. kvadratinių kilometrų ir kuri didžia dalimi yra dengiama ledo, gyvena tik 57 000 žmonių, tai pirmiausiai etninės inuitų grupės atstovai. Teritorijoje yra gausu gamtinių išteklių. Tai nafta, dujos, auksas, deimantai, uranas, cinkas ir švinas.
A. Blinkenas, lankydamasis saloje, sakė, kad jo vyriausybė nori plėsti prekybinius santykius su Grenlandija. JAV valstybės sekretorius atvyko į Grenlandiją po Arkties tarybos susitikimo Islandijos sostinėje Reikjavike.
Šių metų balandžio pradžioje oficialus Lietuvos valstybės saugumo departamento (VSD) puslapis paskelbė danų žvalgybos ataskaitą, kurioje teigiama, jog teroro aktų pavojus Danijos valstybėje 2021-aisiais metais išlieka aukštas. Prie Danijos saugumo ir žvalgybos veikiančio Teroro analizės centro viešai išplatintame dokumente rašoma, kad didžiausią grėsmę Danijos Karalystei vis dar kelia „radikalūs islamistai, turintys noro ir gebėjimų rengti išpuolius“. Esą teroro aktus jie planuoja atlikti tiek šaunamaisiasis ginklais, tiek sprogstamaisiais užtaisais.
XXX
Tarp tų, kurie kelia pavojų, žinoma, minimi ne vien radikalūs islamistai, bet ir kraštutinės dešinės ekstremistai, tikintys painiomis teorijomis apie „sionistų sąmokslą“ arba pergyvenantys dėl „skriaudas patiriančios baltosios rasės likimo“. Tačiau daniškame dokumente didžiausias dėmesys teikiamas vis tik islamo fanatikams, kuriuos, pavyzdžiui, erzina prancūzų satyrinis žurnalas „Charlie Hebdo“, publikavęs pranašo Mahometo karikatūras, bei danų kraštutinės politinės partijos „Stram Kurs“ inicijuojami Korano deginimai.
Danijos Karalystės vėliava. EPA – ELTA nuotr.
Kodėl įsiminiau šį Danijos dokumentą? Jame nėra gilios, rimtos analizės, kas kaltas, jog atsiranda „radikalių islamistų“. Tie keli trumpučiai argumentai, jog, sakykim, viena pusė pranašo Mahometo karikatūras laiko asmeniniu įžeidimu, o kiti tokius piešinius traktuoja kaip „žodžio laisvę“, – per daug tiesmukiški, per daug primityvūs. Šitaip žvelgdami (mes – viską suprantantys geručiai, jie – nieko nesuprantantys blogiukai) tikrųjų trinties priežasčių neperprasime. Į „radikalių islamistų“ temą derėtų žvelgti giliau. Ne vien danams – mums visiems. Visai Europos Sąjungai. Tos karikatūros – tik vienas ryškus atvejis iš daugybės pavyzdžių, kaip netinkamai elgiamės, bendraudami su musulmoniškomis valstybėmis, o paskui stebimės, kodėl musulmonai pyksta, nusivylę, įsižeidę (keldamas šį klausimą nepateisinu žudymo; atimti gyvybę – vienas iš baisiausių nusikaltimų).
XXX
Štai kaip apie 2015-ųjų metų tragediją Paryžiuje anuomet buvo rašoma mano redaguojamame portale slaptai.lt:
(…). Tai, kas atsitiko Prancūzijoje, yra siaubingas netolerancijos pavyzdys. Deja, netolerancijos iš abiejų pusių. Kai kurios karikatūros, paskelbtos visame pasaulyje tragiškai išgarsėjusiame žurnale, yra tiesiog šlykščios, įžedžiančios, religinę nesantaiką kurstančios… Ko siekė jų autoriai? Dvigubi standartai – akivaizdūs. Vienus įžeidinėti – galima, kitų – nevalia? Krikščionims leidžiama apraudoti genocidą, musulmonų aukos – per mažos, kad prilygtų genocidui?
Danijos kariai. Slaptai.lt nuotr.
Billas Donohue, vadovaujantis Katalikų lygai – Jungtinių Valstijų organizacijai, „ginančiai katalikų teises“ – išplatino pranešimą spaudai pavadinimu „Musulmonai turi pagrindo pykti“. Jame Donohue kritikuoja leidinio polinkį įžeidinėti pasaulio tikinčiuosius, įskaitant ir ne musulmonus. „Nužudytas „Charlie Hebdo“ redaktorius Stephane‘as Charbonnier „nesuprato vaidmens, kuriuo jis pats prisidėjo prie savo tragiškos mirties“, rašoma pranešime.
Taigi Europos Sąjungos žvalgybos, mano supratimu, savo ataskaitose privalėtų šnekėti ne vien apie „radikalaus islamo“ pasekmes. Tokiose ataskaitose turėtų atsirasti vietos ir šio reiškinio priežastims. Analizuokime ne vien musulmoniškas klaidas, imkime rimtai narplioti savas nuodėmes. Būtent – kokios mūsų, europiečių, klaidos? Šitaip sakydamas nekviečiu tapti nuolankiais, nusižeminusiais. Neleiskime, kad mums užsiliptų ant galvų. Neleiskime mūsų bažnyčių paversti mečetėmis. Bet jei norime, kad musulmonai gerbtų mus, mes privalome gerbti jų tradicijas, religiją, simbolius. Jei matome, kaip juos erzina šlykščiosios karikatūros, tai gal verta jų atsisakyti, net jei žodžio laisvė suteikia teisę jas paišyti?
Dabar gi – chaosas. Mes reikalaujame, kad jie mus gerbtų, bet mums gerbti jų – neprivalu?
XXX
Beje, esama kur kas daugiau atvejų, kada mes netinkamai elgiamės. Šlykščiosios „Charlie Hebdo“ karikatūros ar viešas Korano pleškinimas – tai tik aisbergo viršūnė. Dvigubus standartus mes demonstruojame kur kas kas dažniau ir subtilesnėmis priemonėmis. Dėl to kalta ne vien Danija ir Prancūzija. Žvelkime plačiau, giliau. Omenyje turiu kad ir sėkmingą Azerbaidžano pergalę (2020-ųjų pabaigoje per 44 dienas šiai musulmoniškai valstybei pavyko susigrąžinti daugumą 1992 – 1994 metais prarastų Kalnų Karabacho teritorijų). Ar pasveikinome Azerbaidžaną su įspūdinga pergale (kol kas – tai vienintelė buvusios Sovietų Sąjungos respublika, kuriai pavyko atkurti savo teritorinį vientisumą; gruzinai, moldavai ir ukrainiečiai – vis dar vargsta).
Giandža – po Armėjijos ginkluotųjų pajėgų išpuolių
Ogi nepasveikinome. Mums tarsi neapsiverčia liežuvis pasidžiaugti Azerbaidžano pasiekimais, nes azerbaidžaniečių priešininkai – armėnų, t.y. krikščionių, separatistai. Nepasveikinę Azerbaidžano mes taip pat nepasmerkėme Armėnijos, kai ši apšaudė civilius Azerbaidžano miestus, niekaip nesusijusius su Kalnų Karabachu. Nejaugi jau pamiršome, kaip 2020-ųjų antroje pusėje armėnų ginkluotosios pajėgos iš galingų pabūklų apšaudė senąją Azerbaidžano sostinę Giandžą ir du kiek mažesnius azerbaidžanietiškus miestus – Bardą ir Terterą?! Šių išpuolių metu žuvo ir moterų, ir vaikų. Sugriauta daug gyvenamųjų namų. Ar didžiosios Europos sostinės pareiškė Azerbaidžanui užuojautą dėl armėnų ginkluotųjų pajėgų surengtų šių išpuolių? Ne, nepareiškė. O kodėl – todėl, kad armėnai – krikščionys?
XXX
O kodėl nepagyrėme Turkijos, padėjusios Azerbaidžanui susigrąžinti savas Kalnų Karabacho teritorijas? Juk tai – ir Ankaros nuopelnas, kad Baku pavyko atkurti teritorinį vientisumą. Nepasveikinome, nepagyrėme. Žinoma, tokie subtilūs nutylėjimai bei ignoravimai ne tokie bjaurūs, kaip karikatūros, bet vis tik – skaudūs. Europietiškas netaktas – akivaizdžiausias. Akis bado. Musulmoniškas pasaulis tai mato, jaučia, analizuoja.
Turkijos kariuomenė
Akivaizdūs europietiški tendencingumai ir dėl Turkijos. Turkijos mes nepagyrėme nei tuomet, kai ji talkino Azerbaidžanui jėga išstumiant armėnų pajėgas, nei tuomet, kai Ankara griežtai gina Ukrainos teisę į Krymą, Donbasą ir Luhanską bei tiekia ukrainiečių kariams ginklų. Užuot pagyrę Turkijos vadovybę už principingumą gerbiant šalių teritorinį vientisumą mes Ankarą koneveikiame dėl būtų ir išsigalvotų nuodėmių – tai su Graikija jūros nepasidalina, tai aukštą ES pareigūnę oficialaus priėmimo metu pasodino ne centriniame fotelyje, tai demokratijos lygis neatitinka Briuselio ir Strasbūro nubrėžtų standartų. Musulmonų pasaulis mato, kaip tendencingai Europos Sąjunga palaiko su Turkija konfliktuojančią Graikiją ir Armėniją.
XXX
Štai dar vienas garbės mums nedarantis pavyzdys.
Kas yra UNESCO – žinome visi. UNESCO yra Jungtinių Tautų (United Nations) specializuota agentūra, siekianti prisidėti prie pasaulio taikos ir saugumo stiprinimo vystant bendradarbiavimą tarp tautų švietimo, mokslo, kultūros ir komunikacijos srityse.
Šuša. Kalnų Karabachas. Chano rūmų griuvėsiai
Tačiau ar visada ši organizacija elgiasi tinkamai? Žvilgtelėkime į Pietų Kaukazo regioną. 2020-ųjų metų pabaigoje, kai Azerbaidžanas, padedamas Turkijos, kariniu būdu iš armėnų separatistų atsiėmė jam pagal tarptautinę teisę priklausantį Kalnų Karabachą ir gretimus keletą rajonų, UNESCO atstovai puolė priekaištauti azerbaidžaniečiams, kad šie nedrįstų naikinti armėniškų kultūros, istorijos, architektūros paminklų. Žvelgiant iš šalies, toks įtakingos tarptautinės organizacijos perspėjimas suprantamas. Atsarga gėdos nedaro.
Ir vis tik tokius įtarimus Azerbaidžanui svaidyti nepadoru, nes tie, kurie bent kiek susipažinę su šios musulmoniškos šalies istorija, puikiai žino: azerbaidžaniečiai visuomet buvo tolerantiški kitoms tautoms, kitoms religijoms. Įtarti, jog susigrąžinę Juoduoju Sodu vadinamą Kalnų Karabachą jie būtinai puls kerštauti, t.y. naikinti armėniškos kultūros objektus, – primityvu. Beje, oficialusis Baku pats, niekieno neraginamas, vos tik pradėjęs 2020-ųjų išlaisvinimo operaciją, pareiškė saugosiąs visus armėniškus, visus krikščioniškus architektūros, istorijos, kultūros ženklus. Azerbaidžaniečiai niekad nebuvo vandalai.
Oficialusis Baku taip pat pareiškė neprieštarausiąs UNESCO vadovybės sumanymui į Kalnų Karabachą pasiųsti specialią ekspertų delegaciją, kuri pati įsitikintų, kaip šiame regione saugomi kultūrinę, istorinę vertę turintys krikščioniški objektai.
Tačiau toks energingas UNESCO susirūpinimas, ar azerbaidžaniečiai negriaus, vaizdžiant tariant, armėniškų bažnyčių, – dviprasmiškas. Bylojantis apie pašlijusią šios organizacijos moralę, neprincipingumą, apie taikomus bjaurius dvigubus stadartus. Kuo remiantis taip manau? Padori tarptautinė organizacija, prieš pradėdama ieškoti vadinamojo „azerbaidžanietiško barbarizmo atvejų“ 2020-ųjų pabaigoje – 2021-ųjų pirmojoje pusėje (nepraėjo nė vieneri metai), pirmiausia turėtų išsiaiškinti, kaip šiame regione ištisus tris dešimtmečius (nuo 1994-ųjų iki 2020 rudens) elgėsi armėnų pajėgos. Ji pirmiausia turėjo iškelti klausimą – kiek musulmoniškojo, azerbaidžanietiškojo paveldo objektų sunaikino Armėnijos remiami separatistai.
Štai ką paliko armėnų separatistai Kalnų Karabache ir gretimuose septyniuose rajonuose
Bet armėnų elgesys Kalnų Karabache 1994-2020 –aisiais metais UNESCO organizacijos niekad nedomino. Kol Azerbaidžanui priklausantis Kalnų Karabachas buvo armėnų separatistų rankose, Azerbaidžano valdžia ne sykį kreipėsi į UNESCO. Prašyte prašė pasiųsti delegacijų, kurios išsiaiškintų, kaip ten globojami, prižiūrmi azerbaidžaniečiams brangūs kultūros ir istorijos objektai. UNESCO visus azerbaidžaniečių prašymus ignoravo. Arba diplomatiškai išsisukdavo nuo atsakymo, arba teisindavosi, jog negalinti kištis į tarptautinės politikos reikalus.
Tačiau 2020—aisiais, vos tik Jerevanas pradėjo triukšmauti dėl neva dideliame pavojuje atsidūrusių krikščionybės šedevrų, UNESCO čia pat pareiškė norą išsiaiškinti „realią padėtį“. Dvigubi standartai, nepriderantys solidžiai tarptautinei organizacijai, – akivaizdūs. Jei jau pastangos domėtis azerbaidžanietiškojo paveldo objektais Kalnų Karabache – politika, tad ir susirūpinimas armėniškais kultūros objektais Kalnų Karabache turėtų būti politika? Bet UNESCO rūpi, regis, pamatyti ne „visą peizažą“, o tik surasti bent vieną Azerbaidžano netinkamo elgesio pavyzdį.
Ir vis tik Azerbaidžanas džiaugiasi, kad UNESCO galų gale susidomėjo Kalnų Karabachu ir, tikėkimės, gretimais septyniais rajonais (juos armėnų separatistai taip pat buvo okupavę). Mat armėniškojo vandalizmo atvejų, kai ten buvo griaunamos mečetės, plėšiami muziejai, Kaukazo Albanijos architektūriniai paminklai perdaromi į armėniškus, iki pamatų sugriauti Agdamas Ir Fizuli miestai, – apstu.
Nepaisant tarptautinės bendruomenės abejingumo trejetą dešimtmečių Kalnų Karabache nuo žemės paviršiaus trintam musulmoniškąjam paveldui, Azerbaidžanas visąlaik kruopščiai fiksavo kiekvieną armėniškojo vandalizmo atvejį. Visi barbarizmai užregistruoti dviejuose kataloguose: „Nuostoliai, padaryti istorijos ir kultūros paminklams okupuotose Azerbaidžano teritorijose“ bei „Azerbaidžanietiškų kultūros mpaminklų Kalnų Karabache katalogas“. Šios enciklopedijos išerstos į anglų, azerbaidžaniečių, rusų ir prancūzų kalbas.
Tad ponams iš UNESCO, atvykusiems į Kalnų Karabachą, nebus sunku ieškoti tikrųjų vandalų. Bet ar jie norės nuoširdžiai išsaiškinti, kiek per tris dešimtmečius architektūros, istorijos ir kultūrtos paminklų sunaikino armėnų separatistai?
Manote, musulmoniškas pasaulis nemato šių akibrokštų? Manote, tokia europietiška dviveidystė musulmonų neliūdina, neerzina?
XXX
Danijos žvalgybos ataskaitoje kažkodėl nėra nė žodžio ir apie galimus armėnų teroristinių organizacijų išpuolius 2021-aisiais. Juk Armėnijoje šiandien sudėtinga padėtis. Ten esama jėgų, kurios tautiečius ragina imti į rankas ginklą ir keršyti, keršyti, keršyti. Armėnų sukarintų teroristinių grupuočių taikiklyje – Azerbaidžanas ir Turkija. Klausiate, kuo čia dėta Danija? Prisiminkime 1981-uosius metus, kai Kopenhagoje prie turkų transporto kompanijos „THY“ nugriaudėjo galingas sprogimas ir du danai buvo sunkiai sužeisti. Atsakomybę už šį išpuolį prisiėmė viena iš armėnų teroristinių organizacijų. Tokiu būdu ji neva keršijo turkams už tragiškus 1915-uosius metus. Atkreipkite dėmesį – keršijo ne Turkijos, o Danijos teritorijoje, nė kiek nepergyvendama, jog galį nukentėti ne vien turkai, bet ir niekuo dėti danai.
Nuo teroristų rankų žuvusių Turkijos diplomatų sąrašas
Tas 1981-ųjų išpuolis Kopenhagoje – tik vienas iš 1973-2002 metais armėnų teroristų Vakaruose surengtų teroro aktų, kurių metu žuvo 70 žmonių, 524 buvo sužeisti, 105-eri tapo įkaitais ir 12 iš jų buvo nužudyta. Tarp žuvusiųjų, suluošintų – ne vien turkų diplomatai. Taigi ASALA, Dašnakcutiun, Gnčak ir joms giminingos organizacijos keršijo turkams Danijoje, Prancūzijoje, Šveicarijoje, Italijoje, Bulgarijoje, Vokietijoje, Ispanijoje, Didžiojoje Britanijoje… Ar tokios beveik tris dešimtmečius Europą kadaise purčiusios ASALA, Dašnakcutiun, Gnčak teroristų akcijos šiandien vėl neįmanomos?
XXX
Vienas iš paskutiniųjų bjaurių akibrokštų – 46-ojo JAV prezidento Džo Baideno šių metų balandžio 24-ąją ištarti žodžiai, esą 1915-ųjų karai tuometinės Osmanų imperijos teritorijoje buvo „armėnų genocidas“. Gal ir taip. Tačiau mes juk nežinome. Negalime žinoti. Armėnija, skirtingai nei Turkija, iki šiol neįsileidžia į savo archyvus tyrinėtojų. Todėl stebiuosi: kaip apsiverčia liežuvis tvirtinti buvus ar nebuvus „armėnų genocidui“ nuodugniai neištyrinėjus armėniškųjų archyvų? Štai buvęs JAV prezidento Ronaldo Reigano patarėjas teisės klausimais ponas Briusas Feinas pripažįsta, jog anuomet, kai prezidentavo R.Reiganas, oficialusis Vašingtonas ėmė gilintis į 1915-ųjų įvykius tuometinėje Osmanų teritorijoje. Tiesa, tyrinėjimai nebuvo užbaigti. Ir vis tik iš to, ką pavyko surinkti, Br. Feinas daro išvadą: „jeigu archyvai bus atidaryti, armėnams teks atsiprašyti, jog suklaidino pasaulį“ (apie tai rašoma leidiniuose Turkiye ir Caucasus Online).
Taigi mano mylima ir gerbiama Amerika padarė didžiausią klaidą brėždama griežtus priekaištus turkams – derėjo palaukti, kol Jerevanas atidarys savo rankraštynus. Grubią klaidą padarė ir Lietuvos užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas, balandžio 24-osios išvakarėse nuskridęs į Jerevaną pagerbti „armėnų genocido“ aukų. Juk M. Adomėnas negali nežinoti: armėniški archyvai vis dar akylai slepiami nuo užsienio tyrinėtojų. Netinkamai pasielgė ir Seimo narys Raimundas Lopata, balandžio 24-ąją raginęs valstybes, iki šiol nepripažinusias 1915-ųjų tragedijos „armėnų genocidu“, kuo greičiau pasitaisyti – pripažinti. Juk prof. R. Lopata, kadaise užėmęs itin svarbias pozicijas Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute, privalo žinoti: rimtai į istoriją žvelgiantys istorikai, mokslininkai, politikai pirmiausiai analizuoja konfliktuojančių pusių archyvus ir tik po to skelbia rezoliucijas, nutarimus, priima įstatymus.
Joe Bidenas. EPA – ELTA nuotr.
Ponui M. Adomėnui ir R. Lopatai derėtų įsiklausyti bent jau į tai, ką savo asmeninėje paskyroje socialiniuose tinkluose dėl „armėniškojo genocido“ yra parašęs Latvijos viceministras ir krašto apsaugos ministras Artis Pabriks: „JAV prezidento pozicija Armėnijos genocido klausimu tik apsunkins dviejų NATO šalių bendradarbiavimą, kai to labiausiai reikėtų. Panašiai galiu patarti tiems Latvijos parlamentarams, kurie aukodami nacionalinius interesus nori nusipirkti sau indulgencijas.“
Tai – tik keletas pavyzdžių, kada mes elgiamės netaktiškai, bendraudami su musulmoniškomis valstybėmis.
