Vašingtonas, gruodžio 13 d. (AFP-ELTA). „Danske Bank“ pripažino savo kaltę, kad apgaudinėjo Amerikos bankus, siekdamas įnešti į JAV finansų sistemą Rusijos ir kitų šalių nusikaltėlių pinigus, ir sutiko sumokėti 2 mlrd. dolerių baudą, antradienį pranešė Teisingumo departamentas.
Didžiausias Danijos bankas suklaidino JAV bankus dėl savo filialo Estijoje veiklos, siekdamas sudaryti palankesnes sąlygas didelės rizikos klientams ne iš Estijos, įskaitant klientus iš Rusijos, kad jie gautų prieigą prie JAV finansų sistemos, rašoma departamento pranešime.
2006 metų vasarą RF Centrinio banko (CB) pirmininko pirmasis pavaduotojas Andrejus Kozlovas nuvyko į Estiją, kad perspėtų jos valdžią apie ten suorganizuotą neregėtą pinigų plovimo schemą, rašo The Daily Beast žurnalistė Niko Hains.
„Jo atskleista afera tęsėsi ir tapo didžiausia istorijoje nešvarių pinigų operacija – 200 mlrd. dolerių skandalu Danske Bank‘e“, – tvirtina leidinys ir primena: praėjus trims savaitėms po bandymo paskelbti pavojų Estijoje Kozlovas buvo nužudytas.
Leidinys mano: „Kozlovas yra trečias dabar velionis rusas, kurį galima susieti su skandalu Danske Bank‘e; Aleksandras Perepeličnas, kurio kompanija naudojosi banko Estijos skyriaus paslaugomis, mirė įtartinomis aplinkybėmis Britanijoje, o rusų teisininkas Sergejus Magnickis, tyręs 230 mln. dolerių grobstymą, mirė kalėjime Rusijoje. Tvirtinama, kad didžioji to išgrobstymo pajamų dalis buvo išplauta per Danske Bank‘ą“.
2006 metų rugsėjo 13 trys žmonės apšaudė Kozlovą ir jo vairuotoją Aleksandrą Semionovą. Vairuotojas mirė vietoje, Kozlovas – kitą rytą ligoninėje.
„Praėjus kelioms valandoms po Kozlovo mirties Rusijos oficialūs asmenys išdėstė viešą prielaidą, kad, tikriausiai, jį nužudė už keliems nedideliems bankams atšauktas licencijas“, – rašo leidinys.
Samdomas žudikas
Autorė rašo: „Ta šiek tiek absurdiška teorija netrukus tiksliai „pasitvirtino“: Rusijos valdžia surado būtent tokios finansinės įstaigos valdytoją ir apkaltino jį užsakius žmogžudystę. Aleksejus Frenkelis, kurio VIP-bank‘ą buvo uždaręs Centrinis bankas, buvo suimtas už tai, kad pasamdė tris žudikus ukrainiečius Kozlovui sušaudyti“.
Leidinys pabrėžia, kad Frenkelis primygtinai tvirtino ir tebetvirtina esąs nekaltas, bet jį nuteisė 19 metų kalėti.
Autorė rašo: „Dabar mes galime tvirtinti, kad tuo metu Kozlovas turėjo žymiai pavojingesnių priešų. 2006 metų birželį CB valdininkas specialiai nuvažiavo į Estiją, kad asmeniškai perspėtų vietinę valdžią apie neteisėtai pervestus milijardus rublių doleriais bei eurais į Vakarus per Sampo Bank‘o Estijos skyrių. Sampo, kurio būstinė buvo Suomijoje, vėliau tais pačiais metais, perėmė Danske – didžiausias Danijos bankas.
Atvykęs į Taliną Kozlovas pasakė Estijos Finansų priežiūros valdybos Kovos su pinigų plovimu skyriaus vadovui Andresui Palumaai, kad per jo prižiūrimą finansų sistemą eina pajamos, gaunamos iš vengimo mokėti mokesčius ir pinigų plovimo Rusijoje. Kozlovas paprašė uždaryti keletą konkrečių sąskaitų“.
Leidinio duomenimis, pirmą kartą apie tą kelionę pranešė Estijos laikraštis Eesti Ekspress praėjus mėnesiui po Kozlovo nužudymo.
Praėjo dar 12 metų, kol Danske Bank‘as pripažino, kad per jo skyrių Estijoje iškeliavo nevietinių gyventojų iš Rusijos ir buvusių sovietinių respublikų pinigai, iš viso 234 mlrd. dolerių. Vieno demaskuotojo tvirtinimais, kurie prasiskverbė į Danijos laikraštį Berlingske, buvo aptikta, kad kai kurias įtartinas sąskaitas valdė „Putino šeima ir FSB“, – sakoma straipsnyje.
FSB emblema
Į žinutę Estijos spaudoje atkreipė dėmesį JAV ambasada Taline. Leidinys perpasakoja tų Amerikos diplomatų, kurie 2010 metais buvo nesankcionuotai paviešinti WikiLeaks portale, depešą: „Amerikos oficialieji asmenys pasikalbėjo su Palumaa. Estijos reguliuotojas sumenkino Kozlovo perspėjimo reikšmę, lyginant su depeša, kuri buvo pasiųsta iš ambasados Taline į JAV ambasadą Maskvoje, o paskui į Valstybės departamentą Vašingtone. Jis pripažino, kad su sąskaitomis galėjo būti kokių nors juridinių ar teisinių problemų, bet sakė, kad ne neįžvelgė jokių teisės pažeidimo požymių“.
„Palumaa sakė, kad po Kozlovo perspėjimo Finansų priežiūros valdyba tęsė pokalbį ta tema su savo kolegomis rusais Maskvoje, bet rusai sakė, kad jie neturi informacijos, kuri patvirtintų Kozlovo keliamus kaltinimus“, – sakoma depešoje.
Autorė komentuoja: „Kitaip sakant, netrukus po susitikimo birželį Palumaa pranešė valdžiai Maskvoje apie Kozlovo antikorupcinę operaciją. Galimas dalykas, Rusijos oficialieji asmenys jau žinojo apie jo bandymus padaryti galą už jį politinėje hierarchijoje aukštesnių asmenų piktybiškai korupcijai. Šiaip ar taip, anot vedančiajame Rusijos laikraštyje Kommersant paskelbtos publikacijos, liepą žudikai ukrainiečiai pradėjo sekti Kozlovą“.
„Sampo banko Estijos skyrius, kurį įsigijo Danske bankas, buvo, kaip tvirtinta, vienas iš centrinių mazgų kriminalinių įmonių tinkle, kuris buvo valdomas iš Rusijos. Kaip išaiškėjo rugsėjį, kai pats Danijos bankas atliko tarnybinį tyrimą, po to, kai Kozlovas signalizavo apie pavojų, per jų sąskaitas buvo perpumpuota daugiau kaip 200 mlrd. dolerių užsienio lėšų“, – sakoma straipsnyje.
Vladimiras Putinas – KGB karininko uniforma
Leidinys patikslina: „Tarnybiniame Danske pranešime, kurį surašė Danijos juridinė firma Bruun and Hjejle ir kuris buvo paskelbtas rugsėjį, neišnagrinėtas visos atskleistos sumos – 234 mlrd. dolerių – statusas, bet padaryta išvada, kad jos „žymią dalį“, gali tekti laikyti įtartina“.
Autorė pažymi, kad oficialia Kozlovo nužudymo versija abejojo kai kurie rusai, o taip pat Austrijos, su kurios reguliatoriais Kozlovas irgi bendradarbiavo, vyriausybė“.
Lietuvos ekonomika demonstruoja ryškų atsigavimą, teigia komercinio banko „Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Rokas Grajauskas, įspėjantis, kad šalis vis dėlto artėja prie ribos, kai plėtoti žemą pridėtinę vertę kuriančių ūkio šakų neapsimokės. Tam, kad atlyginimai šalyje būtų didesni, reikia didinti aukštųjų technologijų dalį ekonomikoje.
Bankas prognozuoja, kad įsivyravusios augimo nuotaikos šiemet apims beveik visus šalies ūkio sektorius – maitinimo ir apgyvendinimo paslaugų sektorius augs 8 proc., gamyba, prekyba – 4 proc., transportas – 5 proc. Augimas palies net ir tuos sektorius, kurie pernai demonstravo neigiamą rezultatą, – žemės ūkį ir statybą.
„Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Rokas Grajauskas
„Dauguma sektorių praėjusiais metais augo, išskyrus statybų ir žemės ūkio sektorius. Šiemet prognozuojame visiems augimą, išskyrus nebent energetikos. Energijos suvartojame vis mažiau, be to, pamažu visas energetikos verslas pereina į valstybės rankas: jo tikslas nėra uždirbti daugiau pelno, bet mažinti kainas. Dėl to energetikos sektorius toks specifinis, ir jis pamažu juda vis žemyn“, – aiškino R. Grajauskas ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje.
Vis dėlto pastebimą naudą visos šalies ekonomikai neša ne visų sektorių augimas. Pavyzdžiui, jau minėtas žemės ūkis sudaro vos 4 proc. šalies ekonomikos, tačiau jame dirba apie 9 proc. visų dirbančiųjų. Vadinasi, čia sukuriama pridėtinė vertė – labai menka. Gamyboje šiandien taip pat dominuoja žemesnės pridėtinės vertės sektoriai – maisto, baldų gamyba, medžio, metalo apdirbimas.
Nagrinėjant Lietuvos pramonės struktūrą, matyti, kad ji primena tą, kuri dabar būdinga Graikijai, ir tą, kurią dar prieš 30 metų galima buvo matyti Danijoje. Didžiąją Lietuvos pramonės dalį – daugiau kaip penktadalį – sudaro maisto produktų ir gėrimų gamyba. Tuo metu aukštųjų technologijų dalis, nepaisant spartaus augimo pastaraisiais metais, vis dar yra labai menka. Bendra Lietuvos gamybininkų apyvarta siekia 17 mlrd. eurų, iš jų vos 0,5 mlrd. atitenka aukštosioms technologijoms. Ši dalis, sudaranti vos keletą procentų visos gamybos, yra mažiausia visoje Europos Sąjungoje.
R. Grajausko teigimu, jeigu norime šalyje tikėtis didesnių atlyginimų, būtina orientuotis į aukštą pridėtinę vertę kuriančias ūkio šakas.
„Drąsiai galime vadintis gamybininkų šalimi, tačiau aukštųjų technologijų dalis gamyboje išlieka žema, nors ir didžiuojamės lazeriais bei biotechnologijomis. Jei norime, kad atlyginimai būtų didesni, būtina daugiau aukštųjų technologijų. Tuomet pasireiškia multiplikatoriaus efektas: kyla atlyginimai visoje ekonomikoje“, – kalbėjo R. Grajauskas, pridūręs, kad aukštą pridėtinę vertę kuriančiose ūkio šakose veikiančiose Lietuvos įmonėse vidutinis atlyginimas šalies vidurkį viršija bent du kartus.
Pasak „Danske Bank“ ekonomisto, kitos šalys jau reikšmingai pažengė plėtodamos aukštųjų technologijų sektorių.
„Gamyba, prekyba, transportas – tai trys pagrindiniai ramsčiai, kurie stumia į priekį mūsų ekonomiką. Pagrindinis sektorius, kuris stumia Danijos ekonomikos augimą, yra informacinės ir ryšių technologijos (IRT), Švedijoje – IRT, Airijoje – IRT. Vokietijoje pirmoje vietoje gamyba, bet antroje vietoje – IRT. Čia atskira tema: sinergija tarp gamybos ir IRT ir yra ketvirtosios pramonės revoliucijos variklis, Vokietija yra šio proceso lokomotyvas“, – sakė R. Grajauskas, pridūręs, kad Lietuvoje gamybos skaitmenizavimas yra labai žemas. Ekonomisto teigimu, racionaliausia Lietuvai orientuotis į tas ūkio šakas, kuriose jau esama tam tikro įdirbio, pvz., minėti lazerių, biotechnologijų sektoriai.
Lietuvai svarbu koncentruoti išteklius, aiškiai įsivardyti, kas bus jos ekonomikos variklis ateityje, ir nuosekliai dirbti ta kryptimi. Svarbiausiu tokios transformacijos elementu turi būti kokybiška švietimo sistema, paruošianti reikalingus aukštos kokybės specialistus.
Nors šiandien aukštosios šalies mokyklos absolventams įskiepija neblogas teorines žinias, jos vis dar per mažai dėmesio skiria tarpdiscipliniškumui ir komercializavimui. R. Grajausko teigimu, dėmesys turi būti skirtas ne tik mokslui, bet ir ekonomikai, rezultatų kūrimui.
Pasak „Danske Bank“ ekonomisto, Lietuvai lieka iki 5 metų laikotarpis, kol dabartiniai vyraujantys šalies ūkio sektoriai išsems savo potencialą. Pvz., Estija, su aukštesniais atlyginimais, jau nebepatraukli žemesnės pridėtinės vertės gamybai, todėl šalis orientuojasi į informacines technologijas. Lietuvoje augant atlyginimams ir nedidėjant našumui, produkcija brangsta, šalis tampa mažiau konkurencinga užsienyje. Trumpuoju laikotarpiu dar galima būtų didinti našumą ir mažinti darbo sąnaudas (pvz., darbuotojų skaičių), bet net ir našumo didėjimas turi ribas.
R. Grajauskas atkreipė dėmesį ir į būtinybę kovoti su šešėline ekonomika.
„Šešėlinė ekonomika yra viena didžiausių Europoje. Tokiu būdu dirbtinai palaikome tam tikrų sektorių konkurencingumą, nes jie nemoka jokių mokesčių. Šešėlis labai paplitęs statybų, maitinimo, apgyvendinimo, prekybos šakose. Tam tikri sektoriai, jeigu būtų priversti mokėti visus mokesčius, būtų priversti ir keistis, didinti našumą“, – sakė R. Grajauskas.
Ne mažiau už konkrečios srities paieškas ir švietimo sektoriaus reformas svarbus ir ryžtas. Jo privalo turėti ir valstybė, ir verslas – nebijoti prisiimti rizikos ir būti ambicingi įgyvendindami idėjas.
Metinis pramonės augimo tempas liepą sulėtėjo iki 6,8 proc. (mes prognozavome 11,2 proc.) nuo 10,4 proc. birželį.
Didelio pasaulio ekonomikos sulėtėjimo poveikio Lietuvos pramonė dar nejaučia, nes apdirbamosios gamybos pramonė, pašalinus sezono įtaką ir toliau augo – 0,9 proc ir 3,5 proc. eliminavus naftos pramonę. Vis dėlto neigiama rizika Lietuvos gamybos sektoriui dėl globalių ekonomikos lėtėjimo tendencijų akivaizdžiai didėja.
Estijos ekonomika ir toliau įspūdingai auga – BVP šių metų II ketvirtį augo taip pat sparčiai (8,4 proc.,), kaip ir šių metų I ketvirtį (8,5 proc.).
Ekonomikos augimas tapo labiau subalansuotas, nes pramonės gamybos augimas sulėtėjo ir jos dalis BVP pyrage sumažėjo. Atitinkamai sparčiau augo vidaus paklausa.
Tačiau vienareikšmiškai teigiamai šių duomenų vertinti negalime, nes buvo pakeista BVP skaičiavimo metodika. Nors detali statistika dar nėra paskelbta, tačiau silpni mažmeninės prekybos rezultatai rezultatai rodo, kad privatus vartojimas tebėra vangus ir vidaus paklausos atsigavimą daugiausia lemia investicijos. Bankinio sektoriaus kreditavimas palaipsniui atsigauna, tačiau naujų paskolų įmonėms išdavimas vis dar neviršija paskolų portfelio amortizacijos.
Estijoje metinis kainų augimas liepą augo iki 5,2 proc. nuo 4,9 proc. birželį, nors buvo tikėtasi infliacijos sumažėjimo iki 4,6 proc.
Tokį infliacijos padidėjimą lėmė netikėtai paaugusios maisto ir degalų kainos. Kaip rodo Estijos statistika, liepą santykinai šoktelėjo alkoholio, cukraus, vaisių ir kai kurių daržovių kainos. Kol kas sunku pasakyti, ar infliacijos padidėjimas yra daugiau trumpalaikė tendencija, ar tai rodo vidaus paklausos, o kartu ir ekonomikos atsigavimą.
Internetinėje erdvėje radau nedidelį, tačiau iškalbingą Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininko Dainiaus Radzevičiaus tekstą, analizuojantį, ar kai kurie Lietuvos teritorijoje veikiantys bankai mūsų neapgaudinėja, siūlydami neva milžiniškas palūkanas už į jų saugyklas padėtus gyventojų indėlius. Kolegai žurnalistui D.Radzevičiui įtarimų sukėlė kai kurie konkretūs Danske banko pasiūlymai.
Jis rašė facebook’e radęs tokį skelbimą ir raginimą žaisti: “Iki 2009 m. spalio 12 d. bet kuriame Danske banko padalinyje galite išbandyti savo sėkmę ir laimėti net iki 10 % papildomų terminuotojo indėlio palūkanų. Šiuo metu kartu su žaidimo laimėjimu už indėlį galite gauti net 17.8 % metinių palūkanų”. Štai koks buvo D.Radzevičiaus nusistebėjimas.
“Pradžioje nusišypsojau, o tada pamaniau pasidomėti, koks čia žaidimas. Ir mano įspūdis toks, kad ekonominio sunkmečio metu bankas organizuoja tokį žaidimą, kuris primena žaidimą antpirščiais turgaus tarpuvartėje. Arba miesto mugėse prekeivių siūlomas loterijas, kuomet už 2 litus gali pirkti bilietą, ir visi bilietai laimingi. Tik prizų vertė dažnai būna mažesnė nei 1 litas. Todėl tavo laimė tokia – perki pigų daiktą brangiai. Linksma ar ne? Man tai kvaila. Bet kai kam gal ir linksma.
