Estijos ekonomika ir toliau įspūdingai auga – BVP šių metų II ketvirtį augo taip pat sparčiai (8,4 proc.,), kaip ir šių metų I ketvirtį (8,5 proc.).
Ekonomikos augimas tapo labiau subalansuotas, nes pramonės gamybos augimas sulėtėjo ir jos dalis BVP pyrage sumažėjo. Atitinkamai sparčiau augo vidaus paklausa.
Tačiau vienareikšmiškai teigiamai šių duomenų vertinti negalime, nes buvo pakeista BVP skaičiavimo metodika. Nors detali statistika dar nėra paskelbta, tačiau silpni mažmeninės prekybos rezultatai rezultatai rodo, kad privatus vartojimas tebėra vangus ir vidaus paklausos atsigavimą daugiausia lemia investicijos. Bankinio sektoriaus kreditavimas palaipsniui atsigauna, tačiau naujų paskolų įmonėms išdavimas vis dar neviršija paskolų portfelio amortizacijos.
Todėl negalime atmesti prielaidos, kad II ketvirtį sparčiai augo viešojo sektoriaus investicijos. Atsižvelgiant į tai, kad pirmadienį tarptautinė kredito reitingų agentūra „Fitch“ padidino Estijos skolinimosi reitingą užsienio valiuta nuo BBB iki A, vietine valiuta – nuo -A iki A, galima tikėtis spartesnio kreditavimo ir investicijų atsigavimo.
XXX
Latvijos ekonomikos augimas spartėja, tačiau išlieka trapus. Latvijos BVP augimas šių metų II ketvirtį paspartėjo iki 5,3 proc. palyginus su atitinkamu laikotarpiu praėjusiais metais ir buvo šiek tiek didesnis nei mes prognozavome (4,7 proc. ). Mažmeninė prekyba atsigauna vangiai dėl didelės infliacijos ir nedarbo, tad svarbiu augimo veiksniu išlieka eksportas. Detali statistika nėra paskelbta, bet greičiausiai matysime toliau augančias investicijas. Taip pat svari ekonomikos atsigavimo priežastis – teigiamas bazės efektas. Antroji šių metų pusė greičiausiai bus mažiau teigiama ir ekonomikos atsigavimas sulėtės. Danske bankas ir toliau prognozuoja, kad Latvijos ekonomika šiais metais augs apie 3,3 proc.
Lėtesnį nei Lietuvoje vartojimo atsigavimą greičiausiai lėmė fiskalinės konsolidacijos įtaka. Tačiau tai yra būtina siekiant sugrąžinti investuotojų pasitikėjimą šia ekonomika.
XXX
Liepos mėnesį kainos Lietuvoje mažėjo. Liepos mėn. metinė VKI infliacija sumažėjo iki 4,6 proc. ir buvo tik šiek tiek mažesnė nei mūsų bei apklaustų ekonomistų vidurkis (4,8 proc.). Kaip ir buvo tikėtasi, didžiausią poveikį infliacijai darė mažėjusios maisto produktų kainos ir dėl besitęsiančių išpardavimų pigę drabužiai ir avalynė. Šios VKI prekių grupės kompensavo didėjusius transporto ir būsto išlaikymo kaštus. Kainos sumažėjo tik šiek tiek daugiau nei mes prognozavome, bet iš esmės dabartinės tendencijos atitinka mūsų bazinę prognozę ir lūkesčius, kad antrojoje šių metų pusėje vartojimo kainų augimas turėtų stabilizuotis. Mes prognozuojame, kad vidutinė metinė infliacija šiais metais sieks vidutiniškai apie 4,7 proc., o ateinančiais metais sumažės iki 3,6 proc. Vis dėlto rizika infliacijai yra padidėjusi, nes išaugus dujų kainai atitinkamai turėtų brangti ir šildymas, tačiau šiandien dar sunku pasakyti, kiek brangs. Negalima atmesti prielaidos, kad centralizuotos šilumos brangimas vyks palaipsniui.
Nuotraukoje: komentaro autorė Violeta Klyvienė, Danske banko vyresnioji analitikė Baltijos šalims.
2011.08.12
