Tik aisbergo viršūnė


Print

Plačiai nuskambėjo iškart net dešimties Rusijos žvalgybos agentų sulaikymas JAV. Ir Amerijoje, ir Rusijoje pasigirdo balsų, kad grįžtama į šaltojo karo laikus.

Ypač visus glumino faktas, kad šnipų tinklas demaskuotas iškart po Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo vizito. Su šia istorija ne sykį esame supažindinę ir mūsų skaitytojus. Tačiau tai nereiškia, kad ši tema – išsemta.

Tarptautiniame mėnraštyje “Soveršenno sekretno” išspausdintas didelis Vladimiro Abarinovo straipsnis “Anos akelės, arba mirtis pagal tvarkaraštį” (AНЮТИНЫ ГЛАЗКИ, ИЛИ СМЕРТЬ ПО РАСПИСАНИЮ). Pateikiame tik pačią jo pabaigą – “Epilogas po atomazgos”.

Išgelbėtų iš amerikiečių nelaisvės rusų agentų tikriausiai laukia pakenčiamas gyvenimas Rusijoje, tačiau tik tiek. Nacionaliniais didvyriais jiems tapti nelemta: spauda pavertė juos pajuokos objektu. Geltonosios spaudos žvaigžde tapusi Ana Čapman ketina įsikurti Didžiojoje Britanijoje (be Rusijos, ji turi dar ir pastarosios šalies pilietybę), tačiau ir ten ji negalės savo istorijos konvertuoti į stambią monetą: pagal sandėrio su amerikiečių Temide sąlygas, visas komercinis pelnas, gautas iš šio siužeto, pateks į JAV iždą.

Rusijos URM galutinis pareiškimas dėl agentų apsikeitimo paremtas keista logika: “Šis susitarimas, – sakoma jame, – leidžia tikėtis, kad kursas, suderintas Rusijos Federacijos ir JAV vadovybių, bus nuosekliai realizuojamas, ir bandymai nukrypti į šalį nuo šio kurso bus nesėkmingi”. Pasirodo, “perkrovimas” – tai viso labo šalių abipusis įsipareigojimas netrukdyti šnipams, o jeigu jie įkliūtų, nedelsiant apsikeisti.

Man asmeniškai visa ši istorija nuo pat pradžių neatrodė tokia lengvasvorė. O jeigu rusų šnipai apkvailino FTB, klausiu pats savęs, jeigu jų vaidmuo – nukreipti dėmesį nuo iš tiesų svarbių agentų? Pasirodo, ne aš vienas taip samprotauju. Viktoras Ostrovskis, buvęs Izraelio “Mossad” darbuotojas ir bestselerių autorius “Washington Post” laikraštyje pasakoja, kad tiesiog neįmanoma nepastebėti tokio FTB sekimo, kokį patyrė įtariamieji agentai. “Tačiau jeigu tave seka, o tu lioveisi šnipinėti – tu sudegei”, – samprotauja jis. Išvada – agentai imitavo aktyvumą, tyčia kalbėjo į paslėptus mikrofonus, depozitiniuose seifuose slėpė paveikslėlius iš savo sovietinės praeities. Taip mano ir amerikiečių žvalgybos veteranas, nepanorėjęs, kad laikraštis atskleistų jo vardą. Liūdnai pagarsėjęs dešimtukas, sako jis, – tik “aisbergo viršūnė”.

Netikėčiausia štai kas. Birželio 13 dieną savo name Floridoje mirė Sergejus Tretjekovas. Gydytojų išvada: širdies priepuolis. Jam buvo tik 53 metai. Pranešimas apie mirtį buvo išspausdintas tik liepos 9 dieną. Agentų apsikeitimo dieną.

Kas tas Sergejus Tretjekovas? Kodėl dešimčia Rusijos žvalgybos agentų susidomėjo FTB? Labai tikėtina, kad šį tinklą atskleidė perbėgėlis Sergejus Tretjekovas, kuris buvo rezidento pavaduotojas, pulkininkas, oficialiai dirbęs Jungtinių Tautų Rusijos atstovybėje.

2000 metų spalio mėnesį Tretjekovas drauge su žmona Jelena, dukra Ksenija ir kate Matilda dingo iš tarnybinio buto Bronkse. Tik 2001 m, sausio 31 d. amerikiečių valdžia pranešė, kad Sergejus Tretjekovas yra JAV teritorijoje, gyvas ir sveikas ir į Rusiją grįžti neketina. Po 10 dienų “New York Times” pasirodė straipsnis, kuriame rašoma, kad bėglys – ne diplomatas, o žvalgybos darbuotojas, – rašo Vladimiras Abarinovas. Tretjekovų šeima pakeitė pavardę, tik katės vardas liko toks pat. 2008 m. pasirodė Pito Erlio knyga “Draugas Ž”, kurioje perbėgėlis pasakoja apie save. 

Nuotraukoje: Amerikoje demaskuota Rusijos nelegalė Ana Čapman.

2011.08.12


Prisijunkite prie diskusijos