dujų kainos

Aktualijos

Dainius Kreivys. Reklaminis stendas. Slaptai.lt nuotr.

Europos Sąjungos (ES) energetikos ministrų pasiektas politinis susitarimas dėl 180 Eur/MWh sieksiančios dujų kainų viršutinės ribos Lietuvai yra laimėjimas, sako energetikos ministras Dainius Kreivys.
 
Pasak jo, šios kainų lubos įsigalios reikiamu metu – kai šalys pradės pildyti ištuštėjusias dujų saugyklas – bei „apmalšins dujų pardavėjų apetitus“.
 
„Pagaliau pavyko pasiekti norimą ir gerą rezultatą“, – pirmadienį žurnalistams po ES Technologijų, transporto ir energetikos ministrų tarybos sakė D. Kreivys.
 
ES šalių energetikos ministrai pirmadienį pasiekė susitarimą dėl gamtinių dujų kainų lubų – sutarta viršutinė dujų kainų riba sieks 180 eurų už megavatvalandę. Ji galios didmeniniams ateities sandoriams Nyderlandų TTF prekybos taške. Mechanizmas bus taikomas vienerius metus.
 
„Toks rezultatas Lietuvą tenkina. Tai pusė tos kainos, kuri buvo rugpjūčio mėnesį“, – teigė D. Kreivys, anksčiau būtent ir pabrėžęs, kad lubos turi būti tokios, kad Europoje dujų kainos nebepasiektų šio rugpjūčio rekordų.
 
Pasak Energetikos ministerijos, mechanizmas įsigalios tada, kai ateinančio mėnesio TTF išvestinių finansinių priemonių atsiskaitymo kaina tris darbo dienas viršys sutartas lubas ir per tą patį laikotarpį bus 35 eurais didesnė nei kainų kitose tarptautinėse rinkose vidurkis.
 
Ši kainų suvaldymo priemonė pradedama taikyti nuo 2023 m. vasario 15 d. prieš tai užtikrinus, kad pavyks išvengti su tiekimo saugumu ir dujų paklausos augimu susijusių rizikų.
 
D. Kreivys teigė, kad lubos įsigalios „tada, kada reikia“, t. y. pavasarį, kai pradedamos pildyti po žiemos ištuštėjusios dujų saugyklos.
 
„Pavasarį vėl prasidės dujų saugyklų pildymas. Jau nustatytos lubos ne tik apribos galimus kainų šuolius, bet automatiškai apmalšins ir dujų prekiautojų apetitus, kad jie neviršytų (180 Eur/MWh ribos – ELTA)“, – pažymėjo ministras.
 
Už energetiką atsakingi Bendrijos ministrai dėl šių kainų lubų derėjosi kelis mėnesius, daliai ES šalių, tarp jų ir Lietuvai, prašius jas įvesti po to, kai šį rugpjūtį didmeninės dujų kainos Europoje pasiekė rekordines aukštumas.
 
Tokiam dujų kainų apribojimui nebuvo linkusios pritarti keletas šalių, pavyzdžiui, Vokietija, kurios argumentavo, kad nustačius pernelyg žemą kainų apribojimą, dujų kroviniai iš Europos pajudėtų į pelningesnę Azijos rinką, tad ES kiltų rizika jų pritrūkti.
 
Vis tik Vokietija galiausiai pritarė susitarimui, kuriame turėtų būti numatyti keli saugikliai, užtikrinsiantys tiekimo saugumą ir finansinių rinkų stabilumą.
 
Tarp visų bloko valstybių jo nepalaikė tik Vengrija, Austrija ir Nyderlandai. Pastarosios valstybės, pasak D. Kreivio, susilaikė, o Vengrija balsavo prieš.
 
Europos Komisija lapkričio pabaigoje pasiūlė dujų kainas TTF prekybos taške apriboti ties 275 Eur/MWh, su sąlyga, kad tokia kaina išsilaikytų bent dvi savaites ir 10 dienų būtų 58 eurais didesnė nei palyginamoji suskystintų gamtinių dujų (SGD) kaina.
 
Po praėjusią savaitę vykusio ES ministrų susitarimo kompromisinį variantą pasiūlė blokui pirmininkaujanti Čekija: 220 Eur/MWh lubas, kurios aktyvintųsi, jei dujų kaina ateinantį mėnesį jas viršytų penkias dienas, taip pat – būtų 35 eurais didesnė už palyginamąją SGD kainą.
 
Lukas Juozapaitis (ELTA)
 
2022.12.20; 06:00
Verslas

Kritimas. Slaptai.lt nuotr.

Pastarąją savaitę Lietuvoje elektros kaina mažėjo 3 proc., dujų – 17 proc., o degalų kainos Baltijos šalyse toliau išlieka mažiausios Lietuvoje, pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA).
 
Pasak LEA, vidutinė spalio 21–27 d. elektros kaina Lietuvoje buvo 174,7 EUR/MWh arba 3 proc. mažesnė nei spalio 14–20 d., kai ji siekė 179,6 EUR/MWh. Spalio 22 d. Lietuvoje elektros kaina (159,8 EUR/MWh) buvo mažesnė nei Lenkijoje (163,9 EUR/MWh).
 
Latvijoje kainos mažėjo šiek tiek mažiau nei Lietuvoje ir spalio 21–27 d. siekė 174,7 EUR/MWh (spalio 14–20 d. buvo 179,4 EUR/MWh). Tuo metu Estijoje kainos augo 3 proc. iki 170,2 EUR/MWh (lyginant su 165 EUR/MWh kaina savaite prieš).
 
Lenkijoje elektros kainos mažėjo panašiai kaip ir Lietuvoje – 3 proc. ir siekė 141 EUR/MWh (lyginant su 144,6 EUR/MWh savaite prieš).
 
Spalio 21–27 d. bendra elektros gamyba Lietuvoje, palyginti su praėjusia savaite, mažėjo 31 proc. ir siekė 62 GWh. Importuojamos elektros dalis augo nuo 61 proc. iki 73 proc. viso poreikio. Importas iš Švedijos ketvirtos kainų (SE-4) zonos augo beveik trečdaliu.
 
„NordBalt“ jungtimi importuota 97,6 GWh elektros. Per Latvijos jungtį importas mažėjo beveik 60 proc. ir siekė 30,4 GWh. Per LitPol Link jungtį eksportą pakeitė importas. Importuota 40,6 GWh elektros energijos.
 
Vidutinė savaitės TTF dujų kaina mažėjo 17 proc. (nuo 129,54 Eur/MWh spalio 14–20 d., iki 107,34 Eur/MWh spalio 21–27 d.).
 
Kaip teigiama pranešime, Lietuvos dujų suvartojimas mažėjo 5 proc. ir siekė 109,75 GWh (lyginant su 115,5 GWh praėjusią savaitę). Dujų srautas spalio 21–26 d. į Lenkiją augo apie 6 kartus, lyginant su spalio 14–19 d. augo nuo 16,8 GWh iki 109,6 GWh. Į Latviją siunčiamų dujų kiekis lyginant su praėjusia savaite didėjo 28 proc. Klaipėdos SGD terminalas veikė kiek didesniu nei 90 proc. pajėgumu (661,5 GWh).
 
Analizuojant degalų kainas Baltijos šalyse, pastebima, kad degalai toliau išlieka pigiausi Lietuvoje. Dyzelino vidutinių kainų skirtumai šiose šalyse nedideli (ne didesni kaip 0,06 Eur/l). Benzinas Lietuvoje 0,12 Eur/l pigesnis nei Latvijoje ir 0,21 Eur/l pigesnis nei Estijoje. Benzino vidutinė kaina Lietuvoje (1,713 Eur/l) 10 savaitę iš eilės yra mažesnė už dyzelino (1,908 Eur/l).
 
Informacijos šaltinis – ELTA 
 
2022.10.29; 08:42
Aktualijos

Premjerė Ingrida Šimonytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Premjerė Ingrida Šimonytė tikina, kad Vokietijos sprendimas stabdyti dujotiekio „Nord Stream 2“ projekto su Rusija sertifikavimą, pats savaime neturės poveikio dujų kainomis. Pasak jos, dujų kaina priklausys nuo kitų veiksnių – bendros geopolitinės padėties ir papildomų manipuliacijų, kurių gali imtis Kremliaus režimas.
 
„Nord Stream 2“, net neegzistuodamas ir neveikdamas, turi poveikį dujų kainoms, nes visada vertinome „Nord Stream 2“ kaip geopolitinį projektą, ir niekas čia nepasikeitė. Tai, kad Vokietijos vyriausybė priėmė sprendimą sustabdyti sertifikavimą, negali pakeisti to fakto, kad dujotiekis nebuvo naudojamas dujų transportavimui“, – antradienį žurnalistams sakė I. Šimonytė.
 
ELTA primena, kad antradienį Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė, jog stabdo dujotiekio „Nord Stream 2“ projektą su Rusija, reaguodamas į Maskvos paskelbtą dviejų Ukrainos regionų pripažinimą nepriklausomomis respublikomis.
 
„Nord Stream 2“. EPA-ELTA nuotr.

O. Scholzas informavo paprašęs sustabdyti Vokietijos reguliavimo institucijos atliekamą dujotiekio sertifikavimo procesą.
 
„Kalbant technine kalba, tai yra būtinas administracinis žingsnis, todėl dujotiekis negali būti sertifikuojamas, o be šio sertifikavimo „Nord Stream 2“ negali pradėti veikti“, – sakė jis.
 
O. Scholzas antradienį perspėjo Rusiją, kad sprendimas stabdyti „Nord Stream 2“ dujotiekio projektą yra tik vienas „konkretus“ žingsnis ir gali būti taikomos tolesnės sankcijos.
 
Ignas Dobrovolskas (ELTA)
 
2022.02.23; 08:12
Trumposios naujienos

Klausimų vis daugiau

Berlynas, sausio 14 d. (ELTA). Europos Sąjungos šalys nėra tvirtai nusprendusios, kaip konkrečiai reaguoti į galimą eskalaciją dėl Ukrainos, kadangi ekonominės sankcijos gali tapti tolesnio energijos išteklių kainų augimo priežastimi.
 
Tai penktadienį paskelbtame straipsnyje, skirtame Vakarų ir Rusijos deryboms dėl saugumo Europoje, rašo Vokietijos savaitraštis „Spiegel“.
 
„Taip pat neaišku, ar europiečiai ryšis imtis griežtų ekonominių sankcijų Rusijos įsiveržimo į Ukrainą atveju, nes tokios sankcijos dar labiau padidintų energijos išteklių kainas Europoje“, – teigia publikacijos autoriai Markusas Beckeris ir Matthias Gebaueris. O „Nord Stream 2“ tikriausiai būtų pasmerktas, pažymi jie.
 
Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock ne kartą sakė, kad ES šalys poveikio Rusijai klausimu yra vieningos.
 
„Putino provokacijos negailestingai atskleidė Vakarų aljanso silpnybes. Lieka atviras klausimas, kiek toli eitų JAV ir europiečiai, kad apgintų tokias NATO nares kaip Estija ar Lietuva, jau nekalbant apie aljansui nepriklausančias šalis, pavyzdžiui, Ukrainą“, – pabrėžia apžvalgininkai.
 
Anot jų, „NATO jau kelias savaites spėlioja“, kam Rusijai reikėjo telkti savo kariuomenę Ukrainos pasienyje.
 
Autoriai taip pat konstatuoja, kad Ukrainos ir Sakartvelo stojimas į NATO netolimoje ateityje beveik neįmanomas dėl teritorinių konfliktų, Rusija grįžo į tarptautinę areną kaip supervalstybė, o europiečiai atlieka tik statistų vaidmenį.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2022.01.15; 07:02
Verslas

Ekonomistas Marius Dubnikovas. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.

Ekonomistas Marius Dubnikovas sako, kad dabar ekonomika yra priešaušryje, kur brangsta ir žaliavos, ir elektra bei dujos, o kainos dar didės. Specialisto teigimu, labai svarbu remti Lietuvos verslą, tarp jų ir vežėjus, nes jis aplink save sukuria svarbią ekosistemą.
 
„Reikia pasakyti, kad Lietuva išgyvena kone geriausius laikus, kokie buvo istorijoje. Tai patvirtina labai paprastas dalykas – prekybos balansas. Mes importuojame gerokai mažiau negu eksportuojame, šiandien eksporto disbalansas yra teigiamas – 8 proc., tai prisilygina ar net lenkia Vokietiją kaip šalį. (…) Lietuvos verslas per pandeminį laikotarpį nuveikė titaninį darbą – dar prieš pandemiją, jeigu palygintume, kiek dirbo Lietuvoje žmonių ir kiek dirba šiandien, tai mes turime net 22 tūkst. darbo vietų daugiau. Tokiomis sunkiomis sąlygomis verslas dirba ir uždirba pinigus, kurie čia cirkuliuoja“, – penktadienį „Linavos“ surengtoje spaudos konferencijoje sakė ekonomistas.
 
Anot M. Dubnikovo, reikia nepamiršti, kad ekonomika vystosi ciklais.
 
„Šiandien esame priešaušryje tokios situacijos, kur žaliavos labai stipriai pabrangusios, gyventojai jaučia elektros, dujų kainų pabrangimą, kurios iš tiesų bus dar didesnės. Laikotarpis, kuris ateina, bus ganėtinai sudėtingesnis negu buvo iki šiol, tuo labiau kad pinigų masė gali po truputį mažėti. Šioje vietoje labai svarbu paremti Lietuvos verslą, tarp jų ir vežėjus, kurie sudaro svarbią ekonomikos dalį, sukuria svarbią ekosistemą aplink save. Kiekvienas verslas, tarp jų ir vežėjai, yra ekosistema. Tai yra ne tik sunkvežimiai, kurie veža krovinius, bet ir remonto paslaugos, logistika, žmonės, kurie dirba kaip specialistai biuruose. Jeigu bus išstumtas vienas arba kitas sektorius iš Lietuvos, tai tokių gražių skaičių ateityje galime nebematyti. Tai gali būti, kad prarasime tą impulsą, kurį turime šiandien ir įgijome per pandemiją“, – komentavo ekonomistas.
 
Pasak M. Dubnikovo, reguliaciniai apribojimai yra labai stiprūs ir visada atsiliepia verslui.
 
„Mes turime labai blogą pavyzdį, kai finansų sektorius yra įsikūręs Estijoje ir pas mus yra tik atskiri padaliniai. Tai buvo ne kas kitas, o nestabilios mokestinės ir reguliavimo rinkos pasekmė, nes šis sektorius buvo išstumtas į kitą šalį, kurioje buvo patraukliau. Mes prarandame administracinius sugebėjimus, kompetencijos centrus, ir tai reiškia, kad žmonės, kurie ieško darbo, tiesiog turi ieškoti kitame sektoriuje arba kitoje valstybėje“, – sakė specialistas.
 
Kalbėdamas apie vežėjus ekonomistas kalbėjo, kad klostosi situacija, kai ateina reguliacija ne tik iš Lietuvos, bet ir ES – tai yra Mobilumo paketas, kuris, anot ekonomisto, natūraliai stumia vežėjus į kitas šalis.
 
„Visų pirma artimiausia Lenkija, kuri vien geografiškai yra patrauklesnė, ir natūralu, kad Lietuva šioje vietoje ne tik turi spausti šį sektorių, bet įveikti geografinius pranašumus Lenkijoje – sukurti geresnes sąlygas šiam sektoriui, kad kompensuotume tuos praradimus, kurie atsiranda dėl keistų reguliavimų, kai reikia grąžinti sunkvežimį į jo kilmės šalį“, – kalbėjo M. Dubnikovas.
 
Ekonomisto teigimu, tiek Latvijoje, Lenkijoje, Estijoje, tiek kitose Rytų šalyse yra taikomi reinvestuojamo pelno apmokestinimo skirtumai.
„Tokiu būdu kitose šalyse verslą vystyti, tarp jų Latvijoje ir Lenkijoje, yra lengviau, nes reinvestuojamas pelnas nėra apmokestinamas.
 
Apmokestinama tik tada, kai akcininkas išsiima pinigus vartojimui. Be to, tarifai yra mažesni negu dabar taikomi Lietuvoje. Palinkėjimas, kad nenutiktų taip, kad patys geriausi laikai Lietuvos istorijoje nevirstų prastesniais laikais vien tik, kad bandome perreguliuoti sėkmingai veikiančius verslus ir neketiname visiškai amortizuoti įtakos, kuri ateina iš Europos reguliacijos, t. y. konkrečiai iš Mobilumo paketo“, – sakė ekonomistas.
 
Robertas Macius (ELTA)
 
2021.09.25; 00:02
Aktualijos

Švedijos žemėlapis
Siekdama išnaudoti visas galimybes iš „Gazprom” prisiteisti 1,4 mlrd. eurų vartotojų permokos už gamtines dujas kompensaciją ir kartu panaikinti teismo sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų, Lietuva kreipėsi į Švedijos Aukščiausiąjį Teismą (AT), prašydama peržiūrėti Švedijos apeliacinio teismo liepos mėnesį priimtą sprendimą, kuriuo nuspręsta neanuliuoti Stokholmo arbitražo sprendimo Lietuvos byloje prieš „Gazprom”.
 
Tikimasi, kad Teismas sprendimą, ar priimti Lietuvos prašymą, paskelbs iki 2019 m. pabaigos. Švedijos apeliacinis teismas paliko galimybę sprendimą ginčyti Aukščiausiajame Teisme – tokia teisė suteikiama tik išimtiniais atvejais.
 
Prašydama peržiūrėti Švedijos apeliacinio teismo sprendimą, Lietuva taip pat siekia, kad „Gazprom” kompensuotų Lietuvai patirtas bylinėjimosi išlaidas ir būtų panaikintas Švedijos apeliacinio teismo sprendimas priteisti „Gazprom” bylinėjimosi išlaidas iš Lietuvos, kurios siekia 1,3 mln. eurų, sakoma Energetikos ministerijos pranešime.
 
ELTA primena, kad liepos mėnesį Švedijos apeliacinis teismas priėmė sprendimą neanuliuoti Stokholmo arbitražo sprendimo, dėl kurio Lietuva kreipėsi į teismą 2016 m. rugsėjį.
 
Į Stokholmo arbitražą Lietuva kreipėsi 2012 m. spalį, siekiant apginti valstybės ir gamtinių dujų vartotojų interesus ir prisiteisti iš „Gazprom” kompensaciją už nepagrįstai padidintas gamtinių dujų kainas. 2010 – 2011 m. „Gazprom” iniciatyva buvo pradėtos trys arbitražo bylos. „Gazprom” siekė sustabdyti Lietuvos veiksmus reformuoti dujų sektorių iš monopolistinio – kur „Gazprom” tuo metu kontroliavo 100 proc. dujų rinkos – į sąžiningos konkurencijos pagrindais veikiantį sektorių.
 
Visose šiose trijose bylose Lietuvos valstybės ir gamtinių dujų vartotojų interesai buvo sėkmingai apginti ir nei „Lietuvos dujų” veiklos tyrimas, nei gamtinių dujų sektoriaus reforma nebuvo sustabdyta. Lietuvai pavyko liberalizuoti gamtinių dujų rinką ir užtikrinti alternatyvų dujų tiekimo šaltinį, taip užbaigiant „Gazprom” monopolį ir dominavimą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.02; 05:00
Žurnalisto užrašai

VKyla dujų kaina – nuo 0,42 iki 0,46 eu ct/kub.m. Kam patinka, kai kišenėje lieka mažiau eurų? Niekam. Ir man nepatinka.
Vidmantas Valiušaitis. Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Suprantu ir tai, kad tas vadinamasis „algų padidėjimas” dėl kitokios mokesčių skaičivimo metodikos po Naujųjų metų, ypač mažiau uždirbantiems žmonėms, greičiausia nepadengs net būsto šildymo pabrangimo kaštų. Nekalbant jau apie ką kitą.

Bet dar labiau nepatinka politikai ar viešosios erdvės pamokslininkai, kurie statosi „socialinio jautrumo” menotriais, pamaišiui su saldžialiežuvavimu savo pačių ar jų draugų ankstesnėms veikoms valdžios ložėje, dabar rūsčiu balsu smerkiantys mėgėjus, nesuvaldančius dujų kainos.

Kadangi daug metų naudoju dujas būsto apkūrenimui, nepatingėjau pasižiūrėti, kiek gi už dujas mokėjau per pastarąjį dešimtmetį.

Šiandienos ekspertų, grąžančių rankas dėl didėjančios dujų kainos ir duodančių patarimų, kaip jas „valdyti”, pavardžių neminėsiu, nepaisant to, kad dar tik vakar jie patys tuos klausimus sprendė.

Man, kaip ir jiems, taip pat nepatinka kainų didėjimas. Tegu ir 4 centais. Per metus man susidarys apie 150 eurų papildomų išlaidų. Tačiau tiesa yra ta, kad tokio „socialinio jautrumo”, kokį tie menotriai demonstruoja dabar, nė iš tolo nerodė tada, kai dujų kainos kilo ne 4, net ne 40, o visu 80 ct ir daugiau. Tiesa, lito, ne euro centų.

Aš pats nustebau, kai pasižiūrėjau į tuos skaičius.

2007-01-01 iki 2008-01-01 dujų 1 kub. m. kainavo 0,76 lt

2008-01-01 iki 2009-01-01 – 1,58 lt

2009-01-01 iki 2010-01-01 – 1,28 lt

2010-01-01 iki 2010-07-01 – 1,29 lt

2010-07-01 iki 2011-03-01 – 1,56 lt

2011-03-01 iki 2011-08-01 – 1,45 lt

2011-08-01 iki 2012-07-01 – 1,75 lt

2012-07-01 iki 2013-02-01 – 2,17 lt

2013-02-01 iki 2014-01-01 – 2,09 lt

2014-01-01 iki 2015-01-01 – 1,87 lt

2015-01-01 iki 2019-01-01 – 0,42 eu

nuo 2019-01-01 – 0,46 eu

Tokie skaičiai.

Nesakau, kad nėra už ką kritikuoti šitos valdžios. Bet ir kritikuojant tam tikros savistabdos vis tiek turėti padoru.

Dujos

Priešingu atveju žodžio infliacija pakyla į tokias aukštumas, kurias galima atpažinti pagal Knygą: „Jūs pažinsite juos iš balso”.

Informacijos šaltinis – Facebook.com

2018.12.11; 09:15

Aktualijos

Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalas nebūtinai sumažino dujų kainas, nes pats terminalas atsirado globaliame kainos kritimo kontekste, sako koncerno „Achemos grupė“ generalinis direktorius Linas Sabaliauskas.

„Klausimas, ar šitas laivas numušė kainas Anglijoje ir Vokietijoje. Tikriausiai ne, prasidėjusi skalūnų revoliucija 2009 metais turėjo savo įtaką. Vienareikšmiškai pasakyti, ar kainas sumažino SGD laivas, negalima. Laivo atsiradimas diversifikavo šaltinius“, – pirmadienį diskusijoje Seime sakė L. Sabaliauskas.

Jis pažymėjo, kad SGD terminalas padėjo siekti išvengti priklausomybės nuo vienintelio tiekėjo, nors dujų kainos, pasak L. Sabaliausko, išliko aukštos.

„Ne terminalas, o rinka reguliuoja kainas“, – kalbėjo jis Seime vykusioje diskusijoje.

Kalbėdamas apie SGD terminalo įsigijimą, L. Sabaliauskas jį lygino su ratu, kuris, pasak jo, dabar yra neaišku koks.

„Mums siūlo įsigyti ratą, kai pradedame galvoti, kokia bus energetikos sistema. Klausimas, gal visgi tai dviračio ar apžvalgos, ar karietos, o gal gelbėjimosi ratas. Kokioje sistemoje mes veiksime ir ką tas laivas užtikrins sistemoje?“, – klausė L. Sabaliauskas.

Jis taip pat pridūrė, kad, net jei įmonė bandytų suvaldyti visus savo kaštus ir nedirbti, terminalo mokestį vis tiek reikėtų susimokėti.

Kaip po diskusijos atsiųstame „Achemos grupės“ pranešime sako L. Sabaliauskas, įmonės gamybos sustabdymas turėtų neigiamų padarinių ne tik Jonavos regionui, bet ir visai Lietuvai.

„Esame verslo įmonė ir mums gyvybiškai svarbu būti konkurencingais, kad galėtumėme užtikrinti įsipareigojimus darbuotojams ir partneriams. Tačiau akivaizdu, kad nuostolinga veikla mums to neleidžia padaryti. Be to, paradoksalu, tačiau atliekant įvairias studijas, susijusias su SGD terminalu, net nesikreipiama į „Achemą“ dėl jos galimybių ir veiklos planų“, – pranešime cituojamas koncerno generalinis direktorius.

L. Sabaliauskas taip pat sako, kad įmonė konkuruoja su gamintojais iš JAV ir Afrikos, kurie žaliavą gauna daug pigiau, todėl „Achemai“ sunkiau išlikti konkurencingai.

„Nors pagal gamybos technologiją esame tarp geriausių Europos trąšų gamintojų, tampame nekonkurencingi dėl nepakeliamų mokesčių strateginiams energetiniams projektams, Vyriausybės politikos dėl VIAP nuosavai pasigamintai elektrai. „Achema“ neprašo ir niekada neprašė valstybės pagalbos, kokios sulaukia į Lietuvą ateinantys užsienio investuotojai. Vienintelis prašymas – įmonės neapkrauti nepakeliamais infrastruktūros mokesčiais ir leisti likti konkurencingai globalioje rinkoje“, – cituojamas L. Sabaliauskas.

Pranešime skaičiuojama, kad nuo 2013 iki 2018 metų bendrovė „Achema“ sumokės apie 101 mln. eurų, o iki 2024 metų – 239 mln. eurų SGD terminalo mokesčio. Pasak koncerno, vien per 2018 metus toks mokestis turėtų siekti daugiau nei 20 mln. eurų. Nuo 2008 metų AB „Achema“ jau yra sumokėjusi ir 22,4 mln. eurų VIAP mokesčio nuosavai pasigamintai elektrai.

ELTA primena, kad anksčiau L. Sabaliauskas yra sakęs, jog koncerno skaičiavimai dėl SGD terminalo išlaikymo kaštų yra kitokie nei Energetikos ministerijos.

„Mūsų skaičiavimais, pagal Energetikos ministerijos pateiktą modelį mokesčio sumažėjimas bus tik 25 proc. – nuo 87,3 mln. eurų iki 67 mln. eurų, o ne viešai skelbiami 40 proc.“, – anksčiau teigė L. Sabaliauskas.

Pagrindinė „Achemos grupės“ akcininkė Lyda Lubienė yra sakiusi, kad „Achema“ yra situacijoje, kai ją pigiau parduoti, nei išlaikyti. Ji taip pat sakė, kad įmonė susidūrė su gamtinių kainų šoktelėjimu ir šalta žiema, todėl visi rezervai šildymui ir kitiems poreikiams buvo išnaudoti. Po susitikimo su energetikos ministru birželį ji sakė, kad „Achema“ negali prisiimti priverstinių įsipareigojimų, susijusių su SGD terminalo išlaikymu. Jos teigimu, 2018 metais planuoti puikūs rezultatai, bet po pirmo ketvirčio juos reikia pakoreguoti, nes jie yra minusiniai.

Tuo metu energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas yra sakęs, kad bendrovei tenkanti SGD terminalo išlaikymo dalis nuolat mažėja, tačiau ateityje ji galėtų mažėti dar 40 proc.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.02; 16:09

Žvalgyba

Rusija bando sutrukdyti vieną svarbiausių pastarojo dešimtmečio energetikos projektų – Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizaciją su kontinentine Europa.

Pirmadienį paskelbtoje Valstybės saugumo departamento ataskaitoje teigiama, kad Baltarusijoje statoma Astravo atominė elektrinė, taip pat Karaliaučiuje esantis Baltijskajos AE projektas yra skirti dominuoti regiono elektros sektoriuje ir taip „sutrukdyti jo integracijai į Europos energetikos sistemą“.

Anot ataskaitos, Baltarusija šalia Lietuvos sienos statomos Astravo atominės elektrinės (AE) elektrą tikisi eksportuoti į Europos Sąjungą. Todėl vykdoma aktyvi lobistinė veikla ES institucijose bei kitose Europos valstybėse.

„Rusija taip pat siekia padaryti įtaką sprendimams dėl Baltijos šalių elektros sistemų sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais. Siekdama šio tikslo, Rusija bando įtraukti Baltijskajos AE projektą į Baltijos šalių sinchronizacijos su KET procesą“, – teigiama ataskaitoje.

Tačiau, VSD nuomone, lobistinė veikla kol kas nebuvo sėkminga ir Rusijai nepavyko paveikti sprendimų dėl sinchronizacijos.

„Viešojoje erdvėje Baltijos šalių desinchronizacijos su Rusijos tinklais planus ji pristato kaip grėsmę Kaliningrado srities energetiniam saugumui. Kartu Rusija jau nuo 2014 metų vykdo savo energetikos sistemos pertvarką, kuri užtikrins srities sistemos galimybę veikti izoliuotai“, – rašoma ataskaitoje.

Tuo pačiu atkreipiamas dėmesys, kad visus elektros tinklų rekonstrukcijos projektus bei naujų elektrinių statybas Rusija siekia užbaigti dar gerokai iki Baltijos šalių atsijungimo nuo Rusijos, kuris įvyks 2025 metais. Rusija planuoja darbus užbaigti 2020 metais.

VSD teigimu, Rusija taip pat sieks susigrąžinti dujų milžinės „Gazprom“ įtaką Lietuvoje. Neatmetama, kad įmonė bandys manipuliuoti dujų kainomis Lietuvoje per lojalius prekybos partnerius, sudarydama jiems ypač palankias sąlygas. Taip, pasak žvalgybos, gali būti stiprinama Rusijos politinė ir ekonominė įtaka Lietuvoje.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.03.26; 10:28

Politinės intrigos

Jungtinių Valstijų Senato siekį sugriežtinti ekonomines sankcijas Rusijai pradėjo kritikuoti ir Austrija. Austrija, kuriai antrina Vokietija, šiandien kaltina amerikiečius, kam šie kišasi į Europos dujų tiekimo rinką. Šiuos austriškus priekaištus pagarsino BBC agentūra. 

Austrijos žemėlapis

Austrijai, lygiai kaip ir Vokietijai, labiausiai nerimą kelia tai, kad sankcijos bus taikomos Europos bendrovėms, kurios prisideda prie didžiųjų Rusijos naftos ir dujų projektų. Vienas iš tokių projektų yra „Nord Stream 2“ dujotiekis, besiraigantis Baltijos jūros dugnu.

Austrijos kancleris Kristianas Kernas (Christian Kern) pareiškė, esą energijos tiekimas Europoje yra „pačios Europos, o ne Jungtinių Valstijų reikalas“. „JAV grasinimai kompanijoms Austrijoje, Vokietijoje bei kitose Europos šalyse už jų dalyvavimą energetikos projektuose atspindi naują, neigiamą JAV ir Europos santykių etapą“, – teigė K. Kernas.

Europos atstovai pabrėžia, kad šių sankcijų esmė yra JAV siekis padidinti suskystintų gamtinių dujų eksportą, kurti naujas darbo vietas bei išstumti Rusiją iš Europos rinkos.

Slaptai.lt manymu, tai labai gražus ir prasmingas oficialiojo Vašingtono tikslas – išstumti šalį, kuri šnatažuoja mažąsias Europos valstybes manipuliuodama dujų kainomis. Vadinamąjį dujų ir naftos šantažą dar būtų galima atleisti Rusijai. Tegul šantažuoja. Derybos dėl kainų tegul būna ir labai aršios. Bet kad Rusija puldinėja kaimynines šalis, naudodama pačias įvairiausias karines priemones. Jei Austrijos politikams nusispjauti į šią aplinkybę, belieka apgailestauti – vadinasi, ir Viena talkina agresyviai nusiteikusiam Kremliui.

Oficialiai naujosios JAV ekonominės sankcijos Rusijai bus taikomos už bandymą kištis į JAV prezidento rinkimų kampaniją. Bet joms dar turi pritarti JAV prezidentas Donaldas Trampas.

Parengta pagal ELTA pranešimą

2017.06.17; 05:05

Aktualijos

Praėjus dviem dešimtmečiams po nepriklausomybės paskelbimo Lietuvos energetikos pramonė yra visiškai priklausoma nuo subyrėjusios Maskvos imperijos.

Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė nusiteikusi pakeisti šią padėtį. Juodąjį karatė diržą turinti ir tiesą į akis drąsiai sakanti politikė entuziastingai pritaria susitarimui, pagal kurį prie šios mažytės salos bus priplukdytas laivas, atgabenantis gamtines dujas Lietuvos gyventojams ir įmonėms.

Tai padėtų ištrūkti iš Rusijos Vyriausybės valdomos dujų eksporto monopolininkės „Gazprom", kuri tiekia visas Lietuvai reikalingas dujas, gniaužtų.

Continue reading „Lietuva tikisi išsivaduoti nuo Rusijos dujų monopolio” →

Ekonomika ir finansai

Nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo praėjo daugiau kaip du dešimtmečiai, bet šalis tebėra susaistyta su Maskva ir dėl dujų tiekimo yra priversta kliautis Rusijos valstybės valdoma energetikos kompanija „Gazprom“. Dabar, pasinaudodama naujomis Europos Sąjungos taisyklėmis, Lietuva bando atsikratyti „Gazprom“ gniaužtų.

Tai, kaip šalis tai daro, parodo sunkumus, Rusijos energetikos milžinei gresiančius Europoje, jos didžiausioje rinkoje. Lietuva restruktūrizuoja dujų įmonę „Lietuvos dujos“, kurios 37 proc. akcijų valdo „Gazprom“, ir rengiasi atskirti jos dujotiekių tinklą į naują įmonę, kurią valdys valstybė. Tai daroma vadovaujantis ES taisyklėmis, kuriomis siekiama priversti įmones atskirti tiekimą nuo perdavimo ir tokiu būdu padidinti konkurenciją energetikos sektoriuje.

Continue reading „Kepurė „Gazprom” ambicijoms” →

Ekonomika ir finansai

Europos Sąjungos energetikos reikalų komisaras Giuntheris Oettingeris (Giunteris Otingeris) teigia, kad naujienų dėl Rusijos koncerno „Gazprom“ galimo piktnaudžiavimo monopoline padėtimi gali tekti laukti metus.

„Ne, šiuo metu tai sprendžiama ne politiniame lygmenyje, tai objektyviai sprendžia mūsų ekspertai ir mes turime laukti rezultatų. Mes nenorime daryti įtakos šiam procesui – jis turi būti objektyvus, teisingas ir nepriklausomas. Aš sakyčiau, po šešerių – dvylikos mėnesių – tai priklauso nuo mūsų ekspertinio lygmens – mes ir pamatysime jų patarimus“, – spaudos konferencijoje Vilniuje sakė G. Oettingeris.

Continue reading „„Gazprom” antimonopolinis tyrimas truks maždaug vienerius metus” →

Ekonomika ir finansai

Op­ti­mis­ti­niais pa­ža­dais šil­dy­tis pi­ges­ne ši­lu­ma prem­je­ras Al­gir­das But­ke­vi­čius jau ne­si­svai­do. Ant­ra­die­nį kal­bė­da­mas LR ra­di­jui Prem­je­ras tei­gė, kad kai­nų šį šil­dy­mo se­zo­ną su­ma­žin­ti ne­pa­vyks. Prem­je­ras sa­kė, kad vie­nin­te­lė ga­li­my­bė ma­žin­ti są­skai­tas už šil­dy­mą – re­no­vuo­ti dau­gia­bu­čius.

„Var­gu, ar per šį šil­dy­mo se­zo­ną ga­li­ma bū­tų ką nors pa­keis­ti, ne­bent įvyk­tų ste­buk­las, ir gam­ti­nių du­jų kai­nos su­ma­žė­tų nuo va­sa­rio 1-osios, bet tai yra sva­jo­nės. Aš no­riu pa­sa­ky­ti, kad per il­gai Lie­tu­vo­je bu­vo kal­ba­ma apie gy­ve­na­mų­jų na­mų re­no­va­ci­ją, ne­bu­vo veiks­mų, ku­rie tap­tų tam tik­rais re­zul­ta­tais, bet, aš ma­nau, kad eks­per­tai aiš­kiai sa­kė, kad yra pats re­a­liau­sias ke­lias. Mes ne­tu­ri­me al­ter­na­ty­vų ap­si­rū­pin­ti gam­ti­nė­mis du­jo­mis iš ša­lies ir ka­dan­gi bio­ku­ro ka­ti­lų per­tvar­kyti per trum­pą lai­ko­tar­pį ir­gi yra ne­įma­no­ma, tai rei­ka­lin­ga kuo grei­tes­nė gy­ve­na­mų­jų na­mų re­no­va­ci­ja“, – in­ter­viu LRT ra­di­jui sa­kė prem­je­ras A. But­ke­vi­čius.

Continue reading „Premjeras sako, kad stebuklo nebus” →

gazprom
Ekonomika ir finansai

Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja (EK) ofi­cia­liai pra­dė­jo ty­ri­mą, ar Ru­si­jos gam­ti­nių du­jų kon­cer­nas „Gaz­prom“ ne­si­nau­do­jo do­mi­nuo­jan­čia pa­dė­ti­mi Vi­du­rio ir Ry­tų Eu­ro­pos ša­lių rin­ko­se, taip pa­žeis­da­mas an­ti­mo­no­po­li­nes Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) tai­syk­les.

Spren­di­mas pra­dė­ti ty­ri­mą ne­ro­do, ko­kia ga­li bū­ti jo baig­tis, ta­čiau tai reiš­kia, kad jam bus ski­ria­mas pri­ori­te­ti­nis dė­me­sys. Sa­vo veiks­mais Ru­si­jos kon­cer­nas ga­lė­jo pa­žeis­ti Eu­ro­pos Są­jun­gos vei­ki­mo su­tar­ties 102 straips­nį. EK at­lie­ka ty­ri­mą dėl tri­jų ga­li­mą kon­ku­ren­ci­ją ri­bo­jan­čių veiks­mų Vi­du­rio ir Ry­tų Eu­ro­po­je. Nu­ro­do­ma, kad „Gaz­prom“ ga­lė­jo skai­dy­ti du­jų rin­ką, truk­dy­da­mas lais­vam du­jų tie­ki­mui per ES ša­lių te­ri­to­ri­ją, ga­lė­jo truk­dy­ti di­ver­si­fi­kuo­ti du­jų tie­ki­mą, o su­sie­da­mas gam­ti­nių du­jų ir naf­tos kai­nas, ga­lė­jo nu­sta­ty­ti ne­tei­sin­gas kai­nas klien­tams.

Continue reading „Europos Komisija pradėjo tyrimą dėl „Gazprom” piktnaudžiavimo” →