Džaredas Kušneris

Politinės intrigos

Tyrėjai, anot žiniasklaidos, neseniai dėl Rusijos aferos apklausė JAV prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) žentą ir patarėją Džaredą Kušnerį (Jared Kushner). Jo buvo klausinėjama apie susitikimą su Rusijos ambasadoriumi ir su buvusiu D. Trampo patarėju nacionalinio saugumo klausimais Maiklu Flinu (Michael Flynn) pereinamuoju laikotarpiu po JAV prezidento rinkimų, rašo „New York Times“, remdamasis tyrėjų šaltiniais.

„Ponas Dž. Kušneris savanoriškai bendradarbiauja visais svarbiais klausimais, ir darys tai toliau“, – laikraščiui sakė Dž. Kušnerio advokatas Abė D. Lauvelas (Abbe D. Lowell).

Specialiojo tyrėjo Roberto Miulerio (Robert Mueller) komisija mėgina išsiaiškinti, ar asmenys iš D. Trampo aplinkos bendradarbiavo su Rusija, kad palenktų JAV prezidento rinkimus savo naudai.

Kad Dž. Kušneris lapkritį buvo apklaustas, pranešė ir CNN. Stotis rėmėsi dviem neįvardytais šaltiniais. Pokalbis esą truko 90 minučių, buvo kalbama pirmiausiai apie M. Fliną. Baltieji rūmai CNN informacijos komentuoti nenorėjo.

M. Flinas praėjusią savaitę nutraukė kontaktą su D. Trampo advokatais. Pasak „NYT“, tai reiškia, kad M. Flinas bendradarbiauja su specialiuoju tyrėju arba ruošia susitarimą dėl bendradarbiavimo. M. Flinas vos po trijų savaičių darbo vasarį atsistatydino dėl abejotinų kontaktų su Rusijos ambasadoriumi Vašingtone Sergejumi Kisliaku.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.12.01; 00:02

SkaitomiausiosŽvalgyba

Naveed Jamali / Newsweek

„Daugelis manė, kad Donaldas Trumpas – tikras rusų agentas, gal jau nuo seno“, – rašo leidinyje Newsweek buvęs dvigubas FTB agentas, knygos „Kaip sugauti rusų šnipą“ autorius Navidas Džamalis.

Jis išdėsto argumentus, keliamus tokios nuomonės naudai. 

„Ir vis dėlto sprendžiant iš to, ką aš per tuos metus, kai buvau agentas, sužinojau, taip pat aiškiai matyti, kad įsismarkavęs Niujorko nekilnojamojo turto magnatas galėtų tapti baisiu šnipu. Virtimas užsienio agentu – tai vienašališki santykiai, visi svertai tavo kuratorių rankose. Būti pasirengusiam dalyvauti nepakanka. Priešingai, specialiosios tarnybos kruopščiai ištyrinėja savo naujokus, įvertindamos jų tinkamumą šnipinėjimui“, – sakoma straipsnyje.

„Pasitikėjimo klausimas yra net svarbesnis, kai kalbama apie „pastebimus“ agentus, tokius kaip deputatai. Pasak buvusio aukšto rango amerikiečio žvalgo, tarnavusio po priedanga ir paprašiusio jį vadinti paprasčiausiai Loganu, kad apsaugotų Amerikos žvalgybos šaltinius ir operacijas, „politikai perkalbami“, – sakoma straipsnyje. „Mes teikėme žymiai daugiau svorio tam, ką (politikai) kalba akis į akį, negu tam, ką jie kalba viešai“, – sakė Loganas.

„Pavyzdžiui, Trumpas – politikas, kurio vieša ir privati asmenybės, atrodo, sutampa, – rašo Džamalis. Pradedant jo piktinančiais komentarais apie kraujo praliejimą Šarlotsvilyje ir baigiant tvirtais plepalais, kuriuose jis taršo generalinį prokurorą Džefą Sešnsą, prezidentas, matyt, kalba ir veikia impulsyviai, visiškai nesitvardydamas“.

„Be to, jis turi ilgą melo istoriją. (…) Pasak Džono Saiferio, 27 metus ištarnavusio specialiosiose tarnybose, taip pat ir užsienyje rezidentūros viršininku ir rezidentūros viršininko pavaduotoju, jo verbavimas virstų košmaru“, – sakoma straipsnyje. „Agentų kuratoriai ieško šnipų, kurie gali (…) išsaugoti santykių su jais slaptumą“, – pažymėjo Saiferis.

„Tai tiesa. Bet kaip respublikonų kandidatas į prezidentus jis vis dėlto galėjo būti viliojančiu taikiniu. Plius, realybės šou žvaigždė „tiesiog trykšta dviem dalykais, kurių ieško verbuotojai, – nesveiku ego ir per dideliu godumi“, kaip nurodo Saiferis. Ar galėjo tie atributai, derinami su jo pozicija, persverti akivaizdžią riziką, susijusią su jo verbavimu? Tai neaišku, – samprotauja Džamalis. – Tik akivaizdu, kad ryšių su Rusija tyrimas atskleidė įtartiną Trumpo artimųjų, tokių kaip Polas Manafortas, Maiklas Flinas ir Džaredas Kušneris, elgseną“. 

Priminęs, kad Manafortas dirbo liūdnai pagarsėjusiam Janukovičiui, Flinas už užmokestį dalyvavo televizijos kanalo RT šventiniame vakare, o Kušneris bendravo su Abramovičiumi, Džamalis pažymi: „Dėl šitų ir kitų ryšių – ir dėl Trumpo impulsyvumo bei melagingumo – galima spėti, kad Maskva gal apsiėjo be tiesioginio kontakto su Respublikonų partijos kandidatu, pasirinkdama darbą per jo artimuosius“.

Informacijos šaltinis: Newsweek leidinys.

2017.08.26; 04:50

Politinės intrigosSkaitomiausios

Administracija neatsako į bazinį klausimą: ar JAV prezidentas Rusiją laiko drauge, partnere, sąjungininke, ar priešu?

„Suokalbio“ su Rusija tyrimas paralyžiavo Baltuosius rūmus. Pasamdytas ypatingas teisininkas, kuris „ima pavyzdį iš Bilo Klintono gynimo Monikos Levinski byloje“, rašo žiniasklaida. Donaldas Trumpas apsunkina politinį kursą tuo, kad žavisi Vladimiru Putinu ir pasirengęs atsisakyti tarptautinės  JAV lyderystės.

Pasak JAV nacionalinio saugumo ekspertų, dabar sunkiausias klausimas ne tai, ar Trumpo komanda susimokiusi su Rusija, o tai, kaip Baltieji rūmai žiūri į Rusiją, rašo Buzzfeed News.

Praėjusią savaitę oficialus Baltųjų rūmų atstovas tris kartus neįstengė atsakyti, ar Trumpo administracija žiūri į Rusiją kaip į draugę, ar mato ją kaip priešą, perduoda žurnalistė Nensi Jusef.

„Atrodo, to klausėme jus ir vakar. Ir jūs sakėte, kad atsakysite mums, – paklausė žurnalistas Saros Sanders per spaudos konferenciją trečiadienį. – Manau, kad tai bazinis klausimas: ar prezidentas laiko Rusiją drauge, partnere, sąjungininke, ar priešu? Ar jau turite atsakymą į tą klausimą? Sanders atsakė trumpai: „Aš neturiu“.

„Nacionalinio saugumo sferos atstovai tvirtina, kad Baltųjų rūmų negebėjimas ar nenoras suformuoti poziciją Rusijos atžvilgiu paralyžiavo politinį procesą“, – rašo autorius.

„Trumpo administracija apibrėžia gerus santykius kaip savo politikos Rusijos atžvilgiu tikslą. Ir tai neteisinga. Fokusuotis reikia į tai, kas yra JAV nacionalinis saugumas ir ekonominis interesas, ir kaip tai pasiekti“, – sakė leidiniu BuzzFeed News Maiklas Makfolas, JAV ambasadorius Rusijoje 2012–2014 metais.

JAV sąjungininkai irgi negali įvardyti Amerikos politikos Rusijos atžvilgiu. Praėjusią savaitę Vokietijos santykių su Rusija koordinatorius Gernotas Erleris sakė agentūrai Reuters: „Amerikos politikoje Rusijos atžvilgiu mes matome neryžtingus svyravimus pirmyn–atgal“. 

Respublikonai pripažįsta, kad klausimo apie galimą suokalbį su Rusija tyrimas sudavė smūgį Baltųjų rūmų gebėjimui valdyti šalį.

„Baltieji rūmai visiškai užimti Rusijos klausimais. Ir žodį „užimti“ aš suprantu kaip „paralyžiuoti“. Jie paprasčiausiai nežino, ką daryti, ir laikosi, pirmiausia, gynybinių pozicijų“, – sakė leidiniui BuzzFeed anonimiškai senatoriaus respublikono padėjėjas.

XXX

„Net ir be plintančio skandalo kišimosi į rinkimus klausimu prezidentui Trumpui būtų nelengva vadovauti Amerikos santykiams su Rusija, kurie yra įtempti labiau negu bet kada nuo šaltojo karo pabaigos“, – sakoma The New York Times redakciniame straipsnyje.

„Prezidentas Vladimiras Putinas pademonstravo negailestingą savisaugos siekį, kuriuo didele dalimi trokštama sugrąžinti Rusijai mistinę valdžios ir šlovės padėtį, o ne padėti Vakarams kurti stabilesnį pasaulį“, – pažymi redakcija.

Ir čia Trumpas protingai dirba dar labiau komplikuodamas politinį kursą susižavėjimais Putinu ir pasiryžimu atsisakyti tarptautinės JAV lyderystės.

Trumpo meilikavimo rezultatai menki, mano leidinys. „Rusija kaip ir anksčiau laiko okupavusi Krymą, kurį ji aneksavo 2014 metais, ir intensyvina karą rytuose prieš Ukrainos vyriausybines pajėgas“, „Trumpas neįtikino Putino nei sustiprinti ekonominį spaudimą Šiaurės Korėjai, nei nutraukti pavojingą konfrontaciją su Amerikos kariniais lėktuvais virš Baltijos jūros, nei vėl paklusti 1987 metų Susitarimo dėl trumpo ir vidutinio nuotolio raketų (TVNR) reikalavimams, pašalinant dislokuotas uždraustas raketas“, – kritikuoja leidinys.

„Viltingais ženklais“ NYT vadina ribotą ugnies nutraukimą Sirijoje ir „gerbiamo buvusio Amerikos atstovo prie NATO Kurto Volkerio, garsėjančio griežtu požiūriu į Rusiją, paskyrimą specialiuoju atstovu darbui su Rusija Ukrainos linkme“.

„Bet dėl daugelio klausimų Putinas, regis, nenori bendradarbiauti, o Trumpas dėl to, atrodo, nelabai jaudinasi“ – apibendrina redakcija.

XXX

Grįžęs į Vašingtoną Donaldas Trumpas vėl įgrimzdo į Rusijos reikalus, praneša prancūzų Le Figaro.

Spausdindamas praėjusią savaitę visą elektroninį susirašinėjimą, buvusį prieš odiozinį susitikimą Trumpo bokšte, prezidento sūnus Trumpas jaunesnysis manė, kad pašalino įtarimus dėl sąmokslo su Rusija. Nieko panašaus: grįžus į Paryžių Donaldą Trumpą užgriuvo nauji klausimai ir dar atkaklesnis tyrimas, rašo korespondentas Filipas Želi.

Pasirodo, kad susitikime dalyvavo mažiausiai aštuoni žmonės. Iš Trumpo pusės: Trumpo sūnus Donaldas jaunesnysis, žentas Džaredas Kušneris, Trumpo rinkiminės kampanijos vadovas Polas Manafortas, garsėjantis savo prorusiškomis pažiūromis, ir vertėjas. Iš Rusijos pusės: advokatė Veselnickaja, Vladimirui Putinui artimo Agalarovo šeimos atstovas publicistas Goldstounas, kuris užsistojo Veselnickają (ir kurio sūnui Amirui, Rusijos pop-žvaigždei, atstovavo Goldstounas).

Pagaliau dalyvavo keistas personažas Rinatas Achmetšinas, lobistas, turintis dvigubą – Rusijos ir Amerikos pilietybę, kuris nei iš šio, nei iš to lydėjo advokatę Veselnickają, su kuria jis buvo ką tik papietavęs“, – perduoda straipsnio autorius.

Achmetišino biografija intriguojanti, pastebi Želi. Rusijoje jis buvo įsipainiojęs į kibernetines atakas ir „juodųjų viešųjų ryšių“ operacijas sovietinių kompromitavimo būdų stiliumi. Vašingtone jis žinomas kaip „Magnickio įstatymo“ panaikinimo lobistas. Kongresmenai jį įtaria „ryšiais su Rusijos specialiosiomis tarnybomis“, bet jis tai neigia. Jis tik pripažįsta, kad kaip šauktinis tarnavo kontržvalgybos padalinyje, rašo autorius.

XXX

Sekmadienį paskelbtais The Washington Post apklausos duomenimis, Trumpo reitingai nusmuko iki 36 proc. „Demaskavimų kaskada ir naujų personažų pasirodymas šioje sagoje verčia Baltuosius rūmus samdyti advokatą Tajų Kobą išimtinei juriskonsulto misijai – atsakymams tyrėjams koordinuoti, kad juridinis patarėjas Donaldas Makhanas užsiimtų kitais reikalais, – sakoma straipsnyje. – Taip patarė prezidento strategas Styvas Benonas, kuris ėmė pavyzdį iš Bilo Klintono gynybos Monikos Levinski byloje“.

XXX

„Siaubo apimtas“ britų viešųjų ryšių vadybininkas, atsidūręs Rusijos skandalo dėl Baltųjų rūmų bylos centre, nutraukia prašmatnią europietišką „metinę pertrauką“ ir skrenda į JAV susitikti su savo advokatu Los Andžele, praneša Daily Mail. Robas Goldstounas (56 metų amžiaus) kartu su partneriu Deividu Vilsonu atostogavo.

„Tačiau, nuogąstaudamas, kad jį užmuš už susitikimo, kuriame dalyvavo Donaldas Trumpas jaunesnysis ir keletas rusų, organizavimą“, Goldstounas, bulvarinio leidinio duomenimis, skubiai išskrido iš Atėnų į Los Andželą. 

„Ekstravagantiškas viešųjų ryšių vadybininkas, garsėjantis savo įspūdingais gabaritais ir aistra kvailoms skrybėlėms, paskutines savaites praleido, duodamas valią savo įpročiui publikuoti socialiniuose tinkluose asmenukes su jaunais vyriškiais, kuriuos jis sutikdavo keliaudamas“,  – rašo korespondentas.

Goldstouno bandymai atsiriboti nuo stiprėjančio skandalo buvo nesėkmingi, ir viešųjų ryšių veikėjui teko atšaukti susitarimus su keliais jaunais vyriškiais Atėnuose bei paskubomis palikti Athenaeum Intercontinental hotel su ištaigingu restoranu, SPA ir baru ant stogo, pasakoja autorius.

Leidinys primena, kad elektroniniuose laiškuose, išsiųstuose pernai netrukus po to, kai Trumpas buvo patvirtintas respublikonų partijos kandidatu į prezidentus, Goldstounas siūlė suvesti Donaldą Trumpą jaunesnįjį su advokate Natalja Veselnickaja, sakydamas, kad rusų prokurorė pasiūlė pateikti magnato štabui jautrios informacijos apie Hilari Klinton.

XXX

Natalja Veselinckaja – „galimas dalykas, –  tai, kas žvalgybos žargonu vadinama „jauku“, rašo The Times Benas Makintairas, žodžiu, „buvo bandymas įvilioti Trumpo rinkiminį štabą ir palenkti jį suokalbiui“. „Ji pati save vadina paprasta juriste. Tai gali būti tokia pat tiesa ar pusiau tiesa, kaip Gordono Lonsdeilo (KGB agento pavarde Kononas Trofimovičius Molodas) tvirtinimai, kad jis prekiavo muzikiniais automatais“, – sakoma straipsnyje.

Rusija buvo pionierė ir pasaulio lyderė, įterpiant savo agentus kitose šalyse, o „KGB dimisijos pulkininkas Vladimiras Putinas“ tą tradiciją adaptavo ir išplėtė. „Po istorijos su Trumpu jaunesniuoju vienas buvęs žvalgybos darbuotojas man sakė: „Rusai ištrynė sienas, yra visas spektras žmonių, kurie, galimas dalykas, dirba Kremliui per atstumą“, – praneša autorius.

„Rusija remia viską, kas destabilizuoja Jungtines Valstijas, ugdo Rusijos galią, išmuša iš vėžių Vakarų žvalgybą ir praturtina Rusijos kleptokratiją“, – taip mano Makintairas. Kremlius piktai džiūgaudamas stebės dar vienus Trumpo Baltųjų rūmų nelemtus nuotykius, o Maskvos taktikos ašis – „maskuotės doktrina“, rašo autorius, išversdamas tuos žodžius kaip „mažasis maskaradas“.

„Trumpo jaunesniojo epizodas – ar tai „riestainio skylė“, kaip tvirtina jo šalininkai, ar tai didžiulis skandalas, ar tai dar vienas mažas maskaradas, suvaidintas Vakarams sugluminti ir susilpninti“, – baigia Makintairas.

Spaudos apžvalga / InoPressa

2017.07.19; 06:00

Žvalgyba

The New York Times spausdina straipsnį apie Rinatą Achmetšiną – „rusų kilmės amerikiečių lobistą, kuris 2016 metų birželio mėnesį Trumpo bokšte susitiko su Donaldu Trumpu jn.“

Korespondentai Endrius Higginsas ir Endrius E. Krameris praneša, jog daug metų „Achmetšinas, susitikdavęs su žurnalistais, tvirtino, kad niekada nereikia naudoti elektroninio pašto perduodant informaciją, kurią reikia išsaugoti paslaptyje“.

„Nors, kaip jis įtikinėjo, jis ne programišių įsilaužimų techninių aspektų specialistas ir ne šnipas, Achmetšinas atvirai pasakojo, kaip dirbo su kažkokiu kontržvalgybos padaliniu, kai tarnavo Raudonojoje Armijoje po jos įsiveržimo į Afganistaną 1979 metais, ir kaip lengva rasti nusimanančių technikoje profesionalų, kurie geba ir pasirengę įsilaužti į bet kurią elektroninio pašto paskyrą“, – tvirtina autoriai. 

„Vienam žurnalistui, kuris lankėsi pas jį namuose, buvo įteikta atmintukė su elektroniniais laiškais, kuriuos, spėjama, buvo pavogę hakeriai, dirbę vienam iš jo klientų“. – sakoma straipsnyje.

„Kitą kartą, susitikęs su The New York Times reporteriu Maskvoje Ararat Park Hyatt viešbutyje, Achmetšinas, tuo metu jau gavęs Amerikos pilietybę, informavo žurnalistą, kad neseniai skaitęs vieną iš jo elektroninių laiškų“, – rašo autoriai.

„Tuo atveju reporterio elektroninis laiškas tapo viešai prieinamas, kai pakliuvo į teisminį ieškinį. Tas epizodas rodo, į ką Achmetšinas koncentravosi kaip profesionalas dešimtmečius po to, kai jis imigravo į JAV, – o taip pat tą patirtį, kurią jis atsinešė į susitikimą pernai birželį Niujorke su prezidento Donaldo Trumpo vyriausiuoju sūnumi Donaldu Trumpu jaunesniuoju, jo žentu Džaredu Kušneriu ir tuometiniu Trumpo rinkiminio vadovu Polu Dž. Manafortu“, – tęsia leidinys.

„Susitikimas buvo organizuotas dėka tvirtinimų, kad rusų juristė Natalja Veselnickaja pateiks kompromituojančios medžiagos apie Hilari Klinton, nors, kaip tvirtina Trumpas ir jo sūnus, nei Achmetšinas, nei Veselnickaja, nieko vertingo nepateikė“, – rašoma leidinyje.

„Bet Achmetšinas – draugingas, guviai šnekus žmogus, aštriai jaučiantis humorą – jis buvo sumanus praktikuojantis Rusijos „raumeningos“ versijos to, kas Amerikos politikoje vadinama „priešininkų tyrinėjimu“, specialistas. Klientai, dažniausiai rusai, kurių sąrašas nuolat keitėsi, samdydavo Vašingtone besibazavusį Achmetšiną, kad išvalytų savo įvaizdį arba apterštų varžovų įvaizdį. Kai kurie klientai buvo artimi Kremliui, kiti buvo jo mirtini priešai“,  – tvirtina leidinys.

Achmetšinas dažnai įspėdavo savo draugus ir pažįstamus: „Niekas neapsaugota“. Pasak žurnalistų, tas įsitikinimas buvo paimtas iš korporacinių ginčų Rusijoje dešimtajame praėjusio šimtmečio dešimtmetyje, kai „juodieji viešieji ryšiai“ tapo galingu verslininkų ginklu.

Šios praktikos šaknys – sovietiniai kompromitacinės medžiagos rinkimo metodai, bet suvešėjo ji po komunistinio režimo griūties ir KGB privatizavus „tamsiuosius menus“.

„Kai dėl jo paties tyrimų, per daugelį metų Achmetšinas pelnė reputaciją dėl to, kad gaudavo elektroninių laiškų archyvus, informaciją iš kompiuterinių šnipinėjimo programų ir kitus duomenis, kurie, atrodo, būdavo gauti iš rusų hakerių. Jis tai neigia, įtikinėdamas, kad atlikdavo tyrimus savo klientams ir perduodavo spaudai patikimą informaciją“, – rašoma leidinyje.

„Nėra jokių įrodymų, kad Achmetšino pastangos kurio nors jo kliento interesais, nepriklausomai nuo jų draugiškų ar priešiškų santykių su Kremliumi, būtų neteisėtos, – pabrėžia žurnalistai. – Nėra jokių įrodymų, kad jis asmeniškai būtų užsiiminėjęs techniniais kompiuterinių įsilaužimų aspektais. Bet teisminiame ieškinyje, pateiktame 2015 metais Niujorko valstijos teismui, išdėstyti detalūs tvirtinimai“. Ieškinį pateikė firma, kurią autoriai apibūdina taip: „tarptautinė kalnakasybos kompanija, kontroliuojama trijų ryškių milijonierių iš Kazachstano“. Ji „kaltino Achmetšiną organizavus kompiuterinio įsilaužimo kampaniją prieš jų firmą jų varžovo – rusų magnato Andrejaus Melničenkos – interesais“, – sakoma straipsnyje.

Šios kompanijos – International Mineral Resources – 2015 metų lapkritį paduotuose teismo bylos dokumentuose Achmetšinas pavadintas „buvusiu sovietų karinės žvalgybos karininku, kuris persikėlė į Vašingtoną, kad taptų lobistu“ ir „įgijo vadovavimo negatyvioms viešųjų ryšių kampanijoms kvalifikaciją“.

Leidinys praneša: „Achmetšinas pareiškė, kad tokia charakteristika klaidina. Pasak jo, jaunystėje jis buvo pašauktas į karinį dalinį, kurio funkcijos sovietų ir Afganistano karo metais buvo kontržvalgyba. Kadangi buvo “terminuotas“ karys, sakė jis, tai niekaip nebuvo apmokomas „neigiamų viešųjų ryšių“.

„2016 metais ieškinys buvo atšauktas, o Melničenka neigė visus jame išdėstytus tvirtinimus. Achmetšinas neigė, kad buvo įsilaužęs į kompanijos kompiuterius“, – rašoma leidinyje.

Autoriai pažymi, kad tarp Achmetšino klientų buvo „opozicijos lyderis iš Kazachstano“, o Kirgizijoje Achmetšinas „padėjo demaskuoti įžūlią buvusio prorusiško lyderio ir jo giminaičių korupcijos schemą“.

„Bet kitais atvejais Achmetšinas dirbo aiškiai Kremliui naudingais tikslais. Antai, ilgalaikė Veselnickajos kampanija buvo orientuota į tai, kad Kongresas atšauktų įstatymą dėl sankcijų Rusijos oficialiems asmenims, įtariamiems korupcija ir sąsajomis su rusų buhalterio Sergejaus Magnickio mirtimi Maskvos kalėjime 2009 metais“, – pažymima leidinyje.

Remdamiesi Achmetšino elektroniniu laišku, pridėtu prie vienos teismo bylos Niujorke, žurnalistai rašo: „2010 metais jis padavė skiltį į The Washington Times nuomonių skyrių Viktoro Ivanovo, kuris tada buvo Rusijos antinarkotinės policijos direktorius, vardu“.

Šaltinis: The New York Times

2017.07.26; 06:02

Aktualijos

JAV prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) sūnus tikina tėvui nepasakojęs apie susitikimą su teisininke iš Rusijos, žadėjusia padėti D. Trampui laimėti prezidento rinkimus, praneša BBC. 

Donaldas Trampas jaunesnysis (Donald Trump Jr) televizijai „Fox News“ sakė, kad susitikimas buvo „visai nereikšmingas“, tačiau pridūrė, kad šiuo klausimu turėjo elgtis kitaip.

Prezidento sūnus paviešino savo elektroninius laiškus, iš kurių matyti, kad jis noriai sutiko pasiūlymą susitikti su teisininke, galimai turėjusia ryšių su Kremliumi ir siūliusia suteikti Hilari Klinton (Hillary Clinton) kompromituojančios informacijos.

Paklaustas, ar tėčiui pasakojo apie pernai įvykusį susitikimą, D. Trampas jaunesnysis atsakė: „Ne. Tai buvo visiškai nereikšminga. Nebuvo apie ką pasakoti.“

„Turiu omenyje, kol nepradėjote kapstytis, aš net buvau apie jį pamiršęs. Tai tiesiog buvo 20 veltui sugaištų minučių, dėl ko gaila“, – sakė jis.

D. Trampas jaunesnysis, jo svainis Džaredas Kušneris (Jared Kushner) ir tuometis D. Trampo rinkimų kampanijos vadovas Polas Manafortas (Paul Manafort) su rusų teisininke Natalija Veselnickaja susitiko Niujorko dangoraižyje „Trump Tower“ 2016-ųjų metų birželį.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.07.12; 11:04

Politinės intrigos

Peter Nicolas, Rebecca Ballhaus / The Wall Street Journal

„Trumpo Baltieji rūmai steigia specialų padalinį, kad susidorotų su Rusijos tyrimais, kurių įtampa vis labiau stiprėja. Pasak apie tą priemonę informuotų žmonių, tai bandymas neleisti, kad tyrimas visiškai sužlugdytų politinius prioritetus, kurių laukia neaiškus likimas ant Kapitolio kalvos“, – praneša Piteris Nikolasas ir Rebeka Bolhaus laikraštyje The Wall Street Journal. 

Baltieji rūmai Vašingtone

„Naujajame padalinyje bus advokatų, tyrėjų ir komunikacijos specialistų, kurie susitelks į tai, kad atsakinėtų į tyrėjų bei reporterių klausimus apie numanomą Rusijos kišimąsi į 2016 metų prezidento rinkimus ir galimus suokalbius, dalyvaujant padėjėjams iš prezidento Donaldo Trumpo štabo“, – sakoma straipsnyje.

„Pasak Baltųjų rūmų valdininko, padalinį organizuoja Baltųjų rūmų aparato vadovas Rainsas Pribusas, vyriausiasis strategas Stivas Benonas ir vyresnysis patarėjas ir prezidento žentas Džaredas Kušneris, atsidūręs Rusijos tyrimų fokuse. Tas šaltinis sakė, jog neaišku kada padalinys pradės oficialiai dirbti. Jis kol kas nieko negirdėjęs, kad ten būtų renkami žmonės iš šalies“, – perduoda straipsnio autoriai.

„Reorganizavimas prasidėjo, kai Rusijos tyrimas palietė asmeniškai naujosios administracijos valdininkus. Kai kurie aukšto rango Baltųjų rūmų bendradarbiai ketina samdyti advokatus“, – pažymi žurnalistai.

„Kai kurie valdininkai prašo elgtis rūpestingai su dokumentais ir konsultuotis su Baltųjų rūmų juristo biuru kilus klausimams, ką galima iškloti (išmesti). Vienas padėjėjas prašė draugo nesiųsti jam elektroniniu paštu nepadorių juokelių – kad ta medžiaga nepatektų į bylą ir nebūtų visiems prieinama“, – perduoda leidinys.

„Vienas Baltųjų rūmų valdininkas, dalyvaujantis steigiant specialiąją grupę, sakė, kad naujas padalinys dabar „kuriamas“ ir jo tikslas – „atskirti“ likusią Baltųjų rūmų dalį, kad padėjėjai galėtų daugiau dėmesio skirti Trumpo darbotvarkei. Kol kas, sako jis, „kai prasiveržia kas nors apie Rusiją, aš gaištu keturias valandas, ir tos keturios valandos“ panaudojamos ne judėjimui link politinių tikslų“, – sakoma straipsnyje.

Baltųjų rūmų valdininkai jau bando naudotis naująja sistema praktikoje. Antai, klausimą apie tą padalinį viena Baltųjų rūmų spaudos sekretorė jau peradresavo Markui Kasovitcui – šališkam advokatui, kuriam Trumpas pavedė užsiiminėti tyrimu. Baltųjų rūmų spaudos sekretorius Šonas Spaiseris irgi rekomendavo klausimus apie Rusiją uždavinėti Kasovitcui, praneša autoriai.

Informacijos šaltinis: The Wall Street Journal

2017.06.04; 05:50

Žvalgyba

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad jam patinka tokie vyrukai kaip Donaldas Trampas (Donald Trump). Anot V. Putino, nepaisant to, kad tvyrantys nesutarimai Vašingtone apsunkina D. Trampui valdymą, jis nori kurti geresnius santykius su Jungtinėmis Valstijomis, informuoja „Bloomberg“.

„Jis tiesus žmogus ir atvira asmenybė. Jis negali būti priskiriamas tai pačiai kategorijai kaip ir normalūs politikai. Tačiau suvokiu tai kaip privalumą – jis gali pažvelgti į viską iš naujos perspektyvos“, – ekonominiame forume Sankt Peterburge reporteriams sakė Rusijos lyderis.

Tokių V. Putino pagyrų D. Trampas sulaukė Jungtinėse Valstijose vykstant vis gilesniam tyrimui dėl to, ar D. Trampas ir jo kolegos turėjo netinkamų kontaktų su Rusija. Atleistas Federalinio tyrimų biuro (FTB) direktorius Džeimsas Komis (James Comey) gali kitą savaitę liudyti priešais Senato komitetą, ar prezidentas D. Trampas ragino jį nutraukti tyrimą buvusio patarėjo Maiklo Flino (Michael Flynn), kaltinamo ryšiais su Rusija, atžvilgiu.

Senatas taip pat planuoja apklausti D. Trampo žentą ir vyresnįjį patarėją Džaredą Kušnerį (Jared Kushner). Pats JAV prezidentas neigia kaltinimus ir vadina tai didžiausia raganų medžiokle politiko atžvilgiu Amerikos istorijoje.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.06.02; 05:30

Trumposios naujienos

JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) pareiškė visiškai pasitikįs savo žentu ir patarėju Džaredu Kušneriu (Jared Kushner), kurį žiniasklaida įtaria mėginus sukurti slaptą ryšio kanalą tarp dabartinio Baltųjų rūmų šeimininko pereinamosios komandos ir Rusijos.

„Džaredas dirba didelį darbą šaliai. Aš juo visiškai pasitikiu. Jis yra visų gerbiamas ir rengia programas, kurios šaliai sutaupys milijonus dolerių. Be to, ir tai galbūt yra svarbiau, jis – labai geras žmogus“, – cituoja D. Trampo žodžius laikraštis „The New York Times“.

Praėjusią savaitę laikraštis „The Washington Post“ pranešė, kad Dž. Kušneris su Rusijos ambasadoriumi Jungtinėse Valstijose Sergejumi Kisliaku svarstė galimybę sukurti slaptą ir saugų ryšio kanalą tarp D. Trampo pereinamosios komandos ir Kremliaus. Pasak leidinio, „S. Kisliakas savo vadovybei pranešė, kad Dž. Kušneris pateikė šį pasiūlymą gruodžio 1-ąją ar 2-ąją per susitikimą Niujorke“.

Dž. Kušnerio advokatas jau pareiškė, kad jo klientas yra pasirengęs atsakyti į visus FTB ir Kongreso klausimus, jei to reikės.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.05.30; 03:45

Aktualijos

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra didžiausia grėsmė pasaulio saugumui, netgi didesnė nei „Islamo valstybė“ (IS), pareiškė Australijoje besisvečiuojantis JAV senatorius Džonas Makeinas (John McCain), informuoja „The Guardian“.

Paprašius senatoriaus įvertinti V. Putino keliamą grėsmę pasaulio saugumui, Dž. Makeinas atsakė: „Manau, kad jis yra pagrindinė ir pati didžiausia grėsmė, net didesnė už IS“.

Anot Dž. Makeino, IS „gali padaryti siaubingų dalykų ir jis labai nerimauja dėl to, kas vyksta su musulmonų tikėjimu, tačiau rusai yra tie, kurie bandė sunaikinti demokratijos pagrindus, ir pakeisti Amerikos prezidento rinkimų rezultatus“.

Senatorius teigė nematęs jokių įrodymų, kad rusams būtų pasisekę, tačiau jie bandė ir vis dar bando paveikti rinkimus. Dž. Makeinas minėjo ir bandymus paveikti Prancūzijos rinkimus bei teigė, kad būtent Rusija „suskaldė Ukrainą, suverenią šalį“. Tai yra priežastys, leidžiančios laikyti V. Putiną didžiausia grėsme.

Be kita ko, per interviu pirmadienį respublikonas senatorius Dž. Makeinas sakė, kad JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) jį suerzino ir išreiškė susirūpinimą dėl pranešimų, neva Baltųjų rūmų patarėjas ir D. Trampo žentas Džaredas Kušneris (Jared Kushner) su Rusija kalbėjosi apie slapto ryšių kanalo kūrimą.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.05.30; 01:00

 

Žvalgyba

JAV prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) žentas Džaredas Kušneris (Jared Kushner) norėjo slapto pokalbių su Kremliumi kanalo. Apie tai rašo „Washington Post“, remdamasis amerikiečių žvalgyba. Dž. Kušneris esą apie tai diskutavo su Rusijos ambasadoriumi JAV Sergejumi Kisliaku, informuoja agentūra AFP.

Dž. Kušneris gruodžio pradžioje susitikime „Trump Tower“ dangoraižyje Niujorke pasiūlė vienoje Rusijos atstovybių JAV įrengti slaptą komunikacijos kanalą, rašo laikraštis. Jis turėjo garantuoti, kad komunikacija liks konfidenciali. Tuo metu išrinktasis prezidentas D. Trampas dar nėjo pareigų.

Dž. Kušneris, pasak amerikiečių žiniasklaidos, pateko į Federalinio tyrimų biuro (FTB) akiratį tiriant aferą dėl galimos Rusijos įtakos JAV rinkimams. 36-erių Dž. Kušneris yra vedęs D. Trampo dukterį Ivanką (Ivanka). Jis savo uošviui patarinėja vidaus ir užsienio politikos klausimais.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.05.28; 08:16

Žvalgyba

Masinės informavimo priemonės skelbia, kad Federalinis tyrimų biuras (FTB), kuriam pavesta išsiaiškinti, ar JAV prezidento rinkimų kampanijos metu būta Donaldo Trampo komandos ryšių su Rusija, pradeda tirti dar vieną svarbų šios bylos aspektą.

FTB dėmesio centre atsidūrė Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) žentas ir vyresnysis patarėjas Džaredas Kušneris (Jared Kushner).

Kodėl FTB žvilgsniai pakrypo į Dž.Kušnerį? Tyrėjai mano, kad Dž. Kušneris turi svarbios informacijos, tačiau jis nebūtinai yra įtariamas įvykdžius nusikaltimą. Nors D. Trampas neigia bet kokius ryšius su Rusija, FTB nagrinėja galimą Rusijos kišimąsi į 2016 metais vykusius JAV prezidento rinkimus ir Rusijos ryšius su D. Trampo kampanija.

Anot D. Trampo, ši situacija primena „vieną didžiausių raganų medžioklių politiko atžvilgiu Amerikos istorijoje“. JAV žvalgybos institucijos mano, kad Maskva bandė paveikti rinkimus respublikono D. Trampo naudai, lapkritį vykusiuose rinkimuose įveikusį varžovę Hilari Klinton (Hillary Clinton).

Neįvardinti JAV pareigūnai BBC sakė, kad susidomėjimas 36 metų Dž. Kušneriu nereiškia, kad tyrėjai įtaria jį nusikaltimu ar ketina apkaltinti jį. JAV dienraštis „The Washington Post“ skelbė, kad tyrėjai didžiausią dėmesį skiria Dž. Kušnerio susitikimams pernai metais su Rusijos ambasadoriumi JAV Sergejumi Kisliaku ir bankininku iš Maskvos.

JAV lyderio žento advokatas teigė, kad jo klientas Dž. Kušneris bendradarbiaus vykdant bet kokį tyrimą. Jis jau sutiko aptarti savo kontaktus su Rusija Senato žvalgybos komitete.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.05.26; 14:27