Buvusiam JAV prezidentui perduotas Vilniaus miesto garbės piliečio apdovanojimas. URM nuotr.
Lietuvos ambasadorius Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) Rolandas Kriščiūnas pirmadienį iškilmingai perdavė Vilniaus miesto garbės piliečio apdovanojimą 43-iajam JAV prezidentui George’ui Walkeriui Bushui. Prezidento vardu apdovanojimą atsiėmė Žmogaus laisvių iniciatyvos G. Busho institute direktorius Lindsay Lloydas.
„Prezidentas Dž. Bušas – vienas mylimiausių Amerikos prezidentų Lietuvoje. Jo vardas daugeliui lietuvių asocijuojasi su tvirta mūsų šalių draugyste ir Amerikos įsipareigojimu Lietuvos žmonių saugumui. Ne veltui ant Vilniaus rotušės sienos iškalti prezidentui lankantis Vilniuje ištarti žodžiai“, – sakė Lietuvos ambasadorius R. Kriščiūnas.
Minint 16 metų sukaktį nuo JAV prezidento apsilankymo Vilniuje, Vilniaus miesto Taryba praeitais metais nusprendė 43-iajam JAV prezidentui suteikti Vilniaus garbės piliečio vardą.
Lietuvos ambasadorius JAV Rolandas Kriščiūnas perdavė Vilniaus miesto garbės piliečio apdovanojimą 43-iajam JAV prezidentui George’ui Walkeriui Bushui. Apdovanojimą atsiėmė Žmogaus laisvių iniciatyvos G. Busho institute direktorius Lindsay Lloydas. URM nuotr. G. W. Bushas iki šiol yra vienintelis pareigas einantis JAV prezidentas, apsilankęs Lietuvoje, primena Užsienio reikalų ministerija. 2002 metais lapkričio 23 dieną tuometinis Amerikos prezidentas pasakė įsimintiną kalbą daugiatūkstantinei miniai, susirinkusiai prie Vilniaus rotušės. Jo ištarti žodžiai „Kiekvienas, pasirinkęs Lietuvą savo priešu, taps Jungtinių Amerikos Valstijų priešu“ iškalti ant rotušės sienos. Valdant 43-iajam prezidentui, JAV nuosekliai rėmė NATO atvirų durų politiką narystės siekiančioms demokratinėms valstybėms.
Vilniaus miesto garbės piliečio vardas – aukščiausias miestiečių iniciatyva iškilioms asmenybėms suteikiamas įvertinimas.
Garbės piliečiais gali tapti Lietuvos ir užsienio valstybių piliečiai.
Mirė buvęs JAV prezidentas G. H. W. Bushas. EPA-ELTA nuotr.
Eidamas 95-uosius metus, mirė buvęs JAV prezidentas George’as H. W. Bushas. Tai paskelbė jo sūnus George’as W. Bushas, taip pat buvęs prezidentas.
Jis su broliais ir seserimis „su liūdesiu praneša, kad po 94 nepaprastų metų mirė mūsų mylimas tėvas“, – rašė G. W. Bushas tviteryje paskelbtame pareiškime. Velionis buvo „geriausias tėvas, kokio tik galėtų norėti sūnus ar dukra“.
G. H. W. Bushas nuo 1989 iki 1993 metų buvo 41-asis JAV prezidentas. Nuo 1981 iki 1989-ųjų respublikonas buvo Ronaldo Reagano viceprezidentas.
Šių metų balandį mirė G. H. W. Busho žmona Barbara. Jie buvo susituokę 73 metus. Sutuoktiniai susilaukė šešių vaikų, kurių vienas mirė būdamas trejų, ir džiaugėsi 17 vaikaičių.
G. H. W. Bushas pastaraisiais metais ne kartą buvo gydomas ligoninėje. Prieš pustrečių metų jis krisdamas savo viloje susilaužė kaklo slankstelį. Pastaruoju metu jis sėdėjo neįgaliojo vežimėlyje.
Iš G. H. W. Busho kadencijos pirmiausiai prisimenamas karas dėl Kuveito išlaisvinimo. Jis 1990-aisiais paskelbė „naują pasaulio tvarką“ ir iš Kuveito išvijo irakiečius. Vėliau G. H. W. Bushui teko stebėti, kaip jo karinis įsikišimas Artimuosiuose Rytuose tapo chaoso pranašu.
Po Berlyno sienos griuvimo G. H. W. Bushas buvo vienas iš nedaugelio Vakarų šalių lyderių, atvirai rėmusių Vokietijos suvienijimą. Tuometinis Vokietijos kancleris Helmutas Kohlis dėl to negailėjo jam pagyrų.
Karo pilotas ir buvęs CŽV vadovas Baltuosiuose rūmuose praleido tik vieną kadenciją. Silpna ekonomika sutrukdė jo perrinkimui – prezidentu tada tapo jaunasis Billas Clintonas.
Anot politologų, G. H. W. Bushas nebuvo geros nuomonės apie Donaldą Trumpą ir 2016-ųjų lapkritį nebalsavo už jį, nors šis buvo jo partijos kandidatas. D. Trumpas nedalyvavo Barbaros Bush laidotuvėse. Jis pranešė nedalyvausiantis ceremonijoje „iš pagarbos Bushų šeimai“. Dabar, reaguodamas į G. H. W. Busho mirtį, D. Trumpas gyrė „tvirtą jo vadovavimą“. Jis įkvėpė „ištisas amerikiečių kartas“, – pareiškė D. Trumpas Buenos Airėse.
Buvęs prezidentas demokratas Barackas Obama pareiškė, kad Amerika prarado „patriotą ir kuklų tarną“. „G. H.W. Bushas savo gyvenimą pašventė šaliai, kurią mylėjo“, – sakoma B. Obamos ir jo žmonos Michellės pareiškime.
G. H. W. Bushas buvo gerbiamas politinės dinastijos patriarchas. Jo sūnus G. W. Bushas Baltuosiuose rūmuose praleido dvi kadencijas. Sūnus Jebas dvi kadencijas buvo Floridos gubernatorius. G. W. H. Bushas buvo ilgiausiai gyvenęs JAV prezidentas.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius (dešinėje) ir Open Russian vadovas Vladimiras Kara – Murza. Lietuvos URM nuotr.
Vladimiras Kara-Murza / The Washington Post
„Praėjusią savaitę Baltieji rūmai ir Kremlius tuo pačiu metu paskelbė, kad prezidentas Trumpas ir Rusijos prezidentas Putinas praves savo pirmąjį oficialų dvišalį aukščiausio lygio susitikimą Helsinkyje 2018 metų liepą“, – rašo „Atvirosios Rusijos“ pirmininko pavaduotojas Vladimiras Kara-Murza laikraštyje The Washington Post.
„Putinui, kuris yra valdžioje beveik du dešimtmečius, tai bus pirmas aukščiausio lygio susitikimas su jam ketvirtuoju JAV prezidentu“, – pažymi opozicinis politikas.
„2000 metų birželį naujas Rusijos lyderis priėmė Kremliuje prezidentą Bilą Klintoną. Per dvi derybų dienas, taip pat ir per bendrą spaudos konferenciją, kurioje dominavo ginklavimosi ir raketinės gynybos kontrolės temos, abu lyderiai buvo mandagūs ir santūrūs – ryškus pasikeitimas, palyginus su nuoširdžiais ir asmeniškais Klintono ir Putino pirmtako Boriso Jelcino santykiais“, – sakoma straipsnyje.
Pasibaigus deryboms Kremliuje, Klintonas nuvažiavo aplankyti Jelcino, kuris pasitraukus iš posto įsikūrė Maskvos priemiestyje, rašo autorius. „Borisai, jūs – demokratas iki sielos gelmių… Jūsų širdyje liepsnoja tikras demokratiškumas ir reformatiškumas. Aš nesu įsitikinęs, kad tai būdinga Putinui“, – pasakė Klintonas ponui Jelcinui.
„Iki sekančio Amerikos ir Rusijos aukščiausio lygio susitikimo 2001 metų birželį nuogąstavimai dėl autoritariškų Putino polinkių tapo realybe“, – rašo Kara-Murza, paaiškindamas, kad kalbama apie vietinio valdymo permainas didesnės centralizacijos naudai ir perimant valstybės kontrolėn opozicinį NTV kanalą. „Blogiausi Putino piktnaudžiavimai dar buvo prieš akis, bet tendencijos buvo įžvelgiamos jau neklystamai“, – sakoma straipsnyje.
Visa tai, atrodo, visai nekėlė nerimo sekančiam JAV prezidentui Džordžui Bušui, kai jis susitiko su Putinu Liublianoje. „Aš pažvelgiau tam žmogui į akis. Man jis pasirodė labai nuoširdus ir patikimas“, – sakė tada Bušas.
Per savo pirmąjį susitikimą su Putinu ne Maskvoje 2009 metų liepą prezidentas Barakas Obama pagyrė jį už „ypatingą darbą, kurį jis nuveikė rusų tautos vardu“, sakoma toliau.
„Dabar, kai Trumpas ruošiasi kelionei į Helsinkį, jis turėtų išmintingai atminti, kuo baigėsi jo pirmtakų bandymai susitaikyti su Putinu“, – pabrėžia autorius.
„Ir Bušo, ir Obamos požiūris į Putiną, lyginant su pradiniu, smarkiai pasikeitė: jie abu, galų gale, suvokė, kad tarp demokratijos ir korumpuoto autoritarinio režimo negali būti tikros partnerystės, nekalbant jau apie interesų sutapimą“, – apibendrina Kara-Murza, ragindamas Trumpą „vertinti brangų laiką, atsižvelgiant į praeities pamokas“.
Su Dalia CIDZIKAITE, literatūros kritike, žurnaliste, šešerius metus dirbusia Amerikos lietuvių laikraščio "Draugas" vyr. redaktore, kalbasi Slaptai.lt žurnalistas Gintaras Visockas.
1. Ar jau visam laikui grįžote iš Amerikos? Džiaugiatės ar liūdite sugrįžusi į Lietuvą? Ar gyvenant Amerikoje apnikdavo tokie jausmai kaip namų, artimųjų, Tėvynės ilgesys?
Taip, sugrįžau visam laikui. Kol kas tokiu savo sprendimu džiaugiuosi, o kaip bus toliau, parodys ateitis. Gyvenant Amerikoje namų ir artimųjų ilgesys itin dažnai aplankydavo pirmaisiais metais. Tačiau naujo gyvenimo iššūkiai, būtinybė prisitaikyti prie naujų gyvenimo sąlygų ilgai liūdėti ir ilgėtis neleisdavo.
Kalbėdamasis su “The Daily Beast” žurnalistu Eli Leiku buvęs pasaulio šachmatų čempionas, nūnai aktyviai politikoje dalyvaujantis Garis Kasparovas piktai kritikavo JAV prezidento politiką Rusijos atžvilgiu.
Barako Obamos politiką žymusis šachmatininkas pavadino katastrofa ir pridūrė, kad būsimieji rinkimai Rusijoje tebus akivaizdus farsas. Garis Kasparovas negailėjo karčių priekaištų ir Džordžui Bušui bei Kondolizai Rais. Eksčempiono G.Kasparovo tvirtinimu, amerikiečiai ir europiečiai daro Rusijai “meškos paslaugą”, kai į rinkimus atsiunčia savo stebėtojus.
Rugsėjo 11-oji į žmonijos istoriją įeis kaip diena, kurios metu buvo surengtas vienas žiauriausių ir ciniškiausių teroro aktų pasaulyje. Rusijos fašistai, “Naši” atstovai, visokie neva patriotai ir jiems prijaučiantys mėgsta įrodinėti, esą Rugsėjo 11-osios išpuolius Niujorke ir Vašingtone surengė ne teroristai, bet Amerikos specialiosios tarnybos. Suprask, amerikiečiai patys save sprogdino. Amerikiečiai norėjo, kad būtų atrištos rankos pradėti karines operacijas Irake ir Afganistane.
Tokių versijų platintojai kažkodėl neprisimena, kad Rusija turi savąją Rusgėjo 11-ąją. Omenyje turiu sprogimus, sugriovusius gyvenamuosius namus Maskvoje. Tad jei amerikiečiai patys save sprogdino, vadinasi, būtinai atsiras ir tokių, kurie manys, kad gyvenamuosius namus Maskvoje sugriovė ne teroristai, bet Rusijos slaptosios tarnybos, siekdamos pateisinti karinius veiksmus Čečėnijoje. Bet antiamerikietiškai nusitekusiems mūsiškiams tokios paralelės į galvas kažkodėl neateina.
Kartais labai įdomu prisiminti, ką prieš keletą ar keliolika metų apie svarbias pasaulio tendencijas yra kalbėję žinomi politikai tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Palyginus kelerių ar keliolikos metų senumo prognozes su šių dienų realijomis tampa akivaizdu, kur prašauta, o kur – beveik atspėta.
Šiandien visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt skelbia skandalingojo Rusijos politiko Vladimiro Žirinovskio pastebėjimus, ištartus iki karo Irake likus vos kelioms savaitėms. Žinoma, Rusijos Valstybės Dūmos atstovo kalbą teko mažumėlę pakoreguoti – išmesti visus keiksmžodžius, kurių, beje, buvo užtektinai daug. Tikimės, jog V.Žirinovskis neįsižeis, jei sužinos, jog vietoj jo riebių keiksmažodžių sudėjome skliaustelius.
Labai “spalvinga” asmenybė, nuolat pažeidinėjusi įstatymus šalies, kurioje jis įsigijo aukštąjį išsilavinimą (1976 m. baigė Stenfordo universitetą), šalies, kurios, atrodo, nelaikė savo tėvyne; melagis (mėgo draugams pasakoti, kaip jo šeima 1968 m. bėgo iš Čekoslovakijos, kai jo tėvas buvo demaskuotas kaip CŽV rezidentas Prahoje), dezinformatorius (kartą jis pats sau pasiuntė telegramą: pulkininkui Polardui). Jungtinėms Amerikos Valstijoms Polardo veikla brangiai kainavo, kaip ir kiekvieno ilgai nedemaskuoto šnipo. Polardas pats prisipažino savo kuratoriams Izraelyje perdavęs daugiau kaip 800 slaptų publikacijų ir daugiau kaip 1000 telegramų.
