Edvardas Šiugžda

video_cip_max
Videonaujienos

Videostudija "SLAPTAI" turėjo retą galimybę — dalyvauti deimantinėse Onos ir Vytauto AŽUŠILIŲ vestuvėse. O po įspūdingų iškilmių Vilniaus Santuokų rūmuose ir šv. Rapolo bažnyčioje rašytojas Vytautas Ažušilis ir jo žmona Ona Ažušilienė davė išskirtinį interviu — apie pokario metus, gimtojo kaimo tragediją, populiariųjų romanų "Roneta", "Auksinis sakalas", "Vėtra", "Vieno langelio principas", "Dubleriai", "Perlų dama" herojus, 2003-aisiais metais pelnytą JAV lietuvių literatūros fondo premiją. 25-erių romanų autorių rašytoją Vytautą Ažušilį ir jo žmoną Oną Ažušilienę kalbino laikraščio "XXI amžius" redaktorius Edvardas ŠIUGŽDA.

 

Continue reading „Susitikimai su rašytoju Vytautu AŽUŠILIU” →

Fotoreportažai

2012 m. kovo 19 d.- Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos 40-metis, jau paminėtas Vilniuje, bus minimas Simne, Kaune, kitur. Tai leidinys, išgarsinęs Lietuvos laisvės bylą, KGB taip ir neįstengtas sutriuškinti, griovęs sovietų propagandos kuriamą mitą apie komunistinės sistemos humaniškumą bei tariamą dvasinio gyvenimo, religinių įsitikinimų laisvę Sovietų Sąjungoje.

Pavergtoje Lietuvoje “LKB Kronika” drąsino tikinčiuosius už religijos, sąžinės laisvę, drausmino linkusius kolaboruoti, puoselėjo tautiškumo apraiškas. 1972 – 1989 metais Kronika registravo ir skelbė Bažnyčios veiklos varžymo, tikinčiųjų  persekiojimo ir žmogaus teisių pažeidimo faktus, spausdino apie tai liudijančius dokumentus. Šis balsas, padedant Rusijos disidentams, sugebėjo peržengti visas Berlyno sienas ir skelbti pasauliui, kad tauta pavergta, bet gyva, kad Bažnyčia persekiojama, bet tiki savo prisikėlimu.

Kronikos leidyba Lietuvoje ir Vakaruose, jos platinimas laisvajame pasaulyje sujungė šiapus ir anapus geležinės uždangos buvusius žmones, kuriems žodžiai Dievas ir Tėvynė buvo šventi. KGB persekiojimai, areštai, lageriai ir tremtys neįstengė nugalėti gilaus tikėjimo, pareigos jausmo savo Tėvynei ir jos laisvei. Iš viso buvo išleista 81 Kronikos numeris. Vakaruose Kronika buvo leidžiama anglų, italų, ispanų, vokiečių kalbomis.

Kovo 16 d. Seime, Kovo 11-osios salėje įvyko konferencija-minėjimas. Joje pranešimus skaitė ir atsiminimais pasidalino arkivyskupas, Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos redaktorius, leidėjas J.E. Sigitas Tamkevičius, LKB Kronikos leidėjas, platintojas Petras Plumpa, Lietuvos gyventojų ir rezistencijos tyrimų centro direktorė Birutė Burauskaitė, LKB Kronikos platintojas, buvęs Seimo narys Arimantas Raškinis, Rusijos disidentas, LKB Kronikos platintojas Aleksandras Lavutas, vyskupas, LKB Kronikos redaktorius, leidėjas J.E. Jonas Boruta, Laisvės premijos laureatas, LKB Kronikos platintojas, Rusijos disidentas, žmogaus teisių gynėjas Sergejus Kovaliovas, LKB Kronikos redaktorė, platintoja sesuo Gerarda Elena Šuliauskaitė, laikraščio “XXI amžius” redaktorius Edvardas Šiugžda, Vilniaus universiteto doktorantė Inga Arlauskaitė, Seimo kanceliarijos Parlamentarizmo istorijos ir atminimo įamžinimo skyriaus vedėja, projekto “Lietuvos valstybingumo istorinis paveldas elektroninėje erdvėje” vadovė Angonita Rupšytė, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vyresnioji istorikė Monika Kareniauskaitė ir kt.

Skelbiame kelias dešimtis nuotraukų, kuriose matome LKB kronikos leidėjus, redaktorius, platintojus ir talkininkus.

Nuotraukų autorius – Vytautas Visockas.

2012.03.17

siugzda_sumazintas
Aktualijos

Lie­tu­viš­kai spau­dai vis la­biau ver­žia­ma kil­pa. Kas pa­jė­gė at­si­lai­ky­ti po 2008 me­tų pa­bai­go­je per vie­ną nak­tį „įtei­sin­tų“ keturis kar­tus, o ne­tru­kus ir penkis kar­tus di­des­nių mo­kes­čių, to­liau bu­vo du­si­na­mi tais jau ket­vir­tus me­tus iš ei­lės mu­rav­jo­vi­niais mo­kes­čiais. Iš­si­lai­ky­ti ga­li tik mi­li­jo­nie­rių ar at­ski­rų po­li­ti­kų re­mia­ma spau­da.

Tie­sa, yra da­lis lei­di­nių, kas­met ap­do­va­no­ja­mų šim­ta­tūks­tan­ti­nė­mis su­mo­mis per va­di­na­mą­jį Spau­dos rė­mi­mo fon­dą, ku­riam po­li­ti­kai pa­ski­ria at­ski­rą „biu­dže­to ei­lu­tę“ iš tų pa­čių su­ren­ka­mų pen­kis kar­tus pa­di­din­tų mo­kes­čių, uždėtų skurs­tan­tiems, mo­kes­čių smau­gia­miems, į sko­las dėl to pa­te­ku­siems lei­di­niams. Taip su­da­ro­mos są­ly­gos vie­niems lei­di­niams so­čiai, be jo­kių rū­pes­čių gy­ven­ti vel­tė­diš­ką gy­ve­ni­mą, net ne­si­rū­pi­nant sa­vo skai­ty­to­jų ir pre­nu­me­ra­to­rių skai­čiu­mi, ne­si­rū­pi­nant ir ko­ky­be, pa­trauk­lu­mu skai­ty­to­jui. Esant to­kioms są­ly­goms „XXI am­žius“ pa­ti­ria ypač di­de­lių sun­ku­mų, keliančių grėsmę jo iš­li­ki­mui.

Continue reading „Dėl laikraščio „XXI am­žius“ at­ei­ties” →

gintaras_portretas_2
Aktualijos

Paskutinioji per LRT televiziją rodyta laida “Tarp Rytų ir Vakarų” – išskirtinai įdomi ir prasminga. Rimgaudo Geleževičiaus solidžiai vadovautoje diskusijų laidoje ginčytasi, ar lietuviškosios masinės informacijos priemonės gali elgtis būtent taip, kaip pasielgė parlamentaro Sauliaus Stomos atveju.

Beveik valandą televizijoje svarstyta, ar Lietuvos žurnalistai turi moralinę ir juridinę teisę slapta įrašinėti privačius mūsų politikų pokalbius. Samprotauta ir apie tai, kokių interesų vedini žurnalistai slapta filmavo privatų dviprasmiškų užuominų kupiną Seimo nario S.Stomos pokalbį su žaliaake gražuole Rūta vienoje iš Vilniaus kavinių.

Continue reading „Lietuva – šalis, kurioje sudarytos itin nepalankios sąlygos žurnalistiniams tyrimams” →

katinas_petras
Aktualijos

Rug­pjū­čio mėnesį su­ka­ko dve­ji me­tai, kai ne­te­ko­me vie­no ta­len­tin­giau­sių ir są­ži­nin­giau­sių ka­ta­li­kiš­kos spau­dos žur­na­lis­tų, „XXI am­žiaus“ ben­dra­dar­bio, mie­lo plunks­nos bro­lio, nuo­šir­daus bi­čiu­lio Pet­ro Ka­ti­no.

Kiek­vie­no „XXI am­žiaus“ skai­ty­to­jo šir­dy­je Pet­ras Ka­ti­nas pa­li­ko gi­lią bry­dę; sa­vo įti­ki­na­mais straips­niais, pui­kiai ar­gu­men­tuo­ta fak­tų kal­ba, jis for­ma­vo mū­sų pa­sau­lė­jau­tą ir ati­tin­ka­mą žvilgs­nį į ne­leng­vo mū­sų tau­tai lai­ko­tar­pio po­li­ti­ką, vals­ty­bės val­dy­mą, kul­tū­rą, tau­tos eg­zis­ten­ci­jos pa­grin­dus. Pa­ė­mu­si į ran­kas „XXI am­žių“ vi­sa­da pir­miau­sia per­skai­ty­da­vau re­dak­to­riaus ve­da­mą­jį ir Pet­ro Ka­ti­no straips­nius. Ras­da­vau juo­se at­sa­ky­mus į vi­sus rū­pi­mus klau­si­mus. Daž­niau­siai mū­sų nuo­mo­nės su­tap­da­vo, o jei­gu kar­tais ne­su­tap­da­vo, po ku­rio lai­ko įsi­ti­kin­da­vau, kad žur­na­lis­tas bu­vo tei­sus.

Continue reading „Nešunuodegiavęs žurnalistas” →

Smetona
Aktualijos

2011 m. rugpjūčio 10 d. įvyko Prezidento Antano Smetonos 137-ųjų gimimo metinių paminėjimas istorinės Prezidentūros kiemelyje, kurį organizavo Lietuvos Sąjūdžio Kauno taryba bei Kovo 11-osios gatvės bendrija.

Dalyvavo LR Seimo nariai A. Dumčius, R. Kupčinskas ir G. Songaila; Kauno m. savivaldybės tarybos nariai, Seniūnijų seniūnai, Kauno A. Smetonos gimnazijos bendruomenės atstovai, kauniečiai ir miesto svečiai. Minėjimo pradžioje sugiedotas Lietuvos valstybės himnas, padėtos gėlės prie A. Smetonos paminklo. Minėjimo dalyviai pasidalijo mintimis apie A. Smetonos veiklą. Lietuvos sąjūdžio Kauno tarybos pirmininkas Raimundas Kaminskas savo kalboje paminėjo A. Smetonos politinės publicistikos reikšmę ateities kartoms ir teigė „kai A. Smetona buvo LR Prezidentu, valstybinės institucijos susidūrė su daugeliu problemų, o šiandien mes matome, kad jos susiduria su politinio pasitikėjimo deficitu“. Minėjimo dalyviai aplankė istorinės Prezidentūros muziejaus ekspoziciją. Prezidento A. Smetonos gimimo metinės Kaune minimos trečią kartą ir tampa tradicija.

Continue reading „Prisimintas Prezidentas Antanas Smetona” →

algimantas-zolubas-1
Aktualijos

Spalio 24 d. Kauno miesto muziejaus salė prigužėjo spaudos darbininkų, iškilių dvasininkų, krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraščio „XXI amžius“ skaitytojų. Buvo minimas „XXI amžiaus“ dvidešimtmetis bei pristatoma amžinybėn iškeliavusio ilgamečio šio laikraščio darbininko, politikos apžvalgininko ir analitiko Petro Katino knyga „Ilgas bus mūsų kelias…“

Tą pačia diena DELFI patalpino Tomo Janeliūno rašinį „Pavogta demokratija“, kuriame teigiama, jog, jei pasiremtume vyraujančiu gyventojų požiūriu į mūsų demokratiją, Lietuvoje reikia keisti politinę santvarką, nes gyventojams daug svarbesnė ekonominė gerovė nei demokratinė valdymo sistema.

Continue reading „Kad Lietuva netaptų tvartu” →