Dainius Kreivys. Reklaminis stendas. Slaptai.lt nuotr.
Gruodžio 1-osios išvakarėse energetikos viceministrė Inga Žilienė patikino, kad derybos su pagrindine elektros eksportuotoja į Lietuvą – Švedija – vis dar tęsiasi. Visgi, Europos Komisija buvo numačiusi, kad šalys, priklausančios nuo elektros importo, privalo pasirašyti dvišales sutartis iki gruodžio 1 d.
Nors kitą savaitę numatomas D. Kreivio ir Švedijos kolegos susitikimas, ar bus paskelbta apie konkrečią valstybių sutartį – neaišku.
Kodėl vis dar nepavyko pasiekti susitarimo, viceministrė neatsakė. Nė žodžio apie tai nebuvo girdėti ir iš paties energetikos ministro D. Kreivio, stebisi Seimo opozicija. Politikai atkreipia dėmesį, jog ši situacija išryškina Energetikos ministerijos ir jos vadovo darbo spragas. Visgi, nepaisant kritusių elektros energijos kainų, parlamentarai ragina ministrą nedelsti ir užbaigti derybas su Švedija iki Kalėdų.
A. Butkevičius: ministrui procesų valdymas yra nesuvokiamas ir nesuprantamas
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narys Algirdas Butkevičius tikino, kad informacija apie užsitęsusias derybas su švedais jį nustebino – be to, politikui buvo keista tai sužinoti ne iš ministro, bet iš žurnalistų.
Elektros tinklai. Slaptai.lt nuotr.
„Aš tikėjausi, kad tos derybos vyksta sėkmingai. Jeigu ministerija neinformuoja nei Seimo, nei perkelia diskusijos į aukštesnį lygį, tai mes visada suprantame, kad tos derybos vyksta pagal numatytą terminą. Bet paaiškėjo, kad tos derybos iki gruodžio 1 d. sėkmingai nepasibaigė“, – Eltai komentavo demokratas.
Užsitęsusios derybos ir tyla iš ministro lūpų rodo, jog D. Kreivys nesugeba valdyti procesų, tvirtina A. Butkevičius.
„Ministras apie tai politikų nėra informavęs. Be to, aš energetikos ministrui praktiškai daugiau klausimų neužduodu, dažniau skambinu kai kuriems ministerijos žmonėms, kuriais pasitikiu – dėl apskritai dėl tam tikrų strateginių energetinių projektų įgyvendinimo ateityje. Nes jo, ko paklausi – jis amžinai įsižeidžia“, – nurodė Seimo opozicijos atstovas.
„Matau, kad procesų valdymas šitam ministrui yra nesuvokiamas ir nesuprantamas“, – pridūrė jis.
Jis pastebėjo, kad didesnį dėmesį ministro darbui šiuo klausimu turėtų skirti ir parlamentinę kontrolę vykdantys komitetai – ypatingai Seimo Ekonomikos komitetas, kuruojantis energetikos sektorių.
„Ekonomikos komiteto pirmininko vietoje kiekvienam posėdyje pirmas klausimas – jo (ministro – ELTA) atsiskaitymas, kaip vyksta derybos, kaip jos sekasi. (…) Toks atsipalaidavimas ar nenoras, dėl to, kad tai mūsų ministras… Negalima taip elgtis iš politikų pusės“, – piktinosi parlamentaras.
Ekspremjero manymu, derybų su Švedija eigoje matant, kad ne viskas vyksta taip, kaip Vilnius norėtų ar tikėtųsi, energetikos ministrui reikėjo apsvarstyti galimybę į pokalbius įtraukti ir ES lyderius ar atstovus. Pasak A. Butkevičiaus, Lietuva turi gerųjų patirčių, kai į dvišales derybas įsijungus Briuseliui buvo pasiekiamas abejoms pusėms tinkamiausias kompromisas.
Elektros tinklai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Ministras turėjo šitą klausimą iškelti ir Europos reikalų komitete, informuoti, pirmiausiai, premjerę, bet jeigu reikia – ir Seimo pirmininkę, ir perkelti derybas į Briuselį. Ir tą padarius, organizuoti trišales derybas. Briuselyje įsijungtų atsakingas už energetiką Europos Komisijos atstovas ir, manau, tada būtų visai kitame lygyje vykusios derybos ir tas susitarimas gal būtų ir įvykęs“, – aiškino politikas.
Nepaisant to, kad rinkoje šiuo metu elektros energijos kaina yra gerokai žemesnė, A. Butkevičius pabrėžė – Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) skaičiavimais, kitais metais elektros kaina sieks daugiau kaip 56 ct/kWh, todėl negalima delsti ir vėlinti susitarimų dėl viršpelnių terminus.
„Mes parodome, kad sprendžiame problemas, kai yra tam tikros pasekmės. Šiandien nukrito kainos, reiškiasi, gal nebereikia daryt? Mes turime aiškiai įvardinti problemas, priežastis ir užkirsti kelią ateityje, kad neatsitiktų tam tikras kainų padidėjimas“, – svarstė jis.
Todėl, tęsė jis, D. Kreiviui reikėtų iki Kalėdų finalizuoti derybas su Švedija dėl viršplaninių šios šalies elektros gamintojų pajamų dalinimosi su Lietuva.
„Liaudyje sako – iki Kalėdų reikia užbaigti visus darbus“, – nurodė ekspremjeras.
V. Gapšys: buvo naivu tikėtis, kad gruodžio 1-ąją turėsime sutarimą, reikia tikėtis švedų geros valios gesto
Darbo partijos frakcijos narys Vytautas Gapšys antrina A. Butkevičiui – anot parlamentaro, politikai ne kartą bandė klausti ir domėtis, kaip sekasi derėtis su švedais. Visgi, pastebėjo jis, dar tik prasidedant pokalbiams su užsienio partneriais buvo akivaizdu, kad tikėtis Lietuvai palankaus rezultato nereikėtų.
„Mes tada sakėme – tokia formuluotė, kokia yra įdedama į dokumento tekstą, ji per silpna. Ji neduos to rezultato. Šiandien mes tą ir matome. Ministerija turi prisiimti atsakomybę už tai, ką turi. Jie tikėjosi gera valia sutarti, vadovaujantis bendraeuropiniais interesais – galbūt ir pavyks, bet tai užtruks ilgiau“, – Eltai teigė politikas bei akcentavo, kad dabar Lietuvai belieka „tikėtis geros valios gesto iš švedų, kad jie norės su mumis susitarti ir uždaryti tą klausimą“.
Jis tvirtino Europos reikalų komiteto posėdyje klausęs ministro, kaip palaikomi Lietuvos ir Švedijos ryšiai, ar jaučiamos kokios nors indikacijos, kokios pozicijos švedai galėtų laikytis. Tačiau, tęsė V. Gapšys, parlamentarai buvo informuoti tik apie oficialius ambasadorių susitikimus, o ministerijos atstovai negalėjo detalizuoti, kokių sutarties sąlygų partneriai reikalauja.
„Oficialiai būdavo pasakoma, kad su ambasadoriumi kažkas kažkur kalbėjosi – tokio lygio susitikimai, kai bandoma apsičiupinėti, bet, natūralu, kad to lygio susitikimuose rezultato nepasieksi, gali tik nusibrėžti tam tikras gaires. Neformaliai tie patys aukštesnio lygio Lietuvos pareigūnai nebedėjo jokių didelių vilčių, nes matė, kad pas švedus ir skaičiavimo metodikos gali būti įvairios“, – konstatavo V. Gapšys.
Elektros tinklai temstant. Vytauto Visocko nuotr.
„Kai žinojai, kuo tai gresia, buvo labai aišku, kad gruodžio 1 d. tikėtis, kad mes turėsime kažkokį susitarimą – yra tiesiog naivu“, – teigė jis.
Reaguodamas į pokyčius elektros energijos kainų rinkoje, V. Gapšys teigė, jog galime laukti kiek tik norime ir neieškoti sutarimo su švedais. Tačiau, pažymėjo jis, tokiu atveju teks atsisakyti minčių, jog dalį susigrąžintų viršpelnių valstybė galės panaudoti kitų metų gyventojų elektros kainų kompensacijoms.
„Mes galime nukelti (terminą – ELTA), kiek norime – tai vadinasi, vartotojams kompensuosime iš savo turimų kitų pinigų, surenkamų iš mokesčių, iš kitų lėšų. (…) Laukti galime kiek norime, bet mums tai kainuoja, kiekviena laukimo diena mums reiškia pinigus“, – akcentavo jis.
Paklaustas, ko opozicija imtųsi, jeigu D. Kreiviui nepavyktų sėkmingai užbaigti derybų su švedų partneriais, V. Gapšys svarstė, kad tokiu atveju įsikišti turėtų šalies vadovas. Politikas priminė, jog dar šioje rudens Seimo sesijoje parlamento mažuma rengė interpeliaciją energetikos ministrui, todėl imtis to paties nei būtų galima, nei būtų prasmės.
„Jis šią sesiją jau ir taip yra saugus, todėl viskas yra prezidento rankose – pasakyti kas, kur ir kaip turi susidėlioti“, – svarstė jis.
„Prezidentas energetikos ministrui ne kartą yra formulavęs užduotis ir sakęs, kad čia jo atsakomybės klausimas. Kadangi prezidentas tame procese taip pat dalyvauja – kai kur tiesiogiai, dalyvaudamas Europos Vadovų Tarybose, kai kur politiškai veikdamas viduje – jis turėtų užkelti tą kartelę“, – aiškino „darbietis“.
ELTA primena, kad dar spalį už energetiką atsakingi ES ministrai patvirtino Europos Komisijos (EK) pasiūlytą aukštų energijos kainų suvaldymo priemonę – apmokestinti viršplanines ne iš dujų elektrą gaminančių įmonių pajamas ir surinktomis lėšomis sumažinti elektros kainas. Ši išlyga aktuali tik dviem ES valstybėms – Lietuvai ir Liuksemburgui.
EK taip pat įpareigojo nuo elektros importo priklausančias valstybes ir jos importuotojas pasirašyti dvišales sutartis dėl šių pelnų dalijimosi. Tą Komisija numatė atlikti iki ketvirtadienio, t. y., gruodžio 1 d. Elektros tinklai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Šią savaitę prezidentas Gitanas Nausėda teigė, jog reikalaus energetikos ministro Dainiaus Kreivio iš šių derybų „atnešti tam tikrus rezultatus“.
„Dėl viršpelnių derybos vyksta. Mes reikalausime ir kitų dalykų iš energetikos ministro, tiek dėl derybų Europos Sąjungos formatu. Šiuo metu intensyviai tebediskutuojama dėl kainų kepurės (dujų kainų lubų – ELTA) ir vis dar egzistuoja tam tikri nesutarimai, numatyti du papildomi posėdžiai energetikos ministrų gruodžio mėnesį, EVT gruodžio viduryje rinksis“, – trečiadienį žurnalistams teigė G. Nausėda.
SGD terminalo laivas – saugykla „Independence”. Eimanto Chachlovo („Vakarų ekspresas”) Eltos nuotr.
Siekdama visiškos energetinės nepriklausomybės nuo rusiškų dujų, reaguodama į Rusijos energetinį šantažą Europoje bei sukeltą karą Ukrainoje, Lietuva visiškai atsisakė rusiškų dujų: Lietuvos dujų perdavimo sistema nuo šio mėnesio pradžios veikia be rusiškų dujų importo.
Anot Energetikos ministerijos pranešimo, tai patvirtina Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatorės „Amber Grid” duomenys, kurie rodo, kad balandžio 2 d. rusiškų dujų importas Lietuvos poreikiams per Lietuvos-Baltarusijos jungtį buvo lygus 0 MWh.
Visas Lietuvos dujų poreikis patenkinamas per Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą. Oficialiai skelbiami suskystintųjų gamtinių dujų terminalo operatorės „Klaipėdos naftos” suplanuoti grafikai nurodo, kad kas mėnesį terminalą pasieks po tris didelius suskystintų gamtinių dujų krovinius, kurių, planuojama, užteks visiems klientams. Ateinančiam laikotarpiui klientai yra pateikę užsakymus dujų transportavimui tik iš terminalo. Esant poreikiui, dujos taip pat gali būti pristatomos į Lietuvą per dujų jungtį su Latvija, o nuo gegužės 1 d. – ir per dujų jungtį su Lenkija.
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad tai lūžio taškas Lietuvos energetinės nepriklausomybės istorijoje: „Esame pirmoji ES valstybė tarp „Gazprom” tiekimo šalių, užsitikrinusi nepriklausomybę nuo rusiškų dujų tiekimo, ir tai – daugiametės nuoseklios energetikos politikos bei laiku atliktų infrastruktūrinių sprendimų rezultatas”.
Šiomis aplinkybėmis Rusijos reikalavimas atsiskaityti už dujas rubliais netenka prasmės, kadangi Lietuva rusiškų dujų nebeužsakinėja ir atsiskaitymų už jas nebeplanuoja. Reaguodama į tai, Rusijos dujų tiekimo įmonė „Gazprom” informavo „Amber Grid”, jog nebenumato importuoti dujų iš Rusijos per Lietuvos-Baltarusijos jungtį.
Dujos tranzitu per Lietuvą ir toliau transportuojamos Karaliaučiaus poreikiams, tačiau kitokiu nei buvo įprasta techniniu režimu, užtikrinant tik tranzitui reikalingo dujų kiekio perdavimą.
Lietuvos – Baltarusijos pasienyje budi mūsų kariai. Lietuvos kariuomenės foto
Seimo opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos nariai laikosi pozicijos, kad pirmadienį Vyriausybės posėdyje priimtas nutarimas dėl fizinio barjero statymo pasienyje su Baltarusija įgyvendinimo tik patvirtina išsakytus nuogąstavimus dėl terpės tam tikriems neskaidriems veiksmams.
Opozicijos lyderis Saulius Skvernelis sako nesantis tikras, kad numatytų 152 mln. tikrai pakaks šiam projektui. Ekspremjeras tikina nematantis logikos valdančiųjų sprendime pavesti tvorą statyti Energetikos ministerijai. Tuo metu LVŽS frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė, kelia klausimą kodėl tvoros statyba buvo pavesta būtent energetikos įmonių grupei „Epso-G“, kuri, politikės vertinimu, yra pavaldi ne vieną projektą, susilaukusį „įvairiapusiško“ vertinimo visuomenėje, įgyvendinusiai ministerijai.
„Jau priimant įstatymą dėl fizinio barjero statymo mes išsakėme abejones būtent dėl neskaidrumo, kad nenurodytas konkretus laikas, pati suma. Nors valdantieji sako, kad bus speciali prižiūrinti darbo grupė, kuri informuos visuomenę, bet mes matome, jog mūsų nuogąstavimai pradeda pildytis“, – Eltai sakė A. Norkienė.
Parlamentarė teigė, kad opozicijos atstovai, įstatymą dėl tvoros statybos pavedimo Vyriausybei svarstant Seime, sakė pasigendantys konkrečių kriterijų ir aiškių terminų bei sumų. A. Norkienės vertinimu, priėmus šį įstatymą, valdantieji pasiliko visišką laisvę įgyvendinant sienos statybą. Didžiausios opozicinės frakcijos seniūnė tikina, kad išsakyti nuogąstavimai dabar pasitvirtina, kadangi projekto įgyvendinimas pavestas Energetikos ministerijai pavaldžiai įmonei.
„Mums keista, kad tai bus pavesta kažkokiai energetikos įmonei. Tai galbūt suponuoja, kad iš praeities iškyla tokie žmonės, kurie vis dalyvauja įgyvendinant tokius įvairiapusiškai vertinamus projektus valstybėje“, – savo įžvalgas išsakė „valstietė“.
Politikė sako nežinanti, ar tai, kad projektą įgyvendinti pavesta 2011 m. po viešo prezidentės Dalios Grybauskaitės pareikšto nepasitikėjimo iš ūkio ministro pareigų atsistatydinusio, dabartinio energetikos ministro Dainiaus Kreivio ministerijai, tėra sutapimas. „Valstietė“ akcentavo, kad prie didžiausio masto projektų įgyvendinimo neretai prisideda ir S. Skvernelio Vyriausybėje energetikos ministro pareigas ėjęs dabartinis AB „Litgrid“ generalinis direktorius Rokas Masiulis.
„Energetikos projektuose, projektas po projekto keliauja kad ir pats Rokas Masiulis ar jo draugai. Ta pati LEO LT, Visagino atominė elektrinė, SGD terminalo statyba. Mes tas sąsajas lyg ir matome. Mums keistai atrodo, kad statybas vykdys energetikai, nors pats projektas su tuo nieko bendro neturi“, – mano A. Norkienė, kartu pridūrusi, kad lauks viešųjų pirkimų rezultatų.
Opozicijos lyderis: nematau logikos tvoros statybą pavesti Energetikos ministerijos įmonei
Ekspremjeras S. Skvernelis tikina, kad pirmadienį priimtas Vyriausybės nutarimas dėl projekto įgyvendinimo neatsako į kritiką, kuri buvo išsakyta Seime priiminėjant įstatymą dėl fizinio barjero.
„Tai yra įstatymo įgyvendinimas. Kas buvo išsakyta priiminėjant įstatymą, tai tas pats ir liko. Aišku, dabar sukonkretino. Apie terminus kalba, apie kainą, kokia galima, bet iš esmės tos visos abejonės, kurios buvo, jos yra išlikę. Bet matysime, gal jas ir paneigs statybos procese“, – Eltai teigė S. Skvernelis.
Opozicijos lyderis sako nematantis logikos sprendime pavesti nieko bendro su energetika neturintį projektą Dainiaus Kreivio vadovaujamai ministerijai. Baltarusijos pasienyje. Lietuvos VRM nuotr.
„Aš manau, kad nelabai tos logikos daug yra, bet, matyt, ta įmonė, kuri statys, jos atstovai jau ne viename panašiame projekte dalyvavo. Tai „patikimi“, išbandyti statytojai ir toliau statys šitą projektą“, – sakė LVŽS frakcijos parlamentaras.
Jo nuomone, šį projektą ir pigiau, ir greičiau galėjo įgyvendinti viešųjų pirkimų konkursą laimėjusi privati verslo įmonė, turinti pajėgumus pastatyti fizinį barjerą. Atsakydamas į ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės mintį, kad iš šio projekto valstybės įmonei papildomai pasipelnyti nepavyks, kadangi valstybė padengs tik statybos kaštus, opozicijos lyderis sutiko, kad pasipelnyti gali pavykti nebūtinai valstybinėms įmonėms.
„Valstybės įmonėms užsidirbti gal ir nepavyks. Gal kažkam kitam užsidirbti pavyks“, – svarstė jis.
Pats valdančiųjų sprendimas tvoros statybai priimti atskirą įstatymą, ekspremjero nuomone, tebuvo bandymas pridengti tam tikras problemas. Kadangi įstatyme nėra numatyti nei konkretūs aukščio kriterijai, darbų pabaigos terminai bei visa projektui skiriama suma, LVŽS frakcijos narys neatmeta, kad tvoros kaina dar gali išaugti.
„Nereikėjo to tvoros įstatymo. Jeigu toks įstatymas daromas, tada norima įstatymu uždengti visas problemas arba rizikas, kurios kyla. Tai čia nieko nuostabaus. Dėl kainos irgi nebūčiau tikras, kad į tą 152 mln. sutilps. Bus gerokai didesnė kaina“, – įsitikinęs S. Skvernelis.
ELTA primena, kad pirmadienį Ministrų Kabineto posėdyje priimtas Vyriausybės nutarimo projektas dėl rugpjūčio 10 d. neeilinėje Seimo sesijoje priimto įstatymo, reglamentuojančio fizinio barjero statymo Lietuvos-Baltarusijos pasienyje, įgyvendinimo. Tvoros statybą nuspręsta pavesti valstybės energetikos įmonių grupei „Epso-G“. Tuo metu Valstybės sienos apsaugos tarnybą (VSAT) planuojama įgalioti atstovauti valstybei kaip užsakovą, įgyvendinant projektą.
„Vienas svarbiausių sprendimų šio projekto įgyvendinimui – projekto vykdytojo pasirinkimas. Energetikos ministerija pateikė pasiūlymą dėl valstybės valdomos bendrovės „Epso-G“ pasirinkimo projekto vykdytoju ir pagrindė bendrovės atitikimą įstatyme numatytiems kriterijams. Kitų pasiūlymų dėl galimų projekto vykdytojų nebuvo gauta“, – Vyriausybės posėdyje sakė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Tuo metu ministrė pirmininkė I. Šimonytė kalbėjo, kad „Epso-G“ tenka didelis iššūkis, ir tuo pažymėjo, jog iš šio projekto valstybės įmonei papildomai pasipelnyti nepavyks.
„Primenu, kad pagal įstatymą, kuris iš esmės yra įpareigojimas, o ne kokia nors komercinė veikla, kuri galėtų leisti papildomai užsidirbti. Priešingai, įmonė užsidirbti iš šito projekto negali, tiesiog pasidengs projekto administravimo valdymo kaštus, bet nieko daugiau“, – aiškino I. Šimonytė.
508 kilometrų pasienio ruože numatytam fizinio barjero statymui 2021 m. iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų Vidaus reikalų ministerijai ketinama skirti iki 152 mln. eurų. Pagal nutarimo projektą, fizinio barjero statybos pabaigos terminas iš pradžių buvo numatytas iki 2022 m. rugsėjo 1 d., tačiau Vyriausybės posėdyje nuspręsta pavesti Energetikos ministerijai galutinį siūlomą terminą įvardinti po rinkos konsultacijų.
Tvora turės atitikti nutarimo projekte numatytus reikalavimus: bendras apsauginės tvoros aukštis virš žemės paviršiaus turės būti ne mažiau kaip 3 metrai, nors pirminiame nutarimo projekto variante siūlytas 4 metrų aukštis. Ji turi būti pagaminta iš metalo ir atspari Lietuvos gamtinėms sąlygoms. Spiralinė viela turės būti sumontuota tvoros viršuje bei prie jos, iš Baltarusijos pusės. Dalis tvoros turi būti įgilinta į gruntą. Taip pat bus įrengti vartai, skirti pasienio juostos ir kitų valstybės sienos apsaugos objektų priežiūrai.
Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje. Laimos Penek. LRVK nuotr.
Taip pat bus suformuota tarpinstitucinė Projekto priežiūros komisija, kurią sudarys: ministras pirmininkas, vidaus reikalų ministras, Vyriausybės kancleris, energetikos, finansų, aplinkos, krašto apsaugos, žemės ūkio ministrai, VSAT vadas, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos viršininkas ir projekto vykdytojo atstovas. Stebėtojo teisėmis Komisijos veikloje galės dalyvauti Seimo Audito, Biudžeto ir finansų (BFK) bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetų (NSGK) atstovai.
Vidaus reikalų ministrę Agnę Bilotaitę ir ministrą, kurio valdymo sričiai priskirtas būsimas projekto vykdytojas, planuojama įgalioti teikti informaciją apie Projekto įgyvendinimą Seimui ir NSGK, kaip numatyta parlamento priimtame fizinio barjero įstatyme.
Rugpjūčio 10 d. neeilinėje Seimo sesijoje priimtą įstatymo projektą dėl fizinio barjero statymo Lietuvos-Baltarusijos pasienyje palaikė 80 Seimo narių, prieš balsavo 2 parlamentarai, dar 2 susilaikė.
Kėdės. Slaptai.lt nuotr.
Prezidentui Gitanui Nausėdai interviu Delfi pareiškus, kad naujuoju ekonomikos ir energetikos ministru galėtų tapti dabartinis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, opozicinių partijų – socialdemokratų ir Liberalų sąjūdžio – lyderiai tvirtina, jog tokiam žingsniui pritartų.
Vis dėlto didžiausią opozicinę frakciją turinčios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis skeptiškai vertina galimybę dabartinį energetikos ministrą perkelti vadovauti Ekonomikos ir inovacijų ministerijai. Jo teigimu, taip būtų apleistas itin svarbus energetikos sektorius.
„Aš manau, kad tai yra logiška, nes likus keliems mėnesiams iki naujų rinkimų ieškoti visiškai svetimo žmogaus iš šalies, kuriam reikėtų laiko įsigilinti į einamuosius reikalus, būtų visiškai neprotinga. Turint galvoje, kad Ekonomikos ir inovacijų bei Energetikos ministerijų sujungimas yra tik laiko klausimas, tai visiškai logiška, jog užtektų tik pavaduoti energetikos klausimus, nes mes ten turime, grubiai tariant, tik keletą rimtų energetikos strateginių projektų“, – Eltai sakė socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas.
Jo teigimu, Ž. Vaičiūnas būtų tinkamas kandidatas visoms pusėms.
„Tai būtų, manau, racionalus, efektyvus žingsnis ir be didelių politinių peštynių ar santykių aiškinimųsi. Jau yra ministrus, kuris valdančiuosius ir prezidentą tenkina, likę mėnesiai būtų „uždengti“, – teigė G. Paluckas.
Jam pritarė ir Liberalų sąjūdžio lyderė, parlamentarė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Nors, kaip pažymėjo politikė, tai nėra optimaliausias sprendimas, tačiau, įvertinus laiko tarpą, likusį iki rinkimų, toks sprendimas, pasak V. Čmilytės-Nielsen, yra galimas.
„Aš manau, kad tai yra racionalus sprendimas, tiesą pasakius. Juolab kad būtent šis ministras per dvi kadencijas įrodė, jog gali dirbti daug ir tikrai, net iš opozicijos pusės vertinant jo darbą, turiu pripažinti, kad didelių kažkokių nusiskundimų ar kritikos nesulaukė. (…) Akivaizdu, kad ši ministerija ypatingai svarbi šiuo laikotarpiu, o jos buvimas be ministro yra žalingas visiems“, – sakė politikė.
Vis dėlto kitokios nuomonės laikėsi Eltos kalbintas TS-LKD pirmininkas G. Landsbergis. Jo teigimu, yra kitų kandidatų, kurie galėtų sėkmingai eiti ekonomikos ir inovacijų ministro pareigas. Fotelis. Slaptai.lt nuotr.
„Tenka apgailestauti, kad dėl valdančiųjų užsispyrimo tokiu svarbiu šalies ekonomikai metu iki šiol Vyriausybėje nėra ekonomikos ministro. Nelabai suprantama, kodėl ministru negalėtų būti paskirtas kuris nors iš dabartinių šios ministerijos viceministrų ar, pavyzdžiui, agentūros „Investuok Lietuvoje“ vadovas (Mantas Katinas – ELTA). Perkėlus energetikos ministrą Ž. Vaičiūną į šią poziciją atsiras nauja problema dėl energetikos ministro vakansijos“, – pažymi G. Landsbergis.
Pasak konservatorių lyderio, Lietuva negali sau leisti silpninti Energetikos ministeriją.
„Dabar tikrai nėra tas metas, kai Lietuva gali sau leisti silpninti Energetikos ministeriją – čia šiuo metu vykdomi Lietuvai nacionalinio saugumo prasme itin svarbūs projektai. Reikalinga spartinti elektros sinchronizacijos projektus bei sutelkti ES šalių paramą elektros nepirkimui iš nesaugios Astravo AE, kol ši elektrinė dar nepradėjo veikti. Todėl šiuo jautriu metu apleisti svarbius darbus energetikoje ir ieškoti naujo energetikos ministro būtų neatsakinga. Sprendžiant vieną problemą bus sukurta nauja“, – pridūrė G. Landsbergis.
ELTA primena, kad prezidentas G. Nausėda ketvirtadienį Delfi duotame interviu sakė, kad jau kuris laikas tuščią ekonomikos ir inovacijų ministro kėdę galėtų užimti dabartinis energetikos ministras Ž. Vaičiūnas.
Prezidentas Delfi tvirtino, kad Ž. Vaičiūno kandidatūra yra priimtina tiek jam, tiek premjerui Sauliui Skverneliui, tačiau kartu ir sukurianti dar vieną problemą – poreikį ieškoti vadovo Energetikos ministerijai.
„Aš kalbu apie poną Vaičiūną. Norėčiau, kad ponas Vaičiūnas būtų ekonomikos ir inovacijų ministru likus keliems mėnesiams iki kadencijos pabaigos“, – sakė prezidentas, pridurdamas, kad tai, ar šis sumanymas bus realizuotas priklausys ir nuo energetikos ministro, šiuo metu laikinai einančio ekonomikos ir inovacijų ministro pareigas, apsisprendimo. Pats Ž. Vaičiūnas situacijos nekomentavo.
Ketvirtadienį Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje Parlamento nariai balsuos dėl rekomendacinės rezoliucijos, kurioje išreiškiamos Astravo atominės elektrinės (AE) keliamos grėsmės.
Seimo Energetikos komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys trečiadienį Europos Taryboje pasisakė dėl Astravo atominės elektrinės, kur pristatė Lietuvos poziciją dėl Astravo – neišduoti licencijos Astravo AE veiklai tol, kol nebus užtikrintas elektrinės saugumas.
Vertinant vos 45 km atstumu nuo Vilniaus esančios atominės elektrinės statybą Astrave, teikiamoje rezoliucijoje nuogąstaujama, kad nepaisoma tarptautinių branduolinės saugos standartų ir didelių incidentų statybos aikštelėje.
Kaip Eltai kiek anksčiau teigė V. Poderys, nors rezoliucijos forma ilgainiui pasikeitė ir tapo ne tokia akcentuota tik į Astravo problemą, pavyko atkreipti Europos dėmesį, kuris leidžia pristabdyti elektrinės statybas, kol bus pasiekti jai keliami saugumo standartai.
„Turkija buvo paskirta rezoliucijos rengėja, tačiau staiga atsirado pasiūlymas rezoliuciją išplėsti ir ji tapo tiesiog apie branduolinę saugą Europoje. Atsirado šalių, kurios nori, kad ši tema būtų ištirpdyta. Nors dabar rezoliucija ir vadinasi „Branduolinė sauga ir saugumas Europoje“, tačiau Astravo tema vis dėlto liko išryškinta ir pačioje rezoliucijoje yra visas punktas, skirtas būtent jai. Kol kas džiaugiamės, kad Parlamentinė Asamblėja ragina Baltarusijos branduolinės energetikos reguliavimo institucijas neišduoti licencijos, kol nebus įvykdyta daugybė reikalavimų“, – Eltai sakė V. Poderys.
Parlamentinė Asamblėja, atsižvelgdama į nacionalinę testavimo nepalankiausiomis sąlygomis ataskaitą ir į atitinkamą tarpusavio vertinimą, ragina Baltarusijos branduolinės energetikos reguliavimo institucijas neišduoti veiklos licencijos Astravo AE, kol nebus įgyvendintos Europos branduolinio saugumo direktyvos. Pagrindiniai Astravo AE keliami reikalavimai turi atitikti Europos branduolinės saugos reguliavimo institucijų grupės tarpusavio priežiūros ataskaitoje pateiktas rekomendacijas dėl testavimo nepalankiausiomis sąlygomis.
Kol kas elektrinėje nustatyti šie trūkumai: nesustiprintas atominės elektrinės, ypač sisteminės saugos funkcijų ir panaudoto kuro išlaikymo baseinų, seisminis atsparumas, nesustiprinta Astravo reaktorių apsauga nuo sunkiojo komercinio lėktuvo katastrofos.
Taip pat rezoliucijoje raginama netęsti elektrinės statybų, kol nepatobulintos kaimyninių bendruomenių ir šalių informavimo apie incidentus priemonės ir su kaimyninėmis šalimis, visų pirma su Lietuva, nepasirašyti susitarimai dėl ekstremaliųjų situacijų valdymo.
„Tai (rezoliucija – ELTA) prasminga, nes 47 Europos šalys kreipsis į Baltarusiją: „Klausykite, turite problemų ir raginame tol nepradėti elektrinės veikimo, kol nebus atsižvelgta į minėtus reikalavimus“.
Svarbiausia, kad problema tampa ne tik mūsų regiono, bet ir visos Europos. Reikia tai viešinti“, – sakė Energetikos komiteto pirmininkas.
Pasak V. Poderio, Lietuvai viešinti Astravo AE problemą padėtų ir bendradarbiavimas su kitomis šalimis. Pavyzdžiui, Lietuva jau oficialiai paskelbė, kad nepirks Baltarusijoje pagamintos elektros energijos, tačiau šiuo klausimu prie Lietuvos prisidėjo vos kelios šalys.
„Mes pasakėme, kad nepirksime Astravo elektros. Estai neperka, lenkai irgi pasakė, kad nepirks. Vienintelis kelias, kaip elektra iš Rytų pasiektų ES rinkas, tai per Suomiją ribotais kiekiais, ir jeigu Latvija mūsų nepalaikytų, – per ją. Tačiau didysis paveikslas būtų toks, kad lengvai taip į mūsų rinkas Astravo elektra jau nebepatektų“, – kalbėjo V. Poderys.
Kaip pasakojo Seimo narys, norint nepirkti elektros iš Astravo, reikėtų jos nepirkti ir iš Rytų, nes energijos srautai susimaišo. Kaip teigė V. Poderys, tuo pačiu sumažėtų ir rytietiškos elektros pasiūla, todėl reikėtų pasiruošti – arba pakelti savo pagaminamos energijos lygį, arba daugiau importuoti per savo ryšius su Lenkija, Švedija ar Suomija.
Briuselyje ir Vilniuje – pilietinė akcija prieš Astravo AE. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
ELTA primena, kad Energetikos ministerija pirmadienį viešam derinimui pateikė prekybos elektros energija taisyklių ir elektros energijos importo ir eksporto tvarkos aprašo pakeitimus.
Taisyklės keičiamos įgyvendinant pernai Seimo priimtą įstatymą, kuriuo pripažinta, kad Baltarusijoje statoma Astravo atominė elektrinė kelia grėsmę valstybės nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai. Šiame įstatyme įtvirtinta, kad į Lietuvos elektros energijos rinką negali patekti elektros energija iš trečiųjų šalių, kuriose veikia nesaugios AE.
Naujoji tvarka numato, kad nuo elektros energijos gamybos Astravo AE technologinių bandymų pradžios jungiamųjų linijų tarp Lietuvos ir Baltarusijos pralaidumai prekybai bus lygūs 0 MW.
Taisyklės taip pat numato, kad elektros energijos importas per jungiamąsias linijas tarp Lietuvos ir Kaliningrado srities dabar esamų pralaidumų ribose galės būti vykdomas tik tokia apimtimi, kuri Kaliningrado srityje gali būti pagaminta ir nesuvartota. Taip bus užkirstas kelias galimam Baltarusijoje pagamintos elektros energijos patekimui į Lietuvos rinką, pasinaudojant atitinkamomis prekybinėmis schemomis su Kaliningrado sritimi, teigia Energetikos ministerija.
Pernai rugsėjį Vyriausybės patvirtintame Būtinųjų veiksmų plane numatyta įgyvendinti nemažai priemonių, kurios skirtos užtikrinti, kad nuo Astravo AE paleidimo pradžios į Lietuvos elektros rinką negalėtų patekti elektros energija iš Baltarusijos.
Šį pavasarį ministro įsakymu uždrausta naudoti Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės rezervinius pajėgumus Astravo AE reikmėms jos eksploatacijos atveju.
Šiuo metu jau pradėta vykdyti Šiaurės rytų Lietuvos elektros perdavimo tinklo pertvarka ir optimizavimas. Tai leis parengti ir pritaikyti esamą infrastruktūrą saugiam atjungimui nuo rusiško elektros žiedo BRELL ir sinchronizacijai su Europos elektros sistema.
Siekiant padidinti tiekimo patikimumą Vilniaus regione yra vykdomas oro linijos Vilnius-Lietuvos elektrinė plėtros projektas ir naujos oro linijos Vilnius-Naujoji Vilnia-Neris parengiamieji projekto įgyvendinimo darbai. Šios jungtys taip pat yra svarbios rengiantis atsijungimui nuo rusiško elektros žiedo BRELL ir sinchronizacijai su Europos elektros tinklais.
Prekybos elektros energija taisyklių ir elektros energijos importo ir eksporto tvarkos aprašo pakeitimus planuojama patvirtinti kitą savaitę.
Astravo atominė elektrinė – mirtinai pavojinga Lietuvai
Baltarusija nepateikė Lietuvai svarbių atsakymų dėl 50 kilometrų nuo Vilniaus statomos Astravo atominės elektrinės (AE), teigia Lietuvos institucijos. Tai jos pareiškė išnagrinėjusios AE streso testų ataskaitą, kuri turėtų atsakyti, ar jėgainė yra saugi.
Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos (VATESI) pranešime teigiama, kad svarbiausias Lietuvos klausimas dėl aikštelės parinkimo ataskaitoje nėra nagrinėjamas. Tai reiškia, kad šis klausimas, kaip ir kiti Lietuvai svarbūs klausimai dėl poveikio aplinkai vertinimo, dėl statybos ir būsimos eksploatavimo kokybės, saugos kultūros užtikrinimo, išliks neatsakyti.
Lietuvos institucijos ataskaitai pateikė daugiau kaip 100 pastabų.
„Papildomai prie anksčiau Lietuvos iškeltų ir iki šiol Baltarusijos neatsakytų klausimų, streso testų ataskaitos peržiūra parodė, kad ir šioje srityje Baltarusijos atominės elektrinės projektas turi trūkumų, kuriuos būtina pašalinti iki elektrinės pirmojo energijos bloko paleidimo pradžios“, – pranešime sakė darbo grupės vadovas ir VATESI viršininko pavaduotojas branduolinei saugai Sigitas Šlepavičius.
Anot pranešimo, Astravo AE neatitinka šiuolaikinių saugos standartų. Nepagrįstas Baltarusijos atominės elektrinės atsparumas, jei į ją sudužtų sunkus komercinis lėktuvas.
Taip pat neužtikrintas sunkiųjų avarijų valdymo sistemos nepriklausomumas, kaip tai numato TATENA saugos standartai, atnaujinti po 2011 metų avarijos Fukušimoje.
VATESI kelia abejonių jėgainės atsparumo ekstremaliam žemės drebėjimui analizė. Joje remiamasi 1997 metais atliktais tyrimais ir neįvertintas 2004 metais įvykęs žemės drebėjimas Karaliaučiuje.
„Be to, skirtinguose Baltarusijos pateiktuose dokumentuose ir paaiškinimuose pateikiamos skirtingos projektinio ir maksimalaus projektinio žemės drebėjimo galingumo vertės. Taip pat ataskaitoje tik svarstoma galimybė stiprinti Baltarusijos atominės elektrinės projekto atsparumą ekstremaliam žemės drebėjimui“, – teigiama pranešime.
Baltarusija, anot VATESI, taip pat neįvertino šalia atominės elektrinės esančių miškų galimų gaisrų, ataskaitoje nepakankamai pagrįsta, kodėl pasirinkti būtent tokie ekstremalūs įvykiai, kuriuos vertino Baltarusija.
Anot VATESI, dokumente taip pat yra deklaratyvių, duomenimis nepagrįstų teiginių.
Suformuluotos pastabos ir klausimai iki sausio 25 dienos bus pateikti Europos Komisijos ir Europos branduolinę saugą reguliuojančių institucijų grupės (ENSREG) sudarytai tarptautinei ekspertų darbo grupei.
Astravo AE streso testus Lietuvoje analizuoja VATESI, Lietuvos energetikos institutas, „VAE SPB“, Ignalinos atominė elektrinė, Lietuvos geologijos tarnyba, Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, Užsienio reikalų ministerija, Energetikos ministerija, Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo agentūra.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūno pavaduotojas Jurgis Razma kreipėsi į Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį dėl įspūdingų valstybės valdomoje įmonėje EPSO-G darbuotojų atlyginimų.
Anot J. Razmos, viešai prieinamoje informacijoje skelbiama, kad šios Vyriausybės kontroliuojamos įmonės vidutinis atlyginimas viršija 9 tūkst. eurų, tačiau neaišku, kokius rezultatus 23 darbuotojų EPSO-G kolektyvas pasiekė praėjusiais metais, kad gautų tokias milžiniškas premijas.
Seimo narys kreipimesi į Ministrą Pirmininką klausia, ar Vyriausybės požiūriu minėtieji EPSO-G darbuotojų atlyginimai yra objektyviai pagrįsti ir pateisinami. Parlamentaras taip pat prašo pateikti nuasmenintus kiekvienam minėtos įmonės darbuotojui išmokėtų atlyginimų, išskiriant pastoviąją ir kintamąją dalį, duomenis, taip pat atskirai valdybos nariams išmokėtų atlyginimų sąrašą.
Seimo narys Jurgis Razma. Slaptai.lt nuotr.
„Iš to, kas apie įmonės darbuotojus, jų gaunamus atlyginimus ir jiems priskirtas funkcijas, atsakomybes bei realiai vykdomą veiklą pateikiama viešojoje erdvėje, galima susidaryti įspūdį, jog tai yra valstybės valdomų įmonių gerosios valdysenos diskreditavimas. Nesuprantama, dėl kokių priežasčių išmokėtos didžiulės premijos patronuojančios įmonės darbuotojams, jei antrinių įmonių finansiniai praėjusių metų rodikliai pagerėjo dėl 2014 metais atlikto turto perkainojimo ir amortizacijos sąnaudų reikšmingo sumažėjimo“, – komentavo J. Razma.
Jo duomenimis, 2015 metų pradžioje pasikeitus EPSO-G vadovui darbuotojų skaičius ėmė sparčiai augti, nors niekur nebuvo pranešta, kad į ją būtų perkeltos papildomos funkcijos ir atsakomybės iš antrinių bendrovių. Anot J. Razmos, skirtingai nuo kitų valstybės valdomų įmonių, EPSO-G viešai nepateikia savo pačios finansinių ir veiklos ataskaitų, darbuotojų sąrašo ir jų gaunamų atlyginimų.
UAB EPSO-G yra Energetikos ministerijos valdoma patronuojanti įmonė, kuriai priklauso 96,6 proc. „Amber Grid“, 97,5 proc. „Litgrid“ ir 67 proc. „Baltpool“ akcijų.
Seimo opozicijos lyderio Andriaus Kubiliaus pareiškimasdėl energetikos ministro Roko Masiulio pareiškimų apie Astravo atominę elektrinę
Sveikiname Energetikos ministro ir Vyriausybės aktyvumą skelbiant, kad Lietuva siekia apsisaugoti nuo elektros iš nesaugios Astravo atominės elektrinės (AE), ir rūpinantis, kad tokią pat bendrą poziciją turėtų visos trys Baltijos valstybės.
Energetikos ministro Jaroslavo Neverovičiaus vadovaujama Nacionalinės energetikos strategijos rengimo darbo grupė siūlo statyti Visagino atominę elektrinę (VAE), jei bus įgyvendintos trys būtinos sąlygos.
Darbo grupė teigia, kad VAE projektą galima plėtoti, jei Lietuvos politinės partijos pasieks susitarimą dėl energetikos strategijos, regioniniai partneriai patvirtins dalyvavimą projekte ir investuos į jo vystymo bendrovę iki galutinio apsisprendimo dėl investicijų ir jei bus pasiektos geresnės VAE finansavimo sąlygos iš tarptautinių kredito institucijų.
Darbo grupė Vyriausybei rekomenduoja siūlyti parlamentinėms politinėms partijoms pasirašyti platų nacionalinį susitarimą dėl energetikos, taip maksimaliai depolitizuojant šį sektorių ir užtikrinant ilgalaikių strateginių tikslų energetikoje įgyvendinimą, ir Vyriausybei apsispręsti, ar reikia tikslinti Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją.
Reikėtų, žinoma, mano amžiaus žmogui liautis domėtis, kas bus Seimo pirmininkas, pasodins Uspaskichą ar nepasodins, išsipildys Butkevičiaus svajonė tapti Seimo pirmininku ar Prezidentė ją kažkaip numarins…
Reikėtų, bet nepavyksta. Dabar, kai ir teatras, ir poezija, ir dailė neteikia nei džiaugsmo, nei pasigėrėjimo, kaip Maironio, Marcinkevičiaus laikais teikė, Seime randu ir teatro elementų, ir poezijos bei prozos, gal kiek mažiau dailės.
Nežinau, ką aš veikčiau, jeigu nebūtų nei Seimo, nei Vyriausybės. Žinoma, jų nebūti negali, aš kalbu apie šių svarbiausių valstybės institucijų atspindį televizijose, radijuje, dabar dar ir internete. Ypač Seimą mes pažįstame gal net geriau, negu kai kurie jau praėjusios kadencijos parlamentarai, pavyzdžiui, Emanuelis Zingeris, kuris vis keliauja ir keliauja po platų pasaulį, Lietuvą garsina.
Birželio 23-iąją Lietuva kartu su kitomis valstybėmis minėjo valstybės tarnautojo dieną.
Ta proga prieš keletą savaičių valstybės tarnautojus „pasveikino“ ir Seimo nariai, priimdami daugybę prieštaringai vertinamų Valstybės tarnybos įstatymo pataisų. Ir pats premjeras su ironiška „saulėlydžio“ komisija, padvigubėjusia Energetikos ministerija ir keistais naujais „centrais“, iš biudžeto atimančiais ne vieną šimtą tūkstančių litų.
Kalbant apie ką tik priimtus Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimus, panašu, kad siekdami aiškumo, Seimo nariai persistengė ir įnešė tik daugiau painiavos. Štai atsisakyta nuostatos, jog buvusiems KGB agentams būtų draudžiama dirbti valstybės tarnyboje, bet įtvirtinta, kad nepriekaištingą reputaciją valstybės tarnautojas gali prarasti vos pasirodęs viešumoje su alaus bokalu. Įdomi vertybių traktuotė…
Aristotelis sakė, kad žmogaus gyvenimo tikslas yra tinkamai elgtis, o Gėtė – kad gyvenimo paslaptis yra pats gyvenimas.
Tačiau jokia filosofinė mokykla nesugebėjo paaiškinti: o kodėl vieniems žmonėms reikia tokių milžiniškų turtų, kai tuo pat metu milijonai kitų skursta visą gyvenimą. Moemas Somersetas pastebėjo, kad duodama išmalda – tai geraširdiškumas, o geraširdiškumas – tai dorybė; bet ar šis gėris gali atlyginti už suluošintam žmogui padarytą blogį, kurį sukėlė jo skurdas?
Nagrinėjant šiandienos opiausią viešą problemą – šilumos ūkyje susikaupusias problemas – negalime nepastebėti, kad ji išryškino visiškai kito pobūdžio problemą: piliečių (vartotojų teisių gynėjų ar kitų interesų grupių) ir viešosios valdžios santykių problemą.
Vartotojų ar vartotojų teisių gynimo asociacijų ar kitų interesų grupių dalyvavimas viešosios politikos sprendimų priėmimo procese padėtų nustatyti vartotojų ar kitų interesų grupių poreikius, įgalintu gauti reikalingą informaciją, priimti veiksmingiausius sprendimus, padėtų biurokratams spręsti konfliktus, pasiekti konsensusą ir užsitikrinti piliečių paramą.
Praėjusių metų pabaigoje Seimui priėmus šilumos ūkio įstatymo pakeitimus, kuriuose numatyta panaikinti mokestį už šilumos punktų priežiūrą, neleisti šilumos ir karšto vandens tiekėjams būti šilumos punktų prižiūrėtojais, nenaudoti šilumos prietaisų nuotolinio valdymo, atrodė, šiek tiek teisybės atėjo į kiekvieno vilniečio namus.
Bet ar ilgam. Praėjusią savaitę bendrijas ant kojų pakėlė naujas skandalas. Energetikos ministerija teikia Vyriausybės nutarimo projektą, nurodant jame Vilniaus daugiabučiams namams išsipirkti šilumos punktus, kurie prieš dešimtį metų buvo renovuoti. Energetikos ministerija internetiniame puslapyje paskelbė Vyriausybei teikiamą projektą dėl Vilniaus daugiabučių namų šilumos punktų išsipirkimo sąlygų.
Portalas Slaptai.lt ir laikraštis „XXI amžius” skelbia dar vieną visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro “Vilmorus” direktoriaus Vlado Gaidžio interviu.
Ankstesniuose interviu mūsų svečias pateikė savo kritišką požiūrį į praėjusius rinkimus, svarstė, kodėl konservatoriai gavo balsų daugiau, nei tikėjosi, o opozicija pasirodė silpniau, nei vylėsi. Gilintasi ir į politinio populiarumo priežastis: kas padeda išlikti populiarumo viršūnėje Daliai Grybauskaitei, Viktorui Uspaskichui, Artūrui Zuokui.
Šiandien mūsų dėmesio centre – besikeičiančios Lietuvos visuomenės nuotaikos. Paskutinės gyventojų apklausos rodo, jog nūnai nesame pati pesimistiškiausia tauta Europos Sąjungos valstybių sąraše. Europoje šiandien yra ir nelaimingesnių šalių. Pavyzdžiui, Graikija. Bet ar tai – rimta paguoda?
Kuo įsiminė praėjusi savaitė? Įsiminė paskutinieji Rusijos politikos apžvalgininkės Julijos Latyninos komentarai, transliuojami per RTVi televiziją laidoje “Kod dostupa”. Žurnalistė, rašytoja J.Latynina savo dėmesį sukoncentravusi, be kita ko, ir į Londono teisme besibylinėjančius du Rusijos turtuolius – Borisą Berezovskį ir Romaną Abramovičių.
Iš pirmo žvilgsnio šis konfliktas mums, lietuviams, turėtų mažiausiai rūpėti. Tik pamanyk: susipyko du oligarchai, nepasidalina įmonių akcijomis, ginčijasi, kuris kuriam daugiau skolingas. Skaitytojas gali pagrįstai teirautis, kur gi čia lietuviškasis interesas? Taip, lietuviškųjų aktualijų šioje dvikovoje tarsi ir nėra. Tačiau įžvalgioji J.Latynina per rusiškąjį atlapų draskymą Didžiosios Britanijos teismuose pateikia savąją versiją, kaip gi surėdyta tikroji šiandieninės Rusijos politika.
