Eifelio bokštas. EPA – ELTA nuotr.
Paryžius, rugpjūčio 12 d. (dpa-ELTA). Gavus pranešimą apie padėtą bombą, evakuotas Eifelio bokštas Paryžiuje. Apie 4 000 žmonių buvo priversti palikti Prancūzijos sostinės simbolį ir aikštę šalia jo, pranešta šeštadienio popietę. Prie bokšto atvyko sprogmenų ekspertai. Kaip gautas grasinimas, institucijos nepraneša.
Tai saugumo priemonė, kaip yra įprasta panašiais atvejais, pareigūnus citavo laikraštis „Le Parisien“.
Prieš daugiau kaip 130 metų pastatytą bokštą netoli Senos kasmet aplanko 7 mln. žmonių.
Japonijai smogia taifūnas. EPA-ELTA nuotr.
Tokijas, rugpjūčio 1 d. (AFP-ELTA). Dėl Pietų Japonijos link artėjančio smarkaus taifūno šalies institucijos šimtus tūkstančių gyventojų paragino evakuotis. Atšaukta šimtai skrydžių. Japonijos meteorologijos tarnyba antradienį pranešė, kad taifūnas Khanunas greičiausiai jau vakare arba ankstų trečiadienio rytą pasieks Okinavos prefektūrą. Paskelbtas perspėjimas dėl iki 12 metrų sieksiančių bangų.
Taifūnui kertant Ramųjį vandenyną, jo vėjo greitis sustiprėjo iki 180 km/h. Miestai visame Okinavos regione dėl galimų aukštų bangų rekomendavo evakuotis mažiausiai 760 000 žmonių. Meteorologai taifūną vadina „labai stipriu“.
„Daug žmonių lieka namuose, nes jų namai yra iš betono, – agentūrai AFP sakė Okinavos regiono vyriausybės atstovas. – Tačiau mes prašome žmonių, kurie gyvena vieni arba mediniuose namuose žemiau esančiose teritorijose, pasvarstyti ir paieškoti apsaugos nuo taifūno“.
Antradienį atšaukta daugiau kaip 500 skrydžių. Dėl gresiančio taifūno buvo sustabdytas keltų ir autobusų eismas, pranešė nacionalinė stotis NHK.
Gaisrai tebesiautėja Graikijoje. EPA – ELTA foto
Atėnai, liepos 26 d. (AFP-ELTA). Trečiadienį įsakyta evakuoti žmones iš dviejų didelių Graikijos miestų Voloso ir Lamijos priemiesčių, ten tvyrant didžiuliam karščiui įsiplieskė nauji gaisrai.
Oficialioje pagalbos linijos 112 paskyroje sakoma, kad gaisras kilo netoli pramonės centro Voloso, kuriame gyvena maždaug 85 tūkst. žmonių, o kitas liepsnojo prie 60 tūkst. gyventojų turinčios Lamijos.
„Šiandien pati sunkiausia vasaros diena“, – žurnalistams Atėnuose sakė ugniagesių atstovas spaudai Ioannis Artopijas. Pasak jo, trečiadienį ugniagesių komandos kovojo su 90 gaisrų, 61 jų kilo per pastarąją parą. Graikijoje siautėja gaisrai. EPA – ELTA foto
Paskelbti įsakymai evakuoti penkis kaimus ir bendruomenes netoli Voloso ir dar tris prie Lamijos.
Tesalijos gubernatorius Costas Agorastas anksčiau valstybinei televizijai ERT sakė, kad sudėtinga kovoti su gaisru daugelyje frontų. Pučia karštas labai pavojingas šiaurės vakarų vėjas, didinantis gaisrų pavojų. „Jei jis nenurims, turėsime didelių problemų“, – teigė gubernatorius.
Graikijoje siautėja gaisrai. EPA – ELTA nuotr.
Atėnai, liepos 23 d. (dpa-ELTA). Graikijos Rodo saloje tūkstančiai žmonių praleido naktį lauke po to, kai dėl didelių miškų gaisrų teko evakuoti daugybę kaimų ir kurortų.
Nuo šeštadienio dėl didelių miškų gaisrų į saugias vietas buvo evakuota apie 19 tūkst. Rodo salos gyventojų ir turistų, sekmadienio rytą pranešė Graikijos ministro pirmininko Kyriakoso Mitsotakio biuras.
Jo kanceliarija teigė, kad tai buvo didžiausia evakuacijos operacija Graikijos istorijoje. Pirminiais policijos vertinimais, 16 tūkst. žmonių buvo nugabenti į saugią vietą sausuma, o 3 000 žmonių buvo išgelbėti jūra iš paplūdimių.
Pranešama, kad dauguma žmonių buvo nugabenti į Rodo šiaurę, ten kai kurie jų laikinai apgyvendinti sporto salėse, mokyklose, keltuose ir privačiuose namuose.
Buvo evakuota 12 kaimų ir visi viešbučiai nukentėjusiose salų teritorijose. Ypač nukentėjo Lindo kurorto apylinkės, kur yra žymus 4-ojo amžiaus akropolis. Graikijoje. EPA – ELTA nuotr.
Nepaisant gaisrų, saloje ir toliau leidosi nauji lėktuvai su dar daugiau turistų, sekmadienio rytą televizijos kanalui „Mega“ sakė salos mero pavaduotojas Thanasis Virinis.
Tuo tarpu šešias dienas degę gaisrai ir toliau siautėja be jokio susilpnėjimo. Ketvirtadienį buvo manoma, kad gaisrai kontroliuojami, tačiau šeštadienį stiprus vėjas liepsnas nukreipė tiesiai į kaimus ir kurortus.
Graikijos civilinės gynybos institucijos sekmadienį perspėjo, kad didelėje Graikijos dalyje miškų gaisrų pavojus yra itin didelis.
Sekmadienį vėl tikimasi stipraus vėjo. Valstybiniam transliuotojui ERT ugniagesių atstovas sakė, kad ugniagesių komandos kovoja su gaisrais trimis pagrindiniais frontais: aplink Kiotario kurortą, Apolonos kaimą ir Gadouros rezervuarą.
Graikijoje savaitgalį suvaldyta dešimtys miškų gaisrų. EPA-ELTA nuotr.
Be Rodo salos, aukščiausias gaisrų pavojaus lygis paskelbtas centrinėje Graikijoje, Peloponeso pusiasalio vakaruose ir šiaurės rytuose, Atėnų apylinkėse ir Eubojos saloje.
Jau kelias dienas didžiąją Graikijos dalį apėmusi stipri karščio banga, kai daugelyje vietovių temperatūra viršija 40 laipsnių. Karščio banga Graikiją užklupo jau po užsitęsusių karštų ir sausų orų didžiojoje šalies dalyje.
Pastarosiomis savaitėmis karščio bangos taip pat užklupo didžiąją dalį Pietų Europos, įskaitant Italiją. Klimato tyrėjai perspėja, kad ateityje ekstremalios karščio bangos greičiausiai bus vis dažnesnės, nes dėl visuotinio atšilimo temperatūra kyla ir orai tampa vis nepastovesni.
Žiūronai modernūs. Slaptai.lt foto
Kyjivas, kovo 24 d. (ELTA). Rusijos okupacinė valdžia pradėjo evakuaciją iš laikinai užgrobto Krymo. Tai penktadienį pranešė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Andrijus Jusovas, kuriuo remiasi „Interfax-Ukraina“.
Pasak pareigūno, Rusijos karinė vadovybė pusiasalyje ir okupacinė administracija labai aktyviai parduoda nekilnojamąjį turtą ir išveža savo šeimas iš Krymo.
„Bet kitiems, eiliniams, sako: nesijaudinkite, viskas ramu, viskas kontroliuojama… Su rusais susijusios šeimos išvežamos, ir labai aktyviai. Ir tai proga susimąstyti visiems kitiems, kurie susiejo savo likimą su nusikalstamu rašistiniu Putino režimu. Krymą geriau palikti, kol yra tokia galimybė“, – televizijos kanalo „Freedom“ eteryje sakė A. Jusovas.
Anot jo, išvakarėse vietos gyventojai per radijo stotis išgirdo įspėjimą, kad jie turi ruoštis išvykti. Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas mano, kad įspėjimas skirtas tiems Krymo gyventojams, kurie bendradarbiavo su okupacine valdžia.
„Kad ten būtų taika ir tvarka, pusiasalis turi būti deokupuotas, jame turi būti atkurta teisėta Ukrainos valdžia. Tiesą sakant, Krymas turi būti grąžintas į gimtąjį Ukrainos uostą, o tai tikrai įvyks artimiausiu metu. Todėl visiems tiems, kurie dirba Rusijai, tikrai artimiausiu metu vertėtų palikti Ukrainos Krymo teritoriją“, – pridūrė A. Jusovas.
Krymo pusiasalis – tai Ukraina
Kyjivas, kovo 1 d. (ELTA). Okupantai rusai evakuoja savo šeimas iš Krymo. Tai trečiadienį pranešė UNIAN, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generaliniu štabu.
„Vėl fiksuojamas tam tikrų kategorijų piliečių evakavimas iš laikinai okupuoto Krymo. Pastaruoju metu Rusijos okupacinės kariuomenės kariškiai, dislokuoti Perevalne, išsiunčia savo šeimas į Rusiją“, – sakoma pranešime.
Generalinio štabo duomenimis, okupacinė Chersono srities „valdžia“ ruošiasi sprukti į Krymo teritoriją, bijodama deokupacijos. O pačiame pusiasalyje rusai stiprina gynybą ir stato įtvirtinimus.
Ukrainos prezidentas V.Zelenskis
Kyjivas, gegužės 12 d. (AFP-ELTA). Kyjivas ketvirtadienį pranešė, kad veda „sunkias“ derybas su Rusija, siekdamas užtikrinti saugų 38 sunkiai sužeistų kovotojų evakavimą iš rusų kariuomenės apgultos Mariupolio plieno gamyklos „Azovstal“.
„Vedame labai sunkias derybas dėl sunkiai sužeistų kovotojų evakuacijos iš „Azovstal“ mainais į paimtus į nelaisvę rusus“, – sakoma ministro pirmininko pavaduotojos Irynos Vereščuk pareiškime socialinėje žiniasklaidoje.
Ji sakė, kad abi šalys derasi dėl „38 sunkiai sužeistų kovotojų“ išlaisvinimo ir kad derybos vyksta „žingsnis po žingsnio“.
I. Vereščuk anksčiau šią savaitę agentūrai AFP sakė, kad tuneliuose po didele plieno gamykla Mariupolyje, kurio kontrolę Rusija teigia perėmusi, tebėra daugiau nei 1 000 Ukrainos karių. Pasak jos, šimtai žmonių yra sužeisti, o Ukraina veda derybas su Turkija siekiant palengvinti galimą evakuaciją.
Kyjivas, gegužės 7 d. (AFP-ELTA). Ukraina šeštadienį pranešė, kad iš Mariupolyje esančios „Azovstal“ gamyklos evakuotos visos moterys, vaikai ir pagyvenę žmonės.
„Prezidento įsakymas – įgyvendintas: iš „Azovstal“ evakuotos visos moterys, vaikai ir pagyvenę žmonės. Ši humanitarinės misijos Mariupolyje dalis – baigta“, – teigiama socialiniuose tinkluose paskelbtame šalies vicepremjerės Irynos Vereščuk pranešime.
„Azovstal“ gamykla laikoma paskutiniu ukrainiečių pasipriešinimo bastionu Mariupolyje. Jos likimas įgavo simbolinę reikšmę priešinantis platesnei Rusijos invazijai.
I. Vereščuk penktadienį pranešė, kad tądien iš gamyklos evakuota 50 žmonių, tarp kurių, anot Rusijos gynybos ministerijos, buvo 11 vaikų. Anksčiau šeštadienį taip pat pranešta apie dar 50 žmonių evakuaciją iš šio objekto. Prieš tai skaičiuota, kad čia esančiuose bunkeriuose gali būti likę apie 200 civilių.
Vėlų penktadienį paskelbtame vaizdo įraše Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad šiuo metu siekama ir „diplomatinių sprendimų mūsų „Azovstal“ esančiai kariuomenei išgelbėti“.
Iš Mariupolio „Azovstal“ gamyklos evakuotas 101 civilis. EPA-ELTA nuotr.
Ženeva, gegužės 3 d. (AFP-ELTA). Jungtinės Tautos (JT) antradienį pranešė, kad bendromis su Raudonuoju Kryžiumi pastangomis iš „Azovstal“ gamyklos tunelių sugriautame Ukrainos Mariupolio mieste, du mėnesius apgultame Rusijos pajėgų, „sėkmingai evakuotas“ 101 civilis.
„Su džiaugsmu ir palengvėjimu galiu patvirtinti, kad 101 civilis buvo sėkmingai evakuotas iš „Azovstal“ plieno gamyklos Mariupolyje“, – sakė JT Ukrainos humanitarinės pagalbos koordinatorė Osnat Lubrani ir pridūrė, kad grupėje yra „moterų, vyrų, vaikų ir vyresnio amžiaus žmonių“.
Evakuacija truko penkias dienas ir „101 žmogus (…) pagaliau galėjo palikti bunkerius po „Azovstal“ plieno gamykla ir po dviejų mėnesių pamatyti dienos šviesą“, – pridūrė ji. Ukrainos civiliai ir kariai jau daugelį savaičių įstrigę didžiulėje Juodosios jūros uosto plieno gamykloje, kurią nuo invazijos pradžios apgulė ir bombarduoja Rusijos pajėgos. Iš„Azovstal“ gamyklos evakuotas 101 civilis. EPA-ELTA nuotr.
Evakuotieji buvo nuvežti į centrinį Zaporižios miestą, kurį kontroliuoja Ukraina. Dėl evakuacijos susitarta JT generaliniam sekretoriui Antonio Guterresui apsilankius Maskvoje ir Kyjive.
O. Lubrani perspėjo, kad „gali būti daugiau civilių, kurie lieka įstrigę“, ir pareiškė, kad JT yra pasirengusios grįžti į apsiaustą gamyklą ir išvežti juos į saugią vietą.
Dar 58 žmonės prisijungė prie evakuacijos vilkstinės iš Mangušo miesto, esančio prie Mariupolio, pridūrė ji. Pasitraukusieji iš „Azovstal“ gamyklos. EPA-ELTA nuotr.
Raudonasis Kryžius taip pat patvirtino sėkmingą evakuaciją atskiru pareiškimu. Jame teigiama, kad kai kurie evakuoti civiliai yra sužeisti.
Grupė teigė, jog „tikėjosi, kad daugiau žmonių galės prisijungti“, ir sakė, kad „skubiai“ reikia daugiau evakuacijų, taip pat tai, kad „Raudonasis Kryžius nepamiršo vis dar ten esančių žmonių“ ir pažadėjo „negailėti pastangų juos pasiekti“.
Mariupolis, kovo 11 d. (dpa-ELTA). Apsiaustame Ukrainos Mariupolio uostamiestyje žuvusių civilių skaičius, Ukrainos duomenimis, išaugo iki 1 582. Humanitarinė padėtis Mariupolyje katastrofiška, sakoma penktadienio vakare žinių kanale „Telegram“ paskelbtame miesto tarybos pranešime. Keli mėginimai praėjusiomis dienomis evakuoti žmones žlugo.
Miesto duomenimis, skubiai reikia maisto produktų ir geriamojo vandens. Mariupolyje nėra šildymo ir elektros. Daug žmonių nuo atakų slepiasi rūsiuose. Ir penktadienį pagalbos vilkstinei iš Zaporožijos miesto nepavyko pasiekti Mariupolio, pranešė agentūra „Ukrinform“.
Remiantis JT statistika, iki šiol visoje Ukrainoje įrodyta kiek per 560 civilių žūčių. Ukraina kalba apie daug didesnius skaičius.
Ir prorusiški Donecko separatistai skelbia apie augančius žuvusiųjų skaičius savo gretose. Nuo Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios prieš daugiau kaip dvi savaites žuvo 200 kovotojai, vakare pranešė separatistai.
Ukrainos miestai po Rusijos oro atakų. EPA – ELTA fotoTaip atrodo Ukrainos miestai po Rusijos oro atakų. EPA – ELTA foto
Kijevas, kovo 5 d. (ELTA). Mariupolio miesto taryba sako, kad Rusijos pajėgos nesilaiko susitarimo dėl ugnies nutraukimo suplanuotame maršrute, kuriuo iš apsupto miesto Ukrainos pietryčiuose turėtų trauktis civiliai, praneša „The Guardian“.
„Mes deramės su Rusijos puse dėl paliaubų palei visą evakuacijos maršrutą“, – paskelbė Mariupolio miesto taryba.
Anksčiau miesto valdžia civilius gyventojus ragino išvykti iš miesto. Meras Vadimas Boičenko socialiniame tinkle „Telegram“ rašė, kad „okupantams nuolat negailestingai apšaudant miestą nėra jokio kito pasirinkimo kaip tik išvykti iš Mariupolio.“
Simbolinis „Metų diplomato“ apdovanojimas įteiktas Justinai Jakavonytei. URM nuotr.
Minint Lietuvos diplomatinės tarnybos 103-iąsias metines, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis simbolinį „Metų diplomato“ apdovanojimą įteikė Justinai Jakavonytei „už ypatingą drąsą ir pasišventimą, iš Kabulo evakuojant su Lietuva dirbusius afganistaniečius vertėjus ir jų šeimas“.
G. Landsbergis savo sveikinimo kalboje visiems diplomatams pabrėžė, kad diplomatai visuomet buvo visų svarbiausių Lietuvos istorinių įvykių epicentre, ir jam garbė kartu dirbti su tokiais Lietuvai ir savo darbui atsidavusiais žmonėmis.
„Dirbdami išvien, mes rašome naująją Lietuvos istoriją. Atvertėme santykių su Taivanu puslapį, rašome Indijos ir Ramiojo vandenyno strategiją – ir tai jau 21 amžiaus Lietuvos istorijos puslapiai“, – sakė ministras.
Lietuvos diplomatus su profesine švente pasveikino Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė ir Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis.
Užsienio reikalų ministerija įkurta 1918 metų lapkričio 7 dieną, Augustinui Voldemarui pradėjus eiti Lietuvos užsienio reikalų ministro pareigas. Lietuvos diplomatinė tarnyba nenutrūkstamai veikia nuo 1918-ųjų. Prieš šimtą metų, 1921-aisiais, Lietuva sulaukė plataus tarptautinio pripažinimo pasaulyje. Tais metais diplomatinius santykius su Lietuvos valstybe užmezgė Latvija, Estija, Čekija, Šveicarija, Nyderlandai, Suomija, Norvegija, Danija, Meksika, Argentina, Brazilija. 1921 metais Lietuva įstojo į Tautų Sąjungą.
Ugnikalnis La Palmoje tebesiautėja. EPA-ELTA nuotr.
Palma, spalio 12 d. (dpa-ELTA). Vėl paaštrėjo padėtis Kanarų La Palmos saloje, kurioje išsiveržė ugnikalnis. Dėl artėjančios lavos 700-800 žmonių buvo paraginti su naminiais gyvūnais ir daiktais palikti namus, pranešė valstybinė TV stotis RTVE. Jiems duota laiko iki vakaro susirinkti nurodytoje vietoje.
Jei leis padėtis, gyventojai, lydimi saugumo personalo, ateinančiomis dienomis galės grįžti į namus pasiimti daugiau daiktų.
Nuo ugnikalnio išsiveržimo prieš daugiau kaip tris savaites į saugias vietas jau buvo priversti evakuotis 6 000 žmonių. Jie apsistojo pas artimuosius kitose salos dalyse ar viešbučiuose. Daugelis jų niekuomet negalės grįžti. Jų namai palaidoti po 1 200 laipsnių karščio lava.
Ugnikalnis La Palmoje, kuris neturi oficialaus pavadinimo, pirmą kartą po 50 metų pertraukos išsiveržė rugsėjo 19 dieną. Praėjusiomis dienomis išsiveržimo intensyvumas dar labiau padidėjo. Lava yra karštesnė, o kartu ir skystesnė bei greičiau juda jūros kryptimi. Vis fiksuota stiprių sprogimų, magma buvo išsviesta į orą. Dūmai kilo į kelių kilometrų aukštį.
Iki šiol sugriauta apie 1 000 pastatų, padaryta didelės žalos žemės ūkiui, pirmiausiai bananų plantacijoms, ir infrastruktūrai.
Po atsakingų institucijų patvirtinimų, kad Vilniaus „Akropolis“ yra saugus, po pusvalandžio trukusios evakuacijos prekybos centras atnaujino darbą – toliau įprastai dirba visos parduotuvės.
Sulaukus informacijos apie galimai paslėptus sprogmenis Vilniaus „Akropolyje“, vykdant policijos nurodymus, nedelsiant buvo evakuotas visas prekybos ir pramogų centras. Policijos pareigūnams nuodugniai ir atidžiai apžiūrėjus rastą įtartiną krepšį, paaiškėjo, kad krepšyje – sprogmenų nerasta, o pranešimas – melagingas, sakoma pranešime.
„Atsiprašome mūsų darbuotojų ir pirkėjų už nesklandumus, tačiau pirkėjų ir darbuotojų saugumas mums yra svarbiausias prioritetas. Kilus bet kokioms potencialioms išorinėms grėsmėms, operatyviai ir aktyviai bendradarbiaujame su policijos ir kitų teisėsaugos institucijų pareigūnais, nedelsiant įgyvendindami institucijų sprendimus bei rekomendacijas, reikalingas „Akropolio“ darbuotojų bei klientų saugumui užtikrinti“, – sakoma išplatintame „Akropolis Group“ komunikacijos departamento vadovo Dominyko Mertino komentare.
Pramogų ir prekybos centras „ Akropolis“ Vilniuje. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Sekmadienį gautas policijos pranešimas apie galimai paliktus sprogmenis Vilniaus „Akropolyje“. Policijos pareigūnai, nuodugniai ir atidžiai apžiūrėję prekybos ir pramogų centrą bei jo prieigas, aptiko įtartiną krepšį „Akropolio“ viduje.
„Vykdome visus policijos nurodymus – prekybos centras, įskaitant visas parduotuves, darbuotojus ir lankytojus – evakuotas“, – sako „Akropolis Group“ komunikacijos departamento vadovas Dominykas Mertinas.
Pasak jo, pirkėjų ir darbuotojų saugumas yra mūsų svarbiausias prioritetas. „Kilus potencialioms išorinėms grėsmėms, visuomet aktyviai bendradarbiaujame su policijos ir kitų teisėsaugos institucijų pareigūnais, įgyvendindami institucijų sprendimus bei rekomendacijas, reikalingas „Akropolio“ darbuotojų bei klientų saugumui užtikrinti. Taip elgiamės ir šiuo atveju – vykdome visus nurodymus“, – sako D. Mertinas sekmadienį išplatintame komentare.
Į Lietuvą saugiai grįžo civilių evakuaciją Afganistane įvykdžiusi asmenų grupė. Lietuvos kariuomenės nuotr.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas penktadienį įteikė apdovanojimus krašto apsaugos sistemos kariams ir civiliams darbuotojams, kurie padėjo iš Afganistano evakuoti su Lietuvos kariuomene dirbusius afganistaniečius vertėjus ir jų šeimos narius. Anot ministro, be šių žmonių „Kabulo vienuoliktuko” operacija būtų buvusi sunkiai įmanoma.
Evakuacijos operacijos planavimas išanalizavus įvairius scenarijus prasidėjo rugpjūčio 17 d. – Krašto apsaugos sistemos darbuotojai ir kariai pademonstravo didelį profesionalumą bei per penkias dienas su Užsienio reikalų ministerijos, Vyriausybės ir Prezidentūros pagalba parengė operacijos planą, geriausiai pritaikytą situacijai Kabule.
Per kitas penkias dienas afganistaniečių evakuacijos operacija buvo įvykdyta šimtu procentų – į Afganistaną nusiųsta 10-ies Lietuvos kariuomenės karių komanda kartu su Užsienio reikalų ministerijos atstove subūrė Kabulo oro uoste visus prieglobsčio Lietuvoje paprašiusius vertėjus ir jų šeimas. Padedant sąjungininkams, iš viso į Lietuvą buvo atskraidintos 34 vertėjų šeimos (176 asmenys).
„Džiaugiuosi, nes maniškiai sugrįžo namo. Daugumos jų nepažįstu, o dauguma nepažįsta manęs. Vis tik savaitę buvome vieningi kaip niekad – 11 drąsių žmonių Kabule ir dar daugiau pavargusių Vilniuje, Varšuvoje, Berlyne, Maskvoje… Visur, kur reikėjo paramos, kad vienuoliktukui pasisektų. Didžiuojuosi, nes kartu mes galime daug. Per savaitę išgelbėtos 176 gyvybės yra daug”, – ceremonijos metu kalbėjo vienas iš apdovanotųjų, Krašto apsaugos ministerijos Tarptautinių ryšių ir operacijų grupės vyresnysis patarėjas, laikinai einantis grupės vadovo pareigas, Andrius Purvaneckas.
Šiuo metu vyksta prieglobsčio į Lietuvą atskraidintiems afganistaniečiams suteikimo procedūros.
Ministro padėka buvo įteikta krašto apsaugos viceministrui Margiriui Abukevičiui, krašto apsaugos ministro patarėjai Kamilei Šeraitei, KAM Tarptautinių ryšių ir operacijų vyresniajam patarėjui, laikinai einančiam grupės vadovo pareigas, A. Purvaneckui ir grupės patarėjui Jurgiui Stanaičiui, Lietuvos kariuomenės vado padėjėjui pulkininkui Žilvinui Gaubiui, Gynybos štabo Operacijų valdybos viršininkui pulkininkui Aurelijui Alasauskui ir Gynybos štabo Logistikos valdybos Operacijų skyriaus logistikos vyriausiajam karininkui majorui Tomui Jocui. Kaip ir „Kabulo vienuoliktukui”, jiems bus skirti ir valstybiniai apdovanojimai bei premijos.
Krašto apsaugos sistemos medaliu „Už pasižymėjimą” apdovanoti Gynybos štabo atstovai – Operacijų valdybos Operacijų valdymo skyriaus viršininkas pulkininkas leitenantas Gintaras Vidzickas ir šio skyriaus sausumos operacijų vyriausiasis karininkas majoras Tadas Černiauskas bei Operacijų palaikymo skyriaus personalo vyriausiasis karininkas majoras Giedrius Petrauskas. Taip pat – Užsienio reikalų ministerijos atstovas Mantvydas Bekešius.
Krašto apsaugos ministro vardinę dovaną atsiėmė KAM Teisės departamento atstovai – Įstaigų teisinės priežiūros skyriaus vedėjas Antanas Aleknavičius, Teisės taikymo ir atstovavimo skyriaus vedėjas Sergejus Montvila ir vyriausiasis specialistas Henrikas Valentukevičius, Teisėkūros skyriaus vedėjas Tomas Vainius ir patarėjas kapitonas Mantas Keliotis. Taip pat – Gynybos resursų agentūros prie KAM direktoriaus pavaduotoja Aistė Garunkštytė, KAM Finansų ir biudžeto departamento patarėjas majoras Laimutis Vaičys ir KAM Įsigijimų politikos skyriaus vedėja Jurgita Valeikienė.
Padėką ir apdovanojimą iš ministro rankų gavo ir operaciją sėkmingai įvykdęs „Kabulo vienuoliktukas”.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. EPA – ELTA nuotr.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas antradienį teigė, kad Kabulo oro uostas turi likti atidarytas, ir pažadėjo nepamiršti Afganistane likusių šios šalies piliečių, kai iš ten pasitraukė JAV ir sąjungininkų pajėgos.
„Labai svarbu, kad oro uostas būtų atidarytas tam, kad Afganistano žmones pasiektų humanitarinė pagalba ir kad būtų galima užtikrinti, jog toliau galėtume iš šalies gabenti karinėje evakuacijos operacijoje dalyvauti norėjusius, tačiau negalėjusius to padaryti žmones“, – interviu naujienų agentūrai AFP sakė jis.
„Mes jų nepamiršime“, – teigė J. Stoltenbergas.
Vėlų pirmadienį iš Kabulo oro uosto pakilo paskutinis JAV karinis lėktuvas, šaliai prieš tai vykdžius skubią evakuacijos operaciją, kurios metu siekta apsaugoti tūkstančius žmonių.
Tačiau Talibanui švenčiant pergalę, NATO aljansui beliko išanalizuoti, kas įvyko ne taip svarbiausioje karinėje misijoje nuo Šaltojo karo laikų.
J. Stoltenbergas taip pat pažadėjo, kad sąjungininkės išlaikys diplomatinį spaudimą Talibanui, siekiant sudaryti išvykimo sąlygas šalyje likusiems, su Vakarų šalimis bendradarbiavusiems ir dabar su rizika susiduriantiems afganistaniečiams ir jų šeimoms.
Jis pagyrė NATO narę Turkiją, šiai pasisiūlius dalyvauti valdant Kabulo oro uostą, ir padėkojo maždaug 800 NATO civilių darbuotojų už jų pagalbą organizuojant evakuacijos operaciją.
„Toliau dirbsime su NATO sąjungininkėmis ir kitomis šalimis, siekdami padėti žmonėms išvykti. Talibanas aiškiai pareiškė, kad žmonėms bus leista išvykti, mes vertinsime Talibaną ne pagal tai, ką jie sako, o pagal tai, ką jie daro“, – teigė NATO vadovas.
„Ir pasinaudosime mūsų politiniu, diplomatiniu, ekonominiu svertu, kad galėtume užtikrinti, jog žmonės galėtų išvykti. Tai yra svarbu, nes NATO sąjungininkės ten buvo daugybę metų“, – kalbėjo J. Stoltenbergas.
Žvelgdamas į ateitį, J. Stoltenbergas teigė, kad 30 narių turintis karinis aljansas turės atsargiai įvertinti, kas įvyko ne taip, kad nepavyko suformuoti tokios Afganistano vyriausybės ir kariuomenės, kuri būtų pajėgi atsilaikyti prieš Talibaną.
„Tai yra vieni klausimų, kuriuos turėsime užduoti, kai netrukus turėsime procesą, kurio metu vertinsime, analizuosime ir mokysimės pamokas“, – AFP sakė jis.
„Nes mes turime ne tik geriau suprasti, kas įvyko ne taip, tačiau ir išanalizuoti pasiekimus Afganistane, ypač kovoje su terorizmu“, – teigė J. Stoltenbergas.
Į Lietuvą saugiai grįžo civilių evakuaciją Afganistane įvykdžiusi asmenų grupė. Lietuvos kariuomenės nuotr.
Penktadienį apie 16.00 val. Vilniaus oro uoste nusileido Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų orlaivis C-27J Spartan, kuriuo iš Afganistano Kabulo oro uosto po sėkmingai įvykdytos operacijos sugrįžo su Lietuvos kariais dirbusių afganistaniečių vertėjų ir jų šeimos narių evakuaciją vykdžiusi iš įvairių Lietuvos kariuomenės vienetų karių ir Užsienio reikalų ministerijos specialistų sudaryta asmenų grupė, pranešė Lietuvos kariuomenė.
„Labai norėčiau padėkoti visiems, tiek kariams ir civiliams, kurie esant tikrai chaotiškoms ir sudėtingoms sąlygoms įvykdė šią sudėtingą operaciją, tiek kariams ir pareigūnams, kurie prie operacijos sėkmės prisidėjo planuodami, vertindami, organizuodami, vadovaudami užduočiai iš operacinių štabų Lietuvoje. Norėčiau ypatingą padėką perduoti užduotį vykdžiusios komandos šeimų nariams ir Lietuvos visuomenei. Esu tikras, kad supratimas ir palaikymas prisidėjo prie operacijos sėkmės,“ – sakė kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys.
Tai buvo pirmoji tokio pobūdžio Lietuvos kariuomenės operacija (evakuacijos iš krizės apimto regiono), kuri parodė, kad mūsų kariai yra puikiai pasirengę vykdyti sudėtingas, kompleksines operacijas ir net per trumpiausią laiką geba pasiruošti ir įgyvendinti šalies vadovybės pavestas užduotis.
Ši civilių vertėjų ir jų šeimų evakuacinė operacija dar kartą parodė NATO aljanso narių bendradarbiavimo svarbą. Sąjungininkės ir šalys partnerės žymiai padėjo mums šioje operacijoje – Lietuvos kariuomenės dalyvavimas tarptautinėse operacijose davė ir vis dar tebeduoda realių rezultatų.
Generolo Jono Žemaičio – Vytauto paminklas prie Krašto apsaugos ministerijos Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
Krašto apsaugos ministerijos, Užsienio reikalų ministerijos ir Lietuvos kariuomenės vykdoma afganistaniečių evakuacijos operacija įgavo pagreitį – pirmieji su Lietuvos kariuomene Afganistane dirbę vertėjai ir jų šeimų nariai yra atskraidinami į Lietuvą. Naktį iš antradienio į trečiadienį Vilniaus oro uoste nusileis Lenkijos oro linijų lėktuvas, kuriuo į Lietuvą atvyksta 14-os vertėjų šeimos, iš viso – 50 asmenų.
Kaip praneša Krašto apsaugos ministerija, evakuacijos operacija prasidėjo penktadienį – jos vykdymui į Kabulą buvo išsiųsta 10-ies Lietuvos karių komanda su Užsienio reikalų ministerijos atstovu. Ši 11-os žmonių komanda ypatingomis sąlygomis per kelias dienas subūrė vertėjus ir jų šeimas Kabulo oro uoste bei su Lenkijos Vyriausybe suderino jų skrydį į Lietuvą.
Pasak krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko, prasidėjusi operacija yra geriausiai pritaikyta besikeičiančiai situacijai Kabule. Jos scenarijus praėjusią savaitę sukurtas Krašto apsaugos ministerijai ir Lietuvos kariuomenei aktyviai bendradarbiaujant su Užsienio reikalų ministerija ir sąjungininkais.
„Mūsų kariai atliko praktiškai sunkiai įsivaizduojamą operaciją – su sąjungininkų parama permesti į Kabulo oro uostą surankiotas mieste pasklidusias šeimas, padėti joms pasiekti evakuacijos vietą ir, galiausiai, su politiškai suderinta partnerių parama sėkmingai įgyvendinti evakuaciją”, – sako ministras A. Anušauskas.
„Lietuvos diplomatai šiomis dienomis dirba neskaičiuodami valandų, kad išgelbėtų mūsų talkininkus afganus. Sąjungininkų vienybė ir koordinuoti veiksmai šioje situacijoje svarbesni nei bet kada anksčiau. Esame ypač dėkingi Lenkijai ir kitiems mūsų partneriams bei mūsų diplomatinei tarnybai ir atstovybėms, padėjusioms užtikrinti susitarimus su kitomis valstybėmis ir sklandų kitų šalių teritorijų kirtimą”, – teigia užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Spartan. Slaptai.lt nuotr.
„Dar nežinome šios sudėtingos operacijos baigties, bet jau šiandien galiu pasakyti, kad Afganistano žmonių nusileidimas Lietuvoje – tai stipraus ir nuolatinio bendradarbiavimo tarp Lietuvos institucijų ir su sąjungininkais rezultatas. Svarbu nepamiršti, kad didelis nematomas darbas buvo atliktas ir dar atliekamas ne tik Kabule esančios komandos, bet ir karių bei civilių Lietuvoje”, – sako Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Valdemaras Rupšys.
Lietuva misiją Afganistane vykdė beveik 20 metų, iki šiol vienintelį kartą istorijoje aktyvavus 5-ąjį NATO straipsnį. 2002-2021 metais Afganistane tarnavo apie 5000 Lietuvos karių, kurie dalyvavo JAV vadovaujamoje operacijoje „Tvirta taika” bei vykdė dvi pagrindines NATO operacijas: Tarptautinės saugumo paramos pajėgos (2002-2014 metais) ir „Tvirta parama” (2015-2021 metais).
NATO šalių gynybos ministrai sprendimą pradėti misijoje „Tvirta parama” tarnaujančių karių atitraukimą priėmė balandžio 14 d. Paskutinieji Lietuvos kariai iš Afganistano sugrįžo liepą.
Su Lietuvos kariuomene Afganistane darbo sutartis iš viso turėjo 115 vertėjų, dalis jų yra apdovanoti Lietuvos valstybiniais apdovanojimais.
JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) vadovas Williamas Burnsas Kabule slapta susitiko su vienu Talibano įkūrėjų mula Abdula Ghani Baradaru, antradienį skelbė laikraštis „The Washington Post“.
Jei ši informacija bus patvirtinta, tai buvo aukščiausio lygio susitikimas tarp prezidento Joe Bideno administracijos ir radikalių islamistų grupuotės nuo pastarosios įsigalėjimo Afganistane.
W. Burnsas yra laikomas vienu labiausiai patyrusių J. Bideno diplomatų, o A. G. Baradaras, kuris anksčiau vadovavo Talibano politiniam biurui Katare, šiuo metu yra vienas aukščiausių dabartinio Afganistano režimo lyderių.
CŽV atstovas naujienų agentūrai AFP nepatvirtino žiniasklaidoje pasirodžiusios informacijos apie susitikimą ir teigė, kad agentūra „niekuomet neaptaria savo vadovo kelionių“.
„The Washington Post“, kuris citavo anoniminius JAV šaltinius, nenurodė, apie ką buvo kalbama vieno Talibano įkūrėjų ir CŽV vadovo susitikime.
Tačiau laikraštis teigė, kad yra tikėtina, jog dėmesio centre buvo žmonių evakuacijos pratęsimas po JAV nustatyto rugpjūčio 31-osios termino. Kabulo oro uoste vis dar būriuojasi tūkstančiai žmonių, besiviliančių palikti šalį.
J. Bidenas nustatė rugpjūčio 31-osios terminą užbaigti chaotišką evakuacijos operaciją, kurią organizuoja tūkstančiai laikinai dislokuotų JAV ir JK karių, tačiau neatmetė galimybės šį terminą pratęsti.
Tačiau Talibano atstovas pirmadienį įspėjo, kad radikalių islamistų grupuotė nepritars jokiam evakuacijos termino pratęsimui ir pavadino galutinę datą „raudonąja linija“.
„Jei JAV ar Didžioji Britanija prašys papildomo laiko evakuacijai tęsti, atsakymas bus „ne“, – „Sky News“ sakė atstovas Suhailas Shaheenas.
Anot „The Washington Post“, susitikimas įvyko pirmadienį.
Antradienį numatomas virtualus G7 posėdis evakuacijos operacijai aptarti.
