FSB intrigos
Maskva, birželio 22 d. (dpa-ELTA). Maskvos teismas ketvirtadienį atmetė „The Wall Street Journal“ žurnalisto Evano Gershkovichiaus, suimto apkaltinus šnipinėjimu, prašymą paleisti jį iš kardomojo kalinimo.
Teismas paliko galioti pirminį sprendimą dėl JAV žurnalisto sulaikymo, pranešė naujienų agentūra „Interfax“.
Laikraštis pranešė, kad 31 metų E. Gershkovichius, įžengęs į teismo salę su tamsiais marškinėliais ir džinsais, trumpai nusišypsojo. Posėdyje taip pat dalyvavo JAV ambasadorė Maskvoje Lynne Tracy.
Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Sergejus Riabkovas patvirtino, kad JAV dar kartą paprašė suteikti konsulinę prieigą prie E. Gershkovichiaus. „Dabar tai svarstoma“, – sakė jis.
JAV nacionalinio saugumo tarybos komunikacijos direktorius Johnas Kirby televizijai CNN sakė, kad teismo sprendimas „kelia pasipiktinimą“, tačiau nenustebino.
„Mes visiškai tikėjomės, kad rusai taip reaguos ir stengsis jį laikyti suimtą“, – sakė J. Kirby. Pasak jo, JAV vyriausybė siekia gauti geresnę konsulinę prieigą prie E. Gershkovichiaus ir, jei įmanoma, pargabenti jį namo. FSB stebi tave dieną naktį
Žurnalistą kovo mėnesį Jekaterinburge, daugiau kaip milijoną gyventojų turinčiame Uralo mieste, suėmė saugumo tarnyba FSB. Jis kaltinamas JAV agentūroms rinkęs slaptą informaciją apie Rusijos karinės pramonės kompleksą.
Dienraštis „The Wall Street Journal“ tai neigia ir sako, kad E. Gershkovichius dirbo turėdamas oficialią akreditaciją. JAV vyriausybė taip pat reikalauja nedelsiant paleisti korespondentą.
Rusijos teismai iš pradžių buvo skyrę kardomąjį suėmimą iki gegužės 29 dienos, tačiau pratęsė jį iki rugpjūčio pabaigos.
Jei žurnalistas, kurio tėvai buvo žydai, iš Sovietų Sąjungos emigravę į JAV, bus pripažintas kaltu, jam gresia iki 20 metų kalėjimo. Ši byla dar labiau paaštrino jau ir taip įtemptus Vašingtono bei Maskvos santykius.
Michailas Podoliakas. EPA – ELTA foto
Kyjivas, gegužės 22 d. (ELTA). Ukraina stebi įvykius Rusijos Belgorodo srityje, bet su jais neturi nieko bendra. Tai pareiškė Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėjas Michailas Podoliakas, kuriuo remiasi „The Guardian“.
M. Podoliakas tviteryje parašė, kad vienintelė varomoji politinė jėga totalitarinėje šalyje „visuomet yra ginkluotas partizaninis judėjimas“.
„Ukraina su susidomėjimu stebi įvykius Rusijos Belgorodo srityje ir nagrinėja situaciją, bet su ja neturi nieko bendra. Kaip žinote, tankai parduodami bet kurioje Rusijos karinėje parduotuvėje, o pogrindinių partizaninių grupių gretas sudaro Rusijos piliečiai“, – tvirtino pareigūnas.
Kiek anksčiau Rusija pareiškė, kad į Belgorodo sritį esą įžengė Ukrainos „sabotažo grupė“. Srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas tvirtino, neva tai – „Ukrainos ginkluotųjų pajėgų sabotažo ir žvalgybos grupė“. Pasak gubernatoriaus, Rusijos kariai ir Federalinė saugumo tarnyba (FSB) ėmėsi „reikiamų priemonių priešui eliminuoti“.
Kalėjimo tvora. Slaptai.lt nuotr.
Vašingtonas, balandžio 15 d. (dpa–ELTA). „The Wall Street Journal“ (WSJ) paskelbė savo reporterio Evano Gershkovichiaus, įkalinto Rusijoje dėl kaltinimų šnipinėjimu, ranka rašytą laišką.
„Noriu pasakyti, kad neprarandu vilties, – rašė jis laiške savo šeimai Filadelfijoje, kurį ši gavo penktadienį. – Aš skaitau. Mankštinuosi. Ir bandau rašyti. Galbūt pagaliau parašysiu ką nors gero.“
Anot laikraščio, laiškas rašytas balandžio 5 dieną ir yra pirmasis tiesioginis E. Gershkovichiaus kontaktas su šeima nuo jo sulaikymo Rusijoje kovo pabaigoje.
Laiškas parašytas rusų kalba, – su savo tėvais žurnalistas kalba rusiškai. Šeima emigravo į Jungtines Valstijas iš Sovietų Sąjungos aštuntojo dešimtmečio pabaigoje.
Korespondentą E. Gershkovichių Rusijos slaptoji tarnyba FSB sulaikė Jekaterinburge, maždaug už 1 800 kilometrų į rytus nuo Maskvos, dėl kaltinimų šnipinėjimu. Jei bus nuteistas, žurnalistui gresia 20 metų nelaisvės.
Dėl šio incidento dar labiau pašlijo Vašingtono ir Maskvos santykiai, ir taip įtempti po pernai Rusijos pradėtos invazijos į Ukrainą. JAV oficialiai pripažino suėmimą neteisėtu.
FSB stebi tave dieną naktį
Maskva, balandžio 13 d. (dpa-ELTA). Po rusų propagandisto Vladleno Tatarskio nužudymo Sankt Peterburge Rusijos Federalinė saugumo tarnyba (FSB) pareiškė identifikavusi ukrainietį, prisidėjusį prie išpuolio. 35 metų vyras paslėpė sprogmenį biuste, kuris sprogo kavinėje, ketvirtadienį pranešė FSB.
Bus paskelbta tarptautinė ukrainiečio paieška. Jis, anot FSB, veikė Ukrainos slaptųjų tarnybų pavedimu.
Pasak FSB, vyras po išpuolio išvyko iš Rusijos. Jis esą balandžio 3 d. per Armėniją išskrido į Turkiją. Rusijos valstybinė žiniasklaida paskelbė spėjamo nusikaltėlio asmeninius dokumentus ir nuotraukas.
FSB taip pat dėl „teroristinio išpuolio“ dar kartą apkaltino ir kalinamo Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno bendražygius. Ukraina neigia sąsajas su nužudymu.
V. Tatarskis žuvo per sprogimą Sankt Peterburgo kavinėje balandžio 2 d. Dešimtys žmonių buvo sužeisti. 26 metų moteris, kuri buvo sulaikyta dėl išpuolio, prisipažino kavinėje perdavusi biustą V. Tatarskiui. Tačiau ji esą manė, kad biuste paslėpta „blakė“, skirta pasiklausyti tinklaraštininko, kuris intensyviai pranešinėjo apie Rusijos karą Ukrainoje.
„The Wall Street Journal” leidinys
Maskva, kovo 30 d. (AFP-ELTA). Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova ketvirtadienį pareiškė, kad „The Wall Street Journal“ žurnalistas, sulaikyta dėl įtarimų šnipinėjimu, buvo „nutvertas už rankų“.
„Deja, tai ne pirmas kartas, kai užsieniečiai mūsų šalyje naudojasi užsienio žurnalisto statusu, spaudos darbuotojo viza ir akreditacija, norėdami nuslėpti veiklą, kuri nėra žurnalistika. Tai ne pirmasis žinomas Vakarų atstovas, nutvertas už rankų“, – sakoma M. Zacharovos pranešime socialinėje žiniasklaidoje.
Tarptautinis verslo dienraštis „The Wall Street Journal“ ketvirtadienį paskelbė esantis „labai susirūpinęs“ dėl savo žurnalisto Evano Gershkovichiaus, Rusijos saugumo tarnybos FSB suimto dėl kaltinimų šnipinėjimu.
„Užsienietis buvo sulaikytas Jekaterinburge, mėginantis gauti slaptą informaciją“, – paskelbė FSB, paminėjęs miestą Vidurio Rusijoje, už 1 800 kilometrų į rytus nuo Maskvos.
Tai dar vienas rimtas Kremliaus pastangų nutildyti kritikus atvejis, represijos įgavo pagreitį Rusijai pernai užpuolus Ukrainą.
„Problema ta (…) kaip FSB interpretuoja šnipinėjimą, o tai reiškia, kad kiekvienas, kuris tiesiog domisi kariniais reikalais, gali būti įkalintas dvidešimčiai metų“, – socialiniuose tinkluose apie sulaikymą sakė Rusijos politikos analitikė Tatjana Stanovaja.
Šiuo metu Rusijoje yra keli sulaikyti JAV piliečiai, Vašingtonas tai vadina politiškai motyvuotais areštais.
Sausį FSB iškėlė baudžiamąją bylą JAV piliečiui ir tvirtino, kad jis įtariamas šnipinėjimu, bet šio asmens tapatybės neatskleidė.
Buvęs JAV jūrų pėstininkas Paulas Whelanas buvo suimtas Rusijoje 2018 m., apkaltintas šnipinėjimu ir nuteistas kalėti 16 metų. Jis kalinamas pataisos darbų kolonijoje į pietus nuo Maskvos. JAV teigia, kad P. Whelanas buvo asmeniniais reikalais į Maskvą atvykęs privatus pilietis ir reikalauja jį paleisti.
Pernai Rusija 22 metams įkalino žinomą karinių reikalų žurnalistą Ivaną Safronovą, apkaltinusi jį išdavyste. I. Safronovas dirbo verslo laikraštyje „Kommersant“, buvo vienas žinomiausių apie Rusijos karinį pramoninį kompleksą rašiusių žurnalistų.
E. Gershkovichius suimtas Vakarų žurnalistams Rusijoje susiduriant su vis didesniais ribojimais. Vakarų žiniasklaidos priemonių darbuotojai dažnai praneša esami sekami, ypač kai išvyksta iš didžiųjų Maskvos ir Sankt Peterburgo miestų.
Dauguma rusų bijo kalbėtis su užsienio žiniasklaida dėl griežtų cenzūros įstatymų, priimtų po įsiveržimo į Ukrainą.
Vladimiras Kara Murza, Rusijos opozicionierius
Vašingtonas, kovo 3 d. (ELTA). JAV penktadienį paskelbė sankcijas keletui Rusijos piliečių, susijusių su beveik metus kalinamo Kremliaus kritiko Vladimiro Kara-Murzos sulaikymu, praneša CNN.
Nors Vašingtonas jau anksčiau yra pareikalavęs nedelsiant ir besąlygiškai išlaisvinti V. Kara-Murzą, penktadienio sprendimas dėl sankcijų buvo ilgai lauktas. Opozicionierius pernai įvardijo Rusijos prezidento Vladimiro Putino vyriausybę „žudikų režimu“ ir pasisakė prieš dabartinį karą Ukrainoje. Neilgai trukus jis buvo sulaikytas, motyvuojant tariamu nepaklusimu teisėsaugos nurodymams.
Remiantis penktadienį paskelbtu JAV valstybės sekretoriaus Antony’io Blinkeno pranešimu, Rusijos „vyriausybė vėliau pareiškė (V. Kara-Murzai) papildomų politiškai motyvuotų kaltinimų ir dabar jam gresia daugiau nei 30 metų kalėjimo“.
Kaip pranešama, naujausios JAV sankcijos paskelbtos pagal vadinamąjį Magnickio aktą. Baudžiamosios priemonės, be kita ko, įvestos teisėjai Elenai Anatoljevnai Lenskajai, tyrėjui Andrejui Andrejevičiui Zadačinui ir Danilui Jurjevičiui Michejevui, byloje prieš V. Kara-Murzą liudijusiam Rusijos vyriausybės naudai.
V. Kara-Murza yra žinomas V. Putino kritikas. Politikas ir žurnalistas per plauką liko gyvas po dviejų mįslingų apnuodijimų, kuriais jis kaltina Rusijos Federalinę saugumo tarnybą (FSB).
Šaulys. Į ką bus šaudoma. Slaptai.lt foto
Maskva, kovo 2 d. (AFP-ELTA). Rusijos Federalinė saugumo tarnyba (FSB) pareiškė, kad padėtis su Ukraina besiribojančioje Briansko srityje esą yra „kontroliuojama“.
Anot FSB, paveiktoje teritorijoje buvo pradėta „išminavimo“ operacija, ten tariamai aptikus „daugybę sprogmenų“.
Tokie tarnybos komentarai paskelbti po to, kai anksčiau ketvirtadienį Rusijos žiniasklaidoje pasirodė pranešimų apie neva iš Ukrainos į Brianską prasiskverbusią diversantų grupę, kurią sudaro apie 50 asmenų. Briansko gubernatorius Aleksandras Bogomazas tvirtino, kad esą yra žuvusių civilių. Jis kalbėjo apie menamus „ukrainiečių nacionalistų“ apšaudymus, dronų atakas ir įkaitais paimtus žmones.
Nepaisant to, vėliau atsakomybę už incidentą prisiėmė Rusijos savanorių korpusas (RSK). Jo nariai tvirtino įžengę į Brianską norėdami „parodyti tėvynainiams, jog yra vilties, kad laisvi rusai su ginklu rankose gali kovoti su režimu“.
RSK sudaro rusai, kurie nuo 2014 metų kovoja Ukrainos pusėje. Jis buvo įkurtas 2022 metų rugpjūtį ir yra pavaldus Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Teritorinių gynybos pajėgų Tarptautiniam legionui.
Rusijos slaptoji tarnyba FSB
Maskva, gruodžio 26 d. (AFP-ELTA). Pirmadienį Rusija įtraukė į ieškomų asmenų sąrašą tyrimo tinklalapyje „Bellingcat“ aukštas pareigas einantį žurnalistą, rengiantį išsamius reportažus apie Maskvos puolimą Ukrainoje.
Bulgarijos žurnalisto Christo Grozevo pavardė buvo įtraukta į ieškomų asmenų sąrašą Rusijos vidaus reikalų ministerijos svetainėje.
Ministerija nenurodė, už kokį nusikaltimą jis ieškomas. Tačiau naujienų agentūra „RIA Novosti“ citavo šaltinį, sakiusį, kad Ch. Grozevui iškelta baudžiamoji byla už „melagingos informacijos apie Rusijos armiją platinimą“, vadovaujantis įstatymu, kuris buvo priimtas Maskvai vasarį pasiuntus kariuomenę į Ukrainą.
Rusijos vidaus saugumo agentūra FSB kaltina Ch. Grozevą padedant Ukrainos žvalgybai.
Ch. Grozevas yra „Bellingcat“ vyriausiasis Rusijos tyrėjas ir vadovavo tiriant opozicijos politiko Aleksejaus Navalno apnuodijimą. Šiais metais jis daugiausia dėmesio skyrė Rusijos kariniams veiksmams Ukrainoje.
Liepą Maskva paskelbė „Bellingcat“ „nepageidaujama“ organizacija ir sakė, kad ji kelia grėsmę šalies saugumui. Pernai Rusija jau paskelbė „Bellingcat“ „užsienio agentu“.
Nuo tada, kai Maskva vasarį pasiuntė kariuomenę į Ukrainą, „Bellingcat“ dokumentuoja įtariamus Rusijos karo nusikaltimus, daugiausia dėmesio skirdama medžiagai atviruose šaltiniuose ir socialinėje žiniasklaidoje.
FSB emblema
Maskva, gruodžio 26 d. (AFP-ELTA). Rusijos vidaus saugumo tarnyba FSB pirmadienį pranešė nukovusi grupę diversantų iš Ukrainos, mėginusių patekti į Rusijos pasienio regioną.
„Per 2022 m. gruodžio 25 d. įvykusį susirėmimą žuvo keturi diversantai, mėginę iš Ukrainos patekti į Briansko srities teritoriją“, – sakoma FSB pranešime, kurį perdavė Rusijos naujienų agentūros. Jame priduriama, kad jie turėjo užsienio ginklus ir „savadarbius sprogstamuosius įtaisus“. FSB teigimu, jie neva turėjo vokiškus automatus, navigacijos įrangą ir „keturis savadarbius sprogstamuosius įtaisus“.
Naujienų agentūrų paskelbtame ir FSB priskiriamame vaizdo įraše buvo matyti ant žemės išguldyti keli kruvini kūnai su žiemine maskuojamąja apranga ir ginklais.
Rusija kaltina Kyjivui palankias jėgas įvykdžius daugybę sabotažo išpuolių, įskaitant sprogimą, apgadinusį aneksuotą Krymą su Rusija jungiantį tiltą.
Praėjusią savaitę Rusijos įstatymų leidėjai pritarė ilgoms įkalinimo bausmėms „diversantams“, pabrėžę teroro grėsmes, įskaitant iš užsieniečių, vykstant konfliktui Ukrainoje.
FSB emblema
Kyjivas, spalio 10 d. (ELTA). Sprogimas ant Krymo tilto gali būti naudingas Rusijos federalinei saugumo tarnybai (FSB). Tai televizijos kanalui „Freedom“ pareiškė Ukrainos saugumo tarnybos atsargos generolas majoras Viktoras Jagunas.
Pasak kariškio, jis visiškai netiki, kad šiame incidente galima įžvelgti „Ukrainos pėdsaką“.
„Reikia tiesiog žiūrėti tiesai į akis. Ukrainos specialiosios tarnybos, pagaliau ir Ukraina apskritai nenaudoja teroristinių organizacijų metodų, o čia buvo įvykdytas teroro aktas. Jis, kaip aš manau, buvo suderintas su valstybinės valdžios institucijomis“, – teigė V. Jagunas.
Anot jo, užvažiuoti ant Krymo tilto be patikros tiesiog neįmanoma. Generolas taip pat neatmeta, kad sprogusį sunkvežimį galėjo vairuoti mirtininkas.
„Tai tikrai ne mūsų metodai. Ir tas faktas, kad sprogimas nugriaudėjo šalia ešelono su degalais, irgi rodo, kad tai galėjo būti suderinti veiksmai. Ir visi šie veiksniai byloja, kad kažkokios Rusijos specialiosios tarnybos veikiausiai panaudojo sprogimą savitarpio santykių aiškinimuisi“, – pridūrė jis.
Dega Krymo tiltas. EPA – ELTA foto
V. Jagunas pažymėjo, kad anksčiau tilto apsauga rūpinosi Rusijos ginkluotosios pajėgos ir Rusijos gvardija, bet po sprogimo jį kontroliuoja FSB. Sprogimas ant Krymo tilto. 2022 spalio 7-oji. EPA – ELTA foto
„Manau, kad šis teroro aktas buvo naudingas FSB, kuri šitaip visą atsakomybę suvertė Rusijos gvardijai ir ginkluotosioms pajėgoms. Ir tai toks „kamuolio perdavimas“ tiems, kurie dabar labiausiai kritikuojami, kurie iš esmės kaltinami „specialiosios operacijos“ sužlugdymu“, – aiškino generolas.
Jis taip pat neatmetė, kad FSB nori perimti valdymą į savo rankas ir performuoti „specialiąją operaciją“ į „antiteroristinę operaciją“.
Šeštadienio rytą ant Krymo tilto nugriaudėjo sprogimas ir kilo smarkus gaisras.
FSB tave stebi dieną naktį
Maskva, rugpjūčio 29 d. (dpa-ELTA). Rusijos Federalinė saugumo tarnyba (FSB) pirmadienį pareiškė nustačiusi dar vieną atakos, kurios metu žuvo Rusijos ideologo Aleksandro Dugino duktė Darja, įtariamąjį.
FSB tvirtinimu, įtariamas bendrininkas – 1978 m. gimęs Ukrainos pilietis, kuris liepos 30 d. atvyko į Rusiją per Estijos teritoriją. Anot saugumo tarnybos, vyras padėjo suorganizuoti nusikaltimą ir tuomet išvyko iš Rusijos.
29-erių D. Dugina žuvo rugpjūčio 20 d. kai netoli Maskvos sprogo jos automobilis. Daugelis analitikų mano, kad tikrasis atakos taikinys buvo jos tėvas. A. Duginas, kartais įvardijamas „Putino Rasputinu“ ar „Putino smegenimis“, prieš tai ilgą laiką pasisakė už rusakalbių teritorijų suvienijimą į didžiulę naują Rusijos imperiją ir aktyviai palaikė dabartinį Rusijos karą Ukrainoje. Karui pritarė ir D. Dugina.
Rusija kone iškart dėl atakos apkaltino Ukrainos saugumo tarnybas ir paskelbė, kad pagrindinė įtariamoji yra ukrainiečių tautybės moteris, kuri atvyko į Rusiją liepos pabaigoje ir išsinuomavo butą tame pačiame pastate, kuriame gyveno D. Dugina, jog galėtų stebėti savo auką. FSB teigimu, 1979 m. gimusi moteris iškart po atakos išvyko į Estiją.
Ukraina kategoriškai neigia turėjusi ką nors bendro su šia ataka.
UNIAN
Kyjivas, rugpjūčio 25 d. (ELTA). Buvęs Ukrainos ministrų kabineto sekretoriato darbuotojas nuteistas 12 metų kalėti už slaptos informacijos perdavimą Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) atstovams.
Tai sakoma „Telegram“ kanale paskelbtame Ukrainos generalinio prokuroro biuro pranešime, kuriuo remiasi UNIAN.
„Prokurorai teisme įrodė, kad kaltinamąjį 2007 metais užverbavo Rusijos FSB. Jis iki 2022 metų vasario padėjo užsienio žvalgybai vykdyti ardomąją veiklą prieš Ukrainą“, – pažymima pranešime.
Buvęs Ukrainos ministrų kabineto Kontrolės užtikrinimo valdybos pareigūnas pripažintas kaltu dėl valstybės išdavimo. Jis nuteistas 12 metų kalėti konfiskuojant turtą.
UNIAN primena, kad birželio 21 d. Ukrainos saugumo tarnyba (UST) pranešė demaskavusi Rusijos agentus – Ministrų kabineto bei Prekybos ir pramonės rūmų pareigūnus. Kurmis. Interneto nuotr.
„Šie valdininkai perdavinėjo priešui įvairią žvalgybinę informaciją: nuo gynybinio pajėgumo būklės iki valstybės sienos apsaugos ir Ukrainos teisėsaugininkų asmeninių duomenų“, – sakoma UST pranešime.
„Kuratoriai“ rusai mokėjo išdavikams nuo 2 tūkst. iki 15 tūkst. dolerių priklausomai nuo surinktų duomenų slaptumo lygio ir svarbos.
FSB tave stebi dieną naktį
Maskva, gegužės 12 d. (AFP-ELTA). Rusijos vyriausybė inicijavo įstatymą, kuriuo siekiama įpareigoti pavėžėjimo paslaugų programėles suteikti žvalgybos agentūrai FSB prieigą prie jų duomenų realiu laiku.
Nuo vasario 24 dienos, kai pradėjo puolimą Ukrainoje, Rusijos valdžia vis labiau riboja visuomenės laisves.
„Dokumente numatoma taksi užsakymų paslaugos teikėjo pareiga suteikti FSB automatizuotą nuotolinę prieigą prie informacinių sistemų ir duomenų bazių, naudojamų taksi užsakymams priimti, saugoti, apdoroti ir perduoti“, – sakoma trečiadienį paskelbtame Valstybės Dūmos pareiškime.
Parlamento Saugumo komiteto narys Adalbis Šchagoševas valstybinei naujienų agentūrai „RIA Novosti“ sakė, kad „šią priemonę įgyvendinti labai sunku, tačiau tai nereiškia, kad ji nereikalinga“. FSB jus seka
Pasak Nacionalinės taksi plėtros tarybos pirmininkės Irinos Zaripovos, iki šiol FSB galėjo gauti šią informaciją pateikusi oficialų prašymą taksi tarnyboms, kurios turėjo teisę atsakyti per 30 dienų.
„Daugelis baiminasi, kad FSB galės gauti informaciją apie keleivius bet kuriuo metu realiu laiku“, – sakė ji Rusijos radijo stočiai „Kommersant FM“ kovo pabaigoje, kai šią idėją pirmą kartą iškėlė Rusijos transporto ministerija.
„Tačiau kalbant apie nacionalinį saugumą, labai dažnai pasitaiko situacijų, kai kažkas atsitinka ir FSB agentams reikia gauti šiuos duomenis praktiškai per valandą, kad išaiškintų nusikaltimą arba užkirstų jam kelią“, – aiškino ji, pridurdama, kad „niekas nesiruošia stebėti šių duomenų nuo ryto iki vakaro“.
Priešiškų žvalgybos tarnybų susidomėjimą keliančio asmens charakteristika
Valstybės saugumo departamentas atkreipia dėmesį, kad, padidėjus įtampai dėl Rusijos karo Ukrainoje, išaugo rizikos ir keliaujantiems į Rusiją ir Baltarusiją. Rusijos ir Baltarusijos žvalgybos tarnybos imasi aktyvesnių veiksmų bandydamos verbuoti į Rusiją ir Baltarusiją atvykstančius Lietuvos piliečius.
Efektyvios Lietuvos žvalgybos institucijų taikomos kontržvalgybinės priemonės apsunkino priešiškų valstybių žvalgybų galimybes vykdyti veiklą Lietuvoje, todėl priešiškų valstybių tarnybos paskutiniais metais aktyviai veikia iš savo teritorijos – kontaktus su Lietuvos piliečiais užmezga ir bando verbuoti tuo metu, kai jie lankosi Rusijoje arba Baltarusijoje.
Rusijos teritorijoje operacijas prieš Lietuvos piliečius vykdo visos trys Rusijos žvalgybos tarnybos: Užsienio žvalgybos tarnyba (SVR), Federalinė saugumo tarnyba (FSB) ir Ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausioji valdyba (GRU). Svarbiausia Rusijos sąjungininkė, vykdanti žvalgybą prieš Lietuvą, yra Baltarusija. Šių valstybių tarnybos aktyviai bendradarbiauja tarpusavyje ir teikia pagalbą.
Tarp pagrindinių verbavimo taikinių yra asmenys, kurie turi galimybę nuolat lankytis Rusijoje ar Baltarusijoje. Atrenkant potencialų taikinį, yra įvertinamos ne tik asmens galimybės rinkti ir teikti informaciją, tačiau ir jo motyvacija bendradarbiauti, arba, tarnybų manymu, asmens pažeidžiamumas. Prioritetas teikiamas tiems asmenims, kurie dėl galimų sąsajų su Rusija ar Baltarusija ir ideologinių motyvų galėtų būti palankūs šių valstybių režimams.
Pažymėtina, kad priešiškų valstybių žvalgybos domisi ne vien tik prieiga prie įslaptintos informacijos turinčiais ar aukštas pareigas užimančiais asmenimis. Pastebima tendencija, kad Rusijos žvalgybos tarnybos verbuoja visus, kuriuos gali užverbuoti, ir tik vėliau sprendžia, kokiais tikslais galėtų panaudoti agentus, pavyzdžiui, vizualinei informacijai rinkti, propagandai platinti, ryšininko užduotims vykdyti, paramai kitose operacijose.
Siekdamos užmegzti kontaktą su asmeniu, tarnybos gali imtis įvairių agresyvių priemonių: sumodeliuoti incidentą su teisėsaugos, migracijos ar kitomis institucijomis, konfliktus su nusikaltėliais, dėl biurokratinių priežasčių grasinti apriboti galimybes atvykti į Rusiją ar Baltarusiją.
Valstybės saugumo departamentas ragina į Rusiją ir Baltarusiją keliaujantiems Lietuvos piliečiams būti budriems ir atsakingiems.
Gyventojai, kurie turi informacijos apie priešiškus veiksmus prieš Lietuvos valstybę ir bandymus kenkti jos interesams, raginami susisiekti su Valstybės saugumo departamentu (pranesk@vsd.lt arba 8 700 70 007).
Vladimiras Kara Murza, Rusijos opozicionierius
Maskva, balandžio 23 d. (dpa-ELTA). Rusijos teismas nurodė suimti šalies opozicijos politiką Vladimirą Kara-Murzą dėl neva melagingos informacijos apie Rusijos ginkluotąsias pajėgas skleidimo. Tai penktadienį pranešė naujienų agentūra „Interfax“, kuria remiasi dpa.
Teismas nurodė suimti 40-metį V. Kara-Murzą iki birželio 12 dienos. Jo advokatas Vadimas Prochorovas pranešė, kad šį nuosprendį apskundė. Rusijoje už bet kokios tariamai melagingos informacijos apie šalies karo veiksmus Ukrainoje skleidimą numatyta baudžiamoji atsakomybė.
Rusijos teisingumo ministerija taip pat įtraukė opozicionierių į „užsienio agentų“ sąrašą. Vos prieš kelias dienas dėl tariamo nepaklusimo policijos pareigūnams jam buvo skirta 15 dienų arešto bausmė.
V. Kara-Murza yra žinomas Rusijos prezidento Vladimiro Putino kritikas. Politikas ir žurnalistas per plauką liko gyvas po dviejų mįslingų apnuodijimų, kuriais jis kaltina Rusijos federalinę saugumo tarnybą (FSB).
Ukrainos slaptoji tarnyba
Kyjivas, kovo 20 d. (ELTA). Rusijos verslo ir politikos elito gretose formuojasi grupelė įtakingųjų, kurie oponuoja prezidentui Vladimirui Putinui ir galimai planuoja jį likviduoti, skelbia Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdyba, kurią cituoja „Ukrainska Pravda“.
Šių įtakingųjų tikslas esą kuo greičiau nušalinti V. Putiną ir atkurti dėl karo Ukrainoje nutrauktus ekonominius ryšius su Vakarų valstybėmis.
„Dalis Rusijos politinio elito V. Putino įpėdiniu mato Federalinės saugumo tarnybos (FSB) direktorių Aleksandrą Bortnikovą. Būtent šis pareigūnas pastaruoju metu pateko į Rusijos diktatoriaus nemalonę. Oficialioji FSB vadovo nuopuolio priežastis – lemtingos klaidos kare prieš Ukrainą, nes A. Bortnikovas ir jo vadovaujamas departamentas buvo atsakingi už Ukrainos gyventojų nuomonės bei Ukrainos kariuomenės pajėgumų analizę.
Yra žinoma, kad pats A. Bortnikovas ir keli kiti įtakingi Rusijos elito atstovai svarsto įvairias galimybes, kaip pašalinti V. Putiną iš valdžios. Neatmetama apsinuodijimo, staigios ligos ar kitokio „nelaimingo atsitikimo“ galimybė,“ – teigiama žvalgybos pranešime.
Ukrainos žvalgyba pastebi, kad šie procesai yra galimai susiję su neseniai nutekėjusiais duomenimis apie čečėnų dalinių vietą Kyjivo šiaurėje.
Rusijos ir Baltarusijos valdantieji režimai didina spaudimą nesisteminės opozicijos organizacijoms, kurios dėl didelio valdžios ir teisėsaugos spaudimo bei persekiojimo veiklą perkelia į užsienio valstybes. Šios valstybės pritraukia Rusijos ir Baltarusijos teisėsaugos institucijų, propagandą skleidžiančių žurnalistų ir žvalgybos tarnybų dėmesį.
Rusijos žvalgybos tarnybos, ypač Rusijos FSB, aktyviai veikia prieš opozicijos organizacijas ir aktyvistus tiek Rusijos teritorijoje, tiek užsienyje. Pagrindinis Rusijos žvalgybos tarnybų padalinys, dirbantis prieš Rusijos opozicijos aktyvistus, yra FSB Konstitucinės santvarkos ir kovos su terorizmu tarnybos Konstitucinės santvarkos apsaugos valdyba. Ji atsakinga už politinių, visuomeninių, religinių, ekstremistinių organizacijų ir procesų Rusijoje priežiūrą ir kontrolę. Šios FSB valdybos pareigūnai vykdo opozicijos aktyvistų sekimą, klausosi telefoninių pokalbių, siekia infiltruotis į jų artimą aplinką, organizuoja provokacijas ir netgi pasikėsinimus į gyvybę. 2020 m. šios valdybos pareigūnai organizavo bandymą nužudyti Rusijos opozicijos lyderį A. Navalną.
Lietuva yra viena iš pagrindinių Rusijos opozicijos aktyvistų emigracijos krypčių. Lietuvoje gyvena keli šimtai prieglobstį gavusių Rusijos piliečių, taip pat asmenų, kurie nesikreipia dėl specialaus statuso, tačiau užsiima politine ar žurnalistine veikla. Lietuvoje nuolat lankosi Rusijos valdžiai oponuojančių politinių, visuomeninių ir žiniasklaidos organizacijų atstovai iš Rusijos ar ES valstybių, vyksta Rusijos opozicionierių renginiai. Rusijos žvalgybos tarnybas domina informacija apie Lietuvoje gyvenančius Rusijos opozicionierius ir jų organizacijas, veiklos kryptis ir planuojamus veiksmus, naujus projektus. Rusijos žvalgybos tarnybos gali siekti infiltruoti agentus į Lietuvoje veikiančias Rusijos opozicines organizacijas, į Lietuvą deleguoti žvalgybos darbuotojus su netradicine priedanga, kibernetinėmis priemonėmis skverbtis į opozicijos aktyvistų ir organizacijų IT sistemas. Tikėtina, kad, augant politinėms represijoms Rusijoje ir didėjant politinių emigrantų iš Rusijos skaičiui, didės ir Rusijos žvalgybos tarnybų dėmesys Lietuvoje esantiems opozicijos aktyvistams.
Šnipų paieška. Slaptai.lt nuotrauka
Nuo politinės krizės Baltarusijoje pradžios, kai Lietuva tapo vienu iš Baltarusijos politinės opozicijos veiklos centrų, auga Baltarusijos žvalgybos tarnybų aktyvumas Lietuvoje. Baltarusijos žvalgybos tarnybos dalyvauja suvaldant politinę krizę, identifikuoja politinę opoziciją ir ją remiančius asmenis, siekia juos įbauginti, o surinktą žvalgybos informaciją naudoja jų, kaimyninių valstybių ir jų žvalgybos tarnybų diskreditavimo ir propagandos kampanijose. Baltarusijos žvalgybos tarnybos neapsiriboja tik žvalgybos informacijos rinkimu ir vis agresyviau veikia prieš Baltarusijos režimo oponentus Baltarusijoje ir užsienyje. Labai tikėtina, kad Baltarusijos žvalgybos tarnybos suplanavo ir įvykdė „Ryanair“ lėktuvo, skridusio iš Atėnų į Vilnių, nukreipimą į Minsko oro uostą, kad sulaikytų Lietuvoje gyvenusį Romaną Protasevičių.
Baltarusijos valstybės saugumo komitetas (KGB) baltarusių diasporai ir Baltarusijos politinei opozicijai Baltarusijoje ir užsienyje diskredituoti išnaudoja Lietuvos piliečius, skleidžiančius Baltarusijos režimui palankų naratyvą. KGB stebi Lietuvoje gyvenančius Baltarusijos opozicijos aktyvistus, renka apie juos informaciją, fiksuoja jų veiklą ir ieško svertų daryti jiems poveikį. Prieš opoziciją veikia ne tik KGB, bet ir Baltarusijos vidaus reikalų ministerijai pavaldžios tarnybos (pavyzdžiui, GUBOPIK – Vyriausioji kovos su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija valdyba), ir Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausioji žvalgybos valdyba (GRU). Be to, Baltarusijos žvalgybos tarnybos, veikdamos prieš politinę opoziciją, bendradarbiauja su Rusijos žvalgybos tarnybomis.
Labai tikėtina, kad artimoje perspektyvoje Baltarusijos žvalgybos tarnybų žvalgybos ir ardomoji veikla prieš Baltarusijos politinę opoziciją ir diasporą intensyvės, o užsienio valstybės, iš kurių aktyviausiai veikia opozicija, išliks propagandos, diskreditavimo ir dezinformacijos kampanijų taikiniais.
A. NAVALNUI LANKANTIS LIETUVOJE JĮ SEKĖ IŠ RUSIJOS ATVYKĘ ASMENYS
Romašinas ViačeslavasMalikovas Andrejus
Rusijos valdžios institucijos ir žvalgybos tarnybos A. Navalną ir jo organizaciją vertina kaip pavojingiausią opozicinę jėgą, kuri gali stipriai paveikti Rusijos politinius procesus. Dėl to A. Navalnas dar iki pasikėsinimo į jo gyvybę buvo persekiojamas ne tik Rusijoje, bet ir užsienio valstybėse.
2019 m. balandį ir spalį, A. Navalnui lankantis Lietuvoje, tuo pačiu metu ir tam pačiam laikotarpiui paskui jį iš Rusijos atvyko keturių Rusijos piliečių grupė, kurios užduotys Lietuvoje buvo stebėti A. Navalną ir jo aplinką.
Tuo pačiu metu kaip A. Navalnas jie lankėsi ir kitose ES valstybėse. Šie Rusijos piliečiai oficialiai deklaravo, kad yra pensininkai ir į Europos Sąjungą atvyko kaip turistai. Visi asmenys buvo susiję su Rusijos Riazanės mieste veikiančia privačių detektyvų agentūra „Tenj“ (rus. Тень) ir praeityje turėjo darbo Rusijos teisėsaugos bei karinėse institucijose patirties.
Rusijos žvalgybos tarnybos, siekdamos sumažinti rizikas nesėkmės atveju, užsienio operacijose dažnai naudoja įvairius tarpininkus ir netiesiogiai su žvalgybomis susijusius asmenis, įmones ar organizacijas.
Zarubinas AleksandrasBorzunovas Aleksandras
Pastaraisiais metais Vakarų žvalgybos atskleidė ne vieną Rusijos tarnybų specialiąją operaciją, kai buvo pasikėsinta į Rusijos režimui oponuojančius ar dėl kitų priežasčių neįtikusius asmenis Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje, Bulgarijoje ir kitose Vakarų valstybėse.
Rusijos žvalgybos planuojamos ir įvykdytos operacijos rodo, kad Rusijos politinė vadovybė ir žvalgybos tarnybos su šių operacijų įgyvendinimu ir galimu atsaku susijusias rizikas vertina kaip priimtinas.
Informacijos šaltinis – VSD.lt
Portretinėse nuotraukose: A. Navalną Lietuvoje sekę Rusijos piliečiai: Aleksandras Borzunovas (g. 1976), Viačeslavas Romašinas (g. 1973), Andrejus Malikovas (g. 1977), Aleksandras Zarubinas (g. 1982)
Kovo 3 dieną britų leidinys „The Times“ pranešė, kad į Ukrainos prezidento Volodymiro Zelenskio gyvybę buvo kėsintasi net tris sykius. Nužudyti V.Zelenskį pavesta dviems viena nuo kitos nepriklausomoms grupės – R.Kadyrovo smogikams ir kariams iš „Wagner“ struktūrų.
Manoma, kad Ukrainos žvalgybos sėkmei apsaugant šalies preziedentą įtakos turėjo ir nutekėjusi informacija iš Rusijos slaptųjų tarnybų (omenyje turima ir FSB), nes tarp Rusijos žvalgybų karininkų esama tokių, kurie nepritaria Kremliaus karinei operacijai prieš Ukrainą.
Beje, R.Kadyrovo elitinių žudikų grupė jau sunaikinta. Likviduoti ir smogikai iš „Wagner“ struktūrų (jie Ukrainoje tykojo apie šešias savaites, laukdami progos nušauti V.Zelenskį). Jie irgi likviduoti.
Ukrainos SBU mano, kad Kijeve šiuo metu dar slapstosi apie 400 rusų smogikų, kuriams duotas įsakymas nužudyti V.Zelenskį.
Informacijos šaltinis – „The Times”, gordonua.com ir slaptai.lt
FSB jus seka
Vašingtonas, sausio 20 d. (AFP-ELTA). JAV finansų departamentas ketvirtadienį paskelbė sankcijas keturiems ukrainiečiams, kurie, jo teigimu, dalyvauja Rusijos žvalgybos tarnybos FSB operacijose, kuriomis siekiama pakenkti Ukrainos vyriausybei ir ekonomikai.
Keturi asmenys, iš kurių du yra dabartiniai parlamento nariai ir du buvę pareigūnai, „veikia Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) nurodymu“ ir „užsiima Rusijos vyriausybės vadovaujama įtakos veikla, kuria siekiama destabilizuoti Ukrainą“, nurodė JAV iždas.
Du įstatymų leidėjai, kuriems buvo paskelbtos sankcijos, Tarasas Kozakas ir Olehas Vološynas, priklauso Viktoro Medvedčuko politinei partijai. Šis su Maskva susijęs politikas jau įtrauktas į JAV juodąjį sąrašą „dėl jo vaidmens kenkiant Ukrainos suverenitetui 2014 metais“.
JAV finansų departamentas pavadino T. Kozaką ir O. Vološiną FSB „marionetėmis“, nes, pasak jo, T. Kozakas naudojasi savo kontroliuojamais televizijos kanalais, siekdamas sumenkinti Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vyriausybę.
Abu vyrai, pasak departamento, dalyvavo dezinformacijos kampanijose, nukreiptose į JAV prezidento rinkimus 2020 metais, kurioms vadovavo Rusijos žvalgyba.
FSB intrigos
Sankcijos taip pat skirtos buvusiam Ukrainos pareigūnui Volodymyrui Olijnykui, kuris, pasak Iždo departamento, persikėlė į Rusiją ir bendradarbiavo su Maskva, kenkdamas svarbiai Ukrainos infrastruktūrai; taip pat buvusiam aukštam Ukrainos nacionalinio saugumo pareigūnui Vladimirui Sivkovičiui, kuris, kaip manoma, aktyviai rėmė Rusijos vykdomą Krymo regiono kontrolę po jo užgrobimo 2014 metais.
Teigiama, kad V. Sivkovičius irgi dalyvavo FSB dezinformacijos operacijose prieš JAV, susijusiose su 2020 metų rinkimais.
„Šiuo veiksmu siekiama nusitaikyti, išryškinti ir pakirsti Rusijos destabilizavimo pastangas Ukrainoje“, – sakė JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas, šiuo metu esantis Europoje ir dalyvaujantis derybose su sąjungininkais dėl Ukrainos krizės.
A. Blinkenas pabrėžė, kad ketvirtadienį paskelbtos sankcijos yra „atskiros ir skirtingos“ nuo priemonių, kurias JAV ir sąjungininkai parengė Rusijai, jei ji įsiveržtų į Ukrainą.
Nebesuprantu šiandieninio Pasaulio. Galite mane pravardžiuoti kaip tik norite, tačiau nebijau prisipažinti – nebesuvokiu, kur galėčiau rasti bent vieną padorią valstybę?
Praėjusiuose komentaruose daug dėmesio skyriau Amerikai. Šiame komentare žvilgtelėsiu į Didžiąją Britaniją. Gal ji – sąžininga ir principinga?
ELTA praneša štai ką: Jungtinė Karalystė ir kitos Didžiojo septyneto (G7) šalys įspėjo Maskvą apie „sunkias pasekmes“, jei ši įsiverš į Ukrainą. Iš tų įspėjimų kaip iš ožio – pieno. Bet tegul. Geriau tiek, negu visai nieko. Juolab kad JK premjeras Borisas Džonsonas (Johnsonas) energingai teigė ieškosiąs „diplomatinių ir ekonominių“ pasipriešinimo Rusijos „agresijai“ priemonių. Ar jų ras – nežinia, greičiau neras. Bet tegul ieško. Juk reikia imituoti, jog dirbi. Reikia apsimesti, jog ieškoma išeičių. O JK gynybos sekretorius Benas Wallace’as leidiniui „Spectator“ net priminė, kad „ji (Ukraina) nėra NATO narė, tad mažai tikėtina, kad kas nors į Ukrainą nusiųs karių“.
„Neturėtume meluoti žmonėms, kad imsimės tokių veiksmų. Ukrainiečiai tai žino“, – kalbėjo britų gynybos sekretorius.
Borisas Johnsonas. EPA – ELTA nuotr.
Taip, meluoti – negražu. Bet juk Londonas gudrauja. Tiksliau tariant – meluoja. Ukraina nėra NATO narė. Tačiau oficialusis Londonas yra įsipareigojęs saugoti Ukrainos teritorinį vientisumą. Jeigu Ukrainą užpuolė – ginkite ją visomis priemonėmis, taip pat ir jėga. Kodėl neprisimenate 1994-ųjų metų gruodžio 5-osios dienos, kai buvo pasirašytas garsusis Budapešto memorandumas? Kas jame brūkštelėta, pone gynybos sekretoriau? Ukrainos, JAV, Didžiosios Britanijos ir Rusijos lyderiai saugos Ukrainos teritorinį vientisumą, jei Kijevas atsisakys branduolinės ginkluotės. Tą dokumentą nuo britų, beje, pasirašė premjeras Džonas Meidžoras (John Major), nuo JAV – prezidentas Bilas Klintonas (Clinton). Tad kodėl nesaugojate Ukrainos?
Man regis, Londonas ne tik išdavė Ukrainą, bet gėdingai slepia savo išdavystę. Jei Didžioji Britanija būtų padori valstybė, britų kariai drauge su amerikiečiais būtų permesti į Ukrainą dar tą pačią dieną, kai „žalieji žmogeliukai“ veržėsi į Krymą. Ar ne taip, pone gynybos sekretoriau? O gal Londonas viešai prisipažino atšaukiantis 1994-ųjų įsipareigojimus? Tuomet grąžinkite Ukrainai iš jos išviliotus branduolinius ginklus ir dar išmokėkite milijardines baudas su milžiniškais procentais už sulaužytus įsipareigojimus. Juk taip nutinka padorių kompanjonų draugijose, kai vienas iš sandorio atstovų sulaužo duotą žodį?
Neseniai BNS paskelbė Europos politikos analizės centro (CEPA) viceprezidento Edvardo Lukaso (Edward Lucas) straipsnį „Kalbėtis su Rusija reikia, tačiau būtina turėti aiškų tikslą“. Ką šiose pastabose akcentavo britų politikos apžvalgininkas? Tekstas svarbus, nes svarstoma, kaip reaguoti į Kremliaus ultimatumus, jog NATO privalantis ne tik atsisakyti plėtros į Rytus, bet ir, vaizdžiai tariant, susitraukti iš savo gretų išmetant Baltijos šalis ir Lenkiją. Britas E. Lukasas retoriškai klausia, kodėl Sovietų Sąjungą garbinantis V. Putinas laužo Helsinkyje 1975-aisiais metais tos pačios SSRS pasirašytus susitarumus, bylojančius, jog sienos tarp valstybių gali būti keičiamos tik taikiu būdu, sutarus abiem pusėm. Gyvybiškai svarbus brito argumentas. Tačiau kodėl britų apžvalgininkas nė žodeliu neprisimena dar vieno svarbaus argumento – 1994-aisiais pasirašyto Budapešto memorandumo? Gėda prisipažinti, jog Londonas labai panašus į Kremlių: tiek vieni, tiek kiti nesilaiko savo įsipareigojimų. Tik vienas piktas, agresyvus, kandžiojasi, kitas – kaimynų šiandien neterorizuoja…
O dabar noriu pacituoti štai tokius žodžius: “Privalote suprasti, kad Vakarų politikai – pragmatikai, ir aš Jums garantuoju, kad dėl Lietuvos jie su atominį ir bakteriologinį ginklą turinčia Rusija nekariaus. Būtent todėl visų pirma reikia pasikliauti savo jėgomis ir neturėti iliuzijų – “mūsų tai nepalies” arba “Vakarai mums padės”. Gerai pažįstu Rusiją ir tuos, kurie dabar yra Kremliuje, ir aš Jums sakau: “Jus tai palies”. Aš šiek tiek pagyvenau Vakaruose, ir man pakako, kad suprasčiau: “Vakarai jums nepadės”.
Taip šių eilučių autoriui 2003-aisiais atsakė Londone prieglobstį gavęs Rusijos slaptųjų tarnybų karininkas Aleksandras Litvinenka.
Aleksandras Litvinenka ligoninėje. Paskutinės gyvenimo dienos. AP, ELTA
Su Aleksandru Litvinenka nebuvau susitikęs. Tačiau jo kaip į Vakarus pabėgusio Rusijos slaptųjų tarnybų darbuotojo veikla susidomėjau tuomet, kai šis Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FST) karininkas ėmė tvirtinti, jog gyvenamieji namai Buinakske, Maskvoje ir Volgodonske 1999-ųjų rugsėjo mėnesį susprogdinti ne čečėnų, bet tuometinės Kremliaus vadovybės užsakymu, kad V. Putinas formaliai galėtų pradėti naują karinę kampaniją prieš čečėnus. O kai viena čečėniška internetinė svetainė 2003-aisiais metais paskelbė, jog Londone nuo Rusijos prezidento Vladimiro Putino keršto besislapstantis perbėgėlis A. Litvinenka viešai atsakinėja į jam elektroninio pašto pagalba atsiųstus klausimus, nedelsdamas nusiunčiau savuosius. Po kelerių valandų sulaukiau atsakymo, kuris paliko gilų įspūdį. A. Litvinenka tvirtino, jog, iškilus bėdai, Vakarai tokioms valstybėms kaip Lietuva nepadės. Tiksliau tariant, padės tik kalbomis, tik žodžiais.
A. Litvinenka atkreipė dėmesį dar į tokį argumentą: “Reikia suprasti, kad net įstojimas į NATO ir Europos Sąjungą negarantuoja šimtaprocentinės apsaugos nuo agresijos ir kišimosi į vidaus reikalus iš Rusijos pusės, jeigu pačioje Rusijoje situacija plėtosis pagal blogiausią variantą”.
Rusijos žvalgybininkas Aleksandras Litvinenka, apkaltinęs Vladimirą Putiną gyvenamųjų namų sprogdinimais Rusijoje, kad ši turėtų pretekstą pradėti karą prieš Čečėniją. A.Litvinenka buvo nunuodytas radioaktyviuoju poloniu.
2006-ųjų metų lapkričio mėnesį A. Litvinenką Londone nunuodijo radioaktyviuoju poloniu (nebepriminsiu, kas yra šios žmogžudystės užsakovai; visi puikiai žinome). Labai atidžiai sekiau, kaip Didžiosios Britanijos slaptosios tarnybos ir teisėsauga narpliojo šią rezonansinę bylą. Iš Didžiosios Britanijos politikų tribūnų skambėjo daug grasinimų, perspėjimų, raginimų: Kremlius privalo būti griežtai nubaustas, turės patirti rimtų nemalonumų, britų Karalystė nedovanos tokio išpuolio…
Gražiai kalbėjo Londonas. Bet juk melavo. Apart kelių smulkių sankcijų iešmininkams britai nedrįso rimtai pamokyti pono V. Putino. Po bandymų Solsberyje 2018-aisiais metais nunuodyti į Vakarus pasitraukusį Rusijos slaptųjų tarybų karininką Sergejų Skripalių, – vėl jokių rimtų pasekmių nepajuto nei V.Putinas, nei jo aplinka. Nors patikinimų, jog štai dabar Didžioji Britanija tikrai duos rimtą atkirtį, – vėl būta. Bet Londonas ir vėl melavo.
Štai kokie liūdni šiandien mano prisiminimai bei sugretinimai. Belieka viltis, jog A. Litvinenka vis tik klydo, pesimistiškai žvelgdamas į Vakarus…
