Galimybių pasų patikra. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Pirmadienį nuo galimybių paso reguliavimo nukentėję studentai Konstituciniam Teismui pateikė 112 tūkst. gyventojų parašų, kurie buvo surinkti pasirašant Peticiją dėl galimybių paso veikimo stabdymo.
Tiek žmonių kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą, prašydami pasinaudoti savo išskirtiniu teisiniu statusu ir kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl galimybių paso atitikimo Konstitucijai įvertinimo.
Kadangi valstybės vadovas į Konstitucinį Teismą nesikreipė, o Vyriausybė sustabdė galimybių paso veikimą, tačiau jis gali būti vėl sugrąžintas, galimybių paso teisėtumo klausimas lieka aktualus.
Pirmadienį peticijos tekstą su parašais įteikė teisės studentas Kęstutis Juočeris su bendramoksliais. Jie Konstitucinio Teismo prašonenutraukti pradėtos teisenos ir nagrinėti atitinkamų Vyriausybės nutarimo nuostatų, susijusių su galimybių pasu, konstitucingumą.
Studentų nuomone, nutraukti konstitucinę bylą būtų neteisinga, nes nuo galimybių paso reguliavimo nukentėjo daug skirtingų grupių žmonių.
„Manytina, kad peticijos tekstas, parašai ir prie jos pateikti pasirašiusiųjų komentarai taip pat gali pasitarnauti ir Konstituciniam Teismui kaip liudijimas, jog Lietuvos visuomenėje esama plataus nepritarimo vadinamojo galimybių paso mechanizmui. Klausimas yra aktualus gyventojams ir šio aktualumo neprarado Vyriausybei galimybių pasą panaikinus, tačiau kartu viešai deklaruojant intencijas galimybių pasą galimai grąžinti ateityje“, – rašo peticijos iniciatoriai.
Peticijos iniciatorė, muzikologė Vita Gruodytė sako, kad, be įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios, yra ir teisminė valdžia, kurios pareiga užtikrinti, kad pirmosios dvi nenusižengtų teisės viršenybės principui. Konstitucinis Teismas. Slaptai.lt nuotr.
„Šie 112 tūkst. peticijos signatarų iki šiol negavo atsakymo į klausimą dėl galimybių paso atitikimo Konstitucijai. Iš viešųjų diskusijų akivaizdu, kad tai aktualu ir daugybei kitų žmonių. Tikimės, kad, nepaisant formalistinio galimybių paso panaikinimo, Konstitucinis Teismas į šį klausimą atsakys“, – sako V. Gruodytė.
Paskutinėmis praėjusių metų dienomis prezidentui G. Nausėdai žinomi Lietuvos kultūros ir sporto žmonės perdavė peticiją, kuria prašė kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad šis įvertintų galimybių pasą įvedusių Vyriausybės nutarimų atitiktį Konstitucijai ir įstatymams.
Prezidentas tuomet teigė į Konstitucinį Teismą pats nesikreipsiąs, tačiau prašysiąs maksimaliai greitai nagrinėti jau pateiktą bylą.
Galimybių pasų patikra. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Šeštadienį šalyje nustoja veikti galimybių pasas, tačiau prekybos vietose ir toliau išlieka srautų valdymo ir kiti sveikatos saugos reikalavimai.
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) parengtame ir šį trečiadienį Vyriausybėje patvirtintame projekte numatyta, kad kontaktiniu būdu teikiamoms paslaugoms, ūkinei veiklai, prekybai, renginiams ir susibūrimams ir toliau galios valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatyti saugumo reikalavimai.
Parduotuvėms, turgavietėms ir kitoms prekybos vietoms, esančioms uždaroje erdvėje, nustatytas reikalavimas užtikrinti 15 kv. m prekybos plotą vienam lankytojui arba vienu metu aptarnauti ne daugiau kaip vieną asmenį.
Vis dėlto Ministrų Kabinetas neatmeta, kad atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją ir esant poreikiui prie galimybių paso taikymo bus galima grįžti.
ELTA primena, kad planams atsisakyti šio dokumento taikymo pirmadienį pritarė ir Vyriausybės sudaryta Nepriklausomų ekspertų patariamoji taryba (NEPT), kadangi mokslininkų pateikti duomenys rodo, jog dėl omikron atmainos plitimo galimybių paso kaip epidemiologinės kontrolės priemonės funkcija yra reikšmingai sumažėjusi ir vis didesnę svarbą įgyja asmeninės apsaugos priemonės – vakcinacija, respiratorių dėvėjimas, kontaktų mažinimas.
Galimybių pasas buvo įvestas praėjusių metų gegužę, siekiant pasiskiepijusiems asmenims sušvelninti tuo metu galiojusius dėl pandemijos įvestus ribojimus.
Šį dokumentą galėjo gauti imunitetą nuo COVID-19 įgiję arba neigiamą testo rezultatą turintys asmenys, taip jiems sudarant galimybes lankytis didesniuose prekybos centruose, viešojo maitinimo įstaigose ir naudotis kitomis paslaugomis.
Galimybių pasas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Svarstydamas, ar galimybių pasas šalies verslui buvo daugiau naudingas nei žalingas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius sutiko, kad griežtesni ribojimai būtent nepasiskiepijusiems asmenims lėmė tam tikrą pardavimų sumažėjimą, tačiau taip pat išsaugojo ir žmonių gyvybes.
„Verslas skaičiuoja per piniginę prizmę. Aišku, kad tam tikrų prekybos praradimų buvo. Jie buvo ir biudžetui, nes ir pridėtinės vertės mokesčio buvo mažiau surinkta. Dabar vartojimas klesti. Bet kaip įvertinti žmogaus gyvybę? Kaip mes ją vertinsime, 100 tūkst. eurų Rytų europiečio, 1 mln. Vakarų europiečio? Lietuvos sąlygomis galimybių pasas išsaugojo, aš manau, ne vieną tūkstantį gyvybių“, – portalui 15min.lt kalbėjo V. Janulevičius.
Jis pažymėjo, kad šalyje vykdyta pandemijos valdymo politika lėmė, jog Lietuvoje ekonominiai praradimai buvo vieni iš mažiausių ES lygiu. Pramonininkų atstovas atkreipė dėmesį, kad skaičiuojant ekonominius praradimus, būtina atsižvelgti ir į tai, jog prarastos žmonių gyvybės taip pat reiškia ir ekonominius praradimus.
„Vis tiek mes vertiname palankiai, nes kiekviena išsaugota gyvybė yra tas pats indėlis į Lietuvos ekonomiką, galimybė toliau kurti pridėtinę vertę“, – tvirtino jis.
Todėl LPK vadovas mano, kad sprendimas šalyje įvesti galimybių pasą buvo pozityvus žingsnis.
„Tie, kas taip nemano, vadinasi, jų aplinkoje niekas nemirė. Mes turėjome savo atvejų ir manome, kad tai buvo teisingas sprendimas“, – įsitikinęs V. Janulevičius.
ELTA primena, kad Vyriausybės sudaryta Nepriklausomų ekspertų patariamoji taryba (NEPT), pirmadienį aptarusi galimybių paso poveikį pandemijos valdymui, jo taikymo perspektyvas, pritarė šio dokumento taikymo sustabdymui. Galutinis sprendimas bus priimtas Vyriausybės posėdyje.
Apie planus priimti sprendimą dėl galimybių paso atsisakymo penktadienį užsiminė premjerė Ingrida Šimonytė. Pasak jos, apie tai, kokie reikalavimai verslui galėtų pakeisti galimybių pasą, buvo diskutuojama pastarąsias kelias savaites.
Tuo metu Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė pirmadienį teigė, kad, sustabdžius galimybių paso taikymą, planuojama įvesti kitus ribojimus, pavyzdžiui, žmonių skaičiaus ribojimą. Pasak jos, asmeninės apsisaugojimo priemonės yra respiratorių dėvėjimas, dezinfekcija, svarbia pandemijos valdymo priemone išlieka ir vakcinacija. Vyriausybės kanclerė taip pat atkreipė dėmesį, kad atsisakius galimybių paso planuojama taikyti kitas priemones, pavyzdžiui, ploto ribojimą.
Tuo metu prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė antradienį tvirtino, kad įvertinant bendrą galimybių paso efektą, būtina atsižvelgti ne tik į epidemiologinį šio įrankio poveikį, tačiau ir į tai, kaip jis veikia ekonomiką, visuomenės psichologinę savijautą bei įtaką pasitikėjimui valdžios institucijomis. Ji neatmeta, kad į galimybių paso vertinimą įtraukiant ir šiuos kriterijus, bendrą jo įtaką galbūt galima vertinti netgi labiau neigiamai nei teigiamai.
„Kai kalbame apie bendrą naudingumą, mes turime įvertinti galimybių paso poveikį ne tik iš epidemiologinio, ne tik iš visuomenės sveikatos kampo, bet ir poveikį verslui, žmonių emocinei būklei, socialinei sanglaudai, ir kas labai svarbu – pasitikėjimui valdžios institucijomis. O čia jau naudingumo koeficientas dingsta ir galime įžvelgti ir tam tikrų žalos dalykų“, – „Žinių radijui“ kalbėjo I. Segalovičienė.
Svarstydama, kokiomis sąlygomis galimybių paso taikymas galėtų būti grąžinamas, prezidento vyriausioji patarėja pažymėjo apskritai nematanti jokios vertės šio dokumento vėl įvesti omikron atmainos plitimo sąlygomis. Juo labiau, ji atkreipia dėmesį, kad šio dokumento panaudojimo galimybes ateityje gali lemti ir Konstitucinio Teismo nutarimas.
Galimybių pasų patikra. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Ministrų Kabineto nariai trečiadienį ketina priimti sprendimą atsisakyti nuo praėjusių metų gegužės šalyje veikusio galimybių paso. Apie tai, kad numatoma atšaukti šio pandemijos valdymo įrankio taikymą, penktadienį užsiminė premjerė Ingrida Šimonytė.
„Aš manau, kad Vyriausybės sprendimas dėl galimybių paso sustabdymo bus priimtas kitą trečiadienį“, – tuomet sakė I. Šimonytė.
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys antradienį kalbėjo, kad trečiadienį Vyriausybei apsisprendus dėl galimybių paso stabdymo, bus svarstoma įvesti taisykles numatančias srautų valdymą prekybos vietose. Ministras atkreipė dėmesį, kad, net ir atsisakius galimybių paso, savo svarbos nepraranda ir kitos ligi šiol taikytos pandemijos valdymo priemonės.
„Matyt, tikrai nesvarstome atsisakyti respiratorių renginiuose. Didesnę reikšmę, be abejo, turės ir medicininės kaukės, atstumai, rankų higiena, patarimai vengti susibūrimų“, – LRT radijui teigė A. Dulkys.
Planams atsisakyti šio dokumento taikymo pirmadienį pritarė ir Vyriausybės sudaryta Nepriklausomų ekspertų patariamoji taryba (NEPT), kadangi mokslininkų pateikti duomenys rodo, jog dėl omikron atmainos plitimo galimybių paso kaip epidemiologinės kontrolės priemonės funkcija yra reikšmingai sumažėjusi ir vis didesnę svarbą įgyja asmeninės apsaugos priemonės – vakcinacija, respiratorių dėvėjimas, kontaktų mažinimas.
Galimybių pasas buvo įvestas praėjusių metų gegužę, siekiant pasiskiepijusiems asmenims sušvelninti tuo metu galiojusius dėl pandemijos įvestus ribojimus.
Šį dokumentą gali gauti imunitetą nuo COVID-19 įgiję arba neigiamą testo rezultatą turintys asmenys, taip jiems sudarant galimybes lankytis didesniuose prekybos centruose, viešojo maitinimo įstaigose ir naudotis kitomis paslaugomis.
Galimybių pasų patikra prekybos centruose. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Vilnius, gruodžio 27 d. (ELTA). Du vyrais antrąją Kalėdų dieną bandė patekti į Vilniuje, Ozo gatvėje, esantį prekybos centrą su svetimais galimybių pasais.
Apie 16.29 val. 2003 m. gimęs jaunuolis prekybos centro apsaugos darbuotojui pateikė kito asmens, gimusio 1998 m., vardu išduotą galimybių pasą.
Po keliolikos minučių šiame prekybos centre su svetimu galimybių pasu bandė patekti ir 1972 m. gimęs vyras. Jis apie 16.45 val. prekybos centro apsaugos darbuotojui pateikė kito asmens, gimusio 1999 m., vardu išduotą galimybių pasą.
Vilniaus apskrities policija praneša, kad pradėti ikiteisminiai tyrimai.
Prie Prezidentūros susirinko basi tėčiai, protestuojantys prieš galimybių pasą vaikams. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Penktadienį prie Prezidentūros susirinko basi tėčiai, protestuojantys prieš galimybių pasą vaikams. Anot jų, mamos vis dar nesulaukia tinkamos Prezidentūros reakcijos, o vaikai ir toliau tampa politinių žaidimų įkaitais.
„Solidarizuojamės su mamomis. Tai parodomoji akcija, mamų darbo tęsimas. Mes stovime ne kaip vergai prieš ponus, o kaip vaikų balsas“, – kalbėjo protesto organizatorius Ričardas Lekavičius.
Prie keliasdešimties protestuojančių tėčių prisijungė kelios mamos. Keli asmenys nusiavė batus, norėdami parodyti savo bejėgiškumą. Į protestą atvyko ir policijos pajėgos, o priėjimas prie Prezidentūros buvo užtvertas.
Dar prieš protestą savo socialiniame tinkle „Facebook” renginio organizatorius teigė, kad tėčiai rinksis, siekdami apsaugoti savo vaikus nuo diskriminavimo.
„Mums visiems rūpi Lietuvos vaikų ateitis. Norime, kad vaikai augtų be diskriminacijos ir segregacijos, laisvoje demokratinėje šalyje. (…) Laiko iki Šv. Kalėdų liko visai nedaug. Šventės yra viltingas laikas. Norėtųsi, kad galimybes tiek per šventes, tiek po jų laisvai gyventi turėtų visi Lietuvos vaikai“, – teigiama R. Lekavičiaus pranešime.
Be to, penktadienį ryte protestuojantys tėčiai išplatino laišką prezidentui Gitanui Nausėdai, kuriame ragino atsisakyti galimybių paso ir reikalavo netrypti vaikų orumo.
„Nepritariame galimybių pasui, pabrėždami, kad pasirinkimo laisvė priklauso kiekvienam Lietuvos Respublikos piliečiui. Vis labiau jaučiame grėsmę: bandoma sugriauti tėvų ir vaikų tarpusavio ryšį, siekiama ardyti šeimų santarvę, vaikai tampa politinių žaidimų įkaitais. Už savo vaikų sveikatą ir auklėjimą esame atsakingi iki pilnametystės, tad kokios atsakomybės už savo sprendimus juos mokome, kai vakcina tampa bilietu į pramogas?” – rašoma tėčių laiške prezidentui. Basi tėčiai. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Ar mūsų kreipimasis ir noras susitikti yra mažiau reikšmingas už mamos, vienintelės sulaukusios Jūsų dėmesio ir pakviestos pasikalbėti, prašymą? Ar tradicinės vertybės ir jas puoselėjančios šeimos jau tapo nepageidaujamos mūsų valdose? Kuo virto prezidento priesaikos pažadas būti visiems lygiai teisingam?
Reikalaujame neleisti sutrypti mūsų vaikų orumo – surūšiuoti į geresnius ir prastesnius, turinčius ir neturinčius „galimybių“. Privalote mus išgirsti – VISI Lietuvos vaikai NORI ir TURI BŪTI suprasti, išklausyti. Vaikai neturi būti žeminami, iš jų negalima leisti tyčiotis”, – teigiama pranešime.
ELTA primena, kad dar lapkričio mėnesį Vyriausybė priėmė sprendimą nuo gruodžio 28 dienos vaikams nuo 12 metų įvesti galimybių paso reikalavimą. Vaikams nuo 12 metų įsigaliojo tos pačios taisyklės kaip šiuo metu nuo 16 metų – galimybių paso reikės einant į parduotuves, prekybos centrus, pramogų vietas, viešojo maitinimo įstaigas.
Reaguodamos dar į vykusius siūlymus įvesti reikalavimą, prie Vyriausybės rūmų susirinko basos mamos. Anot jų, galimybių paso įvedimas diskriminuotų dalį vaikų, sukeltų psichologinių problemų ypač jautriai paauglių amžiaus grupei.
Protesto organizatoriai ragino prie Vyriausybės palikti, organizatorių teigimu, prarastos vaikystės simbolį – vaikišką žaisliuką. Basomis kojomis ant šalto grindinio stovėdami protesto dalyviai simbolizavo savo bejėgiškumą. Basi tėčiai. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Mamos taip pat kreipėsi į šalies prezidentą Gitaną Nausėdą, prašydamos nelikti abejingam.
„Kuo nuoširdžiausiai kreipiuosi į šalies vadovą gerbiamą Gitaną Nausėdą. Jūs esate ir tėtis. Todėl tikriausiai sutiksite, jog vaikų supriešinimas negali tapti pandemijos valdymo pasekme. Prašome išgirsti mus, kaip išgirdote ir kitas mamas, protestuojančias prieš diskriminaciją. Gyvename demokratinėje šalyje, todėl kiekviena pasirinkta taiki protesto forma yra galima. Mes pasirinkome tokią. Nes esame tik moterys, tik mamos. Mūsų ginklai – nuoširdumas ir taikumas“, – socialiniuose tinkluose rašė viena iš renginio organizatorių Vitalija Jankauskaitė-Milčiuvienė.
Italijos policija panaudojo vandens patranką prieš uosto protestuotojus. EPA-ELTA nuotr.
Roma, spalio 18 d. (AFP-ELTA). Italijos policija pirmadienį panaudojo vandens patranką ir ašarines dujas prieš protestuotojus šiaurės rytiniame Triesto uoste po tris dienas trukusios demonstracijos dėl naujo privalomo COVID paso darbo vietose.
Dešimtys policininkų, apsiginklavusių riaušių malšinimo įranga, susidūrė su šimtais demonstrantų ir uosto darbuotojų, penktadienį pradėjusių blokuoti vieną iš įėjimų į uostą protestuojant prieš Italijos vadinamąjį Žaliąjį pasą.
„Laisvė, laisvė!“ – šaukė protestuotojai, kiti rėkė: „Mes nesmurtaujame, nuleiskit savo skydus“. Po kelių valandų konfrontacijos policijai pavyko atlaisvinti įėjimą nustūmus demonstrantus į netoliese esančią automobilių stovėjimo aikštelę.
Triesto uosto darbuotojai paskelbė streiką penktadienį, nors jiems buvo pasiūlyti nemokami COVID testai, o jų protestai pritraukė demonstrantus iš kitur.
Italijos policija. EPA-ELTA nuotr.
Žaliasis pasas, rodantis, kad asmuo yra paskiepytas, persirgęs arba jo COVID-19 testas neigiamas, nuo penktadienio privalomas visose darbo vietose Italijoje. Naujosios taisyklės sukėlė protestų bangą visoje šalyje, nors dauguma jų buvo nedideli ir nieko nesutrikdė. Vis dėlto Trieste per protesto įkarštį penktadienį į demonstraciją susirinko daugiau nei 6500 žmonių.
Nors daugiau nei 85 proc. vyresnių nei 12 metų italų yra gavę bent vieną skiepą ir tai leidžia gauti pasą, dar lieka iki trijų milijonų neskiepytų darbuotojų.
Lietuvių kalbos mokytoja Astra Genovaitė Astrauskaitė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Šeštadienį į įvairių protesto akcijų dalyvės ir organizatorės Astros Genovaitės Astrauskaitės surengtą dar vieną mitingą prieš COVID-19 ribojimus nepasiskiepijusiems gyventojams susirinko per pusšimtį žmonių. Renginio organizatoriai ragina valdžią atšaukti galimybių pasą bei kitus COVID-19 ribojimus.
Į mitingą susirinkę jo dalyviai mosuoja Lietuvos vėliavomis bei laiko plakatus, pasisakančius prieš Vyriausybės vykdomas prevencijos priemones. Protesto akciją stebi pareigūnai, incidentų kol kas neužfiksuota.
Sostinės savivaldybė suteikė leidimą mitinge dalyvauti iki 500 asmenų, protestuoti planuojama iki 15 valandos. Protesto akcijos dalyviai, mitingo organizatorės teigimu, iš Katedros aikštės ketina žygiuoti iki Seimo rūmų ir grįžti atgal, sustojant prie Vyriausybės.
,,Protestuosim prieš neatšaukiamą, nesibaigiantį karantiną, įvestą nepaprastąją padėtį“, – prieš kelias dienas savo paskyroje socialiniame tinkle ,,Facebook“ rašė A. G. Astrauskaitė. Ji taip pat nurodė, kad protesto akcija yra nukreipta prieš esą prievartinį reikalavimą dirbantiems žmonėms už savo pinigus testuotis bei, organizatorės teigimu, žmones segreguojančius galimybių pasus.
A. G. Astrauskaitės teigimu, Lietuvos vyriausybės siekiai prievarta žmones paskiepyti ir kitos priverstinės prevencijos priemonės nuo COVID-19 pažeidžia Konstituciją. Renginio organizatorė pridūrė, kad Vyriausybės vykdoma politika kelia visuomenės susipriešinimą.
ELTA primena, kad rugsėjo mėnesį Vilniaus rotušės aikštėje A. G. Astrauskaitės rengtas mitingas taip pat didelio gyventojų susidomėjimo nesulaukė. Į mitingą prieš COVID-19 ribojimus nepasiskiepijusiems gyventojams susirinko tik kelios dešimtys žmonių, nors Vilniaus miesto savivaldybė leidimą išdavė 700 dalyvių.
Rotušė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Šeštadienį Vilniaus Katedros aikštėje riaušėmis pasibaigusio mitingo organizatorė Atra Genovaitė Astrauskaitė rengia dar vieną mitingą prieš COVID-19 ribojimus nepasiskiepijusiems gyventojams.
Sostinės savivaldybė suteikė leidimą mitingą rengti šeštadienį 12-15 val., jame galės dalyvauti iki 500 asmenų.
„Gedimino prospekto dalis šeštadienį ir taip bus uždaryta, o kitoje prospekto dalyje pagal aplinkybes policijos pareigūnai priims sprendimą, kiek reikia pajėgumų užtikrinant saugų eismą ir taikų susirinkimo organizavimą“, – Eltai teigė Vilniaus savivaldybės administracijos direktorė Lina Koriznienė.
Renginio organizatoriai ragina valdžią atšaukti galimybių pasą bei kitus COVID-19 ribojimus.
Rugsėjo mėnesį Vilniaus rotušės aikštėje A. G. Astrauskaitės rengtas mitingas didelio gyventojų susidomėjimo nesulaukė. Į mitingą prieš COVID-19 ribojimus nepasiskiepijusiems gyventojams susirinko tik kelios dešimtys žmonių, nors Vilniaus miesto savivaldybė leidimą išdavė 700 dalyvių.
Advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Ketvirtadienio popietinio Seimo plenarinio posėdžio metu opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos organizuotoje diskusijoje „Antrieji pandemijos metai: iššūkiai ekonomikai, teisei ir sveikatos sistemai“ pasisakęs Advokatų tarybos pirmininkas prof. dr. Ignas Vėgėlė parlamentarams siūlė imtis karantino ir ekstremalios padėties teisinių režimų parlamentinės kontrolės. Jis įsitikęs, kad COVID-19 pandemija sukėlė teisinės valstybės krizę.
„Viešoje erdvėje pasigirsta nuomonių, kad tai yra išimtinai komunikacijos krizė. Mano supratimu, mes esame įžengę į teisinės valstybės krizę, kai žmogaus teisės ir laisvės varžomos poįstatyminiais teisės aktais, ribojant žmogaus teises ir laisves neįgyvendinami imperatyvai rimtai vertinti kiekvieną žmogaus teisių ir laisvių ribojimą“, – iš Seimo tribūnos parlamentarams sakė I. Vėgėlė.
Opozicijos kvietimu Seime pasisakęs teisininkas tikina, kad Ministrų Kabineto nutarimais negali būti įvedamos priemonės, kurias, pagal Pagrindinį šalies įstatymą, gali įvesti išimtinai tik parlamentas.
„Teismas pabrėžia: Lietuvoje nėra deleguotosios įstatymų leidybos, todėl Seimas – įstatymų leidėjas – negali pavesti Vyriausybei ar kitoms institucijoms poįstatyminiais aktais reguliuoti tuos teisinius santykius, kurie pagal Konstituciją privalo būti reguliuojami įstatymais, o Vyriausybė negali tokių įpareigojimų priimti“, – Konstitucinio Teismo nutarimus komentavo jis.
Pasak I. Vėgėlės, vienas iš tokių Ministrų Kabineto sprendimų – galimybių paso įvedimas, kuris, teisininko nuomone, apskritai lėmė valstybėje taikomų teisės principų pasikeitimą.
„Galimybių paso reguliavimas apskritai pasiklydo tarp teisinio reguliavimo metodų. Civilinių santykių reguliavimo metodas nustato taisyklę: leidžiama viskas, išskyrus tai, kas draudžiama. Lietuvoje reguliuodami civilinius santykius ėmėme taikyti viešosios teisės reguliavimo metodą, pagal kurį draudžiama viskas, išskyrus tai, kas leidžiama Vyriausybės arba operacijų vadovo. Taip suformuluotas Vyriausybės nutarimas“, – aiškino teisininkas.
Advokatų tarybos pirmininkas pabrėžė nežinąs, kokiomis priemonėmis iš tiesų derėtų valdyti pandemiją, tačiau akcentavo skirtingų sričių specialistų diskusijos poreikį.
„Nežinau visų receptų, geriausių COVID viruso suvaldymo sprendimų Lietuvoje, kokie jie būtini ir kurie jie būtų geriausi. To ir neturėčiau išsamiai siūlyti. Tam reikalingi medicinos mokslininkų tyrimai, siūlymai, diskusijos. Tam reikalinga teisininkų, ekonomistų diskusija, kuri leistų, turimais duomenimis, ir pasiūlytomis valdymo alternatyvomis surasti geriausius sprendimus“, – teigė jis, tuo pačiu Seimo nariams rekomenduodamas imtis ekstremalios padėties ir karantino teisinių režimų parlamentinės kontrolės.
„Gerbiami Seimo nariai, kviesčiau apsvarstyti ekstremalios situacijos ir karantino parlamentinės kontrolės reikalingumą, kuri, tikiu, tik dėl neapsižiūrėjimo yra įtvirtinta tik Nepaprastosios padėties įstatyme. Atsižvelgiant į karantino ir ekstremaliosios padėties metu taikytų ir tebetaikomų apribojimų apimtį ir laiką, tokia kontrolė padėtų įstatymų vykdomajai valdžiai nenukrypti nuo Konstitucijos imperatyvų „, – tvirtino I. Vėgėlė, kuris, baigus pasisakymą iš Seimo tribūnos, buvo palydėtas opozicijos parlamentarų plojimais.
Galimybių pasų patikra. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Vienas dažniausiai pasikartojančių pažeidimų, kuriuos fiksuoja Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) vykdydama kassavaitinę ekstremaliosios situacijos metu taikomų sąlygų ir apribojimų laikymosi kontrolę uždarose kavinėse bei restoranuose visoje Lietuvoje, yra Galimybių paso netikrinimas.
Praėjusios savaitės duomenimis, patikrinus per 240 viešojo maitinimo vietų, 5 proc. jų buvo nustatyti pažeidimai. Daugiausiai jų šį kartą užfiksuota maitinimo įstaigose Vilniaus mieste. Iš 20-ies Vilniaus kavinių ir barų patikrinimų metu pažeidimai nustatyti 7 atvejais.
Dalis kavinių ir barų vis dar neužtikrina, kad įstaigos uždaroje erdvėje (viduje) būtų aptarnaujami tik lankytojai su Galimybių pasu arba kitu jam prilyginamu dokumentu.
Taip pat buvo fiksuota ir pavienių pažeidimų atvejų, kai, pavyzdžiui, cukrus, druska ir padažai buvo tiekiami bendro naudojimo induose, atvirose erdvėse aptarnaujant lankytojus be Galimybių paso.
Darbuotojų sveikata dalyje kavinių nėra vertinama kasdien, nesudaromos sąlygos jiems pasimatuoti kūno temperatūros prieš darbo pradžią.
„Tiek planinių, tiek ir neplaninių patikrų metu, kurios atliekamos ne vien darbo laiku, bet ir savaitgaliais, švenčių metu, kai pirkėjų ir lankytojų srautai didesni nei įprastai, vertiname, ar maitinimo verslai turi reikiamą įrangą tikrinti Galimybių pasus, ar pasų tikrinimą atlieka tam apmokyti darbuotojai. Deja, bet vis dar užfiksuojame tokių vietų, kur Galimybių paso kontrolė neužtikrinama. Nuolat primename ir raginame maitinimo verslus į šį reikalavimą žiūrėti atsakingiau, nes nepaisantiesiems operacijų vadovo sprendimų gresia administracinė atsakomybė“, – akcentuoja VMVT Maisto skyriaus vyriausioji specialistė-valstybinė maisto produktų inspektorė Miglė Navašinskaitė.
Specialistė primena, kad už tokius pažeidimus skiriamos nuobaudos siekia nuo 500 iki 6000 eurų.
Dėl praėjusią savaitę nustatytų pažeidimų, kurių metu nebuvo užtikrinama, kad būtų aptarnaujami tik lankytojai su Galimybių pasu, VMVT inicijavo 4 administracinių nusižengimų tyrimus.
Sustiprinus viešojo maitinimo įstaigų kontrolę, per devynis šių metų mėnesius ar įstaigose laikomasi ekstremaliosios situacijos sąlygų VMVT patikrino beveik 7,2 tūkst. kavinių, barų ir restoranų.
Ignas Vėgėlė. Lietuvos advokatūros pirmininkas. Infolex.lt nuotr.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, paprašyta įvertinti viešojoje erdvėje ažiotažą sukėlusią Advokatų tarybos pirmininko prof. dr. Igno Vėgėlės savaitgalį pasakytą kalbą, sako, kad tenka tik apgailestauti, jog yra naudojamasi įtempta situacija šalyje.
„Manyčiau, kad šiuo metu mums ypatingai reikalingas susitelkimas. Tik ir siekia Baltarusijos Lukašenkos režimas, kad būtų įvairios provokacijos, kad būtų keliamos įtampos mūsų viduje. Tenka apgailestauti, kad kai kurie asmenys, užimantys tam tikras svarbias pozicijas naudojasi šia situacija ir kelia dar didesnes įtampas“, – prieš Vyriausybės posėdį pirmadienį žurnalistams sakė A. Bilotaitė.
ELTA primena, kad savaitgalį Birštone sakytoje ir nevienareikšmiškai įvertintoje kalboje advokatų tarybos pirmininkas I. Vėgėlė kritikavo galimybių pasą, Pasaulio sveikatos organizaciją, o kalbėdamas apie valstybės taikomus ribojimus pandemijos metu teigė, kad šie pažeidžia žmogaus teises.
Vidaus reikalų ministrė taip pat pažymėjo, kad I. Vėgėlės kalboje nuskambėję pareikšimai apie namelius nelegaliems migrantams yra neteisinga interpretacija.
„Kas susiję su nameliais yra interpretuojama ir neteisingai pateikiama informacija. Buvo pasirašyta preliminari sutartis ir ten buvo numatyta, kad esant poreikiui būtų įsigyjamas ne tik namelių, bet ir visos palaikymo infrastruktūros paketas, jei reikėtų apgyvendinti apie 40 tūkst. asmenų. Šiuo metu mes matome, kad tokio poreikio nėra ir tiesiog esame pasiruošę įvairiems scenarijams, jeigu mums reikėtų didesnio ar mažesnio kiekio namelių. Žmones reikėtų kažkur apgyvendinti. Reikėtų grįžti atgal, kodėl mes neturėjome preliminarių sutarčių, kurios turėjo būti paruoštos 2016-2017 metais“, – teigė ministrė. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Savo kalboje Birštone I. Vėgėlė teigė, kad valstybė negaili pinigų nelegalų apgyvendinimui, tačiau neplečia ligoninių tinklo pandemijos metu.
„Ar kas palygino šiuos papildomus COVID-19 kaštus su pabėgėlių namelių nuomai skirtais daugiau nei 700 milijonų eurų. Abiem atvejais turim ekstremalią padėtį, abiem atvejais reikia veikti ypatingos skubos tvarka, kiek papildomų lovų už šią įspūdinga sumą galima sukurti COVID-19 ligoniams. Ir lovos sąvoką aš pasirinkau sąlygiškai, turiu minty ir medicinos personalą, ir nekilnojamąjį turtą, ir technines priemones“, – sakė I. Vėgėlė.
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad trečiadienį Vyriausybės posėdyje priimtais sprendimais dėl veiklų, kurioms nuo rugsėjo 13 d. bus taikomi Galimybių paso reikalavimai, pirmiausiai siekiama sumažinti ligoninėms tenkantį krūvį. Ministrė pirmininkė aiškina, kad norint naudotis kai kurioms kontaktinėms paslaugoms, nuo rugsėjo vidurio bus taikomas reikalavimas pateikti Galimybių pasą.
„Sprendimai numato, kad daugybė kontaktinių veiklų, taip pat grožio paslaugos, įvairių sporto klubų paslaugos ar kino teatrų, maitinimo paslaugos, apsilankymas dideliuose prekybos centruose būtų galimas tuo atveju, jeigu žmogus gali pateikti įrodymą, jog yra arba persirgęs arba pasiskiepijęs“, – trečiadienį po Ministrų Kabineto posėdžio surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo I. Šimonytė.
Pasak jos, prie numatytų ribojimų bus siekiama eiti etapais. Nuo pirmadienio Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) sugriežtins įmonėms nustatytus reikalavimus dėl COVID-19 infekcijos plitimo prevencijos, tačiau įmonės galės pasirinkti iš karto pradėti naudotis Galimybių pasu ir joms tuomet būtų taikomos švelnesnės sąlygos.
Kai kurių numatytų ribojimų, pavyzdžiui, draudimo nepasiskiepijusiems asmenims naudotis viešuoju transportu, premjerės teigimu, buvo atsisakyta dėl to, kad tokius reikalavimus tiesiog būtų sudėtinga administraciškai užtikrinti.
„Buvo įvertintos administracinės viešojo transporto galimybės ir čia mes kalbame apie miesto ir priemiestinį viešąjį transportą, nekalbame apie tolimesnio susisiekimo, kur yra visos galimybės patikrinti žmogaus bilietą ir galimybių pasą. Tačiau miesto transporte, ypač piko laiku, įgyvendinti tokį reikalavimą administraciškai būtų gana sudėtinga“, – aiškino ministrė pirmininkė.
Visgi premjerė pabrėžė, kad svarbiausias rodiklis, nuo kurio priklausys, kiek ilgai prireiks Galimybių paso yra vakcinacijos tempai.
„Neslėpsiu, kad vienas iš Vyriausybės orientyrų taip pat yra skiepijimosi tempai. Jeigu jie artimiausiomis savaitėmis išliks aukšti, bent jau tokie, kokius matėme praėjusią savaitę, gali būti, kad situacija stabilizuosis ir Vyriausybė galės sprendimą atšaukti arba jį modifikuoti. Tačiau kol kas galime turėti tik viltį, pagrįstą lūkestį turėti kol kas negalime, todėl sprendimas buvo priimtas“, – tikino I. Šimonytė.
Mitingas prieš planuojamus ribojimus nepasiskiepijusiems nuo COVID-19. Slaptai.lt (Gintaro Visocko) nuotr.
Antradienį prie Seimo prasidėjo protestas prieš Vyriausybės ribojimus COVID-19 imuniteto neturintiems gyventojams. Į protestą susirinkę maždaug 4,5 tūkst. asmenų ragina Seimą „eiti lauk“.
Antradienį į neeilinę Seimo sesiją besirenkančius parlamentarus protestuotojai pasitiko stilizuotomis kartuvėmis su užrašu „Vieta Lietuvos išdavikams“, renginio dalyviai atsigabeno ir imitacinę spygliuotą vielą, apkabinėtą Dovydo žvaigždėmis. Kai kurie renginio dalyviai Dovydo žvaigždes buvo užsikabinę ir ant savo drabužių. Protestuotojai į save dėmesį bandė pritraukti sirenomis bei šūksniais „Seimą lauk“, „Gėda“.
„Liberfašistinė Šimonytės Vyriausybė ketins prastumti nusikalstamus žmogiškumui fašistinius įstatymus, segreguojančius ne tik sveikus suaugusius Lietuvos žmones, bet ir mūsų vaikus“, – į susirinkusiuosius kreipėsi renginio iniciatorė, mokytoja Astra Genovaitė Astrauskaitė.
Protestuotojai rankose laikė Lietuvos vėliavas bei plakatus su užrašais: „Riboti ne žmonių teises ir laisves, o valdžios antikonstitucinius sprendimus“, „Susigrąžinkime savo valstybę“, „Šimonytės Vyriausybę lauk“, „Neskiepytų getui ne“.
Renginio metu dalyviai taip pat noriai pasirašė rezoliuciją, kurią ketinama įteikti prezidentui Gitanui Nausėdai.
Palaikyti protestuotojų atvyko ir Seimo nariai Mindaugas Puidokas, Dainius Kepenis, Valius Ąžuolas.
Susirinko 4,5 tūkst. žmonių
Vilniaus apskrities policija informuoja, kad į renginį susirinko apie 4,5 tūkst. žmonių, incidentų kol kas neužfiksuota.
„Mūsų žiniomis, leidimas buvo išduotas 5 tūkst., tai panašiai ir susirinko 4,5-5 tūkst. žmonių “, – Eltą informavo Vilniaus apskrities policijos atstovė Julija Samorokovskaja.
ELTA primena, kad Ministrų Kabinetas pastarąjį trečiadienį vykusiame pasitarime iš esmės pritarė nutarimo projekto dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo pakeitimams, kuriais numatyti reikalavimai ir sąrašas veiklų, kurias nuo rugsėjo 13 d. bus galima vykdyti tik pasiskiepijusiems, turintiems neigiamą COVID-19 testą ar koronavirusu persirgusiems asmenims. Šie reikalavimai nebus taikomi vaikams iki 16 metų.
Policijos automobiliai prie Seimo. Slaptai.lt nuotr.
Neturint Galimybių paso po rugsėjo 13 d. nebebus įmanoma gauti kontaktinių paslaugų ir vykdyti veiklą parduotuvėse, jeigu jos neturi atskiro įėjimo iš lauko ir jų prekybos plotas yra didesnis nei 1500 kv. m bei kurių pagrindinė veikla yra ne maisto, veterinarijos, pašarų gyvūnams, vaistinių, optikos prekių ir ortopedijos techninių priemonių pardavimas.
Taip pat bus apribojamas sveikatos paslaugų teikimas, išskyrus būtinąją pagalbą, kuriai šie reikalavimai negalios. Operacijų vadovo sprendimu bus nustatyta, kad įėjimas į sveikatos priežiūros įstaigas planinėms paslaugoms gauti bus galimas tik turint neigiamą 48 val. testą, persirgus ar pasiskiepijus. Nemokamą testavimą sveikatos paslaugų suteikimui užtikrins Vyriausybė.
Be Galimybių paso nebebus galima užsisakyti smulkaus remonto paslaugų, jeigu kontaktas tarp paslaugos gavėjo ir paslaugos teikėjo trunka ilgiau nei 15 min., grožio paslaugų. Nepasiskiepijusiems, neturintiems neigiamo testo ir nepersirgusiems asmenims ketinama apriboti ir keleivių vežimo miesto ir priemiesčio, tarpmiestiniu ir tarptautiniu transportu, bibliotekų ir valstybės archyvų skaityklų paslaugas.
Be Galimybių paso nebebus galima dalyvauti uždarose ir atvirose erdvėse organizuojamuose komerciniuose ir nekomerciniuose kultūros, pramogų, sporto renginiuose, šventėse, mugėse, festivaliuose ir kituose tam tikrą laiką trunkančiuose organizuotuose žmonių susibūrimuose viešoje vietoje iš anksto nustatytu laiku.
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Vyriausybei trečiadienį nusprendus leisti viešojo maitinimo įstaigoms veikti viena valanda ilgiau – iki 22 valandos, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė sako, kad sprendimas nuvylė, nes norėta, kad darbo laiką būtų leista prailginti iki 23 valandos.
Ji taip pat kritikavo sprendimą, kad vis dar neleidžiama lankytojų aptarnauti viduje.
„Mus labai nuvylė, nes matome, kad restoranai yra daug labiau pasiruošę nei prekybos centrai, ir įleistas žmogus, saugiai pasodintas prie staliuko, tikrai nekelia niekam grėsmės su 2 metų atstumu. Dar labiau nuvylė keistas laiko kaitaliojimas, nes dabar, kai dirba iki 21 valandos, nuo 18 iki 21 valandos sugužėdavo visi lankytojai po darbo, tai išsikviesti tiek padavėjų ir atidirbti 2–3 valandas yra labai sudėtinga“, – Eltai sakė E. Šiškauskienė.
„Mes prašome (darbo laiką prailginti – ELTA) iki 23 valandos ir nebekaitalioti, nes reikia žmones atšaukti iš prastovų, reikia planuotis darbą ir tas žaidimas pailginimu po vieną valandą labai liūdina“, – pridūrė asociacijos prezidentė.
Pakeitimus dėl ribojimų baseinų paslaugoms ji vertino kaip palengvinimą viešbučiams.
„Čia yra šiek tiek palengvinimas ir su Galimybių pasu, manau, bus daugiau atlaisvinama veiklos. Dabar, kai baseine maudosi vienas ar du žmonės, ekonomine prasme čia yra tragedija. Reikia šildyti vandenį, suteikti žmogui, atvykusiam į SPA viešbutį, (paslaugą – ELTA), tai yra tikrai dideli nuostoliai įmonėms.
Vyriausybės sprendimu baseinų paslaugos gali būti teikiamos ne daugiau kaip 50 asmenų (neįskaitant paslaugų teikėjų), užtikrinant 20 kv. metrų paslaugos teikimo plotą vienam asmeniui, lankytojų registraciją ir kitas saugumo priemones.
Vykdant grupines treniruotes, viename baseino takelyje gali būti ne daugiau kaip 5 asmenys (neįskaitant paslaugų teikėjų).
Turint Galimybių pasą, šie ribojimai nebūtų taikomi.
Pirčių paslaugas leidžiama teikti visose vietose, ribojant asmenų skaičių iki 2 asmenų arba paslaugas teikiant vienos šeimos ar vieno namų ūkio nariams, o kai pirčių paslaugos teikiamos tik asmenims, turintiems Galimybių pasą – asmenų skaičius neribojamas.
