
Lietuvos elito nuomone, įtakingiausi popkultūros žmonės Lietuvoje 2022 metais – Andrius Mamontovas, Marijonas Mikutavičius ir Arūnas Valinskas. Jie iš lentelės aukštumų nesitraukia jau kelerius metus iš eilės.
Televizijos laida „Atspėk dainą“ jau uždaryta. Ir ačiū išmintingajam A.Siaurusevičiui.
Tačiau visai ne dėl to, apie ką pagalvojote – ačiū. Nekultūringo darkymosi, šūkaliojimo, kvailiojimo eteryje bus šiek tiek mažiau. Galite paprieštarauti: nepatinka – nežiūrėk! Aš ir nežiūriu, akies krašteliu pamatęs antikultūros laidą bėgu į gamtą: į Afriką, kur liūtai ir drambliai, į dykumą, kur nėra smoriginų, baukučių, valinskų, arba visai išjungiu ekraną, iš kurio liejasi banalybės, smurtas…
Bet kodėl aš turiu bėgti nuo televizijos, kurią išlaikau? Kodėl ir čia beveik ta pati bjaurastis, kokia viešpatauja komercinėse televizijose? Iš LRT aš tikiuosi, maldauju, reikalauju takto, santūrumo, išminties… Kodėl ir čia mus persekioja ta prakeiktoji reklama? Kad LRT išrinktieji ponai dar sočiau gyventų, o mus maitintų nuvalkiotais, tūkstančius kartų transliuotais filmais?
Tą lemtingą vakarą kaip tik kelioms sekundėms stabtelėjau ties šūkaujančia buvusia Seimo nare (šalia jos sėdėjo žinomas dirigentas) ir, pasibjaurėjęs, perjungiau kanalą. Jeigu būčiau žinojęs, kad dar po kelių sekundžių įvyks didysis sprogimas! Todėl esu labai dėkingas istorikui Tomui Baranauskui, alkas.lt tiksliai, paraidžiui išdėsčiusiam, kokie žodžiai ir gestai sudrebino visą Lietuvą, Rusiją, turbūt ir Ameriką, ir Izraelį…
Tačiau tik T.Baranauskas atkreipė dėmesį į jau po to parašytus Giedriaus Drukteinio žodžius: „Kaip tos laidos dalyvis, į kurį ana moteriškė rodė pirštu rėkdama „Žydas!“, sveikinu LRT sprendimą laidą uždaryti, kai kuriuos personažus – blacklistinti, o likusiems primenu draugiškai: propaguodami nacizmą ir antisemitizmą vis tik NIEKO nelaimėsite, o štai pralaimėti galite VISKĄ!“.
Nemoku angliškai, bet tą baisų žodį šiaip taip išsiverčiau: kai kuriuos personažus reikia įrašyti į juodąjį sąrašą! Ar taip, ponas Giedriau Drukteini, knygos „Izraelis, žydų valstybė“ autoriau?
Istoriko T.Baranausko komentaras: „…jau galima pasijusti tarsi 1984-aisiais. Ne tais realiais, o tais, apie kuriuos rašė Džordžas Orvelas… Didysis brolis stebi jus… Čia jau net ne Orvelo 1984-ieji, o visai realūs 1946-ieji (prisimenu tų metų A.Ždanovo pranešimą apie žurnalus „Zvezda“ ir „Leningrad“), išskyrus gal nebent iš anglų kalbos pasičiuptą „blacklistint“… Giedrius Drukteinis kalba tikro enkavėdisto tonu: „nieko nelaimėsite, o pralaimėti galite viską“.
G.Drukteinis, manau, lankėsi Izraelyje, jis žino, ką ir kaip reikia kalbėti ir rašyti. Asta Baukutė nežinojo, kad žydu jo pravardžiuoti negalima, ir pateko į juodąjį sąrašą. Dabar jau ne tik į Seimą – į LRT televiziją ji tikrai nepateks. G.Drukteinis, spinduliuojantis „žydiška išmintimi, iškalta akmenyje“, labai įsižeidė, pavadintas žydu. Kodėl? Juk žydai „gali viską“, žydai daug išmintingesni už mus ir žino, ko siekia. Reikėtų didžiuotis. Toks įsižeidimas neskaniai kvepia, gali smogti bumerangu. Tik sovietmečiu viešai žydo žydu nevadindavome, sakydavome – „žydų tautybės“. Turbūt A.Baukutė manė, kad dabar kiti laikai, ne 1946-ieji, net ne 1984-ieji.
Vis dėlto gerai, kad Didysis brolis uždraudė tokią išties banalią, nekultūringą laidą mano pinigais išlaikomoje televizijoje. Tačiau neturėtumėm pamiršti, kad baimė skatina ne vien netikrą pagarbą baugintojams, o ir neapykantą. Tokiais netikrais skandalais gal to ir siekiama?
Lietuvoje, ačiū Dievui, niekas nepropaguoja nei nacizmo, nei antisemitizmo, G.Drukteinis aiškiai persistengė. Kaip ir kai kurie istorikai, Antaną Smetoną pravardžiuojantys beveik fašistu. Ištisus metus buvo garbinamas Prezidentas, kuris per pusmetį prezidentavimo vos vos nepardavė Lietuvos rusams. O A.Smetona, jį pastatęs į vietą, arba peikiamas, arba nutylimas. Nesunku suprasti, kam tai naudinga. Nepriklausomybės Akto signataras Romualdas Ozolas siekė, kad lenkai, rusai, žydai būtų Lietuvos lenkai, Lietuvos rusai, Lietuvos žydai. O lietuviai – ne Lenkijos, ne Rusijos… Nepasiekė.
2017.01.11; 05:00
Kasmet įmonės ir organizacijos įvaizdžio kūrimui išleidžia milijonus litų. Dėmesys sutelkiamas į reklamos ir marketingo kampanijas, dažnai pamirštant pagrindinius elementus, kurie sudaro vertybių bei įvaizdžio formavimo pagrindą.
„Net ir tokioje rinkoje, kur nusistovėjusi milijoninių reklaminių biudžetų tradicija, galima susikurti trokštamą įvaizdį ir neišskiriant atskiros eilutės biudžete – reikia tik prisiminti pačius paprasčiausius dalykus“, – sako Justas Gavėnas, birželio 6 d. Klaipėdoje vyksiančios Lietuvos marketingo asociacijos konferencjos „LiMA Day“ pranešėjas.
„Kiekvienas darbuotojas yra savotiška jungtis tarp kliento ir įmonės, todėl labai svarbu, kad darbuotojai pasižymėtų savybėmis, padedančiomis „parduoti“ entuziazmą, tikėjimą įmone, notavorišką bei efektyvią paslaugą ar prekę“, – teigia J. Gavėnas. Net 70 proc. klientų pasitenkinimo produkto ar paslaugos vartojimu lemia aptarnavimas, todėl geras darbuotojas yra tinkamiausia priemonė kurti įmonės įvaizdį.
Continue reading „Aštuonios svarbiausios darbuotojo savybės, kuriančios įmonės įvaizdį”
"Lietuviai jau įsitikino: Lietuva gali atkurti savo valstybingumą, tačiau nepajėgia jo išlaikyti Visuotiniame Konflikte, kurio įtampą palaiko didžiųjų valstybių Drakonai, vadovaudamiesi džiunglių įstatymu: kas stipresnis, tas teisus".
Ši citata – iš rašytojo Petro Dirgėlos dar 1990-aisiais išleistos esė "Tranų pasaulyje". Kad ir sutilpęs į nedidelę, nė šimto puslapių neturinčią knygelę, šis veikalas kupinas pranašiškų pastebėjimų, gilių įžvalgų. Deja, mes nesame tobuli, ir tai, kas iš tiesų vertinga, – nebūtinai sulaukia mūsų dėmesio. Toks likimas ištiko ir esė "Tranų pasaulyje", nors tiems, kurie jį perskaitė atidžiai, drįstu manyti, dabar lengviau susigaudyti politinėse intrigose.
Po nepriklausomybės atkūrimo prabėgus daugiau nei dviems dešimtmečiams tarsi pradedame suvokti žodžių "nesugebame išsaugoti atkurto valstybingumo" prasmę. Tačiau dabar jau suvokdami, jog nepriklausomybės išsaugojimas kartais net sudėtingesnis veiksmas nei jos atkūrimas, vis tik nežinome atsakymo į pagrindinį klausimą – kodėl griūna mūsų valstybingumo pamatai.
Continue reading „Apie tai, kodėl nepajėgiame išsaugoti valstybingumo”
Žymus verslininkas Antanas Guoga, aktoriai Dalius Mertinas ir Aistis Mickevičius, garsus Lietuvos dizaineris Aleksandras Pogrebnojus, vyriško stiliaus etiketo žinovas Giedrius Drukteinis, verslininkas Žilvinas Grigaitis ir kiti žinomi verslo, sporto bei pramogų pasaulio atstovai rinkosi prancūzų liukso klasės „Façonnable“ mados namuose, įsikūrusiuose prekybos centre „Europa“.
Vyrams skirtame mados vakare, kupiname Prancūzijos Rivjeros dvasios, įvaizdžio konsultantė Alvyda Jasilionytė dalinosiklasikinio stiliaus, mados ir vyriško kostiumo etiketo, tendencijų paslaptimis bei ragino nebijoti keisti požiūrį į klasikinį stilių. Su svečiais taip pat bendravo stilistai iš Prancūzijos.
„Kiekvienam vyrui privalu turėti savo spintoje keturis kostiumus: tamsų vakarui ir iškilmingoms progoms, tamsiai mėlyną, pilką, šviesų pilką ar rusvą, juostele ar langeliu, – etiketo taisykles dėsto įvaizdžio konsultantė Alvyda Jasilionytė. – Gyvename geografinėje zonoje, kurioje mūsų garderobo pagrindą turėtų sudaryti drabužiai iš tokių audinių, kurie tiktų visais sezonais: lengva vilna, gabardinas ar flanelė, vilnonis krepas ar žoržetas, vilnos ar medvilnės minkštas, plonas audinys (challis) ir kitos panašios lengvos tekstūros medžiagos.“
Tai, kas vyksta visą mėnesį po rinkimų, verta meninio filmo, netgi daugiaserijinio, su intrigomis, papirkinėjimais, ašaromis ir džiaugsmais. Prezidentė Dalia Grybauskaitė, atrodo, pasirengusi aiškiai konfrontacijai su sudaryta naująja valdančiąja koalicija. Paskirtajam premjerui A. Butkevičiui parinkus beveik visus ministrus, ji pareiškė, jog nėra gavusi ministrų sąrašo, kuriam galėtų pritarti.
Tai ji padarė ne kurioje nors oficialioje spaudos konferencijoje ar kokiame nors valdžios renginyje, bet lankydamasi savo buvusioje mokykloje.
Paklausta, ar jau gavo kultūros ministro kandidatūrą, Prezidentė nutarė apie A. Butkevičiaus formuojamą komandą pasisakyti plačiau. „Gal suformuluokim klausimą taip: ar Prezidentė gavo ministrų kabineto sąrašą, kuriam pritaria? Norėčiau pasakyti, tokio bendro sąrašo negavau. Ir todėl visiškai nesvarbu, ar kultūros, ar koks kitoks ministras. Kol kas dekreto pasirašyti dėl Vyriausybės skyrimo negaliu tol, kol negausiu visų kandidatūrų, kurios yra suderintos ir man tinkamos. Ir apie tai žino gerbiamasis premjeras“.
Puiku – jau šiek tiek daugiau žinome apie vadinamąsias nesistemines partijas, šių metų rudenį trokštančias patekti į Seimą. Savo kandidatų sąrašą neseniai paskelbė “Drąsos kelias”.
Maždaug tuo pačiu metu savųjų kandidatų sąrašą įvardino ir judėjimo “Už Lietuvą Lietuvoje” vadovai.
Atvirai kalbant – nieko įspūdingo. Ir vienoje, ir kitoje grupėje esama žmonių, už kuriuos norėtųsi balsuoti. Pavyzdžiui, be didesnių svarstymų balsuočiau už prof. Vytautą Daujotį, kunigystę sustabdžiusį Joną Varkalą, tautininką Gintarą Songailą, žurnalistą Gintarą Aleknonį.
Tikriausiai visi girdėjome žinią, jog Estijoje griežta laisvės atėmimo bausme nuteistas aukšto rango slaptųjų tarnybų karininkas.
Omenyje turimas buvęs Estijos Saugumo policijos KaPo bendradarbis Aleksėjus Dresenas. Harju apskrities teismas pripažino šį KaPo darbuotoją kaltu dėl tėvynės išdavimo ir žinybinės informacijos perdavimo Rusijai. Bausmė – reali, griežta. Su Rusijos slaptosiomis tarnybomis neteisėtai susibičiuliavęs Estijos pilietis pasmerktas kalėti 16 metų.
A.Dreseno žmona taip pat pripažinta kalta dėl valstybės išdavimo ir žinybinės informacijos perdavimo Rusijai. Tačiau estiškoji Temidė šnipo žmonai buvo kur kas švelnesnė. Moteris nuteista lygtine šešerių metų laisvės atėmimo bausme, priskaičiuojant penkerių metų bandomąjį laikotarpį.
Continue reading „“Nėra jaunų valstybių, valstybė arba egzistuoja, arba jos tiesiog nėra””