Tuo tarpu Baltijos jūros vandenimis vakarinės pakrantės link laivai tebegabeno pabėgėlius, iš rytų keliais tebeplūdo nesibaigiančios voros žmonių, anglų-amerikiečių demarkacinės linijos link traukėsi daliniai iš Pomeranijos, Brandenburgo, Silezijos, ir šiam srautui nebuvo matyti galo.
Nors sąjungininkai reikalavo visiškos kapituliacijos visuose frontuose, Denicas siekė kiek įmanoma vėliau pasiduoti Sovietų Sąjungai. Reikėjo dar 8-10 parų civiliams ir kariškiams iš Rytų fronto evakuoti į anglų ir amerikiečių valdomas sritis. Bet jau gegužės 2 d. padėtis pasikeitė ne vokiečių naudai.