Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Europos Tarybos vadovu Donaldu Tusku. Abu lyderiai, vadindami vieną kitą draugais, aptarė svarbiausius europinius klausimus ir iššūkius.

Lietuvos Prezidentė po susitikimo sakė, kad pokalbis su buvo labai rezultatyvus. Prezidentė D. Tuską pavadino Lietuvos draugu.

Prezidentė D. Grybauskaitė teigė, kad su garbingu svečiu aptarė svarbiausius klausimus: būsimus ES vadovų tarybos susitikimus bei diskutavo apie būsimą europinį septynerių metų biudžetą.

D. Grybauskaitė akcentavo, kad susitikime buvo aptarta ir ES ateitis bei dėl „Brexito“ numatomi Europos Parlamento narių bei Europos Komisijos struktūros pokyčiai.

Šalies vadovė teigė įteikusi D. Tuskui trijų Baltijos valstybių vadovų vardu pasirašytą laišką, kuriame deklaruota tai, ko šalys tikisi iš naujo ES biudžeto.

D. Grybauskaitė teigė, kad Baltijos šalys tikisi, jog žemės ūkio išmokos artės prie senųjų šalių išmokų, o struktūrinės lėšos nebus drastiškai mažinamos. Prezidentė priminė ir tokius struktūrinius projektus, kaip elektros tinklų sinchronizacija ir Ignalinos atominės elektrinės uždarymas.

Savo ruožtu, D. Tuskas būsimą ES biudžetą įvardinęs iššūkiu, sveikino Lietuvą su Vasario 16-ąja ir pažymėjo, kad geriausia Lietuvos nepriklausomybės garantija yra šalies priklausymas tarptautinėms organizacijoms.

„Tik būdamos vieningos Europos tautos bus suverenios ir nepriklausomos“, – pabrėžė D. Tuskas.

Kartu jis pažymėjo esąs Lietuvos draugas ir priminė, kad neatsitiktinai, tapęs Lenkijos Premjeru, pirmajam vizitui pasirinko Vilnių.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.02.16; 06:00

Astravo atominė elektrinė – mirtinai pavojinga Lietuvai

Baltarusija nepateikė Lietuvai svarbių atsakymų dėl 50 kilometrų nuo Vilniaus statomos Astravo atominės elektrinės (AE), teigia Lietuvos institucijos. Tai jos pareiškė išnagrinėjusios AE streso testų ataskaitą, kuri turėtų atsakyti, ar jėgainė yra saugi.

Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos (VATESI) pranešime teigiama, kad svarbiausias Lietuvos klausimas dėl aikštelės parinkimo ataskaitoje nėra nagrinėjamas. Tai reiškia, kad šis klausimas, kaip ir kiti Lietuvai svarbūs klausimai dėl poveikio aplinkai vertinimo, dėl statybos ir būsimos eksploatavimo kokybės, saugos kultūros užtikrinimo, išliks neatsakyti.

Lietuvos institucijos ataskaitai pateikė daugiau kaip 100 pastabų.

„Papildomai prie anksčiau Lietuvos iškeltų ir iki šiol Baltarusijos neatsakytų klausimų, streso testų ataskaitos peržiūra parodė, kad ir šioje srityje Baltarusijos atominės elektrinės projektas turi trūkumų, kuriuos būtina pašalinti iki elektrinės pirmojo energijos bloko paleidimo pradžios“, – pranešime sakė darbo grupės vadovas ir VATESI viršininko pavaduotojas branduolinei saugai Sigitas Šlepavičius.

Anot pranešimo, Astravo AE neatitinka šiuolaikinių saugos standartų. Nepagrįstas Baltarusijos atominės elektrinės atsparumas, jei į ją sudužtų sunkus komercinis lėktuvas.

Taip pat neužtikrintas sunkiųjų avarijų valdymo sistemos nepriklausomumas, kaip tai numato TATENA saugos standartai, atnaujinti po 2011 metų avarijos Fukušimoje.

VATESI kelia abejonių jėgainės atsparumo ekstremaliam žemės drebėjimui analizė. Joje remiamasi 1997 metais atliktais tyrimais ir neįvertintas 2004 metais įvykęs žemės drebėjimas Karaliaučiuje.

„Be to, skirtinguose Baltarusijos pateiktuose dokumentuose ir paaiškinimuose pateikiamos skirtingos projektinio ir maksimalaus projektinio žemės drebėjimo galingumo vertės. Taip pat ataskaitoje tik svarstoma galimybė stiprinti Baltarusijos atominės elektrinės projekto atsparumą ekstremaliam žemės drebėjimui“, – teigiama pranešime.

Baltarusija, anot VATESI, taip pat neįvertino šalia atominės elektrinės esančių miškų galimų gaisrų, ataskaitoje nepakankamai pagrįsta, kodėl pasirinkti būtent tokie ekstremalūs įvykiai, kuriuos vertino Baltarusija.

Anot VATESI, dokumente taip pat yra deklaratyvių, duomenimis nepagrįstų teiginių.

Suformuluotos pastabos ir klausimai iki sausio 25 dienos bus pateikti Europos Komisijos ir Europos branduolinę saugą reguliuojančių institucijų grupės (ENSREG) sudarytai tarptautinei ekspertų darbo grupei.

Astravo AE streso testus Lietuvoje analizuoja VATESI, Lietuvos energetikos institutas, „VAE SPB“, Ignalinos atominė elektrinė, Lietuvos geologijos tarnyba, Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, Užsienio reikalų ministerija, Energetikos ministerija, Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo agentūra.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.01.17; 03:30

Dezinformacija, demagogija, šnipai ir propaganda Lietuvos bei kaimynių rusakalbėje spaudoje

Nusprendė pamiegoti. Bet ar tai reiškia, kad visi lietuviai – girtuokliai ir pesimistai? Slaptai.lt nuotr.

Pesimizmas. „Girtuoklių, savižudžių ir emigrantų šalis: kodėl Lietuvoje karaliauja pesimizmas“ – tokį straipsnį skelbia „RuBaltic“. Na, ir toliau pavaro: du trečdaliai šalies gyventojų mano, kad situacija šalyje blogėja, amerikiečių sociologai priskiria lietuvius prie mažiausiai reiškiančių teigiamas emocijas.

Nors šalies valdžia pasakoja apie ekonominę sėkmę ir gyvenimo lygio kilimą, Lietuvoje karaliauja socialinis pesimizmas, gimdantis rekordinį tiek Europos, tiek pasaulio mastu alkoholizmą, savižudybių skaičių ir emigraciją.

Toliau pasidžiaugiama, kad Rusija geria mažiau už Lietuvą, o ir savižudybių skaičiumi gerokai atsilieka. Ir apskritai, rusofobija Lietuvoje serga daugiausia valdančioji klasė, apsėsta skausmingų prisiminimų apie Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę.

O paprasti lietuviai neserga. „RuBaltic“ tiesiai neparašo, bet turbūt turėtume patys susiprasti, kad kaip nors humaniškai ar kitaip eliminavę valdančiąją klasę nustotume gerti, žudytis ir emigruoti. Pirmyn, vergai nužemintieji!

Lietuviams pasisekė: Prezidentė Dalia Grybauskaitė – ir drąsi, ir griežta. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Neklusnioji Grybauskaitė. Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė palaiko naujas JAV sankcijas prieš Rusiją, net kai oficialūs Briuselio atstovai išreiškė susirūpinimą dėl jų, rašo „Obzor”. Esą visai neseniai Europos Komisija pasisakė, kad JAV projektas gali turėti įtakos ES energetinei nepriklausomybei ir ES pasirengusi imtis priemonių, kad taip neįvyktų.

O mūsų Prezidentė teigia, kad principinė JAV Kongreso pozicija – tai rimtas signalas Rusijai, kad nuolaidžiavimo energetiniams Kremliaus projektams ir kišimuisi į kitų šalių vidaus politiką nebus. Išeina, kad neteisingai sako. Matyt, reiktų nuolaidžiauti Kremliui, nes Briuselis taip liepia.

Politinis kalno griovimas. „Lietuvos sostinės simbolis – mūsų problemų indikatorius“ – tokiu straipsniu Gedimino kalno šlaitų įsitvėrė „Litovskij kurjer“. Pakalbino žymų (?) Vilniaus kultūrologą Valerijų Zubakovą. O šis ir rėžė atsakingai, kad kaltas pasikeitęs klimatas, bet ne išorėje, o galvose tų žmonių, kurie vietoj techninių sprendimų ėmėsi grynai politinių.

Ir nuskuto kalną. Matyt, neturėję specialaus išsilavinimo žmonės, nesusiję su statybomis, kultūros paveldo saugojimu, jų galvose buvę tik „gražūs vaizdai ir preudoistorinės asociacijos“.

Gedimino pilies bokštas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Susidomėjote, kur čia politika? Garsus kultūrologas paaiškina skundimosi „visi vagys“ stiliumi: senus specialistus nuėmė, nes šie paseno, o nauji, matyt, ir institutų nelabai lankė. Biudžeto milijonai buvo iššvaistyti medžių kirtimui, dabar dar milijonai bus iššvaistyti bandymams išsaugoti kalną.

Ir kai kas jau trina rankas, galvodamas, kaip tie milijonai bus „įsisavinti“. Juk sprendimą priims anoniminiai nebaudžiami politikai.

Taip, daug konkrečių faktų apie tai žino kultūrologas. Gaila, kad nė vienu nepasidalino…

Psichinė būklė. Koks gyvenimas Lietuvoje, tokios ir emocijos, – teigia „Litovskij kurjer“, remdamasis „Gallup“ tyrimu, kurio metu buvo įvertinta 142 šalių gyventojų emocinė būklė. Lietuviai atsidūrė tarp tų, kurie mažiausiai parodo teigiamų emocijų. O „Litovskij kurjer“ jau anksčiau rašė, kad Lietuvos gyventojų psichinė būklė – viena blogiausių ES.

Žodžiu, blogai. Turbūt reikia arba emigruoti, arba grįžti. Patys žinote kur.

Vagiame iš latvių. Tęsiama lietuvių ir latvių supriešinimo linija. Anksčiau teigta, kad latviai pateks į lietuvių energetinę vergovę. O praeitą savaitę „Litovskij kurjer“ atrado, kad lietuviai ir vagia iš latvių. Tiksliau, Latvijoje sukasi lietuviškos automobilių vagių gaujos, kurios pavogtus automobilius, savaime suprantama, dažniausiai pervaro į Lietuvą. Toliau parduoda į ES šalis, Rusiją, Tadžikistaną. Bet dažnai ir pačios lietuviškos gaujos jais naudojasi – kitų nusikaltimų atlikimui.

Įklimpome. Lietuva negali baigti Ignalinos atominės elektrinės (AE) uždarymo darbų be ES finansavimo ir taip sudaro ekologinio pavojaus riziką savo, Latvijos ir Baltarusijos pasienio rajonams, – rašo rusiška „Sputnik.lt“ versija, remdamasi baltarusišku portalu „news.21.by“.

Kol Vilnius visu balsu kaltina kaimynę Baltarusiją dėl Astravo AE statybų, kad ši elektrinė neatitinka saugumo reikalavimų, patys lietuviai nesugeba užbaigti Ignalinos AE uždarymo. Taigi, Lietuva vis dar neatsisveikino su nesaugia branduoline energetika, tad tiek Baltarusija, tiek pasaulio bendruomenė turi daug daugiau priežasčių reikšti pretenzijas Lietuvai, ne Baltarusijai.

Tik priežastis propagandai. Baltarusijos ir Rusijos kariniai mokymai „Zapad 2017“ – tik priežastis propagandai prieš Rusiją ir Baltarusiją, teigia analitiniu save vadinantis portalas „RuBaltic.ru“. Esą, Vakarų šalyse pasirodė daugybė pranešimų, pranašaujančių Rusijos Federacijos įsiveržimą į Baltijos šalis, Ukrainą, tos pačios Baltarusijos okupaciją. Tačiau „RuBaltic“ ramina: į Baltarusiją neatvyksta Rusijos kariuomenė, tik nekalti ekspertai – tiekimo specialistai, ryšininkai, inžinieriai. Tad Vakarų spaudimas – ne racionalus, o emocionalus. Įsukta Vakarų struktūrų propagandinė mašina – nes „visa tai labai patinka politiniams oponentams Baltijos šalyse ir Lenkijoje“.

Reikalauja griežtumo. Rusija turėtų griežtai reaguoti į rusofobijos išpuolius, teigiama „RuBaltic“ straipsnyje, kuriame šnekinamas Lietuvos rusų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkas, miesto tarybos narys Viačeslavas Titovas. Straipsnis pilnas nelabai gudriai apsuktos demagogijos. Esą, respublikoje bandoma perrašyti Didžiojo tėvynės karo istoriją. Rusakalbių piliečių reikalaujama išduoti sovietinių karių išlaisvintojų atminimą. Čia vis apie tą patį NATO filmą apie pokario pasipriešinimo dalyvius.

Lietuvos partizanė. Lietuviai pelnytai didžiuojasi savo partizanų žygdarbiais.

V. Titovas išreiškė gana naują nuomonę: Rusija turėtų griežčiau reaguoti į bandymus falsifikuoti istoriją ir į politinio elito rusofobinius išpuolius. Tačiau paklaustas apie konkrečią situaciją, diplomatiškai suka uodegą: skandalas dėl „miško brolių“, pasak pono (draugo?) Titovo, labai sudėtingas ir nevienareikšmiškas. Rusija, kaip ir Lietuva, turėtų šiuo atveju švelniau reaguoti, tačiau pamiršti apie Baltijos šalių partizanų nusikaltimus negalima.

Į straipsnio pabaigą V. Titovas visai nusiramina, pamiršta, kad kvietė Rusiją griežčiau kovoti su rusofobija. Jo nuomone, į visus ginčytinus ir skausmingus dalykus reikia reaguoti ramiau, nereikia jų paversti absurdu. Istoriją juk visada perrašinėjo…

Štai kur tikras, lankstus politikas!

P.S. Mieli slaptai.lt skaitytojai,

Prieš mūsų valstybę nukreiptos rusakalbės propagandos srautai internete tokie, kad mes nebespėjame visko susekti. Jei užtiksite kur nors ekskliuzyvinių propagandinių „perlų“ – būtume dėkingi, jei nuorodą (galima ir trumpą aprašymą) atsiųstumėte mūsų portalui el. paštu gilanis.gintaras@gmail.com.

2017.08.01; 05:50

atomine_jegaine

Žlu­gus Briu­se­ly­je vy­ku­sioms Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) ša­lių de­ry­boms dėl biu­dže­to, kar­tu žlu­go jo­se pa­teik­tas pro­jek­tas, nu­ma­tęs Ig­na­li­nos ato­mi­nės elek­tri­nės (IAE) už­da­ry­mui iki 2020 me­tų skir­ti 400 mln. eu­rų vie­toj anks­čiau siū­ly­tų 210 mln.

Dar dau­giau – Eu­ro­pos do­no­rų kon­fe­ren­ci­ja gruo­džio 13 die­ną nu­spren­dė su­stab­dy­ti fi­nan­sa­vi­mą Ig­na­li­nos ato­mi­nės elek­tri­nės už­da­ry­mo pro­jek­tui B1, ku­rį įgy­ven­di­na Ru­si­jos ka­pi­ta­lo Vo­kie­ti­jos įmo­nė „Nu­kem“ kar­tu su ki­ta tos ša­lies įmo­ne GNS. Taip lai­ki­nai su­stab­do­mas fi­nan­sa­vi­mas di­džiau­siam IAE už­da­ry­mo pro­jek­tui – pa­nau­do­to bran­duo­li­nio ku­ro sau­gyk­lai.

Continue reading „Ignalinos atominė elektrinė neteko finansavimo”

ignalinos-atomine-elektrine

Straipsnyje pateikiamas interviu su Rusijos Energetikos centro direktoriumi ir žurnalo „Jadernyj klub“ redaktoriumi Antonu Chlopkovu apie Lietuvos planus statyti branduolinę jėgainę.

„Mano manymu, Lietuvoje puikiai supranta, kad artimiausi mėnesiai, galbūt 2 – 3 metai, yra būtent laikotarpis, kuomet Lietuva dar gali, dar pajėgi panaudoti ekspertines žinias, sukauptas priklausymo SSRS metu ir per 20 nepriklausomybės metų.

Kadangi Ignalinos atominė elektrinė buvo sustabdyta palyginus visai neseniai, Lietuva vis dar turi būtinas ekspertines žinias ir būtiną teisinę bazę atominės energetikos vystymui. Ir šį pranašumą ji gali išnaudoti arba prarasti.

Continue reading „Kaip Lietuva rizikuoja su atomine energetika”

grybkauskas_saulius_istorikas

Paskutinės anapilin išėjusio prezidento Algirdo Brazausko išleistos knygos pavadinimas tarsi simbolizuoja daugelio lietuvių pasąmonėje vyraujantį stereotipą, kad „ir tada buvo dirbama Lietuvai“.

Ar iš tiesų sovietinė nomenklatūra kovojo dėl šalies interesų? Kiek tiesos teiginiuose, kad Lietuvą valdė vadinamieji tautiniai komunistai, neleidę į Lietuvą skverbtis kitataučiams kolonistams? LRT laidoje „Įžvalgos“ Virginijus Savukynas apie tai kalbėjosi su istoriku Sauliumi Grybkausku, išleidusiu knygą „Sovietinė nomenklatūra ir pramonė Lietuvoje 1965-1985 metais“.

Continue reading „Saulius Grybkauskas: „Sovietmečiu stambių įmonių vadovai buvo kontroliuojami ir per jų intymų gyvenimą””

kostiajev_111

23 ноября государственная корпорация «Росатом» в конференц-зале BNS в Вильнюсе, столице Литвы провела круглый стол «Вопросы развития атомной энергетики в Европе после аварии на Фукусиме: Регион Балтийского моря».

Основными участниками были Сергей Бояркин (Росатом) и Сергей Бучельников (Балтийская АЭС).

Сам факт присутствия этих лиц, говорил о том, что речь конечно поддет исключительно о Балтийской АЭС.

Хотя как мне подсказали знакомые журналисты, господин Бояркин из Литвы не вылазит, постоянно что-то ту проводит с кем-то встречается.

Continue reading „Собака лает, караван идёт”

zilinskas_2

Rusija siekia diskredituoti mūsų Ignalinos atominės elektrinės uždarymą, o taip pat pasinaudoti mūsų infrastruktūra savo atominei elektrinei, statomai Kaliningrade, teigė Seimo narys Rokas Žilinskas LTV laidoje „Įžvalgos“, kurią veda Virginijus Savukynas.

– Pradėkime nuo energetinio saugumo arba energetinės nepriklausomybės. Kas tai yra? Kaip galėtumėte paaiškinti tas sąvokas?

– Vertėtų pradėtų nuo seniai, it poteriai, išmoktos tezės. Mes esame visiškai priklausomi nuo vienintelio išorinio energijos išteklių šaltinio. Niekam ne paslaptis, kas tas vienintelis tiekėjas.

Continue reading „Rokas Žilinskas: “Rusija nori pasinaudoti mūsų infrastruktūra””

ignalinos-atomine-elektrine

Apie už­da­ro­mos Ig­na­li­nos ato­mi­nės elek­tri­nės pro­jek­tus plūs­ta prieštaringa infomacija, ta­čiau aki­vaiz­du, kad pro­jek­tai brangs­ta šim­tais mi­li­jo­nų li­tų ir ke­le­rius me­tus vė­luo­ja. Tęs­ti jė­gai­nės už­da­ry­mą Lie­tu­vai ga­li tek­ti sa­vo lė­šo­mis, nes ES kol kas nu­si­tei­ku­si tam skir­ti tik pu­sę rei­ka­lin­gos 3 mlrd. Lt su­mos. To­kius duo­me­nis pa­tei­kia Ig­na­li­nos ato­mi­nės elek­tri­nės (IAE) Kor­po­ra­ty­vi­nių rei­ka­lų di­rek­to­rius Os­val­das Čiuk­šys.

O. Čiuk­šys tei­gia, kad IAE va­do­vy­bė yra ne­veiks­ni, nes su­iru­tė IAE nau­din­ga Ru­sijos ka­pi­ta­lo Vo­kie­ti­jos ben­dro­vei „Nu­kem Tech­no­lo­gies“. Taip jis sa­kė ant­ra­die­nį in­ter­viu Ži­nių ra­di­jo lai­do­je „Ak­tu­a­lu­sis in­ter­viu“ . O. Čiuk­šys sa­kė: „Aš ma­nau, kad nau­din­ga yra tiems, ku­rie sten­gia­si pa­di­din­ti su­tar­čių kai­nas ir to­liau vil­kin­ti už­da­ry­mo dar­bus, tai yra pa­grin­di­niams mū­sų ran­go­vams („Nu­kem Tech­no­lo­gies“ – red.). Tai nė­ra paslaptis. Anos pu­sės pa­sam­dy­ti lo­bis­tai vei­kia la­bai ak­ty­viai tiek Eu­ro­pos Ko­mi­si­jo­je, tiek Eu­ro­pos Par­la­men­te“.

Continue reading „Su­dė­tin­ga pa­dė­tis Ig­na­li­nos elek­tri­nė­je”

atomine

Kai 2004 metais Lietuva pasirašė stojimo į Europos Sąjungos sutartį, kartu ji pasirašė ir protokolą Nr. 4, kuriuo įsipareigojo sustabdyti Ignalinos atominės elektrinės (IAE) veiklą 2009 m. gruodžio 31 dieną. Buvo pasižadėta atsisakyti senosios elektrinės, tačiau išsaugota teisė statyti naują ir išlikti branduolinės energetikos valstybe. Uždarius IAE, Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė, kad nuo tos dienos prasideda tikra Lietuvos energetinė nepriklausomybė. Bet ar tikrai? IAE uždaryta, tačiau energetinė nepriklausomybė ne tik nesumažėjo, bet iš tikrųjų dar labiau padidėjo, ir energetinės problemos tapo net sunkiau išsprendžiamos.

Continue reading „Atominės jėgainės paveldas – painūs ir brangūs sprendimai”

KGB_dokumenty

Skandalinga padėtis klostosi uždaromoje Ignalinos atominėje elektrinėje. Tiriant galimus piktnaudžiavimus, atskleidžiama nemažai įdomių faktų. Su elektrinės uždarymo projektais susijusią Vokietijos bendrovę “Nukem technologies” valdo Rusijos koncernas, o šios bendrovės atstovu Lietuvoje dirba buvęs KGB darbuotojas (pavardė redakcijai žinoma). Tad gal ir neverta per daug stebėtis, kad kai atominės elektrinės uždarymo darbus vykdo tokios bendrovės, tai tie darbai mažai juda iš vietos, o jiems skirtos Europos Sąjungos lėšos dingsta tarsi skradžiai žemę. Energetikos ministras A.Sekmokas pareiškė, kad Lietuvos specialiosios tarnybos “prasnaudė“ KGB veikėjų įsiskverbimą į Lietuvai strategiškai svarbias bendroves ir dalyvavimą mūsų šaliai itin svarbiuose projektuose.

Continue reading „“Lietuvos VSD “prasnaudė“ KGB veikėjų įsiskverbimą į mums strategiškai svarbias bendroves””