Japonijos imperatorius Naruhito su imperatoriene Masako. EPA – ELTA foto
Džakarta, birželio 17 d. (AFP-ELTA). Japonijos imperatorius Naruhito su imperatoriene Masako šeštadienį atvyko į Indonezijos sostinę Džakartą su pirmuoju valstybiniu vizitu nuo tada, kai 2019 metais įžengė į Chrizantemų sostą.
Per birželio 17-23 d. kelionę į didžiausią Pietryčių Azijos ekonomiką numatytas susitikimas su Indonezijos prezidentu Joko Widodo į pietus nuo Džakartos esančiuose rūmuose ir apsilankymas karių kapinėse, pagerbiant Indonezijos ir Japonijos karius.
Japonija valdė Indoneziją daugiau nei trejus metus Antrojo pasaulinio karo metu ir po jo, be kovos užgrobdama ją iš Nyderlandų Rytų Indijos ir sugriaudama olandų pranašumo įvaizdį.
Karo pabaigoje, 1945 metais, Japonijos kapituliacija atvėrė kelią Indonezijos nepriklausomybei, nepaisant olandų bandymų susigrąžinti buvusią koloniją.
„Po karo Japonija stengėsi visomis išgalėmis prisidėti prie tarptautinės taikos ir klestėjimo kartu su Azijos šalimis, įskaitant Indoneziją, – ketvirtadienį žurnalistams prieš kelionę sakė Naruhito. – Remdamasis šalių diplomatijos istorija, tikiuosi, kad šis vizitas padės sustiprinti draugiškus mūsų tautų santykius.“
Imperatoriškoji pora aplankys karių kapines pietų Džakartoje, kur palaidoti 28 buvę japonų kariai, 1945-1949 m. gyvenę ir kovoję už Džakartą Indonezijos nepriklausomybės kare.
Jie taip pat aplankys naująją greitojo viešojo transporto (MRT) traukinių depą, pastatytą su Japonijos pagalba sostinėje, ir Tokijo finansuotą siurblinę, kuri apsaugo nuo potvynių.
Imperatorius, be kelionės į centrinį Javos miestą Džokjakartą, ketina aplankyti Borobudurą, didžiausią pasaulyje budistų šventyklą.
Imperatoriškoji pora palaipsniui atnaujina visuomenines pareigas po COVID-19 pandemijos.
Pernai Japonijos imperatorius su imperatoriene Masako pirmą kartą po to, kai įžengė į sostą, išvyko į užsienį dalyvauti karalienės Elžbietos II laidotuvėse Londone.
Ankstesni Japonijos monarchai Indonezijoje lankėsi 1962 ir 1991 metais.
Semeru ugnikalnis Indonezijoje. EPA – ELTA foto
Džakarta, gruodžio 4 d. (AFP-ELTA). Po Semeru ugnikalnio išsiveržimo Indonezijos Javos saloje institucijos paskelbė aukščiausią perspėjimo laipsnį.
Vulkanas Lumajango regione, sekmadienį išspjovęs šimto metrų aukščio pelenų debesį, kelia grėsmę aplinkiniams kaimams, pranešė Vulkanologijos ir geologinių katastrofų kontrolės centras.
Institucijos duomenimis, sekmadienį kalno šlaitais slinko lavos „lavinos“. Kol kas informacijos apie žuvusius ar sužeistus žmones nėra.
Dauguma gyventojų iš abiejų kaimų, kuriems gresia didžiausias pavojus, evakavosi, sakė atstovė. Žmonėms įrengti laikini būstai.
Vaizdo įrašuose buvo matyti milžiniškas juodas debesis, kylantis į dangų iš kraterio ir dengiantis saulę.
Popietę aplinkinius kaimus užklupo musoninės liūtys, susimaišiusios su vulkaniniais pelenais, pranešė vietos stotis „Kompas TV“. Anot AFP reporterio, po ugnikalnio išsiveržimo nutrūko interneto ir telefono ryšys. Institucijos nemokamai gyventojams dalijo kaukes.
3 676 metrų aukščio Semeru yra aukščiausias kalnas Indonezijos Javos saloje, jis stūkso už 800 km į pietryčiu nuo sostinės Džakartos.
Lygiai prieš metus per Semeru ugnikalnio išsiveržimą žuvo mažiausiai 51 žmogus, buvo apgadinta 5 000 namų, kaimus padengė purvas ir pelenai. Beveik 10 000 gyventojų tada buvo priversti palikti savo namus.
Žemės drebėjimo Indonezijoje aukų – jau 268. EPA-ELTA nuotr.
Džakarta, lapkričio 22 d. (dpa-ELTA). Indonezijoje toliau daugėja pirmadienį įvykusio 5,6 balo stiprumo žemės drebėjimo aukų. Antradienį Nacionalinė nelaimių valdymo agentūra pranešė, kad žuvusiųjų skaičius jau siekia 268.
Agentūros duomenimis, dingusiu laikomas dar 151 asmuo. Sužeidimų patyrė daugiau nei 1 tūkst. žmonių, o dar apie 58 tūkst. buvo priversti palikti savo namus. Pasak Nacionalinės paieškų ir gelbėjimo agentūros, stichija apgadino per 2,3 tūkst. pastatų.
Žemės drebėjimo Indonezijoje aukų – jau 268. EPA-ELTA foto
Drebėjimas įvyko dienos metu, apie 13 val. 21 min. vietos (20 val. 21 min. Lietuvos) laiku. Jo epicentras buvo už maždaug 10 kilometrų į pietvakarius nuo labiausiai nukentėjusio Siandžuro miesto. Virpesius, be kita ko, pajuto sostinė Džakarta, kur siūbavo aukšti pastatai. Cunamio pavojus nepaskelbtas.
Antradienį labiausiai paveiktose vietovėse apsilankė prezidentas Joko Widodo. Jis pažadėjo 100 mln. Indonezijos rupijų (6,2 tūkst. eurų) paramą apgadintų namų gyventojams.
Indonezija yra išsidėščiusi vadinamajame Ramiojo vandenyno ugnies žiede, kuris pasižymi itin dideliu seisminiu aktyvumu. Dėl to žemės drebėjimai šiame salyne yra dažnas reiškinys.
Žemės drebėjimas. Indonezija. EPA – ELTA foto
Džakarta, lapkričio 21 d. (dpa-AFP-ELTA). Per 5,6 balo stiprumo žemės drebėjimą pirmadienį Indonezijos Javos saloje, naujais duomenimis, žuvo mažiausiai 62 žmonės. Tai pranešė labiausiai nukentėjusio Siandžuro miesto bendruomenės vadovas Hermanas Suhermanas. Apie 700 asmenų, šiais duomenimis, buvo sužeisti.
Požeminiai smūgiai, kurie, anot JAV geologijos tarnybos, siekė 5,6 balo, vidudienį registruoti maždaug už 70 km į pietryčius nuo sostinės Džakartos 10 km gylyje.
Manoma, kad po griuvėsiais yra daugiau žmonių, todėl aukų skaičius gali augti. Kai kurių teritorijų, pasak H. Suhermano, dėl žemių nuošliaužų vis dar neįmanoma pasiekti. Be to, daugeliui sužeistųjų nėra suteikta pagalba, nes trūksta personalo. Stotis „Metro TV“ rodė dešimtis žmonių, kurie laukia automobilių stovėjimo aikštelėje prie ligoninės Siandžure ir kuriems suteikiama tik būtiniausia pagalba.
Siandžure sugriauta arba apgadinta daugiau kaip 1 700 pastatų, sakė Kovos su katastrofomis tarnybos atstovas. Mažiausiai 23 žmonės vis dar yra po griuvėsiais.
Požeminiai smūgiai buvo aiškiai juntami ir Džakartoje. Čia svyravo daugiaaukščiai pastatai, tačiau iš miesto kol kas apie didesnę žalą nepranešama. Perspėjimas dėl cunamio nebuvo paskelbtas.
Indonezija turi apie 270 mln. gyventojų, kurių daugiau kaip pusė gyvena Javos saloje. Šalis yra Ramiojo vandenyno ugnies žiede, geologiniu požiūriu aktyviausioje Žemės zonoje. Čia dažnai vyksta žemės drebėjimai ir ugnikalnių išsiveržimai. Vasarį per 6,2 balo stiprumo žemės drebėjimą Sumatros saloje žuvo beveik 20 žmonių, daugiau kaip 400 buvo sužeisti.
Giorgia Meloni, kraštutinių dešiniųjų „Italijos brolių“ lyderė. Epa – ELTA foto
Roma, lapkričio 16 d. (dp-ELTA). Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni gynėsi sulaukusi kritikos, kad pasiėmė dukrą į G20 viršūnių susitikimą Indonezijos Balio saloje.
Po dviejų dienų „nenuilstamo darbo“ ji susidūrė su „neįtikėtinais debatais“ dėl to, ar buvo teisinga pasiimti dukrą keturioms dienoms, kai buvo išvykusi, trečiadienį feisbuke parašė kraštutinių dešiniųjų politikė.
Kai kurios žiniasklaidos priemonės nuo antradienio praneša, kad G. Meloni keliavo į viršūnių susitikimą su savo 6 metų vaiku ir aukle. „Nejaugi manote, kad tai jūsų reikalas, kaip aš auginu savo dukrą?“, – savo įraše klausė G. Meloni diskusijos „iniciatorių“.
45 metų radikalios dešiniųjų partijos „Italijos broliai“ lyderė tvirtino turinti teisę daryti viską, ką gali, tautos labui, neatimdama iš dukters motinos.
Joe Biden. EPA – ELTA fotoVladimiras Putinas. Žmogėdros dantys. EPA – ELTA foto
Vašingtonas, spalio 27 d. (ELTA). Baltieji rūmai pareiškė, kad JAV prezidentas Joe Bidenas G20 viršūnių susitikime Balyje neketina surengti dvišalių pokalbių su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
„Jis neketina susitikti su Vladimiru Putinu“, – ketvirtadienį sakė Nacionalinės saugumo tarybos atstovas Johnas Kirby‘is.
V. Putinas neseniai pareiškė, kad, „tiesa sakant, nemato dvišalio susitikimo su J. Bidenu būtinybės“ lapkričio viduryje vyksiančioje G20 konferencijoje. Apskritai nėra aišku, ar V. Putinas vyks į Indoneziją.
Abiejų didžiųjų valstybių santykiai dėl Rusijos karo Ukrainoje yra žemiausiame taške. JAV teikia Ukrainai milijardinę karinę ir finansinę paramą.
Vladimiro Putino fizionomija
Maskva, spalio 14 d. (AFP-ELTA). Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pareiškė, kad „nemato reikalo“ susitikti deryboms su JAV kolega Joe Bidenu, įtampai su Vašingtonu išaugus dėl daugybės klausimų, įskaitant Maskvos invaziją į Ukrainą.
„Turėtume jo paklausti, ar jis pasirengęs surengti su manimi tokias derybas, ar ne. Tiesą sakant, nematau reikalo“, – sakė V. Putinas, paklaustas apie galimą susitikimą su J. Bidenu lapkritį numatomo G20 viršūnių susitikimo kuluaruose.
V. Putinas pridūrė, kad dar nenuspręsta, ar jis dalyvaus Indonezijos rengiamame viršūnių susitikime.
Svarbiausias klausimas
Vašingtonas, spalio 6 d. (AFP-ELTA). JAV prezidentas Joe Bidenas neatmeta galimybės kitą mėnesį Indonezijoje vyksiančio Didžiojo dvidešimtuko (G20) viršūnių susitikimo kuluaruose surengti derybas su Kremliaus šeimininku Vladimiru Putinu.
„Bus matyti“, – atsakydamas į atitinkamą žurnalistų klausimą, teigė J. Bidenas.
Baltieji rūmai ir anksčiau yra kalbėję apie galimą abiejų prezidentų susitikimą G20 kuluaruose.
Nepaisant to, kol kas nėra galutinai aišku, ar J. Bidenas ir V. Putinas asmeniškai dalyvaus šiame viršūnių susitikime. JAV prezidentas yra pareiškęs, kad jei susitikime gyvai dalyvaus V. Putinas, tuomet į jį turėtų atvykti ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. J. Bidenas taip pat yra kalbėjęs, jog jei dalyvaus susitikime, jo kuluaruose „tikrai“ pasimatys su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu.
Šiuo metu esama abejonių ir dėl Xi Jinpingo asmeninio dalyvavimo G20 susitikime. Tačiau susitikimo šeimininkės Indonezijos prezidentas Joko Widodo rugpjūtį „Bloomberg“ duotame interviu teigė, kad Kinijos ir Rusijos vadovai patvirtino, jog atvyks.
G20 viršūnių susitikimas numatomas lapkričio 15–16 dienomis.
Per riaušes, kilusias po futbolo rungtynių Indonezijoje, žuvo per 100 žmonių. EPA-ELTA nuotr.
Džakarta, spalio 2 d. (AFP-dpa-ELTA). Per riaušes, kilusias po futbolo rungtynių Indonezijoje, žuvusių žmonių skaičius išaugo iki 174. Tai vietos televizijai „Kompas TV“ sakė Rytų Javos provincijos gubernatoriaus pavaduotojas Emiras Dardakas.
Ši tragedija yra viena didžiausių nelaimių pasaulio sporto stadionuose.
Riaušės kilo šeštadienį Malange Rytų Javos provincijoje. Policijos duomenimis, po rungtynių įtūžę futbolo sirgaliai puolė į aikštę, kai jų klubas „Arema FC“ 2:3 pralaimėjo rungtynes pagrindiniam savo varžovui „Persebaya Surabaya“ – pirmą kartą per daugiau kaip du dešimtmečius. Pareigūnai tada mėgino įtikinti sirgalius grįžti į tribūnas ir galiausiai panaudojo ašarines dujas, kai žuvo du policininkai. Tai sukėlė masinę paniką.
Prie išėjimo kilo spūstis, ėmė trūkti „oro ir deguonies“, sakė policijos vadas Nico Afinta. Daug aukų buvo mirtinai sutryptos.
Indonezijos futbolo federacija savaitei sustabdė pirmosios lygos rungtynes. Ji taip pat uždraudė „Arema FC“ klubui likusį sezoną žaisti rungtynes namuose ir paskelbė, kad į Malangą bus siunčiama komanda, kuri tirs riaušių priežastis. „Apgailestaujame dėl incidento ir atsiprašome aukų šeimų bei visų kitų“, – sakė federacijos pirmininkas Mochamadas Iriawanas. Dėl riaušių, kilusių po futbolo rungtynių Indonezijoje, žuvo per 100 žmonių. EPA-ELTA nuotr.
Organizatoriai ignoravo institucijų rekomendacijas surengti rungtynes popietę, o ne vakare, sakė Indonezijos politinių, teisinių ir saugumo politinių reikalų koordinavimo ministras Mahfudas MD. Be to, jo teigimu, buvo rekomenduota parduoti tik 38 000 bilietų. Tačiau jų buvo parduotas 42 000 ir užpildytas visas stadionas.
Sirgalių smurtas yra problema Indonezijoje. Didelis susipriešinimas neretai sukelia mirtinus susirėmimus.
Po Semeru vulkano išsiveržimo. EPA-ELTA nuotr.
Džakarta, gruodžio 8 d. (dpa-ELTA). Indonezijos Javos saloje toliau auga ugnikalnio išsiveržimo aukų skaičius. Iki šiol rasti 39 žmonių kūnai, 12 asmenų laikomi dingusiais, trečiadienį sakė vietos gelbėjimo tarnybos atstovas.
Per 3 700 metrų aukščio Semeru ugnikalnio išsiveržimą dešimtys gyventojų patyrė sužalojimų, daugiau kaip 4 000 buvo priversti palikti savo namus.
Daugelį namų beveik visiškai palaidojo pelenai. Daug žmonių prieglobstį rado, be kita ko, mečetėse ir vyriausybiniuose pastatuose.
Ugnikalnis daugiausiai gyventojų turinčioje Indonezijos saloje išsiveržė šeštadienį. Semeru yra aukščiausias Javos kalnas, jis stūkso Bromo-Tengger-Semeru nacionaliniame parke. Ugnikalnis nuo 2020 metų gruodžio vėl yra aktyvesnis.
Indonezija yra seismiškai aktyviame Ramiojo vandenyno ugnies žiede, šalyje yra 128 veikiantys ugnikalniai.
Žuvusiųjų per Semeru vulkano išsiveržimą skaičius išaugo iki 15. EPA-ELTA nuotr.
Džakarta, gruodžio 6 d. (dpa-AFP-ELTA). Savaitgalį Indonezijos Rytų Javos provincijoje išsiveržus Semeru ugnikalniui, žuvusiųjų skaičius išaugo iki 15, pirmadienį pranešė pareigūnai.
27 žmonės laikomi dingusiais.
Mažiausiai 68 žmonės patyrė nudegimų, kai Semeru išsiveržė šeštadienį, sakė vietos civilinės saugos agentūros vadovas Wawanas Hadi. Pirmadienį Semeru, aukščiausias kalnas Javos saloje, vėl išspjovė pelenų.
Dėl išsiveržimo į dangų pakilus didžiuliam dūmų stulpui Lumajango rajono kaimo gyventojai išsigandę pabėgo iš savo namų, šlaitais virto degančios išsilydžiusios uolienos ir dujos.
Televizijos filmuotoje medžiagoje buvo matyti, kaip iš ugnikalnio iškritę pelenai užkloja namus, lieka matyti tik stogai. Po Semeru vulkano išsiveržimo. EPA-ELTA nuotrauka
Pavojingi tiršti dūmų stulpai pirmadienį ir toliau veržėsi iš vulkaninių pelenų padengtų vietų, o gelbėtojai su šalmais mėgino kasti purvą, ieškodami išgyvenusiųjų ir žuvusiųjų kūnų. Po Semeru vulkano išsiveržimo. EPA-ELTA nuotr.
Daugiau nei 1500 žmonių buvo perkelti ir apgyvendinti laikinose vietose, įskaitant mečetes ir vyriausybines įstaigas, sakė Wawanas Hadi. Pasak pareigūnų, gelbėjimo pastangas apsunkino smilkstantys pelenai ir didelio tilto, jungiančio Lumajangą ir Malango miestą, griūtis.
Tarp žuvusiųjų buvo moteris ir jos dukra, jų kūnai aptikti po namo griuvėsiais, apsikabinę, pranešė naujienų svetainė Kompas.com.
Tuo metu valstybinė oro navigacijos bendrovė „AirNav“ rekomendavo virš Javos skrendantiems orlaiviams nukreipti maršrutą į šiaurinę salos dalį dėl vulkaninių pelenų keliamos rizikos.
Beveik 3700 metrų aukščio Semeru nuo praėjusių metų gruodžio išsiveržė kelis kartus. Indonezija įsikūrusi seismiškai aktyvioje Ramiojo vandenyno ugnies žiedo zonoje, šalyje yra maždaug 128 veikiantys ugnikalniai.
Indonezijoje surastas dingęs povandeninis laivas, 53 įgulos nariai žuvo. EPA-ELTA nuotr.
Indonezijos kariuomenės vadas Hadis Tjahjantas sekmadienį pranešė, kad paieškos komandos surado anksčiau šią savaitę su 53 įgulos nariais dingusį povandeninį laivą. Visi žmonės žuvo.
„Turėdami šį autentišką įrodymą, galime patvirtinti, kad „KRI Nanggala 402“ nuskendo ir visi 53 jo jūreiviai žuvo eidami pareigas“, – per spaudos konferenciją sakė H. Tjahjantas.
Dingęs laivas rastas jūros dugne, vandenyse prie Balio salos, sulūžęs į tris dalis.
Šeštadienį Indonezijos karinis jūrų laivynas vandenyse aptiko povandeninio laivo nuolaužų ir daiktų, bet tiksli laivo buvimo vieta dar nebuvo nustatyta. Vis dėlto tai leido daryti prielaidą, kad laivas sudužo, o vilties surasti išgyvenusių nebėra.
Kiek vėliau karinio jūrų laivyno štabo viršininkas Yudas Margonas paskelbė, kad nustatyta, jog laivas yra 850 metrų gylyje. Indonezijos prezidentas Jokas Widodas netrukus perdavė užuojautą žuvusių žmonių šeimoms.
44 metų senumo povandeninis laivas dalyvavo karinėse pratybose prie Balio salos pakrantės, kai ankstų trečiadienį nutrūko ryšys su juo.
Paieškose dalyvavo Australijos, JAV, Singapūro, Malaizijos ir Indijos laivai bei sraigtasparniai.
Potvynių Indonezijoje ir Rytų Timore aukų skaičius viršijo 150. EPA-ELTA nuotr.
Tropiniam ciklonui „Seroja“ talžant Pietryčių Azijos šalis, Indonezijoje ir kaimyniniame Rytų Timore žuvo mažiausiai 157 žmonės, daugybė kitų laikomi dingusiais, o tūkstančiai žmonių liko be namų.
Indonezijos nelaimių valdymo agentūra nurodo užfiksavusi 130 mirčių atokių salų grupėje prie Rytų Timoro, o pačiame Rytų Timore 27 žmonės oficialiai paskelbti žuvusiais.
Gelbėtojai Indonezijoje ieško daugiau kaip 70 dingusiais laikomų žmonių.
Ciklono atneštos smarkios liūtys sukėlė potvynius ir nuošliaužas. Nelaimės metu suniokota ir apgadinta tūkstančiai namų, ligoninės ir tiltai. Daugiau kaip 10 tūkst. žmonių bėgo į slėptuves.
Audra, kaip teigiama, juda vakarinės Australijos pakrantės link.
Indonezijoje per staigius potvynius žuvo 23 žmonės, dar du laikomi dingusiais. EPA-ELTA nuotr.
Vienoje labiausiai į rytus nutolusioje Indonezijos saloje sekmadienio rytą kilus staigiems potvyniams, žuvo mažiausiai 23 žmonės ir dar du laikomi dingusiais, pranešė gelbėjimo tarnybų pareigūnai.
Likus kelioms valandoms iki to, kai žmonės turėjo pabusti švęsti Šv. Velykų, daugiausiai katalikų apgyvendintoje Floreso saloje smarkus lietus sukėlė staigius potvynius.
Pasak Indonezijos nacionalinės nelaimių valdymo agentūros atstovo Raditya Jati, žmonių namus užplūdo purvas, o rytiniame salos gale sunaikinti tiltai ir keliai.
Gelbėtojai bando pasiekti atokią, tačiau labiausiai paveiktą vietovę salos rytuose.
„Vienintelė prieiga yra per jūrą iš Adonaro salos, tačiau persikėlimui kelią užkerta liūtys ir stiprios bangos“, – sekmadienį naujienų agentūrai AFP sakė R. Jati.
Ekstremalios oro salygos išliks ir ateinančią savaitę, pridūrė jis.
Pasak nelaimių valdymo agentūros, sekmadienį per kitus didelius potvynius kaimyninės Vakarų Nusos Tengaros provincijos Bimos mieste žuvo du žmonės. Keturiose apylinkėse pranešta apie per užtvankų viršų plūstantį vandenį, kuris Bimoje po devynias valandas trukusių liūčių užliejo kone 10 tūkst. gyvenamųjų namų, teigė R. Jati.
Mirtinos nuošliaužos ir staigūs potvyniai Indonezijoje per liūčių sezoną yra dažni.
Sausį per staigius potvynius Vakarų Javos provincijos Sumedango mieste žuvo 40 žmonių.
Praėjusį rugsėjį mažiausiai 11 žmonių žuvo per nuošliaužas Borneo saloje, o prieš dar kelis mėnesius Sulavesyje nuošliaužos nusinešė dešimtis gyvybių.
Indonezijos nelaimių valdymo agentūra skaičiuoja, kad vietovėse, kuriose esama nuošliaužų pavojaus, gyvena maždaug pusė šalies populiacijos, kurią sudaro 125 mln. žmonių.
Gabrielius Landsbergis. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
Trečiadienį užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis Seimo Užsienio reikalų komitete (URK) pristatė Lietuvos planus dėl tolesnių santykių su Azijos regiono valstybėmis. Kaip teigia G. Landsbergis, Lietuva turi keisti laikyseną Kinijos atžvilgiu ir užmegzti glaudesnius santykius su kitomis, ekonomiškai pažangiomis bei demokratiškomis valstybėmis. Dėl to jau artimiausiu metu Lietuva atidarys dvi naujas diplomatines atstovybes Pietų Korėjoje ir Singapūre.
Vienas iš pagrindinių argumentų, kodėl Lietuva pasirinko steigti atstovybę Singapūre, kaip teigia G. Landsbergis, yra tai, kad ši valstybė yra viena reikšmingiausių Lietuvos partnerių regione. Kita vertus, jis pridūrė, kad Kinijos daromas spaudimas ir įtaka yra dar vienas argumentas, kodėl reikia gerinti santykius su Singapūru.
„Kinija yra tikrai aktuali tema. Ir mes, suprasdami, kad su ekonomiškai stipria valstybe ateina ir politiniai iššūkiai, esame nusprendę, kad vis dėlto norėtume tuos iššūkius atremti. Pirmiausia turime ieškoti partnerių ten, kur jų anksčiau galbūt nebuvome aktyviai ieškoję“, – teigė užsienio reikalų ministras.
„Nepaisant dydžio, tai yra vienas svarbiausių mūsų ekonominių partnerių regione. Įdomus aspektas, kad 2019 m. į Kiniją mes eksportavome už 277 mln. eurų, o į Singapūrą – bemaž tiek pat – už 216 mln. eurų“, – sakė ministras.
„Tokios nedidelės valstybės, kaip Lietuva, dažnu atveju renkasi būtent Singapūrą, kaip savo naują partnerį regione dėl jo ryšių su visomis aplinkinėmis valstybėmis“, – tvirtino ministras.
URK pristatyta strategija dėl Lietuvos atstovavimo Indijos–Ramiojo vandenyno regione
Užsienio reikalų viceministras Egidijus Meilūnas Seimo komitete pristatė Lietuvos bendradarbiavimo stiprinimo strategiją su Indijos–Ramiojo vandenyno valstybėmis.
Siekiant stiprinti Lietuvos atstovavimą minėtame regione, anot E. Meilūno, jau 2022 m. planuojama atidaryti nauja ekonominė atstovybė Singapūre, kuri bus akredituota Indonezijai, Malaizijai, Tailandui ir Vietnamui. Jo teigimu, dar šiais metais taip pat bus atidaroma Lietuvos ambasada Pietų Korėjoje. Ateityje, viceministro teigimu, bus svarstoma ir apie atstovybių steigimą Indonezijoje ir Malaizijoje.
Kaip teigia, E. Meilūnas, Lietuvos bendradarbiavimas su Kinija visgi nepateisino lūkesčių. Todėl Lietuvai atsirado poreikis pergalvoti strategines partneres šiame regione. Kaip pažymi viceministras, Lietuva nebetęs veiklos su Kinija formate 17+1, tačiau bendradarbiavimas su Kinija išlieka Europos Sąjungos mastu plėtojant formatą 27+1.
„Dideli lūkesčiai, kuriuos turėjome pradėję dvišalį bendradarbiavimą su Kinija, visgi nepasiteisino. Rodikliai nėra labai aukšti. Tad šiame kontekste nebetęsime Lietuvos veiklos iniciatyvoje 17+1. Sieksime plėtoti dvišalius abipusiai naudingus santykius. Taip pat su partneriais ir Europos Sąjungos institucijomis aktyviai dirbame plėtojant formatą 27+1“, – akcentavo viceministras.
Komitete daug dėmesio skirta Lietuvos santykių stiprinimui su Japonija
Nuo 2022 m., kaip URK minėjo užsienio reikalų viceministras E. Meilūnas, Lietuvos ambasada Japonijoje pradės pilną bendradarbiavimą ekonomikos srityje.
„Tikimasi ir dvišaliai žymiai pagilinti ir išplėsti bendradarbiavimą siekiant strateginės partnerystės. Mus su šia šalimi, be jokios abejonės, sieja tos pačios demokratinės vertybės. Japonija yra mūsų labai svarbi ekonominė partnerė – Lietuvos eksportas į Japoniją visada viršijo importą. Todėl prekyboje visada buvo teigiamas balansas“, – kalbėjo E. Meilūnas.
„Esame įsitikinę, kad per artimiausius metus tiek prekyba, tiek įvažiuojamasis turizmas iš Japonijos atsigaus. Taip pat pastebimas Japonijos susidomėjimas ir Lietuvos investicijomis, kaip „Rail Baltica“, sinchronizavimo projektas ir kt.“, – sakė viceministras.
E. Meilūnas teigė, kad beveik visi Lietuvos universitetai yra užmezgę partnerystes su Japonijos švietimo įstaigomis.
Posėdyje dalyvavusi prezidento patarėja užsienio politikos klausimais Dalia Tamošiūnienė teigė, kad prezidentas Gitanas Nausėda taip pat labai sveikina ir remia Azijos rinkų diversifikaciją bei nuolat palaiko ryšius su tų valstybių verslo asociacijomis. Primindama, kad Lietuvą ir Japoniją sieja ilgalaikiai draugiški ryšiai ir 2022 metais bus minimos 100-osios diplomatinių santykių užmezgimo metinės.
Indonezijoje išsiveržė Sinabungo ugnikalnis. EPA-ELTA nuotr.
Indonezijos Sumatros saloje išsiveržė Sinabungo ugnikalnis. Į dangų pakilo 5 000 metrų aukščio dūmų ir pelenų debesis. Vietos geologijos instituto duomenimis, suskaičiuota 13 erupcijų.
Gyventojams nurodyta vengti kraterio 5 km spinduliu. Dėl padidėjusio vulkaninio aktyvumo ši zona pastaraisiais metais nebuvo naudojama.
Evakuacijos priemonių nesiimta. Nepaveikti ir skrydžiai. „Nėra duomenų apie galimą didėjantį pavojų“, – pranešė geologijos institutas.
Sinabungas 2010-aisiais vėl išsiveržė pirmą kartą po 400 metų. Po trejų metų fiksuotas dar vienas išsiveržimas. Nuo tada vulkanas nerimsta. 2014-aisiais per ugnikalnio išsiveržimą žuvo 16 žmonių, 2016 metais – 7.
Indonezijos aviakatastrofos vietoje rastos juodosios dėžės. EPA-ELTA nuotr.
Rastos Indonezijoje sudužusio avialinijų „Sriwijaya Air“ keleivinio lėktuvo „Boeing 737-500“ juodosios dėžes. Tikimasi, kad pilotų pokalbių ir skrydžio duomenų įrašai padės nustatyti, dėl ko sudužo 62 žmones skraidinęs lėktuvas, praneša AFP.
Narai jūroje rado lėktuvo nuolaužas, žmonių rūbus ir kūnų dalis.
Indonezijos Transporto saugumo agentūra paskelbė, kad nustatyta abiejų juodųjų dėžių buvimo vieta, o narai bandys jas iškelti į paviršių.
Praėjus keturioms minutėms po pakilimo iš Indonezijos sostinės Džakartos, keleivinis lėktuvas staigiai smigo žemyn ir sudužo Javos jūroje.
Interneto puslapyje „FlightRadar24“, kuriame pateikiama informacija apie skrydžius, nurodoma, kad lėktuvas buvo pakilęs į 3 350 metrų aukštį ir staigiai smigo žemyn, o tada dingo ryšys su oro eismo kontrole.
Paieškoje dalyvavę sraigtasparniai ir karo laivai išlikusių gyvųjų nerado.
AFP korespondentai iš įvykio vietos pranešė, kad buvo rastos lėktuvo nuolaužos, važiuoklė ir gelbėjimosi liemenės.
Atsakingos institucijos paskelbė, kad visi 62 žmonės, keleiviai ir įgulos nariai, buvo Indonezijos piliečiai.
Indonezijos saloje išsiveržęs ugnikalnis privertė evakuotis tūkstančius žmonių. EPA-ELTA nuotr.
Indonezijoje sekmadienį išsiveržė Levotolo ugnikalnis, išspjaudamas į orą 4 km aukščio pelenų ir dūmų stulpą. Ugnikalnio išsiveržimas privertė evakuotis tūkstančius žmonių, uždarytas vietinis oro uostas, informuoja „Deutsche Welle“.
Daugiau kaip 2 700 žmonių evakuoti iš ugnikalnio šlaituose įsikūrusių 28 kaimų. Ugnikalnis stūkso Lembatos saloje, Rytų Nusos Tengaros provincijoje.
Nepaisant tarp vietinių kilusios panikos, pranešimų apie sužeistus ar žuvusius negauta.
Levotolo ugnikalnis yra trečias per pastaruosius mėnesius Indonezijoje išsiveržęs ugnikalnis. Javos saloje anksčiau išsiveržė Merapio ugnikalnis, o Sumatros saloje – Sinabungo.
17 tūkstančių salų turinčioje Indonezijoje yra 400 ugnikalnių. 129 yra aktyvūs, o 65 iš jų klasifikuojami kaip pavojingi.
Sulaikytame Kinijos žvejybiniame laive rastas įšalęs negyvo Indonezijos piliečio kūnas, ketvirtadienį paskelbė pareigūnai, pridurdami, kad įgulos nario mirtis yra įtartina.
Indonezijos policija teigė, kad šią savaitę Malakos sąsiauryje buvo sulaikyti du laivai, gavus pranešimą, jog viename jų galimai mirė vienas įgulos narių.
20-metis indonezietis galimai buvo kankinamas, o jo kūnas nuo birželio pabaigos buvo laikomas „Lu Huang Yuan Yu 117“ laivo šaldiklyje, teigė Riau provincijos policijos atstovas Harry‘is Goldenas Hartas.
„Auka turėjo fizinių sužeidimų, tačiau atliekame skrodimą, kad galėtume išsiaiškinti tikslią mirties priežastį“, – jis sakė naujienų agentūrai AFP.
Dėl vyro mirties buvo apklausta kelios dešimtys įgulos narių, laivais plaukiančių iš Kinijos, Indonezijos ir Filipinų.
Kovos su prekyba žmonėmis ekspertai teigia, kad žvejybos pramonėje plačiai naudojamas priverstinis darbas, o išnaudojamiems darbuotojams dažnai neišmokami atlyginimai, jiems tenka dirbti viršvalandžius ir susidurti su smurtu bei mirtimi.
Indonezija ir Pietryčių Azija yra pagrindiniai tokio darbo šaltiniai – dažniausiai taikomasi į nepasiturinčius ir neišsilavinusius žmones, kurie viliojami gerų atlyginimų už darbą jūroje pažadais.
Birželį du Indonezijos piliečiai iššoko iš vieno Kinijos laivo, siekdami pabėgti nuo, jų teigimu, smurto ir šiurpių sąlygų.
Juos vėliau išgelbėjo Indonezijos žvejybinis laivas. Ketvirtadienį policija teigė, kad dėl kaltinimų smurtu buvo suimti devyni žmonės.
Prieš mėnesį trijų negyvų Indonezijos piliečių kūnai buvo išmesti į jūrą pro vieno Kinijos laivo bortą.
Džakarta vėliau teigė, kad, turimomis žiniomis, vyrai mirė nuo ligų, o Pekinas palaikų palaidojimą jūroje apibūdino kaip paisantį tarptautinių įstatymų.
Šiaulių apylinkės teismas 1 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę skyrė 54 metų Rumunijos piliečiui, kuris 2015 m. keliuose bankomatuose įrengė magnetinių mokėjimo kortelių duomenų nuskaitymo ir vaizdo fiksavimo įrenginius. Vėliau, panaudojus kortelių duomenis, gyventojų sąskaitose esančiais pinigais, daugiau nei 18 tūkst. eurų, buvo atsiskaityta už prekes ir paslaugas Indonezijoje, Kinijoje, Jamaikoje.
Be to, užsienietis bankui turės grąžinti 18 037,27 eurų ir Policijos departamentui – 1864,52 eurų ekstradicijos išlaidų.
Pasak baudžiamąją bylą nagrinėjusio Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjo Mariaus Steponaičio, kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis prisipažino padaręs baudžiamajame įstatyme numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Teismas nustatė, kad kaltinamasis neteisėtai įgijo svetimų elektroninių mokėjimo priemonių – magnetinių mokėjimo kortelių ir jų PIN duomenis. Jis 2015 m. sausio pradžioje tris kartus Radviliškyje, bankomate, įrengė nenustatytus mokėjimo kortelių duomenų nuskaitymo ir vaizdo fiksavimo įrenginius. Taip užsienietis neteisėtai užfiksavo ir įgijo 552 vnt. svetimų magnetinių mokėjimo kortelių ir jų PIN duomenis, kurių pakanka finansinėms operacijoms inicijuoti.
Vėliau duomenys buvo perduoti nenustatytam asmeniui ar asmenims ir Indonezijoje, Kinijoje bei Jamaikoje buvo panaudoti 45 vnt. banko klientų kortelių duomenys. Iš banko klientų mokėjimo kortelių sąskaitų buvo nuskaityti pinigai už prekes ar paslaugas, iš viso už 18 037,27 eurų.
Kaltinamasis iki 2015 m. gegužės 23 dienos Šiauliuose, kito banko bankomate, taip pat kaip ir Radviliškyje, įrengė nenustatytus mokėjimo kortelių duomenų nuskaitymo ir vaizdo fiksavimo įrenginius. Tačiau svetimų magnetinių mokėjimo kortelių ir jų PIN duomenų neįgijo, nes bankomato inkasatoriai pastebėjo ir paėmė įrenginius.
Be to, C. V. T. 2014 m. gruodžio pabaigoje nenustatytomis aplinkybėmis įgijo bankinę mokėjimo kortelę ir prisijungimo duomenis, ir Šiauliuose per du kartus pasikėsino išimti po 1000 litų, iš viso beveik 580 eurų.
Kaltinamasis buvo nustatytas užfiksavus vaizdo kameromis ir atlikus DNR tyrimus. Užsieniečio paieška buvo paskelbta 2019 m. balandį. Vyras surastas per Interpolą, nes už panašius nusikaltimus buvo teistas Vokietijoje. 2019 m. rugpjūčio pabaigoje kaltinamasis buvo perduotas ir sulaikytas Lietuvoje.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui.
