Rusijos ir Baltarusijos “susijungimas“ ir Rusijos prezidento ateitis
Po vakar įvykusios Rusijos prezidento Vladimiro Putino tradicinės priešnaujametinės spaudos konferencijos, kuri truko net keturias su puse valandos, prašnekta apie tai, kiek ilgai V. Putinas bus Prezidentu. Mat Konstitucijoje numatyta, kad vienas ir tas pats asmuo gali būti Prezidentu tik du kartus iš eilės (jam liko 4,5 metų).
Per rusakalbę radiją “Svoboda” gruodžio 20 d. nuskambėjo įvairūs variantai, bet visi jie susiję su Konstitucijos keitimu.
Vienas iš variantų – jau seniai svarstomas Rusijos ir Baltarusijos susijungimas ir Sąjunginės Rusijos ir Baltarusijos valstybės (SRBV) atsiradimas su nauja Konstitucija. Vadovauti SRBV, būti jos Prezidentu V. Putinui jau nebūtų kliūčių.
Tokią nuomonę vienoje laidoje pareiškė Karnegio fondo analitikas Andrejus Kolesnikovas, https://www.svoboda.org/a/30308358.html, o kitoje – Rusijos ekspremjeras, Liaudies laisvės partijos (PARNAS) lyderis Michailas Kasjanovas, https://www.svoboda.org/a/30332099.html.
Tačiau abu jie tvirtino, kad viskas priklausys nuo Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos valios. Tiesa, abu sakė, kad nors priversti jį – ne V. Putino valioje, bet nupirkti jo valią – įmanoma.
Michailas Kasjanovas:
Manau, kad negalite jo priversti, bet tikriausiai galite nusipirkti. Putinas ir jo aplinka tai supranta, todėl jau pradėtas nuolaidų reikalavimas, kurį Lukašenka pateikia Rusijos valdžios institucijoms, kurios tegul skiria daugiau pinigų arba kompensuoja tai, kas praleista per pastaruosius dvejus metus. Rusijos vyriausybė jau pasirinko šį kelią. Putinui ir jo aplinkai Baltarusijos scenarijus, būtent Baltarusijos perėmimas, naujos valstybės sukūrimas – Rusija plius arba vadink ją bet kuo, tai yra jau nauja Konstitucija, iš tikrųjų viskas prasideda nuo nulio, turiu omenyje prezidentinę kadenciją, taigi jam tai – gražiausias pasirinkimas.
Esu tikras, kad Kremliaus politologai tiki, kad jie gali įtikinti gyventojus, kad caras Vladimiras Putinas yra toks geras, jis yra Rusijos žemių kolekcionierius. Krymas vėl grįžo, Baltarusija vėl grįžo ir panašiai, žada grąžinti dar ką nors. Tokiu būdu galima sutvirtinti Putino rinkėjų branduolį. Manau, kad Kremliaus politologai ir pats Putinas norėtų, kad tai būtų laikoma aukščiausiu prioritetu. Ar šis scenarijus yra įmanomas? Manau, kad ne.
Baltarusijos prezidentas Lukašenka, šį kartą jis bus perrinktas dar kartą, parlamentas neleido nei vienam net kvazi- opozicionieriui gauti vietą Parlamente, monolitiniame Parlamente, o tai reiškia, kad jis taip pat bus perrinktas kitai kadencijai, kaip Baltarusijos prezidentas, ir jis tęs tą patį žaidimą. Jis reikalaus vis daugiau pinigų iš Rusijos, nes jo ekonomika negali egzistuoti tokiame režime, koks yra šiandien, be Rusijos subsidijų. O Rusijos vyriausybė ir toliau bandys kažkokiu būdu absorbuoti Baltarusiją.
Panašiai kalbėjo ir Karnegio fondo analitikas Andrejus Kolesnikovas, labiau akcentuodamas autoritarinį A. Lukašenkos charakterį, neva, nepakęsiantį, kad virš jo dar būtų koks nors viršininkas.
Kol kas Rusijos ir Baltarusijos susijungimui, neva, dar yra kliūčių
Kol kas pranešama, kad tik ką St. Peterburge pasibaigusiame V. Putino ir A. Lukašenkos susitikime tolimesnės abiejų valstybių integracijos tema Rusija ir Baltarusija vis dar neišsprendė nesutarimų aktualiausiomis ekonominėmis temomis – dėl naftos, dujų ir mokesčių. Tai pareiškė Rusijos ekonomikos ministras Maksimas Oreškinas.
„Pagal šias tris klausimų grupes – dėl naftos ir dujų sektorių, mokesčių srities – liko rasti kompromisus tam, kad būtų užbaigtas visos glaudesnės integracijos gairių rengimas. Priminsiu, kad gairių iš viso yra 31-a. Liko trys klausimų blokai, kurie neleidžia mums pasiekti paketinio susitarimo“, – paaiškino Rusijos ministras.
Ar gali A. Lukašenka nepaklusti V. Putinui?
Aš labai abejoju, kad labai norėdamas Kremlius neturėtų priemonių priversti A. Lukašenką pasirašyti bet ką. Neseniai vokiečių DW (Deutsche Welle) paskelbė liudininko parodymus, kad jis dalyvavo nužudant kai kuriuos A. Lukašenkos politinius oponentus. Nejaugi to nežinojo V. Putino specialiosios tarnybos?
Neabejoju, kad Baltarusijos diktatoriaus biografijoje pilna ir kitokių nusikaltimų, finansinių, pavyzdžiui, kuriuos užfiksavo minėtos tarnybos ir kuriomis jį galima šantažuoti.
Pagaliau, Kremliui nutraukus subsidijas Baltarusijai, visai įmanomas scenarijus, kai alkana liaudis pati „nuvers“ diktatorių ir „išsirinks“ sukalbamesnį.
Viena tik aišku, jei šiandien SRBV dėl kažkokių priežasčių dar neegzistuoja de jure, tai pasaulis vis labiau prie tos minties pratinamas.
Baltarusijos „susijungimas“ su Rusija – Baltarusijos aneksija
Argi ką daugiau, negu Baltarusijos aneksiją, valstybės išnykimą iš pasaulio valstybių žemėlapių, reikštų SRBV atsiradimas, net jei abiejų diktatorių valstybėse būtų surengti referendumai dėl susijungimo? Tokių „referendumų“ vertė visoms civilizuotoms valstybėms daugiau negu akivaizdi.
Štai, kad ir paskutinis įvykis, bylojantis, kaip baltarusiai laukia nesulaukia patekimo į SRBV. Planuotas Baltarusijos ir Rusijos integracijos šalininkų mitingas Minske gruodžio 20 d. neįvyko, nes niekas į jį neatvyko, penktadienį pranešė naujienų agentūros „Interfax“ korespondentas. Prorusiški organizatoriai planavo surengti akciją Baltarusijos sostinės centre esančioje Spalio aikštėje 12–13 valandomis, tačiau aikštėje tuo metu lankėsi tik žiniasklaidos atstovai ir atsitiktiniai praeiviai.
Tačiau mažai abejoju, kad, diktatoriui įsakius balsuoti referendume, referendumas dėl „savanoriško“ susijungimo su Rusija įvyktų ir Baltarusijos, kaip valstybės, neliktų.
Seku žiniasklaidą pagal galimybes, bet…
Kaip žinome, su Baltarusija ribojasi trys ES ir NATO valstybės – Latvija, Lietuva ir Lenkija. Nemanau kad jos būtų sužavėtos turėdamos tokią ilgą sieną su naujuoju kaimynu.
Pasvarstykime, ar turėtų jos imtis prevencinių priemonių pavojingai situacijai išvengti.
Gal mano mintis pasirodys diletantiška, bet ar nevertėtų mūsų trejetui imtis iniciatyvos euroatlantinėje erdvėje bendriems veiksmams ES parlamente, ES vadovų Taryboje ir atskiriems (tokios JAV, pavyzdžiui) įspėjamiesiems viešiems pareiškimams, kokią kainą sumokėtų Kremlius, jei aneksuotų Baltarusiją.
Galbūt, Lietuvos aukštieji asmenys, atsakingi už Lietuvos užsienio politiką, diplomatiniuose kuluaruose ir veikia ta kryptimi. Nežinau.
Tik štai, įsivaizduokime, kad net be formalaus referendumo V. Putinas ir A. Lukašenka netikėtai paskelbs apie „susijungimą“, pastebėdami, kad Vakarai, tai numatydami, viešai tylėjo, o tylėjimas be prievartos vienareikšmiškai reiškia sutikimą.
Aš jau nekalbu apie tai, kad vieši mūsų, Vakarų, įspėjimai dėl Rusijos ir Baltarusijos „susijungimo“ padarinių padrąsintų viso pasaulio Baltarusijos patriotus suvokti, kad jų kova už Baltarusijos Nepriklausomybę nėra beviltiška, kad yra prasmė sekti broliškos Ukrainos pavyzdžiu, dargi vienytis su ja bendroje kovoje, ko, beje, pasigendu Ukrainos opozicinėje žiniasklaidoje.
2019.12.21; 07:32