Interpolas
Sofija, sausio 10 d. (ELTA). Antradienį Bulgarijoje buvo sulaikytas Didžiosios Britanijos pilietis Davidas Bodilas, įtariamas terorizmu. Jo paieška buvo paskelbta pagal Interpolo vadinamąjį raudonąjį pranešimą.
Kaip sakė televizijos kanalui „BTV“ Bulgarijos generalinio prokuroro spaudos sekretorė Siika Mileva, 28 metų amžiaus britą Pleveno regiono Liubenovo kaime sulaikė Bulgarijos specialiųjų pajėgų pareigūnai.
Ji atsisakė patvirtinti ar paneigti pranešimus, kad esą Didžiosios Britanijos pilietis sulaikymo metu buvo Demokratinės Bulgarijos partijai atstovaujančios parlamentarės Albenos Simeonovos ekologiniame ūkyje. S. Mileva tik pareiškė, kad „kiekvienas yra atsakingas už savo veiksmus“.
Interpolas apibūdina D. Bodilą kaip „itin pavojingą ir agresyvų“. Pleveno apygardos prokuratūra leido jį sulaikyti 72 valandoms. Netrukus bus pradėta jo ekstradicijos procedūra.
D. Bodilo namuose Didžiojoje Britanijoje buvo rasta sprogmenų ir sprogstamųjų įtaisų brėžinių, taip pat neteisėtai laikomų ginklų ir šaudmenų.
Manoma, kad britas susijęs su kraštutinėmis dešiniosiomis ir neofašistinėmis grupuotėmis savo šalyje.
Interpolas
Stambulas, lapkričio 25 d. (AFP-ELTA). Ketvirtadienį Interpolo naujuoju prezidentu buvo išrinktas kankinimais kaltinamas JAE generolas, nepaisant žmogaus teisių organizacijų susirūpinimo, jog agentūrą gali išnaudoti represiniai režimai.
Paskyrimas įvyko po to, kai Jungtiniai Arabų Emyratai skyrė dosnų finansavimą Lione (Prancūzija) įsikūrusiai tarptautinei kriminalinės policijos organizacijai, ir po kaltinimų, kad Abu Dabis piktnaudžiavo Interpolo vadinamųjų „raudonųjų pranešimų“ apie ieškomus įtariamuosius sistema, kad persekiotų politinius disidentus.
Emyratų generolas Ahmedas Nasseras Al Raisis buvo išrinktas po trijų balsavimo turų, per kuriuos surinko 68,9 proc. šalių narių balsų, sakoma Interpolo pareiškime.
Po išrinkimo A. N. Al Raisis „Twitter“ tinkle rašė, kad „sukurs skaidresnę, įvairesnę ir ryžtingesnę organizaciją, kuri stengsis užtikrinti saugumą visiems“. Jis nereagavo į kaltinimus, tik teigė, kad „JAE tapo viena saugiausių šalių pasaulyje“.
Pastaraisiais mėnesiais skundai dėl „kankinimų“ JAE generolo atžvilgiu buvo pateikti Prancūzijoje ir Turkijoje, kurios mieste Stambule šią savaitę vyksta Interpolo generalinė asamblėja.
JAE saugumo pajėgų vadovas A. N. Al Raisis šias labiau formalias pareigas neatlygintinai eis ketverių metų kadenciją ir dirbs ne visą darbo dieną. Interpolas
Kasdieniu organizacijos valdymu rūpinasi Interpolo generalinis sekretorius Juergenas Stockas. Jis 2019 metais buvo paskirtas antrajai penkerių metų kadencijai.
Kim Jong-yangas iš Pietų Korėjos ėjo Interpolo prezidento pareigas nuo 2018 metų, kai jo pirmtakas Meng Hongwei buvo suimtas Kinijoje, kur dirbo viešojo saugumo viceministru.
„Labai nuviliantys rinkimai“
Vienintelė kita kandidatė į šį postą buvo Čekijos atstovė Šarka Havrankova, pareigūnė veteranė, atsakinga už šalies tarptautinį bendradarbiavimą policijos srityje.
Dar vieno Interpolo vykdomojo komiteto nario – Kinijos aukšto rango viešojo saugumo pareigūno Hu Binchen paskyrimas – taip pat sukėlė pasipiktinimą.
Kiniją vis dažniau kritikuoja teisių gynimo organizacijos ir kai kurios vyriausybės, teigdamos, kad veiksmai, nukreipti prieš uigūrus ir kitas mažumų grupes šiaurės vakariniame Sindziango regione, prilygsta genocidui.
Teisių gynimo organizacija „Pasaulio uigūrų kongresas“ pavadino rinkimus „labai nuviliančiais“.
„Liūdna diena žmogaus teisėms“
A. N. Al Raisis 1980 metais pradėjo dirbti JAE policijoje ir dirbo joje kelis dešimtmečius.
Žmogaus teisių stebėjimo organizacijos „Human Rights Watch“ Persijos įlankos tyrėja Hiba Zayadin pasmerkė „turbūt autoritariškiausios Persijos įlankos vyriausybės atstovo“ išrinkimą.
„Twitter“ tinkle ji teigė, kad tai „liūdna diena žmogaus teisėms ir teisinei valstybei visame pasaulyje“.
Žiūronai. Slaptai.lt nuotr.
Vienas iš skundą prieš A. N. Al Raisi pateikusių asmenų, Didžiosios Britanijos pilietis Matthew Hedgesas, teigė, kad 2018 metais gegužės-lapkričio mėnesiais buvo sulaikytas ir kankinamas JAE po to, kai mokslinės kelionės metu buvo suimtas dėl melagingų kaltinimų šnipinėjimu.
Kitame skunde Persijos įlankos žmogaus teisių centro (GCHR) advokatai kaltina generolą dėl „kankinimų ir barbariškų veiksmų“ prieš vyriausybės kritiką Ahmedą Mansoorą.
Dėl šių skundų generolo atžvilgiu nebuvo iškelta jokių oficialių bylų.
Du iš Prancūzijoje pateiktų skundų, įskaitant GCHR skundą, buvo nenagrinėti dėl jurisdikcijos nebuvimo.
Tačiau GCHR advokatas Williamas Bourdonas teigė, kad kai A. N. Al Raisis persikels į Prancūziją, „bus pateiktas naujas skundas“.
„Šmeižto kampanija“
Buvęs JAE valstybės ministras užsienio reikalams Anwaras Gargashas, kuris dabar patarinėja prezidentui, apibūdino A. N. Al Raisio išrinkimą kaip „mūsų šalies pasiekimų ir veiksmingumo teisėsaugos bei saugumo srityse įrodymą“.
A. Gargashas kaltinimus A. N. Al Raisiui atmetė kaip „organizuotą ir intensyvią šmeižto kampaniją”.
2017 metais JAE skyrė Interpolui 54 mln. dolerių (48 mln. eurų) – kai tuo tarpu 2020 metais visos 195 organizacijos šalys narės turėjo skirti 68 mln. dolerių.
2019 metais JAE Interpolui skyrė apie 10 mln. eurų, t. y. apie septynis procentus viso metinio Interpolo biudžeto.
Kibernetinis saugumas
Maskvos teismas trečiadienį nurodė vienos pirmaujančių Rusijos kibernetinio saugumo įmonių – „Group-IB“ – vieną iš įkūrėjų suimti kaltinant jį išdavyste.
2003 m. įsteigta „Group-IB“ specializuojasi aptikti ir užkirsti kelią kibernetinėms atakoms ir dirba su Interpolu bei keliomis kitomis pasaulinėmis institucijomis. Maskvos Lefortovo apygardos teismas nurodė vieną iš grupės įkūrėjų ir jos direktorių 35 metų Ilją Sačkovą du mėnesius laikyti kardomojo kalinimo įstaigoje kaltinant jį išdavyste, pranešė teismo spaudos tarnyba. Ji nepateikė išsamios informacijos apie kaltinimus.
Paprastai išdavystės bylos, kuriose gresia įkalinimo bausmės nuo 12 iki 20 metų, Rusijoje įslaptintos.
Taip pat trečiadienį „Group-IB“ pranešė, kad praeitą rytą buvo atlikta krata jos būstinėje Maskvoje. „Vadovybė ir teisinės tarnybos stengiasi išsiaiškinti situaciją“, – sakoma grupės pranešime.
„Group-IB“ turi biurus ne tik Maskvoje, bet ir Amsterdame, Dubajuje, Singapūre, Kvala Lumpūre bei Hanojuje.
I. Sačkovas įkūrė „Group-IB“ būdamas vos 17 metų, 2016 metais jis buvo įtrauktas į „Forbes“ 30-ies jaunesnių nei 30 metų technologijų verslininkų sąrašą. Po trejų metų gavo „novatoriško proveržio“ apdovanojimą iš prezidento Vladimiro Putino rankų „už laimėjimus kibernetinių grėsmių nustatymo ir prevencijos srityje“, rašoma Kremliaus svetainėje.
Pastaraisiais metais Maskva sulaukė daugybės kaltinimų dėl kibernetinių atakų Vakarų šalyse, dėl to imtasi įvairių sankcijų, išprašyti diplomatai.
Pačioje Rusijoje vis daugiau rusų apkaltinti išdavyste ar valstybės paslapčių atskleidimu. Rugpjūčio mėnesį Rusija sulaikė tyrimų instituto, kurio specializacija yra ultragarso technologijos, vadovą. Jis apkaltintas perdavęs „slaptą informaciją“, susijusią su jo tyrimais, „užsienio piliečiui“. Kitoje didelio atgarsio byloje 2020 m. liepos mėnesį suimtas Ivanas Safronovas, buvęs žurnalistas, kuris specializavosi gynybos srityje, ir apkaltintas išdavyste.
Lietuvos policija ir Europos teisėsaugos institucijos ieško Lietuvos Respublikos piliečio Renaldo Kanio. Paskelbta jo paieška, išduotas Europos arešto orderis.
Asmuo įtariamas dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, t. y. nusikalstamo susivienijimo, neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti arba neteisėto disponavimo labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu, kontrabandos, nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo, nužudymo.
Pagal pranešimą, policijos turimais duomenimis, 46 metų Renaldas Kanys siejamas su 2019 m. gegužės 15-16 dienomis sulaikytais ginkluotų nusikalstamų susivienijimų nariais ir jų įvykdytais nusikaltimais. Jis gali slapstytis tiek Lietuvoje, tiek kitose ES šalyse. Išskirtinis įtariamojo bruožas – tatuiruotė per visą dešinę ranką.
Pažinusių šį asmenį ar žinančių ką nors apie jo buvimo vietą prašoma paskambinti bendruoju pagalbos telefonu 112. Anonimiškumas garantuojamas.
Antradienį Seimas vienbalsiai pritarė rezoliucijai dėl Interpolo ateities, kurioje skelbiama, kad Rusijos atstovą Aleksandrą Prokopčiuką išrinkus Interpolo vadovu, Lietuva drauge su kitomis demokratinėmis valstybėmis turėtų neatidėliojant svarstyti galimybę pasitraukti iš šios organizacijos.
Šią savaitę bus renkamas didžiausios pasaulyje tarptautinės kriminalinės policijos organizacijos Interpolo vadovas. Kaip vienas iš pagrindinių kandidatų į šį postą minimas Rusijos Federacijos atstovas A. Prokopčiukas.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos vadovas Gabrielius Landsbergis ragino „išreikšti Seimo poziciją ir tam tikrą įpareigojimą vidaus reikalų ministrui, kuris ketvirtadienį balsuos rinkdamas (Interpolo vadovą – ELTA)“, kviesdamas „kategoriškai nepalaikyti nedemokratinės valstybės deleguojamo vadovo į generalinio direktoriaus poziciją“.
„Šiuo metu vykstančioje Interpolo 87-ojoje Generalinėje asamblėjoje yra renkamas Interpolo vadovas, kuris turėtų užimti neaiškiomis aplinkybėmis dingusio ankstesniojo šios organizacijos vadovo vietą, ir kad tikėtinu laimėtoju įvardijamas vienas iš dviejų pretendentų, ilgametis Rusijos Federacijos vidaus reikalų sistemos pareigūnas, septynerius metus vadovavęs Rusijos Interpolo biurui, Aleksandras Prokopčiukas, kuris tiesiogiai atsakingas už Rusijos politiškai motyvuotus prašymus sulaikyti ir perduoti užsienyje esančius Kremliui nepalankius asmenis“, – teigiama rezoliucijoje.
Už rezoliuciją balsavo 88 iš 95 Seimo narių, 7 – susilaikė.
Ukraina pasirengusi sustabdyti savo narystę Tarptautinėje kriminalinės policijos organizacijoje (Interpole), jeigu jos vadovo postą užims Rusijos atstovas Aleksandras Prokopčiukas. Tai pirmadienį pareiškė Ukrainos vidaus reikalų ministras Arsenas Avakovas, praneša portalas „telegraf.com.ua“.
„Galimas Rusijos pirmininkavimas Interpole būtų absurdiškas ir prieštarautų organizacijos dvasiai ir tikslams. Jeigu Ukrainos ir daugelio kitų šalių argumentai nebus išgirsti, Ukraina svarstys savo narystės Interpole sustabdymo klausimą“, – parašė A. Avakovas savo „Facebook“ paskyroje.
Pasak Ukrainos VRM kolegijos nario, parlamento deputato Antono Heraščenkos, Ukraina turi „nepaneigiamų įrodymų, kad pagrindinis kandidatas į Interpolo prezidento postą A. Prokopčiukas yra kadrinis Rusijos žvalgybos darbuotojas“.
Ankstesnis Interpolo prezidentas Meng Hongwei`us atsistatydino spalio mėnesį po to, kai buvo sulaikytas Kinijoje dėl įtarimų korupcija.
Naujasis Interpolo vadovas bus renkamas trečiadienį.
Vokiečių leidinys „Der Spiegel“ praneša, kad šalies slaptosios tarnybos beveik trejetą metų intensyviai persekiojo organizuoto nusikalstamumo atstovus iš Kaukazo regiono. Bet ištisus trejetą metų operacijos prieš mafiją, kurios lyderiai į Vokietiją atvyko iš Kaukazo, – nebuvo itin sėkmingos. Jų tikrai nepavadinsi pergalingomis, mat kai jos pradėtos, išeiviai iš Kaukazo jau buvo tvirtai įkėlę koją Vokietijoje – įgiję finansų, patirties, papirkę pareigūnų.
Tik šiomis dienomis Vokietijos teisėsaugos atakos prieš nusikaltėlius iš Kaukazo regiono tapo sėkmingesnėmis. Minėtas leidinys praneša, kad Vokietijos kriminalinė policija neseniai surengė ypač slaptą operaciją kodiniu pavadinimu – „Kova su įteisintais vagimis“.
Ši operacija, primenanti tikrus kovinius veiksmus, – viena iš stambausių Vokietijoje persekiojant nusikaltėlius iš organizuoto nusikalstamumo gaujų pastaraisiais metais.
Apie mafijos atstovus, sulaikytus Vokietijoje, skelbia ne tik „Der Spiegel“, bet ir šios šalies televizijos ir radijo kompanija MDR. Žodžiu, Rusijos – Euroazijos organizuoto nusikalstamumo grupuotei, beje, kontroliuojančiai ir iš armėnų tautybės vyrų sudarytas gaujas, – suduotas stiprus smūgis. Už tai turime būti dėkingi ir Vokietijos slaptosioms tarnyboms, pavyzdžiui, BND, ir Interpolui.
Vokietijos teisėsauga rimtai susirūpino dėl mafijos keliamų pavojų dar 2014-aisiais, kai tais metais liepos mėnesį tarp dviejų konkuruojančių gaujų Erfurte kilo konfliktas – nuaidėjo šūviai. Tąsyk buvo iškelta 14 baudžiamųjų bylų net 42 asmenims. Jie daugiausia kaltinti finansinėmis machinacijomis.
„Der Spiegel“ tvirtina, kad šiuo metu Vokietijoje jau niekas neabejoja – šalyje tikrai veikia mafijos grupuotės, taip pat – ir armėnų mafija. Vokietijos slaptosioms tarnyboms žinoma, kad armėnų mafija – seniai veikianti, turtinga, įtakinga, todėl kelianti grėsmę valstybės saugumui. Be to, asmenų priklausymą mafijinėms struktūroms įrodyti labai sunku, jeigu tyrimas atliekamas demokratinėje šalyje demokratinėmis priemonėmis. Štai kodėl armėnų mafija Vokietijoje iki šiol jautėsi komfortiškai – ilgokai niekas ja per daug atidžiai nesidomėjo, netyrė jos ryšių, nestebėjo finansinių machinacijų. Todėl ji sutvirtėjo, o dabar ją pažaboti – labai sunku.
Įdomiausia, kad Vokietijoje reziduojantis Armėnijos ambasadorius ponas Ašotas Smbatianas iš karto pasiūlė vokiečių tyrėjams savo pagalbą tramdant armėnų mafijos lyderius. Bet Vokietijos teisėsauga atsisakė šių paslaugų, nes neatmetama versija, jog armėnų mafija gali turėti slaptų ryšių oficialiose Armėnijos valdžios struktūrose.
Svarbu priminti ir tai, kad prieš ketvertą mėnesių, o būtent birželio 26-ąją dieną Ispanijos teisėsauga pranešė apie savo operacijas prieš armėnų mafijos lyderius, dirbančius visoje Europoje – ne tik Ispanijos karalystėje. Beje, 70-ies operacijų metu dalyvavo tūkstančiai ispanų policininkų ir slaptųjų tarnybų agentų, buvo sulaikyta per 140 įtariamųjų. Visiems jiems inkriminuojami rimti nusikaltimai: arba nelegali prekyba narkotikais, tabako gaminiais, ginklais, arba finansinės aferos, nelegalūs azartiniai žaidimai.
Tarptautinė kriminalinės policijos organizacija Interpolas paskelbė apie savo prieš kelias dienas dingusio vadovo Meng Hongwei atsistatydinimą. Gautas Meng Hongwei atsistatydinimo pareiškimas, jis „įsigalioja nedelsiant“, – sekmadienio vakarą Lione paskelbė Interpolas. Prieš tai Kinija paskelbė, kad prieš Meg Hongwei vykdo tyrimą ir kad jis sulaikytas, informuoja agentūra „Reuters“.
„Šiandien, sekmadienį, spalio 7 dieną, Interpolo generalinis sekretoriatas Lione, Prancūzijoje, gavo pono Meng Hongwei atsistatydinimo pareiškimą, kuris įsigalioja nedelsiant“, – sakoma pranešime. Jame Interpolas taip pat informuoja, kad jo įpėdiniu taps pietų korėjietis Kim Jong Yangas. Organizacija naują prezidentą paskirs per susitikimą Dubajuje lapkričio 18-21 dienomis.
Prieš tai Kinijos korupcijos tyrimų tarnyba paskelbė, kad Meng Hongwei įtariamas pažeidęs įstatymus. Jis esą yra „priežiūroje“ – tai paprastai reiškia, kad jis sulaikytas. Meng Hongwei yra ir Kinijos viešojo saugumo viceministras. Kuo jis konkrečiai kaltinamas, kol kas nežinoma.
Kinija dingusį buvusį Interpolo vadovą Meng Hongwei apkaltino korupcija. Kinas Meng Hongwei „ėmė kyšius“ ir yra įtariamas „nusižengęs įstatymams“, – pirmadienį Pekine pareiškė Saugumo ministerija.
Tarptautinė kriminalinės policijos organizacija sekmadienį paskelbė apie prieš daugiau nei dvi savaites po apsilankymo Kinijoje dingusio Meng Hongwei atsistatydinimą.
Kinų teisėsauga prieš tai pranešė, kad pradėjo tyrimą prieš Meng Hongwei. Netrukus po to Interpolo būstinė Lione sulakė pareiškimo, kuriame Meng Honghwei pareiškė, kad nedelsdamas atsistatydina.
Šeštadienį Interpolas pareikalavo Kinijos paaiškinimo apie savo vadovo dingimą. Tarptautinė kriminalinės policijos organizacija Interpolas paskelbė apie savo prieš kelias dienas dingusio vadovo Meng Hongwei atsistatydinimą. Meng Hongwei rugsėjo 25-ąją išvyko į Kiniją. Jo žmona sakė, kad nuo tada apie vyrą neturi jokių žinių.
Kinija paskelbė, kad suimtas dingusiu laikytas Interpolo vadovas Mengas Honwei, informuoja BBC.
Anot Pekino, nenurodytus Interpolo prezidento įvykdytus įstatymų pažeidimus tiria šalies antikorupcinė institucija.
Mengas Hongwei, kuris tuo pačiu metu eina ir Kinijos viešojo saugumo viceministro pareigas, dingo po kelionės Prancūzijoje, Liono mieste, kur įsikūrusi Interpolo būstinė.
Su šeima jis nesusisiekė nuo rugsėjo 25 d., kai išvyko iš Interpolo būstinės Lione.
Kaip pranešta anksčiau, žinią apie Mengo Hongwei dingimą greitai nustelbė spėlionės, kad jis galėjo būti sulaikytas per Pekino vykdomą slaptą antikorupcijos kampaniją. Anoniminis šaltinis sakė laikraščiui „South China Morning Post“, kad Interpolo vadovas buvo sulaikytas vos atvykęs į Pekiną.
Neseniai Kinijoje įkurta priežiūros komisija turi teisę sulaikyti šalies tarnautojus ir pradėti tyrimus, o šiam procesui keliama mažai skaidrumo reikalavimų.
Kinija neatskleidžia informacijos apie Interpolo vadovo dingimą taip sukeldama dar didesnę nežinią apie jo likimą pasklidus kalboms, kad jis buvo sulaikytas ir apklausiamas vos spėjęs grįžti į gimtinę, praneša AFP.
Mengas Hongwei, kuriam 64 metai, paskutinį kartą buvo pastebėtas rugsėjo pabaigoje, kai iš Interpolo būstinės Lione, pietryčių Prancūzijoje, vyko į kelionę į Kiniją. Apie tai naujienų agentūrai AFP sakė su tyrimo eiga susipažinęs šaltinis. Apie vyro dingimą pranešė žmona.
Tai naujausias didelio atgarsio sulaukęs atvejis kai Kinijoje dingsta žmogus. Anksčiau ten savaitėms ar net mėnesiams pradingdavo aukšto rango valdžios pareigūnai, milijardieriai verslo magnatai ir net pramogų pasaulio garsenybės.
Pekinas kol kas nepateikė jokios informacijos apie pastarąjį atvejį. Kinijos Užsienio reikalų ministerija neatsakė į AFP prašymą pakomentuoti situaciją.
Žinią apie Mengo Hongwei dingimą greitai nustelbė spėlionės, kad jis galėjo būti sulaikytas per Pekino vykdomą slaptą antikorupcijos kampaniją. Interpolo vadovas tuo pačiu metu eina ir Kinijos viešojo saugumo viceministro pareigas. Anoniminis šaltinis sakė laikraščiui „South China Morning Post“, kad Interpolo vadovas buvo sulaikytas vos atvykęs į Pekiną.
Neseniai Kinijoje įkurta priežiūros komisija turi teisę sulaikyti šalies tarnautojus ir pradėti tyrimus, o šiam procesui keliama mažai skaidrumo reikalavimų.
Armėnai turi į akis krentantį bruožą – visada ir visur girtis. Jie – patys geriausi, gražiausi, teisingiausi, draugiškiausi. Daug kas iš mūsų girdėjome pasakojimų, kad muzikos instrumentas dudukas – tai armėniškas išradimas, kad konjakas „Ararat“ – skaniausias pasaulyje, kad lavašu vadinama duona – armėnų kulinarų išradimas, kad armėniškuose restoranuose – pats šauniausias aptarnavimas… Todėl klausimas, ar egzistuoja dalykai, kuriais armėnai nelinkę viešai didžiuotis, – daugiau retorinis.
Ir vis dėlto esama reiškinių, kuriais ši tauta nelinkusi garsiai girtis. Tai – teroristinės organizacijos, sakykim, Dašnakcutiun, Krunk ir ASALA, kurios ne vieną dešimtmetį persekiojo musulmonus, neleidusius Turkijos ir Azerbaidžano teritorijose įkurti „didžiosios Armėnijos nuo jūrų iki jūrų“, ir mafijai priskiriamomis nusikaltėlių organizacijomis, pavyzdžiui, Armėniškoji jėga (Armenian Power).
Ispanijoje – kratos
Šiandien – keletas pastabų apie JAV teritorijoje veikiančias organizuotas armėnų nusikaltėlių gaujas… Šios temos imtis paskatino Ispanijos teisėsaugos speciali operacija, atlikta šių metų birželio mėnesį. Ispanijos slaptųjų tarnybų teigimu, visoje šalyje atliktos masinės kratos bei suėmimai, nukreipti prieš Armėnijos mafiją.
Šią Ispanijos teisėsaugos paskelbtą žinią pakartojo ir lietuviškoji ELTA. Remiantis ELTA žiniomis, Armėnijos mafija, kurią sudaro gerai organizuoti išeiviai iš Armėnijos, Ispanijoje vertėsi prekyba narkotikais, nelegaliais ginklais, tabako kontrabanda, prostitucija bei korupcija sporto sferose. Paskutinieji duomenys tokie: suimti 142 asmenys ir atliktos 73 kratos Madride, Barselonoje, Alikantėje, Valensijoje.
Suimant mafijos atstovus Katalonijos teisėsaugos pareigūnams talkino Ispanijos policija, Ispanijos Nacionalinė gvardija, Europolas (Europos policijos agentūra) ir Interpolas (Tarptautinė policijos agetūra).
Mossos d,Esquadra pareigūnų teigimu, viena iš turtingiausių mafijų Ispanijoje – būtent armėniškoji. Bet įdomiausia, kad, remiantis Ispanijos teisėsaugos pranešimais, sulaikytieji turi ryšių ne tik JAV, Prancūzijoje, Belgijoje, Italijoje, bet ir Lietuvoje. Tiesa, iš viešojoje erdvėje pasirodžiusių pranešimų sunku suprasti, kokie tie mus labiausiai dominantys „lietuviškieji ryšiai“.
Tad verta atidžiau panagrinėti, kaip ši mafija dirba JAV, Prancūzijoje, Vokietijoje, Uzbekistane. Gal tada bus lengviau atsekti lietuviškąjį pėdsaką?
Armenian Power – įtakinga jėga Jungtinėse Valstijose
Vokiečių žurnalas „Bild“ tvirtina, kad viena iš stipriausių JAV teritorijoje veikiančių organizuotų nusikaltėlių grupių – armėniškoji. Ji turi išskirtinį pavadinimą – Armėniškoji jėga (Armenian Power). Jos centras – Kalifornijoje.
Manoma, kad gauja susiformavo apie 1980-uosius metus ir pirmosiomis gyvavimo dienomis turėjo tik apie 200 narių (vėliau išaugo iki 1200 narių grupuotės). Tačiau ji užtektinai greitai ir sėkmingai išplėtė veiklą ir ilgainiui nenusileido Italijos mafijoms. Skyrėsi nuo itališkųjų „Cosa nostra“ tik tuo, kad neturėjo vieno vadovo. Armėniškoji jėga, skirtingai nei „Cosa Nostra“, buvo padalinta į grupes, turinčias vienodomis teisėmis ir pareigomis besivadovaujančius lyderius. Žodžiu, Armenian Power turėjo daug vadų, pasirinkusių skambias pravardes – Kaponė, Storasis Kaklas, Kasperas, Skustagalvis. Dar vienas išskirtinis armėniškosios mafijos ženklas – etininė sudėtis. Šiose gaujose kitataučių nesutiksi. Be to, šios pagal etninį principą sukonstruotos gaujos susipynusios dar ir į sudėtingus šeimyninius klanus.
Remiantis vokišku leidiniu „Bild“, 2011 metais apie 70 aujos narių pakliuvo į Amerikos policijos surengtą pasalą. Operacija turėjo kodinį pavadinimą „Išjungta elektra“ (Operation Power Outage). Huffington Post duomenimis, suimtiesiems pateikti kaltinimai žmonių grobimu, turto prievartavimu, bankų aferomis, prekyba narkotikais, nelegalia azartinių žaidimų kontrole. Svarbi detalė: iš 2011-aisiais areštuotų mafijos atstovų net kelios dešimtys turėjo oficialią Armėnijos pilietybę.
Įsidėmėtina ir tai, kad Amerikos teisėsauga sėkmingai atliko ir specialią operaciją, kurios metu suėmė 50 armėnų mafijos narių, pasipelnusių iš medicinos draudimo aferų (vadinamoji Medicare byla). Amerikiečiai mano, kad šalies biudžetui afera dėl medicinos draudimų klastojimo, nelegalia prekyba psichotropinių savybių turinčiais vaistais kaštavo apie 160 milijonų JAV dolerių. Tarp suimtųjų tąsyk pakliuvo ir grupuotės lyderis 46-erių metų Armenas Kazarianas (Pzo slapyvardis).
Iš medicinos draudimo aferų gautos lėšos buvo „plaunamos“ Armėnijoje. Šie demaskavimai tąsyk išgąsdino tuometinį šalies prezidentą Seržą Sargsianą (pabūgo tarptautinio skandalo). Armenian Power atstovų pėdsakų tuomet buvo aptikta net Armėnijos konsulate Los Andžele.
Į pagalbą pasitelktas FTB
Ši amerikiečių operacija prieš armėnų mafiją garsi tuo, kad areštuojant gaujos narius ir atliekant kratas dalyvavo beveik tūkstantis JAV pareigūnų iš pačių įvairiausių struktūrų, įskaitant ir FTB. Suimtiesiems pateikta per 400 kaltinimų. Vienas iš kaltinimų: jie kartu su afroamerikiečių kilmės Amerikos piliečiais papirkdavo bankų tarnautojus; šie jiems pateikdavo duomenų apie bankuose įspūdingas pinigų sumas laikančius solidaus amžiaus amerikiečius; iš jų pavogta apie 10 milijonų JAV dolerių. „99 Cents Only Stores“ universalinėse parduotuvėse apsiperkantys amerikiečiai dėl Armenian Power veiklos neteko apie dviejų milijonų JAV dolerių.
Federalinis Tyrimų Biuras (FTB)
Žvelgiant į suimtuosius gali susidaryti įspūdis, kad Armenian Power sudaro labai jauni žmonės. Taip, šioje gaujoje – daug jaunimo (nuo 20 iki 40 metų). Bet tai nereiškia, kad visi jos nariai – jaunuoliai. Štai už 2009-aisiais metais žmogaus pagrobimą siekiant gauti išpirką (500 tūkst. dolerių) teistas Paramazas Bilezikčianas buvo 50-ies, o jo sėbras Surenas Torosianas – 38-erių metų amžiaus. Tarp suimtųjų atsidūrė ir 58 metų amžiaus vyrai Žirairas Karajanas bei Vartanas Avedisianas.
2015-aisiais metais policija Los Andžele sulaikė grupę armėnų, kurie augino narkotinių medžiagų turinčius augalus ypatingai dideliais kiekiais. Tais pačiais metais sučiupti Armenian Power atstovai, kurie vertėsi ginklų ir narkotikų prekyba.
Areštų, suėmimų, žmogžudysčių Armenian Power istorijoje – gausu. Pavyzdžiui, įsidėmėtinas 25-erių metų amžiaus Kareno Roberto Kečedžiano įkalinimas 65-eriems mėnesiams. Kalifornijos teisėjas Los Andžele ponas Filipas Gutjeresas pasigailėjo šio nusikaltėlio: galėjo skirti 120-ies mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bet parinko per pusę mažesnę. K.R.Kečedžianas į kalėjimą sėdo dėl machinacijų kreditinėmis kortelėmis. Nuosprendis šiam Armenian Power atstovui paskelbtas 2016 metų rugpjūčio 22-ąją. Kaltinimą palaikė Kalifornijos valstijos federalinis prokuroras Ailinas Dekeris. Beje, nusikaltėlis, nepaisant pavogtų duomenų iš 1400 kreditinių kortelių bei jų pagalba įsigytų prekių už 114 tūkst. dolerių, nebuvo stambus vagis.
2016-ųjų įkliuvo jau sykį teistas Armenian Power atstovas Armenas Arutiunanas (anksčiau baustas už prekybą narkotikais). Jo garaže policija aptiko šiltnamį, kuriame auginti marichuanos krūmai, bei nelegalų 40 mm kalibro pistoletą. Kartu su 27-erių metų A.Aratunianu suimtas ir 28-erių metų amžiaus Michailas Petrosianas bei jo 24 metų amžiaus žmona Marina.
2017-aisias metais JAV teisėsauga išsiaiškino, kad riešutų vagystes dideliais kiekiais (milijonai dolerių) Kalifornijoje organizuoja būtent kriminalinė grupuotė, pasivadinusi Armenian Power.
Prekyba vaistais ir narkotikais
2017-ųjų metų rugpjūtį Kalifornijoje suimta 12 asmenų, įtariamų nelegalia prekyba receptiniais vaistais, turinčiais narkotinių savybių. JAV ligų kontrolės centras nustatė, kad, skaičiuojant nuo 1999 metų dėl netinkamo vaistų naudojimo bei jų perdozavimo mirė apie 560 tūkst. žmonių. Vien tik 2015-aisiais dėl perdozavimo mirė 42 tūkst. amerikiečių. Manoma, kad šiuo metu nuo psichotropinių savybių turinčių vaistų (panašiai kaip nuo narkotikų) priklausomi du milijonai amerikiečių. Kas dėl to kaltas?
Kai buvo suimti įtariamieji, tada ir paaiškėjo, kaip JAV piliečiai pratinami prie specialiųjų, tik pagal receptą išduodamų narkotinių vaistų. Pasirodo, armėnų mafijos atstovai įkurdavo netikras medicinines įstaigas, tų įstaigų vadovai išrašydavo tūkstančius padirbtų receptų, pagal kuriuos galima įsigyti narkotinių medžiagų turinčių vaistų. Vėliau tuos vaistus (du milijonai tablečių) parduodavo juodojoje rinkoje.
Šiuo verslu užsiimančiai gaujai vadovavo 36 metų amžiaus vyras Minas Matosianas, pasivadinęs Maiku Mazerati. Remiantis vien tik vieno telefoninio pokalbio pasiklausymo išklotine, sužinome: „papirktas daktaras gauna dešimtis tūkstančių dolerių atlygį už tai, kad neišeidamas iš namų, išrašo fiktyvius receptus išgalvotiems ligoniams“. Tokių nesąžiningų daktarų – šimtai. O jų veikla, inspiruota Armenian Power, sprendžiant iš JAV teisėsaugos pranešimų, programai Medicare padarė maždaug 500 milijonų JAV dolerių žalą.
Žodžiu, Armenian Power skaičiuoja šimtamilijoninius pelnus. O JAV teisėsauga, nors ir suduodama skaudžius smūgius, nepajėgi jos likviduoti. Mafija nuolat atsigauna.
Iš skandalų neišbrendantis Jozefas Blateris. Youtube.com nuotr.
Neseniai įvyko buvusio Tarptautinės futbolo asociacijų federacijos vadovo Jozefo Blaterio „privatus susitikimas“ su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Tačiau daug įdomiau, kokia proga FIFA prezidentas prieš keliolika metų Maskvos restorane gėrė konjaką su Rusijos „kortų karaliumi“?
Parodęs pirštu į parako statinę
Likus mėnesiui iki Pasaulio futbolo čempionato pradžios, Vokietijos TV kanalas ARD pranešė, kad Rusija neįsileidžia jiems kuriančio žurnalisto Hajo Zepelto (Hajo Seppelt). Dėl to subruzdo žurnalistų organizacijos, Vokietijos užsienio reikalų ministerija ir net kanclerė Angela Merkel pakėlė balsą. Tarptautinė futbolo asociacijų federacija (FIFA) paskelbė oficialų pareiškimą Rusijos pusę turint paaiškinti tokį akibrokštą. Rusijos pasiuntinybė Vokietijoje pripažino, kad šis žurnalistas įrašytas į nepageidaujamų jų šalyje asmenis, tačiau viza jam išduota ir jis galės dirbti čempionate tokios pačiomis teisėmis kaip ir visi.
Viskas baigėsi tuo, kad Zepeltas pats atsisakė vykti Maskvą, kaip pasakė kolegoms – nusprendė kartu ARD vadovais, iš Federalinės kriminalinės policijos tarnybos (BKA) ataskaitos sužinoję, kad Rusijoje jis negalėsiąs jaustis saugus. Tą patį jam patarė ir užsienio reikalų ministras. Mat Rusijos tyrimų komitetas irgi pasakė savo žodį: žurnalistui būnant Rusijos teritorijoje tyrėjai pasistengsią apklausti žurnalistą baudžiamojoje byloje, iškeltoje buvusiam šalies dopingo kontrolės laboratorijos direktoriui. Į JAV pabėgęs ir žiniasklaidoje visaip išgarsėjęs pabėgėlis Grigorijus Rodčenkovas tėvynėje įtariamas piktnaudžiavimu ir kitais nusikaltimais.
Vienas Valstybės dūmos deputatas apie vokiečių žurnalistą pasakė: jis „vykdo užsakymą diskredituoti Rusijos sportą“. Daugelis Rusijoje ant jo griežia dantį: „Vakarų užsakymu jis sutrypė į purvą didžiąją sporto valstybę“. Šiaip jau jis išgarsėjo kaip atkakliausias kovotojas su draudžiamų preparatų vartojimu sporte. Jo sukurtose dokumentiniuose filmuose tuo kaltinami ne vienos valstybės sporto veikėjai: buvusios Vokietijos Demokratinės Respublikos, Kinijos, Kenijos, Meksikos, Šiaurės Korėjos, Didžiosios Britanijos. Britams atėjo eilė po to, kai ARD parodė tris filmus su liudijimais prieš Rusijos sporto veikėjus. Rusai labiausiai ir nukentėjo: Tarptautinis olimpinis komitetas neleido Rusijai dalyvauti 2016 vasaros žaidynėse Brazilijoje kaip valstybei, tas pats atsitiko šių metų žiemos žaidynėse Japonijoje ir tuo, atrodo, nesibaigs.
Naujame filme, parodytame šių metų pradžioje, Zepeltas suteikė žodį Jungtinėse Valstijose slapstomam Rodčenkovui ir pasakė, kad jo pėdsakus uostinėja Rusijos specialiosios tarnybos; Rusijos olimpinio komiteto vadovas esą pareiškęs: „Rodčenkovą reikia sušaudyti!“ Likus kelioms savaitėms iki pasaulio futbolo čempionato Rusijoje pradžios, buvęs laboratorijos vadovas vėl prabilo – šį sykį apie tai, kad 2014 metais buvo suklastoti Rusijos futbolininkų dopingo kontrolės mėginiai: esą sporto ministras Vitalijus Mutka jam nurodęs, kad neturi būti „teigiamų“ (rodančių vartojus draudžiamus preparatus) futbolininkų mėginių. „Jis buvo mano viršininkas, ir aš padariau taip, kaip jis įsakė.“ (Rusijos rinktinei šiame čempionate didele persvara nugalėjus pirmuosius du varžovus, JAV dopingo kontrolės tarnybos vadovas paragino FIFA patikrinti Rusijos futbolininkus, kaip tai daroma sportininkams nelauktai pasiekus labai gerų rezultatų.)
Vokiečių žurnalistas tvirtina, kad Rusijoje gyvuoja valstybės palaikoma dopingo sistema su didžiuliu priedangos aparatu, iš kur ir tampoma už virvučių. Visas sportas Rusijoje yra visiškai kontroliuojamas vyriausybės ir Sporto ministerijos. Valstybės įvaizdžiui ir prestižui pasaulio akyse pagerinti nėra tinkamesnio instrumento nei sportas. Dėl to ir olimpinės žaidynės Sočyje, ir Pasaulio futbolo čempionatas. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „geriau nei kas kitas pasaulyje suprato, kad per sportą galima daryti politiką. Tamsiąją pusę mėginama pakišti po dangčiu, tačiau tai yra kaip parako statinė, kuri kada nors tikrai sprogs.“ Dėl šių žodžių ir visa kita Hako Zepeltas Rusijos žiniasklaidoje vadinamas „parsidavėliu žurnalistu“. O į Maskvą atsisakė vykti todėl, kad esą „išsigando“.
Buvusio prezidento padangėje lieka apsiniaukę
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas čempionato dienomis priėmė keleto valstybių vadovus, o neseniai įvyko jo „privatus susitikimas“ su vienu „aistruoliu“, atvykusiu, kaip paaiškino žurnalistams, „pasimėgauti Pasaulio čempionatu“. Pats atvykėlis, buvęs Tarptautinės futbolo asociacijų federacijos prezidentas Jozefas Blateris, valstybinei naujienų tarnybai TASS pasakė, kad „truputį pasikalbėjome, be kita ko, prisiminėme 2010 m. gruodžio 2 d. įvykius (tą dieną FIFA vykdomojo komiteto nariai balsavo dėl to, kurioms dviem valstybėms suteikti teisę rengti 2018/2022 metų Pasaulio futbolo taurės turnyrus, nugalėjo Rusija ir Kataras – red.). Tada jis (Putinas – red.) buvo vyriausybės pirmininkas. Jam pranešė, kad Rusija laimėjo teisę rengti pasaulio čempionatą ir jis tuojau pat atskrido į Ciurichą, kur surengė spaudos konferenciją. Toliau mes kalbėjomės tik apie pasaulio čempionatą“. Jau anksčiau Blaterio spaudos sekretorius pranešė žurnalistams, kad buvusį FIFA vadovą atvykti į Pasaulio čempioną pakvietė Rusijos prezidentas, su kuriuo jį daug metų sieja „artimi santykiai“, Rusija įgijo teisę rengti pasaulio futbolo čempionatą tuo laikotarpiu, kai FIFA prezidentu buvo Blateris.
FIFA emblema
Rusiškai rašantis armėnų leidinys (Rusarminfo.ru) pranešė, kad Blaterį kelionėje į Maskvą atlydėjo sugyventinė ir ta „labai graži moteris, kurios nuotrauka kabo labiausiai matomoje vietoje Blaterio namuose Ciuriche“, esanti armėnė. NTV priminė ankstesnius Jozefo Blaterio žodžius, kad Pasaulio čempionato Rusijoje rengėjų pastangos nusipelno didžiausių pagyrimų ir kad jis iki paryčių negalėjo užmigti po Rusijos rinktinės pergalės prieš Egiptą. Dar kiti parašė, kad atvyko 82 metų „buvęs“ ir tiek.
Tuo tarpu didieji leidiniai pasistengė paaiškinti, kodėl „Putino kvietimu“. RT: FIFA etikos komitetas nušalino Blaterį nuo veiklos, susijusios su futbolu, šešeriems metams ir jis atvyko į Pasaulio čempionatą kaip privatus asmuo. TASS paaiškino, dėl ko nušalino: jo nurodymu FIFA pervedė 2 milijonus Šveicarijos frankų Europos futbolo asociacijų federacijos (UEFA) prezidentui Mišeliui Platiniui 2011 metais. Tačiau „Blaterio atvykimas nėra FIFA etikos komiteto sprendimo pažeidimas, nes buvęs futbolo veikėjas pasaulio čempionato rungtynes lanko kaip privatus asmuo“. RBK pranešė ne tik apie FIFA etikos komiteto sprendimą: 2015 metų rugsėjį Blateriui ir Platiniui iškėlė baudžiamąją bylą. Pagrindas pradėti tyrimą buvo tai, kad Blateris išmokėjo Platiniui 2 milijonus Šveicarijos frankų kaip atlygį už darbą specialiuoju patarėju FIFA 1998–2002 metais. 2018 metų gegužę prancūzų leidinys „Le Monde“ pranešė, kad Platinis atleistas nuo visų kaltinimų.
Apie tai, kad „Šveicarijos prokuratūra atsiėmė kaltinimus buvusiam UEFA prezidentui dėl korupcijos“, gegužės pabaigoje paskelbė daugybė rusiškai rašančių leidinių. Esą tai leidiniui „Le Monde“ pasakė Platinio interesams atstovaujantis advokatas, gavęs prokuroro laišką: byla nutraukiama trūkstant įkalčių. Pats Blateris Twitter‘yje parašė: „Tai geras ženklas man. Aš nekantriai laukiu tolesnių įvykių.“ Laukia greitai stosiant giedrą Blaterio padangėje ir daugybė jo gerbėjų Rusijoje. Tuo tarpu tolesni įvykiai gali susiklostyti ir priešingai jų lūkesčiams. Blateris jam iškeltoje byloje įtariamas aplaidžiu pareigų vykdymu ir grobstymu, taigi 2 milijonai frankų Platiniui – tik vienas epizodų. Kita vertus, Platinio advokatas žurnalistus suklaidino. AFP prokuratūroje sužinojo: tyrimas dėl korupcijos buvusio UEFA prezidento atžvilgiu nenutrauktas ir radusis naujų įkalčių jis bus tęsiamas toliau.
Žurnalistai atkreipė dėmesį, kad Blateris pastarąjį kartą viešai lankėsi užsienyje 2015 metų vasarą – kaip tik Rusijoje, kai Sankt Peterburge vyko Pasaulio futbolo čempionato atrankos turnyro burtų traukimo ceremonija. Tada Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė FIFA prezidentą Jozefą Blaterį esant ypatingai nusipelniusį tarptautinį sporto veikėją. „Jeigu kas ir vertas Nobelio premijos, tai būtent tokie žmonės“, – pasakė jis šveicarų TV ir radijo kompanijai RTS. Jis asmeniškai netikįs nė vienu žodžiu iš to, kas kalbama apie Blaterio korupciją. Žurnalistai prisiminė kolegos Endriu Dženingso žodžius, kodėl Blateris vengia rodytis už Šveicarijos sienų – kurio nors miesto gatvėje sustos policijos automobilis ir šerifas pasakys: „Prašom sėstis, ponas Blateri“. Tuo tarpu Rusijoje jis gali jaustis saugus.
Neregėto masto sąmokslas
Beje, ir Jozefas Blateris – tik vienas įtariamų tyrime, kurį nuo 2015-ųjų pavasario atlieka Šveicarijos prokurorai. Visuomenė apie tai sužinojo po to, kai gegužės 27-osios ankstyvą rytą šveicarų policija Ciuricho viešbutyje sulaikė penkis aukšto rango FIFA veikėjus. Generalinė prokuratūra paskelbė, kad sulaikytieji ir kiti su FIFA susiję asmenys įtariami „kriminalinio pobūdžio“ veikimu ir „neteisėtu praturtėjimu“ vykstant varžytuvėms dėl teisės surengti 2018 ir 2022 metų pasaulio futbolo čempionatus. Šveicarai taip pat pranešė, kad tyrimą dėl galimos korupcijos FIFA veikloje nepriklausomai nuo jų, tačiau derindama veiksmus atlieka su JAV teisingumo ministerija.
Amerikiečiai ta proga žurnalistams prikalbėjo tiek ir tiek. JAV generalinė prokurorė Loreta Linč pasakė, kad Federalinis tyrimų biuras su kitomis žinyboms atskleidė iki tol neregėto masto sąmokslą: pradedant 1991 metais dvi futbolo valdininkų kartos, naudodamosi savo postais, ėmė „milijonų dolerių“ kyšius iš marketingo kompanijų mainais į komercines teises FIFA turnyruose. JAV mokesčių tarnybos vadovas Ričardas Veberis: geriausi pasaulio finansų detektyvai ir šios srities specialieji agentai išaiškino sudėtingas pinigų plovimo schemas, aptiko dešimtis milijonų dolerių, slepiamų lengvatinio apmokestinimo zonose – Honkonge, Kaimanų saloje, Šveicarija. „Iš tikrųjų vyko pasaulinis sukčiavimo čempionatas ir dabar mes parodėme FIFA raudonąją kortelę“. FTB direktorius Džeimsas Komis: „Šveicarijoje suimti asmenys reguliariai naudojosi amerikiečių finansine sistema savo transakcijoms slėpti“.
FTB visą tai narpliojo ketverius metus, o ant pėdsakų užėjo tirdami kai kurių Rusijos organizuotų nusikalstamų grupuočių veikimą. „The New York Times“ parašė amerikiečių tyrėjus supratus, kokį milžinišką darbą reikia atlikti, kad būtų iki galo atskleistos „galingiausios sportinės organizacijos“ paslaptys. Teisingumo ministerijos atstovas: „Procesas gali užtrukti ne vienerius metus“.
2016 metų pavasarį FIFA pripažino tyrėjų išvadą, kad buvo papirkinėjami vykdomojo komiteto nariai, kurių balsai lėmė 1998 ir 2010 metų pasaulio čempionatų šeimininkais būti Prancūziją ir Pietų Afrikos Respubliką. FIFA teisininkai kreipėsi į Niujorko apygardos teismą, kur atkeliavo FIFA valdininkų korupcijos byla, su prašymu pripažinti organizaciją nukentėjus nuo atsakovų ir išieškoti iš jų ne mažiau kaip $38 milijonų žalai atlyginti; žala gali ir padidėti, nes federacija tebekenčia dėl jos reputacijos pažeminimo.
FTB ir antrankiai
2017 metų pavasarį Prancūzijos prokuratūra ėmėsi tyrimo dėl galimo papirkinėjimo renkant šalis, 2018 ir 2022 metų pasaulio futbolo čempionatų šeimininkes. Įtariama korupcija, piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi, nusikalstamas susitarimas. Prancūzų tyrėjai apklausė buvusį FIFA prezidentą Jozefą Blaterį. Šveicarijos tyrėjai daugiau tylėjo. Praėjusių metų vasaros pradžioje šios šalies generalinis prokuroras Michaelis Lauberas žiniasklaidai pranešė, jog tiriamos 25 bylos dėl korupcijos Tarptautinėje futbolo federacijoje.
Toliau iškinamasi dėl įtarimą keliančių 172 pervedimų Šveicarijos bankuose tuo laikotarpiu, kai buvo varžomasi dėl teisės surengti 2018 ir 2022 metų turnyrus. 2017 metų pabaigoje „Le Monde“ parašė, kad praėjus 7 metams tuos rinkimus dengia „paslapties skraistė“. Šveicarijos prokurorai patikrino 180 pranešimų su įtarimais pinigų plovimu. Iš 22 tada balsavusiųjų FIFA vykdomojo komiteto narių trylika buvo nušalinti, pasitraukė arba jų veiksmai tiriami.
Šių metų vasario pradžioje sužinojome, kad Jungtinėse Valstijoje vykdomas platus tyrimas dėl didžiausių tarptautinių organizacijų (Tarptautinis olimpinis komitetas, futbolo ir lengvosios atletikos federacijos) ir marketingo kompanijų galimai neteisėtos veiklos. JAV prokurorai atkreipė akis į kompaniją „Helios Partners“, kuriai padedant ne viena valstybė laimėjo teisę rengti didelius sporto forumus. Amerikiečių manymu, rašoma, Rusija gavo teisę vykdyti 2014 olimpiadą Sočyje ir dabar pasaulio čempionatą padedant ir šios kompanijos neteistiems veiksmams. Kitame tyrime, „New York Times“ duomenimis, aiškinamasi įtarimus Alimžanui Tochtachunovui („Taivančik“). „Be valstybinių suėmimo orderių ir šaukimų į prisiekusiųjų teismą, amerikiečių leidinio autoriaus nuomone, gali būti kaltinamųjų išvadų, laikomos paslaptyje iki to momento, kai korumpuoti Rusijos veikėjai pasirodys tokiose vietose, kur juos galima suimti ir perduoti į JAV teisingumo rankas.“
PA nuotraukoje – MI6 būstinė Londone
Visiškai neseniai „The Daily Beast“ suteikė žodį škotų žurnalistui Endriu Dženingsui: „FTB tyrimas dar toli gražu nebaigtas.“ Britų leidinys pritaria savo pašnekovui: „Žaidimas dar nebaigtas.“ Škotų žurnalistas penkiolika metu tiria korupciją aukštuosiuose FIFA sluoksniuose, parašė apie tai ne vieną knygą. „Blateris ir FIFA vadovybė atitinka visus organizuotos nusikalstamos grupuotės požymius, – prieš keletą sakė vokiečių leidiniui „Bild am Sonntag“. – Korupcijos ir apgaulės mastas užgniaužia kvapą.“ Jis tvirtina, jog pradedant 2002-ųjų pasaulio futbolo čempionatu teisė rengti šiuos turnyrus buvo perkama. Kai kuriais atvejais ne tiek šalys geidė tapti rengėjomis per kyšius, kiek jų reikalavo balsuotojai.
Kaltindamas kitus pripažino buvus slaptą susitarimą
2015 metų spalio pradžioje FIFA etikos komitetas nušalino Jozefą Blaterį ir Mišelį Platinį nuo pareigų 90 dienų. Paskutinėmis mėnesio dienomis Blateris Rusijos naujienų tarnybai TASS kiek praskleidė tiek triukšmo sukėlusių rinkimų kulisus. Anot jo, 2010 metais buvo vidinis įsitikinimas, kad vienas Pasaulio čempionatas vyks Rusijoje – Rytų Europos valstybėje dar ne karto nebuvo tokio turnyro, o 2022-ųjų metų varžybų rengėja regėjosi JAV. Tad pasaulio čempionatų šeimininkėmis būtų tapusios dvi pagrindinės politinės pasaulio jėgos. Viskas klostėsi sklandžiai iki Prancūzijos prezidento Nikolia Sarkozi susitikimo su Kataro princo įpėdiniu – dabartiniu emyru. Tada Sarkozi pasakė Platiniui, kad 2022 metais neblogai būtų nuvažiavus į Katarą. Tai sumaišė visas kortas. Rinkimuose amerikiečiai turėjo laimėti prieš Katarą santykiu 12:10. Tačiau po to keturi Europai atstovaujantys FIFA vykdomojo komiteto nariai perėjo į Kataro pusę. Užuot džiaugęsi dviem puikiais pasaulio čempionatais, Rusijoje ir JAV, „mes kalbame apie FIFA krizę“.
Šis Blaterio interviu žiniasklaidoje sulaukė piktų, net sarkastiškų atgarsių. „Frankfurter Allgemeine Zeitung“: iki šiol visi manė, kad pasaulio čempionatų rengėjai išrenkami balsavimu, tuo tarpu Blateris pripažįsta, kad dėl to galima tiesiog susitarti! Futbolui padedant, gelia vokiečių laikraštis Blateriui ir Putinui, „mūsų žydrojoje planetoje vis dėlto surado vienas kitą du žmonės, apie kuriuos ir nepagalvosi, kad jie galėtų turėti bičiulių“. Blaterio žodžiais itin pasipiktinta Didžiojoje Britanijoje, kuri 2010 metų rinkimuose triuškinamai pralaimėjo Rusijai. „The Telegraph“ suteikė žodį Anglijos futbolo asociacijos direktorių tarybos pirmininkui Gregui Daikui: norėta susitarti dar iki balsavimo, tad galima teigti buvus sandėrį. Anglai savo paraiškos palaikymui išleido 21 milijoną svarų sterlingų ir dabar būtų neblogai susigrąžinti šiuos pinigus. Laikraštis „The Australian“: tai kam Australija, irgi pretendavusi į 2018 metų turnyro šeimininkes, išleido 45 milijonus savo dolerių, jeigu iš anksto buvo susitarta, kad čempionatas teks Rusijai? Britų „Mirror“ sarkastiškai klausė, ar tik Blateris nesiekia apsišaukti nepakaltinamuoju: užsimojęs apjuodinti Platinį jis apkaltino pats save – ar tai ne beprotystė? Ar tik nesirengia Blateris, šitaip dėkojantis Vladimirui Putinui už paramą, prašytis politinio prieglobsčio Rusijoje – nepavykus apsimesti bepročiu?
BBC atkreipė dėmesį, kad TASS neteisingai išvertė į rusų kalbą Blaterio pasakyta angliškai: „Dėl čempionatų, mes susitarėme, kad tai bus Rusija, nes Rusijoje, Rytų Europoje (…), o 2022 metais grįšime į Ameriką.“ Ne „buvo vidinis įsitikinimas“, o tiesiog „susitarėme“… Beje, leidiniui „The Financial Times“ Blateris papasakojo apie aukštųjų FIFA vadovų sprendimą dėl 2018 metų pasaulio čempionato („suderintą, tačiau ne raštiškai“) be kokių nors dviprasmybių: „Susitarėme, kad palaikysime dvi didžiąsias valstybes: Rusiją ir JAV.“ Balsavimą dėl JAV sužlugdė Platinis, atidavęs savo balsą Katarui. Tada pralaimėjusios šalys pradėjo „FIFA žlugdymo kampaniją.“
Su žmogumi, kuris aplošė pusę pasaulio
Rusijai laimėjus FIFA vykdomajame komitete vykusius rinkimus dėl 2018 metų pasaulio čempionato, jau po kelių dienų Rusijos paraiškos pateikimo komiteto narys, FIFA garbės narys Viačeslavas Koloskovas papasakojo apie tai, kas „laikyta paslaptyje ir tik dabar galima atskleisti“. Vyriausybės vadovas Vladimiras Putinas ne tik žodžiais palaikė paraišką, tačiau ir slapta susitiko su mažiausiai trečdaliu FIFA vykdomojo komiteto narių. Aktyviai talkino dirigentas Valerijus Gergijevas, atvedęs Blaterį, gerą savo pažįstamą, į Rusijos komitetą. Pats Koloskovas pažįstamas su Blateriu nuo 1980 metų, jie buvo nenugalima pora teniso kortuose. „Aš buvau 100% tikras, kad savo balsą Blateris atiduos už Rusiją.“
Tada, 2010-ųjų pabaigoje, kai Ciuriche Jozefas Blateris paskelbė Rusiją tapus 2018 metų pasaulio futbolo čempionato šeimininke, Maskvos delegacijos nariai netvėrė savo kailyje, o pirmoje eilėje sėdėjęs milijardierius Romanas Abramovičius nė nemirktelėjo. Tarytum būtų žinojęs, pastebėjo vienas žurnalistas, kad kitaip ir negalėjo būti. Buvęs britų specialiosios tarnybos MI-6 agentas Kristoferis Stilas irgi aiškinosi, kaip Rusijai pavyko gauti teisę rengti Pasaulio futbolo čempionatą 2018 metais. Jo duomenimis, svarbų vaidmenį suvaidino Abramovičius (vieno garsiausių Anglijos futbolo klubų savininkas) ir kiti oligarchai, taip pat valstybinė kompanija „Gazprom“. Rusijos futbolo akademijos prezidentą Abramovičių pirmą kartą tarp aukštų FIFA veikėjų pastebėjo 2010-aisiais Pietų Afrikos Respublikoje; ten vykusio Pasaulio futbolo čempionato metu jis bendravo ir su Blateriu. 2013 metų gruodį milijardierių, savo ištaigingąja jachta užplaukusį į Niujorką, apklausė FTB. Jo advokatas paaiškino amerikiečius domėjusius, kokiu būdu Rusija gavo teisę rengti pasaulio futbolo čempionatą – amerikiečiai įtaria šiame reikale buvus „korupcijos sudedamąją“.
2016-aisiais FIFA partneriu tapo Rusijos valstybinė kompanija „Gazprom“. Žurnalistai atskleidė, kad likus kelioms dienoms iki balsavimo viena „Gazprom“ bendrovių sudarė sutartį su Kipro naftos kompanija „Petrolina“, priklausančia FIFA vykdomojo komiteto nariui; po kontrakto pasirašymo „Petrolinos“ pajamos padidėjo vienu trečdaliu. Tas vykdomojo komiteto narys iš pradžių neigė: „Ne, ne, ne. Mes neturime jokių santykių su „Gazprom“. Kai vokiečių dokumentinio filmo kūrėjai jam parodė dokumentus, ėmė teisintis, jog Rusijos kompanija – viso labo klientė, o ne partnerė. Šis FIFA veikėjas turėjo reikalų ir su Kataru: viena valstybinių kompanijų nupirko iš jo žemės sklypą Kipre už 32 milijonus eurų. „Tai neturi nieko bendra su tuo, už ką aš balsavau, – gynėsi Kipro milijonierius. – Niekas nežino, kaip aš balsavau.“
Šių metų pradžioje „Mail on Sunday“ parašė apie Australijos rašytojos ir futbolo veikėjos pokalbį su Blateriu. 2010 metais, likus keliems mėnesiams iki balsavimo FIFA vykdomajame komitete, jis asmeniškai tarėsi su Kataro valstybiniu TV kanalu „Al Jazeera“ (dabar – „BeIN Sports“), kad šis pervestu FIFA 100 milijonų dolerių ir taip padėtų šaliai laimėti teisę rengti 2022 metų pasaulio futbolo čempionatą. Tą patį tvirtino ir vienas buvęs FIFA veikėjas: Blateris vadovavo, o jam talkino UEFA prezidentas Mišelis Platinis…
Rusijos žiniasklaidoje Kataro klastos irgi smerkiamos. Ir piestu stojama už Rusiją – tiesiog nekaltas avinėlis nuožmių plėšrūnų puotoje. Taip, Sporto ministras Vitalijus Mutka siuntinėjo laiškus FIFA vykdomojo komiteto nariams dėl „abipusių interesų“, tačiau tai – tik standartinė tokiais atvejais kalbos figūra. Viename laiške rašoma apie „partnerystę balsavimo metu“, tačiau tai, rusų galva, irgi tik kalbos grožybė… Tuo tarpu esama tam tikrų įkalčių, kad Rusija ir Kataras galėjo veikti netgi išvien. Šios valstybės sudarė sutartį dėl Rusijoje, Jamalo pusiasalyje, slūgsančių milžiniškų gamtinių dujų išteklių išgavimo. Ir energingiausiai šiame reikalą varė tuomečio emyro bičiulis, ilgametis FIFA vykdomojo komiteto narys, galiausiai iki galvos nušalintas nuo pareigų dėl daugybės korupcinių suktybių.
2014 metais vokiečių leidinys „Bild am Sonntag“ įdėjo nuotrauką, kurioje FIFA prezidentą Jozefą Blaterį matome su Alimžanu Tochtachunovu, daugeliui žinomą pravarde (Тайванчик) – su konjako taurėmis rankose; atokiau stovi tas pats Viačeslavas Koloskovas, tuometis FIFA viceprezidentas ir Rusijos futbolo sąjungos prezidentas. Nuotraukos darytos Maskvos restorane „China Club“ dar 2005 metų pradžioje. Jas žurnalistams davė vokiečių specialiosios tarnybos. Blateris dėl jų nesileido į ilgas kalbas: Galima rasti tūkstančius mano nuotraukų su man nepažįstamais žmonėmis. Šito pono aš neprisimenu.“
Alimžanas Tochtachunovas – Taivančikas
„Taivanietis“ dėl tokių žodžių galėjo smarkiai įsižeisti. Tai Vakaruose jį vadina „Rusijos gangsteriu“, o Rusijoje jis – „garsus verslininkas ir mecenatas“. Vladimirą Putiną pirmą kartą pamatė Monte Karle, kai tas ten lankėsi dar būdamas Peterburgo mero pavaduotoju, ir nuo to laiko labai gerbia. Tiesa, Vakaruose jo dosnumas nepripažįstamas. Jis įtariamas dar 2002 metų Žiemos olimpinėse žaidynėse papirkęs dailiojo čiuožimo varžybų teisėją ir padėjęs Rusijos sportininkei iškovoti aukso medalį. Jo ieško „Interpolas“. Jis laikomas „korupcijos sporte specialistu“. Vokiečių spauda: Tuo metu, kai Rusija kovojo dėl teisės surengti žiemos olimpiadą Sočyje, „Taivanietis“ buvo susitikęs su Rusijos vyriausybės atstovais ir kartu svarstė, kaip pakenkti Zalcburgui – konkurentu. „New York Times“ neseniai jį pavadino „vienu pagrindinių Putino korupcinės veiklos bendrininkų“. Jis pralobo dar Sovietų Sąjungos laikais, pogrindyje lošdamas kortomis. Kalbama, išlošęs vieną milijoną dolerių iš Monako princo.
Taivaniečiu“ vėl susidomėjo FTB. Gal sužinosime, kokia proga „kortų karalius“ ir FIFA prezidentas susitiko Maskvos restorane ir už ką gėrė? „Ar tai buvo vienintelis jų pasimatymas? „Bild am Sonntag“: „Dėl tokių prestižinių renginių kaip olimpinės žaidynės ir pasaulio futbolo čempionatas, vyriausybė, specialiosios tarnybos ir nusikalstamos grupuotės veikia išvien. Tai yra dalis Rusijos užsienio politikos.“
Katalonijos policija Mossos d,Esquadra pranešė, kad šiomis dienomis visoje Ispanijoje atliekamos masinės kratos bei suėmimai, nukreipti prieš šalyje siautėjusią Armėnijos mafiją.
Armėnijos mafija, kurią sudaro gerai organizuoti išeiviai iš Armėnijos, Ispanijoje vertėsi prekyba narkotikais, nelegaliais ginklais, tabako kontrabanda, prostitucija bei korupcija sporto sferose. Remiantis naujausiais duomenimis, jau suimti 142 asmenys ir atliktos 73 kratos Madride, Barselonoje, Alikantėje, Valensijoje.
Dar vienas armėnų mafijos ženklas
Katalonijos teisėsaugos pareigūnams talkina Ispanijos policija, Ispanijos Nacionalinė gvardija, Europolas (Europos policijos agentūra) ir Interpolas (Tarptautinė policijos agetūra).
Armėnijos mafijos grupuočių veiklą atidžiai analizuoti ispanai pradėjo dar 2016-aisiais metais, kai Taraso mieste buvo nušauti du Gruzijos piliečiai. Dabar jau žinoma, kad nužudytieji – „įteisintų vagių“ kastai priklausančio Kachabero Šušanašvilio (Kacha Rustajevskij) gaujos nariai. Manoma, kad jie nušauti dėl to, kad atsisakė dalintis nelegaliai įgytais pinigais. Kita versija – nepasidalino įtakos sferomis su kitomis gaujomis. 2017-aisiais metais buvo sulaikyta ir Šušanašvilio žmona Katerina Mierkova bei dar 20-imt įtariamųjų. Žmona apkaltinta plovus „nešvarius mafijos pinigus“.
Būtent po 2017-ųjų įvykių Ispanijos žvalgybai tapo akivaizdu, kad visoje šalyje gausu tarptautinių nusikalstamų grupuočių, kurios verčiasi pačiais pelningiausiais nelegaliais verslais – narkotikų, vogtų automobilių prekyba, pardavinėja nelegalius ginklus, cigaretes, užsiima korupcija sporto sferose.
Mossos d,Esquadra pareigūnų teigimu, viena iš turtingiausių mafijų – armėniškoji. Žodis „armėniška“ čia labai tinka, mat ši organizuotų nusikaltėlių grupuotė griežtai laikosi etninės švaros – į savo gretas nepriima kitataučių. Tad leidiniai armeniasputnik.am ir lragir.am, komentuodami ispanų teisėsaugininkų veiksmus, be reikalo ironizuoja, esą Ispanijos teisėsauga sulaikė „vadinamosios armėnų mafijos atstovus“. Terminu „vadinamoji“ nepaslėpsi nacionalinės grupuotės sudėties – vieni armėnai, nė vieno kitataučio.
Bet įdomiausia, kad Ispanijos teisėsaugos pranešimais remiantis, sulaikytieji turi ryšių JAV, Prancūzijoje, Belgijoje, Italijoje ir net Lietuvoje. Tiesa, iš skurdžių pranešimų viešojoje erdvėje sunku suprasti, būtent kokio pobūdžio tie ryšiai. Mus, žinoma, labiausiai domina galimi armėnų mafijos atstovai Lietuvoje. Ar tai reiškia, kad visame pasaulyje garsėjanti armėnų mafija, įsitvirtinusi ir Amerikoje (Kalifornija), ir Vokietijoje (Tiuringija), ir Rusijoje (Maskva), taip pat ir Ispanijoje (Katalonija), turi savo padalinį dar ir vienoje iš Baltijos šalių – Lietuvoje? Kas jie?
Peržvelgus pagrindinius Lietuvos internetinius leidinius matyti, kad šiai temai didelio dėmesio lietuvaičiai bent kol kas neskiria.
O juk žinoti, kas tie Lietuvos asmenys, tiesiogiai ar netiesiogiai susiję su Ispanijoje iki šiol be didelių trukdžių veikusia Armėnijos nusikalstama grupuote, – ne tik įdomu, bet ir svarbu. Mafija, kokia ji bebūtų pagal nacionalinę sudėtį, kelia pavojų valstybės nacionaliniam saugumui. Taip pat – ir Lietuvos nacionaliniam saugumui.
Apiplėšę savo valstybės piliečius ir išeiviją dabar jie skelbia šalyje karą korupcijai…
Nelikus šovinių – į karą su korupcija
Neseniai Armėnijos vyriausybėje įvyko Kovos su korupcija tarybos posėdis. Regis, kova prasidės nuo lapkričio mėnesio – atsakingoms žinyboms su ekspertais pavesta dar patobulinti veiksmų programą. Daugiau kaip dešimt metų tam buvo maža. Mat su korupcija užsimota kariauti dar 2004 metais, kai tuometinis prezidentas Robertas Kočarianas įsteigė tam reikalui tarybą.
Po dešimties metų sumanyta, kad šitame bare geriau kariaus vyriausybė ir 2015-aisiais įsteigta nauja taryba, vadovaujama ministro pirmininko. Armėnijos prezidentas Seržas Sargsianas praėjusį rudenį paskyrė naują premjerą – Kareną Karapetianą, šis paliko vadovauti vyriausybei ir po šių metų pavasarį vykusių parlamento rinkimų, kuriuos laimėjo iki tol valdžiusi Armėnijos respublikos partija (su Armėnijos revoliucine federacija „Dašnakcutiun“). Jis yra ekonomikos daktaras, aukštoje valdžioje (išskyrus kelis mėnesius Jerevano mero kėdėje) nebuvo ir giminių joje neturi.
AFP nuotraukoje: draugiškas Rusijos ir Armėnijos prezidentų Vladimiro Putino ir Seržo Sargsiano pokalbis
Tiesą sakant, dar senos sudėties parlamento (Nacionalinio susirinkimo) pavasario sesijoje deputatas Nikolas Pašinianas kalbėjo apie tą patį ir pasiūlė įsteigti komisiją valstybės tarnautojų pajamų ir turto šaltiniams nustatyti. Visų, esamų ir buvusių aukštose valstybės pareigose, pradedant 1991-aisiais. Svarstymuose šis deputatas priminė, kas kalbama už Nacionalinio susirinkimo langų ir rašoma žiniasklaidoje. Antai prezidento brolis Aleksandras daugelyje įmonių yra užvaldęs po 50 proc. akcijų ir sukaupęs ne vieno milijardo dolerių turtą. „Robertas Kočarianas per savo valdymo metus praturtėjo 4 milijardais dolerių, – kalbėjo jis. – O apie buvusį finansų ministrą Gagiką Chačatrianą sklinda legendos… Arba buvęs premjeras Ovikas Abramianas – mes taip ir nesupratome, kaip jis pardavinėdamas žemės ūkio produkciją galėjo uždirbti 1,2 mln. dolerių…“ Tačiau valdantieji palaikė šį įtikinėjimą rinkime agitacija ir atmetė pasiūlymą.
Kur gyvena turtingiausi armėnai?
Dar iki rinkimų buvo įkurtas uždaras “Armėnijos investuotojų klubas”, į kurį įstojo apie tris dešimtis armėnų kilmės Rusijos verslininkų. Tikimasi, šio klubo nariai į šalies ekonomiką investuos 3,2 mlrd. dolerių (priminsime Armėnijos biudžeto metines pajamas svyruojant apie 2,5 milijardo). Pats prezidentas su naujuoju premjeru kreipėsi į išeiviją: atvažiuokite, be baimės steikite įmones Armėnijoje ir Kalnų Karabache, investuokite kurkite naujas darbo vietas. Jau seniai dantį ant dabartinio prezidento ir viso „Kalnų Karabacho klano“ griežianti išeivija vėl gavo progą išlieti savo įtūžį. Girdi, tiesiog nuostabu: armėnų valdantieji drįsta vėl kaulyti iš daug sykių jau apiplėštų išeivių, kai turėtų papurtyti savuosius piniguočius. Juk turtingiausi armėnai gyvena Armėnijoje ir Kalnų Karabache. Ten galima rasti, skaičiuojant turtą doleriais, mažiausiai penkis milijardierius ir 300 milijonierių!
Riaušės Armėnijoje. Scanpix/Sputnik nuotr.
Tik kur jų pinigai? Tuos pačius armėnų išeivius JAV prieš kelerius metus pritrenkė ne jų veikėjų paskelbta žinia apie Amerikoje plačiai gyvenantį prezidento brolį, tą patį Aleksandrą, ir jo įsigytus Kalifornijos valstijoje apartamentus – už 2,8 mln. dolerių. Pritrenkė suma, iš kurios esą atidavė broliui jo „dalį“ Armėnijos prezidentas: 6 milijardai dolerių!
Dar 2010-aisiais Maskvoje veikiančio armėnų klubo “Miabanutiun” vadovas Smbatas Karachianas paskelbė, jog “Armėnijos valdžios viršūnėlė valdo apie 85 proc. visų šalies įmonių ir aktyvų, kontroliuoja 90 proc. piniginių srautų“. 2006-aisiais metais paskelbtame turtingiausių Armėnijos žmonių dešimtuke net šeši buvo vykdomoje valdžioje; tuometinis prezidentas Robetas Kočiaranas šiame sąraše užėmė tik septintą vietą, o gynybos ministras ir būsimasis prezidentas Seržas Sargsianas – aštuntą.
Pateikė ir išsamų sąrašą, kas jiems priklauso – jų pačių, artimųjų ar verslininkų vardu. Ir padarė išvadą: “Šalyje susiklostė du paraleliniai pasauliai su savo įstatymais ir taisyklėmis. Suprantama, esama ir dviejų biudžetų, vadinamojo oficialaus ir šešėlinio, didesnio už oficialųjį 3-4 kartus.”
Per praėjusį laiką turtuolių sąraše atsirado ir naujų pavardžių, tačiau senasis branduolys išliko. Gerokai turtingesnis. Tiesa, buvęs finansų ministras su sūnumis senokai kvėpuoja Los Andželo oru. Tiesa, Valstybės saugumo komitete liko vaizdo įrašas, kuriame pasakojama tai, ko dabar taip reikia: kaip Muitinės tarnyboje veikė pareigūnų neteisėto turtėjimo schema ir kaip ji pasitarnavo Chačatrianui ir kai kuriems kitiems (ne daugeliui); iš interneto šis įrašas, tiesa, išgaravo. Dar atleistas iš premjero pareigų Ovikas Abramianas skubiai pardavinėja savo degalines ir visa kita, ką sunku ko gero ir pačiam suskaičiuoti, taisydamasis su artimaisiais pakelti sparnus į Vokietiją. Atrodo, ir šis pernelyg daug geidė…
O valstybė? Po praėjusių metų „balandžio karo“, kuris labai nuvylė armėnus čia ir visame pasaulyje, žinomas šalies politikas ir režimo priešininkas Ašotas Manučarianas pasakė: „Karo veiksmų protrūkis Karabacho konflikto zonoje parodė, kad mūsų padėtis blogiausia iš visų. Priešingai nuo kaimyninio Azerbaidžano, mes įsigudrinome išparduoti net apkasuose esančių kareivių neperšaunamąsias liemenes. Tai yra viskas, kas galima buvo parduoti, jau parduota“. Amerikiečių organizacijos „Global Financial Integrity“ duomenimis, „iš Armėnijos per pastaruosius metus išplaukė nuo 9,8 iki 30 milijardų dolerių“.
Nepadeda nė iš okupuotos valstybės žemių gelmių kasamas auksas su variu ir kitais metalais, nė iš Jakutijos ir Siera Leonės gabenami deimantai, nė konjakas…
Išvykdamas pasiuntiniu paliko tėvynėje įjungtą elektrą
Kai žurnalistai to paties deputato Nikolo Pašiniano (beje, irgi žurnalisto) prieš kelerius metus paklausė, kodėl gi nepatikėjus, jog nuo šiol valdžia imsis kariauti su korupcija, šis atsakė: „Seržas Sargsianas, norėdamas kovoti su korupcija, turėtų pradėti nuo savo šeimos narių.“ Daugiau žinoma apie jo brolį Aleksandrą, „Sašiką“; iškalbinga dar viena jo pravardė – „50%/50%“ (akcijų dalis, kurią verslininkai ne gera valia atiduodavo). Jo gyvenimo aprašymuose pirmiausia į akis krinta „incidentai“.
Kitas jaunesnysis brolis, Levonas – išsilavinęs, tylesnis. Studijavo Rytų šalių istoriją, išmoko arabų kalbą, sovietinėje armijoje tarnavo vertėju Alžyre. Buvo Armėnijos pasiuntiniu Sirijoje, Tunise (2005-2010). Istorijos mokslų daktaras. Levonas vadovauja labdaros fondui, kuriam 2012 metais organizacijos ir privatūs asmenys suaukojo daugiau kaip 7 mln. dolerių. Apie tai sužinota po to, kad Giumrio mieste vykstančio tradicinio tarptautinio muzikos festivalio rengėjai kreipėsi į miesto valdžią prašydami 12 tūkst. dolerių paramos ir apie tai sužinojo žiniasklaida: tarp festivalio steigėjų yra ir prezidento brolis, tačiau jis padėti nesiteikė…
Praėjusių metų kovą Seržas įteikė broliui Levonui vieną aukščiausių Armėnijos apdovanojimų – 1 laipsnio ordiną „Už nuopelnus Tėvynei“. Giumrio miesto taryba suteikė Levonui Sargsianui miesto garbės piliečio vardą. Netrukus miesto visuomenės veikėjai išplatino pareiškimą, kad jis nusipelnė šio vardo, ir nemažai miestiečių jį pasirašė. Prabilo ir žiniasklaida: veikia ne vienas labdaros fondas, į kuriuos išeiviai siunčia aukas, tačiau pinigai nežinia kur dingsta ir darbų nematyti.
Galingoji mafija
2015-aisiais žiniasklaida parašė, jog Armėnijos pasiuntinys Vatikane Mikaelis Minasianas nusipirko butą už $ 565 tūkstančius; įsigijo dar automobilį „Range Rover“ ($112 tūkst.) ir garažą ($63 tūkst.). Šis jaunas vyras – Armėnijos prezidento žentas. Kodėl nenusipirkus, turint pinigų? Tačiau 2013-aisiais rašyta ir apie kita. Vienas armėnų internetinis leidinys pranešė viską rodant, jog ant Debedo upės veikianti vandens elektrinė priklauso prezidento šeimai, tiksliau – jo žentui Mikaeliui Minasianui.
To niekas neneigia, tačiau ir nepatvirtina. Akivaizdu viena: bendrovė, kuriai priklauso elektrinė, įregistruota tuo pačiu adresu kaip ir San Marino konsulo buveinė. O konsulas buvo ne kas kitas, o tas pats prezidento žentas. Tačiau svarbiausia yra ne tai. Ši didelio pajėgumo jėgainė vyriausybės sprendimu buvo perduota gynybos ministerijai – tuo laiku, kai jai vadovavo Seržas Sargsianas. Iš pradžių jos turtas buvo parduotas privačiai bendrovei, o 2011 metais toji bendrovė tapo visavalde jos savininke. Kol elektrinė priklausė gynybos ministerijai, valstybė mokėjo jai už 1 kW/h po 3-6 dramus, kai virto bendrovės nuosavybe – po 24 dramus…
Banditas su diplomato pasu
Praėjusį pavasarį Čekijoje, Karlovy Vary mieste, šios šalies kovos su organizuotu nusikalstamumu pareigūnai užkardė kriminalinių autoritetų (rusiškai) sueigą, turėjusią “vainikuoti” naujus šio aukščiausio nusikaltėlių luomo (rusiškai – вор в законе) narius. Juos sušaukė Rusijoje, Sočyje gyvenantis Rubenas Tatulianas; vieniems jis verslininkas ir labdarys, kitiems – autoritetas, pravarde “Robsonas”. Kai kurie į Čekiją atvyko prisidengę svetimais vardais, o “Robsonas” – su jam išduotu Armėnijos diplomatiniu pasu. Rusijos žiniasklaida jį laiko 2013 metais nušautojo Rusijos „vagių karaliaus“ Aslano Usojano („Senojo Chasano”) įpėdiniu, Rusijos Juodosios jūros regiono prižiūrėtoju (смотрящим).
Kartu jis yra Armėnijos garbės konsulas šiame krašte. Ta proga ne vienas leidinys įdėjo nuotrauką, kur jis nufotografuotas su “Chasanu”. Pasirodė ir “Robsono” nuotrauka, kur jis matyti su bendrais, o gal kaip kitaip susijusiais asmenimis, nes tarp jų regime ir dabartinį Armėnijos prezidentą.
Pristatydamas Rusijos verslininkus – „Armėnijos investuotojų klubo“ narius, ministras pirmininkas pasakė, kad kiekvienas jų pats sukūrė verslo imperiją ir gali pakeisti geryn “Armėnijos verslo kultūrą”. Labai energingai prie šio klubo kūrimo prisidėjo turtingiausiu Rusijos armėnu laikomas Samvelas Karapetianas (ne premjero giminaitis; verslininko brolis, irgi vardu Karenas, iki patekdamas į parlamentą buvo prezidento administracijos vadovas). Jis, gali būti, turėjo galvoje netikėtas ir geras permainas, kai pasakė visus laukiant iš ministro pirmininko “siurprizų”. Štai pirmas – “Robsonas” taip pat yra šio klubo narys…
Aslanas Usojanas
Aštuntą dešimtį baigiantį „Senąjį Chasaną“ mirtinai sužeidė snaiperis 2013-ųjų pradžioje Maskvoje. Kaip sužinota, jis rengėsi netrukus skristi į Jerevaną – paminėti savo giminaičio ir bendro, irgi autoriteto, Rafaelo Bagdasariano mirties dvidešimt metų sukaktį. Vienas leidinys parašė, jog jis savo „vizitą“ į Jerevaną „suderino su Armėnijos valdžia – kad nedarytų kliūčių įvažiuoti į Armėnijos teritoriją“. Reikia manyti, ne oficialų raštą pasiuntė, o kažin kaip kitaip…
Užstalėje – su vagių karaliais…
2010-ųjų spalyje JAV federalinių tyrimų biuras atskleidė „didžiausią sukčiavimo aferą naujajame tūkstantmetyje“, kaip parašė amerikiečiai. Per kelias dienas suimta 70 armėnų nusikaltėlių sindikato narių. Jiems pateikta daugybė įtarimų: neteisėta prekyba ginklais, brangakmeniais ir retaisiais metalais, narkotikų kontrabanda, žmonių grobimas ir pinigų prievartavimas. Didžiausią grobį jiems atnešė pagyvenusių žmonių sveikatos draudimo sistema „Medicare“. Nusikaltėliai įsteigė 118 fiktyvių klinikų, kur tariami gydytojai teikė tariamas gydymo paslaugas tariamiems ligoniams (pavogė tūkstančius gydytojų ir jų pacientų asmens duomenis). Jie spėjo pasisavinti iš „Medicare“ 35 mln. dolerių.
Seržas Sargsianas apibrėžtas raudonu rutuliu
Vienas žurnalistas parašė, jog „žala, kurią atvykėliai aferistai padarė JAV sveikatos apsaugos sistemai, prilygsta neseniai įvykusios finansinės krizės pasekmėms“; patys prokurorai sakė armėnų mafiją pralenkus garsiąja “Cosa Nostra”…
Sindikatui vadovavo nusikaltėlių autoritetas Armenas Kazarianas, pravarde „Pzo“. Išaiškėjo jį politinį prieglobstį JAV 1996-aisiais gavus apgaulės būdu ne be armėnų valdininkų prisidėjimo. Išaiškėjo ir jo ryšiai ne tik su kitais autoritetais, tačiau ir su aukštais Rusijos bei Armėnijos valdžios pareigūnais. Į Jerevaną atskridusį mafijos vadeivą „priimdavo aukščiausiu valstybiniu lygiu“, kaip rašė žiniasklaida.
Armėnų nacionalinio kongreso veikėjas Levonas Zurabianas pareiškė, jog „nusikaltėlių gaujos vadeiva artimai bendravo su Robertu Kočarianu ir Seržu Sargsianu“. Autoritetas ne tik šventė Kočariano sūnaus vestuves. Anot Zurabiano, 2008-ųjų prezidento rinkimuose jis „koordinavo kriminalinio pasaulio veikimą pieš Levoną Ter-Petrosianą“ (pirmą Armėnijos prezidentą). Prezidentu buvo išrinktas Seržas Sargsianas…
Dalį grobio „Pzo“ atiduodavo vis tam pačiam „Senajam Chasanui“ ir šio valdomam iždui. Išaiškėjo jį daugiau akis į akį bendravus ne su Seržu, o su Aleksandru Sargsianu, „Sašiku“, kurį pažinojo iš senų laikų ir kuris jį aplankydavo Amerikoje; tvirtinama „Pzo“ prižiūrėjus Sargsiano (Sargsianų) verslo reikalus Amerikoje. Kai kurių kriminalinėmis temomis rašančių autorių tvirtinimu, „Sašiku“ buvo susidomėjusi ir Rusijos generalinė prokuratūra, įtarusi jį nestovėjus nuošalyje nuo kvaišalų gabenimo kelių ir plovus pinigus. Viskas atslūgo, kai sulaikytasis vadeiva susivokė iš karto prisipažinti vertęsis turto prievartavimu. Tai reiškė jo sutikimą bendradarbiauti su prokurorais ir šių atsisakymą kaltinti dėl kitų nusikalstamų veikų. Kazarianą nuteisė 36 mėnesiams nelaisvės ir 660 tūkstančių dolerių bauda.
Tesulaukta menko pagriaudėjimo
Žiniasklaida nusivylė. Juk JAV tyrėjai rengėsi vykti į Jerevaną – su armėnų mafijos vadeiva susijusiuose bankuose, notarų kontorose aiškintis daugybės prabangių butų, biurų, vilų įsigijimo teisėtumo. Tikėtasi, FTB, Interpolas susidomės ir JAV, Ispanijoje, Rusijoje veikiančių gaujų vadeivų globėjais, sėdinčiais aukštuose Jerevano kabinetuose. Dar ne viskas! Tailando vyriausybė išdavė Jungtinėms Valstijoms Rusijos verslininką Viktorą Butą, vadinamą „ginklų baronu“. Amerikoje jam grėsė kalėjimas iki gyvos galvos (2012 metais nuteistas 25 metus kalėti), o žiniasklaida rašė šio ginklų pardavėjo dešiniąja ranka buvus ne ką kitą, o Armeną Kazarianą; FTB teigė turinti garso įrašą, liudijantį, jog “Pzo” su “baronu” aptarinėjo ginklų pirkimo-pardavimo sutartis. Iš didelio tamsaus debesies tesulaukta menko pagriaudėjimo…
FTB agentai
Ir vis dėlto žurnalistai įsidėmėjo: Jerevanas atsisakė išduoti Jungtinėms Valstijoms 30 prašomų įtariamųjų, tačiau dėl „Pzo“ nė piršto nepajudino. Dabar jie mano, kad prieš Kazarianui išeinant iš kalėjimo internete radęsis vaizdo įrašas iš tolimų 1993 metų galbūt yra tam tikras perspėjimas. Kalbama, „Kalnų Karabacho klano“ pasamdytus seklius medžiojus ir naikinus panašaus turinio „vaizdelius“, tačiau šis kažin kaip išliko. Šių metų pradžioje internete atsiradusiame vaizdo įraše parodytas pokylis, vykęs 1993 m. gegužės 28 dieną. Jame matyti „Chasanas“ ir kiti autoritetai. O štai šis jaunas žmogus su juodais akiniais užstalėje yra Seržas Sargsianas.
Jie surinko vienoje užstalėje jau po Chodžaly (armėnų teroristai išžudė visą azerbaidžaniečių miestą Chodžaly) skerdynių (1992 m. vasario 26 d.; prieš dvi dienas radosi Kalnų Karabacho ginkluotųjų pajėgų vieningoji vadovybė, o „savigynos komiteto“ pirmininku buvo paskirtas Seržas Sargsianas). Tačiau dar prieš Agdamo miesto šturmą (armėnai jį išsprogdins 1993 metų vasarą, pagal iš anksto Kalnų Karabacho separatistų vadovybės parengtą planą). Rudeniop Seržas Sargsianas taps Armėnijos gynybos ministru, dar vėliau – ministru pirmininku, o 2008-aisiais – Armėnijos prezidentu. Jau kadaise kalbėta, jog Kalnų Karabacho armėnams ginklus tiekė ir nusikaltėliai, o dabar atsirado dar vienas liudijimas juos bendravus su pačiu „Senuoju Chasanu“. To neneigia nė patys armėnai, teisindami savo prezidentą: tėvynės nepriklausomybės kare viskas leidžiama…
…prieš taikius gyventojus – išvien su teroristais
1999 m. spalio 27 d. į Armėnijos nacionalinio susirinkimo salę vykstant posėdžiui įsiveržė ginkluoti žmonės: „Tai – valstybės perversmas!“ Vyresnysis priėjo prie ministro pirmininko „Užteks gerti mūsų kraują!“. Teroristai pirmiausia ugnį nukreipė į ministrą pirmininką Vazgeną Sarkisianą ir parlamento pirmininką Kareną Demirčianą; žuvo dar penki žmonės, vienam plyšo širdis. Tą patį vakarą pasklido kalbos, o vėliau daugelis nesislėpdami kaltino teroristus paėmus ginklą Robertui Kočarianui pakursčius. Tačiau teroristai teisme tikino veikę be kieno nors nurodymo.
Liūdnai pagarsėjęs Seržas Sargsianas
2007 metų pabaigoje nepriklausomas leidinys “Aikakan Žamanak” (Armėnijos laikas”) parašė apie vieną iš Aleksandro Sargsiano “incidentų”: dalyvaudamas kriminalinio autoriteto giminaičio laidotuvėse Sankt Peterburge jis, girdint dešimtims žmonių, pasakęs: „Mes parlamente tiek žmonių paguldėme ne tam, kad dabar taip lengvai atiduotume valdžią”.
Keli visuomenės veikėjai kreipėsi į respublikos generalinį prokurorą, reikalaudami pagal prezidento brolio pasakyta iškelti baudžiamąją bylą; jų pareiškimą išspausdino daugelis leidinių, tačiau prokuratūra – nė mur mur. Vėliau “Armėnijos laikas” papasakojo prezidentą išsiuntus brolį toliau iš akių, į Los Andželą – kad dar ko nelepteltų, kol vyksta rinkimai. Turbūt dar pasakė: “Tu ką, asilas?!” Mat kai Amerikoje “Sašiko” ėmė klausinėti, ar iš tiesų taip sakęs, atkirto: Aš ne asilas, kad tokius dalykus sakyčiau… Kodėl mes turėtume prisiimti Robo nuodėmes?” “Robo” – Roberto Kočariano; dar “Robą“ vadina “Armėnų Don Korleone”…
2008 m. vasario mėnesį vykusių prezidento rinkimų nugalėtoju paskelbus Seržą Sargsianą, Jerevane ir kituose miestuose prasidėjo dešimt dienų trukę protestai, kuriuose dalyvavo dešimtys tūkstančių žmonių, paragintų pirmo prezidento ir pastarųjų rinkimų kandidato Ter-Petrosiano šalininkų. Išrinktasis prezidentas protestus dėl nesąžiningų rinkimų pavadino “šantažu” ir pagrasino, kad žmonėms pažeidinėjant įstatymą „tvarka bus įvesta jėga“. Veikiantis prezidentas Robertas Kočarianas parlamento pritarimu paskelbė įvedantys nepaprastąją padėtį. Žuvo mažiausiai 8 protestuotojai, daug buvo sužalota, tarp jų ir policininkų; šių gretose buvęs snaiperis, vėliau aiškinta, šaudė tik į ginkluotus žmones, ir tik tam, kad juos sužeistų…
Branduolinė bomba
Praėjusių metų pavasarį Armėnijos valstybė saugumo tarnyba sulaikė tris Armėnijos ir tris Gruzijos piliečius, mėginusius neteisėtai „parduoti branduolinę medžiagą, kuri, – kaip parašyta, – gali būti panaudota masinio naikinimo ginklui sukurti.“ Tai ne pirmas kartas, kai Armėnijos piliečiai sulaikyti mėginant į Gruziją įvežti didelius kiekius urano ir kitų radioaktyviųjų medžiagų.
Publicistas Leonas Jurša, šio teksto autorius. Slaptai.lt nuotr.
Armėnų svetinė 1in.am pranešė tuometinio parlamento Armėnijos revoliucinės federacijos frakcijos vadovą Armeną Rustamianą kalbėjus, jog „Armėnija iš tikrųjų esanti šalis, kuri plėtoja atominę energetiką“, tačiau nieko daugiau pasakyti negalįs, nes „tai yra valstybės paslaptis“. Tuo tarpu buvęs ministras pirmininkas Nacionalinio susirinkimo deputatas, buvęs ministras pirmininkas, filosofijos ir ekonomikos daktaras Grantas Bagratianas tvirtino Jerevaną turint branduolinį ginklą ir pavadino jį „vieninteliu būdu apsaugoti Armėniją nuo dviejų kaimynų tolesnių puldinėjimų ir agresijos”. Kiti aukšti pareigūnai irgi ne kartą užsiminė ginkluotųjų pajėgų arsenale esant kažin kokių paslaptingų bombų, gal užsilikusių čia iš „šaltojo karo“ laikų, kai sovietams reikėję gintis nuo NATO…
Greičiausiai, armėnai gąsdina. O jeigu vis dėlto… Ir ką žinai, kas gali šauti į galvą žmonėms, vadovavusiems armėnams kare, kuris dar nesibaigė ir kuriame kariavo armėnų teroristai iš kitų valstybių (транснациональные армянские террористы). Pasak jo, dabartinę Armėnijos vadovybę tebesudaro žmonės, Kalnų Karabache stovėję su jais, tais teroristais, vienose gretose. Chodžaly atakuoti taikius gyventojus (azerbaidžaniečius), tvirtina jis, „įsakė ne kas kitas, o sovietinis armėnas Seržas Sargsianas, tuo metu vadovavęs vadinamosios Kalnų Karabacho respublikos savigynos pajėgoms, o dabar – Armėnijos prezidentas“.
Europos policijos pajėgos siunčia seriją šelmiškų atvirukų, taip tikėdamosi susekti 21 labiausiai ieškomą Senojo žemyno nusikaltėlį, praneša naujienų agentūra AFP.
Interpolas
„Mielas Arturai, belgiškos bulvytės – pačios skaniausios, ir mes žinome, kad tu jų pasiilgai. Grįžk jomis pasimėgauti – tavęs laukia maloni staigmena“, – rašoma viename Belgijos policijos siunčiamame atviruke.
Briuselio simboliu – Besišlapinančiu berniuku (Manneken Pis), bulvytėmis ir bokalu alaus iliustruotas atvirukas adresuotas Arturui Navrockiui (Artur Nawrocki). Vyras slapstosi nuo 2014 metų, kuomet Briuselio teismo buvo pripažintas kaltu dėl prekybos narkotikais.
Šią vasariškų atvirukų seriją penktadienį pristatė Europos policijos agentūra Europolas.
Humoristinės kampanijos tikslas – rimtas: paskatinti žmones apsilankyti Europolo interneto svetainėje ir galbūt padėti atpažinti sunkiais, smurtiniais ir seksualiniais nusikaltimais kaltinamus asmenis.
Tarp atvirukų adresatų yra ir mažiausiai vienas lietuvis: nužudymu ir sunkiu kūno sužalojimu kaltinamas Paulius Tamoševičius. Jam skirtame atviruke rašoma: „Labas, Pauliau, kalėjime trūksta žmogaus – grįžk ir ištaisyk šią padėtį. Iki susitikimo! Lietuvos policija“ (dalis originalaus atviruko teksto yra anglų kalba, – ELTA). Jame pavaizduoti į krepšį dedantys Lietuvos vėliavos spalvų krepšininkai, o dešiniajame kampe matyti Gedimino pilies kalno piešinys.
Nuo labiausiai ieškomų nusikaltėlių sąrašo paskelbimo interneto svetainėje eumostwanted.eu 2016-ųjų sausį pareigūnams jau pasisekė rasti iš viso 36 asmenis. 11 iš jų sulaikyti gavus tiesioginės informacijos iš piliečių.
Per anksčiau vykusią panašaus pobūdžio advento kalendoriaus akciją pavyko sulaikyti tris asmenis. Vienas jų buvo Amsterdamo bare padavėju įsidarbinęs britas. Jį atpažino ir įdavė baro lankytojai.
Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė R. Tunkevičienė priėmė nutarimą skirti švelnesnes kardomąsias priemones Gruzijos piliečiui Z. M., kurios užtikrins šio asmens buvimą Lietuvoje tol, kol bus išsiaiškintos visos su paskelbta paieška susijusios aplinkybės bei gauta papildoma medžiaga iš paiešką paskelbusios valstybės.
Gruzijos pilietis Z. M buvo sulaikytas kaip tarptautinėje paieškoje esantis asmuo.
Prokurorės teigimu, toks sprendimas priimtas po to, kai per keletą pastarųjų dienų buvo gauta nemažai reikšmingų duomenų bei pasikeitus paties įtariamojo situacijai – šiuo metu jis jau turi kur gyventi Vilniuje, jo buvimas Lietuvoje taip pat užtikrintas įmokėtu piniginiu užstatu, asmens dokumentų paėmimu bei įpareigojimu registruotis policijos įstaigoje.
Pažymėtina, kad Lietuvos prokuratūra, kai tik buvo informuota apie sulaikytą užsienio valstybės pilietį, iš karto kreipėsi į kompetentingas institucijas siekiant kuo greičiau surinkti detalesnę informaciją ir duomenis, kurie leistų išsamiai bei objektyviai įvertinti situaciją. Šiuo metu dalis tokių duomenų jau pateikti prokuratūrai.
Oficialus prašymas perduoti sulaikytą asmenį Rusijos Federacijai iš šios valstybės dar nėra gautas – vadovaujantis tarptautine konvencija, tokį prašymą pateikti privaloma per 40 dienų nuo asmens sulaikymo.
Lėktuvu iš Kijevo į Vilnių atvykęs Gruzijos pilietis Z. M. Vilniaus oro uoste buvo sulaikytas naktį iš penktadienio į šeštadienį. Atliekant įprastą į mūsų valstybę atvykstančių ne Europos Sąjungos piliečių dokumentų patikrą, buvo nustatyta, kad šis asmuo yra ieškomas tarptautiniu mastu dėl terorizmo, todėl Valstybės sienos apsaugos pareigūnai jį sulaikė.
Gruodžio 4 d. Vilniaus apylinkės teismas patenkino prokuroro prašymą leisti suimti šį asmenį dešimčiai dienų. Priimdamas sprendimą teismas pripažino, kad užsienio piliečiui, kuris įtariamas itin sunkiu nusikaltimu, neturi Lietuvoje gyvenamosios vietos, šeimos narių ar kitų su Lietuva jį siejančių ryšių, švelnesnė kardomoji priemonė gali būti nepakankama, siekiant užtikrinti jo dalyvavimą tolesniame jo ekstradicijos klausimo nagrinėjime.
Atsižvelgdama į rezonansinį šio asmens sulaikymo bei suėmimo vertinimą viešojoje erdvėje, Lietuvos prokuratūra pabrėžia suprantanti, kad mūsų valstybės institucijų reakcija į tarptautinėje paieškoje esančio asmens, įtariamo terorizmu, atvykimą bei po jo sulaikymo priimami sprendimai yra atidžiai stebimi bei vertinami ne tik Lietuvoje ir tas vertinimas yra daug sudėtingesnis, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
Todėl visos atsakingos institucijos privalo veikti tik taip, kad visais priimtais sprendimais ir veiksmais užtikrintų žmogaus teises ir aukščiausių teisinės valstybės standartų laikymąsi.
Informacijos šaltinis – Lietuvos Generalinė prokuratūra.
XXX
Saulius Kizelavičius
Leiskite paklausti: ar teisinga ir moralu rūpintis užgaidomis šalies, kuri ignoravo ir tebeignoruoja visus mūsų oficialius teisinius prašymus, pavyzdžiui, dėl Sausio 13-osios ar Medininkų žudynių bylų tyrimo? Ar tomis akimirkomis, kai lietuviškoji Temidė klusniai šoka pagal Rusijos dūdelę, nesijaučiame pažeminti?
Omenyje turiu ne tik Zurabo Maisuradzės atvejį. Pirmiausia atmintyje iškyla Eglės Kusaitės, kurią Rusija kaltino terorizmu, bei čečėnų Gatajevų, kuriuos Rusija persekiojo dėl žymiai painesnių nei terorizmas reikalų, bylas? Juk abi bylos subliuško.
Kada gi lietuviškoji Temidė pradės vadovautis ne tik sausa įstatymo raide, bet ir gyvenimiška patirtimi: jei Rusija kaltina žmogų, vadinasi, kaltinamasis tikriausiai – padorus ir sąžiningas, neturintis jokių sąsajų su terorizmu.
Beje, dėl Zurabo Maisuradzės sulaikymo aplinkybių puikų straipsnį („Neįtikėtina: Vilniuje Rusijos prašymu suimtas buvęs aukštas Gruzijos pareigūnas vyko į policijos šventę“) portale delfi.lt paskelbė žurnalistas Dainius Sinkevičius.
Pasirodo, praėjusį savaitgalį į Vilnių atvykęs, bet oro uosto pasienio poste sulaikytas, o po to teismo sprendimu suimtas buvęs Gruzijos antiteroristinio centro vadovas Zurabas Maisuradzė į Lietuvą vyko ne asmeniniais tikslais, o Tarptautinės policijos asociacijos Lietuvos skyriaus kvietimu. Paaiškėjo ir tai, kad buvęs aukštas Gruzijos vidaus reikalų ministerijos pareigūnas Z. Maisuradzė ne kartą lankėsi Lietuvoje. Anksčiau nebuvo kilę jokių nesusipratimų.
Tad kodėl dabar atsirado įtarimų? Lietuvos pasieniečiai duomenų bazėse aptiko įrašą, kad šio žmogaus ieško Interpolas? Bet juk paiešką paskelbė būtent Interpolo Rusijos skyrius. Rusai šaukia, kad Z. Maisuradzė įtariamas teroristiniais nusikaltimais. Mūsų pasieniečiai tuo iš karto patikėjo? Didžiausias paradoksas: Rusija pati elgiasi kaip nuožmi teroristė, tačiau terorizmu kaltina visus kitus, o Lietuvos teisėsauga aklai tiki rusiškomis pasakomis. Taip elgtis – nesolidu. Taip elgdamiesi tarsi prisipažįstame, jog nematome tarptautinio politinio konteksto.
Beje, Delfi.lt žurnalistas D.Sinkevičius pateikė dar vieną dėmesio vertą detalę: „Sekmadienį budėjusi ir pirmą kartą gyvenime klausimą dėl kardomosios priemonės skyrimo nagrinėjusi Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Stanislovaitienė suėmė Z. Maisuradzę 10 parų, tačiau savo argumentų nepanoro komentuoti“.
Bet juk tai – ne vaikų darželis, kad būtų galima vadovautis principu „noriu – nenoriu“. Reikalas per daug rimtas, todėl, mano supratimu, teisėja privalėjo paaiškinti savo poziciją. Statistiniam skaitytojui dabar gi atrodo, kad, atsisakydama paaiškinti, ji tik išsiduoda, jog nežino, kaip paaiškinti. Grubi klaida – akivaizdi.
Vėliau, kilus skandalui, Lietuvos teismai, pasak žurnalisto D.Sinkevičiaus, nurodė, kad „teismo sprendimas priimtas išnagrinėjus prokuroro prašymą ir pateiktus duomenis, siekiant užtikrinti asmens buvimą Lietuvoje tol, kol bus išsiaiškintos visos su paskelbta paieška susijusios aplinkybės bei gauta papildoma medžiaga iš paiešką paskelbusios valstybės“.
Akivaizdu, kad aiškinantis visas su paskelbta paieška susijusias aplinkybes kartais būtinas ne tik įstatymų išmanymas, bet ir sveika nuovoka.
XXX
Lietuvos Sąjūdžio tarybos pirmininko Andriaus Tučkaus pareiškimas
Visuomenei sužinojus apie Z. Maisuradzės suėmimą, savo poziciją apie šį įvykį išplatino Lietuvos Sąjūdžio tarybos pirmininkas Andrius Tučkus ir jo pavaduotojas Donatas Valančiauskas. „Šis įvykis sukėlė teisėtą pilietiškai ir patriotiškai nusiteikusios visuomenės dalies pasipiktinimą, – rašoma pranešime spaudai. – Mūsų valstybėje jau susiklostė ydinga tradicija nedelsiant vykdyti bet kokius Rusijos teisinės pagalbos reikalavimus, – prieš kurį laiką buvo besąlygiškai išduotas baltarusių kovotojas už pilietines teises A. Beliackis bei atskleista konfidenciali informacija apie baltarusių opozicijos veikėjų sąskaitas Lietuvos bankuose, šiandien atėjo Z. Maisuradzės eilė. Esame įsitikinę, kad toks Lietuvos pareigūnų elgesys žemina mūsų valstybės tarptautinį prestižą, menkina tą pasitikėjimą, kurį Lietuva užsitarnavo remdama demokratinius pokyčius Baltarusijoje, Gruzijoje, Ukrainoje.
Pataikavimas Rusijos užgaidoms smukdo Lietuvos autoritetą ES ir NATO sąjungininkų akyse, – nesugebėdami išsireikalauti Sausio 13-osios ir Medininkų žudynių kaltininkų, mes vos „paprašyti“ atiduodam į Kremliaus rankas mums draugiškų valstybių piliečius.“
Šį kreipimąsi Lietuvos Sąjūdžio tarybos vadovai išsiuntė prezidentei, Seimui ir Vyriausybei. Šiam laiškui belieka pritarti.
Rugpjūčio 18 d. po daugiau nei pusantrų metų trukusios paieškos ekstradicijos būdu iš Vietnamo į Lietuvą pargabentas Sergejus Rachinšteinas.
Už milijoninės vertės mokesčių sukčiavimą nuteistas verslininkas S. Rachinšteinas laisvės atėmimo vietoje praleis 2 metus ir 6 mėnesius. Tai pirmas asmuo, kurį pagal Lietuvos Respublikos prašymą išdavė Vietnamo Respublika.
Ekstradicijos pagrindu tapo 2016 m. kovo 3 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) didžiosios išplėstinės 7-ių teisėjų kolegijos nutartis, kuria buvo pripažinta, kad Sergejus Rachinšteinas yra kaltas dėl visų jam pareikštų daugiau nei 700 epizodų kaltinimų ir nuteistas už sunkiausius finansinius nusikaltimus – valstybei priklausančio svetimo turto didelės vertės sukčiavimus.
Valstybei jau negrįžtamai perėjo baudžiamojoje byloje prokurorų areštuotos S. Rachinšteino įmonių piniginės lėšos – 2 400 000 Lt (700.000 Eur).
Pasak Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro Evaldo Pašilio, ši itin sudėtinga byla, joje priimtas precedentinis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimas ir visas paieškos – ekstradicijos procesas yra reikšminga Lietuvos teisingumo pergalė. „Buvo apginti valstybės finansiniai interesai, tarptautinės institucijos parodė aukščiausią pasitikėjimą Lietuvos Respublikos paieškos, kaltinimo bei teismų sistema, kalti asmenys neteko pagrobto turto, o nusikaltimo organizatorius pagrįstai yra siunčiamas atlikti realios laisvės atėmimo bausmės už prieš valstybę padarytus finansinius nusikaltimus“, – sakė E. Pašilis.
Valstybės kaltintojo Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Vytauto Kukaičio teigimu, S. Rachinšteinas, pasižymėjęs ypatingu savo veiklos maskavimu, teismo buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad kartu su savo valdomų įmonių finansininkėmis ir statytiniais direktoriais 2000-2004 metais buvo įkūręs fiktyvių įmonių tinklą, per kurį legalizavo daugiau nei 10 mln. litų (2 mln. 900 tūkst. eurų).
Teismas konstatavo, kad S. Rachinšteinas organizavo ir vadovavo organizuotoms įvairių sudėčių grupėms bei koordinavo grupių narių veiksmus, skirstė vaidmenis, keitė bendrovių statytinius direktorius ir buhalterius, be to, organizuotoje grupėje klastojo dokumentus, apgaulingai tvarkė įmonių buhalterinę apskaitą, apgaule įgijo didelės vertės turtą.
LAT pažymėjo, kad visas baudžiamasis procesas buvo atliktas nepažeidžiant S. Rachinšteino grupuotės narių teisių, jie nevaržomai padedami savo gynėjų galėjo gintis, ką aktyviai ir darė – S. Rachinšteino grupuotę proceso metu gynė net 18 advokatų.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, gavusi pranešimą iš Interpolo apie galimą bėglio slapstymosi vietą, dar 2015 m. rugsėjo 2 d. kreipėsi į Vietnamo Respublikos viešojo saugumo ministeriją su prašymu dėl S. Rachinšteino ekstradicijos.
Sėkmingas tarptautines paieškos bei ekstradicijos procedūras, bendradarbiaudami su Interpolo pareigūnais, atliko Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių SIRENE ir Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai. S. Rachinšteinas pasislėpė ir neteisėtai išvyko iš šalies 2014 m. gruodžio mėnesį, prieš pat teismui paskelbiant apkaltinamąjį nuosprendį.
2015 sausio 19 d. buvo paskelbta tarptautinė jo paieška. Jis slapstėsi Artimuosiuose Rytuose, Pietryčių Azijoje – JAE, Singapūre, Tailande, galiausiai 2016 m. sausio 21 d. buvo sulaikytas Vietname.
Informacijos šaltinis – Lietuvos Generalinė prokuratūra.
Generalinė prokuratūra gavo pranešimą apie tai, kad šių metų sausio 21 d. Ho Ši Mino mieste (Vietnamas) buvo sulaikytas Lietuvos Respublikos pilietis S. R., kurio tarptautinė paieška vykdoma Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Vilniaus apygardos teismo iniciatyva.
S. R. yra įtariamasis itin sudėtingame ir didelės apimties sukčiavimo Europos Sąjungos paramos lėšomis ikiteisminiame tyrime.
NAUJIENA: Įprastame išankstiniame apklausos posėdyje Aleksandro Litvinenkos byloje Marinos advokatai pareiškė, kad ji boikotuos klausymus, jeigu vyriausybė atsisakys paskirti specialiąją komisiją, kuri apsvarstytų Rusijos dalyvavimo nužudyme klausimą uždarame posėdyje. Vyriausybė įslaptino dalį įkalčių, ir teisėjas siekia galimybės svarstyti juos nors už uždarų durų. Vyriausybės advokatas pareiškė, kad teisėjo užklausimas apie komisiją svarstomas „aukščiausiu lygiu“.
Litvinenkos byloje yra du slaptumo lygmenys.
Pirmasis liečia kriminalinės bylos medžiagas, kurias surinko Skotland Jardo tyrėjų grupė.
Spaudos konferencijoje Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys dr. Mantas Adomėnas, pristatydamas svečią iš Gruzijos, vieną iš Gruzijos demokratinės opozicijos lyderių bei Rožių revoliucijos iniciatorių Giorgi (Givi) Targamadzę, pasidžiaugė, kad Lietuvai pavyko išvengti tarptautinio skandalo, kuris galėjo baigtis pašlijusiais Lietuvos ir Gruzijos santykiais.
Mat G. Targamadzė tris mėnesius buvo „įkalintas“ Lietuvoje, kol Maskva per Tarptautinę kriminalinės policijos organizaciją „Interpolą“ bandė siekti jo suėmimo ir perdavimo Rusijai.
G. Targamadzė pažymėjo, kad vasarį, atvykęs darbo vizito į Lietuvą, po kelių dienų sužinojo, jog Rusija paskelbė tarptautinę jo paiešką. Iškart po to jis kreipėsi į Lietuvos Respublikos Generalinę prokuratūrą, informavęs apie susidariusią situaciją ir gyvenamąją vietą, pareiškė apie visišką bendradarbiavimą su Lietuvos teisėsaugos institucijomis.
Jis pats buvo suinteresuotas, kad teisybė būtų išaiškinta. Svečias taip pat siekė ne tik išlaisvinti save, bet ir sukurti precedentą, kad Rusijos valdžios struktūros negalėtų persekioti joms neparankių asmenų užsienyje, kaip tai daroma Rusijoje.
