Maskva, gruodžio 26 d. (AFP-ELTA). Rusijos vidaus saugumo tarnyba FSB pirmadienį pranešė nukovusi grupę diversantų iš Ukrainos, mėginusių patekti į Rusijos pasienio regioną.
„Per 2022 m. gruodžio 25 d. įvykusį susirėmimą žuvo keturi diversantai, mėginę iš Ukrainos patekti į Briansko srities teritoriją“, – sakoma FSB pranešime, kurį perdavė Rusijos naujienų agentūros. Jame priduriama, kad jie turėjo užsienio ginklus ir „savadarbius sprogstamuosius įtaisus“. FSB teigimu, jie neva turėjo vokiškus automatus, navigacijos įrangą ir „keturis savadarbius sprogstamuosius įtaisus“.
Naujienų agentūrų paskelbtame ir FSB priskiriamame vaizdo įraše buvo matyti ant žemės išguldyti keli kruvini kūnai su žiemine maskuojamąja apranga ir ginklais.
Rusija kaltina Kyjivui palankias jėgas įvykdžius daugybę sabotažo išpuolių, įskaitant sprogimą, apgadinusį aneksuotą Krymą su Rusija jungiantį tiltą.
Praėjusią savaitę Rusijos įstatymų leidėjai pritarė ilgoms įkalinimo bausmėms „diversantams“, pabrėžę teroro grėsmes, įskaitant iš užsieniečių, vykstant konfliktui Ukrainoje.
Paryžius, lapkričio 11 d. (AFP-ELTA). Dešimtys garsiausių pasaulio muziejų pasmerkė klimato aktyvistų išpuolius prieš meno kūrinius. Jie neįvertina „šių neįkainojamų objektų, kuriuos būtina išsaugoti kaip mūsų pasaulio kultūros paveldo dalį, jautrumo“, – sakoma pareiškime, kurį pasirašė daugiau kaip 90 muziejų, įskaitant Paryžiaus Luvro, Madrido Prado ir Uficų Florencijoje direktoriai.
Būdami muziejų, kuriems pavesta rūpintis meno kūriniais, vadovai, jie „labai sukrėsti šių rizikingų veiksmų“, – rašė direktoriai, turėdami omenyje protesto akcijas, per kurias klimato aktyvistai praėjusiomis savaitėmis prisiklijavo prie žinomų paveikslų rėmų ar apsauginių stiklų arba šiuos apmėtė maistu.
Klimato aktyvistai praėjusiais mėnesiais, be kita ko, surengė atakas prieš Vincento van Gogho, Claude Monet ir Francisco Goya paveikslus. Tačiau kadangi visi jie buvo po apsauginiu stiklu, nenukentėjo. Tačiau ir jų istoriniai rėmai yra labai brangūs bei jautrūs.
Berlynas, lapkričio 3 d. (ELTA). Vokietijos Rostoko mieste nežinomi asmenys surengė išpuolius prieš automobilius su Ukrainos numeriais, praneša „Bild“.
Pasak Rostoko policijos, vandalai ant vieno automobilio nutepliojo Z raides, o trims automobiliams pradūrė padangas.
Visi trys incidentai užfiksuoti Varnemiundės rajone.
Z raidė laikoma Rusijos karo prieš Ukrainą palaikymo simboliu.
Kijevas, sausio 25 d. (AFP-ELTA). Ukraina antradienį pranešė išardžiusi Maskvos koordinuojamą diversantų grupę, kuri rengė seriją išpuolių Ukrainos pasienio regionuose, siekdama „destabilizuoti“ situaciją šalyje.
Grupuotė rengė „ginkluotų išpuolių seriją“ prieš miesto infrastruktūrą, sakoma Ukrainos saugumo tarnybos SBU pranešime, kuriame priduriama, kad grupuotę „koordinavo Rusijos specialiosios tarnybos“.
Jungtinėse Valstijose prasidėjo atminimo renginiai, skirti 20-osioms Rugsėjo 11-osios išpuolių metinėms. JAV prezidentas Joe Bidenas šeštadienio rytą (vietos laiku) dalyvavo gedulo iškilmėse prie 9/11 memorialo milijoniniame Niujorko mieste.
Toje vietoje, kur stovėjo per išpuolius sugriautas Pasaulio prekybos centras (PPC), 8.46 val. (vietos laiku) aukos pagerbtos pirmąja tylos minute – būtent tuo laiku prieš 20 metų „Al Qaeda“ teroristai pirmąjį užgrobtą lėktuvą nukreipė į vieną bokštų dvynių.
Planuojamos iš viso šešios tylos minutės, prisimenant išpuolius – kai du lėktuvai rėžėsi į PPC dangoraižius, kai griuvo abu bokštai, kai dar vienas lėktuvas smigo į Pentagoną prie Vašingtono vartų ir kai ketvirtas lėktuvas sudužo Šanksvilyje Pensilvanijoje.
Per ceremoniją Niujorke turėjo būti perskaitytos beveik 3 000 aukų pavardės. Joje dalyvavo ir buvę prezidentai Billas Clintonas bei Barackas Obama.
J. Bidenas po ceremonijos Niujorke vyks į Šanksvilį ir tada dar aplankys Pentagoną. Jis metinių išvakarėse paragino žmones būti vieningus.
„Tai man yra pagrindinė Rugsėjo 11-osios išpuolių pamoka. Kai esame labiausiai pažeidžiami (…), mūsų vienybė yra mūsų didžiausia stiprybė“, – kalbėjo J. Bidenas.
20-osios išpuolių metinės išpuola sunkiu metu. JAV visiškai neseniai chaotišku dalinių išvedimų užbaigė savo karinę misiją Afganistane, kuri buvo pradėta po 2001 metų teroro atakų. J. Bidenas ilgiausio JAV istorijoje karo pabaigą Rugsėjo 11-osios atakų metinių proga norėjo pristatyti kaip sėkmę.
Tačiau staigus Talibano, kuris kadais suteikė prieglobstį teroristų tinklui „AL Qaeda“, įvykdytas valdžios perėmimas tapo pažeminimu pasaulio galybei, kuris tapo dar skaudesnis per išpuolį Kabule žuvus 13 amerikiečių karių.
Rusija šeštadienį pasmerkė „nepagrįstą ir pavojingą“ laikraščio straipsnį, kuriame teigiama, kad Maskvos šnipai slapta siūlydavo su Talibanu susijusiems kovotojams atlygį, kad jie vykdytų mirtinas atakas prieš JAV vadovaujamos koalicijos karius Afganistane.
Penktadienį Amerikiečių dienraštis „The New York Times“, cituodamas JAV žvalgybos pareigūnus, skelbė, kad Rusijos karinės žvalgybos tarnyba siūlė atlygį Afganistano Talibano judėjimo nariams, siekdama paskatinti kovotojus atakuoti JAV pajėgas tuo metu, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas siekia išvesti savo šalies karius iš Afganistano ir užbaigti ilgiausią Amerikos karą.
Laikraščio teigimu, D. Trumpas apie tai sužinojo kovą, bet nenusprendė, kaip reaguoti.
„Nepagrįsti ir anonimiški kaltinimai, kuriuos paskelbė laikraštis, jau sukėlė tiesioginę grėsmę Rusijos ambasadų Vašingtone ir Londone darbuotojų gyvybėms“, – tviteryje rašė Rusijos ambasada Vašingtone.
Kaip teigia laikraštis, Talibano operacijai vadovavo Rusijos karinės žvalgybos tarnyba, žinoma kaip GRU, kuri buvo apkaltinta dėl daugybės kitų tarptautinių incidentų, įskaitant dvigubo agento Sergejaus Skripalio apnuodijimą Didžiojoje Britanijoje 2018 metais.
Vokietijoje vykdant operaciją prieš terorizmą suimti kraštutinės dešinės grupuotės nariai planavo didelio masto išpuolius mečetėse. Jie ketino surengti panašius į Kraistčerčo Naujojoje Zelandijoje išpuolius, kurių metu žuvo 51 žmogus.
Penktadienį 12 suimtų šios grupuotės asmenų siekė patekti į mečetes pamaldų metu, jie buvo suplanavę šaudyti pusiau automatiniais ginklais, informavo leidinys „Der Spiegel“ ir dienraštis „Bild“.
Įtariamas grupuotės lyderis, kurį valdžios pareigūnai stebėjo ir anksčiau, savo planus išdėstė praėjusią savaitę surengtame susitikime su bendrininkais. Pranešama, kad grupuotės ketinimus išsiaiškino į ją infiltruotas asmuo.
Tyrėjai surengė reidus, kad patikrintų, ar įtariamieji jau įsigijo ginklus ir kitas priemones, kurias galėjo panaudoti vykdydami išpuolį.
Po vietos politiko Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) nario Walterio Lübckės nužudymo birželį ir spalį Halės mieste įvykdytos atakos sinagogoje Vokietijos valdžia vis daugiau dėmesio skiria pogrindinei kraštutinių dešiniųjų veiklai.
Už saugumą atsakingas eurokomisaras mano, kad ateityje teroristai gali pasinaudoti bepilotėmis skraidyklėmis vykdydami mirtinus išpuolius, praneša „Deutsche Welle“.
Pagal vieną iš galimų scenarijų, jos galėtų būti panaudotos skleidžiant biologines medžiagas virš futbolo stadiono.
Duodamas interviu Vokietijos laikraščiui „Welt am Sonntag“, kuris šeštadienį buvo publikuotas ir internete, Europos Sąjungos saugumo komisaras Julianas Kingas sakė, kad piktavaliai skraidykles gali nukreipti prieš Europos miestus ir jų gyventojus.
„Bepilotės skraidyklės tampa vis galingesnės ir išmanesnės. Dėl to jos darosi vis patrauklesnės teisėtai veiklai, tačiau taip pat ir priešiškiems veiksmams“, – sakė J. Kingas.
Pasak jo, vykstant technologijos pažangai, valdžia privalo įvertinti dabarties grėsmes ir tai, kokios jos gali būti ateityje.
Šveicarijos rinkėjai sekmadienį balsavo referendume dėl ginklų įstatymų sugriežtinimo, kad šalies įstatymai būtų suderinti su ES teisės aktais.
Šveicarija nėra ES narė, bet šalis yra pasirašiusi Šengeno sutartį ir prisijungė prie Šengeno erdvės, kurioje nėra pasienio kontrolės. Dėl to iš Šveicarijos reikalaujama laikytis ES teisės aktų.
Nepaisant to, kad Šveicarija nuo senų laikų laikoma taikia šalimi, šalyje itin daug žmonių turi šaunamųjų ginklų. Daugiau kaip 27 proc. Šveicarijos populiacijos turi šaunamuosius ginklus, ir tai vienas didžiausių procentų Vakarų Europoje.
Po 2015 metų išpuolių Paryžiuje ir 2016 m. išpuolių Briuselyje ES sugriežtino šaunamųjų ginklų įsigijimo ir laikymo taisykles. Jei šveicarai referendume balsuos prieš, šalis gali būti pašalinta iš Šengeno erdvės.
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius teigia, kad sekmadienį Šri Lankoje įvykdyti teroro aktai bažnyčiose bei viešbučiuose dar kartą parodė, jog visą gautą informaciją apie artėjančius išpuolius reikia dalintis tiek visuomenėje, tiek su valdžios institucijomis.
,,Paaiškėjo faktai, kad buvo (gauta. – ELTA) informacija apie tuos išpuolius, buvo (gauti. – ELTA) įspėjimai apie tuos sprogdinimus bažnyčiose viešbučiuose, ir valdžia, kaip teigiama dabar, nelabai buvo informuota arba informacija kažkur užstrigo. Tai dar kartą primena, kad visa informacija teroro akto akivaizdoje turi būti keičiamasi labai aktyviai, ir reikia labai rimtai reaguoti. Joks atsiprašymas ir joks apgailestavimas nelabai dabar padės“, – antradienį ,,Žinių radijui“ teigė L. Linkevičius.
Pasak jo, teigti, kad teroro aktą įvykdė islamistų grupuotės, dar anksti, nes nėra pakankamai faktų.
,,Čia yra viena iš versijų, nes niekas neprisipažįsta, tai dabar keliamos įvairios versijos, bet turime palaukti, kol bus daugiau kažkokių tai faktų“, – teigė jis.
Sekmadienio rytą Šri Lankoje įvykdyti keli teroro aktai. Teigiama, kad per sprogimus, kurie Šv. Velykų sekmadienį nugriaudėjo keliose Šri Lankos bažnyčiose ir keliuose viešbučiuose, aukų skaičius išaugo iki 310, naktį keliems žmonėms mirus nuo patirtų sužalojimų.
Policijos atstovas spaudai Ruwanas Gunasekera sakė, kad dar apytikriai 500 žmonių buvo sužaloti per sekmadienį įvykdytus sprogimus Šri Lankos bažnyčiose ir viešbučiuose.
Atstovas pridūrė, kad šiuo metu suimta 40 žmonių, susijusių su sprogdinimais, dėl kurių Šri Lankos vyriausybė kaltina vietos islamistų grupuotę „National Thowheeth Jama’ath“. Grupuotė iki šiol buvo mažai žinoma.
Šri Lankos institucijos paskelbė nepaprastąją padėtį, kuri įsigaliojo naktį į antradienį. Pirmadienį 20.00 val. vietos laiku taip pat įsigaliojo komendanto valanda. Be kita ko, po išpuolių vyriausybė blokavo prieigą prie feisbuko, instagramo ir susirašinėjimų programėlės „WhatsApp“.
Nepaprastosios padėties paskelbimas suteikia policijai ir kariuomenei plačius įgaliojimus.
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė išvyko į Paryžių, kur dalyvaus 70-metį mininčios Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos UNESCO lyderių forume.
Šalies vadovė taip pat pagerbs Paryžiuje įvykdytų teroro išpuolių aukas. Penktadienį įvykdyti išpuoliai yra didžiausi per Prancūzijos istoriją nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos.
Prezidentės teigimu, šiandien nėra nieko svarbiau, kaip užtikrinti taiką. Todėl Paryžiuje su kitų šalių lyderiais bus kalbama apie saugumo situaciją pasaulyje ir kokių papildomų priemonių turėtų imtis tarptautinė bendruomenė, tarptautinės organizacijos, kad būtų užkirstas kelią naujiems terorizmo nusikaltimams.
Azerbaidžanas teigia užkirtęs kelią ketinimams surengti „teroristinius“ išpuolius tuo metu, kai šalyje vyko „Eurovizijos“ dainų konkursas. Kaip trečiadienį pranešė Nacionalinė saugumo ministerija, sulaikyta dešimtys įtariamų išpuolio rengėjų.
„Pagrindinis grupuotės tikslas buvo surengti teroristinius aktus Baku konkurso metu. Ėmusis priemonių, suimta 40 grupuotės narių“, – pranešime teigia Saugumo ministerija. Grupuotė planavo išpuolius arenoje, kurioje vyko „Eurovizija“, taip pat išpuolius prieš Azerbaidžano prezidentą Ilhamą Alijevą, policijos komisariatus, viešbučius, kuriuose buvo apsistoję užsieniečiai, mečetes ir kitus religinius pastatus.
Pernai staiga pasipylė vienas po kito išpuoliai prieš tautines mažumas Palenkės vaivadijoje.
Orlios valsčiuje aptepliota sinagoga, Punsko valsčiuje sunaikintos dvikalbės vietovių lentelės, išniekinti du lietuvių kultūrai svarbūs paminklai, sunaikinta Balstogėje iš krūmokšnių suformuota Dovydo žvaigždė, padegta totorių būstinė, išniekintas Jedvabne žudynes įamžinantis paminklas. Apie tai buvo daug rašyta ir „Aušroje“, taip pat kalbėta susitikimuose su vaivadijos valdžia bei Balstogėje susitikime su Seimo Tautinių ir etninių mažumų komisija.
Berlyne buvo suimtas jaunas austras Maksudas Lodinas. Pasirodo. Jis su savim turėjo svarbių Al-Qaeda‘os dokumentų.
Tai – „Le Figaro” korespondento informacija.
„Iš Berlyne suimto vyriškio buvo paimti svarbūs dokumentai. Amerikos žvalgybos duomenimis, kalbama apie didžiausią Al-Qaeda‘os dokumentų, įgytą nuo Osamos bin Ladeno mirties, partiją“. „Maksudas Lodinas, jaunas 22 metų austras, paslėpė USB laikmeną trumpikėse. Slapti Al-Qaeda“os dokumentai buvo tarp dviejų pornografinių filmų. Vokietijos policininkai ir tyrėjai suėmė Lodiną pernai gegužės 16 dieną, po jo kelionės į Pakistaną.
“Po sprogdinimų Ukrainoje šalies saugumo tarnyba (UST) sekmadienį paskelbė trijų įtariamųjų foto robotus“, – rašo „Tagesanzeiger”.
Straipsnyje sakoma, kad dėl įtarimų vykdžius išpuolius ieškoma trijų vyriškių nuo 30 iki 45 metų amžiaus. Taip pat pranešama, kad šeštadienį regioninėje naujienų svetainėje atsakomybę už sprogdinimus Dnepropetrovske prisiėmė niekam nežinomas Eurosprogdintojas.