FSB tave stebi dieną naktį
Maskva, rugpjūčio 29 d. (dpa-ELTA). Rusijos Federalinė saugumo tarnyba (FSB) pirmadienį pareiškė nustačiusi dar vieną atakos, kurios metu žuvo Rusijos ideologo Aleksandro Dugino duktė Darja, įtariamąjį.
FSB tvirtinimu, įtariamas bendrininkas – 1978 m. gimęs Ukrainos pilietis, kuris liepos 30 d. atvyko į Rusiją per Estijos teritoriją. Anot saugumo tarnybos, vyras padėjo suorganizuoti nusikaltimą ir tuomet išvyko iš Rusijos.
29-erių D. Dugina žuvo rugpjūčio 20 d. kai netoli Maskvos sprogo jos automobilis. Daugelis analitikų mano, kad tikrasis atakos taikinys buvo jos tėvas. A. Duginas, kartais įvardijamas „Putino Rasputinu“ ar „Putino smegenimis“, prieš tai ilgą laiką pasisakė už rusakalbių teritorijų suvienijimą į didžiulę naują Rusijos imperiją ir aktyviai palaikė dabartinį Rusijos karą Ukrainoje. Karui pritarė ir D. Dugina.
Rusija kone iškart dėl atakos apkaltino Ukrainos saugumo tarnybas ir paskelbė, kad pagrindinė įtariamoji yra ukrainiečių tautybės moteris, kuri atvyko į Rusiją liepos pabaigoje ir išsinuomavo butą tame pačiame pastate, kuriame gyveno D. Dugina, jog galėtų stebėti savo auką. FSB teigimu, 1979 m. gimusi moteris iškart po atakos išvyko į Estiją.
Ukraina kategoriškai neigia turėjusi ką nors bendro su šia ataka.
Po mirtino išpuolio Norvegijoje suimtas įtariamasis. EPA-ELTA nuotr.
Oslas, birželio 26 d. (AFP-ELTA). Norvegijos policija suėmė įtariamąjį dėl islamistų terorizmo, kuris šeštadienį nušovė du žmones, o 21 sužeidė greta gėjų baro Osle, praneša AFP.
Nepaisant to, kad po išpuolio mieste buvo atšauktos seksualinių mažumų eitynės, tūkstančiai Oslo gyventojų demonstruodami vienybę vis tiek dalyvavo spontaniškai surengtose eitynėse.
Įtariamasis, kuris jau anksčiau buvo žinomas saugumo tarnyboms, buvo sulaikytas netrukus po šeštadienio nakties šaudynių.
Norvegijos vidaus žvalgybos PST vertinimu, tai buvo islamisto teroro išpuolis.
PST vadovas Rogeris Bergas atskleidė, kad įtariamasis seniai žinomas dėl smurto ir grasinimų, buvo žvalgybos akiratyje nuo 2015 m., kai kilo susirūpinimas dėl jo radikalizavimo ir priklausymo islamistų ekstremistų tinklui.
Žvalgybos tarnybos su vyru kalbėjosi dar gegužę, bet nenustatė, kad jis turėtų „smurtinių ketinimų“. R. Bergas pridėjo, kad žvalgybai buvo žinoma, jog įtariamasis „turi problemų su psichine sveikata“.
Įtariamasis kol kas atsisako bendrauti su tyrėjais. Policija anksčiau paskelbė, kad šaudė 42 m. iš Irano kilęs vyras. O šalies žiniasklaida pranešė, kad tai Zaniaras Matapouras, Irano kurdas, atvykęs į Norvegiją dar vaikystėje.
Petro Porošenko. EPA – ELTA nuotr.
Kijevas, gruodžio 23 d. (AFP-ELTA). Buvęs Ukrainos prezidentas Petro Porošenka ketvirtadienį neatvyko į apklausą pas pareigūnus, tiriančius jam mestus kaltinimus išdavyste, nes jis tariamai padėjo prorusiškiems separatistams parduoti anglis Kijevui.
56 metų buvęs prezidentas šią savaitę buvo paskelbtas įtariamuoju tyrime dėl išdavystės ir kaltinamas 2014-2015 metais padėjęs separatistams, kontroliuojantiems du nuo Ukrainos atplėštus rytinius regionus, parduoti anglis Ukrainos sostinei maždaug už 1,5 mlrd. grivinų (49 mln. eurų).
P. Porošenka, kuris šiuo metu yra kaimyninėje Lenkijoje ir žada grįžti į Ukrainą sausio mėnesį, „neatvyko“ į apklausą, „nes neprivalėjo“ to daryti, naujienų agentūrai AFP sakė jo advokatas Ilja Novikovas. Petro Porošenko. EPA – ELTA nuotr.
I. Novikovas teigė, kad Valstybinio tyrimų biuro šaukimas „parengtas ne pagal įstatymą ir nėra teisiškai įpareigojantis“.
Pareigūnai pranešė, kad tiria dešimtis įtariamų nusikaltimų, kuriuose, jų manymu, galėjo dalyvauti P. Porošenka. Jei jis bus pripažintas kaltu išdavystės byloje, jam grėstų iki 15 metų kalėjimo.
P. Porošenka neigė bet kokius nusikaltimus, sakydamas, kad kaltinimai „peržengia raudoną liniją“. Jo artimas sąjungininkas, buvęs parlamento pirmininkas Oleksandras Turčynovas sakė, kad tyrimas yra „dar viena byla, sukurpta tiesioginiu dabartinio prezidento nurodymu“.
Vakarų valstybių ambasados antradienį pareiškė, kad seka procesą, ir paragino užtikrinti nepriklausomą teismą.
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) ketvirtadienį pareiškė įtarimus dėl galimo kyšininkavimo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjui Rimantui Grigui. Jam skirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir nebendrauti su nurodytais asmenimis, praneša STT.
Trečiadienį Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda, gavęs generalinės prokurorės Nidos Grunskienės kreipimąsi, pasirašė dekretą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjo R. Grigo įgaliojimų sustabdymo ir sutikimo patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn.
Šioje byloje taip pat pareikšti įtarimai dėl prekybos poveikiu ir papirkimo advokatams B. L. ir V. G. bei advokatės kontoros darbuotojui T. G.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, Kauno advokatas, buvęs ilgametis teisėjas, B. L. susitarė su Kaune veikiančia advokate V. G., kad ji, veikdama bendrai su advokatės kontoros darbuotoju T. G., perduos neteisėtą atlygį Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjui R. Grigui.
Kaip įtariama, už ne mažesnį kaip 2 000 eurų kyšį siekta, kad teisėjas, nagrinėdamas vieno asmens administracinio nusižengimo bylą apeliacine tvarka, paskirtų švelnesnę administracinio poveikio priemonę ir sutrumpintų vairuotojo pažymėjimo atėmimo terminą nuo 12 iki 3 mėnesių. Nustatyta, kad sutartas neteisėtas atlygis ar jo dalis buvo perduota teisėjui jo darbo vietoje, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose.
Šį ikiteisminį tyrimą atlieka STT Kauno valdyba. Tyrimą kontroliuoja Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai.
Riaušės prie Seimo rūmų. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Vilniaus miesto apylinkės teismas leido suimti dar vieną įtariamąjį dėl galimo riaušių prie Seimo organizavimo.
„Teismas nusprendė įtariamąjį suimti iki rugsėjo 7 dienos“, – Eltą informavo teismo atstovė Ieva Stumbrienė.
ELTA primena, kad ikiteisminis tyrimas dėl galimo riaušių organizavimo buvo pradėtas rugpjūčio 10 d., kai po mitingo prie Seimo kilo riaušės, kurių metu buvo sužeista 18 policijos Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų. Tuomet buvo sulaikyti 26 asmenys, jiems pareikšti įtarimai dėl galimo riaušių organizavimo, vienam iš jų – ir dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti.
Trečiadienį įtarimai dėl galimo riaušių organizavimo prie Seimo buvo pareikšti dar 3 asmenims.
Ikiteisminis tyrimas atliekamas ir dėl nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 167 straipsnyje (Neteisėtas informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimas). Jis pradėtas reaguojant į socialiniuose tinkluose pasirodžiusius siūlymus už atlygį atskleisti riaušes malšinusių pareigūnų asmens duomenis.
Tyrimą organizuoja ir kontroliuoja Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai, jį atlieka Vilniaus AVPK policijos pareigūnai.
Policijos automobiliai. Slaptai.lt nuotr.
Penktadienį kelioms teisėsaugos institucijoms pranešus, kad praėjusių metų spalį Vilniuje ketinta įvykdyti teroristinį aktą, Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojas Arūnas Paulauskas sako, kad jaunuolio, kuriam pareikšti įtarimai šiuo nusikaltimu, veikla buvo stebima.
„Buvo iš dalies žinoma, kad jis buvo ultradešiniųjų pakraipų. Buvo stebima jo veikla“, – penktadienį spaudos konferencijoje sakė A. Paulauskas.
Pasak pareigūno, sprogmuo buvo rastas greitai po padėjimo – jį neutralizavo „Aras“. Kaip toliau pasakojo A. Paulauskas, sprogmens jaunuoliui nepavyko aktyvuoti dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių.
„Negalime dar paviešinti, kodėl visuomenei tai nebuvo paviešinta – tiesiog buvo siekiama nutraukti to viso tinklo veiklą. Dėl to tai buvo laikoma paslaptyje. (…) Tai buvo realus sprogmuo, kurio svoris buvo apie 6 kg. (…) tai yra pakankamai galingas sprogmuo“, – paaiškino A. Paulauskas.
Policijos atstovas taip pat patikino, kad daugiau įtariamųjų byloje nėra.
„Šis asmuo Lietuvoje veikė vienas“, – teigė A. Paulauskas, pridūręs, kad minėtas asmuo priklausė virtualiai ultradešiniųjų grupuotei „Feuerkrieg Division“. Jis taip pat pabrėžė, kad policija nuolat stebi internetinę erdvę, mato ultradešiniųjų judėjimą, aktyvumą.
Pažymėta, kad daugiau įtariamųjų byloje nėra. A. Paulauskas pripažino, kad padėtas sprogmuo galėjo sukelti daug žalos.
„Įsivaizduokite 2,5 kilogramo trotilo miesto centre. Šiandien tik galime prognozuoti – gali būti, kad išdužę langai kelių šimtų metrų spinduliu. Jeigu būtų kažkokie žmonės arčiau sprogimo epicentro, galbūt nepavyktų išvengti ir aukų“, – sakė policijos generalinio komisaro pavaduotojas.
Paklausus, iš kur jaunuolis galėjo gauti šaudmenų bei sprogstamųjų medžiagų, A. Paulauskas atsakė, kad internetu.
„Visagalis internetas – tas pats „dark web‘as“, kur, turint šiek tiek gilesnių žinių IT srityje, galima atsirasti tuos pačius video, kurie instruktuoja, kaip pasigaminti, kokias chemines medžiagas naudoti pasigaminti tam tikrus sprogmenis. Mūsų žiniomis, jaunuolis pasinaudojo būtent tuo kanalu – interneto pagalba susirado tas instrukcijas. Čia matome, kad dažnai tomis pačiomis instrukcijomis naudojasi labai skirtingų pakraipų teroristinių grupuočių nariai“, – sakė A. Paulauskas.
Jaunuolis studijavo informacinių technologijų srityje, buvo linkęs į radikalumą
Policijos atstovo teigimu, nusikaltimu kaltinamo jaunuolio motyvai tokiam poelgiui yra būdingi ultradešiniesiems radikalams – protesto forma prieš pasaulyje nusistovėjusią tvarką. Jaunuolis nusikaltimo metu studijavo Vilniuje.
„Tuo metu jis studijavo. Kiek žinau, IT srityje“, – patvirtino A. Paulauskas.
Jis pripažino, kad tikriausiai jaunuolis nebūtų sustojęs ties šiuo nusikaltimu, tačiau kartu pasidžiaugė, kad pareigūnams pavyko sulaikyti įtariamąjį.
„Laimei, Lietuvoje tokie atvejai yra pavieniai, bet jie mums primena, kad mes nesame kažkur pasaulio paraštėje, esame viena iš ES sostinių. Tai, kad Lietuvoje neįvyksta teroristiniai aktai arba įvyksta labai retai, nereiškia, kad galime atsipalaiduoti“, – kalbėjo policijos atstovas, pridūręs, kad jaunuolis nusikaltimą pripažįsta ir su teisėsaugos pareigūnais bendrauja.
Pasak A. Paulausko, jaunuolio sulaikymo terminas baigsis liepą. Antrankiai
„Liepos mėnesį, tikslios datos negaliu atsakyti, bet manau, kad yra visi pagrindai tą suėmimą tęsti, kol bus baigtas ikiteisminis nagrinėjimas“, – pridūrė A. Paulauskas.
Anot bendro Generalinės prokuratūros, Kriminalinės policijos biuro ir Valstybės saugumo departamento pranešimo, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2019 m. spalio 6 d., kai prie pastato, kuriame įsikūrusi tarptautinė bendrovė „Western Union”, sienos buvo aptiktas savadarbis sprogmuo bei juodos spalvos dažais ant pastato sienos išpurkšti užrašai „FK DIVISION”, „SIEGE” ir svastikos ženklas.
2019 m. spalio 15 d. įtariamasis – 1999 m. gimęs Lietuvos pilietis – buvo sulaikytas. Šiuo metu jis yra suimtas.
Tęsiant ikiteisminį tyrimą buvo gauta duomenų, kad sulaikytasis priskiria save ultradešiniųjų pažiūrų ekstremistų ,,Feuerkrieg Division“ grupuotei ir, kaip įtariama, teroristiniais tikslais gamino ir laikė didelės sprogstamosios galios sprogmenis, sprogstamąsias medžiagas.
Birželio 17 d. baudžiamoji byla perduota Vilniaus apygardos teismui. Įtariamajam gresia laisvės atėmimas iki 10 metų.
Petro Porošenka. EPA-ELTA nuotr.
Ketvirtadienį Kijevo apygardos teisme pasirodęs buvęs Ukrainos prezidentas Petro Porošenka teigė, kad jo atžvilgiu iškelta baudžiamąja byla bandomas daryti politinis spaudimas.
Ukrainos institucijos tiria daugiau nei dešimtį baudžiamųjų bylų, kuriose 54-erių buvęs šalies lyderis yra įtariamas galimai padaręs nusikaltimą.
Praeitą savaitę Valstybinis tyrimų biuras paskelbė įtariantis P. Porošenką „išleidus aiškiai nusikalstamą įsaką ir paskatinus pareigūną viršyti savo įgaliojimus“.
Tyrėjai nepateikė daugiau detalių, tačiau P. Porošenka teigė, kad byla yra susijusi su Užsienio žvalgybos tarnybos vadovo pavaduotojo paskyrimu 2018 m.
Ketvirtadienį nagrinėta byla yra pirmoji, kurioje P. Porošenka oficialiai paskelbtas įtariamuoju.
Kastytis Stalioraitis. Slaptai.lt nuotr.
Teisėjų tarybos pirmininkas Algimantas Valantinas vėl kreipėsi į generalinį prokurorą Evaldą Pašilį – prašo pateikti visą reikšmingą informaciją, susijusią su teisėjais, pripažintais specialiaisiais liudytojais teisėjų korupcijos byloje. Teisėjų tarybos pirmininkas Algimantas Valantinas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Priminsiu, asmuo yra apklausiamas specialiuoju liudytoju, kai ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra duomenų, kad atitinkamas asmuo galimai galėjo įvykdyti nusikalstamą veiką, bet tų duomenų nepakanka, kad būtų sudaryta objektyvi galimybė šį asmenį pripažinti įtariamuoju. Jei ikiteisminio tyrimo metu paaiškėja naujų, svarbių, specialųjį liudytoją kaltinančių duomenų, specialusis liudytojas gali įgyti įtariamojo statusą.
Teisėjų taryba yra vykdomoji teismų savivaldos institucija, užtikrinanti teismų ir teisėjų nepriklausomumą. Tad labai keista, kad savivaldos institucija kišasi į ikiteisminį tyrimą, prašydama suteikti informaciją apie tai, kas kol kas gali būti paslaptis. Ir štai kodėl.
Ikiteisminio baudžiamosios bylos tyrimo sėkmė dažnai priklauso nuo to, kiek ilgai ikiteisminio tyrimo pareigūnas moka išlaikyti paslaptyje tam tikras ikiteisminio tyrimo detales. Pirma laiko paskleista informacija apie atliekamą ikiteisminį tyrimą ne tik gali pasmerkti nesėkmei tiriamą bylą, bet ir sudaro sąlygas pažeisti kitų asmenų teises. Parengtinio (ikiteisminio) tyrimo paslaptis yra viena iš tų procesinių teisinių priemonių, kuri ikiteisminio tyrimo pareigūnui gali pagelbėti sprendžiant ikiteisminiam tyrimui keliamus uždavinius, padeda užtikrinti sėkmingą baudžiamosios bylos tyrimą bei apsaugoti atskirų asmenų teises bei teisėtus interesus. STT būstinė Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
Galima padaryti prielaidą, kad kai kurie teisėjai labai susirūpino, ar tyrimo eigoje ir jiems nebus suteiktas specialaus liudytojo statusas, neatsižvelgiant į „nekaltumo prezumpciją”, į kurią keistai apeliuoja Teisėjų tarybos pirmininkas.
Matyt, šį kartą STT užčiuopė labai stambią galimai korumpuotų asmenų grupę ir trauktis nesiruošia. Palinkėkime STT sėkmės.
FNTT
Penktadienį Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos direktorius Antoni Mikulskis pasirašė įsakymą, kurio nušalino nuo pareigų įtariamąjį tarnybos vyriausiąjį tyrėją Nerijų Valatką.
N. Valatka nušalintas remiantis Vidaus tarnybos statutu, nepratęsus tyrėjui kardomosios priemonės suėmimo termino, pagal gautą informaciją iš tyrimą organizuojančios ir kontroliuojančios Generalinės prokuratūros prokurorės.
Suėmimo ir nušalinimo metu pareigūnui darbo užmokestis nėra mokamas.
Dėl vyriausiojo tyrėjo galimai neteisėtų veiksmų FNTT taip pat buvo pradėjusi tarnybinį tyrimą.
Apie ikiteisminį tyrimą dėl įtariamos prekybos poveikiu, papirkimo, piktnaudžiavimo ir kyšininkavimo tarnybai buvo žinoma, jame FNTT dalyvavo nuo pat tyrimo pradžios, visais klausimais bendradarbiaujama su tyrimą atliekančiomis Specialiųjų tyrimų tarnyba ir Generaline prokuratūra.
Kaip jau buvo pranešta, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas gavus duomenų apie tai, kad Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorai Nerijus Marcinkevičius ir Ugnius Vyčinas, Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamo persekiojimo skyriaus prokuroras Donatas Puzinas bei Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas Nerijus Valatka, veikdami nepriklausomai vienas nuo kito, neformaliai susitikinėja su Kaune praktikuojančiu advokatu Šarūnu Mickevičiumi ir aptaria jų žinioje esančių finansinių ūkinių ikiteisminių tyrimų eigą, neviešintinus duomenis bei galimybes priimti proceso sprendimus, kuriais suinteresuoti šio advokato neoficialiai atstovaujami privatūs asmenys. Galimai tokiu būdu tam tikrais atvejais buvo siekiama materialinės ar kitokios naudos.
Siekdama kuo greičiau išgelbėti Rusijos nelaisvėje kenčiančius savo karius, Ukraina buvo priversta Kremliui mainais atiduoti ypač vertingą kalinį – Vladimirą Cemachą. Vl.Cemachas – tai tas pats prorusiškas separatistas, kuris vadovavo vadinamosios Donecko liaudies respublikos oro gynybos brigadai ir, įtariama, asmeniškai yra kaltas dėl keleivinio lėktuvo MH17 katastrofos. Ukrainoje, neseniai su Rusija pasikeitusios belaisviais pagal formulę „35-35“, nebuvo vieningos nuomonės dėl Vl.Cemacho paleidimo – nepaleidimo. Kai kurie Ukrainos politikai įrodinėjo, esą įtariamojo Vl.Cemacho jokiu būdu negalima paleisti, esą Ukrainos prezidentas padarys lemtingą klaidą, jei jį iškeis į Rusijoje kalinčius ukrainiečių karius.
Beje, Vl.Cemacho sulaikymo istorija – labai įdomi. Šį Donecko srityje siautėjusį prorusišką separatistą ukrainiečių specialiosios pačiupo Iževsko mieste, t.y. Rusijos kariuomenės ir prorusiškų separatistų kontroliuojamoje teritorijoje. Oficialusis Kijevas mano, kad tai – viena iš sėkmingiausių jos specialiųjų operacijų. Mat nuo Iževsko iki Ukrainos kontroliuojamų teritorijų – užtektinai didelis atstumas. Šią operaciją atlikę ukrainiečių kariai rizikavo patys patekti nelaisvėn.
Manoma, kad Vl.Cemachui buvo suleista raminamųjų vaistų, ir jis išvežtas invalido vežimėlyje tarsi neįgalus senukas pateikus suklastotus dokumentus. Beje, tai prorusiško publicisto Romano Manekino versija (BBC, Ruskaja služba novostei).
Rugsėjo 5 dieną, kai Ukrainos vadovybė pakluso Rusijos spaudimui grąžinti jai ir Vl.Cemachą, priešingu atveju nebūsią iš viso pasikeitimo belaisviais, paaiškėjo, kad sėkmingos pagrobimo operacijos metu vis tik žuvo vienas ukrainiečių karinių struktūrų atstovas. Iš pradžių tvirtinta, kad Aleksandras Kolodiažnyj – tai Ukrainos slaptosios tarnybos SBU darbuotojas. Tačiau Ukrainos SBU atstovė spaudai paneigė šią informaciją. Jos teigimu, priešo kontroliuojamoje teritorijoje pagrobiant Vl.Cemachą nežuvo nė vienas SBU darbuotojas. Suprask – A.Kolodiažnyj – ne SBU darbuotojas. Cenzor.net žurnalistė Violeta Kirtoka patikslino, kad sulaikant V.Cemachą žuvo Ukrainos karinės žvalgybos darbuotojas Aleksandras Kolodiažnyj. Oficiali karinės žvalgybos vadovybė šios informacijos nekomentuoja.
Aleksandras Kolodiažnyj
Be kita ko, JAV valstybės departamento atstovas Ukrainai ponas Kurtas Volkeris mano, kad įtariamojo Vl.Cemacho atidavimas Rusijai – ne toks jau smerktinas dalykas praktiniu požiūriu. JAV diplomatas įsitikinęs, kad Vl.Cemachas vis tiek tardytojams nebūtų daugiau papasakojęs apie virš Donbaso 2014-aisiais metais numuštą civilių orlaivį, keliavusį reisu MH17, nei šiuo metu žinoma tiek Ukrainos, tiek Nyderlandų tyrėjams. Taigi Ukraina, keisdamasi su Rusija belaisviais, nesumokėjo labai didelės kainos.
Tiesa, Nyderlandų užsienio reikalų atstovas Stefas Blokas teigia, kad jo šalis primygtinai prašė ukrainiečių neatiduoti Maskvai įtariamojo. Nyderlandų parlamentarė Europos Sąjungai ponia Kati Piri pareiškė, kad pastaruoju metu jos šalyje Vl.Cemachui pakeistas statusas – iš liudytojo jis tapo įtariamuoju.
Dabar Nyderlandai oficialiai prašo Rusijos, kad ši jiems grąžintų Vl.Cemachą. Rusija, žinoma, Nyderlandams parodys trijų pirštų kombinaciją.
Argentinos pareigūnai sulaikė pagrindinį įtariamąjį parlamento deputato Hectoro Olivareso ir jo padėjėjo Miguelio Yadono užpuolimo byloje. Tai penktadienį pranešė šalies saugumo ministrė Patricia Bullrich.
„Entre Rioso provincijos policija sulaikė vieną iš užpuolikų – Juaną Josė Fernandezą, kurį mes nustatėme vakar. Jis mėgino pabėgti į Urugvajų“, – parašė ji tviteryje.
Įtariamasis buvo sulaikytas Konsepsjon del Urugvajaus mieste. Iki šiol Argentinos policija šioje byloje sulaikė iš viso penkis žmones.
Ketvirtadienio rytą piktadariai prie Argentinos parlamento pastato šalies sostinėje Buenos Airėse apšaudė Kongreso deputatą H. Olivaresą ir jo padėjėją M. Yadoną. Parlamentaro padėjėjas mirė iškart. Deputatas buvo sunkiai sužeistas, jo būklė kritinė. Užpuolikai paleido šūvius iš automobilio ir paspruko.
Kaip pažymi Argentinos žiniasklaida, trečiadienį H. Olivaresas, atstovaujantis partijai „Union Civica Radical“, dalyvavo parlamento posėdyje, kuriame buvo svarstomas kovos su futbolo chuliganais įstatymas.
Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) Lietuvos Vyriausybei perdavė Saudo Arabijos piliečio Mustafa Ahmed Adam al-Hawsawi peticiją prieš Lietuvą, kurioje pareiškėjas skundžiasi dėl kankinimų ir laisvės apribojimų, patirtų specialioje Jungtinių Amerikos Valstijų Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) suėmimo ir tardymo programoje kovoje su terorizmu.
Anot pareiškėjo, jis esą buvo perkeltas į Lietuvoje veikusį slaptą CŽV kalėjimą ir čia buvo laikomas nuo 2005 m. iki 2006 m. kovo 25 d., kai CŽV slaptasis kalėjimas tariamai buvo uždarytas dėl negalėjimo suteikti būtinąją medicinos pagalbą.
Šioje byloje EŽTT pasiūlė šalims sudaryti taikų susitarimą. Jei iki kovo 22 d. taikus susitarimas nebus pasiektas, Lietuvos Vyriausybė turės per 6 savaites pateikti atsakymus į bylos šalims suformuotus klausimus.
Pasak teisingumo ministro Elvino Jankevičiaus, artimiausiu metu Vyriausybė apsvarstys šį klausimą ir priims sprendimą.
Pareiškėjas Al-Hawsawi buvo pateikęs skundą EŽTT ir prieš Lenkiją dėl galimo kalinimo šioje šalyje veikusiame CŽV kalėjime. Tačiau išslaptinus daugiau CŽV dokumentų, paaiškėjo, kad pareiškėjas tuo metu buvo kalinamas Afganistane. Todėl ši byla buvo išbraukta iš EŽTT bylų sąrašo.
ELTA primena, kad praėjusių metų gegužės 31 d. EŽTT sprendimu „Abu Zubaydah prieš Lietuvą“ nustatė, kad Lietuva pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimus dėl kankinimo uždraudimo, teisės į laisvę ir saugumą, teisės į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą ir teisės į veiksmingas teisinės gynybos priemones byloje dėl Lietuvos bendradarbiavimo JAV Centrinės žvalgybos agentūros vykdytoje slaptoje vadinamųjų „aukštos vertės sulaikytųjų“ programoje. Dėl neteisėto kalinimo Lietuvoje Strasbūro teismas įpareigojo Lietuvą išmokėti 130 tūkst. eurų palestiniečiui Abu Zubaydahui. Jis šiuo metu kali Gvantanamo bazėje.
Prancūzijos Strasbūro miesto Kalėdų mugėje surengtų šaudynių įtariamasis vis dar yra laisvėje. Šimtai pareigūnų šiuo metu dalyvauja jo paieškoje, skelbia BBC.
Apie 600 pareigūnų ieško šaulio Strasbūro mieste ir jo apylinkėse.
Kiek anksčiau Prancūzijos vidaus reikalų ministro pavaduotojas Laurent’as Nunezas pripažino, kad įtariamojo šaulio jau gali nebebūti Prancūzijoje. Strasbūras yra netoli sienos su Vokietija ir įtariamasis galėjo pabėgti į Vokietiją.
Tuo tarpu vidaus reikalų ministras Christophe’as Castaneris sakė, kad buvo sustiprinta sienų kontrolė. Saugumas taip pat bus stiprinamas visose Kalėdų mugėse.
Strasbūro miesto mero Roland’o Rieso teigimu, trečiadienį ir ketvirtadienį mieste uždaroma Kalėdų mugė.
Antradienį vakare šaudynes surengęs 29 metų vyras nužudė tris žmones, dar 12 buvo sužeisti, šeši iš jų – sunkiai. Teigiama, kad šaudyti pradėjęs Cherifas Chekattas šaukė „Allahu Akbar“ (Dievas yra didis).
Jis žinomas institucijoms kaip kalėjime radikalizuotas asmuo. Šaulys buvo ginkluotas pistoletu ir peiliu, iš įvykio vietos paspruko taksi. Užpuolikas gyrėsi taksi vairuotojui, kuris vėliau kalbėjosi su policija, kad nužudė 10 žmonių ir sakė, kad buvo sužalotas per susišaudymą su kariais.
Naktį Strasbūre buvo suimti keturi su pagrindiniu įtariamuoju susiję asmenys. Teigiama, kad tai įtariamojo motina, tėvas ir du broliai.
Įtariamasis Ch. Chekattas buvo teistas net 27 kartus Prancūzijoje, Vokietijoje ir Šveicarijoje. Kelis kartus jis teistas už rimtus apiplėšimus ir smurtą. Jis gimęs Strasbūre.
Po judriausioje Niujorko autobusų stotyje nugriaudėjusio sprogimo sulaikytas vienas įtariamasis, skelbia miesto policija, kuria remiasi BBC.
Sprogimas nuaidėjo pirmadienio rytą netoli Taimso aikštės esančiame „Port Authority“ autobusų terminale. Pasak pareigūnų, daugiau niekas be užpuoliko per incidentą nebuvo sužeistas.
JAV žiniasklaida citavo policijos šaltinius, teigusius, kad sprogimą galėjo sukelti požeminėje perėjoje detonuota vamzdinė bomba.
Dalis šaltinių skelbė, kad įtariamasis įėjo į stotį nešinas sprogstamuoju įtaisu, kuris detonavo per anksti.
Tuo metu Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Sara Sanders (Sarah Sanders) pranešė, kad prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) buvo informuotas apie įvykio eigą.
„Port Authority“ autobusų terminalas – didžiausias terminalas Jungtinėse Valstijose, kasmet aptarnaujantis daugiau kaip 65 mln. keleivių. Po juo įsikūręs Taimso aikštės-42-osios gatvės metro stočių kompleksas.
Šiandien ryte sulaikytas teisėjo papirkimu įtariamas Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras, dirbantis Mažeikiuose, Žilvinas Gžimaila.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, Ž. Gžimaila įtariamas davęs 1000 eurų dydžio kyšį Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėjui už tai, kad nagrinėdamas vieną administracinę bylą šis teisėjas priimtų palankų sprendimą Ž. Gžimailos pažįstamam privačiam asmeniui, pažeidusiam Kelių eismo taisykles.
Ikiteisminio tyrimo duomenys taip pat leidžia pagrįstai manyti, kad analogišką poveikį Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėjui galėjo daryti ir Kauno apygardos teismo teisėjas Ramūnas Antanavičius.
Prokuroro nutarimu R.Antanavičiui šiandien suteiktas liudytojo, kuris turi teisę neduoti parodymų apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką, statusas.
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad teisėjas negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn (įskaitant ir įtarimų jam pareiškimą), suimtas, negali būti kitaip suvaržyta jo laisvė be Seimo, o tarp Seimo sesijų – be Respublikos Prezidento sutikimo.
Šiuo metu vyksta būtini proceso veiksmai, sprendžiama dėl kardomosios priemonės skyrimo įtariamajam.
Generalinės prokuratūros pradėtą ikiteisminį tyrimą kontroliuoja ir jam vadovauja Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamentas, tyrimą atlieka Specialiųjų tyrimų tarnybos Šiaulių valdybos pareigūnai.
Generalinio prokuroro E. Pašilio sprendimu, minėto prokuroro atžvilgiu šiandien pradėtas tarnybinis patikrinimas bei priimtas sprendimas dėl nušalinimo nuo pareigų tyrimo laikotarpiui.
„Visuomenė pagrįstai tikisi, kad prisiekęs tarnauti Lietuvos valstybei prokuroras savo pareigas vykdys laikydamasis įstatymų ir moralės normų, brangindamas jam suteiktą pasitikėjimą. Todėl tokie veiksmai, kurie grubiai pažeidžia esminius teisingumo, teisėtumo, sąžiningumo bei kitus prokuroro veiklos principus, griauna visuomenės pasitikėjimą prokuratūra, yra netoleruotini.“ –teigia generalinis prokuroras E. Pašilis.
Per pastaruosius kelerius metus (nuo 2014 m. pradžios) ikiteisminiai tyrimai dėl įvairių korupcinio pobūdžio veikų buvo pradėti 5 prokurorų atžvilgiu, du iš jų – šiemet. Du buvę prokurorai per šį laikotarpį teismų pripažinti kaltais. Iš viso šiuo metu yra atliekami du tokio pobūdžio ikiteisminiai tyrimai, vienos bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme.
Informacijos šaltinis – Lietuvos generalinė prokuratūra.
Panevėžio apygardos prokuratūra antradienį kreipėsi į teismą dėl suėmimo skyrimo 20 metų panevėžiečiui D. C., įtariamam sunkiu sveikatos sutrikdymu ir pasikėsinimu nužudyti.
Panevėžio miesto apylinkės teismas įtariamąjį leido suimti 1 mėnesiui.
Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Panevėžio valdyba tęsia ikiteisminį tyrimą dėl galimo Utenos rajono savivaldybės mero A. K. kyšininkavimo.
Kad nebūtų trukdoma ikiteisminiam tyrimui, prokuroro prašymu, Panevėžio miesto apylinkės teismas Utenos merą lapkričio 2 d. buvo nušalinęs nuo pareigų dviem mėnesiams.
Gegužės 15-ąją po pietų Generalinėje prokuratūroje buvo gauta informacija apie Milano oro uoste prieš keliolika valandų sulaikytą asmenį, kuris, vadovaujantis pirminiais ir šiuo metu dar tikslinamais duomenimis, gali būti vienas iš įtariamųjų Sausio 13-osios įvykių byloje.
Remiantis pradiniais duomenimis apie Italijos pareigūnų sulaikytą Rusijos Federacijos pilietį, sulaikytasis gali būti vienas iš įtariamųjų, kuris būdamas karininkas dalyvavo tragiškuose Sausio 13-osios įvykiuose prie Spaudos rūmų ir televizijos bokšto.
Vakar vakare buvo sulaikytas užsienio valstybės pilietis, kuris, galimai yra vienas iš įtariamųjų ikiteisminiame tyrime dėl Sausio 13-osios įvykių Lietuvoje.
Šiuo metu tyrimui vadovaujantys ir jį organizuojantys Generalinės prokuratūros prokurorai tikslina sulaikyto asmens tapatybės duomenis bei atlieka kitus baudžiamojo proceso kodekse tokiais atvejais numatytus veiksmus, todėl pateikti išsamesnės informacijos apie sulaikymo aplinkybes bei patį sulaikytą asmenį nėra galimybės.
Į areštinę atvežtą policijos ieškotą marijampolietį T. R., nuteistą realia dvejų metų ir dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausme už pasikėsinimą sukčiauti, iš areštinės neteisėtai paleidęs Marijampolės apskrities VPK areštinės viršininkas R. M. atsakys baudžiamąja tvarka už piktnaudžiavimą tarnyba.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, nuo teismo nuosprendžio besislapstęs T. R. šių metų gegužės 29-ąją buvo sulaikytas ir atvežtas į Marijampolės apskrities VPK areštinę, iš kurios tą patį vakarą minėto komisariato viršininko R. M. iniciatyva buvo paleistas namo.
