Prof. Vytautas Landsbergis. Josvydo Elinsko (ELTA) nuotr.
Iškilmingai minint pirmojo atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovo, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko, 1996–2000 metų Seimo pirmininko Vytauto Landsbergio 90-ąsias gimimo metines, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad pagerbiame žmogų, kuris arčiausiai stovėjo prie atgimusios valstybės ištakų.
„Šiandien pagerbiame žmogų, kuris arčiausiai stovėjo prie atgimusios valstybės ištakų. Žmogų, kurio orus ryžtas, kai reikia kovoti, aštrios mintys, kai reikia įvertinti ir unikali iškalba, kai reikia įkvėpti, palietė ištisas Lietuvos žmonių kartas“, – iškilmingame minėjime Seime sakė parlamento pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, linkėdama profesoriui V. Landsbergiui ilgiausių metų.
Seimo pirmininkė pastebėjo ir gražų skaičių sutapimą: kaip tik praeito šimtmečio 1990-aisiais Sąjūdis laimėjo rinkimus, profesorius V. Landsbergis tapo Aukščiausiosios Tarybos vadovu, Lietuva paskelbė atkurianti valstybingumą.
„Nuo tų laikų prabėgo daugiau kaip 30 metų. Išsipildė tai, apie ką anuomet nedrąsu buvo net pasvajoti. Esame laisva ir nepriklausoma valstybė, įsiliejome į Europos Sąjungą, tapome Šiaurės Atlanto aljanso dalimi. Yra atvira ekonomika ir pajėgi pilietinė visuomenė. Į politiką, apskritai į gyvenimą atėjo nauja karta. Atrodytų, viskas pasikeitė neatpažįstamai.
Tačiau įsižiūrėjus nesunku pamatyti dalykus, kurie nepasikeitė, atsirado, formavosi prieš tuos tris dešimtmečius ir iki šiol esmingai veikia mūsų valstybės kryptį“,- sakė Seimo pirmininkė.
V. Čmilytė-Nielsen iš Seimo tribūnos prisipažino, kad dažnai įeidama į savo darbo kabinetą pasijaučia prisiliečianti prie istorijos.
Seimo pirmininkė, Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Gitanos Markovičienės (ELTA) nuotr.
„Prisipažinsiu, dažnai įeidama į Seimo Pirmininko kabinetą pasijuntu prisiliečianti prie istorijos. Ne kiekvieną sykį sąmoningai, tačiau tos interjero detalės, ilgas pasitarimų stalas, kampe tiksintis laikrodis kuria atmosferą, kurioje, regis, dar tvyro Nepriklausomybės pradžios nesibaigiančių posėdžių įtampa, sklando pokalbių su tuomečiais pasaulio valstybių lyderiais nuotrupos“, – sakė V. Čmilytė- Nielsen.
Nors nuo to laiko Seimo Pirmininko kabinetas turėjo ne vieną laikiną šeimininką, atmosfera, anot jos, išliko personalizuota, suasmeninta. „Panašiai paženklinta per visus tuos tris dešimtmečius yra mūsų valstybės politika, ypač tarptautinė, ypač – giluminėmis formomis. Ir tai nepasikeitė. Nepasikeitė Vytauto Landsbergio dėka.
„Landsbergio kodą“, jei galima būtų taip pavadinti, geriausiai apibūdintų Čekoslovakijos prezidento Tomašo Masaryko žodžiai: „Valstybė – tai racionalumo ir moralės pagrindu veikianti piliečių asociacija,“- sakė V. Čmilytė- Nielsen.
Pasak jos, pirmiausia tai – būtent PILIEČIŲ asociacija, laisvas, demokratiškas susibūrimas. „Toks buvo Vytauto Landsbergio vadovaujamo Sąjūdžio principas, taip atkūrėme valstybę, to privalome laikytis“,- sakė Seimo pirmininkė.
Anot jos, antrasis dėmuo – RACIONALUMAS. „Man knieti jį pavadinti šachmatininko racionalumu. Subtilus balanso jausmas, sunkiausiais laikais sustiprinęs ir apgynęs mūsų valstybines pozicijas. Racionalumas valstybiniu lygmeniu yra nuolatinė teisingos strategijos paieška ir įgyvendinimas, žvelgiant toliau nei ši diena ir rytojus, numatant grėsmes, kurios dar tik gali kilti ir pasiruošiant jas pasitikti iš jėgos, o ne silpnumo pozicijos“,- minėjime sakė V. Čmilytė- Nielsen.
Ir trečiasis dėmuo, anot parlamento vadovės, MORALINIAI principai, kurių vertė valstybės gyvenime nesimato akimirksniu. Prof. Vytautas Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Vytautas Landsbergis, ilgus metus kalbėjęs gėrio ir blogio kalba apie imperinę Rusijos valstybės prigimtį, nevisad būdavo tinkamai išgirstas. Dabar daugeliui tapo aišku, kad remiantis nugludintomis moralinėmis kategorijomis galima apčiuopti procesus ir tuose sluoksniuose, kuriuose jau bejėgis įprastinis, neretai merkantilinis racionalumas“,- sakė V. Čmilytė- Nielsen.
Iš Seimo tribūnos kalbėjęs Apaštalinis nuncijus ir diplomatinio korpuso dekanas arkivyskupas dr. Petaras Antunas Rajičius (Petar Antun Rajič) akcentavo prof. V. Landsbergio pastangas dėl bendrojo valstybės gėrio.
„Man suteikta didelė garbė šia ypatinga proga pasakyti keletą žodžių savo ir Diplomatinio korpuso, akredituoto Lietuvoje vardu, čia, šiuose Lietuvos Seimo rūmuose. Vytautas Landsbergis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Kiekvienas, kas tik turėjo kokį nors ryšį su Lietuva per paskutiniuosius tris dešimtmečius, tikrai girdėjo apie profesorių Vytautą Landsbergį. Atvykę į šalį užsienio šalių diplomatai ir kiti žmonės, tuojau sužino apie milžinišką profesoriaus Landsbergio nuveiktą darbą dėl savo šalies ir jos žmonių, ypač lemtingu nepriklausomybės atkūrimo ir atsiskyrimo nuo buvusios sovietų sąjungos metu. Nuo to laiko, jo pastangos dėl bendrojo Valstybės gėrio, niekada nesiliovė“, – sakė dr. Petaras Antunas Rajičius.
Linkėdamas prof. V. Landsbergiui laimingų ir ilgiausių metų diplomatas sakė, kad jo vardas bus prisimenamas ateityje, kaip vieno iš atkurtos Lietuvos Respublikos Tėvų.
„Mūsų gyvenimo metai iš tiesų greitai prabėga, vis dėlto, Jūsų vardas jau yra gerai žinomas ir tikrai bus prisimenamas ateityje, kaip vieno iš atkurtos Lietuvos Respublikos Tėvų. Dėl to aš tikiu, kad dabar išsakau jausmus visų garbių šiandienos susirinkimo dalyvių, kurie trokšta išreikšti nuoširdžius sveikinimus ir geriausius linkėjimus Jums sulaukti dar daug ilgų, laimingų ir sveikatos metų. Tegul Visagalio Dievo palaiminimas visada lydi Jus ir visus ištikimus, drąsius ir kilnius Lietuvos žmones! Laimingų ir ilgiausių metų!“, – prof. V. Landsbergiui linkėjo Apaštalinis nuncijus arkivyskupas dr. Petaras Antunas Rajičius. Prof. Vytautas Landsbergis ir kunigas Robertas Grigas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Minėjime kalbėjo ir Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, Seimo narys Emanuelis Zingeris. Išeidamas iš plenarinių posėdžių salės po iškilmingo minėjimo V. Landsbergis šiek tiek pajuokavo. „Tikiuosi, kad tai jau paskutinis išmėginimas mano susijęs su ta data. Teko praeiti tam tikrą mažą maratoną. Ačiū Dievui, sveikatos užteko, dabar galima bus normaliai gyventi“, – sakė jis žurnalistams.
Seimo I rūmų Vitražo galerijoje eksponuojama Seimo kanceliarijos parengta V. Landsbergio jubiliejui skirta fotografijų paroda ir pristatomi Seimo skaityklos suorganizuoto ekslibrisų konkurso „Vytautui Landsbergiui – 90 metų“ darbai.
Karalienė Elžbieta II. EPA-ELTA nuotr.
Londonas, birželio 3 d. (AFP-ELTA). Princas Harry ir jo žmona Meghan penktadienį prisijungė prie karališkosios šeimos, pirmą kartą per dvejus metus viešai pasirodę Didžiojoje Britanijoje per karalienės Elžbietos II valdymo Platininio jubiliejaus ceremoniją.
Sasekso kunigaikštis ir kunigaikštienė, kaip jie oficialiai vadinami, atvyko prie Šv. Pauliaus katedros, juos sveikino džiūgaujančios minios, sakė naujienų agentūros AFP reporteris. Buvęs Didžiosios Britanijos armijos kapitonas 37 metų Harry vilkėjo rytmečio kostiumą su kariniais medaliais, o 40 metų Meghan buvo su balsva suknele ir prie jos priderinta skrybėle. Skambant varpams, jie atsisėdo tarp 2000 parapijiečių, tarp kurių buvo ir pastarieji penki ministrai pirmininkai.
Viltys, kad šeima vėl susijungs, žlugo, kai buvo paskelbta, kad Harry močiutė karalienė nedalyvaus pamaldose dėl ketvirtadienį patirto „tam tikro diskomforto“ keturių dienų šventei prasidėjus. 96 metų monarchę, kuri pamaldas stebėjo per televiziją, kankina sunkumai stovint ir vaikščiojant, dėl kurių nuo praėjusių metų ji buvo priversta atšaukti daugelį įsipareigojimų. Ketvirtadienį ji du kartus viešai pasirodė Bakingamo rūmų balkone Londono centre po karinio parado „Trooping the Colour“. Vakare ji Vindzoro pilyje dalyvavo švyturių uždegimo ceremonijoje visoje šalyje ir 54-ose Sandraugos valstybėse, kurių vadovė ji taip pat yra.
Karalienė Elžbieta II. EPA – ELTA nuotr.
Harry ir mišrios rasės JAV televizijos aktorė Meghan, susituokę 2018 m., kadaise buvo giriami kaip šiuolaikinis monarchijos veidas. Tačiau mažiau nei po dvejų metų jie atsisakė karališkojo gyvenimo ir persikėlė į Jungtines Valstijas, ten pagarsėjo žalingais pasisakymais, įskaitant dėl rasizmo karališkojoje šeimoje. Pora įkūrė labdaros fondą, tačiau supykdė karališkuosius rėmėjus, per interviu televizijai atskleidę karališkojo gyvenimo detales.
Neseniai atlikta „YouGov“ apklausa parodė, kad poros populiarumas britų visuomenėje kaip niekada menkas. Beveik du trečdaliai (63 proc.) juos vertina neigiamai. Poros biografas Omidas Scobie penktadienį britų žiniasklaidai sakė, kad ketvirtadienį Vindzore karalienė pirmą kartą būtų turėjusi progą susitikti su Harry ir Meghan dukra Lilibet, taip pavadinta pagal karalienės vaikystės pravardę. Šeštadienį Lilibet sukanka vieneri. Harry ir jo žmona Meghan Markle. EPA – ELTA nuotr.
Visų akys bus nukreiptos stebėti, ar nėra įtampos tarp poros ir Harry vyresniojo brolio 39 metų Williamo bei jo 40 metų žmonos Kate. 2019 m. spalį Harry sakė, kad jis ir Williamas eina „skirtingais keliais“, akivaizdžiai patvirtinęs nesutarimą, atsivėrusį jam pradėjus susitikinėti su Meghan. Pastarąjį kartą jiedu pasirodė viešumoje 2021 metų liepą atidengiant skulptūrą jų velionei motinai princesei Dianai bei per jų senelio, karalienės vyro princo Philipo, laidotuves tų pačių metų balandį.
Britai varžosi, kas karalienei platininio jubiliejaus proga iškeps puikiausią pyragą. EPA-ELTA nuotr.
Londonas, vasario 6 d. (AFP-ELTA). Didžiosios Britanijos mėgėjai konditeriai varžosi, kas iškeps patį puikiausią pyragą, skirtą karalienės Elžbietos II valdymo 70-mečiui – platininiam jubiliejui – paminėti.
Konkurse dalyvauti gali visi Jungtinėje Karalystėje gyvenantys neprofesionalūs kepėjai nuo aštuonerių metų amžiaus.
Konkurso tikslas – sukurti karalienės vertą pyrago receptą, kuris tuo pačiu būtų ir nesudėtingas, kad milijonai britų, švenčiančių šį istorinį įvykį, galėtų patys jį išsikepti savo namuose.
Pagrindinis iššūkis, su kuriuo neabejotinai susidurs dalyviai, bus sužinoti, ką mėgsta monarchė.
„Niekas tiksliai nežino, ką ji mėgsta. Gyventojai ir šalies spauda jos skonį bando išsiaiškinti jau nuo tada, kai ji perėmė sostą. Tai yra griežtai saugoma paslaptis“, – sakė kulinarijos istorikė Regula Ysewijn, viena iš konkurso teisėjų.
Tiesa, sklinda gandas, kad Jos Didenybei itin patiko šokoladu perteptas sausainių tortas, kuris buvo patiektas per jos anūko princo Williamo ir Kate Middleton vestuves 2011 m.
Konkurso laimėtojo receptas neabejotinai įeis į kulinarijos istoriją, kurioje jau įamžintas iki šiol populiarus „Karūnavimo viščiukas“, kurio receptas sugalvotas 1952 m., kai Elžbieta buvo karūnuota.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasveikino pirmąjį ir vienintelį SSRS prezidentą Michailą Gorbačiovą jubiliejaus proga ir pažymėjo jo vaidmenį Rusijos ir viso pasaulio istorijoje. Sveikinimo telegrama skelbiama Kremliaus tinklalapyje.
„Jūs pagrįstai priklausote plejadai ryškių, neeilinių žmonių, įžymių dabarties valstybinių veikėjų, padariusių didelį poveikį tėvynės ir pasaulio istorijai“, – pabrėžė V. Putinas.
Jis taip pat pažymėjo aktyvų M. Gorbačiovo dalyvavimą visuomeniniame gyvenime ir tarptautiniuose humanitariniuose projektuose, palinkėjo buvusiam SSRS vadovui sveikatos ir kuo geriausios kloties.
JK karalienė Elžbieta II švenčia 94-ąjį gimtadienį. EPA-ELTA nuotr.
Ilgiausiai valdanti Jungtinės Karalystės (JK) monarchė – karalienė Elžbieta II antradienį mini 94 metų sukaktį.
Karalienė valdo JK daugiau kaip 68 metus. 1926 metais gimusi karalienė valdo nuo 1952 metų, kai jai tebuvo 25 metai.
Pagal karaliavimo trukmę, 2015 metais Elžbieta II pralenkė savo proprosenelę karalienę Viktoriją, valdžiusią nuo 1837 iki 1901 metų.
JK monarcho pareigos daugiausia yra ceremoninės ir diplomatinės. Remiantis JK konstitucinės monarchijos sistema, vyriausybė priima įstatymus ir iš esmės valdo šalį.
JK dėl koronaviruso pandemijos galiojant karantinui, nesitikima, kad karalienė savo gimtadienio proga dalyvaus kokiuose viešuose renginiuose. Karališkoji šeima, be kita ko, skelbė, kad šiemet atšaukiamas kasmet prie Bakingamo rūmų rengiamas karinis paradas, skirtas paminėti karalienės gimtadienį.
Nors karalienės gimimo data oficialiai yra balandžio 21-oji, įprastai dauguma renginių, skirtų paminėti monarchės gimimo dieną, rengiami birželį.
Siaučiant koronavirusui, Elžbieta II su vyru princu Philipu praėjusį mėnesį išvyko iš Londono į Vindzoro pilį. Tuo metu vyriausiasis karalienės sūnus princas Charlesas izoliavosi savo namuose Škotijoje, kai jam buvo nustatytas naujasis koronavirusas.
Danijos karalienė Margrethė II. EPA – ELTA nuotr.
Danijos karalienė Margrethė II ketvirtadienį siaurame rate paminėjo savo 80 metų sukaktį. Pradžioje planuotas dideles iškilmes teko atšaukti dėl koronakrizės. Be kita ko, monarchės garbei buvo numatytas dviejų dienų paradas Kopenhagos gatvėmis.
Vis dėlto daugiau kaip 180 000 danų prisijungė prie feisbuko grupės „Danija dainuoja karalienei“, taip patvirtindami savo ketinimą vidudienį gatvėje, iš balkono ar pro langą sudainuoti karalienei „Ilgiausių metų“. Rūmai, be to, internete paskelbė virtualią svečių knygą, kurioje kiekvienas norintysis galėjo palikti savo linkėjimus karalienei. Danijos Karalystės vėliava. EPA – ELTA nuotr.
Margrethė II soste sėdi jau beveik pusę šimtmečio. 1972-aisiais ji tapo pirmąja moterimi Danijoje, kuriai buvo uždėta karūna. Jai tuomet buvo 31-eri. Karalienė yra labai mėgstama tautiečių. Ji artima liaudžiai, tačiau kartu laikoma moraliniu autoritetu.
„Daisy“, kaip karalienę meiliai vadina pavaldiniai, mėgstama ir dėl daugybės savo talentų. Ji kalba keliomis kalbomis, išmėgino vertėjos ir kostiumų kūrėjos darbą. Vis dėlto Margrethe II pirmiausiai žinoma kaip menininkė. Jos paveikslus eksponavo žinomos galerijos šalyje ir užsienyje, iliustracijos puošė daugybę knygų.
Naujienų agentūros ELTA direktorė Gitana Markovičienė. Eltos nuotr.
Lietuvos telegramų agentūra ELTA pažymi 100 metų, kai skelbė, skelbia ir skelbs visuomenei svarbias žinias: aktualias, objektyvias, operatyvias.
Pirmosios ir vienintelės nacionalinės naujienų agentūros Eltos istorija prasidėjo 1920 metų balandžio 1-ąją. To meto Lietuva: karas su Lenkija; siaučia ispaniško gripo epidemija; suirutė ir visa ko stoka po Pirmojo pasaulinio karo. Visa žmonijos negandų trejybė – karas, maras, badas. Lietuva – nauja valstybė – išsilaikys ar neišsilaikys ji toliau? O Eretas kūrė naujienų agentūrą! Kad pasaulis žinotų apie jaunos valstybės gyvenimą, o Lietuva žinotų apie pasaulį.
Istorinės aplinkybės, žyminčios Eltos veiklos pradžią, įkvepia įveikti ir šios dienos iššūkius, skubiai įsirengti darbo vietas namuose ir svarbios informacijos sraute savaime prasiilginti darbo valandas.
Dar viena nekintanti vertybė, kuri ir sutelkė, ir įpareigojo visus 100 metų kasdien kiek įmanoma stengtis – suvokimas, kad kitoje agentūros siunčiamos informacijos kanalo pusėje – žiniasklaidos profesionalas: redaktorius, žurnalistas, informacijos ekspertas, o kai agentūros žinios teikiamos tiesiogiai – reiklus skaitytojas.
Eltos šimtmečiui rengtos parodos „ELTA 100: taškus sudėlioja istorija“ idėja šiandien pasisuko netikėtu rakursu. Ir pati paroda, ir šventės rengimas Kaune, mieste, kur įsikūrė ELTA, vaizdo klipo kūrimas, nominacijos ir visos kitos jubiliejinės staigmenos, atrodžiusios tokios reikšmingos, suteikusios tiek lūkesčių ir džiaugsmo jų kūrėjams, šiandien – po kaukėmis, saugančiomis gyvybę. Ne tik savo. Žmonijos. Vėliau tai irgi taps istorija. Atlikdama savo prigimtinę pareigą ELTA ją fiksuos ir rašys.
Palaikydami tuos, kuri gelbsti žmonių gyvybes, linkėdami tvirtybės sergantiems, gerbdami Išėjusius ir Išeinančius – nerengsim jokių, netgi virtualių, iškilmių. Dirbsime savo darbą, kaip dirba eltiečiai jau šimtą metų. Jo kokybę tegu vertina Eltos partneriai, skaitytojai ir antrą šimtmetį pradedantis skaičiuoti laikas. Istorija kartojasi ir patikrina išmoktas pamokas.
Pasak Eltos direktorės Gitanos Markovičienės, žengdami į antrąjį Eltos šimtmetį iš praeities pasiimame svarbiausius, nesenstančius dalykus. Istorija, prasidėjusi nuo naujienų agentūros įkūrėjo ir pirmojo direktoriaus šveicaro profesoriaus Juozo Ereto priesako – skleisti patikimą žinią Lietuvai ir pasauliui – šiandien jau ne tiek 100-metės istorijos metraštininkė, kiek žiniasklaidos rinkos dalyvė drauge su kitomis pasaulio naujienų agentūromis.
„Daug kur buvome pirmi – Magdalena Avietėnaitė – pirmoji moteris, tapusi naujienų agentūros vadove Europoje, 1924 m. Senojo žemyno naujienų agentūrų vadovų, 32 vyrų, susitikime Berne, Šveicarijoje, atvertė naują žmogaus teisių sampratos puslapį. Daug kur buvome išskirtiniai – okupacijos metais, Eltą prijungus prie SSRS naujienų agentūros TASS‘o, – nepriklausomos agentūros veiklos tęstinumas, naujienlaiškių (biuletenių) leidyba išsaugota anapus Geležinės uždangos.
Eltai buvo ir sunkesnių, ir geresnių laikų, ir jų visokių dar bus. Šiandien, kai visą pasaulį krečia COVID-19 pandemija, svarbesnės – „čia ir dabar“ žinios, šių dienų žmonijos angelas sargas yra Medikas, gelbėjantis gyvybę. Ne laikas svarstyti šiandien, koks bus kitas Eltos šimtmetis, bet tikiu, kad jis bus ir kad ELTA ateities iššūkius atlaikys ir suras jėgų juos įveikti“, – įsitikinusi Eltos direktorė G. Markovičienė.
Eltos istoriją visada kūrė žmonės, – ir istorijai žinomos asmenybės, ir asmenybės, žinomos tik žurnalistų rate, bet visada nuoširdžiai ir atsakingai. Agentūros darbo principai buvo ir turi būti tvirti. Dešimtmečiai, kai į juos ne kartą kėsintasi, – jau praeityje. Tačiau ir šiandien žiniasklaidos rinkos pokyčiai agentūrų stuburą iškraipo dažnai neatpažįstamai. Sunkūs žiniasklaidai bus ir šių – sveikatos ir ekonominės – krizių padariniai.
Buvusių eltiečių nebūna. Visi čia paliko dalelę savęs, todėl numatytoji paroda „ELTA – 100: taškus sudėlioja istorija“ – kiekvienam, net jei vardas ir veidas „išsitrynė“, kiekvienam, kuris buvo, yra bei kiekvienam, ateisiančiam kurti Eltos istoriją antrąjį agentūros gyvavimo šimtmetį“, – rašoma Eltos parodos pristatyme. Tačiau parodos anotacijos eilutė jau bus perskaityta kitaip: „Kiekvienas agentūros istorijos tarpsnis kėlė savų iššūkių ir, atrodo, rinkosi žmones, kurie juos spręs. Buvo, kad sprendė už juos. Parodoje apžvelgiamas visas Eltos šimtmetis, nepaliekant už kadro „nepatogių laikų“.
Parodos partneris – Lietuvos valstybės centrinis archyvas, Eltos šimtmečiui parengęs ir virtualią parodą “Lietuvos telegramų agentūrai ELTA – 100„ (http://virtualios-parodos.archyvai.lt/lt/virtualios-parodos/34).Stacionari paroda kartu su Eltos rengiama aktualijų diskusija bus pristatyta Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vėliau, jau įžengus į antrąjį naujienų agentūros šimtmetį.
Dėkojame parodos partneriui LVCA, dėkojame visiems, kad buvote ir esate kartu. Tikime, kad susitiksime kitoje datos, įvykių, išbandymų, pamokų ir iššūkių pusėje. Kiek tai bus naujienų agentūros ELTA valioje, pasistengsime, kad susitiktume visi. O šiandien – darbuojamės. Ir sakome: viskas bus gerai!
ELTA įkurta 1920-ųjų balandžio 1 dieną Kaune vietoj per Pirmąjį pasaulinį karą Šveicarijoje, Danijoje, Prancūzijoje, Švedijoje, Vokietijoje veikusių spaudos biurų ir Vilniuje bei Kaune buvusio Vyriausybinio Lietuvos spaudos biuro. Lietuvos užsienio reikalų ministerijos pavedimu šių biurų darbą sujungė Juozas Eretas. Mokslininkas, literatūros istorikas, talentingas pedagogas, publicistas.
Iš Klaipėdos krašto kilęs Lietuvos patriotas Mikelis Ašmys paskatino J. Eretą labiau domėtis Lietuva, pradėti mokytis lietuvių kalbos, supažindino su Fribūre studijuojančiais talentingais lietuvaičiais: Stasiu Šalkauskiu, Kaziu Pakštu, Vincu Mykolaičiu-Putinu. Būtent M. Ašmys paskatino J. Eretą imtis publicistinės veiklos, ir jaunasis šveicaras 1917-ųjų pabaigoje pradėjo dirbti Lietuvos informacijos biure Fribūre, vėliau Lozanoje ir Berne. Jis ruošė informacijas apie Lietuvą, rašė straipsnius žurnalams, o 1918 m. išleido knygą vokiečių kalba „Lietuva. Praeitis, dabartis, ateitis“, kuri netrukus išversta į prancūzų kalbą.
Kuriamai agentūrai tuometė Vyriausybė suteikė techninę bazę, sudarė galimybę tiesiogiai gauti didžiųjų užsienio agentūrų žinias. 1935 m. įsigijus penkis teletaipus, ELTA žinias gaudavo tuo pat metu kaip ir kitos pasaulio agentūros.
1920 04 01–1940 metais ELTA buvo Užsienio reikalų ministerijos Informacijos departamento padalinys. Turėjo Užsienio, Vidaus informacijos, Ekonomikos skyrius, taip pat skyrius Klaipėdoje (iki 1939), Vilniuje (1939–1941), korespondentų Berlyne, Maskvoje.
Informaciją gaudavo iš užsienio šalių naujienų agentūrų: „Reuters“, „Agence Havas“ (Prancūzija), DNB (Vokietija), TASS, „Agenzia Stefan“ (Italija) ir kitų.
Padaugintus biuletenius redakcijoms nešiojo kurjeriai, paskui jie vežioti dviračiu, į rajonus buvo siunčiami laiškais. Laiškais Eltos neetatiniai korespondentai siųsdavo žinias Eltai.
Atsiradus telegrafui, susiformavo naujas žurnalistinis žanras – agentūrinė informacija, kurios principai nepaseno iki šiol.
Įsigalėjus sovietiniam režimui, lietuvių išeivijos pastangomis nepriklausomas agentūros ELTA padalinys buvo įkurtas užsienyje. 1944 gruodžio 14 d. Berlyne įsteigto slapto Eltos informacinio biuro uždavinys buvo informuoti užsienio valstybes apie tikrąją padėtį Lietuvoje.
Eltos biuleteniai leisti vokiečių, italų, anglų, ispanų, prancūzų, portugalų, arabų kalbomis. 1965-aisiais Eltos informacinė tarnyba iš Vokietijos perkelta į JAV, skyriai veikė Miunchene bei Romoje. Atkūrus nepriklausomą Lietuvą Eltos biuletenių leidimas užsienio šalyse sustabdytas.
1991 m. ELTA pirmoji iš Baltijos šalių agentūrų įsigijo tiesioginio ryšio kanalą su Skandinavijos šalimis, tais pačiais metais pradėjo gauti visą naujienų agentūros „Reuters” informacijos paketą.
ELTA pirmoji iš žiniasklaidos priemonių išbandė šiuolaikinių kompiuterių protėvių – robotronų – galimybes.
Eltos žinių srautas nuo 1996 m. archyvuojamas klientams prieinamoje duomenų bazėje, Eltos žinias ir vaizdus skelbia portalai, radijo stotys, televizijos, nacionalinės, regioninės ir rajoninės žiniasklaidos priemonės.
Interneto svetainėje prie pagrindinio ELTA naujienų srauto kasdien jungiasi Prezidentūra, Vyriausybė, Seimas, ministerijų ir kitų valstybės įstaigų tarnautojai, diplomatinių atstovybių Lietuvoje ir užsienyje darbuotojai, Lietuvos ir užsienio verslo įmonių ir organizacijų vadovai, darbuotojai ir privatūs vartotojai.
Eltos fotobanke – daugiau kaip pusantro milijono archyvinių nuotraukų iš Lietuvos ir pasaulio nuo 1985 m. Juo kaip patikimiausiu dažnai naudojasi ir užsienio klientai.
Nuo 2017-ųjų Lietuvos naujienų agentūrai ELTA vadovauja 28-oji direktorė G. Markovičienė.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė 100 metų jubiliejaus proga sveikina nacionalinę naujienų agentūrą ELTA, vadindama ją ištikima šalies metraštininke. „Jūs esate nepaprasto istorinio gimtadienio, kurį sutinkame tokiomis neįprastomis aplinkybėmis, liudininkai“, – sako prezidentė.
„Šis jubiliejus kelia pasididžiavimą, dar kartą primindamas pirmuosius atkurtos Lietuvos valstybės žingsnius. Tarp jų buvo ir telegramų agentūros įkūrimas Kaune. ELTA buvo vienintelis šaltinis, teikęs Lietuvai žinias iš viso pasaulio bei skleidęs naujienas apie stiprėjančią, modernios valstybės keliu pasukusią Lietuvą.
ELTA išgyveno viską, ką patyrė mūsų šalis: ir pakilimą, ir okupaciją, ir naują atgimimą. Tai – istorija, kurią galime perskaityti begalėje pranešimų ir pamatyti daugybėje archyvinių kadrų, užfiksavusių Lietuvos gyvenimo akimirkas, įvykius ir žmones. Šis fotobankas su daugiau nei pusantro milijono nuotraukų yra neįkainojamas valstybės turtas.
Sukaktis, kurią mini ELTA, tai ir mūsų žurnalistikos istorija, kurią toliau tęsia šių dienų agentūros komanda. Jūs esate nepaprasto istorinio gimtadienio, kurį sutinkame tokiomis neįprastomis aplinkybėmis, liudininkai. Linkiu visiems eltiečiams didžiausios sėkmės, profesinės stiprybės – žurnalistinės ir pilietinės drąsos, įžvalgumo, agentūrinio tikslumo ir operatyvumo, pateisinant garbingą vardą ELTA“, – rašoma sveikinime.
Prezidentas Gitanas Nausėda ir Estijos Prezidentė Kersti Kaljulaid. LR Prezidento kanceliarijos (Justinas Auškelis) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda savo ir visų Lietuvos žmonių vardu nuoširdžiai pasveikino Estijos Respublikos prezidentę Kersti Kaljulaid 50-ojo jubiliejaus proga.
Pasak prezidento, šiandien Lietuva ir Estija yra artimiausios sąjungininkės ir partnerės Europos Sąjungoje ir Šiaurės Atlanto sutarties organizacijoje.
„Nuoširdžiai linkiu, kad mūsų šalių abipuse draugyste ir atvirumu paremtas bendradarbiavimas ir toliau tvirtėtų. Neabejoju, kad sėkmingi dvišaliai santykiai atvers daugiau naujų galimybių kartu dirbti stiprinant abi valstybes ir puoselėjant draugiškus mūsų ryšius!“, – rašoma šalies vadovo sveikinime.
Lietuvos prezidentas Estijos vadovei palinkėjo stiprios sveikatos, laimės ir visokeriopos sėkmės. Taip pat nestokoti jėgų ir paramos siekiant užsibrėžtų tikslų bei stiprinant Estijos saugumą ir visapusišką gerovę.
2015 m. spalio 15 d. Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) centrinių rūmų (Studentų g. 39) II aukšto fojė veiks LEU 80-ies metų jubiliejui skirta paroda „Universiteto mokslo ir meno veikla (2011–2015)“, kurioje bus demonstruojami Universiteto mokslo ir meno pasiekimai.
Parodą sudarys fundamentiniai mokslo tyrimai, taikomoji mokslo ir Universiteto meninė veikla.
Slaptai.lt redakcija sveikina apžvalgininką Kastytį Stalioraitį sulaukus gražaus jubiliejaus ir linki jam kuo aštresnės plunksnos – kad ir ateityje straipsniai būtų aktualūs, aštrūs, įdomūs.
KASTYTIS STALIORAITIS gimė 1945 m. gegužės 11 d. Vokietijos Rytprūsiuose, Palmniken miestelyje prie Baltijos jūros Lietuvos valstybės tarnautojo šeimoje.
Tėvas, Kęstutis, buvo baigęs Kauno valstybinio universiteto filologijos fakultetą, iki sovietinės okupacijos mokytojavo, dirbo „Lietuvos Aide“, vėliau – Krašto apsaugos ministerijos Ginklavimosi valdyboje, taip pat vertėjavo iš vokiečių, prancūzų ir rusų kalbų, motina – pianistė, dar suspėjusi pagroti nebyliajame kine.
