Tą naktį mačiau ją. Drago Jančaro romanas

Leidykla „Briedis“ pristato garsaus slovėnų rašytojo Drago Jančaro, pelniusio ne vieną literatūros apdovanojimą, knygą „Tą naktį mačiau ją“.               

Tai tikrais faktais paremtas istorinis romanas apie jaunos Liublianos aukštuomenės atstovės Veronikos Zarnik, kurią įtraukė neramios istorijos verpetai, gyvenimo epizodus ir paslaptingą dingimą. Apie ją pasakoja penki skirtingi asmenys, kurie atskleidžia ir savo gyvenimo detales bei piešia neramią Slovėnijos kasdienybę prieš Antrąjį pasaulinį karą ir jo metu. Šie žmonės kalba apie laikmetį, kuris prarijo įvairiais įsitikinimais besivadovavusius istorinius veikėjus bei karo akivaizdoje atsidūrusius žmones – žmones, kurie nesuvokė laikmečio siaubo ir tik troško gyventi paprastą gyvenimą. Bet „paprastas gyvenimas“ buvo tik iliuzija, nes tais laikais net iš pažiūros ramiame ir idiliškame kalnų papėdėse įsikūrusiame dvare nebuvo galimybės išvengti smurto apraiškų.

Apie Veroniką pasakoja jos paliktas mylimasis, Jugoslavijos karališkosios armijos karininkas, 1945-aisiais atsidūręs karo belaisvių stovykloje Palmanove; pasakojimą tęsia į prisiminimus panirusi, abejotinomis viltimis gyvenanti ligota Veronikos motina, kuri bute Liublianos priemiestyje laukia grįžtančios dukros; apie heroję kalba vokiečių okupacinės kariuomenės gydytojas, kuris daugiau nei apie Veroniką pasakoja apie karo įvykius, dėl kurių jo istorija yra objektyviausia ir šalčiausia iš visų. Istorija yra tyla prieš audrą, nes kiti (ir paskutiniai) du liudijimai yra labai svarbūs. Pasakojimą tęsia šeimos namų šeimininkė, kuri kartoja Veronikos mamos istoriją, tačiau, skirtingai nei jos mama, atsiduria veiksmo centre. Namų šeimininkė yra vienintelis personažas, pateiktas daugiasluoksniu būdu, kuris suteikia jai šventumo. Jos liudijimas istorijoje paaštrina atmosferą ir nurodo į pabaigą. 

Baigiamąjį aktą autorius palieka partizanui, dabar jau senam žmogui, kuris dėl klaidingos prielaidos sudarė įvykių grandinę, lemtingai pažymėjusią jo jaunystę. Dėl tų įvykių jis iki šiol negali pripažinti kaltės bei prisiimti atsakomybės už savo veiksmus. Paskatintas nesusipratimų jis išjudina traukinį, naktį perskrodusį daugybės žmonių likimus.

***

Drago Jančaras – rašytojas, dramaturgas eseistas, vienas garsiausių slovėnų rašytojų. Jis yra pelnęs daug vietinių ir tarptautinių literatūros apdovanojimų. Istorinis romanas „Tą naktį mačiau ją“ yra autoriaus atlikto tarpukario medžiagos tyrimo rezultatas, iš dalies pasakojantis tikrąją Hribarų poros iš Liublianos istoriją 1944-aisiais. Jie buvo kosmopolitai, meno mėgėjai ir žinovai, abu pilotai. Pilyje, kurioje jie gyveno, rinkdavosi daug svarbių Europos ir Slovėnijos visuomenės narių.

2021.11.26; 12:45 

Čekijos prezidentas M. Zemanas (dešinėje) atsiprašė už tai, kad NATO 1999 metais bombardavo Jugoslaviją. EPA-ELTA nuotr.

Čekijos prezidentas Milošas Zemanas antradienį Prahoje per derybas su savo kolega iš Serbijos Aleksandaru Vučičiumi atsiprašė už tai, kad NATO 1999 metais bombardavo tuometę Jugoslaviją.
 
Tai tviteryje pranešė Čekijos lyderio spaudos sekretorius Jiřis Ovčáčekas.
 
„Respublikos prezidentas M. Zemanas Serbijos prezidento A. Vučičiaus akivaizdoje viešai atsiprašė už Jugoslavijos bombardavimą 1999 metais“, – parašė valstybės vadovo atstovas. Jis pridūrė, kad M. Zemanas „asmeniškai paprašė serbų tautos atleidimo“.
 
Čekija įstojo į NATO 1999 metų kovo 12 d., o Aljanso pajėgos bombardavo Jugoslaviją nuo 1999 metų kovo 24 d. iki birželio 10 d. M. Zemanas, tada ėjęs Čekijos ministro pirmininko pareigas, griežtai protestavo prieš NATO veiksmus. Be kita ko, Čekija neleido tūpti šalies teritorijoje Aljanso lėktuvams, dalyvavusiems operacijoje prieš Jugoslaviją.
 
Po derybų su A. Vučičiumi Čekijos prezidentas žurnalistams pareiškė: „Mes beviltiškai ieškojome nors dar vienos šalies, kuri prisijungtų prie mūsų ir stotų prieš (bombardavimus), bet mes likome vieni“.
 
1999 metais Šiaurės Atlanto aljansas, vykdydamas operaciją „Sąjungininkų pajėgos“, bombardavo tuometę Jugoslaviją. Pasak NATO vadovybės, oro smūgiais buvo siekiama nutraukti etninį smurtą, pirmiausia – serbų  išpuolius prieš Kosovo albanus, rašo antradienį Čekijos portalas „novinky.cz“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.05.19; 08:30

Slaptai.lt skaitytojų dėmesiui – keletas nuotaikingų nuotraukų iš pačių įvairiausių laikotarpių.

Nuotraukos – iš Slaptai.lt archyvo.

2020.02.05; 00:05

Graikijos ministras pirmininkas Alexis Tsipras paskelbė, kad pasiektas susitarimas ginče su Makedonija dėl pavadinimo. Rastas „geras“ sprendimas, pareiškė jis antradienį susitikęs su prezidentu Prokopiu Pavlopoulosu. Atėnai dėl daugiau kaip 25 metus trunkančio ginčo su Skopje blokuoja Makedonijos siekį tapti ES ir NATO nare.

Visos Graikijos sąlygos dėl pavadinimo įgyvendintos, sakė A. Tsipras. Tačiau pavadinimo jis neįvardijo. Kaip kompromisas pastaruoju metu, be kita ko, buvo minimas Šiaurės Makedonijos Respublikos pavadinimas.

A. Tsipras ir jo kolega iš Makedonijos Zoranas Zaevas praėjusiais mėnesiais suartino savo pozicijas konflikte. Abiem jiems teko kovoti su atkakliu pasipriešinimu kompromisui savo šalyse.

Ginčas dėl Makedonijos pavadinimo jau seniai temdo santykius tarp Graikijos ir jos šiaurinės kaimynės. Konfliktas siekia 1991-uosius, kai tuometė Jugoslavijos respublika paskelbė nepriklausomybę ir pasivadino Makedonija.

Graikijos šiaurėje yra to paties pavadinimo regionas. Todėl vyriausybė Atėnuose reiškia pretenzijas į Makedonijos pavadinimą.

1993 metais Makedonija JT nare tapo laikinai vadindamasi Buvusia Jugoslavijos Respublika Makedonija (FYROM).

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.06.14; 04:00

Nyderlandų prokurorai mano, kad Bosnijos kroatų karo nusikaltėlis Slobodanas Praljakas mirė prarijęs kalio cianido. Tai paskelbta praėjus dviem dienoms po S. Praljako savižudybės teismo metu stebint Jungtinių Tautų (JT) teisėjams, informuoja AFP.

„Preliminarūs toksikologinio tyrimo rezultatai atskleidė, kad pono S. Praljako kraujyje buvo rasta kalio cianido koncentracija, – paskelbė Nyderlandų prokurorai, – Dėl to kilo širdies nepakankamumas, o tai ir yra įtariama mirties priežastis“.

Preliminarūs tyrimo rezultatai paskelbti atlikus skrodimą. 72 metų Bosnijos kroatų lyderis atėmė sau gyvybę tiesiogiai visam pasauliui transliuoto teismo proceso metu.

Nuodus jis išgėrė lapkričio 29 d., šaukdamas, kad nesutinka su Jungtinių Tautų (JT) karo nusikaltimų tribunolo verdiktu. JT tarptautinis baudžiamasis tribunolas buvusiai Jugoslavijai prieš tai paskelbė, kad S. Praljakui ir dar penkiems Bosnijos kroatų lyderiams palieka galioti už karo nusikaltimus skirtas bausmes.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.12.03; 00:01

Slaptai.lt skaitytojų dėmesiui – interviu su Sabahudin Hadžialič, Bosnijos ir Hercogovinos rašytoju, žurnalistu, publicistu. Mūsų dėmesio centre – politika, kultūra, religija.

Sarajeve gyvenantis Sabahudin Hadzialič pateikė įdomių minčių apie buvusią Jugoslaviją, Balkanuose kilusius karus, JAV ir Rusijos politiką, rašytojo, intelektualo misiją.

Su rašytoju Sabahudin Hadžialič kalbasi Slaptai.lt redaktorius Gintaras Visockas.

Iš anglų kalbos tekstą išvertė Emilis Musajevas.

Continue reading „Rašytojas Sabahudin Hadžialič: “Prievartos kalba niekam naudos neatnešė“”

Balkans

Balkanų regionas sulaukia didelio įvairių pasaulio kraštų apžvalgininkų, ekonomistų ir finansų analitikų dėmesio. Šiame regione – net keliolika valstybių. Čia – Graikija, Albanija, Bulgarija, Kroatija, Rumunija, Serbija, Juodkalnija, Bosnija, Makedonija, Slovėnija, Turkija ir Kosovo respublika. Septynios iš šių valstybių – buvusios Jugoslavijos respublikos. Per paskutinįjį dešimtmetį šiame regione įvyko daug permainų. Po 1990-1995 metų buvusios Jugoslavijos respublikose vykusių karinių konfliktų atrodė, kad šios valstybės gali ilgam nugrimzti į susiskaldymo ir ekonominio nuosmukio periodą. Tuomet, ypač per šių karinių konfliktų įkarštį 1993 – 1995 metais, dalis apžvalgininkų prognozavo visai liūdną buvusių Jugoslavijos respublikų ateitį. Tačiau šios šalys sugebėjo atsitiesti ir žengti politinių ir ekonominių reformų keliu.

Continue reading „Balkanų raidos specifika: korupcija, politinės žmogžudystės, milijonierių diktatas”