Aleksejus Navalnas – puikios nuotaikos. EPA – ELTA foto
Maskva, birželio 4 d. (AFP-ELTA). Kalinamas Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas sekmadienį sakė, kad per trečiąjį savo gimtadienį už grotų yra geros nuotaikos, nepaisant sugriežtintų kalėjimo sąlygų ir dar vieno perkėlimo į ankštą vienutę.
Būtent šią dieną Rusijos miestuose, įskaitant Maskvą ir Sankt Peterburgą, policija suėmė mažiausiai 45 žmones, dalyvavusius demonstracijose už A. Navalną, praneša nevyriausybinė organizacija „OVD-Info“.
A.Navalno komanda teigia, kad kalėjime jis yra persekiojamas ir laikomas „karceryje“ už nedidelius nusižengimus. Pasak jo šalininkų, valdžia bando „palaužti jį dvasiškai“.
Rusijos prezidento Vladimiro Putino nesutaikinamas priešininkas sakė per savo 47-ąjį gimtadienį pabudęs karceryje, o socialinėje žiniasklaidoje paskelbtoje žinutėje pridūrė, kad tai jau 16-as kartas, kai jis yra įkišamas į tokią vienutę.
„Gimtadienio rytą reikia būti sąžiningam su savimi, todėl užduodu sau klausimą: ar tikrai esu geros nuotaikos, ar tik verčiu save taip jaustis?“
„Mano atsakymas toks: tikrai esu geros nuotaikos. Pripažinkime, žinoma, norėčiau, kad užuot pabudęs šioje pragaro skylėje, galėčiau pusryčiauti su savo šeima, sulaukti vaikų bučinukų į skruostą, išpakuoti dovanas… Bet gyvenimas veikia taip, kad socialinė pažanga ir šviesesnė ateitis gali būti pasiekta tik tuo atveju, jei tam tikras skaičius žmonių yra pasirengę mokėti kainą už savo teisę turėti įsitikinimus.“
Po Maskvos karinės kampanijos Ukrainoje valdžios institucijos Rusijoje ėmėsi griežtai riboti laisves: nepriklausoma žiniasklaida uždaryta, o dauguma pagrindinių opozicijos veikėjų atsidūrė už grotų arba tremtyje.
Savo žinutėje A. Navalnas teigė tikįs, kad „ateis diena, kai kalbėti tiesą ir ginti teisingumą Rusijoje taps įprasta ir visiškai nepavojinga“.
A.Navalnas, anksčiau organizavęs masinius protestus prieš Kremlių, atlieka devynerių metų laisvės atėmimo bausmę dėl svetimo turto pasisavinimo ir kitų kaltinimų.
Jis tapo žinomas visame pasaulyje po to, kai vos išgyveno apnuodytas sovietų sukurta nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“, – dėl šio incidento opozicijos politikas kaltina Kremlių.
Jis buvo sulaikytas 2021 metų sausį, kai grįžo iš Vokietijos, kur gydėsi po apnuodijimo.
A. Navalnas jau daugiau kaip dvejus metus kali griežtomis sąlygomis pagarsėjusioje kolonijoje netoli Vladimiro miesto, esančio maždaug už 200 km nuo Maskvos ir bendrauja su visuomene bei siunčia žinutes per savo advokatų komandą. Užsienyje Rusijos prezidento Vladimiro Putino kritikas laikomas politiniu kaliniu.
A.Navalno laukia naujas teismo procesas dėl kaltinimų ekstremizmu, ir jam gresia dar 35-eri laisvės atėmimo metai. Anot paties A. Navalno, valdžia siekia, kad jis liktų kalėjime iki gyvos galvos.
Kalėjimo tvora. Slaptai.lt nuotr.
Niujorkas, kovo 2 d. (dpa-ELTA). JAV politiko Roberto F. Kennedy žudikas ir toliau lieka už grotų. Lygtinio paleidimo komisija Kalifornijoje dar kartą atmetė palestiniečio Sirhano Sirhano prašymą paleisti jį į laisvę. Tai buvo jau 17-as daugiau kaip 50 metų kalėjime sėdinčio žudiko malonės prašymas. 78–erių S. Sirhanas posėdyje dalyvavo vaizdo ryšiu iš kalinimo įstaigos San Diege, pranešė „The New York Times“.
S. Sirhanas politiką nušovė Los Andžele 1968 metų birželio pradžioje – praėjus tik kelioms valandoms po to, kai jis Kalifornijoje laimėjo pirminius demokratų kandidato į JAV prezidentus rinkimus.
Tuomet 24 metų S. Surhano motyvu JAV teisėsauga įvardijo proizraelietišką R. F. Kennedy poziciją. Beveik penkeri metai prieš tai Dalase (Teksase) buvo nušautas R. F. Kennedy brolis, JAV prezidentas Johnas F. Kennedy.
1969 metais S. Sirhanas buvo nuteistas mirti, tačiau 1972–aisiais mirties bausmė Kalifornijoje buvo panaikinta ir pakeista kalėjimu iki gyvos galvos.
Michailas Saakašvilis. EPA-ELTA nuotr.
Tbilisis, vasario 6 d. (ELTA). Tbilisio miesto teismas nepatenkino kalinamo buvusio Sakartvelo prezidento ir Ukrainos piliečio Michailo Saakašvilio advokatų prašymo paleisti jį į laisvę pirma laiko dėl sveikatos būklės.
Tai pirmadienį pranešė portalas „Interpressnews“.
Vasario 6 d. vykusiame posėdyje šalys tarė baigiamąjį žodį, po to teisėjas paskelbė sprendimą.
Bausmių vykdymo tarnybos atstovas tvirtino, kad pateiktoje medžiagoje apie M. Saakašvilio sveikatą nėra įtikinamų faktų apie jos būklės sunkumą, todėl ši medžiaga negali būti pagrindas atidėti bausmę.
Savo ruožtu advokatai teigė, kad nuo teismo sprendimo priklauso M. Saakašvilio gyvybė. Pats eksprezidentas dėl blogos savijautos posėdyje nedalyvavo nei asmeniškai, nei nuotoliniu būdu.
Tūkstančiai žmonių Sakartvele reikalauja paleisti M. Saakašvilį
Advokatų prašymas dėl paleidimo pirma laiko arba bausmės atidėjimo buvo svarstomas apie du mėnesius. Teismo sprendimas dar gali būti skundžiamas apeliacinei instancijai.
Vasario 1 d. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis per spaudos konferenciją parodė M. Saakašvilio nuotraukų ir apkaltino Sakartvelo valdžią viešu jo kankinimu ir žudymu.
2004-2013 m. m. M. Saakašvilis dvi kadencijas paeiliui ėjo Sakartvelo prezidento pareigas. 2015-2016 m. m. jis vadovavo Odesos srities administracijai, o nuo 2020 metų birželio buvo Ukrainos reformų vykdomojo komiteto pirmininkas. M. Saakašvilis turi Ukrainos pilietybę.
2021 metų spalio 1 d. politikas grįžo į Sakartvelą, kur iškart buvo suimtas. Tada šalies prokuratūra iškėlė jam dar vieną baudžiamąją bylą – šįsyk dėl neteisėto sienos kirtimo. Anksčiau jam jau buvo iškeltos kelios baudžiamosios bylos. Michailas Saakašvilis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Pasak M. Saakašvilio advokatų, politikui diagnozuotos demencija ir tuberkuliozė, įtariama dar keliolika susirgimų.
Lapkričio pabaigoje pasirodė pranešimų, kad M. Saakašvilio organizme rasta arseno pėdsakų.
Michailas Saakašvilis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Tbilisis, vasario 3 d. (AFP-ELTA). Kalinamam buvusiam Sakartvelo prezidentui Michailui Saakašviliui gresia mirtis, nes jis pastaruoju metu numetė pavojingai daug svorio, penktadienį pareiškė jo gydytoja ir advokatas.
Pasak politiką ginančio teisininko Dito Sadzaglišvilio, nuo 2021 m. spalio, kai M. Saakašvilis buvo įkalintas, jo svoris sumenko nuo 115 iki 68 kilogramų. „Tai yra gyvybei pavojingas svorio netekimas“, – tikino advokatas.
Tūkstančiai žmonių Sakartvele reikalauja paleisti M. Saakašvilį
Tuo metu M. Saakašvilį apžiūrėjusi gydytoja Mariam Džiškariani savo ruožtu nurodė mananti, kad jis serga kacheksija – tai yra organizmo išsekimas, pasireiškiantis raumenų masės mažėjimu. „Be tinkamos diagnostikos ir medicininės priežiūros jam gresia mirtis“, – pabrėžė M. Džiškariani.
Nepaisant to, Sakartvelo teisingumo ministras Ratis Bregadzė tvirtina, kad M. Saakašvilis esą gauna visą reikiamą priežiūrą, o jo teisės yra saugomos.
Žmogaus teisių grupių teigimu, 55-erių provakarietiškų pažiūrų M. Saakašvilio įkalinimas yra politiškai motyvuotas. 2018 m. jis buvo nuteistas už akių ir pasiųstas už grotų šešeriems metams.
M. Saakašvilis Sakartvelui vadovavo nuo 2004 m. iki 2013 m.
Alexei Navalny. EPA – ELTA nuotr.
Maskva, sausio 9 d. (AFP-ELTA). Įkalintas Rusijos opozicijos politikas Aleksejus Navalnas pirmadienį pranešė, kad Naujuosius metus pasitiko karceryje.
Garsiausias Rusijoje prezidento Vladimiro Putino kritikas A. Navalnas atlieka devynerių metų įkalinimo bausmę dėl kaltinimų, kuriuos vadina politiškai motyvuotais. „Vis dėlto praėjusiais metais man pavyko užsidirbti 10-ąjį terminą karceryje“, – socialiniuose tinkluose sakė A. Navalnas.
Jis teigė buvęs apkaltintas tuo, kad rytą nusiprausė veidą anksčiau nei numato taisyklės ir buvo perkeltas į pataisos kamerą maksimaliam 15 parų terminui.
„Taigi mano planai prašmatniai sutikti Naujuosius metus buvo sužlugdyti“, – ironizavo A. Navalnas ir pridūrė, kad šiai progai turėjo maišelį bulvių traškučių ir žuvies konservų.
Jis sakė Naujųjų metų išvakarėse miegojęs kameroje, kurioje buvo su dviem kitais kaliniais: vienas „staugė ir rėkė“, o kitą A. Navalnas apibūdino kaip neturintį higienos įgūdžių.
A.Navalnas buvo suimtas 2021 m. sausį, kai grįžo iš Vokietijos, kur gydėsi po apnuodijimo, dėl kurio vos nemirė, dėl to jis kaltina Kremlių.
46 metų A. Navalnas iš pradžių buvo nuteistas kalėti pustrečių metų dėl senų kaltinimų sukčiavimu, bet įkalinimo laikas buvo pratęstas iki devynerių metų, kai jis buvo pripažintas kaltas pasisavinęs jo politinėms organizacijoms paaukotus pinigus. Nuo tada, kai buvo sulaikytas, jis bendrauja su visuomene ir siunčia žinutes per savo teisininkų komandą.
Ukrainos slaptoji tarnyba SBU
Kyjivas, liepos 29 d. (dpa-ELTA). Ukrainos žvalgybos tarnybos teigia, kad mirtina ataka prieš karo belaisvių kalėjimą Rytų Ukrainoje buvo tikslinis Rusijos pajėgų sprogdinimas.
„Sprogimai įvyko naujai pastatytame pastate, specialiai paruoštame „Azovstal” kaliniams“, – penktadienį sakoma Ukrainos pranešime. „Azovstal” yra plieno gamykla Mariupolyje, kurioje Ukrainos kariai buvo įsitvirtinę prieš patekdami į Rusijos nelaisvę.
Ukrainos žvalgyba apkaltino Rusijos samdinių grupuotę „Wagner“ surengus incidentą, kad prieš artėjantį patikrinimą būtų sunaikinti įrodymai apie grobstymą vykstant statyboms. Rusijos gynybos ministerija Maskvoje teigė nieko apie tai nežinanti.
A. Navalnas iš kolonijos Pokrove perkeltas į nežinomą vietą. EPA-ELTA nuotr.
Maskva, birželio 14 d. (ELTA). Kalinamas Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas buvo perkeltas iš pataisos kolonijos Pokrove, tačiau kur jis išvežtas – nežinoma, pranešė jo bendražygis Leonidas Volkovas, kuriuo remiasi agentūra „Reuters“.
„Kur šiuo metu Aleksejus ir į kurią koloniją jis vežamas – nežinome“, – tinkle „Telegram“ parašė L. Volkovas.
Bene ryškiausiu Rusijos opozicijos veikėju laikomas A. Navalnas 2021 m. vasarį pagal senus kaltinimus buvo nuteistas dvejų su puse metų laisvės atėmimo bausme. Jis prieš teismą stojo netrukus po to, kai grįžo į Rusiją iš Vokietijos, kur gydėsi po apnuodijimo nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“. Dėl šios atakos jis kaltina Kremlių.
Kovo 24 d. A. Navalnas buvo nuteistas kalėti dar devynerius metus, šįkart – pagal naujus kaltinimus turto grobstymu ir nepagarba teismui. Tada teisėja nurodė perkelti opozicionierių į griežto režimo kalėjimą.
A. Navalnas teigia, kad visi jam pareikšti kaltinimai yra pramanyti.
Iki šiol jis buvo kalinamas pataisos kolonijoje Pokrove, už 119 kilometrų į rytus nuo Maskvos.
Kai A. Navalnas buvo sulaikytas, jo politinės organizacijos Rusijoje buvo pripažintos ekstremistinėmis, o daugelis jo bendražygių pasitraukė iš šalies.
A. Navalnas prieš dvi savaites pranešė, kad jam buvo iškelta dar viena baudžiamoji byla. Dabar jis kaltinamas sukūręs ekstremistinę organizaciją ir kurstęs neapykantą prieš Rusijos valdžios institucijas. Jei būtų nuteistas, A. Navalnas galimai liktų kalėjime papildomus 15 metų.
Michailas Saakašvilis. EPA-ELTA nuotr.
Tbilisis, gegužės 12 d. (ELTA). Buvęs Sakartvelo prezidentas Michailas Saakašvilis buvo perkeltas iš kalėjimo Rustavyje į kliniką Tbilisyje, kur ketinama patikrinti jo sveikatos būklę ir prireikus gydyti.
Tai ketvirtadienį pranešė televizijos kanalas „Rustavi 2“.
M. Saakašvilis į ligoninę buvo atgabentas ketvirtadienio rytą. Policija atitvėrė klinikos teritoriją, prie pastato budi penitenciarinės tarnybos automobiliai.
Kaip pranešama, Vieningojo nacionalinio judėjimo nariai vėl pareikalavo išleisti M. Saakašvilį gydytis į užsienį.
Anksčiau Sakartvelo prezidentė Salomė Zurabišvili pareiškė neketinanti suteikti malonės M. Saakašviliui, kad dar labiau nesupriešintų visuomenės.
Sakartvelo eksprezidentas ir Ukrainos pilietis M. Saakašvilis laikomas kalėjime nuo to laiko, kai 2021 metų spalį slapta grįžo į tėvynę vietos valdžios rinkimų išvakarėse.
M. Saakašvilis buvo paskelbęs 50 dienų trukusį bado streiką, teigdamas, kad jis kalinamas dėl politinių priežasčių.
Eksprezidento advokatai tvirtina, kad dėl badavimo ir netinkamos priežiūros M. Saakašvilis sunkiai susirgo ir jį būtina gydyti užsienyje.
„Amnesty International“ Sakartvelo vyriausybės elgesį su M. Saakašviliu pavadino „ne tik atrankiniu teisingumu, bet ir akivaizdžiu politiniu kerštu“.
J. Assange‘as kalėjime susituokė su savo mylimąja S. Morris. EPA-ELTA nuotr.
Londonas, kovo 24 d. (AFP-ELTA). „Wikileaks“ įkūrėjas Julianas Assange‘as trečiadienį griežtojo režimo Belmaršo kalėjime Londono pietuose susituokė su savo sužadėtine Stella Moris.
Jų santuoką čia patvirtino civilinės metrikacijos skyriaus darbuotojas, pranešė rėmėjų grupė „Don”t Extradite Assange“.
Be jaunavedžių poros ceremonijoje Belmarše dalyvavo du liudininkai ir du apsaugos pareigūnai. Svečiai iš karto po to turėjo palikti kalėjimą.
„Aš myliu Julianą iš visos širdies… Jis nuostabus, jis turėtų būti laisvėje, – sakė S. Moris po ceremonijos, kai su ašaromis akyse prie kalėjimo pjaustė vestuvių tortą. – Esu labai laiminga, esu labai liūdna“.
Nuotaka per vestuves vilkėjo britų dizainerės Vivienne Westwood kurtą suknelę. Poros sūnūs dėvėjo kiltus, kaip užuominą į škotiškas tėvo šaknis. Abu vaikai gimė, kai J. Assange‘as gyveno Ekvadoro ambasadoje Londone. V. Westwood, ilgametė „Wikileaks“ įkūrėjo rėmėja, ir J. Assange‘ui pasiuvo kiltą.
50-metis J. Assange‘as daugiau kaip pustrečių metų sėdi Belmaršo kalėjime. Jis 2019 metų balandį buvo suimtas Didžiojoje Britanijoje, kai prieš tai septynerius metus gyveno Ekvadoro ambasadoje Londone. JAV kaltina jį šnipinėjimu ir reikalauja jį išduoti.
K. Assange‘as savo įkurtoje platformoje paviešino slaptus dokumentus apie karus Irake ir Afganistane. Juose buvo informacijos apie JAV misijas šiose šalyse, be kita ko, apie civilių žudymą ir kalinių kankinimą. J. Assange‘as ir jo rėmėjai baudžiamąjį persekiojimą kritikuoja kaip politiškai motyvuotą.
Didžiosios Britanijos aukščiausiasis teismas praėjusią savaitę atsisakė svarstyti J. Assange‘o prašymą neišduoti jo JAV. Kalinamojo advokatai gali vėl pateikti apeliaciją. Priešingu atveju dėl išdavimo spręs britų vidaus reikalų sekretorė Priti Patel.
Irano žvalgybos ženklas
Teheranas, sausio 25 d. (AFP-ELTA). Irano teismas nuteisė prancūzą aštuonerius metus kalėti dėl kaltinimų šnipinėjimu, antradienį pranešė jo šeima ir Paryžiuje gyvenantis advokatas. Jo teigimu, Teheranas naudojasi juo kaip „įkaitu“ derybose su Vakarais.
36 metų Benjaminas Briere yra vienintelis šiuo metu Irane laikomas sulaikytasis iš Vakarų, neturintis ir Irano paso. Jam taip pat skirta papildoma aštuonių mėnesių bausmė už propagandą prieš Irano islamo sistemą, sakoma jo advokato Philippe Valent pranešime.
B. Briere’as, laikomas Vakilabado kalėjime rytiniame Mešhedo mieste, buvo suimtas 2020 metų gegužę, kai nusifotografavo nacionaliniame parke su pramoginiu dronu, šiuo metu jis yra paskelbęs bado streiką. „Šis nuosprendis yra grynai politinio proceso rezultatas (…) neturintis jokio pagrindo“, – sakė Ph. Valent’as. Ketvirtadienį prasidėjusį teismo procesą pavadinęs „maskaradu“, jis pridūrė, kad B. Briere’as „neturėjo teisingo teismo proceso su nešališkais teisėjais“, ir pabrėžė, kad jam nebuvo leista susipažinti su visu jam pareikštu kaltinimu.
Prancūzijos užsienio reikalų ministerija nuosprendį pavadino „nepriimtinu“ ir salė, kad B. Briere’as yra „turistas“.
Jis yra vienas iš daugiau nei tuzino Vakarų piliečių, laikomų Irane ir aktyvistų apibūdinamų kaip įkaitai. Aktyvistų teigimu, jie yra nekalti ir nepadarė jokių nusikaltimų, sulaikyti visagalės Revoliucinės gvardijos įsakymu siekiant išgauti Vakarų nuolaidų. Nuosprendis B. Briere’ui paskelbtas Iranui ir galingosioms pasaulio valstybėms siekiant per derybas Vienoje atgaivinti 2015 metų susitarimą dėl Irano branduolinės programos. Tarp sulaikytų užsieniečių yra visų trijų derybose dalyvaujančių Europos valstybių – Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir Vokietijos – piliečių.
„Netoleruotina, kad Benjaminas Briere’as yra laikomas derybų įkaitu, Prancūzijos piliečiu, kurį režimas savavališkai sulaikė vien tam, kad panaudotų kaip valiutą mainuose“, – pridūrė Ph. Valent’as.
B. Briere’o sesuo Blandine naujienų agentūrai AFP sakė, kad jos brolis yra „politinis įkaitas“, o jo teismas – „teisingumo parodija“. „Tai politinis teismo procesas ir jis naudingas Iranui, kuris siunčia žinią Prancūzijos vyriausybei“, – sakė ji.
Ph. Valent’o teigimu, B. Briere’as „vis labiau silpsta“ dėl bado streiko, kurį pradėjo per Kalėdas, protestuodamas dėl pažangos stokos jo byloje.
Neviltis kalėjimo kameroje
Britas Anoosheh Ashoori, laikomas Irane pastaruosius ketverius su puse metų, savaitgalį taip pat pradėjo bado streiką, o austras Kamranas Ghaderi, laikomas ilgiau nei šešerius metus, atsisako maisto nuo pirmadienio, teigia jų šeimos. Jų veiksmus paskatino bado streikas, kurį Vienoje pradėjo Barry Rosenas, buvęs JAV diplomatas ir 444 dienas trukusios JAV ambasados Teherane apgulties 1979–1981 m. veteranas, kad atkreiptų dėmesį į sulaikytųjų padėtį. Sekmadienį jis baigė bado streiką, kad išvengtų tolesnės žalos savo sveikatai.
Irane taip pat kalinama prancūzų ir iraniečių akademikė Fariba Adelkhah, sulaikyta 2019 metų birželį ir 2020 metų gegužę nuteista kalėti penkerius metus dėl nacionalinio saugumo kaltinimų. 2020 m. spalį jai buvo skirtas namų areštas, tačiau netikėtai šį mėnesį Iranas vėl ją įkalino sakydamas, kad ji pažeidė namų arešto taisykles. F. Adelkhah buvo suimta kartu su savo kolega ir partneriu prancūzu Roland’u Marchalu, kuris buvo paleistas 2020 m. kovą per apsikeitimą kaliniais, kai Prancūzija paleido Irano inžinierių Jallalą Rohollahnejadą.
Iranas tvirtina, kad visi sulaikyti užsieniečiai teisiami pagal vidaus įstatymus, bet ne kartą sakė esąs pasirengęs apsikeisti kaliniais.
Teisiamas buvęs gruzijos lyderis M. Saakašvilis. EPA-ELTA nuotr.Protestuoja M. Saakašvilio šalininkai. EPA – ELTA nuotr.
Tbilisis, lapkričio 29 d. (AFP-ELTA). Įkalintas Sakartvelo opozicijos lyderis ir buvęs prezidentas Michailas Saakašvilis pirmadienį, prasidėjus jo teismui dėl piktnaudžiavimo tarnyba, pasmerkė savo „politiškai motyvuotą“ baudžiamąjį persekiojimą ir netinkamą elgesį kalėjime.
Tai buvo pirmas jo pasirodymas viešumoje nuo spalio 1 d., kai jis buvo suimtas netrukus po to, kai grįžo iš tremties. M. Saakašvilis, buvęs Sakartvelo prezidentas 2004–2013 m., 50 dienų atsisakė maisto, protestuodamas prieš baudžiamąjį persekiojimą.
„Visi žino, kad neturiu sėdėti kalėjime, nes visi man pateikti kaltinimai yra išgalvoti ir politiškai motyvuoti“, – sakė M. Saakašvilis, kreipdamasis į teisėjus iš stiklinio aptvaro Tbilisio miesto teisme.
Vienu metu teismo salėje sakydamas savo emocingą kalbą jis perėjo į anglų kalbą, kad padarytų pareiškimą „Sakartvelo tarptautiniams partneriams“. „Buvau kankinamas, su manimi buvo elgiamasi nežmoniškai, buvau mušamas ir žeminamas“, – sakė M. Saakašvilis.
Per bado streiką jis neteko apie 20 kilogramų, 53 metų M. Saakašvilis pirmadienį atrodė išblyškęs.
Jis taip pat pripažino, kad per devynerius valdymo metus padarė „daugiau nei pakankamai klaidų“. „Labai apgailestauju dėl daugybės klaidų, visų pirma, dėl to, kad mums nepavyko sukurti nepriklausomos teismų sistemos. Atsiprašau visų, kurie dėl to nukentėjo”, – sakė jis.
Daugiau nei tūkstantis M. Saakašvilio šalininkų susirinko prie teismo sostinėje, jie mojavo Sakartvelo ir Europos Sąjungos vėliavomis bei skandavo jo vardą. Policija suėmė kelias dešimtis demonstrantų, kai jie blokavo eismą gretimoje gatvėje, pranešė opoziciją palaikanti „Mtvari“ televizija.
M. Saakašvilis nutraukė bado streiką, kai lapkričio 20 d. buvo perkeltas į karo ligoninę, gydytojams perspėjus, kad jis netrukus gali mirti. Iš pradžių Sakartvelo valdžia uždraudė jam dalyvauti teismo procese, bet vėliau pakeitė sprendimą, JAV valstybės departamentui pareikalavus gerbti jo teisę į teisingą bylos nagrinėjimą.
2018 m. M. Saakašvilis už akių buvo nuteistas kalėti šešerius metus dėl dviejų kaltinimų piktnaudžiavimu tarnyba, dėl panašių kaltinimų jam gresia dar du teismai.
Pirmadienio teismo procesas susijęs su tariamu M. Saakašvilio vaidmeniu policijai žiauriai susidorojus su opozicijos protestu 2007 metais.
Buvo pranešama, kad protestą surengė Kremliaus remiamas oligarchas, siekdamas sužlugdyti Sakartvelo siekį įstoti į NATO. Tuo metu M. Saakašvilis pripažino, kad policija prieš protestuotojus panaudojo perteklinę jėgą, atsistatydino ir surengė pirmalaikius prezidento rinkimus, kuriuos vėliau laimėjo.
Pirmadienį teisėjams jis sakė „niekam nedavęs nurodymų“ vykdyti policijos operaciją.
„Politinis kerštas“
Jo advokatas Dito Sadzaglišvilis naujienų agentūrai AFP sakė, kad M. Saakašvilis „neatliko jokio vaidmens duodant įsakymus ir planuojant policijos operaciją“. „Prokurorai nepateikė jokių M. Saakašvilio neteisėtų veiksmų įrodymų“, – sakė jis.
Praėjusią savaitę M. Saakašvilis feisbuke pareiškė manantis, kad tikimybė jam šiame teisme sulaukti teisingumo lygi „nuliui“. Tarptautinė kankinimų aukų reabilitacijos taryba pasmerkė elgesį su M. Saakašviliu kalėjime, o Sakartvelo teisių grupės teigė, kad „sulaikytas jis patyrė psichologinį kankinimą“. „Amnesty International“ elgesį su M. Saakašviliu pavadino „ne tik atrankiniu teisingumu, bet ir akivaizdžiu politiniu kerštu“.
Kalbėdamas teisme M. Saakašvilis taip pat padėkojo kartvelams už jų „paramą ir solidarumą“ bei paragino „taikiai mobilizuotis“, kad būtų padarytas galas oligarcho Bidzinos Ivanišvilio partijos „Sakartvelo svajonė“ valdymui.
Manoma, kad turtingiausias Sakartvelo žmogus B. Ivanišvilis trauko virvutes šalyje, nors oficialiai nevaidina jokio politinio vaidmens. M. Saakašvilio suėmimas paaštrino politinę krizę, kilusią po praėjusių metų parlamento rinkimų, kuriuos opozicija pasmerkė kaip nesąžiningus. Tai taip pat paskatino didžiausius per dešimtmetį antivyriausybinius protestus. Ministras pirmininkas Iraklis Garibašvilis neseniai sukėlė pasipiktinimą, pasakęs, kad vyriausybė buvo priversta suimti M. Saakašvilį, nes jis atsisako trauktis iš politikos.
Tūkstančiai žmonių Sakartvele reiškė paramą M. Saakašviliui. EPA-ELTA nuotr.
Tbilisis, lapkričio 18 d. (TASS-ELTA). Kalėjimo ligoninės, kurioje yra buvęs Sakartvelo prezidentas Michailas Saakašvilis, gydytojai jam nualpus perkėlė jį į reanimacijos skyrių. Tai ketvirtadienį žurnalistams sakė buvusio Sakartvelo lyderio advokatas Nika Gvaramija.
„Šiuo metu jis (Saakašvilis) yra reanimacijoje. Visi gydytojai vietoje ir daro, ką gali. Be padėkos žodžių, nieko negaliu jiems pasakyti. Jie išvežė žmogų, kuris buvo tokioje (blogoje) būsenoje“, – sakė N. Gvaramija, kalėjimo ligoninėje aplankęs M. Saakašvilį.
Ketvirtadienio vakarą per susitikimą su advokatais M. Saakašvilis pargriuvo ir prarado sąmonę. Vėliau kalėjimo ligoninės gydytojas žurnalistams pranešė, kad buvusio prezidento būklė stabilizavosi, visi gyvybiniai požymiai dabar normos ribose.
Pastaruoju metu Ukrainoje gyvenęs ir šios šalies pilietybę turintis M. Saakašvilis spalio 1-ąją buvo sulaikytas Sakartvele, kai grįžo prieš pat pirmąjį savivaldos rinkimų ratą. Buvęs prezidentas iš pradžių buvo kalėjime Rustavio mieste, ten paskelbė bado streiką, nes laiko save politiniu kaliniu. Politikas, baiminantis dėl jo sveikatos, lapkričio 8 dieną buvo perkeltas į kalėjimo ligoninę. Pats M. Saakašvilis ir jo advokatai buvo kategoriškai prieš tai. Lapkričio 11 dieną M. Saakašvilis paskelbė, kad baigs bado akciją, jei bus perkeltas į privačią kliniką reabilitacijai.
M. Saakašvilis išvyko iš Sakartvelo 2013 metais, po to šalyje jam buvo iškeltos keturios baudžiamosios bylos, pagal dvi iš jų politikui už akių skirta trejų ir šešerių metų laisvės atėmimo bausmė. Spalio 20 dieną jam buvo pareikšti kaltinimai dėl neteisėto Sakartvelo sienos kirtimo. Už tai eksprezidentui gresia laisvės atėmimas iki penkerių metų.
Šis buvusio Gruzijos prezidento, Nacionalinės reformų tarybos vykdomojo komiteto vadovo Michailo Saakašvilio kreipimasis buvo paviešintas vakar vakare jo Facebook puslapyje.
„Rašau jums iš vienutės užmiesčio kalėjime netoli Tbilisio oro uosto 32-ąją bado streiko dieną. Numečiau beveik 20 kg. Laikau save asmeniniu Putino kaliniu, nes jis daug kartų apie mane kalbėjo per daugelį metų; davė Gruzijos valdžiai, didžiausiam privačiam Rusijos „Gazprom“ akcininkui Ivanišviliui, viešus nurodymus pradėti prieš mane baudžiamąją bylą ir priimti nuosprendžius.
Su šiais nuosprendžiais susipažino Liudmila Denisova, kuri mane aplankė kalėjime ir pavadino juos „nerimtais“, o Gruzijos oligarchinės valdžios požiūrį į mane – „kankinimu“. Man buvo atimta teisė skambinti jau 32 dienas nuo sulaikymo momento. Man atimta galimybė atvykti į teismą ir net nepasakoma, kada tai bus galima. Jie mirtinai bijo bet kokių mano viešų žodžių. Taip pat atsisako vykdyti skubią jų pačių sukurto gydytojų konsiliumo rekomendaciją – perkelti mane į daugiaprofilinę ligoninę.
Ko gero, pagrindinis jūsų klausimas – kodėl aš išvykau į Gruziją? Aš laikiau, kad mano tėvynė galutinai atsidūrė Maskvos įtakoje. Reformos, kurias vykdžiau savo laiku, tapo niekais. Šiandien Gruzijoje vyko vietos rinkimai, kuriuos, skirtingai nei Ukrainoje, valdžia visada lengvai laimėdavo. Tačiau po mano pasirodymo net kalėjime situacija kardinaliai pasikeitė. Visame. Didžiuosiuose miestuose į antrąjį turą pateko Jungtinio nacionalinioinio judėjimo kandidatai. Ir tuo metu beveik visur pirmavo. Po mano arešto didžiausias protesto mitingas įvyko Tbilisyje.
O dabar, po antrojo turo šiurkščių falsifikacijų, kurios aiškiai užfiksuotos ESBO ir Europos Parlamento stebėtojų išvadose, skleidžiasi precedento neturintis platus masinių protestų frontas, apimantis visas opozicijos jėgas; Gruzijos istorijoje dar nebuvo tokios opozicijos vienybės!
Michailas Saakašvilis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Ir aš didžiuojuosi, kad suvaidinau vaidmenį šioje provakarietiškoje sąjungoje. Tuo pačiu metu aš išlieku lojaliu ir patriotišku Ukrainos piliečiu. Didžiuojuosi, kad prezidentas Zelenskis grąžino mano pasą. Esu jums labai dėkingas už daugybę revoliucinių įstatymų, kuriuos jūs
palaikėte; įskaitant parengtus su mūsų kukliu dalyvavimu. Esu dėkingas įvairių frakcijų nariams, kurie parodė solidarumą.
8 savo gyvenimo metus gyvenau Ukrainoje. Turiu namą ir šeimą Kijeve ir esu labai dėkingas už Prezidento pareiškimą, kad Ukraina nepaliks savo piliečio.
Gruzija neturi labiau mylimos tautos ir ištikimesnės sąjungininkės nei Ukraina; ir aš padarysiu viską, kad nebūtų nesantaikos ir sustiprinčiau šiuos santykius.”
Kremlius niekada neatleido buvusiam Sakartvelo prezidentui Michailui Saakašviliui už 2003 m. „Rožių revoliuciją“, kurios metu iš valdžios buvo pašalintas geras Kremliaus draugas Eduardas Ševardnadzė, už pasipriešinimą Rusijos kariuomenei atplėšiant iš Sakartvelo Pietų Osetiją ir Abchaziją ir jau žygiuojant į Tbilisį.
Niekada nepamiršiu tų įvykių, kaip juos mačiau stebėdamas pasaulio žinias Seime. Rusijos kariuomenė įsiveržė į Sakartvelą 2008 m. rugpjūčio 10 d. Netrukus pasaulyje kilo protesto mitingai. Profesorius Vytautas Lansbergis pakvietė visus, kas gali, susirinkti į protesto mitingą prie Seimo. Aš kaip tik tuo metu budėjau Seime prie žinių srauto. Ir staiga – puiki žinia: JAV šeštojo laivyno flagmanas kirto Bosforo sąsiaurį ir pasuko Sakartvelo link (kaip vėliau paaiškėjo, jis buvo ginkluotas sparnuotomis raketomis).
Staigiai atspausdinau žinią, nulėkiau į mitingą ir perdaviau ją V. Landsbergiui. Perskaitęs ją, pagarsino mitingo dalyviams. Ne viskas prarasta, nudžiugino jis visus. Kažkas tą momentą nufotografavo.
Priešrinkiminis kalėjimų skandalas
Šiuo metu M. Saakašvilis, savo noru sugrįžęs į Tėvynę, sėdi kalėjime ir laukia teismo. Neigdamas jam metamus kaltinimus, laikydamas juos sufabrikuotais, jis paskelbė bado streiką. 2012 metų spalio 1 d. Sakartvele įvyko Parlamento rinkimai, kuriuos laimėjo prorusiška partija, valdanti ir dabar.
Michailas Saakašvilis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
2012 m. rugsėjo 18 dieną Sakartvele buvo paskleista informacija apie kalinių smurtą viename iš įkalinimo įstaigų. Opoziciniai televizijos kanalai transliavo kadrus, kuriuose matyti, kaip nuteistieji mušami ir prievartaujami. Sakartvelo vidaus reikalų ministerija patvirtino, kad keli žmonės buvo sulaikyti už patyčias iš kalinių. Kilus skandalui, atsistatydino Respublikos bausmių vykdymo ministras.
Tai, kad Sakartvele tuo metu vyko paskutinis rinkimų kampanijos etapas, itin užaštrino įsiplieskusį skandalą. Konfrontacija tarp valdžios, kurią atstovavo M. Saakašvilio partija „Vieningas nacionalinis judėjimas“ (VNJ)” ir opozicijos, kuriai pirmiausia atstovavo opozicinio milijardieriaus Bidzinos Ivanišvilio vadovaujama koalicija „Sakartvelo svajonė“ įgavo gana atšiaurias formas.
Kalėjimo skandalas iškart tapo rinkimų kampanijos dalimi
Opozicijos šalininkai dalyvavo protestuose prieš kankinimus kalėjimuose. „Sakartvelo svajonė“ paskelbė“, kad dėl šio incidento kaltas prezidentas M. Saakašvilis, „sukūręs represinę sistemą“. Tos pačios dienos, rugsėjo 18-osios, vakarą opoziciniai televizijos kanalai transliavo išplėstinę įrašo versiją. Šie kadrai parodė, kaip kaliniai buvo smarkiai mušami ir prievartaujami lazdomis.
Vaizdo įrašą rodė „Channel 9“ (šį kanalą sukūrė „Sakartvelo svajonės“ lyderis milijardierius Bidzina Ivanišvilis, kanalo bendrasavininkė – verslininko žmona), taip pat opozicinis „Maestro“ televizijos kanalas. Tuo pat metu televizijos kanalai tvirtino, kad įrašą gavo iš buvusio Gldanio kalėjimo darbuotojo Vladimiro Bedukadzės.
Bedukadzė pasirodė 9 kanalo eteryje (susisiekęs su žurnalistais per „Skype“). Jis pareiškė, kad kalinių kankinimai buvo vykdomi Vidaus reikalų ministerijos vadovo nurodymu, o Bausmių vykdymo ministerijos vadovė neva žinojo apie tai, kas vyksta. Buvęs kalėjimo prižiūrėtojas taip pat sakė, kad minėtus kadrus perdavė ES atstovams Briuselyje.
Valdžia savo ruožtu teigė, kad skandalą surengė vienas iš „Sakartvelo svajonės“ šalininkų. Pasak Vidaus reikalų ministerijos, vienas kalinys papirko sargybinius, kad šie sumuštų kitus kalinius ir tai nufilmuotų (kad opozicija ateityje galėtų panaudoti šiuos įrašus kaip kompromituojančius įrodymus prieš valdžią).
Visgi rugsėjo 18 dieną buvo paskelbtas oficialus pranešimas, kad du pataisos įstaigos darbuotojai yra sulaikyti dėl kaltinimų „nežmonišku elgesiu su kaliniais“. Trečias, buvęs kalėjimo pareigūnas Vladimiras Bedukadzė, kuris buvo atleistas 2012 metų gegužę, įtrauktas į ieškomų asmenų sąrašą, nes tuo metu jau gyveno Belgijoje.
Po devynerių metų išžaginimo su vanta detektyvas, panašu, išnarpliotas
2012-ųjų vasarą buvo išplatinta ir vaizdo medžiaga, kurioje esą buvo vaizduojamas kalinio išžaginimas. Ši medžiaga tada suvaidino lemtingą vaidmenį tuomet valdančiai partijai VNJ ir prezidentui M.Saakašviliui. Nepaisant pakartotinių bandymų įrodyti, kad ši filmuota medžiaga yra išgalvota, Sakartvelo žmonės vis dar tiki, kad visa tai iš tikrųjų įvyko.
Tūkstančiai žmonių Sakartvele reikalauja paleisti M. Saakašvilį
Grupė žurnalistų – tyrėjų surado pagrindinį šio spektaklio aktorių – tuometinį kalinį Gia Kazarišvilį. Jis viską papasakojo. Kazarišvilis aprašė, kaip jis atliko išžaginamojo vaidmenį vaizdo įraše, kurį režisavo tuometis pataisos įstaigos pareigūnas V. Bedukadzė. Reikalas liečia tik epizodą su vanta (šluotele), kuris štai jau 9 metai yra pagrindinis valdančios „Sakartvelo svajonės” politinių pareiškimų simbolis.
„Jie nuleido mano sportines kelnes, nenuėmę apatinių, padėjo man tarp kojų vantą (matyt, jos kotą) ir nufotografavo“, – pasakoja kalinys. Pažymėtina, kad filmavimas buvo atliktas kameros Nr.5 fone, nes tuomet valdančiosios VNJ partijos rinkiminis numeris buvo 5.
Gia Kazarišvilis davė interviu „Chronicle Plus“ redaktoriui Eliso Kiladzei. Pasak Kiladzės, iš tikrųjų 5 kamera neegzistuoja, ir kalinys tai patvirtino.
„Visi įtarėme, kad Vladimiro Bedukadzės pasiūlyta išžaginimo su šluota scena, kuri iš tikrųjų 2012 metais pakeitė politinį kraštovaizdį ir atnešė į valdžią „Sakartvelo svajonę“, buvo surežisuota, tačiau neturėjome dokumentinių įrodymų. Jis (Kazarišvilis) pasakė, kad ši scena buvo surežisuota, Vladimiras Bedukadzė nufilmavo kelis dublius, kad scena su vanta būtų pakankamai įspūdinga, po to pasirinko geriausią variantą ir pasiūlė tai kaip kankinimo ir nežmoniško elgesio pavyzdį. 5-tos kameros nėra, jis buvo penkioliktoje kameroje, ir tai taip pat buvo Bedukadzės inscenizacijos ir Rusijos specialiosios operacijos dalis. Iš tiesų išprievartavimo su vanta nebuvo “, – sakė Eliso Kiladze.
Šiuo metu Sakartvele vyksta vietos valdžios rinkimų antrasis ratas, temdomas įtampos dėl opozicijos lyderio eksprezidento M.Saakašvilio kalinimo. Kokį vaidmenį šalies politiniame gyvenime suvaidins detektyvinė kalėjimo istorija naujoje šviesoje, ar prisidės ji prie reikalavimų paleisti M. Saakašvilį į laisvę, tikiuosi, greitai pamatysime. Kažin, ar sakartveliečiams priimtini tokie Kremliaus ir jo agentūros Sakartvele sukurti „kompromatai” prieš nepageidaujamus politikus.
Vietnamas
Hanojus, spalio 28 d. (dpa-ELTA). Vietnamo pietinės Mekongo deltos provincijos teismas ketvirtadienį įkalino penkis nepriklausomus žurnalistus, tarp jų ir vieną žinomą rašytoją, už „antivalstybinę propagandą“.
Kanto miesto Thoi Lai rajono liaudies teismas po tris dienas trukusio teismo proceso nuteisė Truong Chau Huu Danh kalėti ketverius su puse metų. Kitiems keturiems grupės nariams skirta nuo dvejų iki trejų metų laisvės atėmimo bausmė.
Išėjus iš kalėjimo visiems penkiems bus uždrausta trejus metus dirbti žurnalistinį darbą.
Danh, anksčiau dirbęs keliuose vietos laikraščiuose ir tapęs žinomas dėl savo pranešimų socialiniame tinkle „Facebook“ apie demaskavimus, 2019 metų rugpjūtį įkūrė „Švaraus laikraščio“ grupę, kurioje skelbė vaizdo įrašus, kritikuojančius vietos valdžią.
Teismas nurodė, kad grupė socialiniuose tinkluose „Facebook“ ir „YouTube“ skelbė straipsnius, vaizdo įrašus ir informaciją, kurioje „pateikiama nepatikrinta, netiksli, neigiama ir vienpusiška“ informacija, nukreipta prieš vietos valdžią.
Vietnamo komunistinis režimas nuolat sulaiko socialinės žiniasklaidos vartotojus už „antivalstybinio“ turinio skelbimą.
Zagrebas, spalio 25 d. (dpa-ELTA). Buvęs Kroatijos ministras pirmininkas Ivo Sanaderis dėl korupcijos šešeriems metams sės į kalėjimą. Aukščiausiasis teismas Zagrebe pirmadienį patvirtino atitinkamą pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Teismo duomenimis, įrodyta, kad, I. Sanaderis, parduodant Kroatijos mineralinės naftos įmonę INA vengrų kompanijai MOL, iš jos generalinio direktoriaus Zsolto Hernadžio priėmė 5 mln. eurų kyšį. Pradžioje buvo sutarta net dėl 10 mln. eurų sumos.
Būdamas vyriausybės vadovas, I. Sanaderis darė įtaką, kad MOL 2009 metais perimtų visišką INA kontrolę, kurią turi iki šiol. Ir I. Sanaderis, ir Z. Hernadis, kuris laikomas Vengrijos premjero Viktoro Orbano patikėtiniu, neigė bet kokius neteisėtus veiksmus.
I. Sanaderis nuo 2003 iki 2009 metų buvo Kroatijos premjeras. Nuo 2000 iki 2009-ųjų jis vadovavo konservatyviai Kroatijos demokratinei sąjungai (HDZ), kuri nuo Kroatijos nepriklausomybės 1991-aisiais daugiausiai laiko buvo valdančioji partija ir yra ja ir dabar.
Tūkstančiai žmonių Sakartvele reikalauja paleisti M. Saakašvilį
Tbilisis, spalio 19 d. (AFP-ELTA). Įkalintą buvusį Sakartvelo prezidentą ir opozicijos lyderį Michailą Saakašvilį, kuris jau beveik tris savaites laikosi bado streiko, antradienį apžiūrės gydytojai, pranešė jo advokatas.
M. Saakašvilis paskelbė bado streiką, kai spalio 1 dieną grįžęs iš tremties Ukrainoje buvo įkalintas. 53-ejų metų vyras tvirtina, kad jo areštas buvo politiškai motyvuotas.
Jo gydytojas išreiškė susirūpinimą dėl galimai jo sveikatai padarytos negrįžtamos žalos.
„Antradienį popiet vyriausybės sudaryta medikų taryba ištirs jo sveikatos būklę ir nuspręs, ar jį reikia hospitalizuoti“, – AFP sakė M. Saakašvilio advokatas Dito Sadzaglišvilis.
Sakartvelo teisingumo ministras Rati Bregadzė sakė žurnalistams: „Mūsų vienintelis interesas – kad būtų gerbiamos jo teisės ir kad jo sveikata būtų stabili“.
M. Saakašvilio asmeninis gydytojas Nikolozas Kipšidzė, kuris lankė jį areštinėje, sakė, kad dėl buvusio lyderio esamo „kraujo sutrikimo bado streikas yra ypač pavojingas“.
Pagal Sakartvelo įstatymus medicininę intervenciją be paciento sutikimo leidžiama atlikti tik tuo atveju, „jei asmuo yra be sąmonės ir kyla tiesioginis pavojus jo gyvybei“, – sakė D. Sadzaglišvilis.
Maryja Kalesnikava. EPA-ELTA nuotr.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia, kad Baltarusijos teismo sprendimas opozicijos aktyvistei Maryjai Kalesnikavai skirti 11 metų kalėjimo yra „eilinė teisingumo parodija.“
Baltarusijos prokurorai paprašė skirti 12 metų laisvės atėmimo bausmę M. Kalesnikavai, kuri praėjusiais metais vadovavo protestams prieš prezidento Aliaksandro Lukašenkos režimą, antradienį pranešė jos bendražygiai.
„Eilinė teisingumo parodija. Aš norėčiau pažiūrėti į akis Baltarusijos teisėsaugos sistemos žmonėms – teisėjams ir kitiems pareigūnams – kaip jūs jaučiatės įkalindami visiškai nekaltus žmones, žmones, kurių vienintelis „nusikaltimas” – laisvės siekis“, – Eltai perduotame komentare teigia G. Landsbergis.
„Norėčiau paklausti tų teisėjų, ką jie iš tiesų galvoja – Lukašenka vieną dieną vis tiek žlugs – kaip ir visi kiti diktatoriai, tačiau jūs ir toliau gyvensite savo šalyje bei turėsite atsakyti bendrapiliečiams“, – akcentavo ministras.
ELTA primena, kad Baltarusijos teismas pagrindinei opozicijos veikėjai M. Kalesnikavai, kuri pernai vadovavo masiniams protestams prieš prezidentą Aliaksandrą Lukašenką, skyrė 11 metų laisvės atėmimo bausmę už sukeltą grėsmę nacionaliniam saugumui.
M. Kalesnikavos advokatui Maksimui Znakui skirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė, pranešė buvusio opozicijos kandidato į prezidentus Viktoro Babarykos, kurio kampanijai M. Kalesnikava vadovavo, spaudos tarnyba.
Baltarusijos opozicijos politikas Viktoras Babarika, jo rėmėjų duomenimis, dėl korupcijos nuteistas 14 metų laisvės atėmimo bausme. Jis bausmę turės atlikti griežtojo režimo kalėjime, antradienį pranešė rėmėjai 57-erių opozicionieriaus tviterio paskyroje. Prokuratūra buvusį „Belgazprombank“ vadovą, be kita ko, kaltino ėmus kyšius. V. Babarika kaltinimus neigia.
Opozicionierius pernai prieš prezidento rinkimus buvo laikomas realiausiu diktatoriaus Aliaksandro Lukašenkos varžovu, tačiau buvo suimtas.
V. Babarikos procesas užsienio buvo kritikuojamas kaip politinė inscenizacija, siekiant jį užčiaupti. Jis laikomas vienu iš daugiau kaip 400 Baltarusijos politinių kalinių.
„Aš negaliu prisipažinti dėl nusikaltimų, kurių nepadariau“, – sakė V. Babarika birželio pabaigoje baigiamajame savo žodyje. Prokuratūra prašė dėl tariamo pinigų plovimo, kyšininkavimo ir mokesčių slėpimo skirti jam 15 metų nelaisvės.
V. Babarika buvo sulaikytas su 2020 metų birželio 18 dieną, kai su savo sūnumi Eduardu ėjo į Centrinę rinkimų komisiją, kad perduotų surinktus parašus dėl jo kandidatūros. Jis iš banko pasitraukė gegužę, kad visiškai pasišvęstų politinei kovai. A. Lukašenka tada atvirai ragino tarnybas imtis veiksmų prieš jo varžovus. V. Babarika su kolegomis, anot A. Lukašenkos žinybų, subūrė nusikalstamą grupuotę, kad pasipelnytų. Kartu teisiami asmenys esą pripažino savo kaltę.
Kalėjime ir toliau dienas leidžia ir V. Babarikos sūnus bei jo rinkimų kampanijos vadovė Marija Kolesnikova. V. Babarika ir M. Kolesnikova su nauja partija „Kartu“ norėjo pasukti Baltarusiją proeuropietišku kursu.
Buvęs Prancūzijos prezidentas N. Sarkozy nuteistas laisvės atėmimo bausme. EPA-ELTA nuotr.
Buvusio Prancūzijos prezidento Nicolas Sarkozy bylos prokurorai ketvirtadienį paprašė teismo jam skirti šešis mėnesius nelaisvės už rinkimų kampanijos finansavimo pažeidimus.
Teismo posėdyje Paryžiuje prokurorai pasmerkė N. Sarkozy perrinkimo kampanijos 2012-aisiais finansavimo būdus ir paprašė teismo skirti vienerių metų kalėjimo bausmę, iš kurių šeši mėnesiai būtų atidėti, ir 3 750 eurų baudą.
