KaPo – Estijos slaptoji tarnyba
Talinas, gegužės 31 d. (ELTA). Estijos saugumo policija (KaPo) šeštadienį sulaikė žmogų, įtariamą Rusijos agresijos rėmimu. Tai antradienį pranešė portalas ERR.
Gautomis žiniomis, vidutinio amžiaus vyras, turintis dvigubą – Estijos ir Rusijos – pilietybę, buvo sulaikytas, kai mėgino kirsti sieną Pietų Estijoje.
Pirmadienį Harju apskrities teismas patenkino prokuratūros prašymą ir leido jį suimti.
KaPo savo tviteryje patikslino, kad įtariamasis mėgino išvežti į Rusiją dronų.
„Bandydami perduoti komercinių dronų Rusijos armijai, pateksite į kalėjimą. Dėl tokio plano buvo sulaikytas Estijos ir Rusijos pilietis. Už bet kokį Rusijos agresijos Ukrainoje palaikymą baudžiama pagal Estijos įstatymus, ir mes tai įgyvendinsime“, – rašoma „Twitter“ paskyroje.
Pasak prokurorės Melindos Ülend, už užsienio valstybės agresijos rėmimą Estijoje baudžiama laisvės atėmimu iki penkerių metų.
KaPo – Estijos slaptoji tarnyba
Ne tik Rusijos, bet ir Kinijos žvalgybos tarnybos vis dažniau renkasi savo taikiniu Estijos valstybės institucijas. Tokią išvadą pristato neseniai paskelbta Estijos vidaus saugumo tarnybos (KAPO) metinė ataskaita. Šalia tradicinių temų, tokių kaip Rusijos įtaka, ekstremizmas ir tarptautinis terorizmas, dokumente pateikiamas ir pirmosios Estijos teismą pasiekusios šnipinėjimo Kinijai bylos pavyzdys.
Bylos kaltinamasis – universiteto mokslininkas, vykdęs tyrimus gynybos srityje ir turėjęs leidimą susipažinti su valstybės paslaptimis, kuris per tarpininką palaikė ryšius su Kinijos karine žvalgyba. Bendraudamas su Kinijos pareigūnais estų mokslininkas suteikė jiems vertingos informacijos, susijusios su jo atliekamais tyrimais. Už tai Kinijos karinė žvalgyba sumokėjo jam piniginį atlygį ir finansavo prabangias keliones po Aziją. KAPO vertinimu, ši byla – svarbus perspėjimas visiems mokslininkams, teikiantiems atlygintinas paslaugas Kinijos valstybės institucijoms ir privačioms organizacijoms. Nuo 2017-ųjų visi Kinijos piliečiai, įmonės ir organizacijos yra įpareigoti teikti slaptą pagalbą žvalgybai, todėl grėsmę gali kelti net ir tie partneriai Kinijoje, kurie iš pirmo žvilgsnio neatrodo susiję su žvalgybos ar saugumo tarnybomis.
Kinijos pėdsaką KAPO pastebi ir kibernetinio saugumo srityje. 2020-ųjų viduryje nutekėjus informacijai iš vienos Kinijos duomenų analizės kompanijos paaiškėjo, kad ji rinko duomenis apie įtakingus Estijos politikos, verslo ir visuomenės veikėjus. Tais pačiais metais Estijai tapus Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos nare kibernetines atakas prieš Estijoje esančius taikinius pradėjo vykdyti ir kitos įprastai Estija nesidominčios valstybės, tokios kaip Šiaurės Korėja ar Iranas.
Nepaisant to, didžiausia grėsme Estijos saugumui KAPO ir toliau laiko Rusiją. Valstybei pavojinga Rusijos atstovų veikla fiksuojama ir vykdant kontržvalgybą, ir užtikrinant konstitucinių pagrindų apsaugą. Pirmuoju atveju susiduriama su agresyviais bandymais verbuoti Estijos piliečius šnipinėti Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų, ypač Federalinės saugumo tarnybos (FSB) naudai. Antruoju atveju stebimos Rusijos užsienio reikalų ministerijos koordinuojamų įstaigų vykdomos įtakos operacijos, kuriomis siekiama paveikti visuomenės nuomonę Estijos politikos ir istorinės atminties klausimais. Nors prasidėjusi Covid-19 pandemija apsunkino Rusijos tarnybų veiklą abiejose srityse, KAPO požiūriu, ilgalaikėje perspektyvoje jos ir toliau kels didelę grėsmę Estijos valstybei.
Kinijos žvalgyba
KAPO taip pat pabrėžė ekstremizmo sklaidos ir jaunimo radikalizacijos problemą. Pasinaudodami šiuolaikinėmis technologijomis tarptautiniai ekstremizmo tinklai įtraukia jaunuolius į uždaras socialinių tinklų grupes, kuriose skleidžiama neapykanta, palaikomi smurto veiksmai ir raginama patiems jų imtis. Nors kol kas didžioji dalis jaunimo Estijoje nėra linkusi smurtauti dėl politinių motyvų, ekstremizmo sklaida išlieka potenciali grėsmė.
Panašiai KAPO vertina ir tarptautinių teroristinių organizacijų, ypač radikalių islamistų grėsmę. Šių organizacijų veikla Estijoje labai ribota, tačiau ryšių su Estija turi kai kurie radikalių islamistų kovotojai Irake ir Sirijoje, be to, atskirais atvejais Estija teroristų naudojama kaip tranzito valstybė. KAPO taip pat atkreipė dėmesį į augančią terorizmo finansavimo grėsmę. Pasak ataskaitos, lėšų pritraukti siekiančios teroristinės organizacijos aktyviai naudojasi galimybėmis, kurias teikia „pilkojoje zonoje“ veikiančios prekybos kriptovaliutomis įmonės ir kitos anonimiškumą garantuojančios finansų technologijų kompanijos.
Lietuvos VSD kovo 5-ąją pristatė Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą 2021. Paantraštė skelbia: vertinime – Lietuvos piliečiams aktualūs iššūkiai, apie kuriuos reikia žinoti. Tekstas paskelbtas vsd.lt internetinėje svetainėje. Šia tema portale slaptai.lt jau buvo rašyta, dėmesio šiai ataskaitai skirsime ir ateityje.
Dabar jūsų dėmesiui – Estijos žvalgybos pranešimas „Rusijos milžino kojos išlieka molinės“, kuriame, be kita ko, vertinamas praėjusių metų pabaigoje kilęs karas dėl Kalnų Karabacho. Estijos žvalgyba mano, kad „prieš Rusijos remiamą Armėniją laimėjo Turkijos remiamas Azeraidžanas“. Šią citatą verta įsidėmėti, nes Lietuvoje dėl Kalnų Karabacho vis dar daug dezinformacijos.
Estijos žvalgyba: Rusijos milžino kojos išlieka molinės
Rusija ir toliau bando sustiprinti savo reikšmę tarptautinėje politikoje, siekdama palenkti į savo pusę Afrikos valstybes, skatinti Vakarų valstybių tarpusavio nepasitikėjimą ir daryti įtaką jų vidaus politikai psichologinėmis operacijomis bei kibernetinėmis atakomis. Tačiau susipriešinimas auga ir pačioje Rusijoje, jos režimas vis dažniau imasi masinių represijų, ambicingus kariuomenės modernizacijos planus trikdo tarptautinės sankcijos ir motyvuotų karių trūkumas, o savo artimiausioje interesų sferoje Rusija priversta skaitytis su kitų regioninių galių, pavyzdžiui, Turkijos ir Kinijos, įtaka. Tokias išvadas savo 2020-ųjų viešoje veiklos ataskaitoje pristatė Estijos užsienio žvalgybos tarnyba (EFIS).
Estijos sostinė Talinas. Slaptai.lt nuotr.
Kai kurias Afrikos valstybes naudoja kaip placdarmą prieš Vakarus
Palyginti daug dėmesio ataskaitoje skiriama Rusijos pastangoms sustiprinti savo įtaką Afrikoje. EFIS nuomone, kol kas Rusijos pasiekimai šioje srityje yra labiau viešųjų ryšių negu realios politikos pergalės. Nors Rusija išlaiko nemažas prekybos apimtis su Alžyru ir Egiptu bei siekia nulemti Libijos politinę ateitį, nematyti realių postūmių įgyvendinant 2019 m. skelbtą pažadą per penkis metus padvigubinti prekybos apimtis su Afrika.
Rusijos žvalgybos ženklas. Slaptai.lt nuotr.
Rusija atrodo suinteresuota didelių investicijų nereikalaujančiu paviršutinišku bendradarbiavimu su Afrikos valstybėmis, nes taip užsitikrina jų paramą tarptautinėse organizacijose, visų pirma Jungtinėse Tautose. Todėl Rusijai parankūs tokie oligarchai kaip Jevgenijus Prigožinas, vystantis verslo projektus Centrinės Afrikos Respublikoje ir taip stiprinantis šioje valstybėje prorusišką lobizmą, nuo kurio pats Kremlius gali bet kada atsiriboti.
Kai kurias Afrikos valstybes Rusija naudoja ir kaip placdarmą prieš Vakarų pasaulį nukreiptoms psichologinės įtakos operacijoms. Pavyzdžiui, Malyje fiksuota net keletas organizacijų, platinančių prorusišką informaciją, nukreiptą prieš Prancūziją ir kitas Vakarų valstybes. Tai dalis visame pasaulyje vykdomo Rusijos informacinio-psichologinio poveikio galimiems oponentams. Šioje veikloje dalyvauja visos Rusijos specialiosios tarnybos, taip pat ir karinė žvalgyba GRU, turinti atskirus psichologinės kovos vienetus. Tokie padaliniai nuolat stebi Vakarų valstybių viešąją erdvę ir siekia į ją įterpti Rusijai naudingas žinutes, turinčias skatinti Vakarų vidinį susiskaldymą, užsienyje gyvenančių rusakalbių mobilizaciją ir Rusijai naudingos Vakarų valstybių politikos palaikymą.
Strateginis Rusijos kariuomenės tikslas – pasirengimas plataus masto konfliktui su NATO
Nemažą dalį Rusijos įtakos operacijų užsienyje sudaro kibernetinės erdvės pažeidimai ir manipuliacijos. Kibernetinės atakos leidžia generuoti paveikesnį turinį psichologinės įtakos operacijoms (pavyzdžiui, paviešinant nelegaliai užvaldytus dokumentus), išplėsti šių operacijų pasiekiamą auditoriją, o taip pat kelti žalą pasirinktam priešininkui trikdant informacinių ar sudėtingos įrangos valdymo sistemų veiklą.
Rusijos pasirengimas konfrontacijai su Vakarais neapsiriboja vien psichologinėmis ir kibernetinėmis operacijomis. Strateginis Rusijos kariuomenės tikslas, kaip pabrėžia EFIS, yra būti pasirengus plataus masto kariniam konfliktui su NATO.
Siekiant šio tikslo ne tik dislokuojamos naujos ginkluotės sistemos Europoje, gilinama Rusijos ir Baltarusijos kariuomenių integracija ir vykdomos reguliarios pratybos, bet ir ieškoma naujų kovos metodų. Vienas iš jų – specialūs oro desanto daliniai, kuriuos galima itin greitai dislokuoti kovai „pilkosiose zonose“, kur atviras priešiškumas slepiamas ar nėra pakankamų pajėgų atviram konfliktui.
Iki 2025 m. Rusija turėtų suformuoti keturias tokio tipo desantininkų brigadas (po vieną kiekvienai strateginei krypčiai), kurios pakeistų dabar veikiančius oro desanto dalinius. Tačiau praktiškai įgyvendinti šiuos planus sudėtinga, nes naujo tipo pajėgoms reikia naujos įrangos ir ginkluotės, o jos vystymo projektai stringa iš dalies ir dėl Vakarų įvestų sankcijų. Kita svarbi problema formuojant naujus dalinius yra motyvuotų karių ir karininkų trūkumas, kurį sukelia karinės tarnybos ir karininko profesijos nepopuliarumas visuomenėje.
Rusijos elitas baiminasi Baltarusijos pavyzdžio
Pasak EFIS, Rusijos visuomenėje apskritai auga nepasitenkinimas valdžios struktūromis. Šį procesą ypač stimuliuoja COVID-19 pandemijos atskleisti sveikatos apsaugos sistemos trūkumai bei augantis interneto žiniasklaidos ir socialinių tinklų populiarumas, kurį lydi televizijos reikšmės smukimas. Dėl to prarandantis įtaką režimas vis dažniau lieka priverstas imtis griežtų represijų, skatinančių naujas protesto bangas. Rusijos elito nerimą ir perdėtą reakciją į protesto apraiškas stiprina ir baimė, kad Rusijos visuomenė gali perimti plačios konfrontacijos su valdžia pavyzdį iš Baltarusijos.
Baltarusijoje vėl vyksta masinis opozicijos protestas. EPA – ELTA nuotr.
EFIS požiūriu, po 2020 m. Baltarusijos režimą sukrėtusios masinių protestų bangos tapo aišku, kad Baltarusijos visuomenė nenurims tol, kol nepasitrauks Aleksandras Lukašenka. Tik po jo pasitraukimo įmanomos ekonominės ir socialinės reformos, kurios padėtų pakelti Baltarusijos visuomenės gyvenimo lygį.
Valdžios kaita Baltarusijoje suinteresuota ir Rusija, nes Kremliui būtų naudinga susilpninti Baltarusijos prezidento valdžią ir sukurti kaimyninėje valstybėje keletą politinių centrų, kuriais būtų galima manipuliuoti. Tačiau dėl baimės „užkrėsti“ protesto nuotaikomis savo visuomenę Rusijos valdžia negali leisti, kad A. Lukašenka būtų tiesiogiai nuverstas protestuotojų ir yra priversta bent oficialiai remti perspektyvų netekusį diktatorių.
Propaguotas daugiapoliškumas atsisuka prieš Rusiją
Krizė Baltarusijoje nėra vienintelis atvejis, kai Rusijai sunkiai sekasi spręsti problemas savo pagrindinėje įtakos ir interesų sferoje, vadinamajame „artimajame užsienyje“. Panašią pamoką pateikė Kalnų Karabacho karas, kurį prieš Rusijos remiamą Armėniją laimėjo Turkijos remiamas Azerbaidžanas.
Turkijos vėliava
Nors Rusija suvaidino lemiamą vaidmenį užbaigiant karo veiksmus, sustiprino įtaką Armėnijai ir su taikos palaikymo misija įvedė į Kalnų Karabachą savo karines pajėgas, tuo pat metu jai teko pripažinti išaugusį Turkijos vaidmenį Pietų Kaukaze. Pasak EFIS, tai puikus pavyzdys, kaip Rusijos propaguojama daugiapolė tarptautinė politika atsigręžia prieš ją pačią: daugiapoliškumas suteikia naujas galimybes ir kitoms regioninę įtaką stiprinančioms valstybėms.
Azerbaidžano sostinė Baku. Karinis paradas. Švenčiama pergalė. EPA – ELTA nuotr.
Tokiame kontekste svarbią reikšmę įgyja ir auganti Kinijos galia. EFIS nuomone, Kinijos politiką reikia vertinti atsižvelgiant į jos strateginį tikslą iki 2035 m. tapti galingiausia pasaulio valstybe. Vieningas Vakarų pasaulis yra didžiausia kliūtis šiam tikslui pasiekti, todėl Kinija deda pastangas suskaldyti Vakarus, ypač didinti atskirtį tarp Europos ir JAV. Šioje srityje svarbų vaidmenį vaidina Kinijos psichologinės įtakos operacijos, kurių taktiką ir metodus Kinijos tarnybos dažnai perima iš Rusijos. Šį ir kitą (karinį bei ekonominį) Kinijos ir Rusijos bendradarbiavimą kol kas nulemia bendri tikslai ir pragmatizmas. Požiūriams išsiskyrus, Rusija atsiduria silpnojo partnerio pozicijoje, kaip tai atsitiko jai nepajėgiant apginti Vietnamo ir kompanijos „Rosneft“ interesų Pietų Kinijos jūroje.
EFIS atkreipė dėmesį, kad Kinijos ir Rusijos sąjungai sustiprėjus Vakarų valstybėms galėtų kilti pagunda patraukti Rusiją labiau į savo pusę siūlant jai kokių nors nuolaidų. Kadangi Rusija neslepia ambicijų Baltijos jūros regione, EFIS paragino Estiją griežtai pasisakyti prieš Rusijos viliojimo scenarijus, kurie galėtų kelti grėsmę Estijos saugumui.
KaPo – Estijos slaptoji tarnyba
Atakos prieš Estiją tikimybė išlieka maža, bet Rusija vis dar laikoma didžiausia grėsme Estijos saugumui, be to, būtina daugiau dėmesio skirti Kinijai, nurodoma Estijos užsienio žvalgybos tarnybos metinėje ataskaitoje, skelbia agentūra AP.
„Pagrindinės išorinės grėsmės Estijos saugumui išlieka tokios pačios. Mes susiduriame su ypač didele kaimynės Rusijos grėsme, kurios vadovai agresyviai ir aktyviai priešinasi demokratinei pasaulio tvarkai“, – ataskaitos įžangoje rašė Estijos užsienio žvalgybos tarnybos generalinis direktorius Mikkas Marranas.
„Didžiausia grėsmė Estijos saugumui 2020 metais yra Rusija. Grėsmė nepasikeitė, nes Rusija nepasikeitė“, – per spaudos konferenciją po ataskaitos pristatymo sakė M. Marranas.
Pasak generalinio direktoriaus, Rusijos prezidento Vladimiro Putino režimas vis dar yra valdžioje ir tęsia kovą su demokratine pasaulio tvarka.
Tarnyba nurodo, kad Rusijos karinio puolimo tikimybė lieka maža, tačiau bet kokia konfrontacija tarp Rusijos ir Vakarų galėtų greitai pavirsti „grėsminga situacija“ Estijai, Latvijai ir Lietuvai.
79 puslapių apimties ataskaitoje teigiama, kad Maskvos veiksmai destabilizuoja Baltijos jūros regioną.
Tarnybos teigimu, be Rusijos, kita galima grėsme Baltijos šalių saugumui laikoma Kinija.
„Kinijos užsienio reikalų politika tampa vis aktyvesnė, ir jos vadovai siekia nustatyti pasaulio tvarką, kuri tarnautų jos interesams“, – rašoma ataskaitoje.
KaPo – Estijos slaptoji tarnyba
Buvęs Estijos saugumo policijos (KaPo) darbuotojas Vladimiras Kulikovas, šių metų rugsėjo mėnesį nuteistas penkerius metus kalėti už bendradarbiavimą su Rusijos specialiosiomis tarnybomis, neteko „Erelio kryžiaus ordino“.
Kaip praneša portalas ERR, atitinkamą įsaką KaPo teikimu pasirašė Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid.
„Atimu iš V. Kulikovo pasižymėjimo ženklą – „Erelio kryžiaus ordino sidabrinį kryžių“, kuris jam buvo suteiktas 1998 metų vasario 9 d. Respublikos Prezidento sprendimu“, – sakoma dokumente.
V. Kulikovas buvo suimtas 2019 metų kovo pabaigoje, o kaltinamąjį nuosprendį jam Harju apskrities teismas paskelbė rugsėjo mėnesį. Buvęs KaPo pareigūnas buvo kaltinamas žvalgybine veikla prieš Estijos Respubliką, taip pat Estijai priešiškų ryšių užmezgimu ir palaikymu.
V. Kulikovas, kuris vieną kartą buvo pripažintas KaPo metų darbuotojų, pasitraukė iš tarnybos 2012 metais dėl darbe patirtos traumos, po to jis dirbo dziudo treneriu.
Jam buvo rekomenduota nesilankyti Rusijoje dėl galimo šios šalies specialiųjų tarnybų domėjimosi juo, bet V. Kulikovas vis dėlto nuvyko į Rusiją, kur specialiosios tarnybos ir užmezgė su juo kontaktą.
Apie Estijos kariškį Denisą Metsavą viešojoje erdvėje nerasite daug žinių. Neabejotina tik tai, kad šis rusakalbis beveik du dešimtmečius sėkmingai tarnavo Estijos ginkluotosiose pajėgose.
2012-aisiais metais kaip aukšto rango specialistas net buvo išsiųstas į komandiruotę Afganistane. Sugrįžęs iš Kabulo jis netrukus paskirtas tarnauti į Estijos ginkluotųjų pajėgų štabą. Tai bylojo, kad D.Metsavui suteikta teisė susipažinti su visiškai slaptais Estijos kariuomenės dokumentais.
D.Metsavas – Estijos rusakalbis. Estijoje gimė 1980-aisiais. Užaugo rusiškai kalbančioje šeimoje. Net ir Talino rajonas, kuriame augo, buvo laikomas specifiškai rusišku – ten daugumą sudarė rusų tautybės žmonės. Deniso tėvas – Piotras Volinas, buvęs SSRS kariškis, tarnavęs sovietų pasienio pajėgose. Tad kai D.Metsavas nusprendė tarnauti Estijos ginkluotosiose pajėgose, sėkmingai kopdamas karjeros laiptais, oficiali Estijos valdžia jį karts nuo karto pateikdavo kaip sėkmingos rusakalbių integracijos pavyzdį. Estijos valdžia demonstravo, kad visiškai pasitiki šiuo rusakalbiu.
Tačiau 2018-ųjų vasarą Talino centre D.Metsavas buvo sulaikytas Estijos slaptosios tarnybos. KaPo apkaltino jį dešimt metų slapta bendradarbiavus su Rusijos slaptosiomis tarnybomis – teikus joms tiek viešą, tiek konfidencialią informaciją apie Estijos kariuomenę bei Estijos sąjungininkus iš NATO aljanso. KaPo neapsiriko – D.Metsavas išties maždaug dešimtmetį slapta talkino Rusijos žvalgyboms (kokiai konkrečiai – Denisas nežinojo).
Kodėl D.Metsavas tapo išdaviku? Istorija banali. Net galima pasakyti, kad itin gėdinga. 2007 metais jis viešėjo pas Smolenske gyvenančią tetą. Vieną vakarą patraukė į naktinį klubą, kur susipažino su simpatiška mergina. Po diskotekos linksmybės tęsėsi. Naktį jis praleido merginos lovoje.
Ryte grįžtantį pas tetą Denisą sustabdė du civilius drabužius dėvintys vyriškiai. Jie pranešė vaikinui priežastį, kodėl sulaikomas: jis įtariamas moters išprievartavimu. Jei kaltinimai pasitvirtinas, sės į kalėjimą. Bausmės už seksualiius nusikaltimus Rusijoje – griežtos. Mažų mažiausiai – dešimt metų.
Denisas Metsavas
Kad būtų įtikinamiau, Denisą nuvežė į vieną iš Smolensko policijos skyrių, kur parodė nufilmuotas meilės scenas.
Tad Denisas, remiantis jo paties žodžiais, teturėjo dvi išeitis: mažų mažiausiai dešimtmečiui sėda į Rusijos kalėjimą už tariamą merginos išžaginimą arba specialiam kuratoriui teikia visiškai slaptų žinių apie Estijos ginkluotąsias pajėgas.
D.Metsavas pasimetė, išsigando… Jis sutiko žaisti pagal Rusijos primestas taisykles. Tada Rusijos teisėsauga sutiko jam dovanoti „vienos nakties nuotykį“ – mainais į reguliariai teikiamą slaptą informaciją.
Grįžęs į Estiją jis, deja, nenuėjo į Estijos žvalgybą – neprisipažino dėl lemtingų klaidų, padarytų Smolenske. Kodėl nepanoro prisipažinti KaPo vadovybei, – belieka tik spėlioti. Galbūt bijojo, kad kas nors blogo nenutiktų Rusijoje gyvenančiai tetai ir kitiems artimiesiems, giminaičiams?
Kuratorius iš Rusijos D.Metsavą susirado Taline prabėgus vieneriems metams po nemalonių įvykių Smolenske. D.Metsavas tuo metu jau buvo primiršęs tame Rusijos mieste nutikusį incidentą.
Deja, Rusijos žvalgyba nieko nepamiršo. Taline prie Deniso priėjęs vyriškis paklausė, ar jis prisimena duotus pažadus. D.Metsavas suprato, kad žaidimas prasidėjo. Bet ir tada jis neprisipažino KaPo vadovybei dėl išdavystės. Jis klusniai nuvyko į Sankt Peterburgą, kur pirmą kartą išgirdo kuratoriaus pageidavimus. Sankt Peterburge jam buvo subtiliai priminta, jog giminės, gyvenantys Rusijoje, turės nemalonumų, jei jis nutrauktų bendradarbiavimą su Rusija arba, dar blogiau, taptų dvigubu agentu, padedančiu Estijos, bet ne Rusijos žvalgyboms…
Kai Estija uždraudė savo kariškiams keliauti į Rusiją (draudimas įsigaliojo tuoj po to, kai Rusija okupavo Krymą), į Sankt Peterburgą susitikti su kuratoriumi važiuodavo jo tėvas, kurį, kaip dabar akivaizdu, Rusijos slaptosios tarnybos taip pat buvo užverbavusios (užverbavo be didelio vargo; jis, kaip ir sūnus, Estijos teisėsaugos nuteistas kalėti viename iš Estijos kalėjimų apie šešerius metus).
Estijos žemėlapis
Štai ir visa D.Metsavo istorija. Vyras atlieka 15 metų laisvės atėmimo bausmę. Įdomu tai, kad duodamas interviu žurnalistams jis tvirtino mylįs Estiją: jei ją esą užpultų Rusija, jis stotų Estijos pusėn. Ar tikite šiais D.Metsavo pareiškimais?
Svarbu ir tai, kad 39-erių metų amžiaus vyras sutiko duoti interviu vienam amerikiečių žurnalui, o Estijos žvalgyba neuždraudė išdavikui susitikti su žurnalistais iš Amerikos. Gal Estijos žvalgyba tikisi, jog knyga apie Deniso išdavystę nebus palanki Rusijai – gins Estijos valstybės interesus? Gal KaPo siekia, kad viešai papasakota Deniso istorija taptų pamoka visiems Estijos piliečiams – neikite išdavystės keliu? Gal KaPo mano, kad knygoje bus atskleista svarbių Rusijos žvalgybos paslapčių, kurias Kremlius būtų linkęs nuslėpti?
Labai daug „gal”… Be kita ko, KaPo vadovybė, nedrausdama amerikiečių žurnalistams susitikti su kalėjime sėdinčiu D.Metsavu, turėtų būti tikra, kad tie žiniasklaidos atstovai, siekiantys išskirtinio interviu, nėra sumaniai užsimaskavę Rusijos žvalgai… Tokios versijos atmesti negalima.
Belieka viltis, kad KaPo žino, ką daro – amerikiečių pasakojimas apie D. Metsavo begėdišką elgesį bus objektyvus ir ir sąžiningas.
Didžiosios Britanijos mieste Solsberyje mėgintas nunuodyti dvigubas Rusijos agentas Sergejus Skripalis neturi nieko bendra su šnipų demaskavimu Estijoje. Tai penktadienį pareiškė Estijos Saugumo policijos (KaPo) atstovai, kuriais remiasi portalas ERR.
„S. Skripalis nesusijęs nė su vienu šnipų demaskavimo Estijoje atveju“, – pranešė KaPo pareigūnai, reaguodami į Vokietijos žiniasklaidos publikacijas, kad esą S. Skripalio perduota informacija padėjo jiems susekti šnipinėjimu įtariamus Denisą Metsavą ir jo tėvą.
Vokietijos leidinys „Focus“ penktadienį rašo, jog 2016 metų vasarą lankydamasis Talino mieste S. Skripalis galėjo suteikti Estijos tarnyboms informacijos apie šalyje veikiančius Rusijos šnipus.
Apie tai šių metų gegužę rašė ir Jungtinių Valstijų laikraštis „The New York Times“, kurio duomenimis S. Skripalis po malonės suteikimo 2010 metais buvo susitikęs su kelių Europos šalių, taip pat ir Estijos, žvalgybų atstovais.
Harju apskrities teismas šių metų rugsėjo 4 d. leido suimti du vyrus, įtariamus valstybės išdavimu – Estijos gynybos pajėgų vyriausiojo štabo karininką D. Metsavą ir jo tėvą Piotrą Voliną. Pasak Estijos pareigūnų, įtariamieji ne mažiau kaip penkerius metus perdavinėjo Rusijai slaptus duomenis.
Estijos pilietis, verslininkas iš Tartu Ilja Tichanovskis balandžio pradžioje buvo nuteistas ketverius metus kalėti už šnipinėjimą Rusijos vyriausiajai žvalgybos valdybai (GRU). Tai ketvirtadienį pranešė portalas ERR.
Kaip informavo žurnalistus Saugumo policijos (KaPo) generalinis direktorius Arnoldas Sinisalu, nuosprendis Rusijos šnipui dar neįsiteisėjo.
40 metų I. Tichanovskis buvo sulaikytas praėjusių metų gruodžio 10 d. Jis kaltinamas palaikęs kontaktus su užsienio šalies organizacija ir išdavęs savo valstybę.
Kaip pažymima kaltinime, I. Tichanovskis, vykdydamas Rusijos specialiųjų tarnybų užduotį, rinko informaciją apie Estijos valstybės gynybą ir gyvybiškai svarbių šalies objektų veiklą, atliko kitus pavedimus.
Ketvirtadienį paskelbtame KaPo metiniame pranešime konstatuojama, kad Rusijos žvalgybinė veikla Estijos atžvilgiu pastaraisiais metais suintensyvėjo.
Rusijos ambasada Estijoje ir jos generalinis konsulatas Narvoje kol kas negavo Estijos atstovų pranešimo apie RF piliečio, įtariamo bendradarbiavimu su Federaline saugumo tarnyba (FST), sulaikymą. Tai antradienį žurnalistams pareiškė Rusijos diplomatinės atstovybės darbuotojas.
„Ambasada ar generalinis konsulatas Narvoje Estijos atstovų pranešimo (šiuo klausimu) negavo“, – sakė Rusijos diplomatas.
Anot jo, „paprastai“ Rusijos ambasada Estijoje gauna šios šalies valdžios informaciją apie Rusijos piliečių sulaikymą per tris dienas.
Anksčiau antradienį Estijos Valstybinės prokuratūros ir Saugumo policijos (KaPo) atstovai pranešė, kad šalies pareigūnai Narvos pasienio poste sulaikė Rusijos pilietį, mėginusį palikti šalį.
Prokuratūros duomenimis, jis yra Rusijos FST agentas ir galėjo rengti kibernetinius nusikaltimus prieš Estijos valstybines įstaigas.
Rusijos pilietis buvo sulaikytas praėjusį savaitgalį. Pirmadienį Harju apskrities teismas leido jį suimti.
Rusas įtariamas nesmurtiniais veiksmais prieš Estijos Respublikos nepriklausomybę ir teritorijos vientisumą. Jam taip pat pateikti įtarimai rengus kibernetinius nusikaltimus. Pasak Valstybinės prokuratūros atstovų, Rusijos piliečio veiksmų taikinys buvo Estijos valstybinės įstaigos.
Kaip pažymėjo tyrimui vadovaujanti prokurorė Ina Ombler (Inna Ombler), didesnės žalos dėl jo veiksmų pavyko išvengti.
Kitų detalių Estijos pareigūnai kol kas neatskleidžia.
Liepos 7-ąją Vilniaus apygardos teismas už šnipinėjimą 10 metų kalėti nuteisė Rusijos pilietį Nikolajų Filipčenką.
Užrašas skelbia: „Rusijos šnipai”
Tiriant šią bylą nustatyta, jog Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) Karaliaučiaus srities valdybos Žvalgybos skyriaus vyresnysis operatyvinis įgaliotinis ypač svarbiems reikalams papulkininkis N.Filipčenka su kitais asmenimis nuo 2011 metų spalio iki 2014-ųjų pabaigos siekė užverbuoti Lietuvos piliečius, kad šie rinktų ir perduotų užsienio valstybės žvalgybai ją dominančią informaciją. Jie taip pat verbavo Vadovybės apsaugos departamento pareigūnus, kad šie įrengtų pasiklausymo įrangą prezidentės Dalios Grybauskaitės kabinete ir rezidencijoje. Rusų šnipas taip pat teistas už dokumentų klastojimą bei daugkartinius neteisėtus valstybės sienos kirtimus.
Prokuratūros duomenimis, verbuojamieji būdavo aprūpinami techninėmis ir kitomis priemonėmis, instruktuojami, jiems duoti pinigai ryšio bei kitoms priemonėms, trečiųjų šalių vizoms įsigyti.
N.Filipčenka palaikė ryšį su verbuotais asmenimis specialiai sukurtomis socialinių tinklų bei nuotoliniam bendravimui skirtų kompiuterinių programų paskyromis netikrais vardais ir išgalvotais pavadinimais.
Teismas taip pat nustatė, kad 40 metų papulkininkis Rusijos piliečio Nikolajaus Trifonovo vardu išduotais suklastotais dokumentais ne kartą kirto Lietuvos sieną ir šiuos dokumentus su suklastotomis Europos Sąjungos (ES) šalių narių Šengeno vizomis gabeno per mūsų šalies teritoriją.
Gana garsiai nuskambėjusi šnipinėjimo storija nėra vienintelė mūsų ir ne tik mūsų šalyje pastaraisiais mėnesiais. Vasarį Šiaulių apygardos teismas kaltu dė šnipinėjimo Rusijai pripažino bei 5-eriems metams kalėti nuteisė buvusį Lietuvos karinių pajėgų kapitoną 34-erių Sergejų Pusiną. Tyrimo metu nustatyta, jog šis karinių oro pajėgų bazės karininkas nuo 2012 metų iki 2014-ųjų pabaigos rusų žvalgybai teikė informaciją apie Lietuvos kariuomenės dalinių dislokacijos vietas, NATO oro policijos misijos veiklą, galimas žvalgybos bepiločių dislokacijos vietas bei Atlanto aljanso vadovaujamos koalicijos operacijas Afganistane.
Iš S.Pusino rusų žvalgyba taip pat gavo Lietuvos gynybos ministerijos dokumentų kopijas (dalis kurių buvo su grifu „slaptai“) bei kai kurių karinių oro pajėgų bazės karininkų asmens bylas. Tyrimas pradėtas 2014 metų gryuodį po to, kai Lietuvos gynybos ministerijos antrajam operatyvinių tarnybų departamentui (paprastai tariant, karinei žvalgybai) pavyko gauti informaciją, jog kapitoną 2012 metais užverbavo Rusijos žvalgyba.
Dėl šnipinėjimo Baltarusijos naudai anksčiau atitinkamai penkeriems bei trejiems metams kalėti nuteisti buvęs valstybės įmonės „Oro navigacija“ darbuotojas Romualdas Lipskis ir buvęs kariuomenės paramedikas Andrejus Ošurkovas. Jam skirti treji metai nelaisvės.
Panašu, kad ne tik Lietuva, bet visos Baltijos valstybės Maskvos imamos vertinti kaip „visavertės” priešininkės – regione vis reguliariau išaiškinami rusų šnipai, kurių veikimo metodai vis rafinuotesni.
Nekeista, nes nuo 2017-ųjų visose Baltijos valstybėse bei Lenkijoje reguliariai treniruojasi JAV bei kitų valstybių kariškiai. Kovo 24-ąją Latvijos prokuratūra pateikė kaltinimus šnipinėjimu valstybinės įmonės „Latvijos geležinkeliai“ darbuotojui 47-erių Aleksandrui Krasnoperovui. Pagal tyrimo versiją šis Jelgavos stoties geležinkelių kelių prižiūrėtojas metus perfilmavo stoties vaizdo kamerų medžiagą, taip reguliariai bei tikslingai rinko slaptą karinę bei komercinę informaciją ir perduodavo ją kontaktiniam asmeniui Rusijoje.
A.Krasnoperovas yra Jelgavos Afganistano karo veteranų visuomeninės organizacijos „Šuravi“ valdybos narys ir iki arešto palaikė glaudžius ryšius su Afganistano karo veteranais Rusijoje.
Buvęs Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas interviu „krymr.com“ liepos 17-ąją nurodė, jog rusų šnipai jo šalyje šiandien pakankamai aktyvūs, pasak T.H.Ilveso, ypač pikantiška tai, kad estai sulaiko daugiau rusų šnipų nei kitos Europos valstybės, nors Estija yra labai nedidelė šalis. Kaip sėkmingiausią estų specialiųjų tarnybų darbo pavyzdį prezidentas nurodė buvusio aukšto valdininko, praėjusio amžiaus paskutinį dešimtmetį Estijos policijos departamento generalinio direktoriaus, vėliau Gynybos ministerijos valstybės paslapčių padalinio vadovo Hermano Simmo demaskavimą 2008-aisiais už šnipinėjimą Rusijos naudai, už ką jis nuteistas kalėti 12 su puse metų.
Rusų šnipų interesų zona siekia pirmiausia karinį sektorių – siekiama išmušti ne vien Estijos gynybines paslaptis, bet ir informaciją apie NATO karines bazes šalies teritorijoje. Rusijos žvalgyba taip pat siekia prieiti prie estų specialiųjų tarnybų informacijos, mėgina dirbti su rusų diaspora, siekdama nuteikti ją prieš Estiją.
Žurnalistas Arūnas Spraunius, šio straipsnio autorius. Slaptai.lt nuotr.
Pastaruoju atveju pakankamai sudėtinga nustatyti skirtumą tarp legalios veiklos rusakalbių bendruomenėje ir žvalgybinės informacijos rinkimo. Kaip nurodoma Estijos apsaugos policijos (KaPo) naujausioje atsakaitoje (publikuojama kasmet), 2016-ųjų pradžioje suaktyvėjo Maskvos pastangos daryti įtaką Baltijos valstybėms, tuo tikslu įsteigiant Baltijos valstybių tyrimų asociaciją, kuri ateityje turėtų suvienyti šio regiono istoriją bei dabartinę situaciją nagrinėjančius tyrėjus.
Pasak ataskaitos, vis dėlto netrūksta požymių, kad tikrasis Asociacijos tikslas yra Rusijos interesų propaganda, siunčiant tipiškas Maskvos įtaką turinčias stiprinti žinutes apie rusakalbių diskriminaciją, istorijos klastojimą, probleminį Baltijos regioną ir pan.
Prezidento T.H.Ilveso vertinimu, vargu ar Estijoje pavyks išnaudoti rusakalbių faktorių, kaip kad Maskvai tas pavyko, pavyzdžiui Donbase, nes greta propagandos negalima išleisti iš akių medžiaginės gerovės faktoriaus. Estija yra ES narė, jos piliečiai, įskaitant rusakalbius, gali laisvai keliauti ir dirbti Europoje, pačioje Estijoje minimali pensija didesnė nei vidutinis atlyginimas Rusijoje, taigi žmonės nemato prasmės šlietis prie šios valstybės.
Vis dėlto žvalgybos veikia pagal savo rutininių taisyklių inerciją. Maskvos vadovaujamos Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) informacinio saugumo koncepcija priimta dar 1999 metų birželį, vienas pagrindinių jos punktų nurodo būtinumą užkardyti užsienio šalių valstybinę politiką, nukreiptą į politinių, ekonominių, karinių, ekologinių bei kitų procesų globalų monitoringą, taip esą siekiant vienašališko pranašumo.
2005 metų gegužės 12-ąją Rusijos valstybės dūmoje Federalinio saugumo biuro (FSB) direktorius Nikolajus Patruševas informavo apie jo tarnybos atskleistą Bratislavoje suplanuotą sąmokslą prieš Baltarusijos režimą, kitą dieną šią inforjaciją patvirtino baltarusių KGB, tokiu būdu „neprieštaraudamas“ N.Patruševo tarnybos kišimuisi į savo reikalus.
Po savaitės Kazachstano sostinėje Astanonje vykusiame NVS specialiųjų tarnybų vadovų susitikime FSB direktorius perspėjo kolegas dėl vadinamųjų „spalvotųjų revoliucijų“ pavojus, šiuo klausimu jį palaikė ne tik Baltarusijos KGB šefas, bet ir Kazachstano nacionalinio saugumo komiteto vadovas.
Kremliaus siekis kištis ar net kontroliuoti politinę situaciją kaimyninėse valstybės akivaizdus, paskutinių metų istorija (Maskvos agresyvi politika Gruzijos ir Ukrainos atžvilgiu) akivaizdžiai patvirtina, jog Baltarusija jau nesiribojama.
Pasak tyrimų centro „Agentura.Ru“ dienraščio „Novaya gazeta“ užsakymu dar 2006-ųjų vasarį-kovą atlikto tyrimo, Baltijos šalys vienintelės posovietinėje erdvėje sugebėjo nuo nulio sukurti savo specialiąsias tarnybas, reguliariai keičiasi su Maskva personomis nongrata bei notomis taip pat dėl žvalgybinės veiklos, todėl įgijo Vakarų kolegų pasitikėjimą. Pasak tyrimo, Latvijoje ir Lietuvoje stiprios JAV, Estijoje – britų žvalgybos pozicijos. Beje, rusų kontržvalgybos vertinimu, mūsų šalyje jau tada buvo viena didžiausių JAV Centrinės žvalgybos valdybos rezidentūrų pasaulyje.
Baltijos šalys iš rytų pusės akylai stebimos jau kurį laiką, ta veikla neabejotinai tik intensyvės. 2015-ųjų lapkritį interviu radijui „Svoboda“ saugumo ekspertas Markas Galeottis nurodė apie reikšmingą kiekį Baltijos valstybėse rusų žvalgybai dirbančių „nelegalų“, kurie veikia ne po diplomatinės neliečiamybės priedanga. Ypač jų daug tarp vietos rusakalbių bei Baltijos šalis įvairiais pretekstais nuolat lankančių Rusijos piliečių.
Beje, Latvijos Konstitucijos apsaugos biuro vertinimu, 40 proc. Rusijos diplomatinės atstovybės Rygoje personalo yra šnipai.
Pasak eksperto, iki šiol vienos ES šalys buvo kietesnės rusų žvalgybinės rezidentūros bei propagandos atžvilgiu, kitos elgėsi nuosaikiau. Vieningos politikos trūkumu rusų specialiosios tarnybos naudojasi, žvalgybinę veiklą tiesiog kilnodamos iš vienos šalies į kitą. M.Galeočio vertinimu, ES turi veikti vieninga sistema su galimybe išsiųsti iš šalių tuos, ant kurių krenta ir menkas įtarimas šnipinėjimu, jei rusai atsakys (o jie paprastai atsako labai entuziastingai) – ką gi, ne problema.
Klasikinis pavyzdys – Čekija, kurios sostinėje Prahoje yra didžiulį kiekį personalo turinti Rusijos ambasada, pagal „svorį“ tikrai neatitinkanti šios valstybės dydžio. Čekų kontržvalgyba savo ataskaitose reguliariai nurodydavo, jog maždaug pusė personalo susijusi su rusų specialiosiomis tarnybomis, bet šalies politinė valdžia į tai beveik nereaguodavo. Tiesa, situacija jau keičiasi, čekai ėmė steigti rusų propagandai bei žvalgybinei įtakai tirti skirtus tyrimų centrus (pavyzdžiui, sausio 1-ąją Prahoje pradėjusį veikti Kovos su terorizmu ir hibridinėmis grėsmėmis centrą), ir jų balsas girdimas vis labiau.
Šia prasme Baltijos valstybės yra pakankamai ryžtingos ir nuoseklios ir net gali būti pavyzdžiu visai ES.
„Suprantama, jis neliks be adekvataus atsakymo. Estijos valdžios įvykdyta atvirai priešiška akcija neabejotinai dar labiau sukomplikuos dvišalius santykius, kuriuos Talinas jau ir be to iš esmės įstūmė į aklavietę“, – sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime, kurį cituoja „Interfax“.
Anksčiau penktadienį buvo sužinota, kad Estija nusprendė išsiųsti iš šalies du Rusijos diplomatus – generalinį konsulą Narvoje Dmitrijų Kazionovą ir konsulą-patarėją Andrejų Surgajevą.
Šią informaciją penktadienį portalui „err“ patvirtino Estijos užsienio reikalų ministerijos spaudos sekretorė Sandra Kamilova.
„Bet jokių papildomų komentarų URM negali pateikti“, – pridūrė ji.
Į klausimą, per kiek laiko Rusijos diplomatai turi kirsti sieną, taip pat nebuvo atsakyta.
Šio incidento nekomentuoja ir Saugumo policija (KaPo).
Buvęs KaPo generalinis direktorius Raivas Aegas (Raivo Aeg) laikraščiui „Postimees“ sakė, kad paprastai tokių veiksmų imamasi kilus įtarimams dėl šnipinėjimo.
„Jeigu diplomatas pradeda dirbti prieš šalį, kurioje jis akredituotas, nelieka nieko kito, kaip paskelbti jį nepageidaujamu asmeniu ir išsiųsti iš šalies“, – pareiškė R. Aegas.
Anot jo, Rusija gali atsakyti į šį žingsnį kurio nors Estijos diplomato išsiuntimu. D. Kazionovas buvo paskirtas Rusijos generaliniu konsulu Narvoje 2015 metų pabaigoje.
Pirmiausia keliais žodžiais priminsiu svarbiausią įvykį: šių metų rugsėjo 26-ąją Estija ir Rusija pasienio punkte „Kuničina gora“ ant tilto pasikeitė žvalgybos darbuotojais. Oficialusis Talinas rusams grąžino Aleksejų Dresseną, oficialioji Maskva estams – Estoną Kohverą.
Estijos žvalgybos darbuotojas Estonas Kohveras – jau namuose. Dabar jau tikrai galima drąsiai teigti: jam neteks kankintis Rusijos kalėjimuose. Estijos slaptosios tarnybos KaPo pareigūnas – laisvėje.
Tai – labai svarbi žinia. Ji byloja, kad Estija turi raumenų ir moka sumaniai derėtis.
Rusijos spauda džiūgauja: neprabėgo nė mėnuo, o FSB sulaikė dar vieną Lietuvos šnipą.
Didesnių ar mažesnių pranešimų apie Rusijoje demaskuotą antrąjį Lietuvos slaptųjų tarnybų darbuotoją rasite visuose rusiškuose leidiniuose. Pradedant gazeta.ru ir baigiant vesti.ru. Rusijos leidiniai demonstratyviai noriai skelbia sensacingą žinią: šių metų gegužės 19-ąją į budrių Rusijos kontržalgybininkų pinkles Maskvoje su rimtais įkalčiais pateko Aristidas Tamošaitis, o birželio 24-ąją su neginčijamais įkalčiais FSB kontržvalgybininkai sučiupo jau ir Eugenijų Mataitį.
Esto Estono Kohvero pagrobimas ir propagandinis FSB filmas su buvusiu KaPo bendradarbiu Uno Puuseppu pagrindiniame vaidmenyje tarpusavyje nesusiję, – taip mano Rusijos tyrimo centro Baltijos šalyse direktorius Vladimiras Juškinas.
Vladimiro Juškino požiūriu, filmo tikslas kitas: atitraukti Estijos kontržvalgybos dėmesį nuo svarbesnių dalykų. Pavyzdžiui, tikro „kurmio“ paieškų.
Viešumoje – nauja nerimą kelianti žinia iš Estijos. Rusijos šnipai slapta įsilaužė į Talino viešbučio kambarį, kur gyveno Vokietijos kariškiai, tarnaujantys karinėje bazėje Emaryje (tarptautinė Baltijos valstybių oro gynybos misija).
Remiantis naujausiomis žiniomis, rusų šnipai sugebėjo ne tik slapta patekti į vokiečių kariškių apgyvendintą viešbučio numerį. Akivaizdu, kad rusų slaptųjų tarnybų atstovai apžiūrėjo asmeninius vokiečių kariškių daiktus.
Agentūra „Interfaks“ buvo įgaliota praneši, kad Rusijos Federalinė saugumo tarnyba keletą dešimtmečių savo barščiais penėjo kaimyninėje Estijoje ar tai žvalgą, ar tai šnipą – tai priklauso nuo to, iš kokio taško žiūrėtum.
Ir tas žvalgas neva tai buvo pavydėtinai vaisingas ir aprūpindavo gimtuosius organus itin slapta ir itin svarbia informacija, palyginus su kuria amerikiečio Edvardo Snoudeno demaskavimai nieko verti.
Šiandien turime puikią progą pagirti JAV slaptąsias tarnybas. Amerikiečių žvalgybininkai pasveikinimų tikrai nusipelnė. Amerikietiškoji sėkmė – akivaizdi.
Rusijos FSB nieko nenutuokė
Ji ypač ryški pastarųjų metų nesėkmių fone: Edvardo Snoudeno pabėgimas ir išdavystės, WikiLeaks portale paskelbti konfidencialūs dokumentai, nutekėjusi informacija, jog amerikiečiai seka su Kremliaus diktatoriumi begėdiškai flirtuojančius Europos Sąjungos lyderius, dirbtinai eskaluojami pranešimai apie Rytų Europoje tikrai ar tariamai veikusius CŽV kalėjimus…
Tarp Rusijos ir Estijos įsiplieskė naujas žvalgybinis skandalas. Kaip ir ankstesniaisiais atvejais, prieš Estiją nukreipto triukšmo iniciatorė – Rusija. Tik šis triukšmas – keistas. Kremlius pradėjo viešai girtis, kaip jo slaptosios tarnybos sėkmingai apgaudinėja tiek estų, tiek estus kuruojančių amerikiečių žvalgybas.
Protingos žvalgybos nepuola girtis pasiekimais
Be kita ko, rusiški pasigyrimai – ne abstraktūs. Jie – konkretūs. Nors protingos žvalgybos, regis, neskuba girtis sėkmėmis – kam priešininkui atskleisti savo stipriąsias puses, darbo metodus, analitinius sugebėjimus? Ir vis dėlto Kremlius nei iš šio, nei iš to šių metų gruodžio viduryje pradėjo didžiuotis Estijoje turėjęs ypatingai naudingą agentą.
Taip jau nutiko, jog prie kelio, kuriuo tenka važiuoti į darbą, įsikūrė naujoji Lietuvos saugumo būstinė. Nors statybos dar neužbaigtos, tačiau pastatų kompleksas ir dabar – milžiniškas. Naujieji VSD rūmai – žymiai solidesni, nei ankstesnysis daugiaaukštis namas, stovėjęs beveik pačiame Vilniaus centre, apsuptas viešbučių ir užsienio šalių ambasadų.
Tad progų pamatyti aukštas VSD tvoras turiu kasdien. O jei nuolat matai, tai dažnai ir prisimeni. Ypač tuomet, kai spaudoje gausu pranešimų apie žvalgybinius skandalus. Tada norom nenorom pradedi svarstyti: ar aukštosios tvoros patikimai saugo nuo užsienio slaptųjų tarnybų intrigų? Juk aukštos tvoros su modernia signalizacija ir stebėjimo kameromis nebūtinai proporcingos tikrąjam saugumui.
