Sekmadieniniai pamąstymai. Estijai pavyko išvaduoti Estoną Kohverą


Print

Estijos žvalgybos darbuotojas Estonas Kohveras – jau namuose. Dabar jau tikrai galima drąsiai teigti: jam neteks kankintis Rusijos kalėjimuose. Estijos slaptosios tarnybos KaPo pareigūnas – laisvėje.

Tai – labai svarbi žinia. Ji byloja, kad Estija turi raumenų ir moka sumaniai derėtis.

Tiesa, rusai E.Kohverą paleido ne už dyką. Estai buvo priversti žengti analogišką žingsnį. Taigi Rusija ir Estija sutarė keistis savo žvalgybos darbuotojais, įkliuvusiais į kontržvalgybos rankas ir nuteistais už šnipinėjimą. Maskva estams atidavė Estoną Kohverą, nuteistą kalėti 15 metų ir 100 tūkst. rublių bauda, o Talinas rusams atidavė Aleksejų Dreseną, nuteistą kalėti 16 metų.

Žodžiu, rugsėjo 26-ąją ant tilto per Pjuzos upę visai netoli Estijos ir Rusijos valstybės sienos surengta unikali operacija – pasikeitimas šnipais. Pasikeitimas šnipais – puiki demonstracija, kad Estijos valstybė nepalieka savųjų bėdoje, kad savo pareigūnais rūpinasi net tuomet, kai, regis, nėra nė menkiausios vilties.

Tačiau pasikeitimas šnipais naudingas ir Rusijai. Žengdama šį žingsnį Rusija taip pat byloja, jog neišsižada į nelaisvę patekusių žvalgų. Kremlius atvirai drąsina Vakaruose plušančius savo žvalgus – dirbkite drąsiai, įžūliai. Juk vis tiek būsite išlaisvinti…

Be to, Estono Kohvero iškeitimas į Aleksejų Dreseną naudingas net asmeniškai Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, besiruošiančiam Jungtinėse Tautose sakyti kalbą. Kremliaus vadovas viliasi, jog estų žvalgybininko paleidimas bent šiek tiek pataisys jo kaip agresyvaus, meluojančio, tarptautinius susitarimus grubiai pažeidžiančio diktatoriaus įvaizdį.

Kokie pagridiniai skirtumai tarp Estijai tarnavusio Estono Kohvero ir Estiją išdavusio Aleksejaus Dreseno? Estijos valdžia tvirtina, jog KaPo darbuotojas Estonas Kohveras 2014-ųjų rugsėjo 5-ąją buvo pagrobtas Rusijos slaptųjų tarnybų darbuotojų (omenyje turima FSB) ne Rusijos, o Estijos teritorijoje, prie pat valstybinės Rusijos – Estijos sienos. E.Kohverui inkriminuota daug nusikaltimų: nelegaliai įžengė į Rusijos teritoriją, buvo ginkluotas, ruošėsi papirkti Rusijos pilietį, rinko slaptus Rusijos duomenis ir t.t. Bet visi šie kaltinimai subliūkšta, jei turime omenyje, jog E.Kohveras sulaikytas ne Pskovo srityje, o pagrobtas ir jėga išvežtas iš Estijos.

O KaPo darbuotoją Aleksejų Dreseną 2012-aisiais metais Estijos kontržvalgyba sulaikė būtent Estijoje. Ne tik sučiupo, bet ir pateikė gausybę neginčijamų įrodymų, kaip A.Dresenas daug metų slapta talkino Rusijos slaptosioms tarnyboms. Bjauriausia, kad A.Dresenas išdavė ne tik Estiją, bet ir Estijos sąjungininkus, nes kai kurios Rusijai perduotos slaptosios žinios – ne tik Estijos, bet ir jos sąjungininkų NATO aljanse nuosavybė.

Žodžiu, Rusijos žvalgybininko karjerą dar 1990-aisiais pradėjęs A.Dresenas pakenkė ne tik Estijai, bet ir JAV bei Didžiąjai Britanijai. Kai kurios CŽV ir MI6 paslaptys pateko rusams į rankas, ir Rusijos kontržvalgyba sužinojo apie kai kuriuos CŽV ir MI6 veiklos metodus ne tik Baltijos valstybėse, bet ir pačioje Rusijoje.

A.Dreseno žmona Viktorija Dresen taip pat kaltinta dirbusi Rusijos slaptosioms tarnyboms. Tačiau jai skirta bausmė buvo žymiai švelnesė: ne 16 metų kalėjimo, o tik šešeri – lygtinai.

Tad, kaip belygintume, o A.Dreseno padaryta žala Estijai – žymiai didesnė, nei E.Kohvero žala – Rusijai.

Ne veltui buvęs Rusijos FSB adovas Nikolajus Kovaliovas akcentavo: „Labai svarbu, kad kiekvienas žmogus, dirbantis Rusijai, turi žinoti esąs saugus, nes Rusija jo nepaliks bėdoje“. Beje, dabar beveik nėra abejonių, kodėl Rusijos FSB praėjusiais metais pagrobė E.Kohverą. Jai reikėjo kozyrio siekiant išlaisvinti A.Dreseną.

Tačiau džiugu, kad prasmingą žinią pasauliui skelbia ir Estijos žvalgyba: „savų neišduosime“. Ši Estijos valdžios pergalė turėtų suteikti vilties ir Ukrainos vadžiai: anksčiau ar vėliau iš Rusijos nelaisvės pavyks išvaduoti pagrobtąją lakūnę Nadeždą Savčenko.

Nuotraukoje: Estijai tarnavęs Estonas Kohveras (kairėje) ir Estiją išdavęs Aleksejus Dresenas.

2015.09.27; 07:48


Prisijunkite prie diskusijos