Slaptasis agentas. Slaptai.lt nuotr.
Berlynas, rugpjūčio 9 d. (AFP-ELTA). Vokietijos federaliniai prokurorai trečiadienį pranešė, kad vakariniame Koblenco mieste buvo sulaikytas kariuomenėje dirbantis Vokietijos pilietis, įtariamas šnipinėjimu Rusijai.
Federalinės prokuratūros pranešime kalbama apie „rimtus įtarimus“, liudijančius, kad kaltinamasis dirbo „užsienio žvalgybos tarnybai“. Jis savo paslaugas, be kitų Rusijos institucijų, esą buvo pasiūlęs „Rusijos ambasadai Berlyne“.
Anot prokurorų, įtariamasis, kuris buvo identifikuotas tik kaip Thomasas H., buvo sulaikytas liepos 27 d. Buvo apieškoti jo namai ir darbovietė. Trečiadienį jam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Thomasas H. dirbo kariuomenės Įrangos, informacinių technologijų ir aptarnavimo departamente.
„2023 m. gegužę jis kreipėsi į Rusijos generalinį konsulatą Bonoje ir Rusijos ambasadą Berlyne ir pasiūlė savo bendradarbiavimą, – nurodė prokurorai. – Proceso metu jis perdavė per savo profesinę veiklą surinktą informaciją, kad ši būtų toliau perduota Rusijos žvalgybos tarnybai.“
Teigiama, kad tyrimas įtariamojo atžvilgiu buvo atliktas glaudžiai bendradarbiaujant su karine žvalgyba ir vidaus saugumo agentūra „BfV“.
Apie sulaikymą pranešta po to, kai „BfV“ birželį buvo perspėjusi dėl „agresyvios Rusijos šnipinėjimo operacijos“ grėsmės, Maskvai tęsiant karą Ukrainoje. Vakarų šalių sankcijos Rusijai ir jų parama Ukrainos kariuomenei pakurstė Kremliaus susidomėjimą informacijos rinkimu, savo metinėje ataskaitoje tvirtino „BfV“.
Eva Kaili. EPA – ELTA foto
Briuselis, kovo 3 d. (ELTA). Dėl sunkių kaltinimų korupcija praėjusių metų gruodžio 9 dieną sulaikyta buvusi Europos Parlamento vicepirmininkė Eva Kaili dar dviem mėnesiams lieka už grotų. Atitinkamą sprendimą penktadienį priėmė Briuselio teismas, pranešė Belgijos laikraštis „Le Soir“ ir Italijos „La Repubblica“.
Vienam mėnesiui pratęstas ir belgų europarlamentaro Marco Tarabellos suėmimas.
Gruodį Europos Parlamentą supurtė korupcijos skandalas. Belgijos policija paskelbė pradėjusi tyrimą dėl spėjamo kyšininkavimo, pinigų plovimo ir prekybos poveikiu su Kataru ir Maroku. Be E. Kaili buvo sulaikyti dar keli asmenys. Po šios žinios EP iš E. Kaili atėmė visus įgaliojimus ir atsakomybes ir atleido iš Parlamento vicepirmininkės pareigų.
Europos Parlamento narė iš Graikijos Eva Kaili. EPA – ELTA foto
Briuselis, gruodžio 27 d. (AFP-ELTA). Belgijos prokurorai antradienį pranešė, kad du pagrindiniai įtariamieji, susiję su didelio atgarsio sulaukusiu tyrimu dėl korupcijos Europos Parlamente, liks sulaikyti mažiausiai dar kelias savaites.
Per Briuselio Teisingumo Teismo Kaltinimų kolegijos posėdį buvęs europarlamentaras 67 metų italas Pieras Antonio Panzeri prašė atidėti jo apeliaciją dėl suėmimo bent iki sausio 17 d., sakoma pranešime.
Iš pradžių buvo tikimasi, kad kitas kaltinamasis Niccolo Figa-Talamanca bus paleistas pritaikius elektroninį stebėjimą, tačiau teismas nusprendė pratęsti jo kardomąjį kalinimą.
Pasak tokiu sprendimu nusivylusios jo advokatės Barbaros Huylebroek, „tai truks mėnesį“.
Abu kaltinami „nusikalstamu organizavimu, korupcija ir pinigų plovimu“, susijusiu su įtariamu Kataro, Persijos įlankos monarchijos, bandymu paveikti Europos Sąjungos politiką. Kataras kaltinimus neigia.
Dar dviem kaltinamiesiems – aukštas pareigas ėjusiai Europos Parlamento narei iš Graikijos 44 metų Evai Kaili ir jos partneriui italui Francesco Giorgi, parlamente dirbusiam padėjėju, – taip pat pateikti kaltinimai ir paskirta kardomoji priemonė – suėmimas.
Visi keturi buvo suimti anksčiau šį mėnesį, kai Belgijos policija atliko apie 20 kratų Europos Parlamento narių, lobistų ir darbuotojų namuose bei biuruose. Per reidus konfiskuota mažiausiai 1,5 mln. eurų grynųjų, kilęs skandalas šokiravo ES sluoksnius Briuselyje.
Riaušės prie Seimo rūmų. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Vilniaus apygardos teismas į laisvę paleido keturis įtariamuosius riaušių prie Seimo byloje.
„Aukštesnės instancijos teismas pasakė, kad to suėmimo nereikia, jis neproporcingas“, – Eltai teigė Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Romualdas Betingis.
ELTA primena, kad ikiteisminis tyrimas dėl galimo riaušių organizavimo buvo pradėtas rugpjūčio 10 d., kai po mitingo prie Seimo kilo riaušės, kurių metu buvo sužeista 18 policijos Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų.
Tuomet buvo sulaikyti 26 asmenys, jiems pareikšti įtarimai dėl galimo riaušių organizavimo, vienam iš jų – ir dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti.
Vėliau įtarimai riaušių prie Seimo byloje buvo pareikšti dar trims asmenims, vienas iš šių įtariamųjų buvo suimtas.
Rugpjūčio 10 d. nuo ryto prie Seimo vykęs protestas prieš COVID-19 ribojimus peraugo į riaušes. Seimo įėjimus užblokavusius mitinguotojus nustūmė į įvykio vietą atvykusi riaušių policija. Prieš protestuotojus riaušių policijos pareigūnai panaudojo ašarines dujas, piktybiškiausiai nusiteikę protestuotojai buvo išvesti. Policijos pareigūnai mitingo dalyvius nustūmė nuo Seimo vartų, taip sudarydami galimybę iš Seimo išvykti parlamentarams.
Policijos automobiliai. Slaptai.lt fotografija
Trečiadienį įtarimai dėl galimo riaušių organizavimo prie Seimo pareikšti dar 3 asmenims. Įtariamieji yra sulaikyti, dėl kardomųjų priemonių jiems taikymo bus sprendžiama.
Ikiteisminis tyrimas dėl galimo riaušių organizavimo buvo pradėtas rugpjūčio 10 d., kai po mitingo prie Seimo kilo riaušės, kurių metu buvo sužeista 18 policijos Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų. Buvo sulaikyti 26 asmenys, jiems pareikšti įtarimai dėl galimo riaušių organizavimo, vienam iš jų – ir dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti.
Ikiteisminis tyrimas atliekamas ir dėl nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 167 straipsnyje (Neteisėtas informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimas). Jis pradėtas reaguojant į socialiniuose tinkluose pasirodžiusius siūlymus už atlygį atskleisti riaušes malšinusių pareigūnų asmens duomenis.
Tyrimą organizuoja ir kontroliuoja Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai, jį atlieka Vilniaus AVPK policijos pareigūnai.
Generalinė prokurorė Nida Grunskienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Ketvirtadienį prokurorų prašymus suimti riaušių prie Seimo sukėlimu kaltinamus asmenis nagrinėjantis Vilniaus miesto apylinkės teismas jau įvertino 10 iš 26 šiuo metų gautų prašymų. Nuspręsta vienam mėnesiui suimti keturis asmenis, vienai savaitei – vieną asmenį, trims asmenims skirta intensyvi priežiūra, o dviem įtariamiesiems skirtas pasižadėjimas neišvykti.
„Šiandieną prokurorai dėl visų 26 įtariamųjų kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, dėl griežčiausios kardomosios priemonės, suėmimo, skyrimo. Pagrindai, kuriais remiantis prokurorai prašė skirti griežčiausią kardomąją priemonę buvo, kad įtariamieji gali bėgti slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų ar teismo, gali daryti naujas nusikalstamas veikas ar trukdyti procesui“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį informavo generalinė prokurorė Nida Grunskienė.
Generalinės prokurorės teigimu, prokurorai griežčiausios kardomosios priemonės prašė motyvuodami tuo, kad tik pradėtas ikiteisminis tyrimas, kad tyrimas yra labai didelės apimties.
Jos teigimu, šiuo metu jau yra išnagrinėta 10 prokuroro kreipimųsi.
„5 įtariamiesiems yra skirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas, keturiems asmenis yra skirtas suėmimas po mėnesį laiko, vienam asmeniui yra vienai savaitei. Taip pat yra skirta intensyvi priežiūra, kardomoji priemonė, trims įtariamiesiems, dviem įtariamiesiems prokurorai parinko kardomąją priemonę – pasižadėjimą neišvykti“, – sakė ji.
N. Grunskienė pateikė duomenis ir apie sulaikytųjų asmenų teistumą.
„Kalbant apie sulaikytų asmenų teistumus norėčiau pasakyti, kad vienas asmuo šiame ikiteisminiame tyrime anksčiau jau buvo teistas 13 kartų, vienas asmuo – 14 kartų ir vienas asmuo 12 kartų. Trys asmenys teisti po du kartus. Taip pat vienam asmeniui pareikšti įtarimai dvejuose ikiteisminiuose tyrimuose“, – informavo ji.
Algirdas Paleckis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Šiaulių apygardos teismas sušvelnino šnipinėjimu svetimai valstybei kaltinamam Algirdui Paleckiui skirtą kardomąją priemonę ir nutarė grąžinti asmens tapatybės kortelę. A. Paleckis buvo pateikęs prašymą grąžinti jam nors vieną iš dokumentų – asmens tapatybės kortelę, kadangi jis nuolatos patiria nepatogumų valstybės ir kitose įstaigose – Mokesčių inspekcijoje, Registrų centre, negali balsuoti rinkimuose.
Kaltinamojo A. Paleckio gynėjai prašė prašymą tenkinti, prokurorė tokį prašymą teismo prašė atmesti.
Baudžiamojoje byloje, kurioje Algirdas Paleckis ir Deimantas Bertauskas yra kaltinami veikdami organizuota grupe kartu su Rusijos Federacijos žvalgybos darbuotoju ir kitais Rusijos piliečiais, vienas iš jų teismo pripažintas kaltu Sausio 13-osios byloje, šnipinėję Rusijos žvalgybai.
Išnagrinėjęs kaltinamojo ir jo gynėjo prašymą teismas konstatavo, kad kardomosios priemonės – dviejų dokumentų paėmimo taikymas kaltinamajam A. Paleckiui anksčiau nurodytomis sąlygomis (paskirtos dar dvi kitos griežtos kardomosios priemonės – intensyvi priežiūra ir 50 000 Eur užstatas) yra perteklinis, neproporcingai suvaržo jo laisvę ir jam kelia didelių nepatogumų, dėl šiuo metu taikomų apribojimų kaltinamajam kyla sunkumų tvarkant finansinius ir kitus klausimus.
Teismas nutarė pakeisti kaltinamajam A. Paleckiui Lietuvos apeliacinio teismo balandžio 6 d. nutartimi paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų, t. y. Lietuvos Respublikos paso ir asmens tapatybės kortelės, paėmimą – ir A. Paleckiui grąžinti asmens tapatybės kortelę. Kitą kardomosios priemonės – dokumentų paėmimo – dalį (Lietuvos Respublikos paso paėmimas) palikti nepakeistą.
Ši nutartis yra neįsiteisėjusi ir per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui.
Šios bylos, kuri yra nagrinėjama Šiaulių apygardos teisme, kaltinamajame akte nurodoma, jog nusikalstama veika, kuria yra kaltinami minėti asmenys, vyko nuo 2017 m. vasario iki 2018 m. spalio mėn. Kaltinamasis D. Bertauskas savo kaltės neneigia, A. Paleckis savo kaltės nepripažįsta.
Generalinė prokuratūra. Slaptai.lt nuotr.
Vilniaus miesto apylinkės teismas patenkino Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro prašymus leisti taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą įtariamiesiems Nerijui Marcinkevičiui, Donatui Puzinui, Nerijui Valatkai bei Šarūnui Mickevičiui.
Nerijų Marcinkevičių leista suimti 7 dienoms, Nerijų Valatką, Donatą Puziną ir Šarūną Mickevičių – 10 dienų, sakoma Generalinės prokuratūros pranešime.
Iš viso trečiadienį paviešintame ikiteisminiame tyrime dėl įtariamos prekybos poveikiu, papirkimo, piktnaudžiavimo ir kyšininkavimo yra 11 įtariamųjų.
Tyrimui vadovaujančio prokuroro sprendimu iki dabar penkiems įtariamiesiems yra paskirtos su laisvės apribojimu nesusijusios kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas.
Kaip jau buvo pranešta, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas gavus duomenų apie tai, kad Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorai Nerijus Marcinkevičius ir Ugnius Vyčinas, Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamo persekiojimo skyriaus prokuroras Donatas Puzinas bei Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas Nerijus Valatka, veikdami nepriklausomai vienas nuo kito, neformaliai susitikinėja su Kaune praktikuojančiu advokatu Šarūnu Mickevičiumi ir aptaria jų žinioje esančių finansinių – ūkinių ikiteisminių tyrimų eigą, neviešintinus duomenis bei galimybes priimti proceso sprendimus, kuriais suinteresuoti šio advokato neoficialiai atstovaujami privatūs asmenys. Galimai tokiu būdu tam tikrais atvejais buvo siekiama materialinės ar kitokios naudos. Lietuviškoji Temidė. Slaptai.lt nuotr.
Generalinio prokuroro Evaldo Pašilio įsakymu visi trys prokurorai nedelsiant nušalinti nuo pareigų, pradėti atitinkami tarnybiniai patikrinimai bei kitos vidinės procedūros.
Ikiteisminį tyrimą dėl įtariamos prekybos poveikiu, papirkimo, piktnaudžiavimo ir kyšininkavimo atlieka Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų departamentas ir Specialiųjų tyrimų tarnyba.
Algirdas Paleckis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Lietuvos apeliacinis teismas tenkino kaltinamojo Algirdo Paleckio gynėjų skundą, kuriuo buvo prašoma Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartimi pratęstą kardomąją priemonę – suėmimą – pakeisti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.
Teisėjų kolegija A. Paleckiui paskyrė intensyvią priežiūrą, 50 tūkst. eurų užstatą bei asmens dokumentų (paso ir asmens tapatybės kortelės) paėmimą, pažymima Lietuvos apeliacinio teismo pranešime. Intensyvi priežiūra kaltinamajam skirta šešiems mėnesiams, įpareigojant dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir neišeiti iš namų, išskyrus dalyvavimą teismo posėdžiuose.
Kaltinamajam išaiškinta, kad jis privalo šaukiamas atvykti pas teisėją ar į teismą, nekliudyti proceso eigai, nedaryti naujų nusikalstamų veikų. Taip pat A. Paleckis įspėtas, kad jam be svarbios priežasties neatvykus į teismo posėdžius ar kitaip pažeidus intensyvios priežiūros sąlygas vėl gali būti paskirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas, o užstatas gali pereiti valstybės nuosavybėn.
Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad šioje proceso stadijoje šios švelnesnės kardomosios priemonės bus efektyvios ir užtikrins Baudžiamojo proceso kodekse keliamų tikslų įgyvendinimą.
Apeliacinis teismas konstatavo, kad apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam A. Paleckiui suėmimo terminą tuo pagrindu, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, tinkamai neįvertino visų šiuo metu esančių bylos aplinkybių, t. y. kad ikiteisminis tyrimas jau baigtas ir baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu perduota teismui, kardomoji priemonė – suėmimas – taikoma daugiau negu metus ir penkis mėnesius, o dėl karantino ir jo režimo šalyje teismo procesas gali dar užtrukti.
Skirdamas švelnesnes kardomąsias priemones aukštesnės instancijos teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad kaltinamasis turi gyvenamąją vietą, turto, iki sulaikymo dirbo, turi šeimą ir suaugusius vaikus, iki šiol jo šeimos nariai rūpinasi ir palaiko ryšius su juo, o tai rodo tvirtus socialinius ryšius ir leidžia daryti išvadą, kad A. Paleckio asmenybė nekelia ypač didelio pavojaus kitiems.
Lietuvos apeliacinio teismo nutartis įsigalioja pirmadienį ir yra galutinė bei neskundžiama, pabrėžia Lietuvos apeliacinis teismas.
Įvertinus Valstybės saugumo departamento pateiktus duomenis, Klaipėdos apygardos prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl šnipinėjimo, pranešė Generalinė prokuratūra.
Atliekant šį ikiteisminį tyrimą, antradienį įvairiuose Lietuvos miestuose buvo atliktos kratos bei poėmiai. Šiuo metu keli asmenys yra apklausiami, vienas asmuo sulaikytas.
Atsižvelgiant į tai, kad tyrimas yra pradinėje stadijoje bei tai, kad tiriamas įtartas šnipinėjimo atvejis, detalesnė informacija šiuo metu negali būti pateikta.
Trečiadienio vėlyvą vakarą buvusi teisėja Neringa Venckienė pargabenta į Lietuvą, pranešė Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiasis prokuroras Tomas Krušna.
Anot jo, N. Venckienė bus sulaikyta 48 valandoms, o toliau kardomąsias priemones taikys teismas.
„N. Venckienė yra kirtusi Lietuvos Respublikos sieną“, – patvirtino T. Krušna. Tačiau, kur N. Venckienė laikoma sulaikyta Lietuvoje, neatskleidė.
Dėl kardomųjų priemonių pratęsimo, anot prokuroro, toliau spręs teismas.
„Ikiteisminį tyrimą organizuojantis prokuroras nuspręs kada tiksliai jis kreipsis į teismą dėl kardomųjų priemonių pratęsimo“, – teigė T. Krušna.
Anot jo, byla priklauso Kauno apygardos prokuratūrai.
„Artimiausiu metu Kauno apygardos prokuratūroje bus sprendžiami kardomosios priemonės skyrimo klausimai, bus atlikti kiti numatyti būtini proceso veiksmai, siekiant, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas kuo greičiau“, – teigė prokuroras.
Tenkindama Lietuvos prašymą perduoti N. Venckienę JAV nurodė, kad vadovaujantis šios šalies įstatymais N. Venckienė Lietuvoje gali būti teisiama dėl keturių nusikalstamų veikų: dėl trukdymo teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno, advokato ar antstolio veiklai, dėl teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymo, dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymus sveikatos sutrikdymo, dėl pasipriešinimo valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui.
Dėl kitų nusikalstamų veikų, kurios buvo nurodytos 2015 m. Generalinės prokuratūros prašyme dėl ekstradicijos, baudžiamasis persekiojimas negalės būti vykdomas.
Anot T. Krušnos, pirminė apklausa N. Venckienei numatoma ketvirtadienį Kaune.
N. Venckienės ekstradicijos procedūra prasidėjo trečiadienio ankstyvą rytą. Buvusi Seimo narė buvo nuvežta į O’Hare oro uostą Čikagoje bei ten įsodinta į lėktuvą.
Apie tai pranešė jos sūnus Karolis Venckus. „Ką tik gavau informacijos iš patikimų šaltinių, kad mama jau nuvežta į O’Hare oro uostą Čikagoje ir buvo įsodinta į lėktuvą“, – feisbuke rašė K. Venckus.
Sūnus K. Venckus teigia, kad mamos sveikatos būklė gera, o grįžusi į Lietuvą ji nusiteikusi tęsti kovą ir įrodyti savo nekaltumą.
„Jos sveikata gera, ir jaučiasi ji neblogai. Nusiteikus tęsti kovą Lietuvoje“, – Eltai sakė K. Venckus.
Pats K. Venckus teigia, kad su mama kalbėjo pirmadienio vakarą, o paskutinę žinutę iš jos gavo antradienio rytą.
„Paskutinį kartą su ja telefonu kalbėjau pirmadienio vakarą, o paskutinę žinutę iš jos gavau antradienio rytą“, – sakė N. Venckienės sūnus.
Lapkričio 5-osios ankstyvą rytą K. Venckus iš mamos paskutinę žinutę gavo elektroniniu paštu.
„Karoliuk, jie mane paima šiandien, dabar. Pasakė, kad pasiimčiau viską, ką turiu. Labai labai tave myliu“, – rašė sūnui N. Venckienė.
ELTA primena, kad, Seimui 2013 metais panaikinus N. Venckienės teisinę neliečiamybę, buvusi teisėja išvyko iš šalies. 2018 metų vasarį ji buvo suimta ir kalinama Čikagos kalėjime.
Pati N. Venckienė tvirtina, kad šie kaltinimai yra politiškai motyvuoti.
Iš Jungtinių Amerikos Valstijų į Lietuvą grąžinta Lietuvos pilietė Neringa Venckienė, kurios, kaip įtariamosios, paieška buvo paskelbta 2013 m. gegužę.
Perduodamas šį asmenį Lietuvai JAV Teisingumo departamentasįvykdė Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prašymą dėl šio asmens ekstradicijos. Ikiteisminis tyrimas, kuriame N.Venckienei yra pareikšti įtarimai dėl įvairių nusikalstamų veikų, Kauno apygardos prokuratūroje buvo atliekamas ir tuo metu, kai JAV buvo nagrinėjamas Generalinės prokuratūros prašymas dėl įtariamosios perdavimo Lietuvai ir su šiuo prašymu susiję įtariamosios bei jos gynėjų skundai įvairioms JAV teisminėms institucijoms.
Artimiausiu metu Kauno apygardos prokuratūroje bus sprendžiami kardomosios priemonės N. Venckienei skyrimo klausimai, bus atlikti kiti numatyti būtini proceso veiksmai, siekiant, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas kuo greičiau.
Vadovaujantis tarptautiniais teisinio bendradarbiavimo principais valstybė, kuri priima sprendimą dėl asmens ekstradicijos, atsižvelgdama į savo nacionalinę teisę pasisako ir apie tai,dėl kurių įtarimų perduodamas asmuo gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn jo perdavimo prašiusioje šalyje. Pabrėžtina, kad valstybė, sutikdama arba nesutikdama su perduodamo asmens baudžiamuoju persekiojimu dėl konkrečių veikų, vertina tik įstatymų skirtumus, bet ne byloje turimus duomenis ir įrodymus.
Tenkindama Lietuvos prašymą perduoti N. Venckienę, JAV nurodė, kad vadovaujantis šios šalies įstatymais ji Lietuvoje gali būti teisiama dėl keturių nusikalstamų veikų:
– dėl trukdymo teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno, advokato ar antstolio veiklai (LR BK 231 str. 1 d.), – dėl teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymo(LR BK 245 str.), – dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymus sveikatos sutrikdymo (LR BK 140 str. 1 d.), – dėl pasipriešinimo valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui (LR BK 286 str.)
Dėl kitų nusikalstamų veikų, kurios buvo nurodytos 2015 m. Generalinės prokuratūros prašyme dėl ekstradicijos, baudžiamasis persekiojimas negalės būti vykdomas.
Įtariamosios paieška Lietuvoje prokuroro nutarimu buvo paskelbta 2013 m. gegužę. 2014 m. rudenį teismas patenkino prokuratūros prašymą skirti jaigriežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Taip pat tuo metu buvo priimtas nutarimas sujungti į vieną ikiteisminį tyrimą iki to skirtingose šalies prokuratūrose kontroliuotus ir organizuotus ikiteisminius tyrimus, kuriuose jai buvo pareikšti įtarimai įvairių nusikalstamų veikų padarymu bei priimti sprendimai dėl tarptautinių teisinių procedūrų.
2016m. pradžioje buvo pranešta apie tai, kad Lietuvos prokuratūros prašymą perduoti N. venckienę Lietuvai JAV Teisingumo departamentas pripažino tinkamu ir vykdytinu. 2018 m. pradžioje N. Venckienė buvo sulaikyta Čikagoje. Nuo sulaikymo dienos iki dabar jai buvo taikoma kardomoji priemonė – suėmimas.
JAV priėmus sprendimą perduoti N. Venckienę, Lietuvoje buvo pradėtos visos numatytos tokiais atvejais procedūros, užtikrinančios saugų perduodamo asmens atvežimą į Lietuvą.
Šis ekstradicijos procesas vyko vadovaujantis dvišale Lietuvos Respublikos ir Jungtinių Amerikos Valstijų sutartimi, kurioje nustatytos asmenų ekstradicijos sąlygos bei tvarka.
Informacijos šaltinis – slaptai.lt, Generalinė prokuratūra. ELTA
AT teisėjui E. Laužikui panaikintas leidimas suimti. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Vienam iš įtariamųjų rezonansiniame tyrime dėl korupcijos – Aukščiausiojo Teismo teisėjui Egidijui Laužikui – teismas panaikino leidimą suimti. Vilniaus apygardos teismas antradienį patenkino E.Laužiko skundą ir panaikino vasario 21 d. Vilniaus m. apylinkės teismo duotą leidimą skirti jam kardomąją priemonę – suėmimą 10-čiai dienų.
Vykdant teismo sprendimą šiam įtariamajam prokuroro nutarimu skirta kita kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei nurodymas nebendrauti su tam tikrais asmenimis.
Generalinės prokuratūros ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atliekamame ikiteisminiame tyrime įtarimai dėl įvairių korupcinių veikų yra pareikšti iš viso 28 asmenims. Tarp jų – 8 teisėjams, 5 advokatams, Druskininkų merui, jo padėjėjui bei kitiems. Praėjusią savaitę Vilniaus m. apylinkės teismas skirtingiems terminams buvo leidęs suimti 19 įtariamųjų.
Įtariama, kad už palankius įvairius teisėjų sprendimus galimai mokėti ir žadėti kyšiai, kurių sumos svyruoja nuo 1000 iki 100 000 eurų. Sutartų kyšių suma gali siekti iki 400 000 eurų.
Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Kas ją pakeis 2019-aisiais metais? Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Ketvirtadienį visa Lietuva stebėjo, kaip vieną po kito nuo ankstyvo ryto į teismą buvo vedami teisėjai ir advokatai dėl kardomosios priemonės jiems skyrimo.
Keli Lietuvos teismai leido suimti visus aštuoniolika
įtariamųjų, dėl kurių kreipėsi prokurorai. Teisėjus E.Laužiką, V.Kažį,
V.Bavėjaną, H.Jaglinskį, K.Guriną, advokatus G.Cimbolienę bei M.Navicką leista
suimti 10 dienų, advokatą A.Surblį – 14 dienų, advokatą D.Zagrecką bei dar tris
asmenis – 1 mėnesiui, kitus šešis įtariamuosius – dviems mėnesiams. Dar
aštuoniems vakar sulaikytiems įtariamiesiems skirtos kitos kardomosios
priemonės.
Vakare visą šį procesą apvainikavo Druskininkų mero R. Malinausko ir
jo patarėjo Aivaro Kadziausko sulaikymas.
Niekas turbūt nepaneigs, kad tai, kas įvyko pastarosiomis
dienomis, – yra pati didžiausia specialiųjų teisėsaugos institucijų operacija
šiuolaikinės Lietuvos istorijoje. Juolab kad į korupcijos voratinklį įkliuvo
pareigūnai iš taip vadinamo aukščiausio šalies elito sluoksnio.
Jau tą patį vakarą du įtakingi politikos apžvalgininkai Vytautas Bruveris ir Rimvydas Valatka laidoje „Dėmesio centre” (Info TV) ėmėsi kurti sąmokslo teorijas.
R. Valatka: (…) Stalino epochos pabaigoje buvo gydytojų
byla, Grybauskaitės ar Skvernelio
epochos pabaigoje turime teisėjų bylą (pabr. aut.). Tai tokios istorinės
paralelės. Man šitoje byloje kyla labai daug klausimų. Man keista, kodėl
žiniasklaida pasidavė STT ir
prokuratūros entuziazmui. Kokius herojus mes matėme? Generalinį prokurorą
Pašilį, kuris šiaip niekada neina į laidas. Tą patį daro STT vadas Bartkus.
Jeigu jie būtų bent vienoje laidoje pasakę, kad jie sėdės ir paskutinėje
laidoje, kai jau bus skelbiamas teismo nuosprendis, tai įtikintų labiau negu
bet kurie žodžiai. Antra, man labai keista, kodėl reikia kišti teisėją, kad ir
koks blogas būtų, į areštinę? Ką, jis žmogus papjaus, užmuš ką nors gatvėj,
apvogs? Na nepadarys gi to. Bet reikėjo pademonstruoti. Trečias dalykas,
žinoma, kad teisėjų yra visokių ir gandų iki šiol girdėję esame įvairių, bet
dabar formuojama tokia nuomonė, kad buvo teisėjų klanas, kuris blogai
išnagrinėjo vienas ar kitas bylas ir jos rodomos. Dažniausiai primenamos bylos,
kurios baigėsi išteisinamuoju nuosprendžiu ir va, matai, reiškia iš tikrųjų
visi kalti… Jeigu mes demokratinėje, teisinėje valstybėje atmesime
išteisinamuosius nuosprendžius dėl įrodymų stokos, tai mes turėsime tai, apie
ką svajoja kandidatas Skvernelis – policinę valstybę.
V. Bruveris: Čia aš matau ir tam tikrą politinį paderinimą šiuo klausimu. Vien tai daug ką sako, kad sprendimai priimami tarp Seimo sesijų. Mano nuomone, visiškai akivaizdu, kad Prezidentė norėjo, kad jos sprendimas šioje situacijoje būtų pagrindinis (pabr. aut.). Galiausiai Seimo sesijos metu būtų kilę klausimų, Seimo nariai būtų norėję daugiau išsiaiškinti. Galiausiai būtų kilę problemų dėl to paties Malinausko, nes būtų vykdoma operacija „gelbstint eilinį Malinauską“. Tai čia politinį paderinimą aš matau.
Apie ką byloja šios dvi ilgokos citatos iš Bruverio ir
Valatkos pasisakymų?
Man regis, ciniškiausia „teisėjų bylą“ (pavadinkime tai
sąlygiškai) lyginti su Stalino epochos gydytojų byla. Ar tai aliuzija į
paraleles – esą Stalino režimas prilygsta Grybauskaitės režimui? Kokiam žiūrovų
(skaitytojų) ratui siunčiama šitokia žinia? Ar ne tam pačiam, kurį pats Valatka
vadina pokolchoziniais žmonėmis?
Antra. Kam kišti teisėją į areštinę, kad ir koks blogas jis būtų? – klausiama. Tai čia iš to paties gyvulių ūkio : visi yra lygūs, bet yra tarp jų ir lygesnių.
O ar autorius žino, kiek tų mažiau lygesnių per visą mūsų
nepriklausomybės laikotarpį buvo kišama į areštines. Ir ne visuomet, deja,
teisingai. Ir ne visada, o tiksliau, labai retai po viso to jų buvo bent
atsiprašoma.
Bruverio teiginys, esą čia kyšo Grybauskaitės ranka,
neišlaiko jokios kritikos. Nejaugi specialiosios tarnybos, šiuo atveju STT,
turi derintis prie atostogaujančio Seimo, kada jai pradėti operuoti
pertvinkusius pūlinius?
Bet – kalta Grybauskaitė. Kurios, beje, kadencija jau greitai baigsis. Tačiau, matyt, dar negreit baigsis kai kurių pokolchozinių veikėjų ko ne zoologinė nemeilė jai.
Bent šiek tiek mąstančiam šalies piliečiui seniai aišku, jog Lietuvoje egzistuoja ne dvi Lietuvos, kaip dažnai tai mėgstama akcentuoti tam tikrų politikų sluoksniuose, o daug lietuvų, kuriose yra savų, tam tikriems klanams (neretai, beje, glaudžiai susijungiantiems) priklausančių merkantilinių interesų.
Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Martynas Jovaiša (dešinėje) ir šio departamento prokuroras Tomas Meškauskas
Spaudos konferencijos metu Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Martynas Jovaiša ir šio departamento prokuroras Tomas Meškauskas pateikė informaciją apie prokuroro sprendimą baigti šių metų vasario mėnesį pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl galimai įvykdytų korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų, kuriame įtarimai dėl prekybos poveikiu pareikšti buvusiai Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiajai prokurorei Rita Aliukonienei bei vienam privačiam asmeniui.
Surašius kaltinamąjį aktą ši byla bus perduota nagrinėti teisme.
Prokurorai taip pat informavo, kad pradinėje šio ikiteisminio tyrimo stadijoje Aukščiausiojo Teismo teisėjas Viktoras Aidukas buvo apklaustas liudytoju taikant specialų statusą – neįspėjant dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimo, tačiau tyrimo eigoje, išsiaiškinus daugiau aplinkybių, šis statusas buvo pakeistas į liudytojo.
Prokuroro T. Meškausko teigimu, gauti duomenys leidžia padaryti kategorišką išvadą, jog nei įtariamieji, nei kiti asmenys patys ar veikdami kitų asmenų vardu nepadarė ir net nedarė jokios įtakos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos sprendimui jos nagrinėjamoje rezonansinėje byloje, taip pat teigė, kad tyrimo metu neginčijamai nustatyta, jog V. Aidukas, būdamas teisėjų kolegijos pirmininku, neatliko jokių veiksmų, leidžiančių jį įtarti bent šališkumu nagrinėjant bylą. Ikiteisminį šios bylos tyrimą atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos pareigūnai.
Spaudos konferencijos metu taip pat buvo pranešta, kad vakar sulaikytam teisėjo papirkimu įtariamam Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorui Žilvinui Gžimailai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Prokuroro nutarimu Kauno apygardos teismo teisėjui R. Antanavičiui šiuo metu suteiktas liudytojo, kuris turi teisę neduoti parodymų apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką, statusas. Tai padaryta atsižvelgiant į tai, kad ikiteisminio tyrimo duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad teisėjas galimai darė analogišką poveikį Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėjui, tačiau įtariamojo statuso be Seimo ar Prezidentės sutikimo teisėjui suteikti negalima. Teisėjas pasinaudojo teise neduoti parodymų.
Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėjas šiame tyrime yra liudytojas, kuris pranešė apie nusikalstamą veiką ir bendradarbiauja su teisėsauga.
Šį tyrimą atlieka Specialiųjų tyrimų tarnybos Šiaulių valdybos pareigūnai.
Šiandien ryte sulaikytas teisėjo papirkimu įtariamas Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras, dirbantis Mažeikiuose, Žilvinas Gžimaila.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, Ž. Gžimaila įtariamas davęs 1000 eurų dydžio kyšį Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėjui už tai, kad nagrinėdamas vieną administracinę bylą šis teisėjas priimtų palankų sprendimą Ž. Gžimailos pažįstamam privačiam asmeniui, pažeidusiam Kelių eismo taisykles.
Ikiteisminio tyrimo duomenys taip pat leidžia pagrįstai manyti, kad analogišką poveikį Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėjui galėjo daryti ir Kauno apygardos teismo teisėjas Ramūnas Antanavičius.
Prokuroro nutarimu R.Antanavičiui šiandien suteiktas liudytojo, kuris turi teisę neduoti parodymų apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką, statusas.
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad teisėjas negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn (įskaitant ir įtarimų jam pareiškimą), suimtas, negali būti kitaip suvaržyta jo laisvė be Seimo, o tarp Seimo sesijų – be Respublikos Prezidento sutikimo.
Šiuo metu vyksta būtini proceso veiksmai, sprendžiama dėl kardomosios priemonės skyrimo įtariamajam.
Generalinės prokuratūros pradėtą ikiteisminį tyrimą kontroliuoja ir jam vadovauja Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamentas, tyrimą atlieka Specialiųjų tyrimų tarnybos Šiaulių valdybos pareigūnai.
Generalinio prokuroro E. Pašilio sprendimu, minėto prokuroro atžvilgiu šiandien pradėtas tarnybinis patikrinimas bei priimtas sprendimas dėl nušalinimo nuo pareigų tyrimo laikotarpiui.
„Visuomenė pagrįstai tikisi, kad prisiekęs tarnauti Lietuvos valstybei prokuroras savo pareigas vykdys laikydamasis įstatymų ir moralės normų, brangindamas jam suteiktą pasitikėjimą. Todėl tokie veiksmai, kurie grubiai pažeidžia esminius teisingumo, teisėtumo, sąžiningumo bei kitus prokuroro veiklos principus, griauna visuomenės pasitikėjimą prokuratūra, yra netoleruotini.“ –teigia generalinis prokuroras E. Pašilis.
Per pastaruosius kelerius metus (nuo 2014 m. pradžios) ikiteisminiai tyrimai dėl įvairių korupcinio pobūdžio veikų buvo pradėti 5 prokurorų atžvilgiu, du iš jų – šiemet. Du buvę prokurorai per šį laikotarpį teismų pripažinti kaltais. Iš viso šiuo metu yra atliekami du tokio pobūdžio ikiteisminiai tyrimai, vienos bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme.
Informacijos šaltinis – Lietuvos generalinė prokuratūra.
Lapkričio 30 dieną Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras, vadovaujantis ikiteisminiam tyrimui dėl galimo kyšininkavimo, papirkimo ir piktnaudžiavimo Kauno rajono savivaldybei vykdant viešuosius pirkimus, kreipėsi į Kauno apylinkės teismą dėl dviejų, pirmadienį sulaikytų, asmenų kardomosios priemonės – suėmimo – taikymo.
Prokuroras Kauno rajono savivaldybės administracijos atstovui bei kitam su verslu susijusiam asmeniui, atsižvelgdamas į įtariamųjų socialinę padėtį bei statusą ir galimybę daryti įtaką, teismo prašė taikyti suėmimą vienam mėnesiui.
Kauno apylinkės teismas nusprendė abiem įtariamiesiems skirti kardomąją priemonę – suėmimą keturiolikai parų. Vienam iš likusių trijų sulaikytų asmenų taikyta švelnesnė kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, draudimas bendrauti su tam tikrais asmenimis, susijusiais su ikiteisminiu tyrimu ir lankytis tam tikrose vietose. Kitiems dviem asmenims skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Visiems įtariamiesiems yra pareikšti įtarimai dėl kyšininkavimo, nelegaliu būdu įgyto turto legalizavimo, papirkimo ir piktnaudžiavimo, atsižvelgiant į kiekvieno jų individualią galimai padarytą nusikalstamą veiką.
Lapkričio 30 d. STT pareigūnai taip pat atliko kratas vieno iš Kauno rajono savivaldybės tarybos vadovo K. P. gyvenamojoje vietoje ir privačiose bendrovėse. Po kratų sulaikytas vienas iš Kauno rajono savivaldybės tarybos vadovų ir trys privačių įmonių atstovai.
Sulaikytiems asmenims paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Visiems sulaikytiems asmenims pareikšti įtarimai dėl kitų epizodų kyšininkavimo ir papirkimo.
Ikiteisminis tyrimas dėl galimų nusikalstamų veikų vykdant viešuosius pirkimus, susijusius su Kauno rajono savivaldybės turto nuoma, šilumos energijos gamyba ir tiekimu buvo pradėtas specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Kauno valdyboje.
Informacijos šaltinis – Lietuvos Respublikos prokuratūra.
Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras, vadovaujantis ikiteisminiam tyrimui dėl galimo kyšininkavimo, papirkimo ir piktnaudžiavimo Kauno rajono savivaldybei vykdant viešuosius pirkimus, kreipėsi į Kauno apylinkės teismą dėl dviejų, pirmadienį sulaikytų, asmenų kardomosios priemonės – suėmimo – taikymo.
Prokuroras Kauno rajono savivaldybės administracijos atstovui bei kitam su verslu susijusiam asmeniui, atsižvelgdamas į įtariamųjų socialinę padėtį bei statusą ir galimybę daryti įtaką, teismo prašė taikyti suėmimą vienam mėnesiui.
Kauno apylinkės teismas nusprendė abiem įtariamiesiems skirti kardomąją priemonę – suėmimą keturiolikai parų. Vienam iš likusių trijų sulaikytų asmenų taikyta švelnesnė kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, draudimas bendrauti su tam tikrais asmenimis, susijusiais su ikiteisminiu tyrimu ir lankytis tam tikrose vietose. Dėl kitų dviejų asmenų kardomųjų priemonių klausimas spendžiamas.
Visiems įtariamiesiems yra pareikšti įtarimai dėl kyšininkavimo, nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimo, papirkimo ir piktnaudžiavimo, atsižvelgiant į kiekvieno jų individualią galimai padarytą nusikalstamą veiką.
Ikiteisminis tyrimas dėl galimų nusikalstamų veikų vykdant viešuosius pirkimus, susijusius su Kauno rajono savivaldybės turto nuoma, šilumos energijos gamyba ir tiekimu buvo pradėtas specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Kauno valdyboje. Atliktos kratos Kauno rajono savivaldybės patalpose bei su tyrimu susijusiose privataus kapitalo įmonėse.
Lietuvos apeliacinis teismas priėmė nutartį, kuria patenkino Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos skyriaus prokuroro skundą dėl kardomųjų priemonių sušvelninimo keturiems kaltinamiesiems „agurkinių“ byloje.
Joje po ilgalaikio Generalinės prokuratūros ir Lietuvos kriminalinės policijos biuro tyrimo buvo sulaikyti nusikalstamo susivienijimo atstovai.
Lietuvos apeliacinis teismas panaikino Klaipėdos apygardos teismo teisėjo sprendimą, kuriuo liepos pabaigoje ginkluoto nusikalstamo susivienijimo nariams S. V., N. T., A. P. ir T. P. vietoj suėmimo buvo skirtos švelnesnės kardomosios priemonės – piniginis užstatas po 30 tūkst. eurų, dokumentų paėmimas bei intensyvi priežiūra 6 mėnesiams.
Prokuratūra nesutiko su tokiu Klaipėdos apygardos teismo sprendimu ir kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą motyvuodama tuo, kad tokia teismo nutartis nepagrįsta ir prieštarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikai tiriant organizuoto nusikalstamumo bylas. Apeliacinis teismas tenkino prokuroro prašymą kaltinamiesiems asmenims skirti kardomąją priemonę – suėmimą.
Nusikalstamos grupuotės nariai kaltinami dėl ginkluoto nusikalstamo susivienijimo organizavimo ir dalyvavimo jo veikloje, kontrabandos ir neteisėto disponavimo labai dideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų, ginklais, šaudmenimis, rengimosi nužudyti ir nužudymo.
Informacijos šaltinis – Lietuvos generalinė prokuratūra.
Generalinė prokuratūra Vilniaus apygardos teismui pateikė skundą prašant panaikinti gegužės 31 d. paskelbtą Vilniaus miesto apylinkės teisėjo nutartį, kuria buvo atmestas prokuratūros prašymas leisti pratęsti anksčiau skirtą 20 dienų suėmimo terminą vienam iš įtariamųjų rezonansinėje didelės apimties korupcijos byloje.
Po šios Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties įtariamasis iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo buvo paleistas baigiantis gegužės 13 d. teismo nutartimi skirtam suėmimo terminui.
Šiandien teismui pateiktame skunde taip pat prašoma teismo leisti pratęsti įtariamajam suėmimo terminą dviems mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo aukštesnio teismo sprendimo priėmimo dienos, nes, skundą pateikusio prokuroro manymu, dabar sunkiais nusikaltimais įtariamam asmeniui skirtos kardomosios priemonės yra nepakankamos siekiant užtikrinti jo dalyvavimą baudžiamajame procese, apriboti galimybes trukdyti tyrimui, daryti poveikį su tyrimu susijusiems asmenims ar sunaikinti, paslėpti ikiteisminiam tyrimui reikšmingus daiktus.
Šiuo metu įtariamajam skirtos šios kardomosios priemonės: 25 tūkstančių eurų piniginis užstatas, namų areštas bei rašytinis pasižadėjimas neišvykti, uždraudžiant bendrauti su nurodytais įtariamajam asmenimis.
Informacijos šaltinis – Lietuvos Generalinė prokuratūra.
