Klimato aktyvistė Greta Thunberg. EPA-ELTA nuotr.
Kyjivas, birželio 29 d. (dpa-ELTA). Švedijos klimato aktyvistė Greta Thunberg kartu su tarptautine darbo grupe atvyko į Ukrainą, kad įvertintų Rusijos karo padarytą žalą aplinkai. „Mums reikia jūsų profesionalios pagalbos“, – sakė ketvirtadienį Kyjive grupę priėmęs Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Jis pirmiausiai atkreipė dėmesį į didžiulę žalą, kurią padarė Kachovkos užtvankos sugriovimas ir dėl to kilęs potvynis birželio pradžioje.
„Nemanau, kad pasaulio reakcija į šį ekocidą buvo pakankama, – sakė G. Thunberg. – Nemanau, kad kokios nors reakcijos užtektų. Nes tiesiog nėra žodžių šiam brutalumui nusakyti“. V. Zelenskis, be to, papasakojo apie geriamojo vandens tiekimo problemas Chersone ir besiribojančioje Mykolajivo srityje. Taip pat padaryta žala žemės ūkio sektoriui bei biologinei įvairovei regione.
Į Kyjivą atvykusiai aplinkos darbo grupei dar priklausė buvusi Švedijos premjerė Margot Wallström, buvusi Airijos prezidentė Mary Robinsin bei Europos Parlamento vicepirmininkė suomė Heidi Hautala. Grupės tikslas yra prisidėti prie to, kad Rusija atlygintų žalą, padarytą per daugiau kaip 16 mėnesių trunkančią invaziją.
Popiežius Pranciškus. EPA – ELTA nuotr.
Roma, kovo 11 d. (dpa-ELTA). Popiežius Pranciškus sako esąs pasirengęs vykti į Rusijos užpultą Ukrainą, bet tik su sąlyga, kad galės vykti ir į Maskvą.
„Vyksiu į abi šias šalis, arba nė į vieną iš jų“, – duodamas interviu Argentinos laikraščio „La Nacion“ šeštadienio numeriui sakė Katalikų Bažnyčios vadovas.
Karą Ukrainoje galima užbaigti tik pasitelkus dialogą ir konkrečias taikos iniciatyvas, tvirtino popiežius.
86-erių metų pontifikas kelionę į abi minėtas šalis svarstė dar praėjusią vasarą. Tuo metu jis taip pat sakė, kad norėtų apsilankyti tiek Kijeve, tiek Maskvoje.
Vatikanas jau seniai siekia tarpininko vaidmens Ukrainos ir Rusijos konflikte – šiame kontekste jis kalbėjo leidiniui „La Nacion“ apie „troškimą tarnauti taikai“.
Interviu popiežius Pranciškus papasakojo, kaip antrą dieną po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą jis paklausė Rusijos vadovų, ar galėtų atvykti į Maskvą. Pasak pontifiko, tuomet Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas padėkojęs atsisakė.
Popiežius dar kartą išsakė savo sielvartą dėl karo: „Karas mane skaudina, štai ką noriu pasakyti. Karas mane skaudina.“
Savo viešuose pasisakymuose ir audiencijose jis nuolat kalba apie ukrainiečių kančias. Tačiau diplomatiniais sumetimais jis juose nemini Rusijos.
Rusijos smūgiai iš oro Kyjivui nesibaigė ir žmonės turi likti slėptuvėse, pareiškė sostinės regiono karinės administracijos vadovas, pranešė BBC.
Pranešime gyventojams „Telegram“ kanale Oleksijus Kuleba patikino, jog oro gynybos sistemos veikia, tačiau pabrėžė, kad „oro pavojus dar nepraėjo“. Jis taip pat paragino žmones nefotografuoti ir nefilmuoti vietų, į kurias smogė raketos, taip pat pažeistos infrastruktūros sostinėje. „Nuo to priklauso žmonių gyvybės“, – pridūrė jis.
Raketos paleistos į Ukrainos sostinę Kyjivą pirmą kartą per kelis mėnesius, smogta į miesto centrą. Pranešama apie sprogimus ir kituose Ukrainos miestuose, įskaitant Lvivą, Dniprą ir Zaporižią. Pasak BBC, tai panašu į didžiausio masto Rusijos atakas, kokių nebuvo nuo pirmųjų karo savaičių.
Ukrainos gynybos ministras pareiškė, kad Rusijos atakos nesulaikys ukrainiečių nuo kovos.
Atakos surengtos praėjus dviem dienoms, kai per sprogimą buvo apgadintas vienintelis tiltas, jungiantis Rusiją su okupuotu Krymu. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šiandien turi pirmininkauti saugumo tarybos posėdžiui, per kurį bus aptartas sprogimas ant Krymo tilto.
V. Zelenskis. EPA-ELTA nuotr.
Kyjivas, rugsėjo 28 d. (AFP-ELTA). Kyjivas nebegali derėtis su Rusija, Maskvai keturiuose okupuotuose Ukrainos regionuose surengus „referendumus“ dėl aneksijos, antradienį Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje sakė prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Rusijos pseudoreferendumų pripažinimas „normaliais“, vadinamojo Krymo scenarijaus įgyvendinimas ir dar vienas bandymas aneksuoti Ukrainos teritoriją reiškia, kad su dabartiniu Rusijos prezidentu nėra apie ką kalbėtis“, – sakė jis, kreipdamasis vaizdo ryšiu.
„Viso pasaulio akyse Rusija vykdo atvirą „referendumu“ vadinamą farsą okupuotoje Ukrainos teritorijoje“, – sakė jis. „Žmonės priversti pildyti kažkokius popierius prieš televizijos kamerą įrėmus automato vamzdį. Tariamo pseudoreferendumo rezultatai suplanuoti iš anksto“, – sakė jis.
V. Zelenskis pridūrė, kad „grasinimai panaudoti branduolinius ginklus tapo nuolatiniu Rusijos pareigūnų ir propagandistų naratyvu“.
Ukrainos armijai žengiant į priekį, Rusija „pergrupuoja“ kariuomenę Rytuose. EPA-ELTA nuotr.
Maskva/Kyjivas, rugsėjo 11 d. (AFP-ELTA). Kyjivui paskelbus apie didžiulius teritorinius laimėjimus, pasiektus per žaibišką atsakomąjį puolimą, Rusija pranešė atitraukianti kariuomenę iš rytinio Ukrainos Charkivo regiono.
Maskvos remiamas separatistų lyderis Rytuose sakė, kad Rusijos pajėgos keliose rytinės Donecko srities dalyse kovoja „sunkiuose“ mūšiuose su Kyjivo kariuomene.
Ukrainos pareigūnas taip pat sakė, kad Kyjivo kariai artėja prie rytinio Lysyčansko miesto, kurį Rusijos kariuomenė užėmė po įnirtingų artilerijos mūšių liepą.
Vėlyvą šeštadienį Maskvos paskelbtas pranešimas apie atsitraukimą ir Kyjivo tvirtinimas, kad Ukrainos pajėgos įžengė į Kupjansko miestą, yra reikšmingiausi dinamikos mūšio lauke pokyčiai po kelis mėnesius Rytų Ukrainoje trukusių kovų, per kurias dominavo Maskva.
„Buvo priimtas sprendimas pergrupuoti Rusijos kariuomenę, dislokuotą Balaklijos ir Iziumo regionuose, siekiant sustiprinti Donecko frontą“, – sakoma Rusijos gynybos ministerijos pranešime.
Žinia apie atsitraukimą pasirodė iškart, kai Ukrainos specialiosios pajėgos socialinėje žiniasklaidoje paskelbė vaizdus, kuriuose maskuojamąsias uniformas vilkintys kariai su automatais matomi „Kupjanske“ – mieste, turinčiame maždaug 27 tūkst. gyventojų.
Ukrainos kariuomenė taip pat išlaisvino Vasilenkovą ir Artemivką Charkivo srityje, šeštadienį per vakaro kreipimąsi sakė prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Šiomis pastarosiomis dienomis Rusijos armija parodė mums geriausiąją savo pusę – nugarą“, – sakė jis. „Ukrainoje nėra vietos okupantams. Ir niekada nebus“, – pridūrė jis.
Taip pat kalbėdamas per kasmetinį Jaltos Europos strategijos forumą V. Zelenskis pareiškė, jog Rusija „daro viską, kad per 90 artėjančios žiemos dienų palaužtų Ukrainos, Europos ir pasaulio pasipriešinimą“, tikėdamasi, jog dėl kylančių energijos kainų ir šildymo problemų Vakarų parama Kyjivui galiausiai susilpnės. „Tai paskutinis jų argumentas“, – sakė jis.
Stebėtojai tikisi, kad Ukrainos pajėgos ir toliau pasieks laimėjimų Charkivo regione, besiribojančiame su Rusija ir kelis mėnesius kontroliuotame Maskvos remiamos valdžios bei apšaudomame jos artilerijos.
„Stulbinanti“ pažanga
Kyjivas oficialiai dar nepatvirtino, kad Ukrainos kariuomenė išstūmė Rusijos pajėgas iš Iziumo – svarbios Maskvos karo veiksmų vietos, kur iki invazijos gyveno apie 45 tūkst. žmonių. Tačiau socialinius tinklus užtvindę vaizdai rodo mieste esančias Ukrainos pajėgas, o Rusijos karo stebėtojai teigė, kad jau pasidorė pranešimai, jog Maskvos kariuomenė pasitraukė.
„Ukrainos kariai veržiasi Rytų Ukrainoje, išlaisvindami daugiau miestų ir kaimų. Jų drąsa kartu su Vakarų karine parama duoda stulbinamų rezultatų“, – sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Olegas Nikolenka. „Labai svarbu ir toliau siųsti ginklus Ukrainai. Nugalėti Rusiją mūšio lauke reiškia laimėti taiką Ukrainoje“, – pridūrė jis.
Panašu, kad Ukrainos postūmis užklupo Rusijos kariuomenę iš esmės netikėtai. Valstybinė žiniasklaida penktadienį paskelbė filmuotą medžiagą, kaip Rusijos tankų, artilerijos ir pagalbinių transporto priemonių vilkstinės purvinais keliais juda Charkivo link, stengiantis nusiųsti į regioną pastiprinimą. Tačiau jau kitą dieną Rusija paskelbė apie trijų dienų pajėgų perdislokavimo operaciją, išvedant jas iš Charkivo srities į pramoninį Donbaso regioną toliau į pietus.
„Padėtis labai sunki“
Tokių miestų kaip Kupjanskas ir Iziumas užėmimas būtų rimtas smūgis Maskvos gebėjimui papildyti savo pozicijas rytinėje fronto linijoje ir galėtų smarkiai pakirsti Rusijos pozicijas Ukrainos rytuose.
Ukrainos kariai taip pat veržėsi išilgai pietinės fronto linijos, šeštadienį pranešė atstovas spaudai, kai kuriuose regionuose pasistūmėdami dešimtimis kilometrų į teritoriją, kurią Rusijos kariuomenė užėmė invazijos pradžioje. Rusijos naujienų agentūros pranešė apie šešis didelius sprogimus Nova Kachovkoje, Rusijos kariuomenės užimtame mieste pietiniame Chersono regione.
Rytinėje Donecko srityje separatistų lyderis Denisas Pušilinas sakė, kad padėtis Lymano mieste „labai sunki“, kovos vyksta „daugelyje kitų vietovių“, ypač šiaurinėje regiono dalyje.
Vis dėlto Rusijos pajėgos ir toliau daro didelę žalą, tęsdamos Charkivo miesto ir rytinio pramoninio Donbaso regiono apšaudymą. Šeštadienį per Rusijos apšaudymą Charkivo miesto Cholodnogirskio rajone žuvo mažiausiai vienas žmogus, du buvo sužeisti, pranešė regiono vadovas Olegas Synegubovas. Anksčiau Donecko srities, ji yra Donbaso dalis, vadovas Pavlo Kyrylenka sakė, kad per Rusijos apšaudymą žuvo du žmonės.
Pastarosiomis dienomis susirūpinimą kelia ir nauji apšaudymai netoli Ukrainos Zaporižios atominės elektrinės šalies pietuose.
Kijevo centre demonstruojas pamuštas rusų armijos tankas
Kyjivas, rugpjūčio 25 d. (ELTA). Ketvirtadienį Kyjivo miesto taryba pervardino 95 gatves, skersgatvius ir aikštes, kurių pavadinimai buvo susiję su Rusija ir Sovietų Sąjunga. Kijevo centre demonstruojama sunaikinta rusų technika
Tai pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Ukrainos sostinės meru Vitalijumi Klyčko.
„Pervardinimo procesas sostinėje dar nebaigtas, ir jau kitame plenariniame posėdyje mes tęsime darbą šiais klausimais, kad užbaigtume derusifikacijos procesą“, – pareiškė miesto vadovas.
Gautomis žiniomis, Maršalo Malinovskio gatvė tapo „Azovo“ pulko didvyrių gatve, Tulos aikštė – Didvyrių aikšte, Karlo Markso gatvė – Huculų gatve, o Piterio gatvė – Londono gatve.
Sociologijos grupės „Reitingas“ surengtos apklausos duomenimis, daugiau kaip 65 proc. ukrainiečių pritaria pasiūlymui pakeisti su Rusija ar sovietine praeitimi susijusius Ukrainos miestų gatvių pavadinimus.
Kyjivas, rugpjūčio 10 d. (ELTA). Per sprogimus karinių oro pajėgų bazėje Rusijos aneksuotame Juodosios jūros Krymo pusiasalyje, Ukrainos duomenimis, sunaikinta mažiausiai dešimt lėktuvų.
„Po sprogimo, kurį matėme, akivaizdu, kad smogta karinių oro pajėgų kontingentui“, – per televiziją sakė Ukrainos karinių oro pajėgų štabo atstovas Jurijus Ihnatas. Anot jo, ten dislokuoti „Suchoi Su-30M“ ir „ Su-24“ koviniai lėktuvai bei „Iljuschin Il-76“ transportiniai orlaiviai.
G. Nausėda, susitikęs su V. Zelenskiu: būsime kartu su Ukraina iki pergalės. Prezidentūros nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda, ketvirtadienį Kijeve susitikęs su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, aptarė besitęsiančią Rusijos karinę agresiją ir Lietuvos pagalbą kovojančiai Ukrainai.
Lietuvos prezidentas akcentavo būtinybę toliau aktyviai plėsti bei griežtinti sankcijas Rusijai, didinti jų poveikį agresoriaus ekonomikai, finansų sektoriui, karo pramonės pajėgumams. Lietuvos vadovas pabrėžė, jog spaudimo priemonės turi būti maksimaliai efektyvios, todėl būtina panaikinti visas iki šiol priimtuose Europos Sąjungos (ES) sankcijų paketuose paliktas išimtis.
„Lietuva toliau rems Ukrainą teikdama karinę, humanitarinę, finansinę ir ekspertinę paramą. Bursime tarptautines pastangas išlaikyti spaudimą Rusijai siekiant maksimaliai sumažinti jos galimybes tęsti karą Ukrainoje. Toliau būsime Jūsų balsu Europoje siekiant kuo greitesnės Ukrainos narystės ES. Dėsime visas pastangas tam, kad asmenys, atsakingi už Rusijos nusikaltimus Ukrainoje, būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Mes nepavargsime ir neleisime pavargti kitiems. Būsime kartu su Ukraina iki pergalės”, – teigė prezidentas.
G. Nausėda informavo prezidentą V. Zelenskį, jog netrukus Ukrainą pasieks papildomi Lietuvos skirti šarvuočiai ir kovinio rengimo amunicijos paketas. Artimiausiu metu bus pristatyti ir Lietuvoje pagaminti antidronai.
Maskva, birželio 26 d. (AFP-ELTA). Sekmadienį Kremlius paskelbė, kad Rusijos pajėgos smogė trims Ukrainos karinio rengimo centrams, tarp jų vienam netoli Lenkijos sienos, informuoja AFP.
Pasak Rusijos Gynybos ministerijos, šalies Karinės oro pajėgos panaudojo „didelio taiklumo“ raketas „Kalibr“.
Vienas iš taikinių buvo Ukrainos karinio rengimo centras Staryčių rajone, netoli Lvivo, apie 30 km nuo Lenkijos sienos. Kitas karių rengimo centras buvo Žitomyro regione, centrinėje Ukrainoje, o trečias – Černyhivo regione, šalies šiaurėje.
Rusija neatskleidė kada ir iš kur paleistos raketos. Tačiau Ukraina sako, kad smūgiai atlikti šeštadienį iš Baltarusijos. Šių teiginių Maskva nepakomentavo.
Pasak Rusijos Gynybos ministerijos, po atakų kelios Ukrainos brigados „visiškai prarado kovinius pajėgumus“ ir neva nebegalės būti dislokuotos į kovų vietas.
Rusija nepaminėjo, kad jos raketos sekmadienį susprogdino gyvenamąjį namą Kyjive.
Smūgiai surengti tuo metu kai Vokietijoje vyksta G7 viršūnių susitikimas ir prieš NATO viršūnių susitikimą Madride birželio 28-30 d.
Ukrainos slaptoji tarnyba SBU
Kyjivas, birželio 22 d. (ELTA). Praėjusią savaitę Ukrainos VRM darbuotojai sulaikė daugiau kaip 20 žmonių, galimai bendradarbiavusių su priešu, iš jų apie 10 – Kyjive.
Tai pranešė vidaus reikalų ministro pirmasis pavaduotojas Jevhenas Jeninas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Strateginių tyrimų departamentas ir nacionalinė policija praėjusią savaitę sulaikė daugiau kaip 20 žmonių, kurie galėjo dirbti priešui. Vien tik Kyjive sulaikyta apie 10 galimų diversantų“, – sakė jis.
Viceministras priminė, kad pareigūnai tęsia darbą, kurio tikslas – išaiškinti ir sulaikyti diversines-žvalgybines grupes. Pavyzdžiui, kontrolės postuose ir patruliuojant tikrinamos įtartinos transporto priemonės. Praėjusią savaitę šalyje atlikta apie 20 tūkst. tokių patikrų.
„Šimtai žmonių sukėlė įtarimą, kad jie galimai dirba priešui. Tokie asmenys iškart perduodami Ukrainos saugumo tarnybai toliau aiškintis. Todėl prašau supratimo dėl iškylančių nepatogumų, tai daroma dėl mūsų saugumo“, – sakė J. Jeninas.
Anot ministro pavaduotojo, pas sulaikytuosius randama šaunamųjų ginklų, granatų, šovinių, draudžiamos simbolikos.
J. Jeninas patikslino, kad nuo Rusijos plataus masto įsiveržimo į Ukrainą pradžios pareigūnai demaskavo 90 diversinių-žvalgybinių grupių ir sulaikė daugiau kaip 820 diversantų.
Michailas Podoliakas. EPA – ELTA foto
Kyjivas, birželio 15 d. (ELTA). Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėjas Michailas Podoliakas atsakė į Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojo Dmitrijaus Medvedevo grasinimus, kad esą po dvejų metų Ukrainos gali nebelikti pasaulio žemėlapyje, praneša portalas „rbc.ua“.
Anot M. Podoliako, tai pasakyti galėjo tik „mažas žmogus su dideliais kompleksais“.
„Jeigu Rusijos imperializmas turėtų veidą, tai būtų Medvedevas. Mažas žmogus su dideliais kompleksais, kurio vienintelė galimybė atkreipti į save dėmesį – purkštelėti nuodų į Ukrainos pusę arba grasinti pasauliui“, – parašė jis tviteryje.
Pasak M. Podoliako, „Ukraina buvo, yra ir bus“, o štai „kur bus Medvedevas po dvejų metų – klausimas“. Dmitrijus Medvedevas. EPA – ELTA nuotr.
„rbc.ua“ primena, kad Ukraina pasiūlė Jungtinėms Valstijoms susitarimą dėl suskystintųjų dujų tiekimo lendlizo. Kyjivas už jas sumokėtų per dvejus metus.
D. Medvedevas į tai reagavo žodžiais, jog Kremliuje abejojama, ar Ukraina apskritai dar egzistuos po dvejų metų.
Ukrainoje su neskelbtu vizitu lankosi J. Bideno žmona. EPA-ELTA nuotr.
Kyjivas, gegužės 8 d. (AFP-ELTA). JAV pirmoji ponia Jill Biden sekmadienį su neskelbtu vizitu apsilankė Ukrainoje, pranešė prezidento Joe Bideno sutuoktinės atstovas spaudai.
J. Biden sieną kirto iš Slovakijos pusės ir Ukrainoje susitiko su šalies pirmąja ponia Olena Zelenska. Moterys apsilankė mokykloje, kurioje šiuo metu įkurta prieglauda šalies viduje perkeltiems civiliams, įskaitant ir vaikus.
„Norėjau atvykti per Motinos dieną (Motinos diena JAV ir Ukrainoje minima šį sekmadienį – ELTA). Svarbu parodyti Ukrainos žmonėms, kad šis žiaurus karas turi baigtis ir kad Jungtinių Amerikos Valstijų žmonės palaiko Ukrainos žmones“, – J. Biden sakė žurnalistams.
Sekmadienį taip pat buvo pirmasis viešas O. Zelenskos pasirodymas nuo vasario 24 d., kai Rusija įsiveržė į Ukrainą.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. EPA-ELTA nuotr.
Berlynas, gegužės 5 d. (AFP-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pakvietė vizito Vokietijos kanclerį Olafą Scholzą ir prezidentą Franką Walterį Steinmeierį, ketvirtadienį pranešė Vokietijos prezidento kanceliarija, – praėjus trims savaitėms, kai Kyjivas atsisakė F. W. Steinmeierio apsilankymo.
V. Zelenskis juos pakvietė ketvirtadienį per pokalbį telefonu su F. W. Steinmeieriu, naujienų agentūrai AFP sakė šaltinis prezidento biure. Pasak jo, pokalbio metu „ankstesnio susierzinimo buvo atsisakyta”, o F. W. Steinmeieris pareiškė „solidarumą, pagarbą ir paramą“ Ukrainai.
Praėjusį mėnesį F. W. Steinmeieris pripažino ketinęs apsilankyti Ukrainoje su kitais Europos Sąjungos lyderiais, tačiau „Kyjivas to nenorėjo“.
F. W. Steinmeieris, buvęs užsienio reikalų ministras, sulaukė vis didesnės kritikos nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą vasarį dėl savo ilgus metus trukusios susilaikymo politikos Maskvos atžvilgiu. Tuo metu O. Scholzas buvo kritikuojamas, kad pats nesugebėjo nuvykti į Kyjivą, taip pat dėl dvejonių tiekti sunkiąją ginkluotę, kuri padėtų Ukrainai atremti Rusijos invaziją.
Vokietijos Prezidentas Frankas Valteris Šteinmejeris (Frank-Walter Steinmeier). Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Net kai šią savaitę Ukrainoje lankėsi Vokietijos opozicijos lyderis Friedrichas Merzas, O. Scholzas sakė pats nenorintis vykti, kol nebus pašalintas Kyjivo nesutarimas su kolega socialdemokratu F. W. Steinmeieriu. Vis dėlto praėjusią savaitę Vokietija pareiškė, kad siųs priešlėktuvinius tankus į Ukrainą, ir tai buvo aiškus Berlyno atsargios politikos dėl karinės paramos Kyjivui pasikeitimas. O. Scholzas taip pat pritarė Vokietijos parlamento priimtam pasiūlymui paspartinti sunkiosios ginkluotės tiekimą Ukrainai. Olafas Scholzas. EPA – ELTA nuotr.
Ketvirtadienį per pokalbį telefonu F. W. Steinmeieris sakė, kad Vokietija „solidariai remia Ukrainos pusėje suvienytas jėgas“, sakė šaltinis prezidento biure. Abu prezidentai derybas apibūdino kaip „labai svarbias ir labai geras“, sakė šaltinis.
JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas. EPA – ELTA foto
Kyjivas, balandžio 28 d. (AFP-ELTA). Ketvirtadienio vakarą Rusija atakavo Kyjivą raketomis, tuo metu, kai čia lankėsi Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas. Tai pirmas toks Ukrainos sostinės bombardavimas nuo balandžio vidurio, pranešė prezidento kanceliarija ir AFP korespondentai.
„Raketų smūgiai Kyjivo centre per oficialų Antonio Guterreso vizitą“, – tviteryje parašė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio biuras, o AFP korespondentai girdėjo sprogimą ir matė miesto teritorijoje sklindančius dūmus bei liepsnas.
Tegyvuoja Ukraina. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Kyjivas, balandžio 26 d. (AFP-ELTA). Kyjive antradienį pradėtas griauti paminklas, simbolizuojantis istorinius buvusios sovietinės Ukrainos ir Rusijos ryšius, pranešė AFP korespondentai, praėjus daugiau kaip dviem mėnesiams po to, kai Maskvos kariuomenė įsiveržė į kaimyninę demokratinę valstybę.
„Nuimame dviejų darbininkų bronzinę skulptūrą, 1982 metais pastatytą sostinės centre „Ukrainos susivienijimui su Rusija atminti“, – sakoma Kyjivo mero Vitalijaus Klyčko pranešime socialinėje žiniasklaidoje.
„Išmontavimo darbai prasidėjo šiandien ir planuojame juos baigti šį vakarą“, – pridūrė jis.
„Simboliška, kad, kai kranu buvo bandoma pakelti skulptūrą, nukrito rusų darbininko galva“, – rašė V. Klyčko. Šį sprendimą jis paaiškino tuo, ką pavadino Maskvos „barbarišku noru sunaikinti mūsų valstybę ir taikius ukrainiečius“.
V. Klyčko sakė, kad antroji skulptūros dalis bus pašalinta vėliau, o milžiniška arka virš darbininkų bus pervadinta ir apšviesta Ukrainos vėliavos spalvomis.
Jis sakė, kad miesto valdžia rengia planus nugriauti apie 60 sostinėje esančių paminklų, susijusių su Rusija ir Sovietų Sąjunga. Be to, pasak mero, mieste planuojama pervadinti apie 460 gatvių ir kitų objektų.
Nuo tada, kai 2014 metais Rusija aneksavo Krymo pusiasalį, o Maskva savo politinę paramą pasiūlė separatistams šalies rytuose, Kyjivas, vykdydamas „dekomunizacijos“ programą, stengėsi pašalinti dar tebesančius šalyje sovietinės eros simbolius.
Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas. EPA – ELTA nuotr.
Ankara, balandžio 24 d. (dpa-ELTA). Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Antonio Guterresas prieš vykdamas į Maskvą ir Kyjivą apsilankys Turkijoje. Jį pirmadienį priims prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas, sekmadienį pranešė Ankara.
NATO narė Turkija palaiko gerus santykius ir su Ukraina, ir su Rusija ir siūlosi būti tarpininke taikos derybose. Kovą abiejų šalių delegacijos susitiko Stambule.
A. Guterresas antradienį vyks toliau į Maskvą, kur susitiks su Kremliaus šeimininku Vladimiru Putinu, o ketvirtadienį Ukrainoje, be kita ko, kalbėsis su prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
Šeštadienį A. Guterresas karą Ukrainoje telefonu aptarė su Izraelio premjeru Naftaliu Bennettu. Panašiai kaip Turkija, Izraelis palaiko glaudžius santykius su Maskva ir Kyjivu.
Turkija iki šiol nedalyvauja Vakarų sankcijose prieš Rusiją, tačiau nuo kovo pradžios riboja Rusijos karo laivų judėjimą Dardanelų ir Bosforo sąsiauriais. Šeštadienį užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu, be to, pranešė, kad Turkija uždarė oro erdvę kariniams ir civiliniams lėktuvams, kurie skraidina karius iš Rusijos į Siriją. Sirijos pilietiniame kare Rusija yra prezidento Basharo al Assado pusėje. Turkija kaimyninėje šalyje taip pat yra dislokavusi dalinių, tačiau remia sukilėlius.
Sprogimas. Slaptai.lt nuotr.
Kyjivas, balandžio 16 d. (AFP-ELTA). Ankstyvą šeštadienio rytą Ukrainos sostinėje Kyjive buvo smogta karinės technikos gamyklai, pranešė AFP žurnalistas. Vos diena anksčiau Rusijos pajėgos bombardavo už miesto esantį raketų gamybos cechą.
Kyjivo meras Vitalijus Klyčko socialinėje žiniasklaidoje paskelbė, kad sprogimai įvyko miesto Darnytskio rajone. Iš ten kilo dūmai, jame dirbo gausios gelbėtojų ir medikų pajėgos.
V. Klyčko „Telegram“ kanale rašė, kad duomenys apie nukentėjusius asmenis dar tikslinami, ir prašė miesto gyventojų „neignoruoti oro pavojaus sirenų“. Taip pat jis perspėjo išvykusius žmones kol kas negrįžti į miestą ir pasilikti saugesnėse vietose.
Pasak unian.net, ekspertai prognozuoja, kad gali suintensyvėti raketų smūgiai į Kyjivo centrą. Tokiu būdu rusų pajėgos esą gali keršyti už raketinio kreiserio „Moskva“ sunaikinimą.
Rusijos gynybos ministerija šeštadienį pranešė, kad jos pajėgos smogė karinės technikos gamyklai Kijeve. „Didelio tikslumo ilgojo nuotolio iš oro paleisti ginklai sunaikino ginkluotės gamyklos Kyjive gamybinius pastatus“, – sakoma ministerijos pranešime „Telegram“.
Baltijos šalių ir Lenkijos prezidentai atvyko į Kyjivą. EPA-ELTA nuotr.
Kyjivas, balandžio 13 d. (dpa-ELTA). Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos prezidentai atvyko į Ukrainą pokalbių su šalies vadovu Volodymyru Zelenskiu. Keturių ES ir NATO šalių lyderiai trečiadienį traukiniu atvyko į sostinę Kyjivą, tviteryje pranešė Lenkijos prezidentūra. Nuotraukose jie buvo matyti perone kartu su Ukrainos premjeru Denysu Šmyhalu.
Lenkijos ir trijų Baltijos valstybių prezidentų vizitas yra svarbus paramos Ukrainai ženklas jos kovoje prieš Rusijos invaziją, trečiadienį vaizdo ryšiu kreipdamasis į Estijos parlamentą sakė V. Zelenskis.
Per pokalbius daugiausiai dėmesio bus skiriama tam, kaip padėti civiliams gyventojams ir kariuomenei Ukrainoje, teigė Estijos prezidento Alaro Kariso atstovas. Taip pat bus kalbama apie galimų karo nusikaltimų, kuriuos vykdo Rusijos daliniai, tyrimą.
„Vykstame į Kyjivą su stipria politinės paramos bei karinės pagalbos žinia. Lietuva ir toliau rems Ukrainos kovą už suverenitetą ir laisvę“, – savo tviterio paskyroje trečiadienį rašė G. Nausėda.
Londonas/Kyjivas, kovo 24 d. (dpa-ELTA). Ukraina, pasak britų žvalgybos, didina spaudimą Rusijos ginkluotosioms pajėgoms į šiaurės rytus nuo Kyjivo. Šios ten jau susiduria su didžiulėmis aprūpinimo ir kovos moralės problemomis, trečiadienio vakarą pranešė britų Gynybos ministerija, remdamasi žvalgybine informacija.
Ukrainos pajėgos, be to, sėkmingai kontratakuoja rusų pozicijas sostinės pakraščiuose ir galimai atsikovojo Makarivą bei Mošuną. Yra „reali galimybė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos dabar gali apsupti rusų dalinius Bučoje ir Irpine“, – sakoma toliau pranešime.
Dar prieš prasidedant karui Londonas pradėjo neįprastai atvirai dalytis su visuomene žvalgybine informacija. Vyriausybė dabar kasdien skelbia Rusijos vykdomo karo vertinimus.
V. Zelenskis. Ukrainos prezidentas
Kyjivas, kovo 23 d. (AFP-ELTA). Praėjus mėnesiui po Rusijos invazijos Ukraina pakartotinai kreipėsi į Vakarų lyderius, ragindama aprūpinti Kyjivą pažangiais ginklais kovai su lėtai į priekį besistumiančia Maskvos kariuomene.
„Mūsų ginkluotosios pajėgos ir piliečiai laikosi su antžmogiška drąsa, tačiau mes negalime laimėti karo be puolamųjų ginklų, be vidutinio nuotolio raketų, kurios gali būti atgrasymo priemonė“, – antradienį vėlai vakare per diskusiją sakė Ukrainos prezidento patarėjas Andrijus Jermakas.
„Mūsų atveju tai būtų atgrasymas, o ne agresija“, – pabrėžė jis.
Šis kreipimasis nuskambėjo netrukus po to, kai Rusija paskelbė panaudojusi hipergarsines raketas mūšio lauke, netoli Ukrainos sienos su NATO nare Rumunija, ir, analitikų teigimu, tai buvo pirmasis tokių ginklų panaudojimas pasaulyje.
A. Jermakas sakė, kad Ukrainai „neįmanoma“ veiksmingai gintis be patikimos „oro gynybos sistemos, kuri numuša priešo balistines raketas iš didelio atstumo“.
JAV prezidentas J. Bidenas ir kiti NATO lyderiai didina karinę paramą Ukrainai, įskaitant prieštankinius ginklus, kurie padėjo sulaikyti Rusijos pajėgas.
Ukrainos prašymas suteikti dar didesnę karinę paramą iš Vakarų sąjungininkių yra viena svarbiausių temų Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio kalbose, skirtose Europos ir Vakarų valstybių įstatymų leidėjams.
Trečiadienį V. Zelenskis turi kreiptis į Japonijos ir Prancūzijos parlamentus, o ketvirtadienį – į specialų NATO aukščiausiojo lygio susitikimą. Ukrainos vadovas neseniai pripažino, kad Kijevas greičiausiai netaps bloko nariu.
„Jie nenori mūsų matyti NATO. Ši eskalacijos baimė yra suprantama. Tačiau ji mūsų neišgelbės“, – antradienį savo kalboje pridūrė A. Jermakas.
