Klaipėda

Aktualijos

Tolumoje – Klaipėdos jūrų uostas. Slaptai.lt nuotr.

Dėl sekmadienį Klaipėdoje pasiekto stichinio lietaus kiekio ir jo sukeltų problemų Klaipėdos miesto meras Arvydas Vaitkus pirmadienį rengia posėdį.
 
„Jau rytoj, pirmadienio rytui, sukviečiau atsakingus asmenis, tarp jų ir AB „Klaipėdos vanduo“ atstovus, kurie yra atsakingi už lietaus nuotekas, situacijai išsiaiškinti bei ieškoti skubių bendrų sprendimų“, – feisbuke pranešė jis.
 
Kaip anksčiau skelbė Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, sekmadienį ryte ypač daug prilijo Klaipėdoje, kur preliminariais duomenimis pasiektas stichinio lietaus kiekis. Per 1 valandą iškrito 53 mm. lietaus (per 2 val. 65,5 mm.), o tai yra daugiau nei pusė viso mėnesio normos.
A. Vaitkus sakė, kad ši liūtis dar kartą priminė apie problemines Klaipėdos miesto vietas.
 
„Matome, kad vietoje, kaip pavyzdžiui, Žvejų gatvėje, kurioje neseniai pakeisti lietaus nuotekų tinklai, situacija ne tokia tragiška. Tačiau deja, kitose vietose situacija tapo nekontroliuojama. Skęstantis miestas – ne pirmos dienos problema. Tokios problemos žinomos visą paskutinį dešimtmetį.
 
Todėl šią problemą reikia spręsti ir laiko atidėliojimui nėra. Suprantu, kad prieš gamtą esame bejėgiai ir tokių reiškinių tik daugės, tačiau turime imtis priemonių, kad esant tokioms situacijoms būtų patirti kuo mažesni nuostoliai ir kiekvienas iš jūsų nepatirtų nepatogumų“, – nurodė meras.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2023.08.06; 00:05
Aktualijos

Tolumoje – Klaipėdos jūrų uostas. Slaptai.lt nuotr.

Nuo ketvirtadienio iki sekmadienio Jūros šventės metu numatomi eismo ir parkavimo apribojimai centrinėje miesto dalyje, praneša Klaipėdos miesto savivaldybė.
 
Pranešime nurodomos šios gatvės, kuriose numatomi apribojimai: Tiltų g., Turgaus g., Teatro g., Tomo g., Pilies g. Žvejų g., Danės g. Naujojoje Uosto g., Naujojo Sodo g., Manto g. (iki Daukanto g. sankryžos), Liepų g., Taikos pr. (nuo Sausio 15-osios g. sankryžos), Galinio Pylimo g., Bangų g., Kulių vartų g.
 
Penktadienį pasiruošimo Jūros šventės eisenai metu apribojimai numatomi ir I. Kanto – J. Janonio g., nuo 18.00 iki 19.30 Jūros šventės eisenos metu – H. Manto. g., Naujojo Sodo g.
 
Šeštadienį nuo 22.00 iki 22.30 vykstant Šv. Magdalenos nakties bėgimo metu – Naujojo Sodo g., Daukanto g. Naujojoje Uosto g.
 
„Atkreipiame dėmesį, kad penktadienį nuo 18.00 iki 19.30 vykstant Jūros šventės eisenai ir šeštadienį nuo 22.00 iki 22.30 vykstant Šv. Magdalenos nakties bėgimui, viešasis transportas per centrą nevažiuos“, – rašoma pranešime.
 
Užsibuvusiųjų šventėje paslaugoms numatomi proginiai maršrutai. Į šiaurę nuo Laikinosios Atgimimo stotelės veš 140-as , o į pietus – trys maršrutai nuo Turgaus stotelės.
Klaipėdos jūrų uoste. Slaptai.lt nuotr.
 
Ilgiau per šventę veš taip pat ir įprasti reguliarieji maršrutai, ir maršrutiniai taksi: M5 – tik naktį į šeštadienį. M6 ir M8 – į šeštadienį ir sekmadienį.
 
Be to, penktadienį nuo 14.45 laivyba Danės upėje bus ribojama dėl irklavimo varžybų, todėl vandens autobusai dirbs tik iki pietų – atliks 4 plaukimus (po du kiekvienas).
 
Šeštadienį dėl drakonų valčių varžybų laivyba bus ribojama dar ilgiau, todėl vandens autobusai reisų išvis nevykdys.
 
Sekmadienį vandens autobusų trasoje ribojimų neplanuojama ir turėtų vykti visi numatyti plaukimai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2023.07.20; 00:30
Aktualijos

Lietuvos partizanai. Slaptai.lt fotografija

Šeštadienį Lietuvos kariuomenė su šūkiu „Mes – tai Jūs“ kviečia šalies gyventojus susitikti didžiausiame renginyje visuomenei – Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienos šventėje.
Jonas Žemaitis – Vytautas, Lietuvos didvyris
 
Skelbiama, kad šiemet kariuomenės susitikimas su visuomene vyks Klaipėdoje, kruizinių laivų terminale bei istorinėje miesto dalyje – Klaipėdos piliavietėje. Pagrindiniu renginio akcentu taps karinės operacijos inscenizacija Klaipėdos kruizinių laivų terminale, kai pagal scenarijų į uostą įplaukusio laivo sulaikymo operaciją vykdys Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų, Karinių oro ir Karo Policija. Šventę vainikuos partizanams atminti skirtas 10 km pėsčiųjų žygis Žemaičių apygardos Kardo rinktinės partizanų kovos keliais Darbėnų seniūnijoje (Kretingos r. sav.).
 
Lietuvos kariuomenė informuoja, kad Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės šventė prasidės padėkos mišiomis už partizanus ir Laisvės gynėjus, prisimenant jų pasiaukojimą. Pirmą kartą šios šventės metu įvyks 28-ojo konkurso „Ką žinai apie Lietuvos kariuomenę“ finalinis etapas, kuriame 30 vyresniųjų klasių mokinių ir jų mokytojų iš visos Lietuvos varžysis dėl geriausio žinovo apie Lietuvos kariuomenę ir karo istoriją vardo.
 
Tuo metu Klaipėdos kruizinių laivų terminale renginiai prasidės Jaunesniųjų karininkų vadų mokymų dalyvių ir Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos studentų priesaikos ceremonija. Apie pusiaudienį visus susirinkusius pasveikins NATO naikintuvų skrydis, iškilmingai pakelta Lietuvos valstybės vėliava. Klaipėdos kruizinių laivų terminale prišvartuotas Karinių jūsų pajėgų „Vidar“ klasės štabo ir aprūpinimo laivas N42 „Jotvingis“ taps pagrindine renginio scena.
 
Legendinis Lietuvos partizanų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas, žiauriai kankintas KGB kalėjime. LGGRTC nuotr.

Renginio organizatoriai pažymi, kad pagrindiniu šventės akcentu taps karinės operacijos inscenizacija Klaipėdos kruizinių laivų terminale. Viso renginio metu veiks karinis miestelis, taip pat vietinių Klaipėdos krašto amatininkų bei prekeivių mugė.
Juozas Lukša – Daumantas. Legendinis Lietuvos partizanų vadas. LGGRTC nuotr.
 
Planuojama, kad minėjime dalyvaus prezidentas Gitanas Nausėda, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Valdemaras Rupšys ir naujai išrinktas Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus. Laisvės atgavimo ir išsaugojimo idėja bus įprasminta tylos minute, Garbės sargybos kuopos karių parodomąja programa ir pagarbos salvėmis.
 
Be kita ko, bus tęsiama tradicija Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną vainikuoti sekmadieniniu žygiu. Minint šią dieną, gegužės 21 d. bus organizuojamas 10 kilometrų pėsčiųjų žygis Žemaičių apygardos Kardo rinktinės partizanų kovos keliais Kretingos rajono Darbėnų seniūnijoje.
 
Anot žygio organizatorių, maršrutas vingiuos autentiškomis partizanų kovos vietomis, bus galima pamatyti unikalias partizanų karo rekonstrukcijas ir instaliacijas. Žygeivius pasitiks Jurbarko kultūros centro Konstantino Glinskio teatro aktoriai, tapsiantys aštuoniais partizanų vadais, pasirašiusiais Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio tarybos Nepriklausomybės 1949-ųjų metų deklaraciją.
 
Žygio dalyvių taip pat lauks kariškos vaišės bei kiškio kopūstų sriuba, pagaminta pagal autentišką partizanų receptą, o žygį vainikuos – patriotinių dainų festivalis, kurį surengs Kretingos r. Darbėnų gimnazijos moksleiviai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2023.05.20; 09:00
Aktualijos

„Drakonų“ valčių varžybos Dangės upėje. Uosto direkcijos nuotr.

Jūros šventės šeštadienį Dangės upėje jėgas išbandė „Drakonų“ valčių komandos. Greičiausieji apdovanoti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos taurėmis. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija šias azartiškas, geras emocijas keliančias lenktynes surengė jau dvyliktą kartą.
Uosto direkcijos duomenimis, net 42 komandos varžėsi dėl geriausiųjų taurės, iš jų net 8 iš užsienio valstybių – Kanados, Suomijos, Danijos, Vokietijos, Lenkijos, Latvijos, Estijos, Portugalijos.
 
„Šios „Drakonų“ valčių lenktynės išskirtinės azartu, komandų skaičiumi, tiek palaikančių žiūrovų gausa. Lenktynių geografija jau seniai yra peržengusi Lietuvos ribas, tačiau dar nebuvome sulaukę šitiek komandų iš užsienio valstybių. Man labai smagu, kad aktyviai dalyvauja ir jūrinės bendruomenės atstovai, kariškiai, šį renginį nuspalvino net karinis orkestras iš Danijos. Sveikinu komandas nugalėtojas, kurios iškovojo Uosto direkcijos taures. Taip pat noriu pasveikinti visus šių lenktynių dalyvius, kurie čia dalyvaudami, irkluodami, demonstruodami savo ištvermę taip pat yra nugalėtojai“, – sakė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.
 
Šiemet nepralenkiami buvo ir pirmąją vietą iškovojo komanda „Atsipūtę“. Antroji vieta atiteko labai arti pirmosios vietos buvusiai komandai „Kogas“. Garbingą trečiąją vietą iškovojo komanda „Žalčiai“.
 
Uosto direkcijos organizuojamose varžybose gali dalyvauti visi norintys, dalyviai nėra skirstomi nei pagal amžių, nei pagal lytį, svarbu būti sulaukus pilnametystės. „Drakonų“ valčių varžybose negali dalyvauti profesionalūs irkluotojai.
 
Kiekviena komanda savo ištvermę ir jėgas demonstruoja įveikdama 500 m atstumo distanciją.
 
Valentina Gudienė (ELTA)
 
2022.08.01; 05:12
Žurnalisto užrašai

Mėmelio šturmo blefas. Knygos viršelis. Leidykla „Briedis”

Leidykla „Briedis“ pristato Mindaugo Milinio ir Antano Verkelio istorinę dokumentinę knygą „Mėmelio šturmo blefas“.

Tai knyga apie Antrojo pasaulinio karo mūšius dėl Klaipėdos tarp Raudonosios armijos ir Vermachto. Nors nuo šių tragiškų įvykių praėjo beveik aštuoniasdešimt metų, tačiau stebėdami dabartinius įvykius Ukrainoje matome besikartojančią istoriją. Rusų kareivio genetinė atmintis niekur nedingo. Patologiškas žiaurumas pasireiškė ne Sirijoje ar Čečėnijoje, o kur kas anksčiau. Ilgus metus Maskvos propaganda skelbė, kad Raudonoji armija „išvadavo“ sovietinę Lietuvą iš nacių jungo ir grąžino jai Klaipėdą. Tačiau iš tiesų vienus okupantus pakeitė kiti. Ir neaišku, kurie iš jų blogesni. Artėjant sovietinei ordai, Lietuvos kelius užplūdo nuo „išvaduotojų“ bėgančių žmonių vilkstinės. Ten, kur pražygiavo Raudonoji armija, liko liepsnojančios sodybos, sugriauti miestai ir miesteliai, išžudytos ištisos šeimos. Pasiekusios tuometinę Vokietijos sieną, iki dantų ginkluotos gaujos dar labiau sužvėrėjo. Sovietų tankai važiavo nesirinkdami kelio, vikšrais traiškydami besitraukiančias civilių vilkstines. Raudonarmiečiai ieškojo trofėjų, plėšė ir griovė, prievartavo ir žudė moteris, vaikus, senelius. Analogijų su šiandien vykstančiu karu Ukrainoje galima rasti ir sovietų kariaunos veiksmuose Antrajame pasauliniame kare.

1944 m. rudenį Josifas Stalinas Žemaitijoje suplanavo didžiulę Mėmelio (Klaipėdos) puolamąją operaciją. Spalio 5 d. milžiniška armada – per  621 000 kareivių, 9300 artilerijos pabūklų ir 1340 tankų – tiesiog nušlavė kelias Vermachto divizijas. Po penkių dienų Raudonoji armija priartėjo prie Baltijos jūros. Atrodė, kad Klaipėda bus užimta per kelias valandas. Uostamiestį puolė milžiniška 1-ojo Pabaltijo fronto grupuotė: 43-ioji ir 5-oji gvardijos tankų armijos, sustiprintos artilerijos daliniais, – iš viso apie 116 300 karių, apie 600 tankų ir savaeigių pabūklų. Iš oro puolimą rėmė 3-ioji oro armija ir Baltijos laivyno aviacija. Miesto stojo ginti kelios nepilnos Vermachto divizijos – apie 12 500 karių. Puolančiųjų kiekybinė persvara buvo stulbinama – devynis kartus didesnė nei besiginančiųjų. Raudonoji armija puolė bangomis ir savo karių lavonais užvertė Mėmelio prieigas. Spalio 22 d. Mėmelio puolamąją operaciją sovietai buvo priversti nutraukti, nors Klaipėdos užimti taip ir nepavyko. Nutraukti operaciją privertė patirti milžiniški nuostoliai.

Sovietų pusėje vien žuvusiųjų ir dingusiųjų be žinios – apie 4000 žmonių, sužeista apie 9000 karių.  Vermachto nuostoliai dešimteriopai mažesni. Sovietų 5-oji gvardijos tankų armija neteko daugiau kaip pusės tankų.

Žlugusį mėginimą užimti Mėmelį sovietai bandė pavaizduoti kaip pergalę. Esą miestas buvo sėkmingai apsuptas, o armijų grupė „Šiaurė“ atkirsta nuo Rytų Prūsijos. Klaipėdą sovietai užėmė tik 1945 m. sausio 28 d. naktį, Vermachto įgulai atsitraukus į Rytų Prūsiją. 1.25 val. nakties paskutiniai vokiečių daliniai paliko uostą ir raudonarmiečiai įžengė į tuščią miestą. Žodžiu, „šlovingas“ Klaipėdos šturmas – tai pasakos sovietinei liaudžiai. Daugumą nuostolių sovietai patyrė jau po sausio 28 d. nuo minų sprogimų, beieškodami trofėjų ir plėšikaudami.

Knyga „Mėmelio šturmo blefas“ parašyta remiantis istoriniais dokumentais ir amžininkų atsiminimais. Ją papildo šimtai iliustracijų bei žemėlapių.

Informacijos šaltinis – leidykla „Briedis”

2022.05.28; 07:00

Aktualijos

Rusijos generalinis konsulatas Klaipėdoje. Slaptai.lt nuotr.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis aiškina, kad įvairios sankcijos Rusijai, tarp jų ir generalinio konsulato Klaipėdoje uždarymas yra nuolat svarstomos, tačiau Lietuva dalyvauja trišaliame susitarime tarp Europos Sąjungos (ES), Rusijos ir Lietuvos dėl Rusijos piliečių tranzito į Kaliningradą, kuris apriboja konsulato uždarymo galimybę.
 
Pasak jo, pradedant uždarinėti konsulines įstaigas, atsirastų didelė grėsmė susilaukti atsako dėl sutarties nesilaikymo.
 
„Lietuva turi tam tikrus įsipareigojimus, didesnius negu visos kitos ES valstybės, ir tai neturi būti pamiršta. Dalis tranzito (Rusijos piliečių į Kaliningradą – ELTA) yra įgyvendinama per konsulines įstaigas, tiek Kaliningrade, tiek žemyninėje teritorijoje. Mes tos sutarties kol kas negalime nesilaikyti dėl jos trišališkumo, nes nesame vienintelė veikianti šalis tame susitarime“, – antradienį Seime žurnalistams teigė G. Landsbergis.
 
Ignas Dobrovolskas (ELTA)
 
2022.03.29; 03:00
Aktualijos

Paminklas prancūzų karo belaisviams perkeltas į naują vietą. Klaipėdos savivaldybės nuotr.
Paminklas prancūzų karo belaisviams perkeltas į naują vietą. Klaipėdos savivaldybės nuotrauka
Paminklas prancūzų karo belaisviams perkeltas į naują vietą. Klaipėdos savivaldybės nuotrauka

Klaipėda, gruodžio 2 d. (ELTA). Paminklas Prancūzijos karo belaisviams atminti iš Klaipėdos uosto veiklai naudojamos teritorijos perkeltas į visuomenei labiau prieinamą vietą – taip pat uosto teritorijoje, tačiau arčiau Karaliaus Vilhelmo kanalo. Ketvirtadienį paminklas iškilmingai pašventintas naujoje vietoje.
 
Simboliškai paminklą atidengė Prancūzijos ambasadorė Lietuvoje Alix Victoria Everard ir Vokietijos ambasadorius Lietuvoje Matthias Sonn.
 
„Dėkojame Klaipėdos uostui, Klaipėdos miesto savivaldybei. Šis paminklas labai svarbus, nes jis atspindi Prancūzijos istorijos etapą, kai žuvo prancūzų karo belaisviai, statydami šį kanalą. Apie 600 karo belaisvių čia dirbo kelerius metus, tačiau, kiek žmonių žuvo, nėra tiksliai žinoma“, – sakė Prancūzijos ambasadorė Lietuvoje Alix Victoria Everard.
 
Įgyvendinant Klaipėdos uosto bendrojo plano sprendinius, Perkėlos gatvėje buvusio paminklo dėl vykdomos uosto veiklos ilgainiui būtų buvę neįmanoma lankyti ir prie jo pagerbti Prancūzijos karo belaisvių. Dėl to Uosto direkcija, suderinusi su Prancūzijos ambasada Lietuvoje, Klaipėdos miesto savivaldybe, ėmėsi paminklo perkėlimo procedūrų.
 
„Siekdami, kad Prancūzijos karo belaisviai būtų deramai pagerbti ir prisimenami, sutarę su Prancūzijos ambasada Lietuvoje, inicijavome paminklo perkėlimą į labiau visuomenei prieinamą vietą. Monumentas perkeltas į kitą uosto vietą, arčiau Vilhelmo kanalo. Neabejoju, kad ši vieta leidžia dar labiau įprasminti Karaliaus Vilhelmo kanalą kasusių ir čia žuvusiųjų Prancūzijos karo belaisvių atminimą“, – teigia Algis Latakas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius.
 
Nuo šiol paminklas bus laisvai prieinamas visuomenei, jis pastatytas šalia dviračių ir pėsčiųjų tako, pakeliui į būsimą mažųjų laivelių prieplauką.
 
Monumento perkėlimą įgyvendino UAB Klaipėdos konteinerių terminalas.
 
Karaliaus Vilhelmo I vardu pavadintas kanalas buvo statomas 1863–1873 m. Kanalo ilgis 25–27 km, plotis 28–30 m, vidutinis gylis 1,7 m. Kanalo statybos tikslas buvo apsaugoti laivus ir plukdomus sielius nuo pavojingų audrų, kildavusių Kuršių mariose. Kanalą kasė ir prancūzų karo belaisviai, kurių nemažai žuvo. Jiems atminti Prancūzijos ambasados Lietuvoje iniciatyva buvo pastatytas paminklas.
 
Eleonora Budzinauskienė (ELTA)
 
2021.12.02; 13:34
Aktualijos

Klaipėdos švyturys. Klaipėdos miesto sav. nuotr.

Klaipėdoje svarstoma atverti daugelį metų uždarą buvusį švyturį visuomenei, kartu išliktų ir jo navigacinė paskirtis – švyturys ir toliau padėtų į uostą įplaukti laivams.
 
Iniciatyva Klaipėdos švyturį atverti visuomenei aptarta savivaldybės vadovų bei specialistų susitikime su Susisiekimo ministerijos, Lietuvos transporto saugos administracijos, ugniagesių, Valstybinio jūrų uosto direkcijos, bendrovė „Klaipėdos nafta“ atstovais. Šią idėją palaiko Susisiekimo ministerija bei Lietuvos transporto saugos administracija, kuri valstybei priklausantį švyturį valdo patikėjimo teise. Iš šios institucijos savivaldybė teigia jau gavusi oficialų siūlymą perimti Burių g. 9 esantį švyturį bei šalia esančius statinius – techninį pastatą bei garažą.
 
Švyturio perėmimui reikalingas savivaldybės tarybos pritarimas, taip pat siekiama sutarimo su šalia veikiančia „Klaipėdos nafta“, kurios atstovai pabrėžia ketinimų atverti objektą visuomenei riziką. „Klaipėdos nafta“ po kreipimosi į Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentą informavo savivaldybę, kad departamentas pažymėjo, jog teritorijoje, kurioje yra Klaipėdos švyturys, „rizikos laipsnis yra nepriimtinas gyvenamosioms, sodininkų bendrijų, centrų ir specializuotų kompleksų zonoms. Tuo pačiu departamentas akcentavo socialinės rizikos nepriimtinumą tais atvejais, kai objekte yra daugiau kaip 10 žmonių“. Tačiau susitikimo metu iškeltas klausimas dėl pačios bendrovės planų šalia švyturio statyti administracinį pastatą.
 
„Suprantame susirūpinimą ir jokiu būdu nesiekiame planuoti jokios veiklos, kuri gali būti nesaugi švyturyje besilankysiantiems gyventojams ar šalia švyturio esančioms įmonėms. Tačiau šiame reiškiamo susirūpinimo fone klausimų kelia pačios bendrovės planai šalia švyturio statyti administracinį pastatą – ar jame taip pat nekils „nepriimtina socialinė rizika“, kai bus daugiau kaip 10 žmonių, dirbs ne tik įmonės darbuotojai, bet ir lankysis kiti asmenys? Saugumas yra be galo svarbus, tačiau standartai visiems turi būti vienodi. Esu įsitikinęs, kad švyturį visuomenei galima atverti užtikrinant visus reikiamus saugumo reikalavimus. Klaipėda – jūrinis miestas ir gyventojai nusipelnė turėti tikrą jūrinį traukos objektą“, – sako uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas.
 
Švyturys yra vienas iš Klaipėdos miesto marinistinių simbolių, tačiau šiuo metu miesto gyventojams ir svečiams patekimas į objektą yra labai apribotas, pažymima Klaipėdos savivaldybės pranešime. Iki šiol galimybė čia patekti paprastai buvo sudaroma vieną kartą per metus – per Švyturių dieną. Susitikimo metu kai kurių institucijų atstovai išsakė nuomonę, kad „Klaipėdos naftai“ išplėtus veiklą bei dėl to sugriežtinus saugos reikalavimus ir šios šventės metu gali būti panaikinta galimybė apsilankyti Klaipėdos švyturyje.
 
Klaipėdos meras teigia esantis už tai, kad būtų ieškoma sprendimo, ir tikintis, kad jei yra noras, galima rasti ir galimybes. „Siūlau niekam iš anksto neprisidengti nuostata, kad tai neįmanoma. Tikslas yra atverti ir atsiverti, o ne užverti ir džiaugtis, kad yra teisės aktų, kurie leidžia tai daryti. Švyturio atvėrimas būtų puikus sklandaus bei geranoriško miesto ir uosto bendradarbiavimo pavyzdys. Tačiau svarbiausia – miestiečių nuomonė, todėl nedvejodamas inicijuosiu gyventojų apklausą, kad išsiaiškintume, kokie yra gyventojų poreikiai. Jei poreikis yra, galimybes turime rasti“, – teigia V. Grubliauskas.
 
40 metrų aukščio švyturys, pasitinkantis į uostą įplaukiančius laivus, pastatytas ir įžiebtas 1796 m. Jis buvo vienas pirmųjų Baltijos jūros šiaurės rytų pakrantėje. Per Antrąjį pasaulinį karą objektas buvo visiškai sugriautas, tačiau 1945 m. atstatytas.
 
Jei Klaipėdos miesto savivaldybės taryba sutiktų perimti švyturį savivaldybės nuosavybėn, būtų rengiamas Vyriausybės nutarimas dėl turto perdavimo. Pagrindinė funkcija, kurios vykdymui savivaldybė galėtų perimti švyturį – galimybė miesto gyventojams ir svečiams jį lankyti, įtraukti švyturį į miesto turistinių ir lankytinų objektų sąrašą. Pasak savivaldybės atstovų, dėl švyturio įveiklinimo galimybių diskutuojama ir su mieste veikiančiomis turizmo, rinkodaros ir kt. srityse dirbančiomis įstaigomis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.07.14; 10:46
Aktualijos

Melnragės molas. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.

Šį sekmadienį, jei leis oro sąlygos, prasidės Klaipėdos jūrų uosto bangolaužių rekonstravimo darbai. Pirmiausiai, kaip skelbia Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, bus tvarkomas pietinis bangolaužis, tad šiaurinis molas, esantis Melnragėje, šiemet liks atviras gyventojams.
 
Pirmiausia nuo pietinio molo bus nuimami esami tetrapodai. Įvertinus jų būklę, dalis šių uosto inžinerijos elementų bus pergabenami ant šiaurinio molo. Prie pietinio bangolaužio dirbs rangovų atplukdyta technika – laivas „Albtrosas“ su hidrauliniu kranu bei specialus pontonas.
 
Rekonstruojant molus dirbs bemaž dešimt įvairios technikos, didžioji dalis jau yra pasiekusi Klaipėdą. Pagrindinės medžiagos – plieniniai įlaidai, vamzdiniai poliai, akmenys ir kita – atgabenamos laivais bei sandėliuojamos bendrovės „Klasco“ aikštelėje. Iš čia akvatorija bus plukdomos prie pietinio molo.
 
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos pranešime nurodoma, kad pirmame etape numatoma sustiprinti esamus pietinį ir šiaurinį bangolaužius, nekeičiant jų konfigūracijos. Abu bangolaužiai bus paaukštinti, dalyje hidrotechninių statinių bus įrengtos atraminės sienutės. Ant pietinio molo bus įrengtos dvi apžvalginės aikštelės klaipėdiečiams ir miesto svečiams.
 
Uosto bangolaužius rekonstruoja konkursą laimėjęs Vokietijos bendrovės „Depenbrock Ingenieurwasserbau GmbH & CO. KG“ (buvusi „Hecker Bau GmbH & CO. KG.“) ir Belgijos bendrovės „Herbosch – Kiere N.V.“ konsorciumas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.11; 00:01
Aktualijos

Opera „Skrajojantis olandas“ pelnė „Metų spektaklio“ titulą. KMVT nuotr.

Tarptautinės teatro dienos proga Klaipėdoje penktadienį įvertinti praėjusių metų geriausi pastatymai bei kūrėjai. „Padėkos kaukės“ komisija paskelbė aštuonias nominacijas, kuriose dėl miesto apdovanojimo varžėsi 25 menininkai, pažymima Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro (KVMT) pranešime.
 
Už nuopelnus teatro menui „Padėkos kaukė“ įteikta ilgametei Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistei Jadvygai Grikšienei. Solistė 1980–1987 m. dainavo Klaipėdos liaudies operoje, nuo 1987 m. – Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre. Sukūrė daugiau kaip 40 įsimintinų vaidmenų: Safi (J. Strausso „Čigonų baronas“), Laura (C. Millöckerio „Vargšas studentas“), Džuljeta (J.Offenbacho „Hofmano pasakos“), Benigna (A. Žigaitytės „Mažvydas“), Fruma Sorė (J. Bocko „Smuikininkas ant stogo”), Sesuo Marija Regina (D. Goggino „Šounuolynas“), Ema Parker (F.Wildhorno „Boni ir Klaidas“), Lady Kvaka (A. Kučinsko „Žvaigždžių opera“), Dainininkė (E. Balsio „Kelionė į Tilžę“) ir kt. Gastroliavo Kanadoje, Anglijoje, Danijoje, Vokietijoje, Vakarų Sibire, Rusijoje, Ukrainoje, Latvijoje.
 
Geriausiu Klaipėdos „Metų spektakliu“ penktadienį pripažinta Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro Richardo Wagnerio opera „Skrajojantis olandas“, kuria balandžio 2-ąją tarptautinėje operos platformoje „OperaVision“ mėgausis viso pasaulio publika. Spektaklio režisierius ir scenografas – Dalius Abaris, muzikos vadovas ir dirigentas – Modestas Pitrėnas, režisierius – Gediminas Šeduikis, scenografė – Sigita Šimkūnaitė, kostiumų ir grimo dailininkė – Sandra Straukaitė, šviesų dailininkas – Andrius Stasiulis.
 
2020-ųjų Lietuvos operos įvykiu tituluojamas „Skrajojantis olandas“ – neabejotinai Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro aukščiausia praėjusių metų viršukalnė.
 
„Tai precedento neturintis, išskirtinai ryškus ir sėkmingas meninis įvykis ne tik mūsų miesto, bet ir visos Lietuvos (o gal ir Europos) muzikinio gyvenimo panoramoje. Juk pirmą kartą Klaipėdos lietuviškojo operos teatro istorijoje pastatyta įžymiojo vokiečių kompozitoriaus, romantiko, operų reformatoriaus, turėjusio kūrybinių sąsajų su Klaipėda, R. Wagnerio opera „Skrajojantis olandas“ (Klaipėdos vokiškajame teatre ji buvo pastatyta prieš beveik prieš 100 metų, apie 1924 m.). Nepaisant ekstremalių Klaipėdos senojo elingo lauko sąlygų, operos kūrėjai ir atlikėjai sukūrė užburiančią fejeriją – vientisą, nedalomą spektaklį, harmoningai suliedami jaudinančią muziką su visais kitais veikalo komponentais bei pajungdami savo valiai milžiniškos „scenos“ iššūkius“, – KVMT pranešime cituojama profesorė, muzikologė Daiva Kšanienė.
 
„Vis ambicingesni pastatymai. Jei jau Klaipėdoje pastatėme operą „Skrajojantis olandas“, tai byloja, kad mums nieko nebėra neįveikiama“, – nuolat tobulėjančiu teatro simfoniniu orkestru didžiuojasi jo vyriausiasis dirigentas Tomas Ambrozaitis.
 
„Skrajojantį olandą“ pastebėjo ir įvertino šalies publika bei kritikai. Spektaklis ir jo kūrėjai net septyniose nominacijose pretenduoja į aukščiausius šalies profesionalaus meno apdovanojimus – „Auksinius scenos kryžius“. Rezultatai paaiškės šeštadienio vakarą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.27; 08:00
Žurnalisto užrašai

Čia bus Mėmelio pilis. Knygos viršelis

Vokiečių ordinui–kryžiuočiams 1252 metais įkurtam miestui prie Dangės žiočių greitai sukaks 770 metų. Pradžioje miestas buvo vadinamas Mėmelburgu, kol galiausiai po visų karų ir istorinių peripetijų tapo Klaipėda, auga ir klesti Lietuvoje.

Apie Mėmelio atsiradimą, jo vardo peripetijas buvo ir yra daug versijų. Kiekviena jų turi savo vietą po saule. Savo gimtojo miesto besiartinančio jubiliejaus proga autorius Darius Musteikis parašė istorinį romaną su nuotykių elementais, kuris, nebūdamas istorinis veikalas ar vadovėlis, suteiks skaitytojui skaitymo pramogą – „skaniai praryti knygą“ ir leis pažvelgti į Klaipėdos miestą pirmųjų Mėmelio gyventojų akimis. Skaitytojas su pirmaisiais vokiečių kolonistais galės statyti pilį ir miesto namus, taip pat atremti miestą intensyviai puolusių, aplinkui gyvenusių baltų genčių atakas.

Visi žino padavimą apie „juodąjį Mėmelio vaiduoklį“. Ši mistinė būtybė dalyvavo miesto gyvenime ir jam geranoriškai padėjo. Pasisveikinkite romane su šiuo paslaptingu Mėmelio gyventoju ir klausykite jo patarimų. Tada Mėmelis–Klaipėda visada klestės, kaip ir klestėjo iki šiol. Mylėkite savo miestą ir neterškite jo. Už teršimą buvo skiriamos bausmės.

Autorius, kuris gimė miesto gimtadienio dieną –rugpjūčio 1-ąją, tik 713 metais vėliau, dedikuoja šį romaną savo gimtinei. Darius Musteikis–IT verslo specialistas, dabar užsiimantis ir mėgstamu hobiu – knygų rašymu.

Tai pirmoji spausdinta autoriaus knyga. Tikėkimės, kad jų bus ir daugiau.

2021.03.21; 13:00

SkaitomiausiosŽvalgyba

Rusijos generalinis konsulatas Klaipėdoje. Slaptai.lt nuotr.

Klaipėdos apygardos teismui perduota nagrinėti baudžiamoji byla, kurioje du Lietuvos piliečiai kaltinami šnipinėję Rusijai.
 
Prokuratūra skelbia, kad nors kaltinamieji vienas su kitu nėra pažįstami ir jų vykdyta veikla skiriasi, ikiteisminio tyrimo duomenys leidžia įtarti, kad į nusikalstamas veikas prieš Lietuvos valstybę juos įtraukė tas pats asmuo – Rusijos Federacijos Federalinės saugumo tarnybos Kaliningrado srities pasienio valdybos pareigūnas, kaltinamiesiems prisistatinėjęs išgalvota tapatybe ir puikiai kalbantis lietuviškai.
 
Ikiteisminis tyrimas dėl galimo šnipinėjimo buvo pradėtas iš Valstybės saugumo departamento gavus Žvalgybos įstatyme numatytomis priemonėmis surinktą medžiagą.
 
Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad vienas Klaipėdos krašto gyventojas į Rusijos žvalgybos pareigūno akiratį pateko dar 2014 m. Pažintis, prasidėjusi tarsi „atsitiktiniu“ jųdviejų kontaktu kertant Lietuvos–Rusijos pasienio punktą, ir tarsi nereikšmingais Petru prisistačiusio vyro prašymais, tokiais kaip nupirkti Lietuvoje ant sienos kabinamą kalendorių ar butelį vyno, ilgainiui virto prieš Lietuvą nukreiptų pavedimų vykdymu.
 
Pranešama, kad vykdydamas užsienio valstybės žvalgybos organizacijos užduotis, kaltinamasis turėjo fotografuoti konkrečius objektus, rinkti informaciją apie jam nurodytus asmenis, dalyvauti tam tikruose renginiuose, įsigyti ir perduoti prašomus leidinius, viešai publikuoti tam tikrą informaciją bei atlikti kitus pavedimus. Už perduotus duomenis kaltinamajam buvo atlyginama pinigais, pateikiant tai kaip „paramą sveikatai“ ar „kompensavimą“ už mokesčius vizoms.
Rusijos žvalgybos ženklas. Slaptai.lt nuotr.
 
Tyrimo metu kaltinamasis pripažino vykdęs nurodymus, nors po kurio laiko ir ėmęs suprasti, kad jie gali būti neteisėti. Jausdamasis nesaugiai, tačiau bijodamas šantažo dėl jau įvykdytų užduočių, kaltinamasis teigia turėjęs minčių kreiptis į Lietuvos teisėsaugą, tačiau neišdrįsęs.
 
Pranešime pažymima, kad kitas kaltinamasis su tuo pačiu Rusijos Federacijos žvalgybos atstovu susipažino 2016 m. viename iš socialinių tinklų. Kaltinamasis tuo metu veikė kaip vienos visuomeninės organizacijos vadovas, tad jo nenustebino privačiai gauta žinutė, kurioje buvo domimasi organizacijos veikla. Susirašinėjimas žinutėmis truko keletą mėnesių, vėliau kaltinamasis su Piotru pristačiusiu asmeniu susitiko Sovetske.
 
Ikiteisminio tyrimo duomenys leidžia pagrįstai manyti, jog kaltinamasis susitarė su Piotru, kad pastarasis pilnai ar dalinai finansuos kaltinamojo organizuojamus renginius. Kaltinamasis taip pat įsipareigojo fotografuoti bei filmuoti šiuos renginius, juose dalyvaujančius ar tik juos stebinčius asmenis ir šią vaizdo medžiagą perduoti Piotrui, taip pat įsipareigojo rinkti su šiais renginiais susijusią informaciją, rengti ir publikuoti tekstus nurodytose žiniasklaidos priemonėse.
Atsargiai – jus fotografuoja. Slaptai.lt nuotr.
 
Bendravimą su Piotru kaltinamasis tęsė ir po Lietuvos saugumo pareigūnų įspėjimo apie tai, kad šis asmuo yra Rusijos Federacijos federalinės saugumo tarnybos pareigūnas, vykdantis užduotį rinkti šios šalies žvalgybą dominančią informaciją Lietuvoje ir daryti įtaką Lietuvoje vykstantiems visuomeniniams ir politiniams procesams. Visgi kaltinamasis pasirinko tęsti šį neteisėtą bendradarbiavimą.
 
Prokuratūra skelbia, kad abu asmenys buvo sulaikyti šių metų kovo pradžioje. Šiuo metu jiems taikomos su laisvės atėmimu nesusijusios kardomosios priemonės.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.08; 14:00
Aktualijos

Klaipėdos simbolis burlaivis „Meridianas“ bus plukdomas į remonto doką. Eltos nuotr.

Klaipėdos burlaivis „Meridianas“ į remonto doką bus plukdomas antradienį – anksčiau nei planuota. Taip nutarta po pirmadienį įvykusio atsakingų specialistų pasitarimo ir išanalizavus naujausią orų prognozę.
 
Anksčiau buvo skelbta, kad ši operacija planuojama trečiadienį, spalio 21-ąją, tačiau, pasak „Meridiano“ tempimui vadovausiančio Klaipėdos universiteto burlaivio „Brabander“ kapitono Valdemaro Vizbaro, turint omenyje gana sudėtingą praplaukimą pro tiltus, taip pat tai, kad Danės upėje prišvartuota gana daug įvairių laivų ir paliktas gana siauras vandens kelias, per didelis vėjas gali kelti papildomų rizikų. Todėl pasirinktos mažiausiai vėjuotos valandos šią savaitę, kurios prognozuojamos būtent pirmoje antradienio pusėje.
 
Pasitarimo metu taip pat akcentuota, kad bent dalį Danės upėje, ypač dešiniojoje jos krantinėje ties Pilies tiltu, prišvartuotų laivelių reikėtų patraukti, kad jie nekliudytų manevruoti „Meridianą“ tempsiantiems vilkikams.
 
Antradienio rytą trumpam bus pakeltas Pilies tiltas, kad pro jį praplauktų vilkikai, tuomet maždaug pusantros valandos bus pakeltas Biržos tiltas, kol pro jį bus pratemptas „Meridianas“, ir galiausiai apie vidurdienį dar kartą trumpam bus pakeltas Pilies tiltas, išleisiantis burlaivį iš Danės upės.
 
Dėl to, kaip skelbiama Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Bega“ pranešime, bus atitinkamai koreguojamas eismas Pilies ir Tiltų gatvėmis, kurį laiką kitomis gatvėmis bus nukreiptas ir viešasis transportas.
 
Pakėlus „Meridianą“ į doką, planuojama atliki privalomąją techninę apžiūrą, nuplauti, nuvalyti povandeninę laivo dalį, įvertinti dugno, balastinių konstrukcijų būklę, išmatuoti korpuso storį ir, pagal poreikį, atlikti remonto, sutvirtinimo bei kitus darbus, perdažyti. Sykiu doke bus užbaigti dar vasarą pradėti medinės bortų apkalos atnaujinimo darbai, ypač tose vietose, kur, laivui esant vandenyje, to padaryti neįmanoma. Šie darbai bus finansuojami iš Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Bega“ skirtos tikslinės paramos, dalis išlaidų bus dengiama ir iš asmeninių „Meridiano“ savininko Aloyzo Kuzmarskio šeimos lėšų.
 
Planuojama, kad remonto darbai doke užtruks iki dviejų savaičių, po kurių laivas bus grąžintas į savo vietą ir toliau tęs savo veiklą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.20; 04:00
Aktualijos

Klaipėdoje prisiekė beveik penki šimtai Dragūnų bataliono karių. Gr. Monikos Zabinaitės nuotr. (KAM)

Klaipėdos centriniame stadione penktadienį Lietuvos Respublikai prisiekė beveik penki šimtai Lietuvos kariuomenės Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ (MPB „Žemaitija“) Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų bataliono (Dragūnų batalionas) nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos (NPPKT) karių.
 
Po iškilmingos priesaikos jauniems kariams suteiktas jaunesniojo eilinio laipsnis.
 
Po priesaikos NPPKT karių laukia tolesni baziniai kario įgūdžių kursai, kuriuose, tarsi kariuomenės pradžiamokslyje, šauktiniai mokysis karinės taktikos, inžinerijos, topografijos, ryšių ir medicinos, susipažins su ginklais ir ryšio priemonėmis, taip pat atliks ir pirmuosius kovinius šūvius, sakoma Krašto apsaugos ministerijos pranešime.
 
Nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba – tai tokia privalomoji pradinė karo tarnyba, kurią nepertraukiamai 9 mėnesius atlikdamas karo prievolininkas įgyja pagrindinį karinį parengtumą, pasirengia veikti karinio vieneto sudėtyje. Į šią tarnybą šaukiami 18–23 metų (įskaitytinai) amžiaus vaikinai, neįgiję karinio parengtumo pagrindų, neatleisti nuo karo prievolės ir kuriems tarnyba nėra atidėta.
 
Savanoriškai atlikti NPPKT gali 18–38 metų amžiaus vaikinai ir merginos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.17; 11:00
Verslas

Gėlės. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Nors ir gėlės šiuo metu yra nepigios, verta pripažinti, jog jų paklausa išlieka tokia pati. Gėlės yra perkamos įvairiomis progomis. Tai nebūtinai turi būti Valentino diena ar Moters diena, jog būtų galima įteikti mylimai moteriai gėles. Gėlės yra perkamos per gimtadienius, įvairias kitas šventes, dovanojamos mokytojams ir t.t. Pripažinkite, gėlės džiugina.

Tačiau dar labiau džiugina tuomet, kai tai yra netikėtas siurprizas. Visiems ir taip aišku, jog geriausia dovana yra ta, kuri yra padovanota be jokios priežasties. Jei norite nustebinti mylimą moterį ar mamą, galite tiesiog užsakyti gėles į namus. Gėlių pristatymas Klaipėdoje kainuoja labai nebrangiai. Reikia sumokėti vos kelis eurus ir brangus žmogus bus nustebintas ir nuotaika bus pagerinta visai dienai. Reikia pripažinti, jog moterims patinka gėlės. Jos gražios, raminančios. Todėl kiekvienai gali praskaidrinti nuotaiką ir padgedinti dieną.

Kokias gėles pirkti?

Pripažinkite, jog išrinkti mylimai moteriai gėles yra nelengvas darbas. Neretai pasitaiko, jog skoniai nesutampa. Turbūt moteris nepradės priekaištauti, jog nupirkote jai nepatinkančias gėles, tačiau vis tiek norisi parinkti tas, kurios moteriai patiks. Jei norite nustebinti moterį jai patinkančiomis gėlėmis, pagalvokite, kas jai patiks. Gėlės gali būti įvairios, galima nupirkti vieną rožę, daug rožių, galima pasirinkti puoštes. Kai kurioms moterims nepatinka rožės, nes atrodo per daug nuvalkiotos. Kitos moterys kaip tik mėgsta rožes. Kiekviena moteris turi skirtingą skonį, todėl išrinkti gali būti nelengva. Jei nežinote, kokias pasirinkti, paklauskite pardavėjos patarimo. Ji gali pasakyti, kurios yra dažniausiai pasirenkamos ir patarti, kurias įsigyti.

Gėlės. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Jei norite tikrai palikti moteriai įspūdį, pasirinkite puokštes. Nors puokštės kainuoja nepigiai, moterys tikrai jų vertos. Pagalvokite, kaip moterims nudžiugs, kai gaus puokštę gėlių be jokios progos. Neretai gėlių salonai ruošia puokštes, pagal klientų užsakymus. Pagalvokite, kokios gėlės patiktų Jūsų mylimai moteriai ir pasirinkite jas.

Brangios puoštės gali siekti net 100 eurų, todėl moteris tikrai įvertins Jūsų pastangas ir galbūt kitą kartą Jus nustebins gardžia vakariene ar kita staigmena. Gėlės yra pati gražiausia ir romantiškiausia dovana moteriai. Dažnai moterys nenori brangių dovanų, o nori tik dėmesio. Jei norite, jog moteris būtų nudžiugtų, galite užsakyti ir nedidelę puokštę arba vieną gėlytę. Tam, jog suteikti moteriai džiaugsmo tikrai nereikia išleisti šimto ar daugiau eurų. Padovanokite gėlių ir pradžiuginkite moterį.

Floravitas.lt gėlių pristatymas Klaipėdoje.

2020.09.20; 07:22

Aktualijos

Kviečiame keisti sprendimą dėl daugiafunkcio sporto centro prie parko

Klaipėdos rajono savivaldybė atsidūrė savitoje aklavietėje. Profesionalūs architektai, ekspertai nepalankiai įvertino visuomenei pristatytus pradinius Gargždų daugiafunkcio centro Kvietinių gatvėje projektinius pasiūlymus. Specialistai politikams ir valdininkams pakartojo tai, ką daugiau nei metus kalba Klaipėdos rajono visuomenė – vieta stadione, prie parko, Gargždų daugiafunkciniam sporto centrui netinkama.

Bus bereikalingai kertami medžiai, prastės eismo saugumo sąlygos šalia esančių švietimo įstaigų lankytojams ir darbuotojams, kantriai spūstis per kiekvienas „Bangos“ rungtynes ištveriantys gyventojai neteks kasdienos ramybės, centro lankytojai vargiai ras vietos pastatyti automobilį šalia.

Politikų užsispyrimas statyti daugiafunkcį centrą stadio­ne pablogins lengvaatlečių treniruočių ir varžybų sąlygas, o pastatytas centras neatlieps ir kitų sporto bendruomenės atstovų lūkesčių. Pavyzdžiui, LKL krepšinio varžybos naujoje salėje negalės būti organizuojamos – per mažai vietos, tribūnų, per žemas salės aukštis.

Kaip per viešą daugiafunkcio centro projektinių pasiūlymų pristatymą Savivaldybėje taikliai įvardijo vienas senųjų gargždiškių: daugiafunkcio prie parko projektas – lyg bandymas įtaisyti dramblį vištidėje.

Tenka darsyk kreiptis į Klaipėdos rajono gyventojus ir visų mūsų išrinktus politikus atkakliai pakartojant tą patį: daug klausimų, abejonių ir dalies visuomenės nepasitenkinimą keliantis projektas neatitinka gargždiškių ir Klaipėdos rajono gyventojų lūkesčių.

Nėra „architektūrinės kokybės“

Piliečiams aktualu žinoti, kad Lietuvos architektų rūmų Tarybos ekspertai, įvertinę Sporto paskirties pastato Kvietinių g. 26, Gargžduose, statybos projektinius pasiūlymus, pateikė išvadą, kad „didžioji dauguma trūkumų kyla dėl per mažo statybai numatyto ploto programai realizuoti. (…) Tarybos nuomone, pateiktas pasiūlymas visumoje netenkina esminių architektūrinės kokybės reikalavimų.“

Architektūros ekspertai konstatavo ir keletą kitų svarbių detalių, kurias apie projektą politikams išsakė ir visuomenė: architektūrinei išskirtinio pagal paskirtį pastato išraiškai trūksta reprezentatyvumo bei estetinio išraiškingumo, ne visai pagrįsti medžių kirtimai kelia abejonę dėl automobilių statymo aikštelės, įvažiavimų įrengimo racionalumo, siūloma ieškoti galimybės mažinti numatytą programą arba didinti pastato užstatymo plotą, taip siekiant geriau spręsti funkcinę pastato struktūrą, siūloma efektyvinti pagalbinių patalpų planavimą ypač atkreipiant dėmesį į numatomam žiūrovų skaičiui galimai per mažą vestibiulinių patalpų grupę.

Be to, baseino takų skaičius (4 takai), Tarybos nuomone, yra per mažas. Siūloma ieškoti galimybės padidinti jų skaičių, kad efektyviai būtų išnaudojamos 25 m ilgio baseino įrengimo sąnaudos, tam atsisakant dalies pramoginių baseinų.

Taryba taip pat mano, kad automobilių aikštelę galima suplanuoti efektyviau, taip išsaugant bent dalį numatytų kirsti medžių, o, atsižvelgiant į pastato paskirties unikalumą, siūloma tobulinti pastato išraišką, siekiant išskirtinės estetikos, taip pat įvertinus ir tai, kad pastato „vijoklinis fasadas“ projektinį vaizdą pasieks tik po eilės metų.

Piliečiai gali keisti?

Priminsime, kad apie 170 tūkstančių eurų Klaipėdos rajono savivaldybės biudžeto lėšų kainavęs Gargždų daugiafunkcio centro projektas Dariaus ir Girėno gatvėje, kuriam buvo gauti palankūs architektų vertinimai ir yra išimti iki šiol galiojantys statybos leidimai, politikų valia, guli stalčiuje.

Priminsime, kad nepaisant iniciatyvinėje grupėje „Už sporto centrą su baseinu Dariaus ir Girėno gatvėje“ susivienijusių aktyvių piliečių ir Klaipėdos rajono verslininkų teiktų skundų Specialiųjų tyrimų tarnybai, Generalinei prokuratūrai, opozicijos iniciatyva atliktos Vietos gyventojų apklausoje išsakytos nuomonės, kai 95 procentų pasisakiusiųjų nesutiko perkelti daugiafunkcio sporto centro statybų prie parko, rimtų ir išsamių tyrimų pareigūnai nepradėjo.

Pagrindinis argumentas – sprendimą keisti daugiafunkcio statybos vietą priėmė Taryba, kitaip tariant, piliečių rinkti atstovai savivaldoje, o jų sprendimus piliečiai galės įvertinti per kitus rinkimus – balsuodami ir taip įvertindami politikų darbus visuomenei.

Tiesą sakant, piliečiai ir bendruomenė turi ir daugiau instrumentų veikti politikų sprendimus, nelaukdami kitų savivaldos rinkimų.

Ginami privatūs interesai?

Ar dar atsimenate, kai po politikų sprendimo statyti daugiafunkcį prie parko prasidėjo piliečių judėjimas prieš šį sprendimą, į iniciatyvinę grupę „Už sporto centrą su baseinu Dariaus ir Girėno gatvėje“ susivieniję Klaipėdos rajono verslininkai buvo viešai kaltinami, esą turi privačių ir verslo interesų dėl daugiafunkcio statybų Dariaus ir Girėno gatvėje?

Šiandien jau aišku, kad privatų interesą statyti daugiafunkcį prie parko turi kai kurie valdančiosios daugumos politikai.

Pernai, kai valdančioji politikų koalicija savo balsais priėmė sprendimą keisti daugiafunkcio statybos vietą, dar nebuvo aišku, kad sklypą šalia būsimo daugiafunkcio nusipirko politikas, Tarybos narys Vaclovas Macijauskas, šiandien jau suprojektavęs daugiabučius vietoje apleisto privataus namo prie pat būsimo daugiafunkcio.

Nebuvo žinoma ir apie planuojamą Savivaldybės sprendimą iš privataus asmens pirkti apleistų pamatų buvusio stadiono teritorijoje, esą galimoms Gargždų krašto muziejaus ir bibliotekos statyboms.

Nebuvo žinomos ir galimos vyriausiojo Klaipėdos rajono architekto sąsajos su aplink parką ir daugiafunkcį centrą verslus vystančiais verslininkais. Be to, iki šiol viešai prieinamas vaizdo įrašas iš viešo projektinių pasiūlymų pristatymo liudija, kad vyriausiasis architektas palaiko ne viešąjį interesą, visuomenės nuomonę, o Savivaldybės samdytus daugiafunkcio projektuotojus.

Prieš metus mieste piliečiai daugiau kalbėjo apie liberalų ir su liberalais siejamų verslininkų interesus. Jie beveik dešimtmetį atkakliai siekė, kad daugiafunkcis būtų statomas prie parko, kur vysto keletą verslų.

Iniciatyvinės grupės nariai šiandien svarsto, kad galima ir darsyk kreiptis į STT, Prokuratūrą, nes paaiškėjo naujų, galimai esminių aplinkybių, galbūt liudijančių viešųjų ir privačių interesų konfliktą, o ne visuomenės intereso gynimą.

Tenka pripažinti, kad neoficialiai nemažai gargždiškių tebėra pasipiktinę dėl sprendimo statyti daugiafunkcį prie parko, bet žmonės tiesiog nenori „veltis“ į dialogą ar prieštarą su valdžia. Keista, kad Nepriklausomoje Lietuvoje bijoma garsiai išsakyti savo nuomonę, nes baiminamasi, kad tai neigiamai atsilieps šeimos narių, giminaičių darbo santykiams, susijusiems su Savivaldybe, vaikų ugdymui, nenorima sakyti tiesos, vengiant galimų pasekmių.

Būtinas senas naujas sprendimas

Demokratinėje Lietuvoje, XXI amžiuje, visuomenė ne tik gali, bet ir privalo ginti viešąjį interesą. Būtinas civilizuotas, teisinis dialogas tarp valdžios ir piliečių, o prireikus – ir gynyba skundų, tyrimų, piketų bei protestų pagalba. Galingas ginklas yra ir viešumas. Būtent todėl į iniciatyvinę grupę susibūrę piliečiai nenuleidžia rankų, atidžiai seka įvykius, tariasi su teisininkais dėl galimybių keisti situaciją ir kalba apie tai viešai.

Klaipėdos rajono savivaldybės vadovams ir valdančiosios koalicijos nariams, išrinktiesiems politikams norime priminti ir šiuo viešu kreipimusi pabrėžti, kad kaip tik dabar, kai Gargždų daugiafunkcio sporto centro projektiniai pasiūlymai stadione išryškino tiek daug problemų, pagrįstai yra kritikuojami profesionalų ir visuomenės, pats laikas priimti naują seną sprendimą – statyti daugiafunkcį sporto centrą Dariaus ir Girėno gatvėje. Tereikia apsispręsti, šiek tiek pakoreguoti projektą ir paskelbti viešųjų pirkimų konkursą rangos darbams pirkti.

Kviečiame išgirsti visuomenės nuomonę ir atliepti lūkesčius, išmintingai dirbti bendruomenei, o ne atstovauti vien galimai siauriems privačių asmenų interesams.

Informacijos šaltinis – Iniciatyvinė grupė „Už sporto centrą su baseinu Dariaus ir Girėno gatvėje“

2020.08.25; 12:21

Aktualijos

NATO nuolatinės parengties kovinių laivų 1-osios grupės fregatos plaukia į Klaipėdą. KAM nuotr.

Pirmadienį NATO nuolatinės parengties kovinių laivų 1-osios jūrų grupės (NATO NPKL1G, Gangl. Standing NATO Maritime Group One) fregatos NRP Corte-Real (F332) ir HCMS Toronto (333) švartuosis Klaipėdos uoste, pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM).
 
Siekiant užtikrinti COVID–19 prevenciją, laivai visuomenei atviri nebus, tačiau Klaipėdos gyventojai ir miesto svečiai kviečiami pasitikti sąjungininkų laivus ir stebėti junginio įėjimą pro uosto vartus nuo Šiaurinio miesto molo.
 
Vizito metu SNMG1 laivų junginio vadas – flotilės admirolas José António Mirones susitiks su Klaipėdos miesto meru Vytautu Grubliausku ir Lietuvos karinių jūrų pajėgų (KJP) vadu jūrų kpt. Giedriumi Premenecku.
 
NATO nuolatinės parengties kovinių laivų 1-osios grupės fregatos švartuosis Klaipėdoje. KAM nuotr.

Laivai Baltijos jūroje dislokuojami, siekiant stiprinti saugumą jūroje ir užtikrinti NATO sąjungininkų solidarumą ir įsipareigojimą kolektyvinei gynybai.
 
NATO nuolatinės parengties kovinių laivų 1-osios grupės fregata. KAM nuotr.

NATO NPKL1G – tai vienas iš keturių Aljanso nuolatinės parengties jūrų pajėgų junginių. Šiuo metu NATO priklauso keturios nuolatinės parengties laivų junginių grupės.
 
Dvi iš jų (SNMG1 ir SNMG2) jungia didelius antvandeninės kovos laivus, kaip fregatos ir kreiseriai.
 
Kitos dvi junginių (SNMCMG1 ir SNMCMG2) grupės – tai laivų junginiai, kuriems priklauso priešmininės kovos laivai.
 
Šiuo metu SNMCMG1 junginiui vadovauja Lietuvos KJP karininkas kmdr. A. Venckūnas, taip pat skirtas štabo ir aprūpinimo laivas „Jotvingis“ (N42). Nuo 2006 m. Lietuva kas antrus metus skiria priešmininius laivus vykdyti užduotis šios grupės sudėtyje.
 
Nuolatinės parengties laivų junginių grupės yra NATO tarptautinių greito reagavimo pajėgų jūrinio komponento dalis, tiesiogiai pavaldi NATO sąjungininkų jūrų vadavietei (angl. NATO Allied Maritime Command, trump. NATO MARCOM), kuri yra įsikūrusi Didžiojoje Britanijoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.24; 07:00
Aktualijos

Jūra valoma nuo naftos teršalų. Lietuvos kariuomenės archyvų nuotr.

Klaipėdoje, ties šiauriniu Klaipėdos valstybinio jūrų uosto molu, toliau renkami sekmadienio paryčiais pastebėti naftos produktų teršalai.
 
Incidentui lokalizuoti suformuota Klaipėdos miesto atsakingų institucijų darbo grupė kreipėsi pagalbos į Lietuvos kariuomenę incidento mastui nustatyti iš oro ir likviduoti.
 
Apie 9 val. buvo pakeltas Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų (KOP) sraigtasparnis. Pilotai pastebėjo 2 kv. km teršalų dėmę.
 
Teršalų likvidavimo darbams, kaip nurodoma Lietuvos kariuomenės pranešime, buvo išsiųsti Karinių jūrų pajėgų laivas „Šakiai“, KOP sraigtasparnis laivams koordinuoti, Valstybinės sienos apsaugos tarnybos kateriai, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento kateriai ir Klaipėdos jūrų uosto laivas „Mingė“.
 
Vienas iš pagrindinių Lietuvos kariuomenės uždavinių taikos metu – įstatymų nustatytais atvejais ir sąlygomis teikti pagalbą valstybės ir savivaldybių institucijoms.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.10; 01:00
Aktualijos

Prezidentas Gitanas Nausėda apsilankė jachtoje „Ambersail 2“. Roberto Dačkaus (LR Kanceliarija) nuotr.

Klaipėdoje vykstančioje Jūros šventėje viešintis Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda užlipo ir ant prestižinėse pasaulio regatose Lietuvos garbę ginančios jachtos „Ambersail 2“ denio.
 
Susipažinęs su jachtos įgula, prezidentas palinkėjo buriuotojams sėkmingų startų artėjančiuose Viduržemio jūros ir 2021 m. Karibų regatose, informuoja Lietuvos buriuotojų sąjunga.
 
„Sėkmės ir geros nuotaikos laivo įgulai. Laukiu, kada pakviesite paplaukioti regatoje!“, – tokį įrašą Lietuvos prezidentas paliko naujam varžybų sezonui besiruošiančios jachtos žurnale.
 
„Ambersail 2“ įgula supažindino G. Nausėdą su jachtos valdymu bei sąlygomis, kuriomis jachtoje gyvena buriuotojai ilguose okeaniniuose plaukimuose. Šalies vadovas, išgirdęs artimiausius įgulos planus, linkėjo gero vėjo garbingai atstovaujant Lietuvos valstybę pasaulio vandenyse.
 
Pasak „Ambersail 2“ komandos vadovo Raimundo Daubaro, iš karantino Barselonoje trumpam į namų uostą grįžusi jachta „Ambersail 2“ Klaipėdoje ilgai neužsibus ir jau ruošiasi kelti bures naujiems varžybų iššūkiams.
 
„Jei dabartinė situacija dėl COVID-19 pandemijos Europoje stipriai nepasikeis, rugsėjo 10 d. ketiname pajudėti link Viduržemio jūros. Ten mūsų rudens tvarkaraštyje suplanuotos trys aukšto rango pasaulinės regatos. Ši jachta sutverta varžytis, tai – vienas iš 8 pasaulyje sukurtų identiškų vandenynų bolidų. Ji savo pajėgumus jau buvo įrodžiusi praėjusiais metais, kai dovanojo Lietuvai ne vieną prizinę vietą Karibų ir kitų akvatorijų regatose. Šiemet ir ateinančiais metais jachtos įgula pasiruošusi dėti visas pastangas, kad tokie rezultatai tik augtų“, – teigia R. Daubaras.
 
Kaip teigiama Lietuvos buriuotojų sąjungos pranešime, Viduržemio jūroje jachta spalio 4-10 dienomis ketina startuoti „Les Voiles de Saint Tropez“ regatoje, spalio 17-24 d. – prestižinėje „Rolex Middle Sea Race“ regatoje, o spalio pabaigoje – „Palma Vela“ regatoje.
 
Sėkmingai užbaigus Viduržemio regiono sezoną, „Ambersail 2“ pajudės per Atlantą Karibų link, kur jau dėliojama 2021 metų varžybų programa.
 
2019 m. Karibų sezone jachta „Ambersail 2“ Lietuvai iškovojo prizines vietas tokiose prestižinėse regatose kaip „St. Maarten Heineken Regatta“, „Les Voiles de St. Barth“, „Antigua Sailing Week“, bei pagerino lenktynių aplink Barbadoso salą rekordą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.26; 05:00
Aktualijos

Birželio 13 d. Klaipėdos simbolis burlaivis „Meridianas” tradiciškai pakels bures ir paskelbs vasaros sezoną pajūryje.

Šeštadienio vakarą Klaipėdos miesto simbolis burlaivis „Meridianas“ tradiciškai pakels bures ir paskelbs vasaros sezoną pajūryje.
 
„Nors karantinas Lietuvoje jau atšaukiamas, vis dėlto dėl saugumo ir liekančių galioti apribojimų dar negalime surengti įprastos burių pakėlimo šventės, kuri kasmet pritraukia būrį klaipėdiečių ir miesto svečių. Tačiau tradiciją privalome išlaikyti ir šeštadienio vakarą žmonės iš įvairių senamiesčio vietų, išlaikydami saugų atstumą, galės išvysti išskleidžiamas „Meridiano“ bures“, – sakė barkentinos išsaugojimu besirūpinantis viešosios įstaigos Klaipėdos jūrinio miesto simbolis burlaivis „Meridianas“ vadovas Aloyzas Kuzmarskis.
 
Po laivo atstatymo burės, Klaipėdoje skelbiant vasaros sezono pradžią, bus keliamos jau septintą kartą. Šiemet nebus pažeista ir dar viena tradicija: tęsiant 1948 m. Suomijoje pastatyto „Meridiano“, kaip mokomojo burlaivio, kuriame jūrinės praktikos sėmėsi būsimieji kapitonai, istoriją, bures vėl kels Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos studentai.
 
Šiam sezonui „Meridiano“ viešoji įstaiga, kurios dalininkai yra A. Kuzmarskio šeima, užsakė pasiūti naują burių komplektą. Jis ypatingas tuo, kad burės nebus įprastai baltos, o atkartos istorinį 1751 metų Baltijos jūros regiono žemėlapį, kurio originalas kabo „Meridiano“ kajutkompanijoje.
 
Iš viso „Meridianas“ turi 14 burių, kurių bendras plotas – daugiau nei 600 kvadratinių metrų.
Burlaivis „Meridianas”
 
Beje, paprastai plaukiojantys didieji burlaiviai bures išsikelia tik toli jūroje ir žmonės nuo kranto turi mažai galimybių pamatyti šį reginį.
 
Anot A. Kuzmarskio, be naujų burių, šį pavasarį buvo planuojamas ir „Meridiano“ plukdymas į remonto doką, mat po paskutinio jo nuleidimo į vandenį praėjo pusseptintų metų ir dalis medinės laivo apkalos jau yra pažeista aplinkos poveikio. Deja, kol kas laivas yra įkalintas savo vietoje dėl tinkamai nepasikeliančio Biržos tilto, todėl dalį darbų, teko atlikti prie krantinės.
 
Šiuo metu Klaipėdos savivaldybė kartu su rangovais sprendžia tilto pakėlimo problemą ir tikimasi, kad „Meridianą“ bus galima plukdyti į doką vėlų rudenį ar prieš kitą sezoną.
 
O šį sezoną „Meridianas“ ir toliau yra atviras klaipėdiečiams bei miesto svečiams. Jame veiklą tęsia jūrinės tematikos restoranas, lankytojus aptarnaujantis tiek burlaivio viduje, tiek viršutinio denio lauko terasoje. „Meridiane“ galima apžiūrėti ir burlaivio ekspoziciją, susipažinti su įranga, laivo istorija, jūrinių laikrodžių paroda.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.13; 09:43