Mūšiai Ukrainos rytuose. EPA – ELTA foto
Kyjivas, rugsėjo 10 d (Ukrinform-ELTA). Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimas yra sudėtingas, tačiau pasiekta pažanga, žinant sąlygas, kuriomis jis vykdomas, yra įspūdinga, tai „Jaltos europietiškos strategijos“ (YES) forume . pareiškė laikinoji JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja politikos reikalams Victoria Nuland, kaip skelbia „Ukrinform“ remdamasi YES spaudos tarnyba.
„Šis kontrpuolimas vyksta kilometras po kilometro, tačiau mums daro įspūdį pasiekta pažanga, ypač pietuose“, – kalbėjo ji. Pasak jos, Maskva per kelis mėnesius sukūrė stiprią gynybą laikinai okupuotuose Ukrainos pietuose.
„Rusijos pasitelktos gynybos priemonės yra didžiausios per pastaruosius 100 metų. Turime suprasti, ko reikia Ukrainai, kad ši gynyba būtų panaikinta, ir to negalime padaryti, kol Ukraina nesusidurs su šia gynyba“, – teigė ji.
V. Nuland pridūrė, kad Rusijos gynybą galima įveikti glaudžiai bendradarbiaujant Jungtinių Valstijų ir Ukrainos vyriausybėms. „Stengiamės glaudžiai bendradarbiauti su Ukrainos vyriausybe, aprūpinti mechanizuoto išminavimo įranga, tolimojo nuotolio artilerija ir kitomis priemonėmis“, – sakė JAV valstybės sekretoriaus pavaduotojo pareigas einanti V. Nuland.
Ji pabrėžė, kad JAV aiškino visiems partneriams Europoje, Azijoje ir Afrikoje, kokie neigiami padariniai gresia pasauliniam saugumui, jeigu Ukraina nelaimės šio karo.
„Jeigu Ukraina nenugalės, jei V. Putinui pavyks, toks blogis bus normalizuotas visame pasaulyje. Ukraina stovi teisingoje demokratijos pusėje ir jai reikia mūsų paramos“, – apibendrino ji.
Kaip praneša „Ukrinform“, Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovas Kyrylo Budanovas pabrėžė, kad Ukrainos kontrpuolimas bus tęsiamas net įsivyravus šaltiems ir drėgniems orams.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad puolamųjų operacijų paspartinimas priklauso nuo to, kaip greitai Ukraina gaus galingų ginklų.
Slava Ukraini. Slaptai.lt foto
Kyjivas, rugsėjo 3 d. (Ukrinform-ELTA). Po kelias savaites trukusio kruopštaus minų šalinimo Ukrainos kariai pralaužė pirmąją Rusijos gynybos liniją netoli Zaporižios ir tikisi greitesnių laimėjimų spaudžiant silpnesnę antrąją liniją, interviu britų dienraščiui „The Guardian“ pareiškė Taurijos operatyvinės ir strateginės kariuomenės grupės vadas generolas Oleksandras Tarnavskis, pranešė „Ukrinform“.
„Dabar baigiame naikinti priešo dalinius, dengiančius Rusijos kariuomenės atsitraukimą už jų antrosios gynybinės linijos“, – sakė O. Tarnavskis.
Didžiuliai minų laukai ne vieną savaitę stabdė Ukrainos kariuomenę, kol pėstininkų išminuotojai lėtai valė kelią puolimui. Tuo metu Rusijos kariuomenė iš artilerijos ir bepiločiais orlaiviais apšaudė Ukrainos transporto priemones, pabrėžė O. Tarnavskis.
Jo teigimu, dabar šis barjeras peržengtas, rusai priversti manevruoti, o ukrainiečiai grįžo į savo tankus ir kitus šarvuočius. Matyti, kad Maskva jaučia spaudimą, nes permetė kariuomenę į šį rajoną iš kitų krypčių, tokių kaip Chersono ir Lymano, taip pat iš pačios Rusijos.
„Priešai traukia rezervus ne tik iš Ukrainos, bet ir iš Rusijos. Tačiau anksčiau ar vėliau rusams pritrūks geriausių karių. Tai suteiks mums impulsą pulti daugiau ir greičiau. Mūsų dar viskas laukia“, – paaiškino O. Tarnavskis.
Ukrainos vadas atmetė kai kurių Vakarų politikų kritiką dėl Ukrainos kontrpuolimo tempo. Jo nuomone, darbą geriau vertinti tuomet, kai jis baigtas.
„Kai pradėjome kontrpuolimą (…) teritorijoms išminuoti mums prireikė daugiau laiko, nei tikėjomės. Deja, sužeistųjų evakuacija mums sekėsi sunkiai. Tai irgi apsunkino mūsų pažangą“, – pripažino O. Tarnavskis.
Jo įsitikinimu, rusai nesitikėjo, kad Ukrainos pajėgos įveiks šią gynybos liniją. Jie rengėsi daugiau nei metus ir „darė viską, kad būtų tikri, jog ši linija gerai parengta“.
Ukrainos vėliava – labai graži. Slaptai.lt nuotr.
Pasak O. Tarnavskio, antroji linija nėra tokia stipri, tad ukrainiečiai gali naudotis transporto priemonėmis, nors ten irgi yra minų laukų. Rusijos pajėgos taip pat veikia šiame rajone, bet jos išsidėsčiusios tik vietomis, o ne viena ištisine juosta.
Paklaustas apie lėtą pažangą prasiveržiant pro Rusijos linijas per kitą puolimą toliau į rytus, O. Tarnavskis sakė, kad jo kitas tikslas. Jis pridūrė, kad Ukraina planuoja kitus netikėtus puolimus, kad išsekintų Maskvos pajėgas. „Norint pasiekti sėkmę viena kryptimi, būtina suklaidinti priešą“, – pridūrė O. Tarnavskis.
Jo teigimu, Ukraina ir toliau kovos už savo teritorijas. „Jei nustosime žengti į priekį, priešas surinks naujas jėgas ir sustiprės. Pasieksime 1991 m. Ukrainos sienas (…) Nenorime, kad mūsų vaikai ir net anūkai turėtų kovoti su rusais, o kas dar juos sulaikys? Tik mes“, – pabrėžė O. Tarnavskis.
Ukrainos vadas paminėjo, kad kuo arčiau pergalės, tuo sunkiau. „Kodėl? Nes, deja, prarandame pačius stipriausius ir geriausius. Todėl dabar turime susitelkti į kai kurias sritis ir užbaigti darbą. Kad ir kaip mums visiems būtų sunku“, – sakė O. Tarnavskis.
Baltieji rūmai. EPA – ELTA nuotr.
Vašingtonas, rugsėjo 1 d. (AFP-ELTA). Pastarosiomis dienomis Ukrainos pajėgos padarė „didelę pažangą“, pietuose puldamos Rusijos kariuomenę, penktadienį pranešė Baltieji rūmai.
„Kiekvienas objektyvus šio kontrpuolimo stebėtojas negali paneigti (…) kad dabar jie padarė pažangą“, – žurnalistams sakė Baltųjų rūmų nacionalinio saugumo atstovas Johnas Kirby, pavadinęs anoniminių pareigūnų kritiką dėl Ukrainos pastangų „nenaudinga“.
Paklaustas apie kritiką, kad Kyjivo kampanija prieš okupacines Rusijos pajėgas pietų kryptimi per tris mėnesius nelabai pažengė į priekį, J. Kirby pripažino, jog kova vyksta lėčiau, nei tikėjosi pati Ukraina, bet pridūrė, kad „per pastarąsias maždaug 72 valandas“ Ukrainos ginkluotosios pajėgos šioje fronto linijoje padarė „reikšmingą pažangą“.
„Jie pasiekė tam tikros sėkmės prieš antrąją Rusijos gynybos liniją“, – sakė jis. Pastarosiomis dienomis Vakarų mūšio lauko analizės parodė, kad Ukrainos pajėgos keletą kilometrų prasiskverbė į Rusijos linijas tarp Robotynės ir Verbovės Zaporižios srityje.
Kyjivo tikslas – prasiveržti tiesiai į pietus iki Azovo jūros ir atkirsti Rusijos sausumos prieigą prie okupuoto Krymo. Tačiau Rusijos pajėgos ten pastatė ilgas ir giliai nusidriekiančias gynybos užtvaras, įskaitant spąstus tankams, minų laukus ir kitus gynybinius įtvirtinimus, kad sulėtintų Ukrainos veržimąsi į priekį.
Volodymiras Zelenskis. Ukrainos prezidentas. EPA – ELTA foto
Kyjivas, liepos 6 d. (AFP-ELTA). Ukrainos kontrpuolimą lėtina Rusijos gynybos įtvirtinimai, sakė prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį transliuotame išskirtiniame interviu CNN.
Ukrainos prezidentas sakė, kad būtų norėjęs, jog ginklų tiekimas iš Vakarų būtų leidęs pradėti kontrpuolimą „daug anksčiau“. V. Zelenskis davė interviu Odesoje ir sakė, kad kai kuriose šalies vietose jo kariuomenė „negali nė galvoti pradėti puolimą“, nes neturi „atitinkamų ginklų“.
„Esu dėkingas Jungtinėms Amerikos Valstijoms, mūsų paramos lyderei, – per vertėją sakė V. Zelenskis. – Sakiau amerikiečiams ir Europos lyderiams, kad norėtume anksčiau pradėti kontrpuolimą, o tam mums reikia ginkluotės (…) nes jei pradėsime vėliau, tai vyks lėčiau“. Ukrainos lyderis pridūrė, kad sunkumai mūšio lauke dabar lemia „lėtą“ kontrpuolimą.
„Norėjau, kad mūsų kontrpuolimas prasidėtų daug anksčiau, nes visi suprato, kad jei kontrpuolimas prasidės vėliau, bus užminuota didesnė mūsų teritorijos dalis. Suteikėme priešams laiko ir galimybių padėti daugiau minų ir parengti gynybos linijas“, – sakė prezidentas.
Kad ir kokia kryptimi Ukraina pasirinktų pulti, jos priešas yra laikas, „kuo vėliau pradėsime, tuo mums bus sunkiau“, sakė V. Zelenskis. Jis paragino Vakarų vyriausybes duoti Kyjivui pažangesnės ginkluotės, tokios kaip JAV gamybos ilgojo nuotolio taktinių raketų sistemos, ir tai reikia duoti dabar, o ne kada nors vėliau. „Kai kuriomis kryptimis tai suteiks mums galimybę pradėti kontrpuolimą, – sakė jis. – Kai kuriomis kryptimis net negalime pagalvoti apie jo pradžią, nes neturime atitinkamų ginklų. Mesti žmones, kad jie būtų nužudyti rusų tolimojo nuotolio ginklais, būtų tiesiog nežmoniška“. V. Zelenskis apsilankė Charkivo regione. EPA-ELTA nuotr.
Prezidentas taip pat sakė nesijaudinantis dėl nuolatinės grėsmės jo gyvybei. „Gali užsidaryti narve kaip gyvūnas ir ten prisirakinti, nuolat galvodamas, kad tuoj būsi nužudytas. Mano asmens sargybiniai turi rūpintis, kad tai nenutiktų, tai jų užduotis. Aš apie tai nemąstau“, – sakė V. Zelenskis.
Anksčiau pranešta, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos dar neišnaudojo viso savo potencialo, kontrpuolimas vyksta pagal planą, tai sakė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų sausumos pajėgų vadas generolas Oleksandras Syrskis.
Valerijus Zalužnas. Ukrainos kariuomenės vadas. Youtube.com
Kyjivas, birželio 29 d. (ELTA). Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, pasak vyriausiojo kariuomenės vado generolo Valerijaus Zalužno, pavyko „perimti strateginę iniciatyvą“ kovoje su rusų pajėgomis, praneša agentūra „Reuters“.
„Ukrainos gynybinės pajėgos tęsia savo puolamąsias akcijas, ir mes pasiekėme pažangos. Priešas smarkiai priešinasi ir patiria didelių nuostolių“, – rašė V. Zalužnas „Telegram“ kanale.
V. Zalužnas teigia kalbėjęs su JAV jungtinio štabų viršininkų komiteto pirmininku Marku Milley‘iu apie kontrpuolimui reikalingus ginklus bei išminavimo įrangą. Oficialūs Ukrainos pareigūnai kaip kliūtį žengti į priekį yra įvardiję dideles užminuotas teritorijas.
Jei paklaustumėte, kas, mano manymu, šiandien vadovauja NATO aljansui, pusiau juokais, pusiau rimtai atsakyčiau – Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Ne Jensas Stoltenbergas, ne JAV prezidentas Joe Bidenas, ne Prancūzija, ne Vokietija, o būtent V. Putinas.
Žinoma, toks pareiškimas – per daug griežtas, per daug kategoriškas. Ir vis tik manau turįs teisę kritikuoti Aljansą griežtai ir kategoriškai. Kadaise leidau specializuotą karinį priedą „Vardan Lietuvos“, kuriame 1998 – 2003-aisiais paskelbiau pluoštą šiai politinei – karinei struktūrai palankių vertinimų. Už NATO propagavimą Lietuvoje tuometinių Krašto apsaugos ministrų buvau apdovanotas net Padėkos ir Garbės raštais, ženkliukais ir medaliais. Mat anuomet kiekviena proga tvirtinau, jog Lietuva be NATO – Lietuva be ateities. Taip maniau nuoširdžiai, be menkiausių dvejonių.
Šiandien įsitikinęs panašiai – be NATO skėčio tikrai prapultume. Tačiau, kai 2022-ųjų vasarį Rusija užpuolė Ukrainą visa savo galia, pasitikėjimas NATO padorumu, vieningumu ir raumenimis sumažėjo. Sumažėjo ne iki minimumo, bet pasitikėjimas tirpsta kiekvieną dieną. Vadinamasis NATO lietsargis – skylėtas. Dabar net ir primityviam piliečiui aišku, kodėl NATO nei anksčiau, nei dabar nenori į savo gretas priimti Ukrainos. Kalta ne ukrainietiška korupcija, kuri neva veržiasi per kraštus. Kalti ne griežti NATO standartai, kurių Ukraina neva dar nepasiekusi. Kaltas Vašingtono, Berlyno ir Paryžiaus bailumas, cinizmas bei išdavystės.
Galingi, nes vieningi. Slaptai.lt foto
Kaltas ir padorumą, sąžiningumą, teisingumą neva puoselėjančių Vakarų egoizmas: vardan pigesnių dujų ir naftos paaukosime Kremliaus diktatoriui Čečėniją, Gruziją (Sakartvelą), Ukrainą, Moldovą, jam turėtų užtekt šių teritorijų, ir tuomet gyvensime ilgai, turtingai, ramiai.
Bet juk senų seniausiai buvo aišku lyg giedrą dieną šviečiant ryškiai Saulei – V. Putinui neužteks. Jis ne sykį viešai šūkavo, girdi, Maskva privalo grąžinti istorinį teisingumą – atkurti Sovietų Sąjungą. Kaip Vašingtonas, Berlynas ir Paryžius elgsis tuomet, kai, palaužusi ukrainiečius, Rusijos karinė armada pasuks Lietuvos link? Turiu blogų įtarimų: Vakarai net nemirktelėję paaukos tris Baltijos šalis, gal dar ir Lenkiją. Pasiteisinimų suras į valias: neatitiko aukštų demokratijos normų, negerbė nelegalių migrantų, nemylėjo seksualinių mažumų, puoselėjo antisemitizmą, kišosi į teismų vidaus reikalus. Žinoma, šitaip kalbėdamas vėl šaržuoju, ironizuoju, tyčia painioju argumentus. Formaliai nė vienos valstybės išspirti iš NATO neįmanoma. Jei šalis trokšta pasilikti, išmesti iš NATO nei Lietuvos, nei Latvijos, nei Estijos teisiškai neįmanoma. Bent jau tokių precedentų NATO istorijoje dar nepasitaikė nė vieno.
Joe Bideno kritimai
Bet štai dantimis ir nagais ginti nuo galimos Rusijos agresijos Baltijos šalis – argi būtina? Esu beveik tikras: jūs, vakariečiai, surasite pasiteisinimų. Apsimesite, jog nespėjote atlėkti į pagalbą, apkaltinsite savo žvalgybas, jog Džeimsai Bondai iš CŽV nepamatė, kaip Kremlius ruošiasi naujai invazijai Baltijos jūros link, narsiai besiginantiems lietuvių, latvių ir estų kariams vietoj ginklų siųsite šalmus ir tvarsčius, keletą metų konferencijose ir seminaruose prabangiausiuose viešbučiuose puotaudami ramiai šnekučiuosite, ar leistina lietuviams duoti toliašaudžių patrankų, galingų tankų, modernių naikintuvų, mat padūkėliai „pribaltai“, tik pamanyk, dar apšaudys Rusijos ir Baltarusijos teritorijas ir tokiais nepamatuotais žingsniais sukels Trečiąjį pasaulinį karą. O jei V. Putino šutvė pagrasins senatvės negalių kamuojamam JAV prezidentui J. Bidenui atominiu ginklu, šiandieninė Baltųjų rūmų administracija greičiau klusniai atsiklaups ant kelių, nei pasielgs vyriškai, kyštelėdama diktatoriui panosėn tvirtą kumštį.
J. Bidenas – ne Ronaldas Reiganas, ne Margaret Tečer. Šiandieniniai Vakarų lyderiai – silpni, bailūs, išlepinti, neturintys elementariausio „garbės kodekso“. O gal net – sąmoningi išdavikai. Mano žvilgsnis pirmiausia krypsta į vos ant kojų bepastovinį, nuolat kritinėjantį, nuolat snūduriuojantį J. Bideną. Panašu, kad tarp J. Bideno ir V. Putino senų seniausiai sudaryti slapti susitarimai dėl Ukrainos. J. Bideno grupuotė tiesiog leido Kremliaus diktatoriui šeimininkauti Ukrainoje. J. Bidenas pažadėjo užmerkti akis į V. Putino nusikaltimus Ukrainoje. J. Bideno bendraminčiai svarstė: „Jei Ukrainą paaukosime V. Putinui, Kremlius liausis mosavęs kumščiais, tuomet Europoje įsivyraus politinis bei ekonominis stabilumas. V. Putinui tetrūksta Ukrainos…“
Sakote, kad blefuoju, kritikuodamas J. Bideną? Bet juk 2022-ųjų vasarį jis akivaizdžiausiai prievartavo V. Zelenskį kapituliuoti pabėgant į Ameriką? Juk būtent J. Bideno parėdymu iš Ukrainos karo išvakarėse liepta gėdingai sprukti amerikiečių diplomatams. Beje, o kaip pasielgė tuometinis JAV prezidentas demokratas Barakas Obama (J. Bidenas tuomet kuravo Ukrainos reikalus), kai 2014-aisiais „žalieji žmogeliukai“ įsiveržė į ukrainietišką Krymą? Ragino oficialųjį Kijevą nesipriešinti. Kas uždraudė Ukrainai anuomet perduoti letalinių ginklų? Nobelio taikos premijos laureatas demokratas B. Obama, kurio dešinioji ranka buvo Demokratų partijos atstovas J. Bidenas! Tad ar nuostabu, kad į prezidento postą J. Bideną įstūmę demokratai (iš tiesų – socialistų, kairiųjų partija) Kijevui taip silpnai tepadeda ginklais šiandien? B. Obama ir J. Bidenas – abu labu tokie.
Vėl kaltinsite mane tendencingumu? Įrodinėsite, jog viešojoje erdvėje pilna komentarų, kurių autoriai įrodinėja, esą JAV ir Europa padeda Ukrainai daugiau, nei prašo patys ukrainiečiai? Nežiūrint, kokių komentatorių, apžvalgininkų, žurnalistų klausytis. Jei užtenka Julijos Latyninos, Aleksejaus Arestovičiaus, Marko Feigino, Andrėjaus Piontkovskio, Jurijaus Šveco įrodinėjimų, tuomet tikrai susiformuos įspūdis, jog įvykiai klostosi Ukrainai daugmaž palankia kryptimi. Tuomet tikrai įmanoma patikėti, jog Ukraina gavo 98 ar net 99 proc. to, ko reikia persilaužimui karo frontuose.
Andrejus Ilarionovas – ukrainietiškoje laidoje Ukraina 24
Tačiau egzistuoja kita versija, kurią, pavyzdžiui, skelbia JAV gyvenantis ir dirbantis ekonomistas Andrėjus Ilarionovas. Viename iš paskutiniųjų videointerviu kanale youtube.com jis tvirtino, jog Amerika su Europa jau perdavė Ukrainai apie 34 milijardus dolerių. Tarsi daug. Bet juk reikėtų bent 10 kartų daugiau, nes būtent maždaug tiek karo reikmėms išleidžia Rusija. Tuomet jėgos taptų apylygės. Tad skirtumas, kiek karo reikalams išleidžia Ukraina ir kiek Rusija, – kaip diena ir naktis. Esant tokiai tvarkai Ukraina nepajėgi laimėti.
Taip, viešoji erdvė šiandien užversta pranešimais, girdi, JAV davė Ukrainai ir tokių, ir anokių ginklų, ir dabar, šią akimirką, dosniai dalina, ir ateityje dar atveš … kiek reikės. Bet atidžiau pasižvalgius, toji pagalba, pasak A. Ilarionovo, panaši į pipete lašinamą vandenį sausros iškamuotai žemei, nei į tikrą pagalbą. Ukrainos prezidentas Volodymiras Zelenskis yra sakęs, tai A. Ilarionovo pastaba, kad Ukrainos kariuomenei, kad ji galėtų rimtai kariauti, verkiant reikia daugelio ginklų rūšių bent 25 kartus daugiau, nei ji šiuo metu turi.
Kaip vadinamąją „pipetinę pagalbą” Ukrainai teisina J. Bideno grupuotė? Šiandieniniai Baltieji rūmai surado, regis, puikų pasiteisinimą: jei JAV duos visko Ukrainai, ko jai reikia, įskaitant ir modernius tankus, naikintuvus, artilerijos sistemas, Kremlius griebsis atominių ginklų. Labai patogi pozicija norint pasiteisinti: nepadedame Ukrainai, nes bijome atominio karo. Bet juk šią J. Bideno „išmintį“ leistina perfrazuoti kiek kitaip: paaukosime Rusijos imperijai ir Lietuvą, Latviją bei Estiją, nes nenorime, kad V. Putinas sukeltų atominį karą. Arba štai taip: nejaugi lietuviai, latviai ir estai tokie kvaili, naivūs ir trumparegiai, kad patikėjo, esą Vašingtonas dėl Baltijos šalių kariaus su Rusija?
Konstantinas Borovojus (politikas – kairėje) ir žurnalistas Vitalijus Dikij
Imkime kitą šiuo metu JAV gyvenantį rusų politiką – Konstantiną Borovojų. Ar juo galima pasitikėti? Nežinau. Galiu tik tiek priminti: jis kaltino V. Putiną, kad šis specialiai sprogdino gyvenamuosius namus Maskvoje, Buinaske ir Volgodonske (tuomet K. Borovojų suskubo apšaukti bepročiu), jis smerkė V. Putiną, kai šis pradėjo antrąjį karą prieš Čečėniją (K. Borovojų tuomet kaltino palaikant teroristus), jis smerkė Rusijos agresiją prieš Gruziją 2008-aisiais, JAV Kongrese senų seniausiai perspėjo amerikiečius, kokį milžinišką pavojų kelia V. Putinas (JAV politikai apkaltino jį tauškiant nesąmones, mat V. Putinas – Vašingtono draugas), jis senų seniausiai perspėjo JAV specialiąją tarnybą FTB (Federalinis tyrimų biuras) dėl galimų teroristinių išpuolių JAV teritorijoje (FTB tuomet kaltino, kad K. Borovojus specialiai kiršina JAV ir Rusiją), jis kaltino JAV specialiųjų tarnybų vadovus, kurie anuomet kaip ekspertus įsileisdavo tarsi draugus Rusijos slaptųjų tarnybų darbuotojus, K. Borovojus iki šiol nesiliauja kartojęs, kad JAV teritorijoje tiesiog knibžda įvairiausio kalibro rusų šnipų, kurie šiandien tapo sumaniais propagandistais…
Kiaulės snukis. Youtube.com
Šiandien K. Borovojus įsitikinęs, jog V. Putinas sugebėjo įtikinti J. Bideną, kad šis Rusijai paaukotų Ukrainą. Neprivertusi V. Zelenskio kapituliuoti 2022-ųjų pavasarį, J. Bideno administracija ėmėsi klastingo plano. Ginklų ir šaudmenų duoda Ukrainai – vos vos, tačiau slapta ragina kuo greičiau pradėti vadinamąjį kontrpuolimą. J. Bidenas tikisi, jog Ukraina, neturėdama užtektinai ginklų ir šaudmenų, bet pradėjusi rimtus karo veiksmus, greit išeikvos visas savo atsargas, patirs didelių nuostolių, ir tuomet Ukrainą bus lengva pasodinti už derybų stalo su V. Putinu. Suprask, Ukraina privalo paaukoti žemes, kurias užgrobė V. Putinas, bei susitaikyti su Krymo praradimu. Tokia neva realybė.
Tad patys darykite išvadas, prie kurių komentatorių verta priskirti K. Borovojų – prie patikimųjų ar prie tų, kurie tepasakoja, koks puikus J. Bidenas, kokia vieninga NATO, kokie patikimi vokiečiai ir prancūzai.
Duok Dieve, kad šios prognozės nepasitvirtintų. Ir vis tik ramybėje nepalieka A. Ilarionovo ir K. Borovojaus skelbiamos versijos.
Ukrainos prezidentas Volodymiras Zelenskis. EPA – ELTA foto
Paryžius, birželio 15 d. (AFP-ELTA). Prasidėjęs Ukrainos kontrpuolimas prieš įsiveržusias Rusijos pajėgas mažai ką atskleidė apie platesnius Kyjivo taktinius planus, tačiau Ukrainos pajėgos pasirengusios išnaudoti menkiausius Rusijos gynybos įtrūkius, teigia analitikai.
Kyjivo kariuomenė pradėjo puolimą šalies rytuose ir pietuose, tvirtina „judanti į priekį“, o Rusija tikina, kad Ukraina patyrė „katastrofiškų“ nuostolių.
„Neabejotinai matome daug taktinių apgaulės operacijų, o kampanijai įsibėgėjus galime tikėtis ir didesnių tokių operacijų, – naujienų agentūrai AFP sakė Didžiosios Britanijos saugumo žvalgybos įmonės „Janes“ analitikas Dylanas Lee Lehrke’as. – Vienas svarbiausių puolimo pranašumų yra galimybė pasirinkti sau naudingą laiką ir vietą, o priešas spėlioja“.
Turima informacija rodo, kad Kyjivas meta į mūšį ne visas savo pajėgas. Pasak Viduržemio jūros strateginių studijų fondo (FMES) direktoriaus Pierre’o Razoux, fronte veikia 13 mechanizuotų, dvi šarvuotosios ir trys desantininkų brigados, taip pat mobiliosios oro puolimo pajėgos. Tai tik 15 proc. kariuomenės, maždaug 3000 vyrų. Pajėgos „pasirengusios kitam galimam proveržiui“, sakė P. Razoux. Vykdoma daug, bet mažesnių puolimų, jie skirti patikrinti Rusijos atsparumą.
Taktika
Tačiau kova bus sudėtinga. Pasak P. Razoux, iš viso kovoje Ukrainoje ir pasienyje dalyvauja 75 ukrainiečių brigados ir 65 rusų – skirtumas nėra didžiulis.
Kyjivo veiksmų tikslai kol kas nėra aiškūs. Tikėtina, kad Kyjivas taikosi į Rusijos okupuotus miestus, tokius kaip Melitopolis ir Tokmakas pietuose ar net Luhanskas rytuose, teigia Ivanas Klyszczas, Tarptautinio gynybos ir saugumo centro (ICDS) Estijoje tyrėjas. „Tokie operatyviniai centrai Rusijos okupuotose teritorijose veikiausiai yra vykstančio kontrpuolimo tikslas“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP. Kiti taikiniai gali būti nuo 2014 m. Rusijos aneksuotas Krymas ir rytuose esantis Donbasas, daugiausia kontroliuojamas Rusijos. Abu regionai politiškai reikšmingi ir kariniu požiūriu būtų ambicingi frontai. Slava Ukraini. Slaptai.lt foto
„Paskelbtas tikslas išlaisvinti Donbasą. Bet kokie yra operatyviniai planai? Neįmanoma žinoti“, – sakė Alexandre’as Grinbergas iš Jeruzalės strategijos ir saugumo instituto (JISS).
Operacijos šiaurėje mažai tikėtinos, o pietuose strateginę prieigą prie Krymo per Azovo jūrą blokuoja Maskva.
Pasak P. Rezoux, atgauti pozicijas Donbase būtų politiškai simboliška, bet karine prasme nėra strateginis tikslas, nebent būtų siekiama sutraukti Rusijos kariuomenę į šią teritoriją prieš pradedant puolimą Azovo jūros kryptimi.
Laikrodis tiksi
Jei būtų atgauta dalies Azovo jūros kontrolė, Krymas būtų izoliuotas, iškiltų grėsmė 80 proc. Rusijos prekybos jūra. Tačiau Rusijos pajėgos ištisus mėnesius rengėsi Ukrainos puolimui. Pastatyti 800 kilometrų ilgio gynybos įtvirtinimai, ten dislokuota daug kareivių.
„Rusijos gynyba organizuota sluoksniais. Ji nėra sudėtinga: priešas turi įveikti kliūtis vieną po kitos, – sakė A. Grinbergas. – Ukrainiečiai gali prasiveržti, bet nesutriuškins šios rusų dalinių masės“.
Ukrainoje pamuštas rusų tankas. Demonstruotas Vilniuje, Katedros aikštėje. Slaptai.lt nuotr.
Niujorke įsikūrusi saugumo ekspertų grupė „Soufan Center“ pareiškė, kad kontrapuolimo langas į sėkmę „geriausiu atveju siaurokas“.
Karas trunka jau 16 mėnesių ir prezidentas Volodymyras Zelenskis turi įrodyti Ukrainos gebėjimą atstumti Maskvos pajėgas bei pademonstruoti Vakarų karinės pagalbos vertę, kad paskatintų sąjungininkes siųsti daugiau ginklų.
Kyjivas „nori pasiekti reikšmingą „pergalę“, kad parodytų savo gebėjimą kovoti tiek ukrainiečiams, tiek Vakarų partnerėms, sakė I. Klyszczas. „Jie siekia kuo greičiau išlaisvinti visą okupuotą teritoriją“.
Pasak „Soufan Center“ analitikų, jei kontrpuolimas įstrigtų, iškiltų „rimtų klausimų“ dėl Vakarų noro toliau dabartiniu lygiu remti Ukrainą. Todėl Kremliaus strategija – laimėti laiko, nuvarginti priešininkę ir tikėtis, kad 2024 m. lapkritį JAV prezidentu bus išrinktas Donaldas Trumpas, „nes Ukraina jo nedomina“, sakė P. Razoux. Nuo tada Kremlius „tikėsis, kad konfliktas suskaldys pavargusią Europą“.
Mūšiai Ukrainos rytuose. EPA – ELTA foto
Kyjivas, birželio 14 d. (Ukrinform-ELTA). Rusijos kariuomenė sandariai užminavo teritorijas ir didina apšaudymų skaičių fronte, bandydama sustabdyti ukrainiečių puolimą, tačiau Ukrainos ginkluotosios pajėgos sėkmingai veržiasi į priekį.
Tai trečiadienį per nacionalinį televizijos maratoną pareiškė Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Hanna Maliar, praneša „Ukrinform“ korespondentas.
„Pavyzdžiui, pietuose mūsų kariai šiuo metu susiduria su ištisiniais minų laukais, todėl labai sunku veržtis į priekį. Žvelgiant į skaičius, gali atrodyti, kad judama lėtai, bet pažanga tikrai yra. Taip pat susiduriame su tuo, kad priešas aktyviai naudoja prieštankines valdomas raketas ir dronus kamikadzė, mėgindamas sustabdyti mūsų puolimą ir pridaryti įvairių nuostolių“, – sakė pareigūnė.
Anot H. Maliar, šiuo metu Ukrainos kariai įvairiuose fronto ruožuose ir puola, ir ginasi.
Slava Ukraini. Slaptai.lt foto
„Tiesą sakant, turime labai sunkią dvikovą, kai ir mes dedame visas pastangas, ir priešas deda visas pastangas, kad sustabdytų ukrainiečių puolimą. Vyksta labai rimta konfrontacija. Dabar priešas didina apšaudymų skaičių – smogia daugiau artilerijos, minosvaidžių, aviacijos smūgių ir taip bando sustabdyti mūsų puolimą“, – sakė viceministrė.
Ji informavo, kad praėjusią savaitę ir per dvi šios savaitės dienas fronte neužfiksuota Rusijos kariuomenės pažangos.
„Ten, kur priešas bando pulti – tarkime, Bachmuto kryptimi, mes taip pat bandome pulti. Mes veržiamės į priekį, o jie – ne, nes mūsų kariai nesuteikia jiems tokios galimybės“, – teigė H. Maliar.
Kaip buvo pranešta, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo duomenimis, okupantai rusai pagrindines jėgas telkia Lymano, Bachmuto, Avdijivkos ir Marjinkos kryptimis, per parą ten įvyko 39 susirėmimai, mūšiai tęsiasi.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytras Kuleba. EPA – ELTA foto
Kyjivas, birželio 5 d. (ELTA). Ukraina, pasak užsienio reikalų ministro Dmytro Kulebos, turi pakankamai ginklų kontrpuolimui. Karinė operacija užtikrins jo šaliai pergalę, kurios šiai reikia, kad taptų NATO nare, sakė D. Kuleba interviu agentūrai „Reuters“.
Tačiau narystė kariniame aljanse esą tikriausiai bus galima tik pasibaigus aktyviems karo veiksmams. Ministras neatsakė į klausimą, ar laukiamas kontrpuolimas jau prasidėjo.
Rizika
Kyjivas, gegužės 27 d. (ELTA). Ukrainos žvalgyba perspėja, kad rusų okupantai rengiasi stabdyti artėjantį Ukrainos kariuomenės kontrpuolimą panaudodami cheminį ginklą laikinai okupuotose Zaporižios srities teritorijose, informuoja „Unian“.
Apie tai socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba. Ukrainos žvalgyba pažymi, kad Rusijos Federacijos specialiosios tarnybos jau ėmėsi įgyvendinti provokaciją su cheminiu ginklu.
„Siekdami pertraukti Ukrainos saugumo ir gynybos pajėgų kontrpuolimo veiksmus, rusų okupantai 2023 m. gegužės 27 d. ėmė realizuoti provokaciją panaudodami cheminį ginklą laikinai okupuotose Zaporižios srities teritorijose“, – sakoma Ukrainos žvalgybos pranešime.
Ukrainos žvalgyba teigia, kad tikrosiomis priešo provokacijos aukomis taps patys rusų okupacinės kariuomenės kareiviai.
„Valstybė agresorė planuoja pasinaudoti cheminio ginklo pėdsakais ant jų kūnų kaip suklastotu įrodymu ir apkaltinti Ukrainą“, – perspėjama pranešime.
Žvalgyba pabrėžia, kad Ukrainos pajėgos kare prieš rusų okupantus naudoja tik konvencines priemones, o eilinis Maskvos specialiųjų tarnybų melas negali paveikti būsimų įvykių eigos fronte.
Gegužės 25 d. apie kontrpuolimą paskelbė Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėjas Michailas Podoliakas.
Tačiau Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio administracijos vadovo pavaduotojas Igoris Žovkva pareiškė, kad kontrpuolimas prasidės tada, kai Kyjivas gaus tam reikalingą ginkluotę iš sąjungininkų.
Gegužės 27 d. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnas išplatino vaido įrašą užsimindamas apie kontrpuolimo pradžią.
Tunelis į nežinomybę. Slaptai.lt foto
Praha, gegužės 26 d. (ELTA). Čekijos generalinio štabo vadas generolas Karelas Řechka paragino visuomenę ruoštis ir „blogam“ Ukrainos kontrpuolimo scenarijui.
Interviu Vokietijos leidiniui „Bild“ jis pareiškė, kad dabar niekas negali numatyti, kuo baigsis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimas. „Karo baigtis priklauso ne tik nuo tankų ir šarvuotųjų transporterių. Čia pernelyg daug nežinomųjų“, – sakė generolas.
Jis patikslino, ką turi omenyje, kalbėdamas apie „blogą scenarijų“. „Aš manau, kad mes turime ruoštis ir blogam scenarijui – ilgam karui“, – pareiškė K. Řechka.
Anot jo, gali būti, kad Vakarų šalys dar daugelį metų turės tiekti Ukrainai ginklus. „Rusai mano, kad laikas jų pusėje. Mes turime parodyti, kad jie klysta“, – sakė Čekijos generalinio štabo vadas. Jis pridūrė, kad Čekija jau patiekė Ukrainai daugiau kaip 250 sovietinių tankų, pėstininkų kovos mašinų ir sraigtasparnių.
Generolas paragino Vakarų politikus ruošti visuomenę tam, kad karas gali tęstis daugelį metų. Jis sakė turįs omenyje ne tik gynybinę, bet ir, pavyzdžiui, ekonominę sritį. „Ne mažiau svarbus mūsų pasirengimas remti Ukrainą ir kituose frontuose: morališkai, diplomatiškai, finansiškai ir kitose srityse“, – pabrėžė K. Řechka.
Vladimiras Putinas. Grobuonies dantys. EPA – ELTA foto
Londonas, gegužės 15 d. (dpa-ELTA). Didžiosios Britanijos įstatymų leidėjai išgirdo, kad Rusija gali panaudoti cheminius ginklus, jei Ukrainos kontrpuolimas atgauti teritoriją bus sėkmingas.
Gynybos sekretorius Benas Wallace’as sakė, kad Jungtinė Karalystė „labai atidžiai stebi, kas nutiks toliau“, prieš tai pareiškus nuogąstavimų, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali pasielgti tikrai „bjauriai“ ir panaudoti Ukrainoje nekonvencinių ginklų sistemas.
B. Wallace’as atkreipė dėmesį, kad Rusija panaudojo cheminius ginklus Sirijoje, o 2018 m. Rusijos valstybė surengė nuodijimą Britanijos žemėje, Solsberyje.
Konservatorių įstatymų leidėjas Tobiasas Ellwoodas, pirmininkaujantis Bendruomenių rūmų gynybos komitetui, pasveikino pirmadienį vykusį Volodymyro Zelenskio vizitą Jungtinėje Karalystėje ir pabrėžė tarp Ukrainos prezidento ir Didžiosios Britanijos ministro pirmininko Rishi Sunako užsimezgusius „šiltus santykius“.
T. Ellwoodas paklausė, ar Ukrainai bus suteikti „greitieji reaktyviniai lėktuvai“, ir pridūrė, jog daug kalbama apie kontrpuolimą. Jis paprašė gynybos sekretoriaus pakomentuoti grupės „Vagner“ lyderio Jevgenijaus Prigožino, dabar atvirai kritikuojančio prezidentą Vladimirą Putiną dėl amunicijos stygiaus ir taktikos mūšio lauke, pasisakymus. „Ar jis sunerimęs, kad jei šis kontrpuolimas bus sėkmingas atgaunat žemes, tuomet Rusija, Putinas pasielgs tikrai bjauriai ir griebsis nekonvencinių ginklų sistemų, tokių kaip cheminiai ir biologiniai ginklai, kaip padarė Sirijoje?“, – klausė T. Ellwoodas.
Britų žvalgyba
B. Wallace’as atsakė: „Visuomet turime būti budrūs dėl Rusijos kariuomenės ir paties prezidento Putino elgesio. Teisingai pastebėta, kad cheminių ginklų panaudojimas Sirijoje buvo dar vienas lūžis, taip pat cheminiai ginklai buvo panaudoti čia, Jungtinės Karalystės gatvėse per Skripalių apnuodijimą Solsberyje. Esame budrūs, tarptautinė bendruomenė nuolat bendrauja, esame pasirengę su NATO, didiname savo pasirengimą ir investicijas į savo pajėgumus (…) bet jis teisus, turime būti labai budrūs dėl to, kas nutiks toliau“.
44 metų Dawn Sturgess mirė, 2018 m. liepą paveikta nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“, palikta išmestame kvepalų buteliuke Eimsberyje, Viltšyro grafystėje. Tai įvyko po pasikėsinimo nužudyti buvusį Rusijos šnipą Sergejų Skripalį, jo dukrą Juliją ir buvusį policijos pareigūną Nicką Bailey, visi jie tų metų kovą buvo apnuodyti netoliese esančiame Solsberyje. Visi trys išgyveno, kaip ir D. Sturgess vaikinas Charlie Rowley. Didžioji Britanija nustatė, kad šį nuodijimą suorganizavo Rusijos valstybė.
Stopfake.org nuotraukoje: klaidinantys, meluojantys, dezinformuojantys Rusijos pranešimai
Kyjivas, balandžio 7 d. (Ukrinform-ELTA). Tariamų dokumentų apie Ukrainos kontrpuolimą paskelbimas yra rusų blefas, miglos pūtimas į akis. Tokia publikacija – priešo operatyvinio informacinio žaidimo įrodymas.
Tai penktadienį pareiškė Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėjas Mychailas Podoliakas, praneša „Ukrinform“.
„Jei turite veikiantį kanalą žvalgybos duomenims iš Pentagono gauti – jūs jo nenaikinsite dėl vienos dienos informacinio triukšmo. Jei turite informacijos apie priešininko rėmimo lygį ir jo karinius planus – apsimesite, kad jūs to neturite. Jei mėginate sukurti vaizdą, kad žinote, vadinasi, jūs nieko nežinote. Tai blefas, miglos pūtimas į akis. Jūs neturite duomenų, o tik bandote destabilizuoti situaciją, informaciniu ir psichologiniu požiūriu paveikti sprendimus priimančius asmenis“, – parašė „Telegram“ kanale M. Podoliakas.
Anot jo, Rusija stengiasi trūks plyš perimti informacinę iniciatyvą, paveikti Ukrainos kontrpuolimo planų rengimą, sukelti abejonių, sukompromituoti ankstesnes idėjas, išgąsdinti savo „informuotumu“. „Bet tai tik įprastiniai Rusijos žvalgybos operatyvinio žaidimo elementai – ir nieko daugiau. Tai neturi nieko bendra su tikraisiais Ukrainos planais”, – patikino pareigūnas.
Stopfake.org – prieš rusišką melą
„Be abejo, bet koks karas yra susijęs su nuolatiniais priešo žvalgybos mėginimais gauti prieigą prie Generalinio štabo planų. Ir jei Rusija tikrai gautų realių dokumentų, vargu ar ji juos viešintų. Juk kur kas naudingiau parengti spąstus, dedantis, kad nieko nežinai apie priešo planus. Todėl šiandieninė publikacija – akivaizdus Rusijos operatyvinio informacinio žaidimo įrodymas“, – pabrėžė M. Podoliakas.
Kartu jis pažymėjo, kad Rusijos kareiviai pirmieji „susipažins“ su tikraisiais Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimo planais, gal net „labai greitai“.
Anksčiau leidinys „The New York Times“ paskelbė straipsnį, kuriame teigiama, kad Pentagonas tiria tariamai slaptų dokumentų, susijusių su JAV ir NATO planais dėl Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimo, nutekinimą.
Volodymiras Zelenskis. Ukrainos prezidentas. EPA – ELTA foto
Kyjivas, kovo 25 d. (ELTA). Ukrainos kariuomenei šiuo metu stinga ginkluotės, įskaitant sunkiąją techniką ir naikintuvus, o tai neleidžia inicijuoti naujo kontrpuolimo.
Tai Japonijos laikraščiui „Yomiuri Shimbun“ pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Negalime jų (karių) siųsti tokiomis sąlygomis“, – tvirtino valstybės vadovas.
Pasak V. Zelenskio, padėtis Ukrainos rytuose „nėra gera“, nes ten kariai stokoja amunicijos, o Rusijos pajėgos kasdien panaudoja trigubai daugiau šaudmenų, nei Ukrainos daliniai. „Laukiame amunicijos iš savo partnerių“, – sakė prezidentas.
Sausį Ukrainos Gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovas Kyrylas Budanovas buvo užsiminęs, kad Kyjivas pavasarį planuoja naują didelio masto kontrpuolimą. Tada jis tvirtino, kad intensyvausių mūšių tikimasi kovą.
Volodimyras Zelenskis. EPA – ELTA foto
Kyjivas, spalio 5 d. (dpa-ELTA). Ukrainos pajėgos, pasak prezidento Volodymyro Zelenskio, praėjusiomis dienomis išlaisvino dešimtis rusų užimtų gyvenviečių. Yra gerų žinių, sakė jis antradienio vakarą paskelbtame vaizdo kreipimesi.
„Vykdydama gynybos operaciją mūsų šalies pietuose, Ukrainos kariuomenė gana greitai ir galingai veržiasi į priekį“, – sakė jis. Susigrąžinta vietovių Chersono, Charkivo, Luhansko ir Donecko srityje kontrolė.
Vien tik Chersono srityje atkovotos aštuonis gyvenvietės. „Mūsų kariai nesustoja. Tik laiko klausimas, kada išvysime okupantus iš savo šalies“, – kalbėjo V. Zelenskis.
Rusijai aneksavus keturias Ukrainos teritorijas, ukrainiečių pajėgos vis praneša apie laimėjimus vykdant kontrpuolimą. Dalinių veržimasis keliuose fronto ruožuose kelia problemų rusų pajėgoms.
Ukrainos gynybos pozicijos. EPA-ELTA nuotr.
Kyjivas, spalio 4 d. (ELTA). Ukrainos pajėgos pralaužė Rusijos gynybą šalies pietuose ir plečia spartų puolimą rytuose, atsiimdamos vis daugiau teritorijų, kurias buvo užėmusi Rusija, ir keldamos grėsmę jos kariuomenės tiekimo linijoms, praneša „Reuters”, nors teigia, kad visų įvykių eigos nepriklausomai patikrinti negali.
Ukrainos pajėgos, padariusios didžiausią proveržį pietuose nuo karo pradžios, pirmadienį atkovojo kelis kaimus palei strateginę Dniepro upę, pranešė Ukrainos pareigūnai ir Rusijos paskirtas lyderis šiame regione.
Ukrainos pajėgos pietuose sunaikino 31 rusų tanką ir vieną daugkartinį raketų paleidimo įrenginį, pranešė kariuomenės pietinė operatyvinė vadovybė naktį atnaujintoje ataskaitoje, nepateikdama išsamios informacijos apie tai, kur vyko kovos.
Šis proveržis pietuose atkartoja pastarojo meto Ukrainos pasiekimus rytuose, nepaisant to, kad Rusija stengiasi pakelti kartelę aneksuodama užimtas žemes, įsakydama vykdyti mobilizaciją ir grasindama branduoliniu atsaku.
Ukraina padarė didelę pažangą dviejuose iš keturių Rusijos okupuotų regionų, kuriuos Maskva praėjusią savaitę aneksavo po vadinamųjų referendumų, kuriuos Kyjivas ir Vakarų vyriausybės pasmerkė kaip neteisėtus ir prievartinius.
Kaip požymį, kad Ukraina didina pagreitį rytų fronte, „Reuters“ pirmadienį matė Ukrainos karinių transporto priemonių kolonas, vykstančias stiprinti savaitgalį atgauto Lymano – geležinkelio mazgo ir atraminio punkto, iš kurio galima veržtis į Donbaso regioną.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad Ukrainos kariuomenė atsikovojo miestus keliose vietovėse, tačiau nepateikė išsamesnės informacijos. „Keliuose regionuose išlaisvintos naujos gyvenvietės. Keliuose fronto sektoriuose vyksta smarkios kovos“, – sakė V. Zelenskis vaizdo kreipimesi.
Luhansko gubernatorius Serhijus Gaidajus sakė, kad Rusijos pajėgos užėmė psichiatrijos ligoninę Svatovo mieste – taikinį, esantį pakeliui į didžiųjų miestų – Lysičansko ir Sjeverodonecko – atsiėmimą.
„Pastate yra nemažas požeminių patalpų tinklas ir jie ten užėmė gynybines pozicijas“, – sakė jis Ukrainos televizijai.
Pietuose Ukrainos kariai atkovojo Dudčanų miestą vakariniame Dniepro upės krante, Rusijos valstybinei televizijai sakė Vladimiras Saldo, Rusijos paskirtas okupuotos Ukrainos Chersono regiono dalies vadovas. „Yra gyvenviečių, kurias okupavo Ukrainos pajėgos“, – sakė V. Saldo.
Dudčanai yra maždaug už 30 km į pietus nuo tos vietos, kur frontas buvo prieš pirmadienio proveržį, o tai rodo sparčiausią per visą karą judėjimą į pietus.
Nors Ukraina dar nepateikė išsamios įvykių ataskaitos, kariuomenės ir regiono pareigūnai paskelbė kai kurių detalių.
Ukrainos 128-osios kalnų šturmo brigados kariai iškėlė mėlynai geltoną nacionalinę vėliavą Myroliubivkoje, kaime, esančiame tarp buvusio fronto ir Dniepro, sakoma gynybos ministerijos paskelbtame vaizdo įraše.
Chersono regiono tarybos narys Serhijus Chlanas išvardijo dar keturis kaimus, kuriuos atkovojo arba kuriuose buvo nufotografuoti Ukrainos kariai. „Tai reiškia, kad mūsų ginkluotosios pajėgos galingai juda palei Dniepro krantus arčiau Beryslavo“, – sakė jis.
Charkivo gubernatorius per susirašinėjimo programėlę pranešė, kad Rusijos raketos vėl pataikė į miestą ir žuvo viena moteris. Ukrainos generalinis štabas pranešė, kad iš Sibiro ir Sirijos atvyksta Rusijos pajėgų pastiprinimas.
Ukrainos armijai žengiant į priekį, Rusija „pergrupuoja“ kariuomenę Rytuose. EPA-ELTA nuotr.
Maskva/Kyjivas, rugsėjo 11 d. (AFP-ELTA). Kyjivui paskelbus apie didžiulius teritorinius laimėjimus, pasiektus per žaibišką atsakomąjį puolimą, Rusija pranešė atitraukianti kariuomenę iš rytinio Ukrainos Charkivo regiono.
Maskvos remiamas separatistų lyderis Rytuose sakė, kad Rusijos pajėgos keliose rytinės Donecko srities dalyse kovoja „sunkiuose“ mūšiuose su Kyjivo kariuomene.
Ukrainos pareigūnas taip pat sakė, kad Kyjivo kariai artėja prie rytinio Lysyčansko miesto, kurį Rusijos kariuomenė užėmė po įnirtingų artilerijos mūšių liepą.
Vėlyvą šeštadienį Maskvos paskelbtas pranešimas apie atsitraukimą ir Kyjivo tvirtinimas, kad Ukrainos pajėgos įžengė į Kupjansko miestą, yra reikšmingiausi dinamikos mūšio lauke pokyčiai po kelis mėnesius Rytų Ukrainoje trukusių kovų, per kurias dominavo Maskva.
„Buvo priimtas sprendimas pergrupuoti Rusijos kariuomenę, dislokuotą Balaklijos ir Iziumo regionuose, siekiant sustiprinti Donecko frontą“, – sakoma Rusijos gynybos ministerijos pranešime.
Žinia apie atsitraukimą pasirodė iškart, kai Ukrainos specialiosios pajėgos socialinėje žiniasklaidoje paskelbė vaizdus, kuriuose maskuojamąsias uniformas vilkintys kariai su automatais matomi „Kupjanske“ – mieste, turinčiame maždaug 27 tūkst. gyventojų.
Ukrainos kariuomenė taip pat išlaisvino Vasilenkovą ir Artemivką Charkivo srityje, šeštadienį per vakaro kreipimąsi sakė prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Šiomis pastarosiomis dienomis Rusijos armija parodė mums geriausiąją savo pusę – nugarą“, – sakė jis. „Ukrainoje nėra vietos okupantams. Ir niekada nebus“, – pridūrė jis.
Taip pat kalbėdamas per kasmetinį Jaltos Europos strategijos forumą V. Zelenskis pareiškė, jog Rusija „daro viską, kad per 90 artėjančios žiemos dienų palaužtų Ukrainos, Europos ir pasaulio pasipriešinimą“, tikėdamasi, jog dėl kylančių energijos kainų ir šildymo problemų Vakarų parama Kyjivui galiausiai susilpnės. „Tai paskutinis jų argumentas“, – sakė jis.
Stebėtojai tikisi, kad Ukrainos pajėgos ir toliau pasieks laimėjimų Charkivo regione, besiribojančiame su Rusija ir kelis mėnesius kontroliuotame Maskvos remiamos valdžios bei apšaudomame jos artilerijos.
„Stulbinanti“ pažanga
Kyjivas oficialiai dar nepatvirtino, kad Ukrainos kariuomenė išstūmė Rusijos pajėgas iš Iziumo – svarbios Maskvos karo veiksmų vietos, kur iki invazijos gyveno apie 45 tūkst. žmonių. Tačiau socialinius tinklus užtvindę vaizdai rodo mieste esančias Ukrainos pajėgas, o Rusijos karo stebėtojai teigė, kad jau pasidorė pranešimai, jog Maskvos kariuomenė pasitraukė.
„Ukrainos kariai veržiasi Rytų Ukrainoje, išlaisvindami daugiau miestų ir kaimų. Jų drąsa kartu su Vakarų karine parama duoda stulbinamų rezultatų“, – sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Olegas Nikolenka. „Labai svarbu ir toliau siųsti ginklus Ukrainai. Nugalėti Rusiją mūšio lauke reiškia laimėti taiką Ukrainoje“, – pridūrė jis.
Panašu, kad Ukrainos postūmis užklupo Rusijos kariuomenę iš esmės netikėtai. Valstybinė žiniasklaida penktadienį paskelbė filmuotą medžiagą, kaip Rusijos tankų, artilerijos ir pagalbinių transporto priemonių vilkstinės purvinais keliais juda Charkivo link, stengiantis nusiųsti į regioną pastiprinimą. Tačiau jau kitą dieną Rusija paskelbė apie trijų dienų pajėgų perdislokavimo operaciją, išvedant jas iš Charkivo srities į pramoninį Donbaso regioną toliau į pietus.
„Padėtis labai sunki“
Tokių miestų kaip Kupjanskas ir Iziumas užėmimas būtų rimtas smūgis Maskvos gebėjimui papildyti savo pozicijas rytinėje fronto linijoje ir galėtų smarkiai pakirsti Rusijos pozicijas Ukrainos rytuose.
Ukrainos kariai taip pat veržėsi išilgai pietinės fronto linijos, šeštadienį pranešė atstovas spaudai, kai kuriuose regionuose pasistūmėdami dešimtimis kilometrų į teritoriją, kurią Rusijos kariuomenė užėmė invazijos pradžioje. Rusijos naujienų agentūros pranešė apie šešis didelius sprogimus Nova Kachovkoje, Rusijos kariuomenės užimtame mieste pietiniame Chersono regione.
Rytinėje Donecko srityje separatistų lyderis Denisas Pušilinas sakė, kad padėtis Lymano mieste „labai sunki“, kovos vyksta „daugelyje kitų vietovių“, ypač šiaurinėje regiono dalyje.
Vis dėlto Rusijos pajėgos ir toliau daro didelę žalą, tęsdamos Charkivo miesto ir rytinio pramoninio Donbaso regiono apšaudymą. Šeštadienį per Rusijos apšaudymą Charkivo miesto Cholodnogirskio rajone žuvo mažiausiai vienas žmogus, du buvo sužeisti, pranešė regiono vadovas Olegas Synegubovas. Anksčiau Donecko srities, ji yra Donbaso dalis, vadovas Pavlo Kyrylenka sakė, kad per Rusijos apšaudymą žuvo du žmonės.
Pastarosiomis dienomis susirūpinimą kelia ir nauji apšaudymai netoli Ukrainos Zaporižios atominės elektrinės šalies pietuose.
Pamuštos Rusijos ginkluotės paroda Kijeve Kyjivas, rugsėjo 7 d. (ELTA). Absoliuti dauguma karinių ekspertų ir analitikų mano, kad 2022 metų vasario 24 dieną Rusijos pradėtas didelio masto karas prieš Ukrainą jau seniai peržengė vidutinio intensyvumo vietinio konflikto sąvoką. Tą rodo erdviniai rodikliai, dalyvaujančių pajėgų skaičius ir įtikinamas ginkluotės bei kitos aukštųjų technologijų įrangos, būdingos šiai karinei konfrontacijai, sąrašas, rašo naujienų agentūra „Ukrinform“.
Analizėje, kurios autoriai – Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas generolas Valerijus Zalužnyj ir Ukrainos parlamento nacionalinio saugumo, gynybos ir žvalgybos komiteto pirmininko pavaduotojas generolas leitenantas Mychailas Zabrodskis, teigiama, kad karas, trunkantis jau daug mėnesių, 2022 metais tikrai nesibaigs. Todėl kyla praktinis poreikis pažvelgti į kitų metų perspektyvas neapsiribojant vien prognozėmis ir prielaidomis.
Kiek toli turėtų plėstis Ukrainos karinės ambicijos? Taip pat logiškas šio klausimo tęsinys – kokios konkrečiai pagalbos Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms reikia iš partnerių ateinančiais 2023 metais? Ir kokių tikslų gali siekti Rusija?
Pamušta rusų ginkluotė. Kijevas. Muziejus po atviru dangumi
Tam tikros puolimo perspektyvos matyti Iziumo ir Bachmuto rajonuose. Tikėtinu galutiniu Rusijos pastangų tikslu galima būtų laikyti Donecko regiono administracinės ribos pasiekimą.
Dar patrauklesnė priešui atrodo perspektyva pasistūmėti Zaporižios kryptimi. Tai užtikrintų galimybę judėti tolyn į šiaurę ir galbūt palengvintų Zaporižios ir Dniepro miestų užėmimą, o tai savo ruožtu reikštų, kad Ukrainos pusė praranda didelės dalies šalies kairiojo kranto (Dniepro upės – red.) kontrolę. Nereikėtų atmesti ir naujų bandymų užimti Kyjivą bei atnaujintos invazijos iš Baltarusijos teritorijos grėsmės.
Tačiau daugiausia galimybių atvertų tolesnis žygis Pietų Bugo kryptimi iš operatyvinio placdarmo dešiniajame Dniepro upės krante.
Sėkmė pietinėje Ukrainos dalyje, su sąlyga, kad ji bus greitai ir tinkamai išnaudota, gali duoti dvigubą efektą. Viena vertus, tai atvertų gana realias perspektyvas užimti Mykolajivą ir Odesą, kita vertus – sukurtų grėsmę Kryvyj Rihui, o paskui – ir centriniams bei vakariniams Ukrainos regionams.
Tačiau kartu nereikėtų užmiršti, kad Rusijai tokių atveju kiltų daugybė su tuo susijusių strateginių, taip pat ir globalių problemų – tarptautinė izoliacija, ekonominis spaudimas dėl tarptautinių sankcijų, visuotinės mobilizacijos problemos, modernių ginklų ir įrangos trūkumas, kuris laikui bėgant bus vis aštresnis.
Sudegusi rusų karo mašina. Paroda po atviru dangumi Kijeve
Be grynai karinės naudos, tokie strateginiai veiksmai Ukrainos rytuose ir pietuose atneštų Rusijai papildomų politinių ir ekonominių dividendų. Tarp jų – pasiskelbusių nepriklausomomis „respublikų“ saugumo užtikrinimas ir logiška, nors ir pavėluota, vadinamosios „specialiosios operacijos“ pabaiga, Ukrainos atkirtimas nuo Juodosios jūros, pagrindinio šalies energetikos sistemos elemento – Pietų Ukrainos AE – kontrolės perėmimas ir kt.
Nesunku padaryti išvadą, kad tokia daug žadanti sėkmė Ukrainos pietuose ir iš dalies rytuose teritorijų prasme turi būti grindžiama patikima gynyba ir okupuoto Krymo kontrolės išsaugojimu. Išties Krymas buvo ir tebėra tiekimo kelių pagrindas pietiniame strateginiame Rusijos agresijos flange. Pusiasalio teritorija leidžia dislokuoti daug karių ir atsargų. Galiausiai Kryme yra pagrindinė Rusijos Juodosios jūros laivyno bazė, taip pat aerodromų tinklas, leidžiantis vykdyti oro antskrydžius beveik visoje žemyninės Ukrainos teritorijoje. Kai kurie analitikai linkę manyti, kad būtent Krymo pusiasalio teritorijos kontrolę Rusijos pajėgos laiko vykstančio karo svorio centru.
Ukrainos atsakomieji smūgiai: ko reikia, kad jie įvyktų?
Vienintelis būdas iš esmės pakeisti strateginę situaciją neabejotinai yra Ukrainos kariuomenei 2023 metais surengti kelis, ir geriausia – vienu metu, atsakomuosius smūgius.
Kokių pajėgų ir priemonių reikia šiam tikslui pasiekti? Jei 2023 metų kampaniją laikysime lūžio tašku, turime grįžti prie Rusijos svorio centro šiame konflikte apibrėžimo. Juk tik efektyvus poveikis priešo svorio centrui gali pakeisti karo eigą. Štai kas belikę iš rusiško šarvuočio. Paroda po atviru dangumi Kijeve
Jeigu toks svorio centras yra Krymo kontrolė, logiška būtų daryti prielaidą, kad 2023 metais turėtų būti planuojama viena ar kelios operacijos pusiasaliui susigrąžinti. Toks planavimas visų pirma turi būti grindžiamas prielaida, kad bus sukauptas reikiamas karių rezervas. Ir tai tikrai ne tie Ukrainos kariuomenės daliniai, kurie jau kariauja 2 500 km ilgio fronto linijoje nuo Chersono iki Kovelio.
Ruošiantis puolimui Ukrainai reikia sukurti vieną ar daugiau operatyvinių-strateginių pajėgų grupių, kurias sudarytų nuo 10 iki 20 jungtinių ginkluotųjų pajėgų brigadų, priklausomai nuo Ukrainos karinės vadovybės ketinimų ir užmojų.
Dabartinėje situacijoje tai būtų galima padaryti tik pakeičiant pagrindines jau esamų brigadų turimas ginkluotės rūšis modernia ginkluote, kurią suteiktų Ukrainos partneriai. Atskirai reikėtų pabrėžti poreikį įsigyti daugiau raketų ir šaudmenų, artilerijos sistemų, raketų paleidimo įrenginių ir kt. Visa tai pareikalaus konsoliduotų visų šalių partnerių pastangų, o tam prireiks nemažai laiko ir finansinių išteklių.
Jei okupantai ir praras Krymą
Tarkime, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos 2023 metais pasieks visišką sėkmę ir atgaus Krymo pusiasalio kontrolę.
Rusija netektų Juodosios jūros laivyno karinės bazės, aerodromų tinklo, didelių materialinių išteklių atsargų ir, tikėtina, patirtų didžiulius gyvosios jėgos ir technikos nuostolius. Kartu niekas negali užkirsti kelio skausmingam, tačiau gana realiam Juodosios jūros laivyno perkėlimui į Novorosijsko karinio jūrų laivyno bazę rytinėje pakrantėje, taigi Rusijos karinis buvimas regione išliks kartu su raketų smūgių grėsme. Kijevo centre demonstruojama sunaikinta rusų technika
Tą patį galima numanyti ir apie Rusijos karo lėktuvų naudojimąsi Primorsko-Achtarsko ir Jeisko aerodromais. Didelių materialinių išteklių atsargų praradimas Rusijos kariuomenę paveiks tik laikinai. Prarastą žmonių skaičių ir sunaikintą techniką, bent jau skaičių požiūriu, taip pat būtų galima ilgainiui atkurti.
Apibendrinant visa tai, kas buvo išdėstyta, apie 2023 metus galima kalbėti tik kaip apie naują konfrontacijos etapą. Tai bus ilgas konfliktas, atnešiantis žmogiškųjų nuostolių ir didžiules išlaidas, be aiškaus galutinio rezultato.
Taigi dabar siūlomas šiek tiek kitoks požiūris į Rusijos pajėgų svorio centro nustatymą ir pačią vykstančio karo esmę.
Neproporcingi pajėgumai
Pagrindinis kovos su Rusijos kariuomene bruožas yra ne tai, kad Rusija stipriai lenkia Ukrainą gyvosios jėgos ir ginkluotės požiūriu, ir net ne tai, kad strateginė operacija, nukreipta prieš Ukrainą, yra didelės apimties. Lemiamas veiksnys yra gerokai neproporcingi pajėgumai.
Kalbant apie didžiausią naikinimo priemonių veikimo nuotolį, Rusijos sparnuotųjų raketų atveju jis siekia iki 2 000 km, o Ukrainos pajėgų pasenusių trumpojo nuotolio balistinių raketų sistemų veikimo nuotolis realiai yra vos 100 km. Taigi nuo pat plataus masto agresijos pradžios Rusijos ginklai galėjo pataikyti į 20 kartų toliau esančius taikinius nei ukrainiečių. Kitaip tariant, Ukrainos ginkluotosios pajėgos geriausiu atveju gali panaudoti pasenusias paleidimo sistemas ir smogti ne toliau nei priešo operatyvinio užnugario gylis. Tuo pat metu priešas gali nebaudžiamas smūgiuoti taikiniams visame šalies teritorijos gylyje. Kijevo centre demonstruojas pamuštas rusų armijos tankas
Būtent šį pajėgumą kariniu požiūriu reikėtų laikyti Rusijos kariuomenės svorio centru. Kol išliks tokia padėtis, šis karas gali tęstis ne vienerius metus.
Kaip spręsti šią problemą?
Žinoma, neįmanoma iš karto atimti iš priešo tokio svarbaus pranašumo. Atsižvelgiant į Rusijos kariuomenės turimų išteklių apimtį, galimybė jį visiškai eliminuoti yra labai abejotina. Tačiau visiškai įmanoma atremti priešą savais pajėgumais, veikiant panašiu būdu ir panašiu atstumu.
Kalbame, žinoma, apie Ukrainos partnerius, tiekiančius atitinkamas ginklų sistemas arba tam tikros rūšies šaudmenis su atitinkamu nuotoliu. Tai yra, pavyzdžiui, raketa MGM-140B ATACMS Block 1A, skirta M142 HIMARS. Tik tokiu atveju būtų galima diskutuoti apie įtaką faktiniam Rusijos svorio centrui šiame kare.
Jei Ukrainai pavyks gauti tinkamos ginkluotės, 2023 metais operatyvinės ir strateginės perspektyvos atrodys visiškai kitaip. Vien grėsmė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos gali panaudoti atitinkamo galingumo naikinimo priemones, privers Rusiją peržiūrėti vykstančios konfrontacijos pobūdį, eigą ir rezultatus.
Aleksejus Arestovičius – Politeka televizijos svečias
Kyjivas, rugsėjo 7 d. (dpa-ELTA). Pasak Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjo Oleksijaus Arestovyčiaus, Ukrainos kariuomenė pradėjo du kontrpuolimus prieš Rusijos pozicijas Rytų ir Pietų Ukrainoje.
O. Arestovyčius nepateikė daugiau informacijos apie šių atsakomųjų puolimų vietą, tik sakė, kad tokią informaciją turi atskleisti generalinis štabas. Dvigubu atsakomuoju puolimu siekiama suvaržyti Rusijos rezervą ir neleisti Rusijos kariuomenei sustiprinti kurią nors vieną fronto dalį kitos sąskaita, sakė jis ir pridūrė, kad Ukrainos kariuomenė iš tiesų smarkiai spaudžia Rusijos pajėgas.
Nors O. Arestovyčiaus komentarų kol kas neįmanoma patikrinti, Rusijos valstybinės televizijos korespondentai pranešė, kad antradienį buvo atakuojamas Balaklijos miestas Rytų Ukrainos Charkivo srityje, atgaunamos vietovės, įskaitant Verbivkos kaimą.
Nors Ukrainos kontrpuolimas Chersono regione šalies pietuose vyksta nuo praėjusios savaitės, Ukrainos kariuomenė pateikė labai mažai informacijos apie jo pažangą, tačiau JAV ir Didžiosios Britanijos žvalgybos taip pat nurodo, jog Ukrainos pajėgos šioje srityje juda į priekį.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį susitiko su savo aukščiausiais kariniais vadais aptarti padėties. Per vakarinį vaizdo kreipimąsi jis plačiau nekomentavo kontrpuolimo, bet padėkojo visiems Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyrams ir moterims už tarnybą.
Kyjivas, rugpjūčio 29 d. (AFP-ELTA). Ukrainos pajėgos pradėjo kontrpuolimą, siekdamos atkovoti pietinį Chersono miestą, kurį šiuo metu yra užėmusios Rusijos pajėgos, pirmadienį pranešė vietos valdžios pareigūnas.
„Ukrainos ginkluotosios pajėgos pradėjo puolimą keliose vietovėse pietuose“, – „Telegram“ pranešė regiono administracijos vadovas Jaroslavas Januševyčius.
„Prašome Chersono gyventojų laikytis saugumo nurodymų: laikytis arti slėptuvių ir kuo toliau nuo Rusijos pozicijų“, – pridūrė jis.
„Šiandien buvo surengta galinga artilerijos ataka į priešo pozicijas… visoje okupuotoje Chersono regiono teritorijoje“, – Ukrainos televizijos kanalui „Pryamyi TV“ sakė vietos deputatas ir regiono gubernatoriaus patarėjas Serhijus Chlanis.
„Tai yra pranešimas, kurio laukėme nuo pavasario – tai Chersono regiono okupacijos pabaigos pradžia“, – sakė jis.
„Tai, kas vyksta dabar, yra parengta, gerai subalansuota kontrpuolimo pradžia“, – AFP sakė S. Chlanis, pridurdamas, kad pirmadienį Ukrainos lėktuvai veikė „palei visą fronto liniją“.
Rusijos pajėgos užėmė 280 tūkst. gyventojų turintį Chersono miestą kovo 3 dieną. Tai buvo pirmasis didelis miestas, kritęs po Maskvos invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24 dieną.
S. Chlanis sakė, kad Ukrainos pajėgos dabar turi „pranašumą“ pietiniame fronte. Pastarosiomis savaitėmis keli smūgiai buvo nukreipti į regiono tiltus siekiant apsunkinti Rusijos kariuomenės logistiką.
Kiek anksčiau Ukrainos žiniasklaida citavo pietinės kariuomenės vadovybės atstovę Nataliją Gumeniuk, kuri teigė, kad Kyjivo pajėgos puola frontą iš „daugelio krypčių“.
Socialiniame tinkle „Facebook“ ukrainiečių karinė grupuotė „Kachova“ pranešė, kad pastebėjo prorusiškų separatistų kovotojų „atsitraukimą“ iš savo pozicijų regione.
Pirmasis deokupacijos etapas – Chersono regiono dešinysis krantas, sakė S. Chlanis.
„Apie kairiojo kranto išlaisvinimą kol kas sunku kalbėti, nes pažeisti transporto keliai sulaikys mūsų ginkluotąsias pajėgas“, – sakė jis.
Nė vieno iš šių teiginių nebuvo galima patikrinti per nepriklausomus šaltinius.
Liepos pabaigoje S. Chlanis sakė, kad Kyjivo pajėgos regioną atgaus iki rugsėjo mėnesio.
