Maskva, vasario 25 d. (dpa-ELTA). Rusijos kosmoso agentūros vadovas Dmitrijus Rogozinas perspėjo JAV dėl galimo bendradarbiavimo Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS) pirmalaikio nutraukimo.
Bendradarbiavimas yra būtinas saugiai stoties veiklai, ketvirtadienio vakarą per „Telegram“ rašė D. Rogozinas, Vašingtonui įvedinėjant naujas sankcijas Maskvai dėl jos puolimo prieš Ukrainą.
Jei amerikiečiai atsisakys toliau bendradarbiauti, pasak D. Rogozino, „kas išgelbės TKS nuo galimo nekontroliuojamo nusileidimo iš orbitos ir sudužimo Amerikos ar Europos teritorijoje?
Neatmetama galimybė, kad TKS likučiai gali nukristi ir sudužti Indijoje ar Kinijoje. TKS pabaiga šiuo metu nediskutuojama.
Nors tarp Vašingtono ir Maskvos yra daugybė konfliktų, kosminiai skrydžiai laikomi viena sritimi, kurioje abiejų šalių bendradarbiavimas iš esmės veikia.
Metų sandūroje JAV kosmoso agentūra NASA sutiko ir toliau eksploatuoti TKS iki 2030 metų. Rusijos kosmoso agentūra „Roskosmos“ vyriausybei Maskvoje planavo siūlyti pratęsti sutartį.
Į kosmosą pakilo 9 mlrd. JAV dolerių kainuojantis NASA teleskopas. EPA-ELTA nuotr.
Vašingtonas, gruodžio 25 d. (ELTA). Šeštadienį iš Prancūzijos Gvianos į kosmosą pakilo Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) Jameso Webbo teleskopas, praneša „Deutsche Welle“.
Naujasis kosminis teleskopas padės astronomams ieškoti naujų planetų ir nežemiškos gyvybės pėdsakų. Teleskopas apie mėnesį skris iki numatytos orbitos, nutolusios 1,6 mln. km nuo Žemės.
9 mlrd. JAV dolerių vertės teleskopą į kosmosą išskraidino prancūzų raketa „Ariane 5“, kuri šeštadienį pakilo iš Europos kosmoso agentūros (ESA) paleidimo aikštelės Prancūzijos Gvianoje, Pietų Amerikoje.
Teleskopą sudaro 18 šešiakampių, auksu dengtų, berilio plokščių. Palyginus su prieš 30 metų paleistu Hablo kosminiu teleskopu, naujojo aparato jautrumas 100 kartų didesnis, leidžiantis matyti vaizdą už dujų debesų ir kosmoso dulkių.
ESA atstovas Anthony Marstonas sakė „Deutsche Welle“, kad naujasis teleskopas leis fiksuoti vaizdą beveik prie pat stebimos visatos krašto, už 13,5 mlrd. šviesmečių.
Jameso Webbo teleskopas – infraraudonųjų spindulių kosminis teleskopas. Tuo metu Hablo kosminis teleskopas nuotraukas fiksavo matomame bei ultravioletiniame elektromagnetinio spektro dalyse.
Naujasis teleskopas sukurtas bendradarbiaujant NASA, Europos ir Kanados kosmoso agentūroms.
Lietuvą pasiekė rekordinė, tris dienas po kosmosą skraidžiusi šalies vėliava. „Shift4Payments Lithuania“ biuro Vilniuje nuotr.
Vėlyvą spalio 27-osios vakarą Lietuvą pasiekė specialus siuntinys iš JAV. Atvyko pirmoji šalies istorijoje daugiau nei 585 km aukštyje tris dienas aplink mūsų planetą kosmose skridusi Lietuvos vėliava.
Kaip padėką ir pagarbą mūsų šaliai bei čia dirbantiems įmonės „Shift4 Payments Lithuania“ darbuotojams, rugsėjo 15 d. vėliavą į kosmosą išskraidino saugių apmokėjimo sprendimų lyderės JAV kompanijos „Shift4 Payments“ įkūrėjas, verslininkas Jaredas Isaacmanas.
Tris dienas trukusioje pirmojoje žmonijos istorijoje vien civilių misijoje „Inspiration4“ dalyvavo keturi paprasti amerikiečiai, kurie šiam skrydžiui pasiruošė per pusę metų.
Pati įgula skrydžio metu buvo įsikūrusi kosminėje kapsulėje „Dragon“, ją į orbitą išskraidino „SpaceX“ raketa „Falcon9“. Misijos sumanytojas ir „Inspiration4“ įgulos vadovas J. Isaacmanas kartu su savimi į erdvėlaivį pasėmė ir 1,5 x 0,9 m dydžio Lietuvos vėliavą, kurią skrydžio metu išskleidė ir įamžino foto nuotraukoje.
Pasak jo, išskleisti tokio dydžio vėliavą kosmose buvo ganėtinai sudėtinga, mat išskleista vėliava užėmė beveik visą laisvą kapsulės „Dragon“ erdvę. Vėliau J. Isaacman ant vėliavos uždėjo ir savo asmeninį autografą.
Fiksavo du šalies rekordus
Į Lietuvą atvykęs specialus siuntinys su vėliava buvo atidarytas ketvirtadienį, spalio 28 d., „Shift4Payments Lithuania“ biure Vilniuje. Renginyje dalyvavo Lietuvos etnokosmologijos muziejaus ekspertai bei Lietuvos rekordus fiksuojančios „Agentūra Factum“ vadovas Vytautas Navaitis.
Įvertinę vėliavos parametrus bei jos pasiekimus, specialistai fiksavo du šalies rekordus. Tai didžiausia Lietuvos vėliava pabuvojusi kosmose bei aukščiausiai į kosmosą (585 km aukštyje) iškelta Lietuvos vėliava. Vėliavos autentiškumą liudijo ir specialus „SpaceX“ suteiktas sertifikatas.
Renginio metu Lietuvos etnokosmologijos muziejaus atstovai vėliavą įrėmino ir apdengė specialiu muziejiniu stiklu. Kelias savaites ji bus eksponuojama „Shift4Payments Lithuania“ biure Vilniuje. Vėliau bus perduota į Lietuvos etnokosmologijos muziejų, Molėtų rajone, kur jau yra ruošiama speciali visos „Inspiration4“ misijos paroda.
Rodys, kiek pasiekti gali paprasti žmonės
Rekordinė vėliava bus eksponuojama aukščiausiame Lietuvos etnokosmologijos muziejaus taške, elipsoido salėje, kur atsiveria viso regiono panorama. Speciali paroda kvies susipažinti su misijos detalėmis bei keturiais paprastais žmonėmis, tapusiais kosmoso istorijos dalimi.
„Šiuo metu gaminame kapsulės „Dragon“ tūrinį maketą, kuriame ir įkurdinsime Lietuvos vėliavą. Ekspozicijos lankytojai galės ne tik pamatyti vėliavą, bet kartu ir geriau supras, kokiomis sąlygomis astronautai gyvena kosmose, kiek erdvės jie turi skrydžio metu, kas supa jų aplinką“, – sakė muziejaus vadovas Linas Šmigelskas.
Pasak jo, ši paroda, kaip nė viena iki šiol muziejuje, bus skirta asmenybėms ir jų istorijoms. Bus siekiama parodyti, kaip paprasti žmonės, gyvenantys kasdienį gyvenimą, įkvėpti idėjos, gali įveikti visas kliūtis ir pasiekti neįtikėtinų laimėjimų pasauliniu mastu.
Didžiausia paramos akcija istorijoje – 225 mln. dolerių vaikų vėžio prevencijai
Misija „Inspiration4“ tapo istorine ir dėl savo labdaringos veiklos. Įvairiomis formomis viso pasiruošimo bei skrydžio metu buvo siekiama surinkti reikšmingą paramą „St. Jude“ vaikų vėžio tyrimų ligoninei bei jos gydymo programoms.
Surinkta suma – daugiau nei 225 mln. JAV dolerių – tapo didžiausia paramos akcija istorijoje. Misijos sumanytojas J. Isaacmanas iš savo asmeninių lėšų skyrė 100 mln. dolerių paramą, Elon Musk – 50 mln. Likusi suma buvo surinkta per įvairias aukojimo iniciatyvas bei renginius.
„Inspiration4“ startą ir nusileidimą gyvai JAV stebėjusio ir su misijos dalyviais bendravusio „Shift4 Payments Lithuania“ vadovo Tado Vizgirdos teigimu, galutinė suma, kurią pavyko surinkti vaikų ligoninei, buvo geriausia ir labiausiai laukta žinia.
Jau daugiau nei 25 metus „Shift4 Payments” yra didžiausias ir patikimiausias saugių apmokėjimų sprendimų partneris JAV veikiančiam verslui.Nuo 2017 m. Vilniuje veikia programinės įrangos kūrimo ir 24/7 klientų aptarnavimo centrai „Shift4 Payments Lithuania“, kuriuose šiandien dirba daugiau nei 200 specialistų. „Shift4“ yra listinguota NYSE biržoje.
NASA zondas tirs Jupiterio asteroidus. EPA-ELTA nuotr.
Vašingtonas, spalio 16 d. (dpa-ELTA). Šeštadienį į kosmosą pakilo JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) zondas „Lucy“, kuris tirs Jupiterio asteroidus, praneša naujienų agentūra dpa.
Zondą iš paleidimo aikštelės Kanaveralo kyšulyje, JAV Floridos valstijoje, į kosmosą pakėlė raketa „Atlas V“. Misija truks 12 metų, o „Lucy“ kosmose iš viso nukeliaus apie 6,5 mlrd. km.
Daugiau nei 14 metrų ilgio aparatas varomas kuru ir maitinamas akumuliatoriais, kuriuos įkrauna saulės elementai. Jis priskris arti prie septynių Jupiterio Trojos asteroidų.
Trojos asteroidai skrieja aplink Saulę panašia orbita kaip ir Jupiteris, priešais ir paskui šią planetą. Manoma, kad tai pirmykštės medžiagos liekanos, iš kurios susidarė išorinės planetos. Todėl NASA tikisi, kad misija leis sužinoti daugiau apie tai, kaip susiformavo planetos ir mūsų Saulės sistema.
NASA marsaeigis „Perseverance“ nuo Marso paviršiaus paėmė pirmąjį uolienų mėginį. EPA-ELTA nuotr.
NASA patvirtino, kad jos marsaeigis „Perseverance“ nuo Marso paviršiaus sėkmingai paėmė pirmąjį uolienų mėginį.
„Aš jį turiu!“ – ankstų pirmadienį vietos laiku tviteryje parašė JAV kosmoso agentūra, kartu prisegdama nuotrauką, kurioje matyti mėgintuvėlio viduje esantis uolienos gabalėlis.
NASA praėjusią savaitę teigė mananti, kad užbaigė šią operaciją, tačiau marsaeigiui padarius tik prastai apšviestas nuotraukas, misiją vykdanti komanda nebuvo tikra, ar mėginys išliko jam skirtame mėgintuvėlyje.
Komandai teko daryti naujas nuotraukas esant geresniam apšvietimui, tačiau nuotraukų atsiuntimas įprastai užtrunka kelias dienas.
„Geriau apšvietus mėgintuvėlį matyti, kad mano paimtas mėginys vis dar yra ten“, – kitame tviterio įraše parašė NASA, pridurdama, kad kitas žingsnis bus užsandarinti mėgintuvėlį ir jį laikyti.
Uolienų mėginio paėmimo operacijos taikinys buvo portfelio dydžio akmuo, pavadintas „Rochette“. „Perseverance“ naudoja grąžtą su tuščiaviduriu antgaliu, kad galėtų paimti mėginius.
„Perseverance“ ant Marso paviršiaus nusileido vasario pabaigoje itin rizikingo manevro metu. Marsaeigio kūrimas ir statyba atsiėjo apie 2,5 mlrd. dolerių ir truko aštuonerius metus.
Misijos tikslas – Raudonojoje planetoje ieškoti praeities gyvybės pėdsakų ir tirti planetos geologiją bei klimatą.
Jeffas Bezosas. EPA – ELTA nuotr.
Turtingiausias planetos žmogus Jeffas Bezosas antradienį kelias minutes praleido kosmose ir taip atliko pirmąjį skrydį su žmonėmis „Blue Origin“ raketa. Tai svarbus momentas naujai užgimstančiai pramonei, siekiančiai, kad kosmosas taptų prieinamas elitiniams turistams.
„Labai laiminga žmonių grupė yra šioje kapsulėje“, – sakė J. Bezosas po to, kai kosminis laivas nusileido vakarų Teksaso dykumoje po 10 minučių trukusio skrydžio iki Karmano linijos ir atgal.
Keturių narių įgula sumušė rankomis tarpusavyje ir apkabino šeimos narius, atėjusius jų pasitikti į nusileidimo vietą. J. Bezosas pakilo į kosmosą „Blue Origin” raketa. EPA-ELTA nuotr.
„New Shepard“ kapsulė pasiekė 107 km aukštį ir leido keleiviams patirti nesvarumo būseną, kartu grožintis Žemės išlinkimu.
„Čia tamsu“, – sakė kosmoso ribą peržengusi aviatorė Wally Funk, prisijungusi prie J. Bezoso, jo brolio ir aštuoniolikmečio olando Oliverio Daemeno, kuris tapo visų laikų jauniausiu astronautu.
„Virgin Galactic“ įkūrėjas Richardas Bransonas į kosmosą pakilo liepos 11 dieną ir šiek tiek išsiveržė į priekį, šioje milijardierių dvikovoje aplenkdamas „Amazon“ įkūrėją.
Bet „Blue Origin“ siekia aukščiau: didesnis ir aukštis, į kurį pakyla daugkartinio naudojimo „New Shepard“ kapsulė, palyginti su „Virgin“ kosminiu lėktuvu, platesni ir užmojai. „Blue Origin” kapsulė virš Teksaso dykumos. EPA-ELTA nuotr.
57 metų J. Bezosas įkūrė „Blue Origin“ 2000 metais, turėdamas tikslą vieną dieną pastatyti skraidančias kosmines kolonijas su dirbtine gravitacija, kuriose galėtų dirbti ir gyventi milijonai žmonių.
Šiandien bendrovė kuria orbitinę raketą „New Glenn“, galinčią gabenti sunkius krovinius, ir nusileidimo į Mėnulį aparatą, dėl kurio tikisi pasirašyti sutartį su NASA.
Pirmojo į kosmosą pakilusio amerikiečio Alano Shepardo vardu pavadinta „New Shepard“ suborbitinė raketa anksčiau atliko 15 nepilotuojamų skrydžių, siekiant ją išbandyti ir patikrinti saugos mechanizmus.
Pakilimas buvo šiek tiek atidėtas ir įvyko 16.12 val. Lietuvos laiku iš Teksaso vakaruose esančios vietovės, vadinamos „Launch Site One“, maždaug už 40 km į šiaurę nuo artimiausio Van Horno miesto.
„Tai šiandien galėjo atrodyti lengva, bet tikrai nebuvo taip viskas lengva“, – sakė „New Shepard“ pagrindinis projektuotojas Gary Lai.
Kol kas į kosmosą neskrido vis dar neįvardytas asmuo, aukcione sumokėjęs 28 mln. dolerių už vietą kosminiame laive. Jis turėjo „planavimo problemų“ ir dalyvaus kitame skrydyje.
O. Daemeno tėvas, privataus kapitalo įmonės generalinis direktorius, buvo antrasis aukciono laimėtojas ir leido savo paaugliui sūnui tapti pirmuoju įmonės komerciniu klientu.
Po pakilimo „New Shepard“ nuskriejo kosmoso link 3 700 km per valandą greičiu, naudodama skysto vandenilio ir skysto deguonies variklį, kurio vienintelis šalutinis produktas yra vandens garai.
Kapsulė atsiskyrė nuo nešančiosios raketos ir, pakilus pakankamai aukštai, astronautai atsisegė saugos diržus ir tris ar keturias minutes patyrė nesvarumo būseną.
„Blue Origin” kapsulė. EPA-ELTA nuotr.
Nešančioji raketa autonomiškai grįžo į nusileidimo aikštelę, esančią į šiaurę nuo starto aikštelės, o kapsulė švelniai nusileido atgal į Žemę padedama trijų didžiulių parašiutų ir galiausiai atbulinio privairavimo įrenginio.
„Blue Origin“ išlieka gana paslaptinga dėl to, kas bus toliau. Bendrovė sako, kad šiemet planuoja dar du skrydžius, o kitais metais – „dar daugiau“.
Analitikai teigia, kad daug kas priklausys nuo ankstyvos sėkmės ir patikimos saugumo istorijos.
Generalinis direktorius Bobas Smithas sekmadienį atskleidė, kad kitas skrydis gali įvykti rugsėjį ar spalį, pridurdamas, kad „noras mokėti tebėra gana didelis“.
Kartu šis sektorius pradedamas kritikuoti dėl to, kad itin turtingi asmenys gali sau leisti skristi į kosmosą, o tuo pat metu Žemei kelia grėsmę klimato kaitos sukeltos nelaimės ir koronaviruso pandemija.
„Blue Origin” kapsulė virš Teksaso dykumos. EPA-ELTA nuotr.
„Blue Origin“ kapsulė, kurioje buvo Jeffas Bezosas ir trys jo komandos draugai, po 11 minučių trukusio skrydžio į kosmosą nusileido vakarų Teksaso dykumoje, parodė bendrovės tiesioginė transliacija.
Kosminis laivas nusileido padedamas trijų milžiniškų parašiutų, paskui įjungė atbulinės pavaros variklį ir, sukeldamas smėlio debesį, švelniai nusileido 1-2 km per valandą greičiu.
„Labai laimingų žmonių grupė yra šioje kapsulėje“, – sakė J. Bezosas.
Arabų šalių kosmoso misija į Marsą. EPA-ELTA nuotr.
Pirmadienį iš Japonijos sėkmingai pakilo pirmoji arabų šalių kosmoso misija į Marsą, pavadinta „Viltis“ (angl. „Hope“) ir praėjus valandai po pakilimo nepilotuojamas kosminis zondas sėkmingai atsiskyrė nuo nešančiosios raketos.
Raketa su zondu, arabiškai vadinamu „Al-Amal“, pakilo iš Tanegašimos kosmoso centro pietinėje Japonijoje 6.58 val. vietos laiku (0.58 val. Lietuvos laiku).
Praėjus beveik valandai zondas sėkmingai atsiskyrė nuo raketos.
Tuo tarpu Dubajuje pakilimas suteikė daug džiaugsmo, o Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) Marso misijos projektų vadovo pavaduotoja Sarah Al-Amiri teigė, kad zondo pakilimas sukėlė „nenusakomą jausmą“.
„Tai yra JAE ateitis“, – Dubajaus televizijai sakė S. Al-Amiri, taip pat einanti pažangių mokslų ministrės pareigas.
JAE projektas yra vienas iš trijų šiuo metu vykdomų misijų į Marsą. Artimiausioje ateityje zondus ketina paleisti Kinija su „Tianwen-1“ projektu ir JAV su „Mars 2020“. Šalys taip siekia pasinaudoti tuo, kad šiemet Žemės ir Marso planetos bus labai arti viena kitos.
NASA duomenimis, spalį Marsas nuo Žemės bus nutolęs vos per 62,07 mln. km.
Tikimasi, kad JAE zondas Marso orbitą pasieks 2021 m. vasarį, taip pažymint 50-ąsias JAE suvienijimo metines.
Kitaip nei Kinijos ir JAV misijos, JAE zondas nesileis ant Raudonosios planetos paviršiaus. „Viltis“ skries aplink Marsą lygiai vienerius Marso metus, kurie sudaro 687 Žemės dienas.
Jau tarsi ir būtų galima apsiraminti, karantinui riedant į pabaigą, tačiau nelyg druska pilama ant žaizdos veikia įkyriai kartojami perspėjimai, kad neva labai tikėtina, jog netrukus sulauksime antros koronaviruso išplitimo bangos, po to – galimai trečios, ir t.t.
Mes pratinami prie minties, kad tas pat gali pasikartoti, taigi nėra garantijos, jog pavyks nutraukti beprasmiškų pasikartojimų be pabaigos ratą, rusų folklore vadinamą kvaila begalybe.
Kol pažadas apie skiepus yra visiškai neaiškus, mes pratinami prie minties, kad koronavirusą reikės prisijaukinti, leidžiant jam apsigyventi šalia, drauge bandant suvaldyti jo protrūkius, perdėtą agresyvumą, nenusakomą veržlumą.
Toks užkeikimo kartojimas apie beprasmį to paties pakartojimą pažadina iš atminties Friedricho Niezsches filosofijoje bandytą įprasminti amžino to paties sugrįžimo idėją, kaip didžiausią anojo filosofijos misteriją ir gluminantį proto mitą. Tas pats F.Nietzsche perspėja, kad apie šią idėją galima kalbėti tik pašnibždomis, bauginantis atidengti visą užuolaidą, kur pats mąstymas randa savo slėptuvę. Tai iš tiesų yra tamsiausia F.Nietzsces idėja, žadinanti neaiškius mūsų lūkesčius ir giluminį sielos maudulį.
F.Nietzches filosofijoje už užuolaidos puoselėjama amžino to paties sugrįžimo idėja vis tik, kaip atrodo, prasilenkia su mums gerai žinoma, ne kartą aptarta ciklinio laiko žmogaus tikrovės ritmikoje arba pasaulio kaip kosminio ciklo samprata. Nuolankus jūsų tarnas apie tiesinės ir ciklinės laiko sampratos skirtumus visuomenės vyksmo aptarime yra kalbėjęs begalę kartų, nevengdamas įkyraus pasikartojimo, o čia dar kartą pateiksiu ilgą išrašą iš straipsnelio, publikuoto slaptai.lt, dabar jau siekdamas išryškinti būtent negatyvų reljefą F.Nietzsches filosofijoje atsirandančiai cikliškumo ar pseudocikliškumo sampratai.
Friedrichas Niezsche
Štai visuomenės kitimo istorinis apmąstymas yra visiškai nežinoma antikai visuomenė apmąstymo perspektyva. Visuomenės kitimą antika įsivaizdavo remdamasi cikline laiko samprata, susiformavusia stebint dangaus kūnų judėjimą. Todėl visuomenės kitimas čia buvo suprantamas kaip toks vyksmas ratu, kuris pastoviai kartoja savo jau buvusias būsenas ir kurio ritmikoje neįmanomas joks naujumas.
Istorijos idėja Vakarų mąstysenoje pirmą kartą, bet drauge užbrėžiant lemtingą pavyzdį, iškyla istorijos teologijos pavidalu krikščionių mąstysenoje dar viduramžių istorinės epochos priešaušryje, o tiksliau tariant, iškilaus krikščionių mąstytojo Šv. Augustino darbuose. Krinta į akis, jog šios idėjos kristalizaciją didžiausia dalimi apsprendė tai, jog krikščionių religija ypač radikaliai atskyrė anapusinės amžinosios būties, suprantamos kaip transcendentinis (lot. transcendens – peržengiantis, išeinantis už ribų) Dievas ir laike išsibarsčiusio pasaulio sferas.
Vardan palyginimo prisiminkime, kad laikas antikoje dažniausiai buvo aiškinamas per panašumą su amžinybe, antikoje dominavo Platono apibrėžtis, jog laikas yra kintantis amžinybės pavidalas. Tuo metu Šv. Augustinas amžinybei ir laikui suteikia diametraliai priešingas reikšmes, pažymėdamas, jog laikas, priešingai nei amžinybė, yra sukurtas kartu su laikinu pasauliu, t. y. turi pradžią ir pabaigą, yra ribotas. Taip formuojasi tiesinė laiko samprata, įgalinanti visuomenės kitimo istorinį, pagrįstą progreso lūkesčiais, supratimą, leidžianti, be visa ko kito, unikalizuoti įvykius praeities, dabarties, ateities vaizdinių kontekste.
Taigi tiktai išmontuojant antikinį laiko ratą yra atrandama istorijos problema. Tokio išmontavimo pagrindu tapo transcendencijos idėja, įgalinusi atplėšti vieną nuo kitos ,,įsimagnetinusias“ amžinybės ir laiko ,,puses“https://slaptai.lt/edvardas-ciulde-laiko-grafika-po-istorijos-pabaigos/.
Iš pirmo žvilgsnio tarsi ir artima pirmapradėms F.Nietzsches intuicijoms ciklinė laiko samprata nedera su amžino to paties sugrįžimo idėja esmiškai, nes cikline vadinama laiko samprata yra susijusi su tam tikru laiko automatizmo postulavimu, o F.Nietzsches ištaros padeda forsuoti nuojautą, kad būties ištakomis yra neapribota jokiu laiko automatizmu valia.
Visata
Tiesa sakant, nežiūrint teologinio pamušalo, tiesinė laiko samprata taip pat yra savitos pakraipos automatizmo postulavimas, pagal tą patį principą, jog pasaulio laikinumas yra tam tikro tipo automatizmas.
Laikrodis Gedimino prospekte Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
F.Nietzsches filosofija yra valios valiai manifestacija, kai, nežiūrint laikmečio instaliacijų įvairovės, valia visados nori tik pati savęs pagal amžino to paties sugrįžimo dėsnį. Tokiu būdu valios filosofas taip pat numato valios dvigubumą, žiūrėdamas toli į priekį kiaurai tarsi per vandenį ryto šviesoje, kai, vienu atveju, valia yra valia galiai, gyvenimui, būčiai, žemei, tikrovei, mąstymui gimtosios kalbos pavidalu, žmonių bendravimui, o, kitu atveju, tai yra valia neįgalumui, virtualumui, beždžioniavimui, nuotoliniam mokymui, kriminalinių nusikaltėlių romantizavimui, papūgavimui pagal anglų kalbos pavyzdį.
Kodėl žemės civilizacija nesutinka kitos civilizacijos pėdsakų beribėse Visatos erdvėse?
Tarkime, visos kitos civilizacijos jau laimingai išnyko totaliniame virtualume, patogiausiu visiems pavidalu neužimdamos vietos nei laike, nei erdvėje, o žemės civilizacija, nepasiduodanti grynajai žmonių tikrovės multiplikacija, laikosi įsikibusi tikrovės paviršiaus dėl įskiepytų mums F.Nietzsches tipo mąstytojų ištarų apie žmogaus kaip būties sargo misiją.
Pasiekimai kosmoso srityje Rusijai visada buvo svarbi jos identiteto dalis. Maskvai pavyko 1957 m. keliais mėnesiais anksčiau už Ameriką paleisti pirmąjį dirbtinį Žemės palydovą.
O 1961 m. ji trim savaitėm aplenkė JAV, į Žemės orbitą pasiųsdama pirmąjį kosmonautą. Be to, pirmasis Amerikos astronautas pabuvojo tik suborbitiniame skrydyje.
Iki 1975 m. SSRS vykdė Mėnulio, Veneros, Marso programas.
Atsilikdamas nuo Amerikos 7 metais, 1988 m. aplink Žemę du kartus apskriejo šios valstybės daugkartinis pilotuojamas, tačiau be žmonių erdvėlaivis Buran, kuris vėliau į kosmosą nekilo iš viso.
Po 1988 m. Rusija praktiškai apsiribojo vien orbitiniais skrydžiais aplink Žemę. Į tolimesnes erdves iškeliavo vos vienas kitas jos aparatas.
Paskelbtieji nauji Rusijos planai atrodo ambicingai. Pagal V.Putino 2013 m. patvirtintus valstybinės politikos kosmoso srityje pagrindus[1] iki 2030 m. turi būti sukurtas kompleksas, įgalinsiantis naujos kartos kosmines priemones skraidinti į Mėnulį, Marsą, Jupiterį ir kitus Saulės sistemos dangaus kūnus, šiam tikslui naudojant supersunkią virš 50 t keliamosios galios raketą. Taip pat turi atsirasti elektroraketiniai daugkartiniai vilkikai, galėsiantys aprūpinti nuolatinę bazę Mėnulyje. Kosminiams aparatams aptarnauti orbitoje bus pasitelktos daugkartinės raketos – nešėjos ir tarporbitiniai vilkikai. Po 2030 m. žadama pradėti naudoti raketų su daugkartine pirmąja pakopa kompleksą kartu rengiant sąlygas pilotuojamam skrydžiui į Marsą.
Tikrovė
Nors oficialūs planai Rusijai žada proveržį, jos kosminių programų būklę š. m. balandžio mėnesio viduryje išplėstiniame posėdyje svarstė Rusijos Saugumo taryba[2]. Tokie Saugumo tarybos posėdžiai vyksta du kartus per metus, ir juose svarstomas Rusijos saugumo užtikrinimas atskirose srityse. Pvz., 2015 m. vasarą taryba aptarė sankcijas Rusijai, o rudenį – branduolinį, cheminį ir biologinį saugumą. Apie kosmines problemas paskutinį kartą joje diskutuota tik 2008 m.
Atvirojoje posėdžio dalyje Rusijos prezidentas V.Putinas pagrindinėms šakos problemoms priskyrė atsilikimą civilinės paskirties palydovų (ryšio, meteorologinio ir Žemės paviršiaus stebėjimo) charakteristikų srityje, nuolatinį negebėjimą apskaičiuoti išlaidų ir numatyti programų vykdymo terminų. Vienas tokių pavyzdžių – pirmojo Rusijos civilinio kosmodromo Vostočnyj antrojo etapo, skirto sunkiosioms raketoms, statyba. Ten nė viena bendrovė nesiima užbaigti darbų pagal nustatytus įkainius. Pasak pasitarime dalyvavusio karinį pramoninį kompleksą kuruojančio vicepremjero J.Borisovo, kosmodromo pirmojo etapo statyba yra užbaigta tik 64%.
Saugumo tarybos sekretorius N.Patruševas žiniasklaidą informavo, kad uždaroje posėdžio dalyje buvo svarstytas laikotarpis po 2013 m. Vyriausybė iki š. m. liepos mėn. vidurio įpareigota pateikti pataisytos valstybinės politikos kosmoso srityje programos kryptis, nepaisant to, kad 2013 m. patvirtinti šios politikos pagrindai galioja iki 2030 m.
Svarstymui Saugumo taryboje galėjo paskatinti pasirodę Rusijos statistikos tarnybos Rosstat duomenys. Skraidymo aparatų gamyba Rusijoje po nuolatinio jos augimo 2018 m. pirmą kartą patyrė 13,5% nuosmukį. Š. m. pirmojo ketvirčio duomenys žada gerokai didesnį smukimą 2019 m. (žr. 1 pav.).
Skraidymo aparatų eilutė Rosstat apskaitoje yra labai plati. Jai priskiriama civilinių ir karinių lėktuvų, helikopterių, bepiločių skraidymo aparatų, dalių lėktuvams ir helikopteriams, palydovų, orbitinių stočių, daugkartinio naudojimo erdvėlaivių, raketinės ir kosminės technikos leidimo įrangos kompleksų, tarpžemyninių raketų gamyba.
1 pav. Skraidymo aparatų gamybos Rusijoje dinamika[3] (* – 2019 m. pirmojo ketvirčio pokytis[4], lyginant su 2018 m. pirmuoju ketvirčiu)
Skraidymo aparatų gamybos kosminę dedamąją turi atspindėti Rusijos kosminių startų statistika.
Pagal iškėlimus į kosmosą iki 2014 m. t. y. iki agresijos prieš Ukrainą pasaulyje pirmavo Rusija. Po to prasidėjo ryškus jos startų skaičiaus nuosmukis. Rusijos paleidimų iki 2018 m. sumažėjo net 1,8 karto. Kinijos aktyvumas atitinkamai išaugo 2,4 karto, ir ji tapo pirmaujančia, lenkdama net JAV. Didėja Indijos, Japonijos kosminių skrydžių skaičius, pasiekęs Europos kosminės agentūros lygį (žr. 2 pav.).
2 pav. Iškėlimų į Žemės orbitą, įskaitant avarinius atvejus, pasaulinė dinamika nuo 2010 m.[5]
NASA baigus daugkartinių pilotuojamų erdvėlaivių programą, nuo 2011 m. Amerikos astronautai tapo Rusijos kosmoso agentūros Roskosmos klientais. Skraidinimo į tarptautinę kosminę stotį (TKS) kaina už vieną vietą astronautui 2006-2018 m. pakilo nuo 25 mln. USD iki 81 mln. USD. Rusijos monopolininkui NASA per 12 metų sumokėjo virš 3,36 mlrd. USD[6].
Šiemet NASA planuoja pirmuosius bandomuosius pilotuojamus skrydžius į TKS SpaceX ir Boeing privačių bendrovių erdvėlaiviais Crew Dragon bei Starliner[7]. Po sėkmingos Crew Dragon kelionės į TKS, tiesa, dar be žmonių, Rusijos ekspertas V.Lukaševičius teigia, kad Amerika tapo visiškai nepriklausoma nuo Rusijos, o jos septynvietis erdvėlaivis visais parametrais lenkia beviltiškai pasenusį ir ankštą Sojuz. Roskosmoso gaunamos pajamos iš vieno užsienio keleivio viršydavo kosminio laivo, raketos ir paleidimo kainą, o dabar Rusija šių pajamų neteks[8].
Pagal NASA ir Roskosmoso susitarimą TKS ketinama eksploatuoti iki 2024 m. Dėl tolesnių planų abejojama. Svarbiausia priežastis – brangus TKS išlaikymas. TKS jau atsiranda alternatyva – Kinija savo kosminės stoties kūrimą planuoja baigti 2022 m. ir yra pareiškusi, kad ji bus prieinama tarptautinei bendruomenei[9].
Vadovybė taip pat negali nepastebėti, kad Rusijos kosmonautikoje padaugėjo nesėkmių.
Ypatingų atvejų pavyzdžiai
2013 m. liepos 2d. paleista iš Baikonuro kosmodromo Proton-M raketa su trim GLONASS sistemai skirtais navigaciniais palydovais, praėjus 17 s po starto, pakeitė kursą ir nukrito greta Proton komercinių skrydžių platformos. Technikos praradimo nuostoliai siekė 1,3 mlrd. USD. Be to, teko evakuoti apie 100 000 gyventojų dėl aplinkos užterštumo[10]. Pradinę versiją, kad avariją lėmė atvirkščiai pritvirtinti greičio jutikliai, patvirtino tyrimas. Dėl to raketa buvo nukreipta į Žemę.
2015 m. paaiškėjo, kad atgabentų Sojuz-2 raketos blokų Vostočnyj kosmodromas negali priimti montavimui dėl patalpos gabaritų neatitikimo. Mat patalpa buvo suprojektuota kitai raketos-nešėjos Sojuz modifikacijai. Apie tai naujienų agentūra TASS sužinojo iš kosmodromo darbuotojo. Kitas šaltinis – kosmodromo antžeminės kosminės infrastruktūros objektų eksploatacijos centras paaiškino, kad darbų su raketa montavimo – bandymo korpuse negalima atlikti dėl komplekso neužbaigtumo[11].
Pirmoji raketa iš naujojo Rusijos kosmodromo Vostočnyj turėjo pakilti 2016 m. balandžio 27 d. Stebėti starto atvyko pats V.Putinas[12]. Dėl technikos sutrikimų paleidimą teko atidėti parai, o Rusijos prezidentui per parą teko tris kartus suskraidyti maršrutu Vostočnyj-Blagoveščenskas-Vostočnyj.
2018 m. rugsėjo mėnesį po raketų Sojuz-2 starto kompleksu buvo aptiktos betonu neužpildytos ertmės. Taisymo darbai kainavo 4,57 mln. RUB[13].
2018 m. spalio mėnesį, išsijungus Sojuz raketos antrosios pakopos varikliams, įvyko pilotuojamo Rusijos kosminio laivo avarija. Kosmonautai liko gyvi. Nesėkmę lėmė raketos montavimo klaidos[14].
Faktai rodo, kad daug kas priklauso nuo personalo požiūrio į darbą arba jo kompetencijos.
Padėtis Roskosmose
Rusijos raketų-kosminės technikos eksporto dalis pasaulyje 2017 m. vietoje planuotų 24,5% sumažėjo iki 8,5%. Priežastis valstybinė korporacija Roskomos nurodė savo veiklos 2017 m. ataskaitoje. Tai Vakarų sankcijos, neleidžiančios įsigyti elektronikos ir specialiųjų medžiagų, rublio kurso kritimas, negalėjimas konkuruoti su JAV privačiomis firmomis[15]. Ataskaitos 2018 m. Roskomosas nėra paskelbęs iki šiol.
Dar viena galima nesėkmių priežastis, pasak už sritį atsakingo vicepremjero J.Borisovo, yra labai žemas skaitmenizacijos lygis Roskosmose. Jo vadovas D.Rogozinas š. m. pradžioje pažymėjo, kad tuo jau susirūpinta – korporacijoje įsteigtas šios srities specialistų padalinys[16].
Didėjančio Rusijos atsilikimo pagrindine priežastimi Rusijos kosmonautikos federacijos ekspertas A.Chochlovas nurodė žemus atlyginimus[17]. Todėl po SSRS žlugimo iš institutų ir įmonių pasitraukė kvalifikuoti kadrai, nebuvo pasirūpinta patirties perdavimu. Jaunimas neužsibūna ir dėl to, kad įdomių projektų yra mažai. Padėtis tokia, kad iš 190 000 Roskosmoso įmonių darbuotojų atmetus pensinio ir priešpensinio amžiaus žmones bei jaunimą iki 30 metų, 30-45 metų amžiaus išmanančio ir patyrusio personalo lieka katastrofiškai mažai. Dėl smunkančio rublio kurso neįvykdomi darbai pagal sutartis, nes jos sudaromos rubliais.
Po Rusijos agresijos prieš Ukrainą padėtis be jau minėtų priežasčių rimtai pablogėjo ir dėl sekvestro Rusijos kosminei programai 2016-2025 m. Vyriausybė ir Roskosmosas ėmėsi reformų. Jų pasekmės neaiškios, nes Roskosmosui priklausančio M.Chruničevo centro finansinio gaivinimo programa padidino centro skolą iki 100 mlrd. RUB. Centras gamina sunkiąsias raketas, kurios vienintelės gali iškelti orbitinių stočių modulius, stambius ryšių palydovus, tarpplanetines stotis. A.Chochlovo nuomone, reformų sėkmę prognozuoti sunku, nes giluminės problemos ir jau priimti sprendimai lieka nesuvokti.
Už padėtį kosmoso šakoje nuo 2012 m. ir visas šio laikotarpio reformas atsakingu ekspertas nurodo D.Rogoziną, kuravusį šaką kaip vicepremjeras, o šiuo metu beveik metus vadovaujantį Roskosmosui. A.Chochlovas teigia, kad kosmonautikos specialistus ir ekspertus stebina beveik visi D.Rogozino pareiškimai žiniasklaidai. Kartu Rusijoje labai trūksta specialistų ir ekspertų viešos diskusijos apie strategiją kosmose. Pavyzdžiu Rusijai galėtų būti Augustino komisija Amerikoje.
Rusijos Audito rūmai 2017 m. Roskosmose nustatė finansinių pažeidimų, panaudojant lėšas, mastą. Jie siekia 760 mlrd. RUB (apie 13 mlrd. USD). Tai 2017 m. sudarė 40% visų pažeidimų, užfiksuotų visų atliktų tikrinimų mastu[18]. Ši suma metinį Roskosmoso programų finansavimą viršija apytikriai 3-5 kartus (žr. 3 pav.), o „pasiekimas“ pretenduoja į V.Putino „niet analogov“ kategoriją.
Generalinė prokuratūra įvairius pažeidimus, statant Vostočnyj kosmodromą, įvertino virš 10 mlrd. RUB. Baudžiamąsias bylas dėl lėšų vogimo imta kelti 2015 m., kai darbininkai ėmė skųstis, kad jiems nemokami atlyginimai[19].
Roskosmoso vadovas D.Rogozinas š. m. pradžioje interviu leidiniui RBK aiškino, kad valstybinės korporacijos sėkmingam pertvarkymui trukdo auditoriai, teisėsauga, žurnalistai, viešindami nustatytus pažeidimus ir tokiu būdu Roskosmosą diskredituodami[20].
3 pav. Roskosmoso programų finansavimas[21]
(Reikšmės USD yra apskaičiuotos pagal Rusijos Centrinio banko USD/RUB kurso[22] vidutinę metų reikšmę)
Nors Vostočnyj kosmodromo pirmasis statybos etapas turėjo būti baigtas 2018 m., tačiau š. m. pradžioje specialiame vyriausybiniame pasitarime premjeras D.Medvedevas konstatavo, kad užbaigta tik ketvirtis darbų apimties – iš 19 objektų perduota naudojimui tik 5. Vicepremjeras J.Borisovas pareiškė, kad antrojo etapo, skirto sunkiųjų raketų startams, užbaigti plane numatytais 2021 m. neįmanoma. Tai esą turi būti padaryta iki 2023 m.[23]. O Roskosmoso vadovas D.Rogozinas š. m. kovo mėnesį Rusijos televizijai jau tvirtino, kad pirmojo etapo darbai faktiškai yra užbaigti. Esą, atsirado problemų tik dėl projektinės dokumentacijos. Jis patikino, kad pradėti antrojo etapo statybos darbų, neturint projektinių ir statybos vykdymo dokumentų, neleis[24].
Ekspertų apibendrinimai
Prašomi apibūdinti padėtį trys Rusijos ekspertai vieningai tvirtina, kad jų šalies kosmonautika atsidūrė gilioje sisteminėje krizėje[25].
Rusijos kosmonautikos akademijos akademikas A.Železniakovas įsitikinęs, kad ką nors greitai pakeisti tapo neįmanoma. Padėtis galėtų pagerėti po kelių metų ar net dešimtmečių.
Kosminės politikos instituto vadovas I.Moisejevas atsakomybę priskiria D.Rogozinui, kuris, nuo 2011 m. būdamas vicepremjeru, kuravo karinę pramonę ir kosmoso sritį. Tuomet sisteminės krizės egzistavimą jis neigė. Tad dabartiniu metu komplekse veikia šimtai įmonių, kurių padėtis yra vienoda, o sunkumai panašūs. Paskutiniuoju metu startai be avarijų Rusijoje tampa išimtimi. Pats D.Rogozinas problemas didina savo ypač neapgalvotais pasisakymais. Pagrasinęs, kad Rusija Amerikai nepardavinės raketų variklių RD-180 (montuojamų į raketų Atlas V pirmąją pakopą), o taip pat amerikiečių astronautus apkaltinęs skylės išgręžimu erdvėlaivyje Sojuz, jis gali pasiekti, kad JAV nuo Rusijos partnerių paprasčiausiai nusisuks.
Rusijos kosmonautikos akademijos narys-korespondentas A.Joninas mano, kad finansavimu krizės jau neįveiksi, ir kad išsaugoti šią pramonės šaką, kokia ji yra, neįmanoma. Rusijai derėjo sekti Amerikos pavyzdžiu, struktūrą optimizuojant verslo principais. Ten veikia dvi konkuruojančios korporacijos – Boeing ir Lockheed. Šiuo metu Rusijoje tai daryti jau per vėlu. Civilinėje kosmonautikoje reikia veikti su privačiomis bendrovėmis, remiamomis valstybės. Tokiems planams, pasak A.Jonino, tiktų jau pradėjusi funkcionuoti S7 Space. Tačiau nepriklausomas ekspertas kosmonautikos klausimais V.Lukaševičius pastebi, kad S7 Space pradėjus sėkmingai veikti, buvo pakeista jos vadovybė. Jo manymu, esant dabartinei Rusijos kosmonautikos šakos struktūrai ir politiniam požiūriui į ją, dabartinei Roskosmoso vadovybei, pokyčiai Rusijoje nėra įmanomi iš principo[26].
Prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį nurodė Pentagonui sukurti naujas JAV kosmoso pajėgas. Pasak prezidento, jos taps šeštąja Jungtinių Valstijų kariuomenės šaka.
„Duodu nurodymą Gynybos departamentui ir Pentagonui nedelsiant pradėti procesą, būtiną, norint sukurti kosmoso pajėgas – šeštąją ginkluotųjų pajėgų šaką“, – Nacionalinės kosmoso tarybos susitikime pareiškė D. Trumpas.
„Tai – svarbus pareiškimas. Be karinių oro pajėgų turėsime ir kosmoso pajėgas. Jos bus atskiros, tačiau lygiavertės“, – pridūrė JAV vadovas.
Būtų kvaila aklai pasitikėti televizijos kanalu „Russia Today“. Rusija sugalvojusi veiksmingų būdų, kurie jai padeda Vakarų viešojoje erdvėje platinti būtent Kremliui naudingą informaciją.
Rusiški dezinformavimo būdai – nesudėtingi. Tiesiog reikalauja investicijų. Pinigų kol kas Rusija nestokoja. Todėl Rusija bent šiuo metu pajėgi per tarpininkus bei kitomis panašiomis priemonėmis įsteigti neva su Kremliumi nesusijusių žiniasklaidos priemonių, skelbiančių daug tarsi objektyvių, tarsi politinės potekstės neturinčių žinių. Vėliau stengiamasi, kad tarsi objektyviais, tarsi politinės potekstės neturinčiais faktais susidomėtų patikimų žiniasklaidos priemonių vardą išsikovoję vakarietiški laikraščiai, televizijos, internetiniai portalai.
Praėjo 60 metų, ir Didžiosios Britanijos karinė žinyba atsitraukė: „Jokių įrodymų, kad esama ateivių iš kitų planetų“, rašo Enrikas Franceskinis laikraštyje "La Repubblica".
„NSO (neatpažįstamų skraidančių objektų) nėra. Bet jeigu ir yra, tai Didžioji Britanija liovėsi jų ieškojusi. Po 60 metų bevaisių tyrimų buvo nuspręsta uždaryti "Ministry of Defense Ufo desk", Gynybos ministerijos specialų padalinį, tyrinėjusį neatpažįstamus skraidančius objektus.
Nemanykite, kad kalbama apie GCHQ tipo megastruktūrą, Britanijos slaptąją elektroninę tarnybą, analogišką Amerikos NSA, apie šnipus, kurie, kaip pabėgusio į Honkongą „kurmio“ dėka dabar išaiškėjo, seka visus mūsų telefoninius pokalbius, elektroninį paštą, tinklus, kuriuose mes lankomės, kovos su terorizmu, mūsų saugumo labui ar, kas žino, kokiais kitais tikslais. Ne, panaikintą poskyrį sudarė du žmonės: jaunesnysis karininkas ir aukštesnysis karininkas. Būtent jiems tekdavo studijuoti visus signalus apie marsiečius, skraidančias lėkštes, įvairius ateivius, kuriuos pastebėdavo Jos Didenybės pavaldiniai“, – rašo leidinys.
Atėjo Kalėdos, daug nedarbo dienų. Daugelio žmonių rūpesčiai apsiriboja dovanų pirkimu ir poilsio organizavimu. Vakarais žiūrėdami per televiziją primityvius šou mažai kas susimąstys, kas mes esame, kur ir kodėl gyvename, kas mūsų laukia.
O mes, dabartinės rūšies žmonės, egzistuojame jau apie 100 tūkst. metų. Tai tik apie 0,0025 proc. gyvybės egzistavimo Žemėje laiko. Mes naudojame tik porą procentų Žemės tūrio – jos paviršių, keletą kilometrų po paviršiumi ir ploną atmosferos sluoksnį. Žemė yra galutinis produktas maždaug trilijono kilometrų dydžio telkinys kosminių dulkių, kurios susiliejo maždaug prieš 4,5 milijardų metų.
Likus maždaug ketveriems metams iki majų pranašaujamos pasaulio pabaigos, Lietuvą sukrėtė neregėta tragedija. Jaunuolis, įtikėjęs ateiviais anunakiais ir Planeta X (Nibiru), nužudė savo tėvą, žinomą vieno miesto ginekologą, o iš šio laidotuvių važiavusi žudiko sesuo tą pačią dieną žuvo kraupioje autoavarijoje. Sutapimas tai, ar ne, negalime pasakyti. Tačiau tai, kad Nibiru kultas vis labiau užvaldo pasaulį (ypač Rusiją, o iš jos – ir Lietuvą), – faktas.
Įvedę žodį „Nibiru“ į „Google“ paiešką, pasaulyje galėsite rinktis iš maždaug 718 000 dokumentų (2008-ųjų lapkritį jų buvo 1,4 mln.). Labiausiai stebina tai, kad lietuviškų dokumentų šia tema kiekis – milžiniškas: apie 137 tūkstančius, t.y. beveik penktadalis. Kuo paslaptingas Nibiru kultas patraukė lietuvius, tarp jų ir žudiką?
