Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija. Kalėjimų dep. nuotr.
Kaunas, sausio 22 d. (ELTA). Pagal Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos pareigūnų informaciją šeštadienį Kauno policija sulaikė iš atvirosios kolonijos pasišalinusį nuteistąjį Alvydą Kozlovą.
Pravieniškių pataisos namų – atvirojoje kolonijoje bausmę atliekančio A. Kozlovo paieška buvo paskelbta praėjusių metų lapkričio 23 d, kai nuteistasis pasišalino iš darbo vietos.
Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos dėkoja Kauno policijos pareigūnams, padėjusiems sulaikyti ieškomą atvirosios kolonijos nuteistąjį.
Interpolas
Stambulas, lapkričio 25 d. (AFP-ELTA). Ketvirtadienį Interpolo naujuoju prezidentu buvo išrinktas kankinimais kaltinamas JAE generolas, nepaisant žmogaus teisių organizacijų susirūpinimo, jog agentūrą gali išnaudoti represiniai režimai.
Paskyrimas įvyko po to, kai Jungtiniai Arabų Emyratai skyrė dosnų finansavimą Lione (Prancūzija) įsikūrusiai tarptautinei kriminalinės policijos organizacijai, ir po kaltinimų, kad Abu Dabis piktnaudžiavo Interpolo vadinamųjų „raudonųjų pranešimų“ apie ieškomus įtariamuosius sistema, kad persekiotų politinius disidentus.
Emyratų generolas Ahmedas Nasseras Al Raisis buvo išrinktas po trijų balsavimo turų, per kuriuos surinko 68,9 proc. šalių narių balsų, sakoma Interpolo pareiškime.
Po išrinkimo A. N. Al Raisis „Twitter“ tinkle rašė, kad „sukurs skaidresnę, įvairesnę ir ryžtingesnę organizaciją, kuri stengsis užtikrinti saugumą visiems“. Jis nereagavo į kaltinimus, tik teigė, kad „JAE tapo viena saugiausių šalių pasaulyje“.
Pastaraisiais mėnesiais skundai dėl „kankinimų“ JAE generolo atžvilgiu buvo pateikti Prancūzijoje ir Turkijoje, kurios mieste Stambule šią savaitę vyksta Interpolo generalinė asamblėja.
JAE saugumo pajėgų vadovas A. N. Al Raisis šias labiau formalias pareigas neatlygintinai eis ketverių metų kadenciją ir dirbs ne visą darbo dieną. Interpolas
Kasdieniu organizacijos valdymu rūpinasi Interpolo generalinis sekretorius Juergenas Stockas. Jis 2019 metais buvo paskirtas antrajai penkerių metų kadencijai.
Kim Jong-yangas iš Pietų Korėjos ėjo Interpolo prezidento pareigas nuo 2018 metų, kai jo pirmtakas Meng Hongwei buvo suimtas Kinijoje, kur dirbo viešojo saugumo viceministru.
„Labai nuviliantys rinkimai“
Vienintelė kita kandidatė į šį postą buvo Čekijos atstovė Šarka Havrankova, pareigūnė veteranė, atsakinga už šalies tarptautinį bendradarbiavimą policijos srityje.
Dar vieno Interpolo vykdomojo komiteto nario – Kinijos aukšto rango viešojo saugumo pareigūno Hu Binchen paskyrimas – taip pat sukėlė pasipiktinimą.
Kiniją vis dažniau kritikuoja teisių gynimo organizacijos ir kai kurios vyriausybės, teigdamos, kad veiksmai, nukreipti prieš uigūrus ir kitas mažumų grupes šiaurės vakariniame Sindziango regione, prilygsta genocidui.
Teisių gynimo organizacija „Pasaulio uigūrų kongresas“ pavadino rinkimus „labai nuviliančiais“.
„Liūdna diena žmogaus teisėms“
A. N. Al Raisis 1980 metais pradėjo dirbti JAE policijoje ir dirbo joje kelis dešimtmečius.
Žmogaus teisių stebėjimo organizacijos „Human Rights Watch“ Persijos įlankos tyrėja Hiba Zayadin pasmerkė „turbūt autoritariškiausios Persijos įlankos vyriausybės atstovo“ išrinkimą.
„Twitter“ tinkle ji teigė, kad tai „liūdna diena žmogaus teisėms ir teisinei valstybei visame pasaulyje“.
Žiūronai. Slaptai.lt nuotr.
Vienas iš skundą prieš A. N. Al Raisi pateikusių asmenų, Didžiosios Britanijos pilietis Matthew Hedgesas, teigė, kad 2018 metais gegužės-lapkričio mėnesiais buvo sulaikytas ir kankinamas JAE po to, kai mokslinės kelionės metu buvo suimtas dėl melagingų kaltinimų šnipinėjimu.
Kitame skunde Persijos įlankos žmogaus teisių centro (GCHR) advokatai kaltina generolą dėl „kankinimų ir barbariškų veiksmų“ prieš vyriausybės kritiką Ahmedą Mansoorą.
Dėl šių skundų generolo atžvilgiu nebuvo iškelta jokių oficialių bylų.
Du iš Prancūzijoje pateiktų skundų, įskaitant GCHR skundą, buvo nenagrinėti dėl jurisdikcijos nebuvimo.
Tačiau GCHR advokatas Williamas Bourdonas teigė, kad kai A. N. Al Raisis persikels į Prancūziją, „bus pateiktas naujas skundas“.
„Šmeižto kampanija“
Buvęs JAE valstybės ministras užsienio reikalams Anwaras Gargashas, kuris dabar patarinėja prezidentui, apibūdino A. N. Al Raisio išrinkimą kaip „mūsų šalies pasiekimų ir veiksmingumo teisėsaugos bei saugumo srityse įrodymą“.
A. Gargashas kaltinimus A. N. Al Raisiui atmetė kaip „organizuotą ir intensyvią šmeižto kampaniją”.
2017 metais JAE skyrė Interpolui 54 mln. dolerių (48 mln. eurų) – kai tuo tarpu 2020 metais visos 195 organizacijos šalys narės turėjo skirti 68 mln. dolerių.
2019 metais JAE Interpolui skyrė apie 10 mln. eurų, t. y. apie septynis procentus viso metinio Interpolo biudžeto.
Riaušės prie Seimo rūmų. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Ikiteisminiame tyrime dėl rugpjūčio mėn. prie Seimo vykusių riaušių įtariamai yra pareikšti 91 asmeniui.
Šią savaitę pranešimai apie įtarimą įteikti 6 asmenims, jiems skirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti.
Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai vadovauja ikiteisminiam tyrimui dėl riaušių, neteisėto informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimo, dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu, neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, neteisėto disponavimo šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis bei neteisėto disponavimo nešaunamaisiais ginklais.
Tyrimą atlieka Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigūnai.
Policijos automobiliai prie Seimo. Slaptai.lt nuotr.
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė, dalyvavusi Lietuvos kriminalinės policijos biuro veiklos 20-mečio minėjime, pažymėjo, kad jai ne kartą teko įsitikinti Lietuvos policijos ir Lietuvos kriminalinės policijos biuro profesionalumu. Anot Vyriausybės vadovės, valstybę stiprią daro du dalykai – piliečiai ir institucijos.
„Kalbėdama apie instituciją, turiu omeny ne tik jos pavadinimą, adresą, vadovą, antspaudą, o labiau kultūrą, principus, pagrindines vertybes, kurias tos institucijos įkūnija. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę daug institucijų teko atkurti iš naujo, daug ką teko ir pradėti nuo nulio, bet kai šiandien žvelgiu į tą kelią, kurį visi kartu nuėjome, matau, kad Lietuva padarė ne šiaip pažangą, o milžinišką žingsnį pirmyn“, – sakė premjerė.
Vyriausybės vadovė pasidžiaugė, kad Lietuvos kriminalinę policiją, kaip puikius profesionalus ir patikimus sąjungininkus užkardant tarptautinius, tarpregioninius, aukšto lygio organizuotų nusikalstamų grupių daromus nusikaltimus labai vertina užsienio partneriai. Premjerė dalyvavo Lietuvos kriminalinės policijos biuro įkūrimo 20-mečio renginyje. Laimos Penek (Vyriausybės kanceliarija) nuotr.
Kriminalinės policijos biuras jau 20 metų rodo tikros lyderystės ir kartu ištikimos tarnystės savo valstybei pavyzdį. Itin svarbu, kad jis sugeba nuolat tobulėti, reaguoti į besikeičiančias tendencijas, taip pat ir kriminaliniame pasaulyje, drąsiai taikyti naujus tyrimo metodus, naudoti modernias skaitmenines technologijas. Premjerė padėkojo ne tik už šias įspūdingas operacijas, bet ir už kasdienį visuomenės nepastebimą darbą, kuris užkerta kelią dar rengiamiems nusikaltimams.
„Jūs esate žmonės, kurie moka iš degančio namo grindų plikomis rankomis traukti vinis. Labai dėkoju jums už tai, kad tokie esate, linkiu ir toliau kuo didžiausios sėkmės. Žinau, kad tarnyba geba puikiausiai įveikti dabartinio nusikaltėlių pasaulio, kibernetinių dalykų, informacinių technologijų keliamus iššūkius, yra prisitaikiusi prie to, kad darbe reikia naudoti visiškai kitokias technologijas. Galbūt kartais svarbiau tylus, intelektinis analitinis darbas negu kokia nors labai greita fizinė operacija. Labai jums ačiū“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Kibernetinis saugumas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Ikiteisminis tyrimas, kuriame įtarimai dėl sukčiavimų elektroninėje erdvėje pareikšti dviem ‒ Lietuvos ir Nigerijos ‒ piliečiams, perduota į teismą. Sostinės kriminalistų operatyvumo dėka dalį pervestų piniginių lėšų pavyko sustabdyti/suspenduoti. Atliktų kratų metu rast grynieji pinigai, svetimos banko mokėjimo kortelės, įrenginiai su svetimų mokėjimo priemonių naudotojų tapatybės patvirtinimo duomenimis.
Vilniaus apskr. vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos pareigūnai baigė ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimų elektroninėje erdvėje. 2019 m. rugsėjo mėn. kibernetiniams sukčiams įsilaužus į elektroninio pašto paskyras ir perėmus tarp dviejų užsienio įmonių vykusį elektroninį susirašinėjimą, buvo pateikta informacija, kad keičiasi banko sąskaitų, į kurias reikia atlikti mokėjimo pavedimus už suteiktas paslaugas, rekvizitai bei pateikti Lietuvos piliečiui priklausančios banko sąskaitos rekvizitai, į kurią apgauta įmonė pervedė apie 30 000 eurų.
Tuo pačiu metu Nigerijoje esantys kibernetiniai sukčiai, bendraudami su Lietuvos piliečiu, į kurio sąskaitą buvo persiųstos nusikalstamu būdu įgytos piniginės lėšos, pastarajam duodavo nurodymų dėl gautų piniginių lėšų realizavimo būdų, nurodydami užsienio šalies piliečių banko sąskaitų rekvizitus. Tik kriminalinės policijos pareigūnų operatyvumo dėka pusę pervestų piniginių lėšų pavyko sustabdyti/suspenduoti.
Ikiteisminio tyrimo metu pranešimai apie įtarimą buvo įteikti Lietuvos piliečiui ir Nigerijos piliečiui, atliktos kratos, kurių metu buvo rasti grynieji pinigai, svetimos banko mokėjimo kortelės ir paimti įrenginiai, kuriuose vėliau buvo aptikti svetimų mokėjimo priemonių naudotojų tapatybės patvirtinimo duomenys (banko mokėjimo kortelių duomenys).
Pagal Baudžiamąjį kodeksą už sukčiavimą numatomas laisvės atėmimas iki aštuonerių metų, už netikros elektroninės mokėjimo priemonės gaminimą, tikros elektroninės mokėjimo priemonės klastojimą ar neteisėtą disponavimą elektronine mokėjimo priemone arba jos duomenimis ‒ laisvės atėmimas iki šešerių metų.
Antrankiai
Didelės tarptautinės teisėsaugos operacijos metu Lietuvoje, Airijoje ir Jungtinėje Karalystėje (Šiaurės Airijoje), įtariant dalyvavimu nusikalstamo susivienijimo veikloje, prekyba žmonėmis, neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis bei pinigų plovimu, trečiadienį buvo sulaikyta 18 įtariamųjų, atliktos 65 kratos.
Prokuroro sprendimu apribotos nuosavybės teisės kratų metu rastoms pinigų sumoms bei įtariamųjų turtui – žemės sklypams, butams, automobiliams, kurių bendra vertė siekia apie 700 000 eurų. Taip pat atliekamas ir finansinis įtariamųjų turto tyrimas.
Iš 18 sulaikytųjų 10 buvo sulaikyti Lietuvoje. Tarp jų – ir 1983 m. gimęs Lietuvos pilietis, Lietuvoje neteistas, šio nusikalstamo susivienijimo lyderis.
Trijose valstybėse vienu metu koordinuotai vykę teisėsaugos pareigūnų veiksmai yra bendras ilgalaikio ir itin kruopštaus Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorų, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos (KPONTV), Airijos, Jungtinės Karalystės (Šiaurės Airijos), Eurojusto ir Europolo pareigūnų bendradarbiavimo rezultatas. Sulaikymo operacijos Lietuvoje vyko dalyvaujant Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinei „Aras”, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, Klaipėdos, Kauno, Šiaulių, Panevėžio ir Alytaus apskričių VPK pareigūnams.
2017 m. Klaipėdos apskr. VPK Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigūnams pradėjus šį ikiteisminį tyrimą, 2018 m. buvo sudaryta jungtinė tyrimo grupė, kurią koordinavo bei finansavimą skyrė Eurojustas, organizavęs ir šešis pareigūnų koordinacinius susitikimus Hagoje. Šie Eurojuste vykę koordinaciniai pasitarimai leido užtikrinti glaudų ir efektyvų trijų šalių pareigūnų ir teisėsaugos institucijų bendradarbiavimą.
„Ši byla yra puikus pavyzdys, kokių svarbių rezultatų galime pasiekti dirbdami tarptautiniu lygmeniu, laiku, koordinuotai keisdamiesi net ir itin jautria informacija, užtikrindami jos konfidencialumą bei bendrai planuodami labai skirtingų institucijų veiksmus. Šis tyrimas ir ne vienerius metus veikusios nusikalstamos grupuotės narių sulaikymas leidžia apsaugoti žmones, kad didelis kiekis narkotinių medžiagų nepatektų į gatves”, – teigia Lietuvos nacionalinė narė Eurojuste Margarita Šniutytė-Daugėlienė.
Organizuoto nusikalstamo susivienijimo nariai įtariami dideliais kiekiais platinę heroiną Airijoje ir Jungtinėje Karalystėje (Šiaurės Airijoje). Tyrėjai įtaria, jog nusikalstamo susivienijimo lyderis, padedamas kitų dviejų asmenų, taip pat verbavo asmenis Lietuvoje ir išnaudojo juos narkotinių medžiagų platinimui minėtose šalyse. Šiuo metu tyrime turimi duomenys leidžia įtarti, kad prekybai narkotikais Airijos ir Jungtinės Karalystės (Šiaurės Airijos) gatvėse buvo išnaudojami mažiausiai 65 žmonės.
Tyrimo metu taip pat nustatyta, jog dauguma žemiausiai nusikalstamo susivienijimo grandžiai priskiriamų gatvės prekeivių į minėtas užsienio šalis vykdavo žinodami, jog jie bus išnaudojami prekybai narkotinėmis medžiagomis. Dauguma jų – socialiai pažeidžiami ar priklausomybių turintys asmenys, Lietuvos piliečiai. Turimi duomenys leidžia įtarti, kad nuo 2015 m. prie šio nusikalstamo susivienijimo galėjo būti prisijungę arba pasitelkti atskiriems nusikaltimams daryti ne mažiau kaip 20 asmenų.
Minėto nusikalstamo susivienijimo dalyviai taip pat įtariami tarptautiniu mastu organizavę ir pinigų „plovimą“ didelėmis sumomis – nusikalstamu būdu gautas turtas buvo legalizuojamas įgyjant kilnojamą ir nekilnojamą turtą, atliekant kitas finansines operacijas.
Šiuo metu priimami sprendimai dėl kardomųjų priemonių, įskaitant suėmimą, skyrimo vakar Lietuvoje sulaikytiems asmenims, skelbiama Lietuvos prokuratūros ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pranešime.
Ikiteisminiam tyrimui Lietuvoje vadovauja, jį kontroliuoja ir koordinuoja Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyrius, atlieka – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdyba.
Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai, pasitelkdami Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pagėgių rinktinės pareigūnus, identifikavo bendrininkų grupę, neteisėtai besipelniusią iš akcizinių prekių, kurios į vidaus rinką, galimai, pateko kontrabandos būdu, realizavimo.
Kaip praneša Lietuvos kriminalinės policijos biuras, neviešo tyrimo metu biuro pareigūnai surinko pakankamai duomenų, įrodančių, jog vienas iš grupės organizatorių, Kauno apskrityje subūręs bendrininkų grupę, iš tam tikrų asmenų įgijo, gabeno ir per gerai organizuotą tinklą realizavo daugiau nei 100 000 pakelių cigarečių, taip pat ir alkoholinių gėrimų.
Turtą, įgytą nusikalstamu būdu realizavus akcizais apmokestinamas prekes, įtariamieji neretai registravo kitų asmenų vardu, maskavo tokio turto įgijimo šaltinius, bandė legalizuoti.
Kelias dienas trukusios operacijos metu pareigūnai Kauno apskrityje atlikto 12 kratų, apžiūrėjo įtariamųjų gyvenamąsias vietas, patalpas, kuriose buvo laikomos ir realizuojamos galimai kontrabandos būdu įvežtos cigaretės bei kitos akcizais apmokestinamos prekės. Kratų metu surasta apie 21 000 vnt. nelegaliai laikomų Baltarusijos bei Rusijos gamintojų cigarečių pakelių, taip pat daugiau nei 200 litrų neaiškios kilmės nedenatūruoto ar denatūruoto etilo alkoholio skiedinių, supilstytų žymių alkoholio gamintojų tarose. Bus tiriama, ar ši produkcija nėra suklastota.
Nusikalstamos veiklos organizatoriaus namuose, pagalbinėse patalpose, įvairiose slėptuvėse rasti, galimai, iš nusikalstamos veiklos gauti pinigai – kruopščiai paslėpti apie 430 000 eurų ir daugiau nei 82 000 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų. Bendra paimtų pinigų vertė viršija pusę milijonų eurų.
Kratos metu taip pat rasti suklastoti dokumentai ir kita tyrimui ir pinigų plovimo įrodinėjimui reikšminga medžiaga.
Sulaikyti 5 asmenys. Trims įtariamiesiems teismas skyrė suėmimus. Kitiems dviem – švelnesnes kardomąsias priemones. Du asmenys apklausti specialaus liudytojo statusu.
Vienas iš įtariamųjų pasiūlė kyšį pareigūnui, dėl ko buvo sučiuptas su įkalčiais ir jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl kyšio davimo valstybės tarnautojui.
Kai kurie sulaikyti asmenys yra žinomi policijai. Tikėtina, kad įtariamųjų ratas gali plėstis.
Siekiant atlyginti žalą valstybei, galimam išplėstinio turto konfiskavimui užtikrinti įtariamiesiems apribota jų nuosavybės teisė į kratų metu paimtas 5 transporto priemones ir nekilnojamąjį turtą, kurio bendra vertė yra didesnė nei 1,2 mln. eurų.
Lietuvos kriminalinės policijos biure pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis, dėl nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo, dėl neteisėto praturtėjimo ir papirkimo.
Ikiteisminiam tyrimui vadovauja Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorai.
Ispanijos nacionalinė policija, bendradarbiaudama su Lietuvos kriminalinės policijos biuru bei Lietuvos policijos atašė Jungtinėje Karalystėje Linu Pernavu, pradėjo tyrimą dėl galimo keleto Lietuvos piliečių išnaudojimo Ispanijoje.
Turėta informacijos, kad prekeiviai žmonėmis gali būti tarptautinių nusikalstamų tinklų nariai.
Šią savaitę surengta policijos operacija ir už prekybos žmonėmis išnaudojimo darbui tikslais vykdymą suimti du asmenys – vyras ir moteris. Dar dviejų įtariamųjų atžvilgiu tyrimas tęsiamas. Išlaisvinti aštuoni nukentėjusieji. Nukentėjusiųjų amžius – nuo 29 iki 44 metų. Tiek sulaikytieji, tiek nukentėjusieji yra lietuviai.
Atliktos trys kratos, kurių metu rastos nukentėjusiesiems priklausančios asmens tapatybės kortelės, prašymai dėl užsieniečio tapatybės numerio suteikimo, užrašai dėl darbo, darbo užmokesčio duomenys, banko kortelės, daugiau nei 10 400 eurų grynaisiais, atimtų iš nukentėjusiųjų.
Pasak Policijos departamento pranešimo, organizuotos struktūros įviliodavo savo aukas į spąstus dėl jų pažeidžiamumo: menkų kalbos žinių, ribotų finansinių galimybių, socialinės izoliacijos ir kt. Prekeiviai ruošdavo dokumentus, tvarkė bankinius reikalus bei tarpininkaudavo vaisių rinkimo įmonėms, įdarbinant būsimas aukas.
Siekiant, kad nukentėjusieji nepraneštų teisėsaugai apie nusikalstamą veiklą, prekeiviai laikė juos atėmę asmens dokumentus, banko korteles, darbo sutartis. Du sulaikytieji prekeiviai nukentėjusiuosius griežtai kontroliavo, apgyvendino nežmoniškomis sąlygomis, negailestingai fiziškai su jais elgėsi, grasino, taikė psichologinį spaudimą.
Prekeiviai apgaulės būdu naudojosi nukentėjusiųjų banko sąskaitų kortelėmis siekiant pasisavinti jų darbo užmokestį.
Įmonė, kurioje dirbo nukentėjusieji, pasisiūlė su teisėsauga bendradarbiauti, pateikė turimus duomenis. Nevyriausybinė organizacija „Cruz Blanca” nukentėjusiesiems suteikė teisinę pagalbą, atskirą būstą, kitą reikiamą paramą.
26 metų vokietis Badeno Viurtembergo žemėje Rot am Zė miestelyje nušovė tėvą, motiną ir dar keturis giminaičius. Policijos duomenimis, šaulys šaudė iš pistoleto.
Įtariamasis sulaikytas prie namo, kuriame ir vyko šaudynės. Policija spėja, kad tai šeiminė drama.
Aukos yra trys 36, 65 ir 69 metų amžiaus vyrai bei trys 36, 56 ir 62 metų amžiaus moterys. Dar du žmonės buvo sužeisti, vieno jų gyvybei gresia pavojus. Spėjamas šaulys taip pat grasino dviem 12 ir 14 metų paaugliams.
Vyro motyvas kol kas nežinomas, policija jokių duomenų apie tai neteikia. Įtariamasis yra vokietis, turintis leidimą ginklui ir gyvenantis name, kuriame įvykdytas nusikaltimas. Vyras po žudynių pats paskambino policijai. Ginklas vėliau rastas pastate. Vyras šiuo metu yra policijos areštinėje ir, anot duomenų, parodymų neduoda.
Tyrimą perėmė kriminalinė policija, kuris mėgins nustatyti kruvinų žudynių priežastis.
Lietuvos policija
Policijos veteranai, kaip patys pažymi, neabejingi savo valstybei, jos dvasiai, raidai, valdymo kokybei ir istoriniam likimui, piktinasi, kad prieš įvairiausius rinkimus – savivaldos, Prezidento ar Seimo – viešojoje erdvėje vis dažniau kaip „baubas“ vartojamas terminas „policinė valstybė“. Veteranai pažymi, kad taip per rinkimų kampanijas neretai peržengiama demokratijos riba, o „baubo“ taikiniais tampa buvę policijos pareigūnai.
„Šį terminą sąmoningai įvairiuose kontekstuose naudoja kai kurie politikai, politologai ir šiaip „ekspertai“, siekdami išgąsdinti nemažą dalį rinkėjų,, tokiu būdu nurodydami, už ką ar prieš ką balsuoti. Po tokių nuolat tiražuojamų gąsdinimų tiek vyresniajai Lietuvos žmonių kartai, tiek visiems gerbiantiems šalies istoriją vaizduotė paslaugiai pakiša kraupų sovietinės okupacijos dešimtmečių, tūkstančių nužudytų ir ištremtų, fiziškai ir moraliai suluošintų žmonių paveikslą. Esą istorija vėl pasikartos, Lietuvą užplūs tokios negandos kaip žiauri diktatūra, demokratijos užgniaužimas, žmogaus teisių ir laisvių smaugimas ir pan.
Aiškūs ne tik tokių veiksmų tikslai, bet ir taikiniai: buvę policijos pareigūnai, kurie, dar visiškai darbingo amžiaus pasitraukę į „užtarnautą poilsį“, kupini energijos, dar nori tarnauti savo tėvynei, panaudoti įgytą patirtį kitose gyvenimo srityse – nesvarbu, su viena ar kita politine partija, komitetu ar savarankiškai“, – rašoma Policijos veteranų, Kriminalinės policijos veteranų, Kelių policijos veteranų asociacijų valdybų kreipimesi į visuomenę.
Policijos veteranų teigimu, galima kone ant kiekvieno kampo pastatyti po ginkluotą policininką, bet netapti „policine valstybe“, atvirkščiai, gyventojai tik padėkotų už savo didesnį saugumą. Antra vertus, galima iki minimumo sumažinti policijos pajėgas, išretinti kitų teisėsaugos bei specialiųjų tarnybų gretas, tačiau dėl pačios politinės sistemos ydingumo visiškai pagrįstai vadintis policine valstybe.
Kreipimesi retoriškai klausiama, ar buvusi tarnyba policijoje savaime gali būti yda ar nuodėmė? Ar žmonės, dešimtis metų atidavę žmogaus ir įstatymo gynėjo profesijai, gali kelti pavojų savo šaliai?
„Būtent tai kelia mūsų, policijos veteranų, nerimą, žeidžia, menkina pačios profesijos misiją, prestižą, ypač tarp jaunimo, kuriam iš anksto tarsi nurodomos socialinės, karjeros „lubos“, skiriamos savotiškos rezervacijos… Esą, gali saugoti tvarką, kovoti su nusikaltėliais, rizikuoti savo sveikata ir gyvybe, kęsti stresą, nepriteklius, tačiau toliau – šiukštu, nevalia, nes, kažkieno nevykusia nuomone, tu keli pavojų Tėvynei. Vien tuo, kad buvai policininkas”, rašoma kreipimesi.
Antradienį Seimas vienbalsiai pritarė rezoliucijai dėl Interpolo ateities, kurioje skelbiama, kad Rusijos atstovą Aleksandrą Prokopčiuką išrinkus Interpolo vadovu, Lietuva drauge su kitomis demokratinėmis valstybėmis turėtų neatidėliojant svarstyti galimybę pasitraukti iš šios organizacijos.
Šią savaitę bus renkamas didžiausios pasaulyje tarptautinės kriminalinės policijos organizacijos Interpolo vadovas. Kaip vienas iš pagrindinių kandidatų į šį postą minimas Rusijos Federacijos atstovas A. Prokopčiukas.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos vadovas Gabrielius Landsbergis ragino „išreikšti Seimo poziciją ir tam tikrą įpareigojimą vidaus reikalų ministrui, kuris ketvirtadienį balsuos rinkdamas (Interpolo vadovą – ELTA)“, kviesdamas „kategoriškai nepalaikyti nedemokratinės valstybės deleguojamo vadovo į generalinio direktoriaus poziciją“.
„Šiuo metu vykstančioje Interpolo 87-ojoje Generalinėje asamblėjoje yra renkamas Interpolo vadovas, kuris turėtų užimti neaiškiomis aplinkybėmis dingusio ankstesniojo šios organizacijos vadovo vietą, ir kad tikėtinu laimėtoju įvardijamas vienas iš dviejų pretendentų, ilgametis Rusijos Federacijos vidaus reikalų sistemos pareigūnas, septynerius metus vadovavęs Rusijos Interpolo biurui, Aleksandras Prokopčiukas, kuris tiesiogiai atsakingas už Rusijos politiškai motyvuotus prašymus sulaikyti ir perduoti užsienyje esančius Kremliui nepalankius asmenis“, – teigiama rezoliucijoje.
Už rezoliuciją balsavo 88 iš 95 Seimo narių, 7 – susilaikė.
Vilniaus apygardos prokuratūroje ketvirtadienį pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo grasinimo nužudyti ir šmeižimo. Sprendimas pradėti šį ikiteisminį tyrimą priimtas išnagrinėjus Seimo narės Dovilės Šakalienės ir kitų Seimo narių pareiškimus. Juose teigiama, kad pastarąsias kelias savaites žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose skelbiami komentarai, iliustracijos ir pasisakymai, nukreipti prieš Seimo narę Dovilę Šakalienę, taip pat buvo tiesiogiai grasinama ją nužudyti.
Kai kuriose žiniasklaidos priemonėse ir socialiniuose tinkluose skelbiama Seimo narę D. Šakalienę šmeižianti informacija, kad ji neva, pasinaudodama savo kaip Seimo narės įgaliojimais, grobia vaikus bei pelnosi iš prekybos vaikais.
Ikiteisminį tyrimą atlieka Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai, jį organizuoja ir kontroliuoja Vilniaus apygardos prokuratūros specializuoto skyriaus prokuroras.
Lapkričio 13-ąją 19 Seimo narių kreipėsi į generalinį prokurorą Evaldą Pašilį dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų prieš Seimo narę D. Šakalienę, primena ELTA.
Penkių Seimo frakcijų atstovai pasirašė po kreipimusi, kuriame konstatuojama, kad prieš Seimo narę D. Šakalienę galimai buvo padarytos ir toliau daromos nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamajame kodekse (grasinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, šmeižimas padarius sunkų arba labai sunkų nusikaltimą, grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas).
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdyba (VPK KPONTV) ir Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyrius baigė ikiteisminį tyrimą dėl 2016 m. vasarą Palangoje įvykdytų rezonansinių nusikaltimų.
Įtariama, kad trys palangiškiai susibūrė į organizuotą grupę, planuodami apiplėšti ir prievartauti turtą iš pažįstamo, sugrįžusio iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą. 2016 m. liepos mėn. pabaigoje nukentėjusiajam buvo pasiūlyta važiuoti į Šventąją neva aptarti verslo reikalų.
Sustojus miške jis buvo sumuštas ir pririštas prie medžio. Užpuolikai reikalavo sumokėti 10 tūkst. Eur, pagrobė raktus nuo buto, pinigus bei kitus daiktus. Iš aukos buto pagrobti pinigai, įvairūs daiktai bei alkoholiniai gėrimai. Padaryta daugiau nei 10 tūkst. Eur turtinė žala.
Klaipėdos apskrities VPK KPONTV tyrėjai nustatė, kad nusikaltimus, įtariama, organizavo ir juose dalyvavo gerai jiems žinomas, su organizuotu nusikalstamumu siejamas asmuo. 2015 m. spalio mėn. jis pats buvo pristatytas į medicinos įstaigą su daugybiniais sužalojimais. Įtarimai dėl kūno sužalojimo, neteisėto laisvės atėmimo, plėšimo bei kitų nusikaltimų tąkart buvo pareikšti penkiems asmenims.
Du įtariami Palangoje įvykdytų nusikaltimų bendrininkai išvyko iš Lietuvos, o organizatorius slapstėsi Kretingos r. esančioje sodyboje. Kratos metu joje teisėsaugininkai aptiko nusikaltimų padarymo metu panaudotą automobilį, tuščius pagrobtų alkoholinių gėrimų butelius bei narkotikų. Taip pat buvo sulaikytas anksčiau teistas kaunietis.
Tuo metu nusikaltimų organizatorius jau buvo išvykęs į Vilnių, kur buvo sulaikytas bendradarbiaujant su sostinės KPONTV pareigūnais. Sulaikymo metu įtariamasis turėjo dalį pagrobtų daiktų ir psichotropinių vaistų.
2016 m. rugpjūčio mėn. nukentėjusiuoju baudžiamajame procese pripažintas asmuo buvo sumuštas viename Palangos restorane. Buvo pradėtas dar vienas ikiteisminis tyrimas dėl poveikio nukentėjusiajam.
Du į atskiras bylas išskirti ikiteisminiai tyrimai dėl neteisėto disponavimo narkotikais ir nukentėjusiojo sumušimo užbaigti supaprastinto proceso tvarka.
Vienas besislapstęs įtariamasis sulaikytas Jungtinėje Karalystėje pagal išduotą Europos arešto orderį ir 2017 m. vasario mėn. pargabentas į Lietuvą, kitas iki šiol ieškomas.
Du kaltinamieji dėl organizuotoje grupėje įvykdytos didelės vertės turto vagystės, plėšimo bei turto prievartavimo suimti. Už šiuos nusikaltimus jiems gali būti skirta laisvės atėmimo iki 10 metų bausmė.
Vilniaus apylinkės teismas šiandien paskelbė nuosprendį sukčiavimu kaltinamiems dviem Prancūzijos piliečiams.
Teismas, prokuroro prašymu, išnagrinėjo bylą pagreitinto proceso tvarka ir skyrė kaltinamiesiems po vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.
Du bedarbiai Paryžiaus gyventojai kaltinami tuo, kad apgaule užvaldė didelės vertės svetimą turtą (Baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d.).
Istorija prasidėjo š. m. balandžio mėnesį, kai du užsieniečiai įtikino Lietuvos pilietį R. D., kad moka gaminti netikrus pinigus – eurus, juos nukopijuojant nuo tikrų pinigų. Paryžiečiai jau buvo pademonstravę lietuviui pinigų dauginimo būdą: iš vienos kupiūros padarę dvi. R. D. tas dvi kupiūras nunešė į banką – jos buvo tikros. Toks pinigų dauginimo būdas padarė lietuviui įspūdį ir buvo su užsieniečiais sutarta padauginti didesnę sumą pinigų.
Balandžio mėnesio vakarą į vieną Vilniaus viešbutį R. D. su draugu atnešė paryžiečiams daugiau kaip 10 tūkst. eurų. Visi keturi „pinigų daugintojai“ supakavo tikrus pinigus kartu su baltos spalvos „banknotų ruošiniais“ į paketą, vėliau, pagal „technologinį procesą“, paketą drėkino ir turėjo išlaikyti šešias valandas… Per tą laiką paketas su tikrais banknotais buvo pakeistas popieriukų paketu, o paryžiečiai, palikę lietuvius laukti „technologinio proceso“ pabaigos, iš viešbučio spruko, pasiėmę daugiau kaip 10 tūkst. R. D. atneštų eurų.
Lietuvis R. D., supratęs, kad gali būti apgautas, kreipėsi į policiją. Neilgai trukus du lietuvio pinigus išviliojusius užsieniečius policininkai aptiko ir sulaikė jau kitame viešbutyje.
Ikiteisminį tyrimą dėl didelės vertės svetimo turto užvaldymo atliko Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos pareigūnai, jam vadovavo Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroras.
Noras greitai praturtėti teistumu gali baigtis ir lietuviui R. D. Vilniaus apygardos prokuratūroje atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 213 str. 2 d. dėl pasikėsinimo pagaminti ar suklastoti didelės vertės pinigus.
Informacijos šaltinis – Lietuvos generalinė prokuratūra.
„Federacinės policijos bendradarbis savo vardu atliko tyrimą Vladimiro Putino aplinkoje. Jam iškelta baudžiamoji byla“, – rašo Markas Bruneris Šveicarijos laikraštyje Le Temps.
„Šveicarijos Konfederacijos generalinis prokuroras iškėlė baudžiamąją bylą federacinės policijos bendradarbiui, kuris savo vardu tyrė pinigų plovimą ir korupciją Rusijoje. Už įgaliojimų viršijimą policininkui, kuriam iškelta byla, gali tekti atsakyti už pareigūno funkcijų pasisavinimą, piktnaudžiavimą įgaliojimais, profesinės paslapties pažeidimą ir korupciją“, – sakoma straipsnyje.
Atskleidusio informaciją apie tą bylą laikraščio Tages Anzeiger duomenimis, Federacinė kriminalinė policija (PJF) vasario 8 dieną iškėlė ieškinį organizuoto nusikalstamumo specialistui ir subtiliam Rusijos žinovui, rašo autorius.
„Byla siekia praėjusių metų pabaigą. Pasinaudojęs savo atostogomis tardomasis išvyko privačiai į Maskvą. Iš esmės jis stengėsi pastūmėti keblias pinigų plovimo bylas, liečiančias du buvusius ministrus, viena iš kurių buvusi žemės ūkio ministrė Jelena Skrynik, iš prezidento Vladimiro Putino artimųjų rato. Sąryšyje su tomis bylomis sąskaitose Šveicarijoje jau buvo užblokuota 70 mln. frankų“, – informuoja autorius.
„Tyrimą atliekančio asmens privati kelionė yra problemiška, nes Šveicarijos baudžiamoji teisena neformalaus tyrimo nepripažįsta teisėtu“, – pažymi Bruneris.
„Kaip pažymi Tages Anzeiger, tas Rusijos reikalų specialistas nuo 1999 metų Federacijos kriminalinėje policijoje (PJF) tyrė bylas, susijusias su pinigų plovimu ir korupcija buvusioje sovietų imperijoje, – sakoma straipsnyje. – Jis dar buvo žinomas savo viešais priešiškais pasisakymais prieš Federacijos policijos direkciją“.
„Toji byla gali būti susijusi su neseniai pasikeitusiais PJF prioritetais ir Šveicarijos generaliniu prokuroru. Taigi, buvusios ministrės Jelenos Skrynik byla neteko reikšmės pradėjus tirti naftos giganto Petrobras korupcijos skandalą Brazilijoje, – komentuoja Bruneris. – Tikriausiai todėl šiandien nušalintas nuo pareigų specialistas taip labai stengėsi pastūmėti savo bylą. Tačiau jo privati iniciatyva gali sukelti pavojų tolesniam tyrimui“.
Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Dalia Mackevičienė baigė ikiteisminį tyrimą ir teismui perdavė bylą dėl neteisėto įmonės užgrobimo suklastojus ne vieną dokumentą, apgaule savo naudai įgijus didelės vertės svetimą turtą ir kitų nusikalstamų veikų.
Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys bei atliktos ekspertizės liudija, kad Šakių rajono gyventojas A. Č., anksčiau buvęs vienos Kauno mieste registruotos įmonės akcininku, tačiau savo akcijas pardavęs, dar 1999-aisiais sumanė planą, kaip įmonę užgrobti ir tapti vienvaldžiu jos šeimininku.
2014 metų rugpjūtį kaltinamasis parengė uždarosios akcinės bendrovės akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, pats ją už teisėtus įmonės akcininkus be jų žinios pasirašė bei patvirtino suklastotu įmonės antspaudu ir taip tapo vienvaldžiu jos šeimininku.
Vėliau naujasis įmonės direktorius bei akcininkas Registrų centrui pateikė suklastotą prašymą registruoti jį juridinių asmenų registre bei kitus dokumentus, nusikalstamu būdu siekdamas teisėtai tapti vienvaldžiu įmonės šeimininku.
Įgyvendinęs savo planą, ikiteisminio tyrimo duomenimis, kaltinamasis ir toliau klastodamas dokumentus neteisėtai įgijo 30 tūkstančių eurų ir pasikėsino įgyti dar 98 tūkstančius eurų.
Be to, A. Č., būdamas neteisėtu įmonės akcininku ir direktoriumi bei neturėdamas teisės disponuoti bendrovės turtu, siekė parduoti įmonei priklausantį namą ir sklypą už 100 tūkstančių eurų. Pasirašęs preliminariąją poilsio patalpų su žemės sklypu pirkimo–pardavimo sutartį, kaltinamasis gavo 5 tūkstančių eurų avansą, o likusios sumos dėl pradėto ikiteisminio tyrimo gauti nespėjo.
Šakių rajono gyventojas taip pat kaltinamas ir vagyste bei turto sunaikinimu. Mat, iš Klaipėdos rajone esančio ir įmonei priklausančio namo, kaip įtariama, pagrobė pinigų ir įvairių daiktų: rankinę elektrinę žoliapjovę, elektrinę augalų karpymo mašiną, televizorių, mikrobangų krosnelę, lėkščių, puodų, žvejybos įrangą ir kitų buities prietaisų. Iš viso vienam iš teisėtų įmonės akcininkų buvo padaryta daugiau nei 40 tūkstančių eurų turtinė žala.
Yla iš maišo lįsti pradėjo tuomet, kai vienas iš teisėtų įmonės akcininkų pastebėjo, kad įmonės sąskaitoje nebegali atlikti bankinių operacijų. Vyras išsiaiškino, kad nebėra įmonės akcininkas, o įmonė valdoma kito asmens. Negana to, jis gavo registruotą laišką, kuriame teigiama, kad naujajam įmonės šeimininkui yra skolingas 98 tūkstančius eurų. Signalų, kad kažkas užgrobė jam ir dar vienam akcininkui priklausančią įmonę, buvo ir daugiau, todėl nukentėjusysis kreipėsi į teisėsaugą.
„Nors nusikaltimai buvo daromi 2014 metais, tačiau džiugu, kad didžiulio darbo drauge su Klaipėdos AVPK Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnais dėka šie nusikaltimai buvo išaiškinti. Kaltinamasis, teisėsaugai suabejojus jo kaip įmonės akcininko tikrumu, nė nedvejodamas drąsiai nuolat pateikdavo suklastotus dokumentus. Taip net buvo nutrauktas 2014 m. rugsėjį jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl įsilaužimo.
Tačiau pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl suklastotų dokumentų, kaltinamajam galiausiai buvo užkirstas kelias tolimesnėms nusikalstamoms veikoms“, – teigė Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Dalia Mackevičienė, vadovavusi šiam ikiteisminiam tyrimui.
A. Č. kaltinamas iš viso devynių nusikalstamų veikų įvykdymu. Jis bus teisiamas už dokumentų ir antspaudo klastojimą, sukčiavimus, vagystę ir turto sunaikinimą.
Informaciją pateikė Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Ignė Rotautaitė (Klaipėda).
Dviejų sukčių nusikalstama veika Šiauliuose jau nesikartos – baudžiamąją bylą, kurioje sukčiavimu išperkant automobilius kaltinami du vyrai, į teismą perdavė Šiaulių apygardos prokuratūros 2-ojo Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Ričardas Bendikas.
Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad 2014 metų vasarą šiuo metu teistas kaltinamasis Jonavos rajono gyventojas T. L. sulaukė skambučio iš pažįstamo kėdainiškio R. K., kuris pasiūlė jam lengvai užsidirbti pinigų. Kadangi pinigų trūko, o 800 litų (232 eurai) buvo ta suma, kuri jį sugundė imtis nusikalstamos veikos.
Šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atliekantis kėdainiškis R. K. buvo įvykdęs jau ne vieną panašaus pobūdžio nusikaltimą, todėl šis sumanymas neatrodė gresiantis bloguoju. R. K. pasiūlė pažįstamam T. L. padėti įsigyti automobilį iš vienos įmonės, kuri teikia automobilių lizingo ir atgalinio lizingo (išperkamosios nuomos) paslaugas. R. K. pats nebegalėjo pasirašyti sutarties su įmone, todėl T. L. pateikęs lapelį su išgalvotais jo duomenimis: telefono numeriu, elektroninio pašto adresu, darboviete, atlyginimu pasakė, kad šiuos duomenis turės naudoti įrašant juos į automobilio pirkimo sutartį.
Po kiek laiko R. K. kartu T. L. nuvyko į Šiaulius, kur apžiūrėjo norimą pirkti automobilį VW Passat ir pasirašė pirkimo sutartį. Automobilis buvo įsigytas už 15 tūkstančių litų (4344 eurus), tokiai sumai jis buvo išpirktas, o pinigai turėjo būti sumokami per sutartyje numatytą laikotarpį.
Nupirkus ir perregistravus automobilį į jį sėdo ne naujasis automobilio savininkas, o nusikalstamos veikos iniciatorius R. K. Jis sumokėjo žadėtą dalį pinigų T. L. už pagalbą įsigyjant automobilį ir pats jau planavo, ką darys su naujuoju pirkiniu.
Praėjus keliems mėnesiams po automobilio pardavimo įmonė niekaip nesulaukė grąžinamų pinigų, todėl kreipėsi į teisėsaugą. Pareigūnams pradėjus ikiteisminį tyrimą pavyko išaiškinti nusikalstamą veiką vykdžiusius asmenis, tačiau automobilis taip ir liko nerastas.
Ikiteisminį tyrimą atliko Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus pareigūnai.
Abiem sukčiavimu kaltinamiems vyrams gresia laisvės atėmimas iki 3 metų.
Informacijos šaltinis – Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Gabrielė Gendvilaitė (Šiauliai).
Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Vitalijus Gulenkovas baigė ikiteisminį tyrimą ir uostamiesčio teismui perdavė bylą dėl neteisėto narkotinių medžiagų įgijimo, gabenimo ir laikymo turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti bei dėl neteisėto psichotropinių medžiagų įgijimo, gabenimo ir laikymo neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti.
Baudžiamojon atsakomybėn patrauktos dvi moterys.
Atliekant ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad šių metų kovą 38 metų J. M., kaip pati teigia, heroino įsigijo iš nepažįstamo vyro vienoje iš Klaipėdoje esančių turgaviečių. Narkotikus parsinešusi namo iš vieno maišelio su ne mažiau kaip 2,5 gramo miltelių moteris pagamino ne mažiau kaip 19 folijos lankstinukų ir vieną polietileninį paketėlį. Pardavusi, kaip įtariama, vos du folijos lankstinukus, Klaipėdos rajono gyventoja įkliuvo uostamiesčio policijos pareigūnams.
Ikiteisminį tyrimą atlikę Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigūnai asmens kratos metu pas moterį rado 17 folijos lankstinukų ir vieną polietileninį paketėlį, o atlikus kratą J. M. gyvenamojoje vietoje buvo rasta ir neteisėtai laikomų psichotropinių tablečių. J.M. bendrininkė anksčiau jau šešis kartus teista 24 metų A. K. taip pat kaltinama neteisėtu narkotinių medžiagų įgijimu, gabenimu ir laikymu turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti. Klaipėdietės teigimu, policijos pareigūnų asmens kratos metu rastą heroiną ji laikė sau, nes jau ne vienus metus vartoja narkotikus.
Tačiau, bylos duomenimis, įsigijusi ne mažiau kaip 1,2 gramo miltelių, šiuos išskirstė į ne mažiau kaip 16 folijos lankstinukų ir du iš jų, kaip įtariama, pardavė vienoje iš Klaipėdoje esančių autobusų stotelių, o su kitais folijos paketėliais buvo sulaikyta policijos pareigūnų.
Sulaikytos moterys išvežtos ir uždarytos į Šiaulių tardymo izoliatorių. Už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti kaltinamosioms J. M. ir A. K. gresia laisvės atėmimo bausmė nuo 2 iki 8 metų, o už neteisėtą disponavimą psichotropinėmis medžiagomis neturint tikslo jų platinti kaltinamajai J. M. gresia dar ir viešieji darbai, laisvės apribojimas, bauda arba areštas.
Informaciją pateikė Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Ignė Rotautaitė (Klaipėda).
Bavarijos Žemės Kriminalinės policijos valdybos (LKA) vadovo Marijaus Huberio (Mario Huber) nuomone, Rusijos mafijos aktyvumas Bavarijoje žymiai pavojingesnis už Italijos mafijos veiksmus.
Italijos tyrėjai nuolat kalba, kad mafija Bavarijoje labai aktyvi ir, be kitų purvinų reikalų, plauna daugybę pinigų. Bavarijos landtage net buvo surenti klausymai šia tema. Marijus Huberis, Bavarijos žemės Kriminalinės policijos valdybos vyriausiasis mafijos bylų tyrėjas, tokius įtarimus atmeta.
Jo nuomone, Bavarija greičiau yra prieglobstis tiems mafijozams, kuriems savo šalyje darosi itin pavojinga. 44-rių metų Bavarijos tyrėjas pasakoja apie tyrimų metodus, apie pasienio bendradarbiavimą, o taip pat apie rusų mafiją, kuri, jo nuomone, žymiai pavojingesnė už italų.
Karts nuo karto Vilniaus centre tenka sutikti buvusį Vilniaus universiteto dėstytoją, mums, žurnalistams, dėsčiusį senąją lietuvių literatūrą. Jo paskaitos buvo gilios, įsimintinos, prasmingos. Docento laipsnį turėjęs dėstytojas visomis išgalėmis stengėsi, jog mes, būsimieji korespondentai, publicistai, politikos apžvalgininkai, kaip galima giliau pažintume tokius nūnai primirštus rašytojus kaip Vaižgantas, Biliūnas ar Kudirka.
Jis skiepijo mintį, jog mūsų 18-ojo, 19-ojo ar 20-ojo amžiaus pradžios rašytojai nėra prastesni už ano meto prancūzų, vokiečių ar britų rašytojus. Tiesiog gausesnės, skaitlingesnės pasaulio tautos turėjo palankesnes sąlygas kurti. Joms nereikėjo skirti tiek daug jėgų priešinantis polonizacijai, germanizacijai ar rusifikacijai. Taigi dabar jos, nepatyrusios ilgalaikių kataklizmų, mums primeta savas madas. O tuo pačiu – slapčia skiepija nepilnavertiškumo kompleksą. Esą lietuviškasis literatūrinis aruodas – skylėtas, seklus, mažiau imponuojantis.
