Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius. EPA – ELTA foto
Ryga, rugsėjo 25 d. (dpa-ELTA). Rusijos invazijos Ukrainoje akivaizdoje Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius užtikrino Baltijos šalims Berlyno solidarumą ir paramą. „Stovime jūsų pusėje. Vokietija pasirengusi imtis vadovaujančio karinio vaidmens Baltijos valstybėse, – sakė jis pirmadienį Latvijos sostinėje Rygoje susitikęs su latvių kolega Andriu Sprudu. – Jūsų saugumas yra mūsų saugumas“.
Žygiuoja Latvijos kariai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Vokietija laikosi savo pažado ir prisideda prie Estijos, Latvijos ir Lietuvos apsaugos sausumoje, vandenyje ir ore, kalbėjo B. Pistorius. „Jaučiame atsakomybę, ypatingą atsakomybę už šį regioną“, – pabrėžė jis.
A. Sprudas akcentavo, kad Rusijos grėsmė yra ilgalaikė ir kad jo šalis ją vertina „labai rimtai“. „Labai vertiname vokiečių indėlį į regiono saugumą“, – teigė jis. Latvijos ministras paminėjo vadovaujantį Bundesvero vaidmenį NATO kovinėje grupėje kaimyninėje Lietuvoje. Tai esą teigiamai atsiliepia ir abiejų kitų Baltijos valstybių saugumui.
Po Rusijos invazijos į Ukrainą Vokietija smarkiai išplėtė savo karinį įsipareigojimą Baltijos šalyse. Intensyviausias bendradarbiavimas vyksta su Lietuva, kur federalinė vyriausybė ateityje ketina dislokuoti Bundesvero brigadą.
Latvijos kariai. Slaprtai.lt nuotr.
Su abiem kitomis Baltijos šalimis Vokietija jau išplėtė bendradarbiavimą ginkluotės srityje. Latvija, pavyzdžiui, kartu su Estija susitarė dėl vokiškos oro gynybos sistemos „Iris-T“ pirkimo. B. Pistorius ir A. Sprudas atkreipė dėmesį į Vokietijos indėlį stebinti oro erdvę virš Baltijos šalių – tam karinės pajėgos 2024 m. Latvijos Lielvardės bazėje dislokuos naikintuvus ir personalą.
B. Pistorius kartu pabrėžė didelę Švedijos narystės NATO svarbą regiono saugumui. „Reikalinga pažanga dėl Švedijos prisijungimo prie NATO. Švedijos įstojimas būtų naudingas ypač Baltijos šalims“, – sakė jis. Taip Estija, Latvija ir Lietuvą esą įgytų strateginio gylio. Be to, ekstremalios situacijos atveju tai leistų lengviau teikti pagalbą ir tiekti atsargas.
Švedija 2022 m. gegužę pasiprašė priimama į NATO. Tačiau tam dar nėra pritarusi Turkija ir Vengrija. „NATO, Vokietija ir Baltijos šalys negali sau leisti tolesnio delsimo“, – pabrėžė B. Pistorius.
Antradienį B. Pistorius keliaus toliau į Estiją, kur trečiadienį vyks kasmetinė Baltijos šalių saugumo konferencija („Annual Baltic Conference on Defence“).
Latvijos ir Lietuvos vėliavos. Slaptai.lt nuotr.
Šeštadienį Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen išvyksta vienos dienos darbo vizito į Latviją, kur dalyvaus Saldaus mieste vyksiančiame Baltų vienybės dienos minėjime. Parlamento vadovė taip pat susitiks su naująja Saeimos Pirmininke Daiga Mierinia (Daiga Mieriņa).
„Jau vienuoliktąjį kartą susitiksime kartu švęsti bendrystę ir brolybę – Baltų vienybės dieną. Šeštadienį minėsime 787-ąsias Saulės mūšio metines, kai susivieniję žemaičiai ir žiemgaliai įveikė Kalavijuočių ordiną. Saulės mūšis – ne vienintelis istorijoje mūsų vienybės ir bendradarbiavimo pavyzdys. Kai tik reikėdavo, bendriems tikslams lietuviai ir latviai suremdavo pečius. Tačiau prisimenant praeitį reikia semtis išminties dabarčiai – bendromis jėgomis kovoti su šiandienos grėsmėmis, nes kartu mes – stipresni, nes esame pačios artimiausios baltų tautos“, – sako V. Čmilytė-Nielsen.
Lietuvos parlamento vadovės nuomone, aktyvus parlamentinis dialogas šiandien svarbus kaip niekada anksčiau.
Baltų vienybės dieną. Vytauto Visocko nuotr.
„Mes pasirengę dirbti skirtingais lygmenimis, kad greičiau ir efektyviau rastume reikiamus sprendimus ir pasiektume politinius susitarimus dėl strategiškai svarbių projektų, saugumo ir Ukrainos pergalės“, – teigia Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen, susitiksianti su naująja Saeimos Pirmininke Daiga Mierinia (Daiga Mieriņa).
Salduje vyksiančiame Baltų dienos minėjime taip pat dalyvaus Seimo Tarpparlamentinių ryšių su Latvijos Respublika grupės nariai.
Nuo 2012 metų tapo tradicija Lietuvos ir Latvijos parlamentų tarpparlamentinių ryšių grupių nariams paminėti Baltų vienybės dieną. Nuo 2013 m. šioje šventėje dalyvauja ir parlamentų pirmininkai.
Latvijos valstybės vėliava. Slaptai.lt nuotr.
Ryga, rugsėjo 11 d. (dpa-ELTA). Latvija praėjusiomis dienomis registravo augančius skaičius migrantų, norinčių neteisėtai kirsti sieną iš kaimyninės Baltarusijos. Pasienio apsaugos duomenimis, per praėjusias tris dienas 472 asmenys mėgino kirsti ES išorės sieną. Vien tik sekmadienį užkirstas kelias 246 bandymams pereiti sieną – tiek daug jų per 24 valandas iki šiol nėra buvę.
Bendras neteisėtų mėginimų pereiti sieną skaičius jau viršijo 7 800 – pernai tokių atvejų buvo 5 300.
Latvija, kaip ir Lenkija bei Lietuva, kaltina Baltarusijos diktatorių Aliaksandrą Lukašenką organizuotai gabenant migrantus prie ES išorės sienos ir taip darant spaudimą Vakarams. Dėl to šalys sustiprino sienos apsaugą.
Kanados premjeras Justinas Trudeau. EPA – ELTA nuotr.
Kanados premjeras Justinas Trudeau sako, kad šalies įsipareigojimas dvigubinti nuolatinių Latvijoje dislokuotų karių skaičių yra įrankis Rusijos agresijai regione atgrasyti.
„Taip reikšmingai prisidėsime prie NATO parengties šiame regione ir galėsime pasiekti įsipareigojimus, patvirtintus viršūnių susitikime Madride pernai, kad padidintume batalioną iki brigados Latvijoje ir toliau atgrasytume Rusijos agresiją regione“, – pirmadienį per spaudos konferenciją Vilniuje sakė J. Trudeau.
NATO viršūnių susitikimo Vilniuje išvakarėse, pirmadienį Rygoje viešėjęs J. Trudeau pranešė, kad Kanada dvigubina savo Latvijoje dislokuotų karių skaičių, kad sustiprintų priešakinę Aljanso gynybą.
NATO misijai Latvijoje finansuoti per trejus metus bus skirta 2,6 mlrd. Kanados dolerių (1,78 mlrd. eurų), šioje Baltijos šalyje taip pat bus nuolat dislokuota iki 2 200 Kanados kariškių.
Šiuo metu Kanados vadovaujamai NATO kovinei grupei Latvijoje priklauso apie 800 kanadiečių.
P. Trudeau taip pat paskelbė, kad Kanada nupirks ir preliminariai dislokuos kritinių ginkluotės sistemų.
Pažymima, kad, prasidėjus Rusijos plataus masto karui prieš Ukrainą, Aljansas padvigubino kovinių grupių skaičių rytiniame NATO sparne ir planuoja kai kurias iš jų padidinti iki brigadų lygio.
Europos etninių religijų kongresas (EERK) birželio 29 – liepos 2 dienomis Rygoje (Latvija) surengė konferenciją, į kurią susirinko atstovai iš septyniolikos šalių, tarp jų Lietuva, Latvija, Ukraina, Italija, Graikija, Norvegija, Olandija, Lenkija. Konferencijos metu buvo diskutuojama apie teisinę etninių religijų padėtį, daugiausia dėmesio skiriant kiekvienos religinės bendrijos teisėms jų gyvenamose šalyse.
Po kruopštaus svarstymo vienbalsiai buvo nutarta, kad daugumoje šalių dabartinė padėtis dėl etninių religijų pripažinimo ir teisių yra nepriimtina. Vadovaudamiesi šia išvada šalių atstovai pasirašė itin svarbią deklaraciją, kurioje įvardijamos ir ginamos etninių religijų teisės: https://sites.google.com/view/ecer2023/declaration?authuser=0
Dabar, siekiant oficialaus pripažinimo ir paramos, deklaraciją ketinama perduoti atitinkamoms vyriausybėms ir Europos teisinėms institucijoms.
Konferencijos dalyviai Rygoje
Kongreso metu buvo išrinkta nauja valdyba ir prezidentas, vadovausiantis Europos etninių religijų kongresui. Naujuoju prezidentu oficialiai pripažintas Ugis Nastevičs iš Latvijos Dievturių bendrijos (Latvijas Dievturu sadraudze), įsipareigojęs vykdyti organizacijos misiją ir siekti jos tikslų.
1998 m. Lietuvoje (Vilniuje) įkurtas Europos etninių religijų kongresas siekia stiprinti prigimtines religines bendruomenes visoje Europoje. Šis neseniai įvykęs kongresas ir pasirašyta deklaracija yra reikšmingas žingsnis į priekį nuolat stengiantis apsaugoti ir propaguoti vietinių religijų kultūrinį ir religinį paveldą visame žemyne.
Informacijos šaltinis – Europos etninių religijų kongresas
Edgaras Rinkevičius. Latvijos užsienio reikalų ministras. EPA – ELTA nuotr.
Reikjavikas, gegužės 17 d. (ELTA). Pirmininkavimą Europos Tarybos Ministrų Komitetui perimsiančios Latvijos URM vadovas Edgaras Rinkevičius mano, kad reikėtų atsisakyti Rusijos piliečių, dirbančių institucijoje su kitų šalių pasais, paslaugų.
Jis tai pareiškė trečiadienį Reikjavike per spaudos konferenciją, skirtą Europos Tarybos viršūnių susitikimo rezultatams, praneša portalas „eurointegration“.
Latvija netrukus šešiems mėnesiams perims pirmininkavimą organizacijoje, šiam laikotarpiui E. Rinkevičius taps ET Ministrų Komiteto vadovu.
Pasak ministro, problema yra tai, kad rusai toliau dirba Europos Taryboje, nors praėjusių metų kovo mėnesį, prasidėjus Kremliaus plataus masto agresijai prieš Ukrainą, Rusija buvo pašalinta iš organizacijos.
„Rusai iki šiol dirba ET sekretoriate. Tai nepriimtina, ir mes ieškosime šios problemos sprendimo“, – pabrėžė Latvijos diplomatijos vadovas.
Portalas primena, kad anksčiau Strasbūre kilo skandalas, kai žurnalistai sužinojo, kad ET kovos su pinigų plovimu programai vadovauja Rusijos žvalgybos generolo sūnus. Iš šio posto jis buvo atleistas, bet gavo kitą darbą Europos Taryboje motyvuojant tuo, kad rusas taip pat turi Europos šalies pilietybę.
Latvijos ir Lietuvos vėliavos. Slaptai.lt nuotr.
Ryga, gegužės 15 d. (ELTA). Latvijos kalbos ekspertų komisija rekomendavo vartoti latvių kalboje tradicinį baltišką arba istorinį vokišką Rusijos Kaliningrado miesto pavadinimą, praneša portalas „eurointegration“.
„Latvijos kalbos ekspertų komisija prie Valstybinio kalbos centro pataria vartoti latvių kalboje tradicinį baltišką pavadinimą Karaliaučis (Karaļauči) arba istorinį vokišką pavadinimą Kionigsbergas vietoje rusiško pavadinimo „Kaliningradas“ atitinkamam Rusijos eksklavui apibrėžti“, – sakoma komisijos pranešime.
Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius jau pakomentavo komisijos sprendimą trumpa fraze: „Taigi, Karaliaučis“.
Lenkijoje praėjusią savaitę Geografinių pavadinimų už Lenkijos ribų standartizavimo komisija paskelbė, kad nuo gegužės 9 d. įsigaliojo jos rekomendacija nevartoti pavadinimų „Kaliningradas“ ir „Kaliningrado sritis“. Šis Rusijos miestas turėtų būti vadinamas Karaliaučiumi (Królewiec), o regionas – Karaliaučiaus sritimi. Kaliningrado srities (buvusi Mažoji Lietuva) žemėlapis
„Įvykiai, susiję su Rusijos agresija prieš Ukrainą, vadinamojo rusų pasaulio primetimas, Rusijos informacinis karas skatina kitaip pažvelgti į pavadinimus, kuriems Lenkijoje nepritariama“, – pabrėžė komisija.
Penktadienį Lietuvos Seimo nariai Vilius Semeška ir Paulė Kuzmickienė kreipėsi į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją dėl Kaliningrado srities ir Kaliningrado miesto pavadinimo nevartojimo, keičiant jį Karaliaučiaus pavadinimu.
Danijos ginkluotosios pajėgos. Youtube.com nuotr.
Kopenhaga, gegužės 2 d. (dpa-ELTA). Kitais metais Danija pasiųs NATO batalioną į Latviją, kad po Rusijos invazijos į Ukrainą sustiprintų Baltijos valstybes, antradienį pranešė Gynybos ministerija.
„Nuo 2024 m. vidurio Danija suteiks NATO Baltijos šalių gynybai skirtą batalioną, dalį metų jis bus dislokuotas Latvijoje, o kitą metų dalį – Danijoje, kur bus pasirengęs krizei ištikus vykti į Baltijos šalis“, – sakoma ministerijos pranešime.
Numatoma, kad batalioną sudarys nuo 700 iki 1200 karių. „Bataliono sudėtis ir dydis, taip pat konkrečių dislokacijų trukmė priklausys nuo NATO ir jos sąjungininkių poreikių“, taip pat nuo Danijos pajėgų dislokavimo galimybių, sakoma pranešime.
NATO rytinio flango buvusios sovietinės valstybės ragina Aljansą stiprinti gynybos pajėgumus regione. Danija dalyvauja nuolatinėje NATO misijoje regione, ji vadinasi „Enhanced Forward Presence“, ir pernai kovą pasiuntė į Estiją 225 karius.
Latvijos ir Lietuvos vėliavos. Slaptai.lt nuotr.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė susitiko su naujuoju Latvijos vidaus reikalų ministru, buvusiu Latvijos premjeru Mariu Kučinskiu. Ministrai aptarė aktualius sienos apsaugos ir civilinės saugos klausimus, migracijos situaciją pasienyje su Baltarusija, rašoma žranešime žiniasklaidai.
Ministrės A. Bilotaitės teigimu, šiandien kompleksinių priemonių dėka situacija pasienyje stabilizuota – kaip Latvija ir Lenkija, taip ir Lietuva laikosi pozicijos, kad neteisėta migracija per Europos Sąjungos sieną yra negalima. Ministrė pabrėžė, jog provokacijų tikimybė prie Lietuvos sienos išlieka didelė – neatmestinos hibridinės atakos bei migracijos instrumentalizavimas ir iš Rusijos pusės, todėl įdėmiai stebima informacija apie naujus skrydžių maršrutus į Minską ir Kaliningradą.
Ministro M. Kučinskio teigimu, Lietuva pirmam užsienio vizitui buvo pasirinkta neatsitiktinai, todėl, kad abi šalis vienija bendras iššūkis ir nerimas dėl situacijos pasienyje su Baltarusija. Jis pabrėžė, kad Lietuvos pamokos sienos apsaugos srityje yra itin aktualios Latvijai. Latvijos delegacija šiandien lankysis pasienyje, kur apžiūrės fizinį barjerą ir sienos stebėjimo sistemas. Lietuvos pasienyje su Baltarusija per metus įrengta 530 km tvoros ir 360 km koncertinos barjero, moderniomis sienos stebėjimo sistemomis stebimas beveik visas pasienio su Baltarusija ruožas, pažymima pranešime.
Latvijos vidaus reikalų ministras domėjosi VRM inicijuotu Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo pakeitimo projektu, kuris parengtas kaip atsakas į hibridinę ataką. Šiuo projektu siekiama įstatymu reglamentuoti apgręžimo politikos taikymą valstybės lygio ekstremaliosios situacijos metu. Neteisėtų migrantų apgręžimas jau įteisintas Estijoje ir Suomijoje, o Latvijos ministras pabrėžė, jog šis VRM parengtas įstatymo projektas labai svarbus, kad teisinis reglamentavimas ir Latvijoje būtų vienodas.
Pasak ministrės, esamoje situacijoje tokio įstatymo poreikis tapo neabejotinas.
„Keičiasi realybė, tad pereiname nuo sienos apsaugos prie sienos gynybos. Mums reikalinga ne tik fizinė, bet ir teisinė siena. Turimi įrankiai nėra tvarūs ir pakankami, todėl siūlome apgręžimą, tuo pačiu numatydami visą kompleksą saugiklių. Apgręžimai galimi tik ekstremaliosios situacijos metu, ją skelbia Vyriausybė, kiekvienas neteisėtos migracijos atvejis vertinamas individualiai. Šie saugikliai pagrindžia, kad mūsų pasiūlymas – proporcingas“, – teigė ministrė.
Ministrai taip pat aptarė civilinės saugos stiprinimą, kurį iš vienos pusės lėmė didėjanti Rusijos agresija, atviri grasinimai naudoti branduolinius ginklus, iš kitos pusės – nesaugi Astravo atominė elektrinė, valdoma priešiško ir nenuspėjamo autoritarinio Baltarusijos režimo, vykdančio hibridines atakas prieš savo kaimynus, skelbiama pranešime.
Ministrė pristatė Lietuvos civilinės saugos atgimimą ir jau nuveiktus darbus – priimtas Krizių valdymo įstatymas, kuriame numatyta integruota krizių valdymo sistema, įsteigtas Nacionalinis krizių valdymo centras, kiekvienoje ministerijoje ir savivaldybėje atsiranda parengties pareigūnai. Krizių valdymas iš žinybinio lygmens perkeltas į nacionalinį lygmenį.
Latvija taip pat imasi civilinės saugos stiprinimo – steigiamas Civilinės gynybos ir nelaimių valdymo sistemos komitetas. Šios Latvijos vyriausybės vienas iš išsikeltų uždavinių – civilinės saugos stiprinimas.
Pasikeitusios geopolitinės situacijos kontekste Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavimas dar labiau suaktyvėjo. Šalys bendradarbiauja visose vidaus reikalų sistemos srityse – valstybės sienos apsaugos, migracijos, kovos su organizuotu nusikalstamumu, teisėsaugos, civilinės ir priešgaisrinės saugos srityse. VRM pavaldžių tarnybų lygmenyje vykdomi bendri projektai, tyrimai, operacijos, nuolatinis apsikeitimas informacija ir gerąja praktika.
Latvijos vėliava. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Ryga, sausio 23 d. (AFP-ELTA). Pirmadienį Latvija pranešė nusprendusi sumažinti diplomatų skaičių savo ambasadoje Rusijoje ir paprašiusi Rusijos ambasadoriaus išvykti iš šalies. Prieš tai panašius žingsnius žengė kita Baltijos valstybė Estija.
„Rusijos ambasadorius turi išvykti iki 2023 m. vasario 24 d.“, – sakoma Latvijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime. Toks sprendimas priimtas dėl tebesitęsiančios Rusijos agresijos prieš Ukrainą ir solidarizuojantis su Estija ir Lietuva.
Draudžiama. Stop. Pravažiavimo nėra. Slaptai.lt foto
Ryga, gruodžio 2 d. (AFP-ELTA). Rusijos televizijos kanalas, iš Maskvos persikėlęs į Rygą, kai Rusija pradėjo invaziją į Ukrainą, dėl „pakartotinių pažeidimų“ gali netekti transliavimo licencijos Latvijoje, penktadienį pranešė reguliuotojas.
Televizijos stotis „Dožd“ penktadienį buvo nubausta 10 tūkst. eurų bauda už tai, kad parodė žemėlapį, kuriame nuo Ukrainos atplėštas ir aneksuotas Krymo pusiasalis pavaizduotas priklausantis Rusijai, pranešė Nacionalinė elektroninės žiniasklaidos taryba.
Reguliavimo institucija taip pat pradėjo tyrimą dėl „TV Dožd“ raginimo, kad žiūrovai parūpintų „įrangos tiems rusams, kurie yra fronte“, ir pareikštos „vilties, kad galėtume įranga ir pagrindiniais patogumais padėti frontui“.
Latvijos valstybės saugumo tarnyba savo pranešime nurodė, kad tiria kanalo veiklą. „Atsižvelgiant į Rusijos okupacinių pajėgų nusikaltimus prieš Ukrainą ir jos žmones, bet kokia materialinė ar finansinė parama šaliai agresorei yra neteisėta ir gali užtraukti baudžiamąją atsakomybę už karo ir terorizmo finansavimą“, – sakoma jame.
„Dožd“ vyriausiasis redaktorius Tichonas Dziadka sakė, kad kanalas „neužsiima jokios pagalbos teikimu Rusijos armijai“. Jis sakė, kad kanalas renka informaciją apie Rusijos karo nusikaltimus Ukrainoje.
Latvijos įstatymai sako, kad televizijos kanalai gali netekti licencijos, jei per metus tris kartus pažeidžia įstatymus. Naujausias incidentas yra jau trečiasis nuo tada, kai „Dožd“ persikėlė į Rygą.
Latvijos vėliava. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Ryga, rugsėjo 29 d. (dpa-ELTA). Iki 2025 metų latvių kalba Latvijos darželiuose ir mokyklose palaipsniui taps vienintele mokomąja kalba. Parlamentas Rygoje ketvirtadienį pritarė vyriausybės pateiktoms švietimo įstatymo pataisoms. Šis perėjimas šalyje, kurioje gyvena didelė rusų mažuma, bus pradėtas nuo kitų mokslo metų.
Daug metų diskutuojama reforma ne kartą kėlė rusų mažumos, kuri sudaro daugiau kaip trečdalį iš dviejų milijonų Latvijos gyventojų, atstovų protestus. Remiantis nauja tvarka, nuo 2023 metų rugsėjo 1 dienos 1, 4, ir 7 klasėse mokomoji kalba galės būti tik latvių. Po metų tai galios ir 2, 5 bei 8 klasėms. Perėjimas prie latvių kalbos 3, 6 ir 9 klasėse įvyks nuo naujų mokslo metų 2025-aisiais.
Įstatymas galios ir valstybinėms, ir privačioms ugdymo įstaigoms. Ir profesinio mokymo įstaigose ateityje galės būti mokoma tik oficialiomis Europos Sąjungos (ES) kalbomis.
Rusų mažumos atstovams Latvijoje yra specialios mokyklos, kuriose iki šiol kai kurie dalykai mokomi rusų kalba. To ateityje nebus. Vietoj to mažumų kalbos ir kultūros istorijos bus mokoma pagal užklasinio ugdymo programas.
Latvių kalba yra vienintelė valstybinė kalba su Rusija besiribojančioje šalyje, kuri po Antrojo pasaulinio karo iki 1991 metų ne savo noru buvo Sovietų Sąjungos dalis.
Latvijos ir Lietuvos vėliavos. Slaptai.lt nuotr.
Šeštadienį paminėta Baltų vienybės diena. Seimo Pirmininko pavaduotojas Paulius Saudargas ir Seimo Tarpparlamentinių ryšių su Latvijos grupės nariai dalyvavo jubiliejinio – dešimtojo – Baltų vienybės dienos minėjimo renginiuose Joniškyje. Ten – susitikimas su Latvijos Saeimos Pirmininko pavaduotoja, Saeimos Bendradarbiavimo skatinimo su Lietuvos Seimu grupės nare Dagmara Betnere-Le Gala (Dagmāra Beitnere-Le Galla) ir kitais grupės nariais.
„Šiemet Baltų vienybės dieną pasitinkame ypatingomis aplinkybėmis, kai Vakarų pasaulio vienybę išbando Rusijos agresija Ukrainoje. Rusijos energetinis ir branduolinis šantažas, taip pat Baltarusijos hibridinė ataka prieš mūsų valstybes ir visą Europos Sąjungą – tai grėsmės, kurias įveikti galime tik kartu. Todėl šiandien solidarumas ir bendras veikimas mums būtinas kaip oras. Norisi atkreipti dėmesį į Europos Komisijos pirmininkės Ursulos fon der Lejen (Ursula von der Leyen) žodžius, kad visai Europai vertėjo įsiklausyti į Baltijos valstybių, Vidurio ir Rytų Europos šalių perspėjimus. Buvome teisūs, todėl ir toliau išlikime aktyvūs ir ryžtingi, o mūsų istorinės pergalės – mūsų tautų brolystės simbolis – tegu bus mums įkvėpimu bendriems darbams ateityje“, – sako P. Saudargas.
Joniškyje vyko dvišalis Seimo Tarpparlamentinių ryšių su Latvijos Respublika grupės narių ir Saeimos Bendradarbiavimo skatinimo su Lietuvos Seimu grupės narių susitikimas. Pasak Seimo Tarpparlamentinių ryšių su Latvijos Respublika grupės pirmininko Kęstučio Masiulio, šių tradicinių susitikimų metu aptariamos aktualijos. „Akivaizdu, kad abejose valstybėse jos šiuo metu yra vienodos: mes būsime pradėję neįleisti per sieną Rusijos piliečių; turime bendras problemas dėl migrantų; mes – abi valstybės – stipriai remiame Ukrainą jos kare prieš agresorių”, – sako K. Masiulis.
Vienas iš klausimų, kuris galėtų kilti susitikimo metu, K. Masiulio pastebėjimu, Latvijos sprendimas atimti šalies pilietybę iš valstybei nelojalių asmenų: „Tokių idėjų kyla ir kai kurių mūsų kolegų galvose. Jos sulaukia daug kritikos, o latviai tai jau yra įteisinę. Man būtų įdomu pasiteirauti, kaip jie įteisino, kaip su Konstitucija, konstitucingumu, ar buvo apie tai diskutuojama?“
Latvijos Saeima šių metų balandį priėmė įstatymo pataisas, leidžiančias atimti pilietybę iš karo nusikaltimus remiančių žmonių, bet tik tuo atveju, jeigu jie neliktų be jokios kitos pilietybės, t. y. tik iš turinčių dvigubą pilietybę.
2000 m. Lietuvos ir Latvijos parlamentai Saulės mūšio dieną – rugsėjo 22-ąją – paskelbė Baltų vienybės diena.
Bendras šios istorinės datos minėjimas – tradicija tapęs Lietuvos Seimo ir Latvijos Saeimos pirmininkų ir tarpparlamentinių ryšių grupių narių susitikimas, kurio metu aptariami aktualūs parlamentinio bendradarbiavimo klausimai.
Latvijos istorija. Slaptai.lt nuotr.
Ryga, rugpjūčio 19 d. (ELTA). Latvijos teisėsaugos ir saugumo institucijos, Rygos savivaldybė glaudžiai bendradarbiauja, kad būtų išvengta riaušių demontuojant sovietinį paminklą Pergalės parke. Tai penktadienio rytą pareiškė šalies vidaus reikalų ministras Kristapas Eklonas, praneša portalas „lsm.lv“.
Pasak žinybos vadovo, ką tik Estijos mieste Narvoje buvo demontuoti sovietiniai paminklai, ir didelių protestų nebuvo, bet monumento Rygoje istorija sudėtingesnė.
„Kaip tik tam ruošiasi visos saugumo institucijos ir Rygos savivaldybė. Mes glaudžiai bendradarbiaudami svarstome visus galimus scenarijus ir tikrai būsime pasirengę veikti ir priimti sprendimus, kad nesusiklostytų situacija, kai potencialios riaušės gali sukelti dar didesnį ažiotažą“, – teigė K. Eklonas.
Anksčiau Valstybės saugumo tarnybos atstovai pareiškė, kad demontuojant paminklą Pergalės parke gali būti provokacijų. Anot jų, prorusiškai nusiteikę asmenys gali suaktyvėti, kad sutrukdytų nugriauti monumentą arba priverstų atidėti jo demontavimą.
Rugpjūčio pradžioje Rygos meras Martinis Stakis sakė, jog memorialo sovietiniams kareiviams demontavimas turėtų prasidėti artimiausiomis savaitėmis, kad darbai būtų užbaigti iki lapkričio 15 d. Veikiausiai paminklas bus nugriautas. Meras patvirtino, kad rangovas šiems darbams atlikti buvo pasirinktas uždarame konkurse.
Anksčiau Saeima priėmė įstatymą, kuriame numatoma, kad totalitarinius režimus šlovinantys objektai Latvijos teritorijoje turi būti demontuoti iki lapkričio 15 d.
Besirausdamas archyvuose aptikau nedidelę šūsnį pageltusių laikraščių, ir išsyk prisiminiau 30-ies metų senumo įvykius.
Pradėsiu banaliai. Nuo 1992-ųjų. Karas Karabache pačiame įkarštyje. Pramušti informacinę blokadą, kurioje atsidūrė Azerbaidžanas, teko entuziastams patriotams, nes realiai tikslingo efektyvaus darbo iš vieningo Centro šia linkme praktiškai nebuvo. Tik ant pirštų galima suskaičiuoti atvejus, kai kartais pavykdavo pramušti informacinę blokadą, ir pavieniai balsai per tą ar kitą žiniasklaidos priemonę pranešdavo pasauliui tiesą apie Karabachą, Armėnijos agresiją ir Azerbaidžano teritorijų okupaciją.
Tatjanos Čeladzės knygaazerbaidžanietiškai
Manau, kad šiandien mažai kas dar atmena gana sėkmingas kultūros asociacijos „Latvija–Azerbaidžanas“ pastangas šiuose reikaluose. Apie šimtas publikacijų Latvijos laikraščiuose „Latvijas Jaunatne“, „SM-segodnya“, „Neatkariga Cinia“, „Rigas Balss“, „Diena“, „NBG“, „Pilsonis“ – nuo trumpų žinučių iki ištisų šiai problemai skirtų puslapių. Asociacijos dėka Latvijos žurnalistai ne kartą buvo pasiųsti į Azerbaidžaną, į kovų zoną. Neįtikėtina, bet 1992 metų kovo 30 pirmą kartą Europoje per Latvijos televiziją buvo parodyti Chodžaly genocido vaizdai. Asociacijos nariai ne kartą buvo susitikę su Latvijos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininku Anatoliju Gorbunovu, Rygos miesto Dūmos vadovybe, kalbėjo per Latvijos televiziją ir radiją, Latvijos Aukščiausiosios Tarybos komisijose, Latvijos Liaudies Fronto Valdybos specialiajame posėdyje, rengė spaudos konferencijas, tarptautines mokslines bei praktines konferencijas ir nuveikė daugybę kitų svarbių, naudingų darbų, informuodami pasaulio visuomenę.
Baltijos laikas
Bet šiandien aš labiausiai norėčiau išskirti Latvijos Liaudies Fronto laikraščio „Atmoda“ (rusiškas variantas „Балтийское время“) specialųjį 1992 metų lapkričio mėnesio 16-os puslapių numerį. Kaip žmogus, daugiau nei trisdešimt metų besidomintis tiek Karabacho problema, tiek ir su ja susijusiais klausimais, žinau, koks nepaprastas tas dalykas, kiek reikia pastangų ir kaip tai rizikinga, kartais net pavojinga gyvybei. Neabejoju, kad tiems, kas pramušinėjo informacinę blokadą Latvijoje, teko rizikuoti patiems, taip pat ir savo artimaisiais.
Devizas „Dievas ne galia, o tiesa“, iškeltas laikraščio antraštėje, simboliškas. Po tiek metų dar geriau supranti, koks jis teisingas. Kad ir kaip stengėsi „didžiosios armėnijos“ ideologai iškraipyti istoriją, perrašyti ją savaip, įtikinti pasaulio visuomenę savo agresyvių ir separatistiškų ketinimų bei veiksmų teisingumu, atsiskleidė, ir pasaulis žino, kas agresorius, kas, pasinaudojęs SSSR žlugimu, bandė patenkinti savo teritorines ambicijas, kas ilgus metus klaidino pasaulio bendriją, kas, sužlugdęs SSSR, šiandien toliau žlugdo Rusiją. Bet jie turi suvokti, kad jų inkštimas ir pretenzijos jau įgriso pasauliui. Tai faktas.
Dašnaki (straipsnis apie dašnakų teroristus)
Laikraščio leidinyje pateikiama gausybė išsamios medžiagos, atskleidžiančios ne tik to meto įvykius Karabache, Armėnijos ginkluotųjų pajėgų veiksmų Chodžaloje faktus bei žvėriškumą, bet ir armėnų teroristinės veiklos istoriją iki Armėnijos Respublikos agresijos. Šalia karo kronikos, foto ir kitokios medžiagos iš Chodžaly, straipsnio apie NVS JGP (Nepriklausomų Valstybių Sandraugos Jungtinės Ginkluotosios Pajėgos – red. past.) 366-ojo gvardijos motorizuotojo šaulių pulko vaidmenį, publikuojama medžiaga apie nacionalistinę partiją Dašnakcutiun, ASALA teroro aktus prieš taikius Europos gyventojus, taip pat ir Turkijos diplomatus, Jurijaus Pompejevo darbo „Kruvinas Karabacho raistas“ fragmentai, visuomenės atsišaukimai bei pasisakymai apie Armėnijos Respublikos agresiją ir daugybė kitokių medžiagų. Numeryje skaitytojai perspėjami, kad Latvija gali susilaukti savojo Karabacho Latgaloje. Dešimtys to laikraščio egzempliorių buvo išsiuntinėti prenumeratoriams VFR ir JAV.
Už numerio parengimą redakcija padėkojo Azerbaidžano „Sandraugos“ draugijai ir jos pirmininkui Viktorui Zotovui, Kultūros asociacijai „Latvija–Azerbaidžanas“ ir jos prezidentui Faigui Safarovui, Asociacijos nariams Elčinui Babajevui ir Tofigui Alijevui. Laikraščio redaktorė tuo metu buvo (šiuo metu jau mirusi) Azerbaidžano nusipelniusi žurnalistė Tatjana Čaladzė.
Tekstas apie pulką Nr. 366
Jau lapkričio 5 dieną leidinyje „Zerkalo“ spausdinama informacija apie tą laikraščio numerį, o lapkričio 7 Tatjana Čaladzė reisu Nr. 8167 Ryga–Baku skrenda į Baku su laikraščio egzemplioriais ir patraukia į kovinių veiksmų zoną. Lapkričio 11 laikraštis „Azerbaidžan“ Nr. 35 (478) pateikia informaciją apie leidinį ir dalinai viename puslapyje spausdina išverstą į azerbaidžaniečių kalbą jo medžiagas, taip pat ir Faigo Safarovo interviu. Laikraštis „Latvijas Laiks“ lapkričio 5–11 35-jame numeryje 8–9 puslapiuose skelbia išsamią medžiagą iš konflikto zonos su Tatjanos Čaladzės nuotraukomis.
Lapkričio 6 laikraštis „Diena“ skelbia žurnalistės Ligos Krapanės straipsnį, „Baltijas laiks“ lygina Karabachą su Latgala. Būtent laikraštis „Diena“ nuo 1992 metų vasario 8 dienos ne kartą spausdino specialiųjų korespondentų komentarus bei kelionės pastabas apie Karabachą. O rugsėjį publikuojama didelių straipsnių serija iš Armėnijos Respublikos, kur korespondentai nesivaržydami REIKALAVO, kad Latvijos Aukščiausioji Taryba pripažintų „Kalnų Karabacho Respubliką“. O laikraščio „Diena“ korespondentas Janis Vilintis, rugsėjo 8 dienos numeryje aprašinėdamas Armėnijos samdinių žygdarbius, žavėjosi: „Antai, vienas užsienietis – buvęs teroristas. Šiandien pagal 13 valstybių įstatymus jis už teroro aktus nuteistas kalėti iki gyvos galvos. Jo veiksmai buvo nukreipti išimtinai prieš Turkijos diplomatus ir valdžios atstovus“ (?!). Lapkričio 6 dienos medžiagoje pateikiama Latvijos Liaudies Fronto pirmininko Uldiso Autskaliso reakcija į laikraščio „Baltijas Laiks“ specialųjį numerį: „Tas faktas, kad laikraštis laikosi šališkos pozicijos, yra politiškai nekorektiška. Iš esmės – tai žurnalistinės etikos klausimas. O samprotavimų apie Latgalą negaliu pavadinti kitaip nei istoriniu ir politiniu neišprusimu“. Tačiau čia pat laikraštis „Diena“ vienašališkos pozicijos nepasmerkia. Ir reikia pabrėžti stebėtiną armėnų gebėjimą priversti tiesiogine žodžio prasme savo gynėjus pripažinti moraliais, faktiškai pateisinti teroristinius aktus prieš Turkijos diplomatus, pasiekti, kad juos įvykdę asmenys išvengtų atsakomybės ir pan.
Nepaskelbtas karasTatjana Čaladzė
Dėl Latvijos armėnų draugijos spaudimo tas klausimas buvo svarstomas LLF valdybos posėdyje, tai patvirtina 1992 metų lapkričio 25 dienos Nr. 260 (10797) miesto vakarinio laikraščio „Rigas Balss“ 2 puslapyje paskelbta medžiaga. Tačiau svarstymas buvo politizuotas, nes buvo kalbama ne apie tiesą (skirtingai nuo „Baltijas Laiks“ pozicijos), o apie politinį tikslingumą, kad būtų išsaugota santykių pusiausvyra su Azerbaidžano Liaudies Frontu ir Armėnijos Nacionaliniu Frontu. Tiesa, objektyvumas pasireiškė nebent tuo, kad buvo atsisakyta armėnų atstovų motyvuojamų siūlymų skirti vieną „Baltijas Laiks“ numerį armėnų pozicijai.
Džiaugiuosi, kad kadaise dėl savo profesinės veiklos galėjau talkininkauti Tatjanai Čaladzei jos iš tiesų pasiaukojančiame darbe perteikiant pasaulio visuomenei tiesą apie Karabachą. Šiandien, išlaisvinus Azerbaidžano teritorijas nuo armėnų okupacijos, ypač skaudu, kad nebėra Tatjanos, kad ji neregėjo mūsų Pergalės, kurioje yra ir jos įnašas.
Namikas Alijevas, Azerbaidžano Respublikos Ypatingasis ir įgaliotasis ambasadorius, 2 klasės valstybės patarėjas, teisės mokslų daktaras, profesorius
Latvijos valstybės vėliava. Slaptai.lt nuotr.
Ryga, rugpjūčio 15 d. (ELTA). Latvija nuo rugpjūčio 15 d. atnaujina sužeistų Ukrainos kariškių reabilitacijos programą. Tai pirmadienį pranešė šalies Užsienio reikalų ministerija, kuria remiasi portalas „eurointegration.com.ua“.
Gautomis žiniomis, 12 Ukrainos karių, sunkiai sužeistų mūšiuose su Rusijos pajėgomis, pradės trijų savaičių gydymo kursą Vaivarų nacionaliniame reabilitacijos centre.
Reabilitacijos programą koordinuoja Latvijos URM.
Sužeistų Ukrainos kariškių reabilitacijai Latvijos vyriausybė skyrė 280 tūkst. eurų iš lėšų nenumatytiems atvejams fondo.
Medicinos paslaugas per ginkluotą konfliktą Ukrainos rytuose sužeistiems kariams Latvija pradėjo teikti 2014 metais. Iki 2019 metų Latvijos medicinos įstaigose gydėsi 58 sužeisti ukrainiečiai.
Lietuvos užsienio reikalų ministerija. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Praėjus daugiau nei metams, kai Lietuva pasitraukė iš bendradarbiavimo formato su Kinija „17+1“, panašu, kad jos pavyzdžiu ketina sekti Estija ir Latvija.
Kaip skelbia Estijos visuomeninis transliuotojas ERR, šalies Užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį patvirtino, kad Estija traukiasi iš 16+1 formato. Analogišką žinutę netrukus paskelbė ir Latvijos užsienio reikalų ministerija.
Patvirtinęs sprendimą trauktis iš bendradarbiavimo su Kinija formato 2021 m. gegužę, Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis paragino ir kitas ES valstybes apleisti iniciatyvą. Jo teigimu, kur kas efektyviau, jei ES valstybės su Kinija bendradarbiautų formatu 27+1.
Bendradarbiavimo formate 17+1 Lietuva dalyvavo nuo 2012-ųjų. Kinija kritiškai įvertino Lietuvos sprendimą trauktis iš šio formato. Vėliau dvišaliai santykiai dar labiau įkaito nusprendus Lietuvoje atidaryti Taivaniečių atstovybę.
Latvijos valstybės vėliava. Slaptai.lt nuotr.
Ryga, rugpjūčio 5 d. (ELTA). Latvijos ambasada Rusijoje ketvirtadienį pranešė, kad vizų išdavimas rusams sustabdytas neribotam laikui.
„Latvijos ambasada Rusijoje neribotam laikui sustabdė Rusijos piliečių prašymų išduoti vizas priėmimą, išskyrus atvejus, kai jie vyksta į artimo giminaičio laidotuves“, – rašoma ambasados tviterio žinutėje.
Diplomatinė atstovybė nurodė, kad toks sprendimas buvo priimtas „ryšium su tarptautine padėtimi“. Jokių kitų komentarų šiuo klausimu ambasada neteikia.
Latvijos vėliava. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Ryga, rugpjūčio 2 d. (ELTA). Latvijos parlamento (Saeimos) Užsienio reikalų komitetas antradienį pripažino, kad Rusijos smurtas prieš Ukrainos ir kitų šalių civilius gyventojus yra terorizmas, o Rusija yra terorizmą remianti šalis, pranešė Latvijos visuomeninis transliuotojas lsm.lv.
Pareiškime parlamentarai paragino Europos Sąjungos valstybes nedelsiant sustabdyti turistinių ir įvažiavimo vizų išdavimą Rusijos ir Baltarusijos piliečiams.
Užsienio reikalų komitetas pareiškime pažymėjo, kad po vasario 24 dienos neišprovokuoto Rusijos karinio puolimo prieš Ukrainą 12 mln. ukrainiečių buvo priversti palikti savo namus, o daugiau kaip 5 mln. – išvykti į užsienį. Per šį laikotarpį žmogaus teisių apsaugos organizacijų ir tarptautinių stebėjimo misijų ataskaitose buvo fiksuojami Rusijos ginkluotųjų pajėgų žiaurumai prieš Ukrainos civilius gyventojus, įskaitant kankinimus, prievartavimus, žudymus, masinius civilių sulaikymus vadinamuosiuose filtravimo centruose ir masines deportacijas, sakoma pareiškime.
Praėjus mažiau nei 24 valandoms po to, kai Ukraina ir Rusija pasirašė susitarimą su Turkija ir JT dėl Ukrainoje užblokuotų grūdų eksporto atnaujinimo per Juodąją jūrą, Rusijos pajėgos liepos 23 dieną surengė raketų ataką prieš Odesos uostą, tuo parodydamos, kad negerbia savo įsipareigojimų, tarptautinės tvarkos ir institucijų, ir sąmoningai toliau gilina pasaulinę maisto krizę, sukelia badą ir kančias visame pasaulyje, sakoma komiteto dokumente.
Reikšdamas solidarumą su Ukrainos žmonėmis, Saeimos Užsienio reikalų komitetas nutarė perduoti dokumentą svarstyti artimiausiame Saeimos posėdyje.
Maskva, liepos 30 d. (AFP-ELTA). Rusijos energetikos milžinė „Gazprom“ šeštadienį paskelbė sustabdžiusi dujų tiekimą Latvijai.
„Šiandien „Gazprom“ sustabdė dujų tiekimą Latvijai“, – socialiniame tinkle „Telegram“ parašė bendrovė ir pridūrė, esą tokio veiksmo ėmėsi dėl „sąlygų pažeidimų“.
