A. Lukašenka. EPA-ELTA nuotr.
Visokių pareiškimų būna, sako užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, komentuodamas Baltarusijos vadovo Aleksandro Lukašenkos repliką, esą Lietuvoje dislokuoti JAV kariai yra ne kas kita kaip jėgos demonstravimas.
„Buvo ir kitokių pareikšimų iš prezidento Lukašenkos, kuris sakė, kad tie 30 tankų jam yra juokingi, palyginus su tais pajėgumais, kuriuos jie turi. Tad tų pareiškimų visokių būna, tai natūralu“, – Eltai telefonu iš Ukrainos sakė L. Linkevičius.
Ministras teigė manąs, kad Baltarusijos vadovo pasisakymai yra tik retorika ir kad jis pats puikiai supranta, jog Lietuvoje vykstančiose pratybose jokios agresijos nėra.
„Paprastai visada vyksta tam tikra retorika. Aš tikiuosi, kad mūsų kaimynai supranta, kad mes neturime jokių kėslų prieš juos, ir pratybos, kurios vyksta, yra labai riboto masto ir jokio puolamojo pobūdžio ten nėra“, – sakė L. Linkevičius, pridurdamas, kad pastaruosiuose A. Lukašenkos pareiškimuose esama tam tikro nenuoseklumo.
„Jeigu manoma, kad tai yra galios demonstravimas, o, kita vertus, kad čia nėra ko jaudintis… darykime išvadas“, – apibendrino Lietuvos diplomatijos vadovas.
ELTA primena, kad spalio mėnesį į Lietuvą atvyko maždaug pusės tūkstančio JAV kariškių batalionas su sunkiąja technika – tankais „Abrams“ ir pėstininkų kovos mašinomis „Bradley“. Reaguodamas į tai, A. Lukašenka pareiškė, kad dar niekada nematė karių iš už vandenyno taip arti Baltarusijos sienų. „Tai precedentas“, – sakė A. Lukašenka.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Akcentuodamas prie sienų, jo manymu, padidėjusią įtampą, A. Lukašenka visgi teigė, kad kelios dešimtys JAV tankų ir šarvuočių Baltarusijai jokios grėsmės nekelia.
„Tai tiesiog juokinga prieš baltarusių armiją“, – sakė A. Lukašenka.
Jis pabrėžė, kad Baltarusija privalės atsakyti į tokią, pasak jo, jėgos demonstraciją. Vis dėlto A. Lukašenka pažymėjo, kad Baltarusija dėl šios priežasties nesiims karinės agresijos, nes yra taiki šalis.
Baltarusijos prezidentas įpareigojo šalies Saugumo tarybos valstybės sekretorių ir gynybos ministrą parengti ir artimiausiu metu jam pateikti planą, kokių priemonių bus imtasi, kad būtų adekvačiai reaguota į šį karinės technikos dislokavimą.
Antradienį prezidentas Gitanas Nausėda, atsakydamas į Baltarusijos prezidento nuogąstavimus, taip pat teigė, kad Lietuvos gynybos politikos vienintelis tikslas yra ne gąsdinti Baltarusiją, bet apginti Lietuvos žmones nuo galimų intervencijų. Jis pabrėžė, kad Lietuva niekada nesukels jokios agresijos savo kaimynams.
„Esame labai taiki šalis, kuri niekada nesukels jokios agresijos savo kaimynams, o tai, kad Lietuvoje yra dislokuojami NATO kariai arba NATO technika, yra viso labo noras apsaugoti savo žmones nuo galimų intervencijų – kad jie galėtų saugiai sukurti savo gerovę. Tai yra vienintelis Lietuvos gynybos politikos tikslas“, – „Žinių radijui“ sakė G. Nausėda.
Prezidentas Gitanas Nausėda, atsakydamas į Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos nuogąstavimus, kad Lietuvoje dislokuotas JAV karinis batalionas yra jėgos demonstravimas, sako, kad Lietuvos gynybos politikos vienintelis tikslas yra apginti žmones nuo galimų intervencijų ir kartu pabrėžia: Lietuva niekada nesukels jokios agresijos savo kaimynams.
„Mes lygiai taip pat esame labai taiki šalis, kuri niekada nesukels jokios agresijos savo kaimynams, o tai, kad Lietuvoje yra dislokuojami NATO kariai arba NATO technika, yra viso labo noras apsaugoti savo žmones nuo galimų intervencijų – kad jie galėtų saugiai sukurti savo gerovę. Tai yra vienintelis Lietuvos gynybos politikos tikslas“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė G. Nausėda.
Kartu šalies vadovas patikino, kad siekis apginti savo kraštą niekada nebuvo ir nebus įgyvendinamas tarptautinės taikos sąskaita.
„Krašto apsaugos ministerijos net ir pavadinimas yra toks – kad mes stengiamės apsaugoti savo kraštą, mums nereikia kitų kraštų ir mums nereikia gąsdinti savo kaimynų, nes mūsų politika buvo, yra ir bus taiki“, – pridūrė prezidentas.
Spalio mėnesį į Lietuvą atvyko maždaug pusės tūkstančio JAV kariškių batalionas su sunkiąja technika – tankais „Abrams“ ir pėstininkų kovos mašinomis „Bradley“, primena ELTA.
Reaguodamas į tai, Baltarusijos vadovas A. Lukašenka įpareigojo šalies Saugumo tarybos valstybės sekretorių ir gynybos ministrą parengti ir artimiausiu metu jam pateikti planą, kokių priemonių bus imtasi, kad būtų adekvačiai reaguota į šį karinės technikos dislokavimą prie pat Baltarusijos sienos.
Vis dėlto A. Lukašenka pabrėžė, jog Baltarusija dėl šios priežasties nesiims karinės agresijos, nes yra taiki šalis.
Baltarusijos prezidentas A. Lukašenka ypač susijaudino, sužinojęs, kad į Lietuvą atgabenti galingi JAV tankai ir 500 Amerikos kariškių, kurie įsikurs Pabradėje, vos 15 km nuo Baltarusijos sienos.
Jis pareiškė, kad situacija prie šios sienos kaista ir pavedė parengti atsakomąsias priemones. Saugumo Tarybos sekretorius Stanislavas Zasis patvirtino, kad prezidentas pavedė gynybos ministerijai adekvačiai reaguoti į šį faktą. „Mums to nereikia, – pareiškė jis. – Ar Lietuvai reikia tokios papildomos įtampos tarp mūsų draugiškų tautų? Tegul patys priima sprendimą“.
Minskas taip pat reiškia susirūpinimą kitų metų pavasarį numatytomis NATO pratybomis „Defender Europe“. „Tai vieni didžiausių mokymų per 25 metus, – tęsė S. Zasis. – Juose dalyvaus apie 40 tūkst. kareivių iš 18-os NATO šalių. Pusė jų – iš JAV“. Jis atkreipė dėmesį, kad pratybų metu numatyta įvairiais būdais permesti kariuomenę iš JAV teritorijos į Europą. Iki šiol amerikiečių kareivių Lietuvoje nebuvo, sakė sekretorius, todėl mes negalime likti tik stebėtojais.
Iš tiesų, kitais metais Lietuvoje rengiamos didelės NATO pratybos, kuriose dalyvaus ir šiomis dienomis atvykęs I-osios JAV armijos divizijos devinto pulko pirmas batalionas, kuris nuolat dislokuotas Techaso valstijos Hudo forte. Sunkiąją techniką sudaro 30 sunkiųjų kovos tankų „Abrams“, daugiau kaip 20 pėstininkų mašinų „Brandley“ ir daug kitos technikos, pranešė agentūra „Sputnik“.
Į Lietuvą atvyksta JAV rotacinių pajėgų karinė technika. JAV ambasados nuotr.
Portalo „Segodnia.ru“ vyriausiasis redaktorius, karinis apžvalgininkas Jurijus Kotionokas nuogąstauja, kad šitaip „amerikiečiai demonstruoja savo jėgą prie pat rytinių sienų. Bet Rusija imasi atsakomųjų priemonių, kad ši grėsmė būtų sumažinta. Juk visas lankas nuo Baltijos iki Juodosios jūrų apjuosia mūsų sienas, prie kurių lašas po lašo kaupiasi NATO, ypač JAV, kontingentai. Tokio kariuomenės permetimo nebuvo seniai. Po paskutinio NATO plėtros į Rytus etapo vyko aljanso persigrupavimas, o dabar jis žengia dar toliau. Maskva seniai perspėjo, kad šito ji netoleruos, ir šią grėsmę ji stengsis neutralizuoti“.
Visuose šiuose komentaruose nė žodžiu neužsimenama, kad NATO rytinių pakraščių apsauga ypač susirūpinta po to, kai Rusija griebėsi agresyvių veiksmų Kaukaze ir Ukrainoje. Į valdžią 2000-aisiais atėjus V. Putinui nutarta atkurti buvusią SSRS galybę ir tam Kremlius pasitelkė, atrodo, moderniajame amžiuje primirštus agresyvius veiksmus – tiesioginę intervenciją, karinę paramą separatistams, aneksiją ir kt. Šis pavojus ėmė slinkti iš Kaukazo link vakarinių buvusios imperijos sienų, ir tikimybė, kad jis atšliauš iki Baltijos šalių, nepaprastai išaugo. Krymas ir Baltarusija tapo Rusijos atraminiai strateginiai taškai, iš kurių kyla potenciali grėsmė regionams.
Ar Vakarai turi laukti, kai ši grėsmė atslinks iki NATO rytinių sienų?
A.Lukašenka bando visus užliūliuoti savo kalbomis apie Baltarusijos suverenitetą, ištikimybę laisvės ir demokratijos idealams. Jis flirtuoja su Vakarais ir demonstruoja tariamus nesutarimus su V. Putinu. Kita vertus, Minskas nuolaidžiauja Maskvai visose srityse: nors žodžiais prieštarauja, bet iš esmės sutinka stiprinti prieš 20 metų sukurtą Sąjunginę valstybę ir leidžia savo šalyje didinti Rusijos dominavimą, taip pat ir karinį.
Aleksandras Lukašenka ir Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.
Prieš kelerius metus A. Lukašenka įsileido Rusijos karinę oro pajėgų bazę, o 2017 m. rugsėjį surengė didžiules pratybas „Zapad“, kurios apėmė vakarinius Rusijos, Baltarusijos pakraščius ir Kaliningrado sritį ir kuriose pagal scenarijų buvo vykdomas imitacinis Baltijos šalių puolimas.
Pratybose buvo kelis kartus viršytas iš anksto skelbtas karių skaičius ir vykdyti bombardavimai bei kiti pavojingi veiksmai Baltijos valstybių pašonėje. Lietuvai ypač grėsė vadinamojo 100 km ilgio Suvalkų koridoriaus galimas panaudojimas siekiant atskirti ir neutralizuoti rytinį NATO flangą.
Beje, šias pratybas Rusija panaudojo kaip progą palikti dalį jose dalyvavusių savo ginkluotųjų pajėgų nuolatinėse bazėse Baltarusijoje. Pasikartojo Gruzijos variantas 2008 m. rugpjūtį…
Tokiu būdu ar gali NATO snausti, stebėdama nuolatinius karinių raumenų demonstravimus Baltijos regione?
Todėl ir A. Lukašenkos susirūpinimas Minskui keliama grėsme iš Lietuvos yra apsimestinis. Kita vertus, kodėl jis nerodo reikiamo susirūpinimo potencialia Astravo AE keliama grėsme už keliasdešimt kilometrų esančios Lietuvos gyventojams?
Baltarusijos tankai. EPA – ELTA nuotr.
Ko gero, Baltarusijos lyderis, imdamasis „adekvačių priemonių“ NATO pajėgumų didinimui prie savo sienų, vėl kreipsis pagalbos į ištikimą savo partnerį V. Putiną.
Tuomet keistai skamba Lietuvos vadovų patikinimai, kad su Minsku būtina konstruoti kaimyniškus santykius, nepaisant iš jų lyderio sklindančių grasinimų.
Nereikia prarasti ne tik budrumo, bet – ir išdidumo.
Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka įpareigojo šalies Saugumo tarybos valstybės sekretorių ir gynybos ministrą parengti ir artimiausiu metu jam pateikti planą, kokių priemonių bus imtasi, kad būtų adekvačiai reaguota į veiksmus, susijusius su JAV ginkluotųjų pajėgų šarvuotosios technikos ir kontingento dislokavimu Lietuvoje, prie pat Baltarusijos sienos.
Tai antradienį žurnalistams pareiškė Saugumo tarybos valstybės sekretorius Stanislavas Zasis, praneša Baltarusijos naujienų agentūra BELTA.
Pasak pareigūno, į Lietuvą jau atvyksta Amerikos šarvuočių ir tankų divizijos daliniai. Jų dislokavimo vieta pasirinktas Pabradės poligonas, esantis tik už 15 kilometrų nuo Baltarusijos sienos.
S. Zasis pabrėžė, kad, esant tokiai situacijai, negalima būti tik stebėtojais. „Bet kurioje šalyje rengiamos atsakomosios priemonės (į tokius kaimyninių šalių veiksmus – BELTA past.). Ir valstybės vadovas iškėlė užduotį pateikti pasiūlymų, kaip reaguoti į šį faktą. Tokie pasiūlymai bus parengti ir pateikti prezidentūrai kitos savaitės pradžioje“, – pareiškė Saugumo tarybos valstybės sekretorius.
S. Zasis ypač pabrėžė, kad šių veiksmų imamasi didėjant įtampai regione ir visame pasaulyje, o tai atsiliepia ir saugumo būklei. „Mums šito nereikia. O ar Lietuvai reikia tokios papildomos įtampos tarp mūsų draugiškų tautų, tegul jie patys priima sprendimą“, – pridūrė pareigūnas.
Kaip ELTA jau pranešė, Lietuvą pirmadienį pasiekė JAV rotacinių pajėgų technika. „Abrams“ tankai ir pėstininkų kovos mašinų „Bradley“ į Pabradę atgabenti traukiniais. JAV karinis vienetas į Lietuvą ketina atgabenti apie 30 tankų „Abrams“ bei daugiau nei 20 pėstininkų kovos mašinų „Bradley“.
Kol kas šalį pasiekė tik dalis tankų, likę Lietuvą turėtų pasiekti artimiausiu metu.
Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kreipėsi į Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną su siūlymu surengti susitikimą Minske, kuriame, be judviejų, dalyvautų JAV, Didžiosios Britanijos, Vokietijos ir Prancūzijos lyderiai.
„Noriu kreiptis į Rusijos Federacijos prezidentą Vladimirą Putiną. Reikia pasikalbėti? Reikia. Aptarkime, kieno Krymas ir ko nėra Donbase. Pokalbiui kompaniją siūlau tokią: jūs, aš, JAV prezidentas Donaldas Trumpas, Didžiosios Britanijos premjerė Theresa May, Vokietijos kanclerė Angela Merkel, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas“, – savo feisbuko paskyroje paskelbtame vaizdo įraše sakė V. Zelenskis.
Pasak jo, puiki susitikimo vieta būtų Baltarusijos sostinė Minskas.
„Manau, Aliaksandras Lukašenka su malonumu priims mus Minske. Nekeičiame ir neatsisakome jokių diplomatinių formatų. Siūlome pasikalbėti“, – užbaigė Ukrainos prezidentas.
V.Zelenskis. EPA – ELTA nuotr.
V. Zelenskio kreipimasis sekė po to, kai buvo paskelbta apie iniciatyvą liepos 12 d. surengti teletiltą tarp Ukrainos kanalo „NewsOne“ ir Kremliaus ruporo „Rossija 1“. Ši iniciatyva sukėlė itin neigiamą Ukrainos reakciją.
Iškart po V. Zelenskio kreipimosi „NewsOne“ paskelbė atšaukiantis planuotą teletiltą dėl esą žurnalistams kilusio pavojaus ir grasinimų TV kanalui.
Tuo tarpu Rusijos prezidento V. Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas tikino, kad Maskva kol kas nėra pasirengusi atsakyti į V. Zelenskio pasiūlymą susitikti, tačiau jį būtinai svarstys.
Dmitrijus Peskovas. EPA-ELTA nuotr.
„Aš kol kas nesu pasirengęs atsakyti, tai yra absoliučiai naujas formatas. Reikia suprasti, ar yra kokios nors tokio susitikimo perspektyvos, reikia suprasti, kas per formatas yra siūlomas. Tai yra nauja iniciatyva. Žinoma, ji bus apsvarstyta, bet kol kas negaliu pristatyti kokios nors (V. Putino) reakcijos“, – tvirtino D. Peskovas.
Pasak jo, daugiausia klausimų kelia JAV dalyvavimas tokiame susitikime.
„JAV nedalyvauja Normandijos formato derybose, kas bus su Minsko susitarimais, kuriuos pasirašė Normandijos formato dalyviai, bet ten nėra JAV atstovų parašų“, – sakė V. Putino atstovas.
Aleksandras Lukašenka (kairėje) ir Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.
Baltarusija ir Rusija yra pasiruošusios suartėjimui, jei tai atitinka abiejų tautų norus, pareiškė Baltarusijos prezidentas A. Lukašenka po derybų su Vladimiru Putinu.
„Išsakysiu savo nuomonę, manau, mano kolega ir draugas (V. Putinas) sutiks su tuo: esame pasiruošę judėti mūsų valstybių ir tautų susijungimo link tiek, kiek tam esate pasiruošę jūs (Baltarusijos ir Rusijos piliečiai)“, – sakė A. Lukašenka.
„Klausykite, mes dviese (A. Lukašenka ir V. Putinas) galime kad ir rytoj susijungti, bet ar tam pasiruošę esate jūs, rusai ir baltarusiai? Tiek, kiek tam esate pasiruošę jūs, tiek mes pildysime jūsų valią“, – tęsė paskutiniuoju Europos diktatoriumi pramintas A. Lukašenka.
Baltarusijos lyderis pabrėžė, kad, jei šalių piliečiai nėra pasiruošę susijungimui, „nepaisant visos Rusijos galios, ji nėra pasiruošusi primesti savo valią kam nors kitam“. A. Lukašenka paragino šalių piliečius ruoštis: „Ruoškitės jūs, turiu omenyje Rusijos ir Baltarusijos piliečiai: savo sąmonėje, savo elgesyje, kelkite sau tikslus, o mes, prezidentai, juos realizuosime, esame jūsų tarnai“.
Pasak A. Lukašenkos, suvereniteto klausimas dvišaliame susitikime net nebuvo aptariamas.
„Kam mums kelti Rusijos ir Baltarusijos suvereniteto klausimą? Tai yra ikona, tai – šventa“, – sakė Baltarusijos prezidentas.
„Pas mus problemų su suverenitetu nėra, mes net šiame kontekste neaptariame šių problemų. Atsižvelgiame į tai, kad dabar yra dvi valstybės ir jūs žinote, kaip jos atsirado. Ne mes (su V. Putinu) inicijavome tos valstybės (SSRS) griūtį, mūsų pozicija šiuo klausimu vienoda“, – kalbėjo A. Lukašenka.
Baltarusijos lyderis taip pat pažymėjo, kad Maskvos ir Minsko, kitaip nei Kijevo, pozicijos visai neišsiskyrė.
„Pasižiūrėkime į Ukrainą, taip pat slavišką valstybę, kokia didžiulė praraja atsirado. O mes kalbame viena kalba ir problemas suprantame vienodai. Todėl reikalas čia visai ne suverenitete“, – užbaigė A. Lukašenka.
Tuo tarpu V. Putinas patvirtino teigiamai vertinantis dvišales diskusijas su A. Lukašenka.
„Man rodos, darbas mums pavyko“, – žurnalistams sakė Rusijos prezidentas.
Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka išvardijo sąlygas sukurti bendrą sąjunginę valstybę su Rusija, įskaitant bendros valiutos įvedimą ir mokestinės bei muitinės politikos suvienodinimą, palygindamas tokią sąjungą su ES.
Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka
Apie tai Baltarusiją jau kelis dešimtmečius valdantis A. Lukašenka kalbėjo prieš Baltarusijos diplomatinės tarnybos šimtmetį, rašo Baltarusijos naujienų agentūra BELTA.
„Sąjunga (su Rusija) – prašom. Susijungimas – prašom, tačiau tai turi nuspręsti žmonės, o ne valdžia. Neatmetame nė vieno pasiūlymo. Jei man kas nors sako apie susijungimą, iškart atsakau – reikia bendros valiutos. Nesame prieš bendrą valiuta, tačiau tai turi būti tikrai bendra, o ne Rusijos centrinio banko, valiuta. Turi būti valiutos emisijos centras, įkurtas lygiomis sąlygomis abiem valstybėms“, – apie bendrą valstybę su Rusija kalbėjo paskutiniu Europos diktatoriumi vadinamas A. Lukašenka.
„Jei kaip pavyzdį pateikiate ES, puiku – gali būti panašu į Europos Sąjungą. Tačiau sąlygos turi būti lygios abiem“, – pareiškė A. Lukašenka.
„Norite sujungti mokestinę ir muitų politiką? Sutinku. Tačiau, kaip sakiau praeitą kartą, turime perimti tai, ką turime geriausio, iš baltarusių ir iš rusų. Negali būti taip: mes – dideli, jūs – maži, todėl darysime viską taip, kaip yra pas mus“, – Rusijos primetamoms taisyklėms priešinosi Baltarusijos prezidentas.
Pasak A. Lukašenkos, kai kurios pastarojo meto atakos prieš Baltarusiją neturi jokio panašumo į įprastus tarptautinius santykius. „Visi nusitaiko į asmeniškumus, į nereikšmingas detales, todėl, kad kai kuriems nepatinka Baltarusijos pasirinktas kursas. Ta ekonomika, tas socialinis indėlis, kurį mes kuriame, remdamiesi teisingumo principais. Pasirodo, kažkam Rusijoje jos (Baltarusijos ekonomikos) labai prireikė. Taigi, viskas paprasta: kažkas nori sumenkinti Baltarusijos įvaizdį Rusijoje“, – samprotavo A. Lukašenka.
Tačiau, kaip patikino A. Lukašenka, į šiuos neva puolimus reikia reaguoti ramiai: „Turime ginti savo suverenitetą ir nepriklausomybę. Tačiau nesame prieš rusus, lenkus, lietuvius. Norime būti bet kokioje sąjungoje, tačiau gyventi savam bute, kurį mes turime. Su visais kaimynais, kad ir kokie jie bebūtų, esame pasiruošę kurti gerus, šiltus, abipuse nauda paremtus santykius.„
„Nepaisant mūsų su Rusija santykių, niekada neleisime, kad mūsų Baltarusijoje engtų rusus. Ir ne tik rusus, bet ir kitų valstybių piliečius. Jei kas norės mus apeiti ar nustumti, nepavyks, nes mes žinome, kaip į tai reaguoti“, – kalbėjo Baltarusijos prezidentas.
Nepaisant pasigirdusių gandų, esą Rusija gali okupuoti Baltarusiją, A. Lukašenka dabartinio santykių su Rusija laikotarpio nelaiko kritiniu: „Matau, kad kai kurie buvę aukšti (Rusijos) pareigūnai spaudžia net patį (Rusijos prezidentą Vladimirą) Putiną. Manau, kad jis visgi nėra naujokas politikoje, todėl supranta, kaip elgtis. Susitikdamas su juo matau, kad V. Putinas yra nusiteikęs jokiais būdais nesuardyti santykių tarp Baltarusijos ir Rusijos.„
„Tiek V. Putinui, tiek ir man, ypač – man, būtų labai nenaudinga pasiduoti provokacijoms, nes mes Baltarusijoje laikėmės itin prorusiškos politikos. Vykdydami vidaus politikos uždavinius, mes šalyje visada Rusiją laikėme ne tik pagrindine partnere, bet ir pačia artimiausia, broliška valstybe, kurioje gyvena tokie pat, mūsų žmonės. Taip ir liks“, – Baltarusijos lyderis nekeitė ilgamečio tono Rusijos atžvilgiu.
Ar tikrai Armėnijoje šiuo metu kilęs nepasitenkinimas Baltarusijos vykdoma užsienio politika? Apie pasipiktinimą byloja armėnų politologų pareiškimai, skelbiami dažniausiai dabartinei Armėnijos valdžiai palankiuose leidiniuose.
Levonas Širinianas. Youtube.com nuotr.
Viskas prasidėjo, kaip rašo Minval.az, po to, kai Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pranešė Azerbaidžano ambasadoriui Latifui Gandilovui detales, kaip klostėsi derybos dėl Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO) pirmininko rinkimų Kazachstano sostinėje Astanoje.
Tada ir paaiškėjo, kad Kazachstano prezidentas Nursultanas Nazarbajevas mano, jog KSSO vadovo postas šį sykį turi atitekti ne Armėnijos, bet Baltarusijos atstovui. Toks kazachų nusiteikimas – logiškas. Iki šiol KSSO vadovavo Armėnijos atstovas Jurijus Chačaturovas. Tačiau Armėnija, į valdžią atėjus Nikolui Pašinianui, apkaltino jį neteisėtai leidus panaudoti karinę jėgą prieš 2008-ųjų kovo mėnesį Jerevane protestavusius žmones (tuo metu J.Chačaturovas vadovavo Jerevano kariniam garnizonui). Taigi, vadovaujantis sveiku protu, jei Armėnija pati pašalino savo atstovą, vadinasi, naujasis kandidatas turi būti rotacijos principu atiduodamas kitai valstybei.
Bet laikinai Armėnijos premjero pareigas einantis Nikolas Pašinianas pareiškė nesutinkantis su tokia pozicija. Jis tvirtino reikalausiąs pasiaiškinti tiek Baltarusijos, tiek Kazachstano prezidentus, kodėl KSSO pirmininko postas neatiduodamas Armėnijai.
Oficialusis Minskas armėnų atstovams atsakė Baltarusijos URM atstovo Antolijaus Glazo žodžiais: „N.Pašinianas tikriausiai nesupranta, kad „gatvių demokratija“ nepriimtina didžiojoje politikoje“. Ir papriekaištavo N.Pašinianui, kad jam nederėtų dėtis esant „tarptautiniu prokuroru“.
O štai ką dėl šio konflikto pareiškė Armėnijos krikščioniško – demokratinio judėjimo vadovas, politologas Levonas Širinianas. Jis apkaltino KSSO patekus į gilią krizę, bet tuo pačiu tvirtino, kad „tai anksčiau ar vėliau turėjo įvykti“.
Ir vis dėlto įdomiausia, kad jis mano štai taip: „Aš noriu pasakyti Baltarusijos politikams, panašiems į Aleksandrą Lukašenką, kad jų valstybės įkūrėjas buvo Aleksandras Miasnikianas, vienas iš geriausių armėnų tautos atstovų. O tai reiškia, kad jau tada armėnų tauta turėjo pačią giliausią politinę mintį, turėjo geriausių politikų ir puikią politinę uoslę. Linkiu baltarusiams pasijusti esant europiečius ne tik išore, bet ir dvasia“.
Po šių žodžių politologas L.Širinianas kreipėsi į armėnų milijonierius, gyvenančius Briuselyje, Londone, Vašingtone ir Maskvoje, kad šie palaikytų N.Pašinianą. Suparsk, turtinga armėnų diaspora privalo mokytis vieningumo iš NATO, kaip privalu vienas kitą palaikyti.
Bet tai – dar ne visi armėniški pamokymai, kaip privalo elgtis oficialusis Minskas. Politologas L.Širinianas įsakmiu tonu liepė baltarusių atstovams palaikyti KSSO narius, o ne valstybę, kuri minėtai organizacijai nepriklauso (omenyje turimas Azerbaidžanas, palaikantis draugiškus santykius su Baltarusija). Žodžiu, pasirinktas primityvus argumentas: Baltarusija neva pataikauja Azerbaidžanui, nes nori gauti pigios naftos ir dujų. Politologas pagrasino: „tegul baltarusiai draugauja, bet tik ne Armėnijos interesų sąskaita“.
Taigi dabar žinosime – Baltarusiją yra įkūrę armėnai, o tai reiškia, kad Baltarusija už savo egzistavimą turi būti dėkinga „didžiam armėnų tautos sūnui“.
Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka. Reuters nuotr.
Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka ketina savo šalies krovinius iš Klaipėdos uosto nukreipti į Rygą.
Tai būtų atsakas Lietuvai dėl iniciatyvų prieš Astravo atominės elektrinės (AE) statybą. Apie tai antradienį pranešta Baltarusijos prezidentūros svetainėje, rašo „Verslo žinios“.
ELTA primena, kad pirmoji Baltarusijoje atominė jėgainė statoma netoli Gardino srities Astravo miesto dalyvaujant specialistams iš Rusijos. Pirmąjį AE reaktorių planuojama paleisti 2019 metais, antrąjį – 2020 metais.
Tarptautinėje arenoje Lietuva nuolat reiškia susirūpinimą, kad Baltarusija manipuliuoja tarptautiniais branduolinės saugos instrumentais ir selektyviai taiko saugos standartus plėtojant Astravo AE projektą.
Seimo narys Andrius Kubilius. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK) su prašymu ištirti, ar Andrius Kubilius nepažeidė įstatymų, nuslėpdamas nuo visuomenės ir kolegų Seimo narių duomenis apie sūnaus Vytauto Kubiliaus atstovaujamą verslą, kuris siejamas su artima Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos aplinka.
R. Karbauskis taip pat prašo VTEK įvertinti, ar konservatorius nepasinaudojo savo tarnybine padėtimi, siekdamas gauti sūnaus verslui naudingą informaciją, kuri yra įslaptinta ir pasiekiama tik Seimo nariams, kurie su tokia informacija gali dirbti tik Artūro Skardžiaus apkaltos komisijoje.
„Šiandien ryškėjant politinės korupcijos apraiškoms, turime kalbėti apie nulinę toleranciją asmenims, kurie akivaizdžiai naudojasi tarnybine padėtimi, nes yra pratę būti nebaudžiami, dangstomi politinių jėgų ir rėmėjų. Įstatymai visiems galioja, konservatoriams taip pat“, – sako R. Karbauskis.
Prieš porą dienų dienraštyje „Kauno diena“ paskelbta informacija, kad A. Kubiliaus sūnus V. Kubilius yra UAB „Modus grupė“ stebėtojų tarybos narys. Akcinių bendrovių įstatymo nuostatos patvirtina, kad stebėtojų tarybos nariui yra prieinama visa informacija apie bendrovę bei suteikti platūs įgaliojimai.
A. Kubiliaus sūnus V.Kubilius UAB „Modus grupė“ stebėtojų tarybos nariu tapo 2016 m. rugsėjo 13 d. Informacija apie sūnaus pareigas šioje bendrovėje, anot dienraščio „Kauno diena“, A. Kubiliaus privačių interesų deklaracijoje buvo nurodyta tik 2018 m. balandžio 19 d.
A. Kubilius yra apkaltos A. Skardžiui komisijos narys. Pasak R. Karbauskio, nėra duomenų, kad A. Kubilius iki nutarimo dėl Apkaltos komisijos sudarymo priėmimo būtų atskleidęs informaciją, kad jo sūnus V. Kubilius yra įmonės „Modus grupė“ stebėtojų tarybos narys, o grupei priklausanti įmonė „Modus energy“ plėtoja saulės ir biodujų energetikos verslą Baltarusijoje, kurio dalis (biodujų jėgainės) yra vystomos agrokombinate, pavaldžiame Baltarusijos prezidento A. Lukašenkos administracijai.
Seimo narys Artūras Skardžius. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Pasak R. Karbauskio, A. Kubilius aktyviai dalyvavo ir domėjosi A. Skardžiaus šeimos verslu Baltarusijoje, S. Skardžiuvienės turimomis akcijomis Baltarusijoje veikiančioje saulės energiją plėtojančioje įmonėje, kai tuo metu jo sūnaus privatūs interesai Baltarusijoje (V. Kubiliui einant UAB „Modus grupė“ stebėtojų tarybos nario pareigas) siejasi su ta pačia – saulės energetikos – sritimi.
„A. Kubiliui galėjo tapti žinoma ir įslaptinta informacija. Atsižvelgiant į sužinotą informaciją apie jo sūnaus privačius interesus, kuriuos sudarant Apkaltos komisiją A. Kubilius nuslėpė, galima daryti pagrįstą prielaidą, kad A. Kubilius pažeidė įstatymuose įtvirtintus įpareigojimus – vengti interesų konflikto, tinkamai atlikti tarnybines pareigas“, – sako R. Karbauskis.
Dienraščio „Kauno diena“ teigimu, bendrovė, kurios stebėtojų tarybos narys yra A. Kubiliaus sūnus, šiuo metu turi dešimt elektrinių. „Modus grupei“ priklausanti UAB „Modus Energy“ veikia ir saulės energetikos nišoje. Bendrovei priklauso 19 saulės elektrinių. UAB „Modus grupė“ prieš kelerius metus plačiai įžengė ir į Baltarusiją, kur plečia veiklą saulės energetikos bei biodujų elektrinių statybos bei eksploatacijos versle.
Dienraštyje pateikiama informacija, kad 2016 m. vasarą „Modus Energy“ Baltarusijoje, Minsko apskrityje, greta Rudošanų kaimo, vietoj apleisto smėlio karjero pastatė 5,8 MW galingumo saulės energijos elektrinę, į kurią investavo 10,6 mln. JAV dolerių. Pusę lėšų skyrė patys, kitą pusę suteikė Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas.
„Modus Energy“ ketina baigti projektą biodujų elektrinių, kurių bendras pajėgumas bus 25 MW srityje, investicijos turėtų siekti maždaug 100 mln. eurų. Baltarusijoje yra registruotos dvi antrinės bendrovės – „Kobylovka biodujos“ ir „Porochonskoje biodujos“. Elektrinės veiks trijuose kolūkiuose: „Tėvynės“ (Pružanų rajone), „Parohonskoje“ (Pinsko rajonas) ir „Vosyliškės“ (Ščiučino rajonas). Visi šie kolūkiai priklauso agrokombinatui „Mačiulišči“, kuris tiesiogiai pavaldus Baltarusijos prezidento A. Lukašenkos administracijai.
Gabrielius Landsbergis. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūnui Ramūnui Karbauskiui prabilus apie galimą apkaltą konservatoriui Andriui Kubiliui, Seimo Tėvynės sąjungos -Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis mano, kad „valstiečių“ lyderis priartėja prie savo tikslo – pakalbėti apie apkaltą kiekvienam konservatorių frakcijos nariui.
„Manau, kad Ramūnas Karbauskis po truputėlį artėja prie savo tikslo – pakalbėti apie apkaltą kiekvienam konservatorių frakcijos nariui. Tai, matyt, žmogus tokią mato savo misiją, tebūnie. Tą žodį tikrai visiems įkalė į galvas, tas žodis nieko greit nebereikš apskritai“, – mano G. Landsbergis.
Jis ragina nedramatizuoti to, kad A. Kubilius nedeklaravo sūnaus verslo ryšių, nes dėl deklaravimo kartais politikai atsiduria keblioje situacijoje.
„Matote, iš tikrųjų mes esame šiek tiek keblioje situacijoje dėl to, kad giminės ir giminaičiai, kurie ypatingai tolimesni ar rečiau su jais bendraujame, kurie yra versle ar atidaro naujas įmones, natūralu, kad politikai kartais būna neinformuojami, kad tokie pokyčiai yra. Kai apie tai sužino, reikia deklaruoti.
Aš galbūt žiūrėčiau į tai šiek tiek su mažiau dramatizmu tokiu. Kitokia situacija yra, kaip, pvz., kažkoks politikas, pavadinkime jį Ramūnu, nusprendžia nedeklaruoti savo kokio nors sandorio, kuris šimtai tūkstančių eurų yra su jo artimiausiais žmonėmis, ir tai yra daroma piktybiškai. (…) Tai čia aš matyčiau problemą, nes akivaizdu, kad žmogus slepia sandorius“, – sakė G. Landsbergis.
Ironizuodamas jis kreipėsi į savo gimines ir paprašė informuoti, jeigu bus, pvz., kokioje nors stebėtojų taryboje. „Tikrai informuokite mane, nes Ramūnas Karbauskis man pradės apkaltą“, – pastebėjo G. Landsbergis.
Seimo narys Andrius Kubilius. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
Kaip ELTA jau skelbė, viešumoje pasirodžius faktams apie konservatoriaus A. Kubiliaus sūnaus verslo ryšius Baltarusijoje, R. Karbauskis įžvelgia labai rimtą pagrindą galimai šio politiko apkaltai.
Dėl nuslėptų interesų ir galimų sąsajų su Aliaksandro Lukašenkos režimu, Seimui siūloma šalinti konservatorių A. Kubilių iš Artūro Skardžiaus apkaltos komisijos narių.
R. Karbauskis ketina kreiptis į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK) dėl A. Kubiliaus sūnaus atstovaujamo verslo, kuris, anot „Kauno dienos“, glaudžiai susijęs su Baltarusija ir Baltarusijos prezidento A. Lukašenkos administracija bei šiuo metu sukuria Seimo nariui interesų konfliktą.
„Chartija-97“ vyriausioji redaktorė: Jeigu baltarusių, remiančių RF veiksmus Donbase, padaugės iki tiek, kiek Rusijoje, Ukrainai atsiras dar tūkstantis kilometrų fronto
Ukrainos politikai tinkamai neįvertina pavojų, kylančių iš Baltarusijos. Tai pareiškė savo išskirtiniame interviu leidiniui „Gordon“ portalo „Chartija-97“ vyriausioji redaktorė Natalja Radina.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute gegužės 2-ąją įvyko įdomus pokalbis su Rusijos opozicijos atstovais Borisu Nemcovu, Vladimiru Ryžkovu, Ilja Ponomariovu, Leonidu Gozmanu, Vladimiru Milovu ir kt. Politikai išsamiai ir įdomiai nušvietė padėtį Putino Rusijoje.
Autokratinis režimas vis labiau siautėja, įžūlėja, galimas daiktas, geruoju jis nepasitrauks. Visi jaučia, kad šios epochos pabaiga gali būti skausminga, – tada visiems maža nepasirodys. Vakarai trypčioja vietoje, nežino, ką daryti. Svečiai kalbėjo apie „demokratinius” rinkimus, „laisvąją” spaudą, Putino santylius su Lukašenkos režimu, kitomis NVS šalimis, Baltijos valstybėmis.
Kai kurie oratoriai mus ramino, kad Rusijoje nėra rimtų ketinimų Baltijos šalis susigrąžinti į imperiją. Ukraina, Baltarusija, Armėnija, kai kurios Azijos šalys, priklausiusios imperijai – kas kita, o mes ištrūkome galutinai. Politinių kalinių Rusijoje daugiau nei Baltarusijoje. Putinas save laiko vyresniuoju Lukašenkos broliu, iš tiesų jis tik jaunesnysis jo mokinys. Lukašenka labai sumaniai ir ilgai ekonomiškai „melžia” Rusiją.
Kodėl Rusijoje vis dar toks populiarus Stalinas? Taip, jis žudė, bet nevogė. Dabar ir žudoma, ir vagiama. Žmonės ilgisi tokio „Stalino”, kuris nežudytų, bet ir neleistų taip sauvaliauti, vogti, kaip vagiama šiandien. Paklydimas, absurdas, tačiau reikia laiko, kad žmonės suvoktų demokratijos privalumus. Laisvos žiniasklaidos Rusijoje beveik nebeliko. Išnaikino ją pasirinktinai milžiniškomis dotacijomis, reklama, bet šie pinigai tik tiems, kurie pataikauja Putino režimui. Medvedevą , tą marionetę, „pridurką” kritikuokite kiek netingite, o vado, kurio portretas redaktoriaus kabinete ant sienos – nelieskite. Ir gerai gyvensite. Opozicijos žiniasklaida neįtakinga, ji nepasiekia žmonių, kuriems būtų labiausiai reikalinga.
„Gazpromas” – Putino projektas – kasmet ženkliai netenka tarptautinio energetinio svorio, jo saulutė jau sparčiai leidžiasi. Artėja laikai, kai Europa išsivers ir be Rusijos dujų, ne už kalnų laikai – Amerikos laivai su skalūninėmis dujomis plauks prie Europos krantų.
Rusijos opozicija pageidautų, kad Putino režimą kuo stipriau spaustų Europos Taryba, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO), kurių narė Rusija yra, bet piktybiškai nesilaiko įsipareigojimų…
Skelbiame kai kurias Vytauto Visocko nuotraukas iš minėto Rusijos opozicijos lyderių susitikimo su Lietuvos politikais, politologais, studentais. Plačiau ir išsamiau svečių iš Maskvos mintis atpasakosime artimiausiu metu.
Visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt domisi per Rusijos RTVi kanalą transliuojamomis diskusijų ir ginčų laidomis “Osoboje mnenije”. Ne sykį esame skelbę žymių Rusijos politikos komentatorių, rašytojų, žurnalistų Leonido Mlečino, Valerijos Novodvorskajos, Julijos Latyninos nuomonių vertimus.
Šiandien savo skaitytojams pateikiame pokalbio su Viktoru ŠENDEROVIČIUMI vertimą. Paskutiniojoje diskusijų laidoje “Ypatingoji nuomonė” ponas Viktoras Šenderovičius diskutavo apie ritualinę žmogžudystę Kazanėje, “Reichstago padegimą, galimus pavojus stačiatikybei, rusiškus idiotizmus ir net multiplikacinio filmo “Na, palauk” likimą.
Ypač mūsų dėmesį patraukė V.Šenderovičiaus įžvalgos, kai per daug griežtos bausmės sukelia dar daugiau problemų … būtent persekiotojams, o ne persekiojamiems.
Prieš keletą dienų daugelis Lietuvos gyventojų galėjo stebėti tikras riaušes, kurios vyko Minske. Gėdingai pralaimėjusi JAV pinigais remiama Baltarusijos opozicija (tarpininkaujant Lietuvai ir to labai neslepiant) nesugebėjo savo pralaimėjimo priimti civilizuotai.
Buvo daužomi langai, galimai apgirtusių ar kitaip apsvaigusių “opozicionierių” rankomis. Baltarusijos ypatingosios paskirties milicijos būrio pareigūnai buvo priversti atlikti savo pareigą ir tikrai žiauriai nuslopino įsisiautėjusius chuliganus.
RTVi laidoje “Osoboje mnenije” ir vėl kalbėjo žymi Rusijos žurnalistė, politikos komentatorė Valerija NOVODVORSKAJA. Toje laidoje kalbėta apie svarbiausias šių dienų aktualijas: Rusijos santykius su Baltarusija, Ukraina, rusų požiūrį į Staliną, taip pat – ir apie Primorės krašte pasirodžiusius “liaudies keršytojus”.
Duodama interviu RTVi žurnalistams V.Novodvorskaja pabrėžė, jog Kaliningrado sritis Rusijos Federacijai priklauso neteisėtai. Ypač įspūdingai nuskambėjo politikos komentatorės V.Novodvorskajos paaiškinimas, kaip derėtų elgtis tiems Rusijos piliečiams, kuriuos pradėjo persekioti įkyrūs FSB darbuotojai. Čia buvo panaudota metafora iš rusų liaudies pasakos, kai raganai ant uodegos užberiamas žiupsnelis druskos arba tiesiog spjaunama…
Prabėgo maždaug vieneri metai, kai kreipiausi į Vilniuje esančios Baltarusijos ambasados atstovę spaudai, prašydamas ambasadoriaus Vladimiro Dražino interviu. Interviu laukiu iki šiol. Kreipdamasis į Baltarusijos ambasadą norėjau išklausyti oficialią poziciją, kaip šiandien klostosi šalies politinė, ekonominė ir kultūrinė padėtis. Žinoma, skambindamas atstovei spaudai turėjau mažai vilties, jog būsiu priimtas ir ponas V.Dražinas teiksis duoti interviu, juolab – video. Tačiau bent jau tikėjausi, jog Baltarusijos ambasados darbuotojai pasielgs garbingai. Jei nuspręs nepriimti, tai atvirai ir pasakys: “mūsų ambasadorius interviu neduoda, su žiniasklaida nebendrauja”.
Deja, Baltarusijos ambasados darbuotojai melavo ištisus dvejis mėnesius, vis žadėdami ir žadėdami organizuoti susitikimą su Baltarusijos ambasadoriumi. Kiekvienas pokalbis su Baltarusijos ambasados atstovais baigdavosi maždaug taip: “paskambinkite po kelių dienų, manau, tada tikrai galėsime padėti”. Tas “po kelių dienų” tęsiasi ištisus metus.
В связи с расследованием террористического акта, который произошел в Минске 4 июля 2008 г., Министр внутренних дел Беларуси издал распоряжение о всеобщей дактилоскопии (снятии отпечатков пальцев) мужского населения страны в возрасте от 18 до 55 лет.
Напомним, что 4 июля 2008 г., во время праздничных мероприятий, посвященных Дню Независимости Республики Беларусь, в результате взрыва взрывного устройства, по версии следствия, замаскированного под вид пакета из-под сока украинского производства «Садочок», около 50 человек получили ранения.
Šiandien videostudijos „SLAPTAI” svečias – buvęs Baltarusijos milicijos majoras Ivan Kruk. Vilniuje trumpai viešėjęs baltarusis sutiko išsamiai papasakoti ne tik apie tai, kas šiandien dedasi Aleksandro Lukašenkos valdomoje Baltarusijoje. Mūsų žiūrovams I.Kruk pateikė sudėtingą savo gyvenimo istoriją: kaip tėvas norėjęs matyti jį šventiku, kaip I.Kruk pasirinko ne šventiko, o milicijos darbuotojo profesiją, kaip 2006-ųjų prezidento rinkimų metu rėmė A.Lukašenkos oponentą, kaip dėl neva viešosios tvarkos pažeidimų buvo uždarytas į areštinę ilgiemes šešeriems mėnesiams, kaip vagyste buvo apkaltintas vienas iš jo atžalų, kaip abu jo sūnūs buvo priversti išvykti kuo toliau iš Baltarusijos…
Duodamas išskirtinį interviu videostudijai „SLAPTAI” svečias iš Baltarusijos taip pat pateikė savąją versiją, kodėl šalies prezidentas A.Lukašenka staiga sumanė statyti atominę elektrinę ir kuo šis A.Lukašenkos sumanymas pagaištingas.
Šiandien videostudijos “SLAPTAI” svečias – Baltarusijos Liaudies fronto aktyvistas Aleksandras Dergačiovas. Lietuvoje trumpai viešėjęs baltarusiškosios opozicijos atstovas atsakė į visus mūsų klausimus. Jis neslėpė nei savo neigiamo požiūrio į Baltarusijos prezidentą Aleksandrą Lukašenką, nei į šalyje egzistuojančią politinę santvarką, kai į milicijos areštinę galima pakliūti už menkiausią smulkmeną, nei į susiskaldžiusią baltarusišką opoziciją. Su svečiu iš Baltarusijos kalbėjomės apie viską: menkus baltarusiškus uždarbius, vakariečių ignoruojamus jų traktorius, dideles kainas maisto prekių parduotuvėse, gausų politinių kalinių sąrašą, skirtingus žvilgsnius į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istoriją.
Baltarusijos Liaudies fronto atstovas Aleksandras Dergačiovas žadėjo videostudiją “SLAPTAI” nuolat informuoti apie padėtį šalyje. Tiesa, atsisveikindamas liūdnai pridūrė: “jei tik ir vėl nebūsiu suimtas”.
