Kalėjimo grotos. Slaptai.lt nuotr.
Meksikas, sausio 5 d. (dpa-ELTA). Per operaciją Meksikos šiaurės vakaruose saugumo pajėgos sulaikė vieną kalinamo narkomafijos boso Joaquíno Guzmáno, dar žinomo kaip „El Chapo“ („Neūžauga“), sūnų. Ovidio Guzmánas sučiuptas Kuljakano mieste Sinaloa valstijoje, ketvirtadienį panešė šalies žiniasklaida, remdamasi saugumo šaltiniais.
O. Guzmánas po tėvo arešto su broliais perėmė dalį „Sinaloa“ kartelio ir buvo laikomas vienu svarbiausių prekiautojų narkotiku fentaniliu Lotynų Amerikos šalyje. Jis kartą jau buvo sulaikytas 2019-aisiais, tačiau vėliau prezidento Andréso Manuelio Lópezo Obradoro nurodymu paleistas, kad būtų išvengta sunkių susirėmimų tarp nusikaltėlių ir saugumo pajėgų.
Per operaciją ketvirtadienį Kuljakane kilo smarkūs mūšiai tarp spėjamų gaujų narių ir saugumo pajėgų. Įtariamieji skersai gatvėse pastatė autobusus ir sunkvežimius ir padegė automobilius. Mokyklos ir viešieji pastatai buvo uždaryti. Gubernatorius Rubénas Rocha Moya paragino žmones likti namuose.
„El Chapo“ buvo vienas galingiausių narkotikų prekeivių pasaulyje. Buvęs „Sinaloa“ kartelio vadeiva tonomis gabeno į JAV kokainą bei heroiną ir taip uždirbo milijardus. Be to, jam tenka atsakomybė dėl 3 000 žmonių nužudymo. „El Chapo“ dukart pavyko pasprukti iš griežtojo režimo kalėjimų Meksikoje. Po paskutinio sulaikymo jis buvo išduotas JAV ir čia nuteistas kalėti iki gyvos galvos.
Meksikoje nuo šių metų pradžios nužudyti jau keturi žurnalistai. EPA-ELTA nuotr.
Meksikas, vasario 1 d. (ELTA). Pirmadienį Meksikos vakaruose esančios Mičoakano valstijos Sitakuaro mieste buvo nužudytas žurnalistas Robertas Toledas. Tai savo tinklalapyje pranešė laikraštis „La Jornada“. Trejus pastaruosius metus žurnalistas bendradarbiavo su naujienų portalu „Monitor Michoacán“.
„Vienas iš mūsų draugų žuvo nuo trijų nusikaltėlių, kurie jį bailiai nušovė, rankų“, – pareiškė portalo direktorius Armandas Linaresas Lópezas. Pasak jo, po publikacijų apie municipalinių valdininkų korupciją R. Toledui ir jo kolegoms buvo pradėta grasinti.
R. Toledas tapo jau ketvirtu žiniasklaidos darbuotoju, nužudytu Meksikoje nuo šių metų pradžios. Sausio 23 d. Žemutinės Kalifornijos valstijos Tichuanos mieste šalies šiaurėje buvo nušauta žurnalistė Lourdes Maldonado López. Ten pat sausio 17 d. prie savo namų buvo nužudytas fotokorespondentas Margaritas Martinezas. Verakruso valstijoje Meksikos rytuose sausio 10 d. užpuolimo auka tapo reporteris Josė Luisas Gamboa.
Nuo 2018 metų gruodžio, kai į valdžią atėjo prezidento Andreso Manuelio Lópezo Obradoro vyriausybė, Meksikoje buvo nužudyta daugiau kaip 40 įvairių žiniasklaidos priemonių atstovų. Nusikaltimus žodžio laisvei tiriančios Meksikos prokuratūros duomenimis, už didžiąją dalį teisės pažeidimų prieš žiniasklaidos darbuotojus niekas nenubaudžiamas.
Leidykla „Briedis“ kviečia skaitytojus artimiau susipažinti su Europos keliautojais, dar XV a. pabaigoje pasiekusiais Amerikos krantus. Visi puikiai žino, kas atrado Ameriką, tačiau kaip įvykiai klostėsi toliau ir kaip atvykėliai elgėsi su vietiniais gyventojais Kristupo Kolumbo atrastoje „Indijoje“, suvokiama miglotai. Būtent apie tai savo knygoje „Konkistadorai“ rašo meksikiečių istorikas Fernandas Cervantesas.
Pats būdamas vieno iš konkistadorų palikuonis, šis Bristolio universiteto Istorijos fakulteto lektorius pateikia išsamią ispanų atradimų ir užkariavimų istoriją, paremtą nauju vertinimu. Šį kūrinį geriausia 2020 metų knyga pripažino tokie leidiniai kaip „The Sunday Times“, „Times Literary Supplement“, „The Tablet“ ir „The Lady“.
Pirmieji Amerikos tyrinėtojai ir kolonistai iš Ispanijos jau tapo legendomis apipinta tema. Kadaise konkistadorai buvo garbinami kaip nuotykių ieškotojai, platinę krikščioniškąją kultūrą ir padėję sukurti neregėto masto imperiją. Tačiau dabar juos smerkiame už žiaurumą ir žmonių išnaudojimą. Aukso bei šlovės siekę konkistadorai sunaikino senąsias actekų bei inkų civilizacijas ir pridarė išties šiurpių dalykų.
Tačiau ankstyvųjų naujųjų laikų Ispanijos ir jos užkariautos Amerikos intelektualine bei religine istorija besidomintis F. Cervantesas nei aukština konkistadorus, nei juos smerkia. Jis tiesiog skatina suprasti istorinį kontekstą ir atskleidžia kultūrinį pasaulį, suformavusį konkistadorų mąstyseną ir elgesį.
Knygos autorius nuplėšia mitų bei fikcijos uždangą ir panardina skaitytoją į vėlyvųjų viduramžių imperializmo pasaulį. Mums šis pasaulis pažįstamas neką geriau nei patys konkistadorai – Naujojo Pasaulio čiabuvių tautoms. Naudodamasis gausybe įvairių šaltinių, tokių kaip dienoraščiai, laiškai, metraščiai bei traktatai, F. Cervantesas performuoja ispanų užkariavimų Naujajame Pasaulyje istoriją, pateikdamas ją to meto politinės bei intelektualinės aplinkos fone. O šios istorijos pagrindiniai veikėjai konkistadorai vaizduojami su savo didingomis ambicijomis ir moralinėmis priešpriešomis.
Knygoje „Konkistadorai“ atgimsta visi garsūs atradėjai nuo Kolumbo iki Cortéso, Pizarro ir vėlesniųjų, o naujai pateikiamas pasakojimas apie ispanų užkariavimus Naujajame Pasaulyje verčia susimąstyti, kaip šis laikotarpis negrįžtamai pakeitė visos istorijos eigą.
1492 m. ekscentriškasis genujiečių jūrininkas Kristupas Kolumbas, panoręs per Atlanto vandenyną nuplaukti iki Indijos, aptiko keletą Karibų regiono salų. Po to pasipylė gausybė ekspedicijų, kurios baigėsi stulbinamu dviejų galingų civilizacijų užkariavimu: Meksikos actekus 1521 m. užkariavo Hernánas Cortésas, o Peru inkus, prabėgus kiek daugiau nei dešimtmečiui, įveikė Franciscas Pizarras. Habsburgų imperatoriaus bei paties Dievo vardu abu šie vyrai paverginėjo, žudė ir taip įtvirtindami savo viešpatystę vadino save užkariautojais.
Tose didžiulėse naujai užimtose teritorijose energingi ir neretai grobuoniški naujakuriai labai greitai įrėžė savo pėdsaką. Dabar mums atrodo sudėtinga įsivaizduoti pasaulį, kurio politinių reikalų centre vyrauja religinė kultūra. Tačiau tik tada, kai būsime pasirengę atvirai ir noriai priimti tą mums svetimą kultūrinį pasaulį, galėsime aiškiai suvokti, kad jis buvo ne mažiau žmogiškas.
Knygą iš anglų kalbos vertė Romualdas Grigaliūnas.
Žemės drebėjimas Meksikoje. EPA – ELTA nuotr.
Antradienį Meksikoje, netoli Akapulko kurorto prie Ramiojo vandenyno, įvyko 7,1 balo žemės drebėjimas, per kurį žuvo mažiausiai vienas žmogus. Drebėjo ir pastatai šalies sostinėje už kelių šimtų kilometrų.
Drebėjimo epicentras buvo 11 km į pietryčius nuo Akapulko miesto, Gerero valstijoje, pranešė Nacionalinė seismologijos tarnyba.
Netoliese esančiame Kojuka de Beniteso mieste žuvo žmogus, kai ant jo užgriuvo elektros stulpas, televizijai „Milenio“ sakė Gerero valstijos gubernatorius Hectoras Astudillo.
Tačiau, kaip sakė prezidentas Andresas Manuelis Lopezas Obradoras, pranešimų apie didelę padarytą žalą nėra.
Pasak AFP žurnalisto, Akapulke ant keleto transporto priemonių užkrito elektros stulpai ir sugriuvo bažnyčios fasadas.
Akapulko merė Adela Roman sakė, kad drebėjimas sukėlė „nerimo priepuolius“ mieste.
Be to, pasak jos, gyvenamuosiuose rajonuose aptiktas „didelis dujų nuotėkis“.
Žemės drebėjimas buvo stipriai jaučiamas kai kuriose Meksiko miesto dalyse, todėl gyventojai ir turistai iš namų ir viešbučių bėgo į gatves.
Meksika yra viena seismiškai aktyviausių vietų pasaulyje, esanti ant penkių tektoninių plokščių.
1985 metų rugsėjo 19 dieną Meksiko mieste įvykęs 8,1 balo žemės drebėjimas nusinešė daugiau nei 10 tūkst. žmonių gyvybių ir sunaikino šimtus pastatų.
Per to žemės drebėjimo metines 2017 metais kilo 7,1 balo žemės drebėjimas, per kurį žuvo apie 370 žmonių, irgi daugiausia sostinėje.
Meksikos prezidentas Andresas Manuelis Lopezas Obradoras. EPA – ELTA nuotr.
Meksikos vyriausybė oficialiai atsiprašė majų čiabuvių už nusikaltimus, kurie buvo vykdomi prieš juos nuo ispanų užkariavimo.
„Mes prašome majų atleisti už siaubingus nusikaltimus, kuriuos vykdė atskiri asmenys ir nacionalinės bei užsienio institucijos užkariavimo metais, per tris šimtmečius trukusį kolonijinį valdymą ir du šimtmečius nuo Meksikos nepriklausomybės“, – sakė prezidentas Andresas Manuelis Lopezas Obradoras pirmadienį Kintana Roo valstijoje šalies pietuose.
Ši kalba buvo dalis minėjimo renginių, skirtų 500-osioms ispanų invazijos metinėms ir 200-osioms šalies nepriklausomybės metinėms. Ceremonijoje dalyvavo ir Gvatemalos prezidentas Alejandro Giammattejis.
Vidaus reikalų ministrė Olga Sanchez pabrėžė, kad šalis atsiprašo ir už šiandieninį rasizmą bei aplaidumą, su kuriuo vis dar susiduria majų gyventojai.
Per ceremoniją buvo girdėti demonstrantų šūksniai. Jie kritikavo prezidento planą nutiesti 1 500 km ilgio „majų geležinkelį“, kuris sujungtų kurortus su senovinėmis archeologinėmis vietomis. Kritikų teigimu, tai kenkia aplinkai ir daro žalą čiabuvių bendruomenėms.
Vasarį Meksikos pareigūnai užfiksavo mažiausiai žmogžudysčių nuo dabartinės vyriausybės darbo pradžios 2018 metų gruodžio mėnesį. Tai pirmadienį per spaudos konferenciją pranešė visuomenės saugumo ir piliečių apsaugos ministrė Rosa Icela Rodríguez.
„2021 metų vasaris tapo mėnesiu su mažiausiu tyčinių nužudymų aukų skaičiumi per visą šios vyriausybės veiklos laiką, – pareiškė ji, pristatydama pranešimą apie valdžios darbą saugumo srityje. – Jų sumažėjo 5,3 proc.“. Pasak ministrės, dauguma tokio pobūdžio nusikaltimų padaroma Gvanachuato, Meksiko, Mičoakano, Chalisko ir Čihuahua valstijose.
Rodríguez pridūrė, kad visuomenei pavojingų federalinio lygio veikų skaičius vasarį palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu sumažėjo daugiau kaip 19 proc.
Nacionalinės visuomenės saugumo sistemos vykdomojo sekretoriato duomenimis, kovo 7 d. Meksikoje nuo nusikaltėlių rankos žuvo ne mažiau kaip 103 žmonės. Kaip pažymėjo radijo stotis „MVS Noticias“, tai didžiausias tyčinių nužudymų per dieną skaičius nuo metų pradžios.
Nors Meksikos valdžia deda dideles pastangas, šalyje pastaraisiais metas smurtas pasiekė labai aukštą lygį. Praėjusių metų lapkričio 19 d. respublikos prezidentas Andrésas Manuelis Lópezas Obradoras pripažino, kad jo vyriausybė neįstengė susidoroti su šalį apėmusiu smurtu.
Oficialiais duomenimis, pernai Meksikoje buvo užregistruota 34,5 tūkst. tyčinių nužudymų, maždaug 0,4 proc. mažiau negu rekordiniais 2019 metais.
Meksikos specialistai aiškinasi kiniška vakcina paskiepytos moters mirties aplinkybes. EPA-ELTA nuotr.
Meksikos specialistai aiškinasi nuo koronaviruso paskiepytos pagyvenusios moters mirties aplinkybes. Tai penktadienį per spaudos konferenciją pareiškė šalies prezidentas Andrésas Manuelis Lópezas Obradoras.
„Vakar liūdnas atvejis nutiko Idalgo valstijoje, kur moteris mirė praėjus kiek laiko po vakcinacijos, ir šis įvykis iškart buvo susietas su skiepais, – sakė valstybės vadovas. – Specialistai jau atlieka visus reikiamus tyrimus, atrodo, kad nėra ryšio tarp vakcinos ir moters mirties“.
Laikraščio „El Milenio“ žiniomis, 75 metų amžiaus Metepeko municipaliteto gyventoja mirė praėjus 15 minučių po to, kai jai buvo suleista Kinijoje pagamintos „Sinovac“ vakcinos dozė. Medikai atliko skrodimą, bet kol kas nenustatė mirties priežasties. Yra žinoma, kad meksikietė sirgo širdies ir kraujagyslių ligomis.
Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, nuo praėjusių metų vasario pabaigos Meksikoje koronavirusu užsikrėtė maždaug 2,34 mln. žmonių, iš jų 46,4 tūkst. – per dvi pastarąsias savaites. Mirė 193 142 infekuotieji.
Nuo gruodžio pabaigos šalyje panaudota 3,78 mln. įvairių gamintojų vakcinų dozių. Pirmiausia skiepijami medikai ir pagyvenę žmonės.
„Wikileaks“ įkūrėjas J. Assange. EPA-ELTA nuotr.
Po britų teismo sprendimo neišduoti Jungtinėms Valstijoms Juliano Assange‘o, Meksika „Wikileaks“ įkūrėjui ketina pasiūlyti politinį prieglobstį.
Tai pirmadienį žurnalistams pareiškė Meksikos prezidentas Andrésas Manuelis Lópezas Obradoras. Kartu jis paragino Didžiosios Britanijos vyriausybę paleisti J. Assange‘ą.
„Aš paraginsiu Užsienio reikalų ministeriją pradėti svarbias procedūras, kad britų vyriausybės būtų pareikalauta paleisti poną J. Assange‘ą ir jam būtų pasiūlytas politinis prieglobstis“, – sakė A. M. L. Obradoras.
2012 metais jau Ekvadoras buvo suteikęs J. Assange‘ui politinį prieglobstį. „Wikileaks“ įkūrėjas tada septynerius metus praleido šios šalies ambasadoje Londone. Ekvadoras prieglobsčio prašymą atsiėmė 2019-aisiais, J. Assange‘as buvo sulaikytas ir šiuo metu yra kalinamas Didžiosios Britanijos griežtojo režimo kalėjime.
Teisėja Londone pirmadienį atmetė JAV prašymą išduoti J. Assange‘ą. Tai ji argumentavo 49-erių australo psichine sveikatos būkle bei tikėtinomis griežtomis kalinimo sąlygomis JAV.
JAV nori teisti J. Assange‘ą dėl šimtų tūkstančių slaptų dokumentų paviešinimo „Wikileaks“ portale.
Meksikoje Siudad Chuarese, netoli pasienio su JAV, nušautas dar vienas žurnalistas, penktadienį pranešė Čihuahua valstijos gubernatorius Javieras Corralas.
Arturo Alba Medina yra jau šeštas šiemet Meksikoje nužudytas žurnalistas. Meksika yra viena iš žurnalistams pavojingiausių valstybių pasaulyje.
49-erių žurnalistas ir televizijos naujienų laidos vedėjas nušautas ketvirtadienio naktį, netrukus po jo laidos, praneša organizacija „Reporteriai be sienų“.
Nuo 2000 m. Meksikoje nužudyta daugiau nei 100 žurnalistų, kai kurie jų nagrinėjo tokius klausimus kaip korupcija politikoje bei narkotikų kartelių veikla.
Paskutinėje A. A. Medinos laidoje buvo kalbama apie policijos korupciją, įtariamą nepilnamečio nužudymą ir narkotikų prekeivių susirėmimus.
Žurnalisto kūnas su vienuolika kulkų buvo rastas automobilyje, praneša žiniasklaida.
Šeštadienį Meksikoje, Siudad Obregono mieste, nužudytas trečiasis žurnalistas šiemet.
„Patvirtinta, kad Jorge’as Armenta, skaitmeninės žiniasklaidos priemonės „Medios Obson“ direktorius, žuvo per ginkluotą išpuolį“, – tviterio paskyroje teigė regiono prokuratūra. Užpuolimo metu žuvo ir vienas policijos pareigūnas, dar vienas pareigūnas buvo sužeistas.
J. Armenta sulaukė grasinimų, todėl vyriausybė jam skyrė tam tikrą apsaugą, teigė žurnalistų organizacijos „Reporteriai be sienų“ (RSF) atstovai.
RSF taip pat informavo, jog J. Armenta yra jau trečiasis šiemet Meksikoje nužudytas žurnalistas. Organizacija šiuo metu tiria, kokio tipo apsauga buvo teikiama žurnalistui.
Pastarąjį incidentą tiria ir vietos valdžia.
RSF organizacija skelbia, kad Meksika, kartu su karo alinama Sirija ir Afganistanu, yra žurnalistams pavojingiausios valstybės pasaulyje.
Meksikoje su narkotikų platinimu ir politine korupcija susiję užpuolimai itin dažni, o nusikaltėliams neretai pavyksta išvengti bausmės.
Balandžio 11 d. Akapulko miesto uoste buvo rastas žurnalisto Victoro Fernando Alvarezo, balandžio 2 d. netikėtai dingusio, kūnas. V. F. Alvarezas yra laikomas antruoju Meksikoje šiemet nužudytu žurnalistu.
Pirmąja auka tapo Maria Elena Ferral – ją kovo mėnesį rytinėje Verakruzo valstijoje nušovė du užpuolikai ant motociklų.
Remiantis RSF duomenimis, 2019 m. Meksikoje buvo nužudyta 10 žurnalistų.
Koronavirusu užsikrėtęs P. Domingas buvo paguldytas į šią ligoninę Meksikoje. EPA-ELTA nuotr.
Ispanų operos dainininkas Placidas Domingas išrašytas iš privačios ligoninės Meksikoje, į kurią jis buvo paguldytas dėl komplikacijų, susijusių su koronavirusu. Tai pirmadienį pranešė televizijos kanalas CNN, remdamasis Meksikos medikais.
Anksčiau dainininko atstovas informavo, kad P. Domingas buvo nugabentas į ligoninę Akapulko mieste dėl koronaviruso sukeltų komplikacijų.
CNN šaltinis Gerero valstijos, kurios teritorijoje yra Akapulkas, sveikatos apsaugos departamente patikslino, kad P. Domingas jau išvyko iš ligoninės ir grįžo į namus. Anot šaltinio, 79 metų dainininko būklė stabili.
P. Domingas apie infekciją pranešė kovo 22 d.
Praėjusių metų pabaigoje Kinijos Uhano mieste prasidėjęs naujojo koronaviruso sukeliamo susirgimo protrūkis išplito į daugiau kaip 160 šalių. Kovo 11 d. Pasaulio sveikatos organizacija jį pripažino pandemija. Naujausiais duomenimis, pasaulyje koronavirusu užsikrėtė daugiau kaip 630 tūkstančių žmonių, beveik 30 tūkstančių infekuotųjų mirė.
Meksikos nacionalinės gvardijos kariškiai ketvirtadienį sulaikė daugiau nei 800 migrantų iš Centrinės Amerikos, kurie siekė kirsti pietinę Meksikos sieną, patekti į šalį ir iš ten keliauti į JAV.
Migrantai Meksikos sieną mėgino kirsti nelegaliai, brisdami per Suchiato upę. Migrantams Meksikoje spėjus nueiti vos kelis kilometrus, kelią jiems pastojo kariškiai.
Kai kurie migrantai ėmė mėtyti akmenis, kariškiai migrantų karavanui sulaikyti pasitelkė ašarines dujas. Panašus incidentas įvyko ir pirmadienį, kai panaudojusios ašarines dujas pajėgos sulaikė šimtus migrantų.
Vašingtonas teigiamai vertino Meksikos vyriausybės veiksmus, atitinkančius birželį priimtą pasienio saugumo susitarimą su JAV.
„Meksikos nacionalinės gvardijos ir kitų pareigūnų pastangos siekiant išsaugoti sienos vientisumą iki šiol buvo veiksmingos, nepaisant asmenų, pakeliui į JAV mėginančių nelegaliai patekti į Meksiką, smurtinių ir teisės principams prieštaraujančių veiksmų“, – teigė laikinai JAV vidaus saugumo departamento sekretoriaus pareigas einantis Chadas Wolfas.
„Departamentas atidžiai stebi karavaną, Centrinėje Amerikoje turime dešimtis darbuotojų, kurie padeda vietos imigracijos ir saugumo pareigūnams. Dėl jų jau šimtai asmenų buvo sustabdyti, sulaikyti ir išsiųsti į savo šalis“, – tvirtino jis.
Paklaustas, kas atsitiktų, jei kai kurie karavano nariai pasiektų JAV ir Meksikos sieną, Ch. Wolfas sakė: „jų situacija būtų atitinkamai išnagrinėta, jie būtų netrukus patraukti, grąžinti ar repatrijuoti.“
Bolivija paskelbė nepageidaujamais asmenimis Meksikos ambasadorę ir Ispanijos reikalų patikėtinę. EPA-ELTA nuotr.
Ispanijos vyriausybė nusprendė išsiųsti tris Bolivijos diplomatus, atsakydama į šios šalies sprendimą paskelbti nepageidaujamais asmenimis kelis karalystės diplomatus. Tai pirmadienį pranešė laikraštis „El Pais“.
Anksčiau Bolivijos laikinoji prezidentė Jeanine Añez pareiškė, kad šalies vyriausybė po incidento prie Meksikos ambasadoriaus rezidencijos La Pase paskelbė nepageidaujamais asmenimis Meksikos ambasadorę ir Ispanijos reikalų patikėtinę bei dar kelis ispanų diplomatus.
„Vyriausybė, kuriai aš vadovauju, priėmė sprendimą paskelbti nepageidaujamais asmenimis Meksikos ambasadorę Marią Teresą Mercado, Ispanijos reikalų patikėtinę Cristiną Borreguero ir Ispanijos konsulą Bolivijoje Alvarą Fernandezą“, – pareiškė ji per spaudos konferenciją.
Penktadienį šalies policija neįleido į Meksikos ambasadoriaus rezidenciją La Pase asmenų, lydėjusių Ispanijos reikalų patikėtinę Bolivijoje. Pasak policininkų, žmonės, mėginę patekti į pastatą kartu su diplomate, slėpė savo veidus nuo pareigūnų.
Be trijų minėtų diplomatų, Boliviją per 72 valandas turi palikti asmenys, incidento metu lydėję Ispanijos reikalų patikėtinę. „Ši Meksikos ir Ispanijos vyriausybių atstovų grupė pažeidė Bolivijos suverenitetą, pažemino boliviečių tautos ir šalies vyriausybės orumą“, – pridūrė laikinoji prezidentė.
J. Añez taip pat pavadino „nepagrįstais“ paaiškinimus, kuriuos pateikė Ispanijos diplomatai. Pasak jų, Ispanijos reikalų patikėtinė atvyko į Meksikos ambasadoriaus rezidenciją „su mandagumo vizitu“.
Penktadienio incidentas dar labiau pablogino jau ir taip įtemptus Meksikos ir Bolivijos santykius. Meksikos URM vadovas Marcelas Ebrardas ketvirtadienį pranešė, jog jo šalis ketina kreiptis į tarptautinį teismą dėl Bolivijos teisėsaugos institucijų veiksmų – jų pareigūnai apsupo Meksikos ambasadą La Pase, kurios teritorijoje rado prieglobstį keli buvę Bolivijos ministrai. Dabartinė šalies valdžia yra išdavusi jų arešto orderius pagal kaltinimą maišto kurstymu ir terorizmu.
Pirmadienį Bolivijos URM vadovė Karen Longaric pareiškė, kad šalies vyriausybė neketina nutraukti diplomatinių santykių su Meksika ir Ispanija.
Meksikos saugumo pajėgos paleido vieną iš buvusio „Sinaloa“ narkotikų kartelio vadeivos Joaquino Guzmano, dar žinomo kaip „El Chapo“ („Neūžauga“), sūnų, kuris anksčiau buvo sulaikytas Sinalojos valstijos Kuljakano mieste.
Tai ketvirtadienį naujienų agentūrai „Reuters“ pranešė visuomenės saugumo ministras Alfonsas Durazas.
Gautomis žiniomis, toks sprendimas buvo priimtas siekiant nesukelti pavojaus žmonių gyvybei.
Ketvirtadienį Meksikos pareigūnai Kuljakune sučiupo Ovidio Guzmáną Lópezą, vieną iš J. Guzmano sūnų. Jį sulaikius, miesto gatvėse kilo pareigūnų ir narkotikų kartelio narių susirėmimai, per kuriuos buvo naudojami stambaus kalibro kulkosvaidžiai ir automatiniai šautuvai.
Kaip pranešė laikraštis „El Milenio“, remdamasis Sinalojos valstijos sveikatos apsaugos ministru Efrénu Encinasu Torresu, nukentėjo mažiausiai devyni žmonės. Tarp sužeistųjų – šeši saugumo pajėgų pareigūnai. Apie jų būklę nepranešama.
Regiono valdžia paragino gyventojus laikytis rimties ir neiti iš namų. Sinalojos gubernatorius Quirinas Ordazas tviteryje parašė, kad Kuljakane „atkuriama rimtis“.
Meksika išdavė J. Guzmaną Jungtinėms Valstijoms Amerikos valdžios prašymu 2017 metų sausį. Šių metų vasario mėnesį Niujorko valstijos Rytų apygardos teismo prisiekusiųjų žiuri pripažino jį kaltu pagal visus kaltinimo punktus.
Liepos viduryje buvęs narkotikų kartelio vadeiva buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos, jam taip pat buvo paskirta 12,6 milijardo dolerių bauda.
Žala, kurią padarė riaušininkai per ketvirtadienį Meksikos sostinėje vykusias eitynes, skirtas 43 pagrobtų studentų atminimui, viršija 100 milijonų pesų (apie 4,5 milijono eurų). Tai penktadienį radijo stočiai „Radio Formula“ pareiškė Nacionalinių restoranų verslo rūmų vadovas Franciscas Fernandezas Alonsas.
„Žala sudaro mažiausiai 100 milijonų pesų, dviem (riaušių) valandoms – tai daug“, – sakė F. F. Alonsas.
Valdžios duomenimis, manifestacijoje dalyvavo maždaug 5 tūkstančiai žmonių, iš jų apie 100 daužė parduotuvių ir restoranų vitrinas, tepliojo pastatų sienas. Rimtesnių susirėmimų su policininkais nekilo, bet du pareigūnai vis dėlto nukentėjo nuo petardų sprogimų.
Prieš penkerius metus ginkluoti vyrai Gerero valstijos Igvalos mieste užpuolė studentų demonstracijos dalyvius. Šeši žmonės žuvo, apie 20 buvo sužeisti, dar 43 studentai dingo be žinios. Tyrėjams pavyko nustatyti, kad korumpuoti policininkai juos perdavė nusikalstamai grupuotei „Guerreros Unidos“. Suimti šios gaujos nariai prisipažino nužudę jaunuolius ir sudeginę jų kūnus.
Dingusių studentų tėvai ir draugai reikalauja tęsti paieškas. Šių metų balandį Meksikos vyriausybė susitarė su JT, kad organizacijos atstovai padės tirti plataus atgarsio sulaukusį nusikaltimą. Ketvirtadienį šalies vyriausybė pasiūlė dideles premijas už pagalbą tyrimui.
Iš 142 asmenų, nuo 2014 metų sulaikytų šioje byloje, 77 jau paleisti. Rugsėjo pradžioje į laisvę išėjo Gildardas Lopezas Astudillas, laikomas susidorojimu su jaunuoliais organizatoriumi.
Antradienio vakarą surengto baro užpuolimo Meksikos Verakruso valstijos Koacakoalkoso mieste aukomis tapo 26 žmonės. Tai trečiadienį pranešė regiono generalinė prokuratūra.
„Žuvo 26 žmonės, tarp jų – 10 moterų ir 16 vyrų, dar 11 žmonių nukentėjo, jie gydomi ligoninėse“, – sakoma pranešime. Valdžios duomenimis, baro užpuolime dalyvavo mažiausiai 10 piktadarių. Jie sukėlė gaisrą, o paskui ėmė šaudyti į žmones, bėgančius iš liepsnojančio baro.
Verakruso gubernatorius Cuitláhuacas García Jiménezas pareiškė, kad pareigūnams pavyko nustatyti spėjamą išpuolio organizatorių. Omenyje turimas nusikaltėlis, kuris šių metų liepą buvo sulaikytas, bet paskui paleistas nepateikus jam kaltinimų.
Šių metų pirmoje pusėje Meksikoje smurto aukomis tapo daugiau kaip 17,6 tūkstančio žmonių, 5,1 procento daugiau negu per tą patį 2018 metų, rekordinių pagal nužudymų skaičių, laikotarpį. Atsakomybė už tūkstančių žmonių žūtį tenka narkotikų mafijai.
JAV teisėjas Brianas Coganas Meksikos narkomafijos bosui Joaquínui „El Chapo” (Neūžaugai) Guzmánui skyrė kalėjimo iki gyvos galvos bausmę ir dar 30 metų kalėjime, praneša BBC.
62 metų J. Guzmanas buvo kaltinamas dėl vadovavimo didžiausiam pasaulyje narkotikų karteliui „Sinaloa“ ir daugiau nei ketvirtį amžiaus vykdyto narkotikų tiekimo į JAV. J. Guzmanas atgabeno šimtus tonų kokaino, heroino, metamfetamino ir marihuanos, taip pat buvo kaltinamas dėl pinigų plovimo ir su ginklais susijusių pažeidimų. Vasarį Niujorko federalinis teismas „El Chapo“ pripažino atsakingu už šiuos nusikaltimus.
Praėjusią savaitę prokurorai paprašė JAV federalinio teismo teisėjo Briano Cogano pridėti simbolinius 30 metų kalėjimo dėl ginklų naudojimo – prokurorai J. Guzmaną apibūdino kaip „negailestingą ir ištroškusį kraujo“.
„Sinaloa“ kartelis iš narkotikų platinimo uždirbo milijardus dolerių. Per teismo procesą liudininkai kartelio vadą pristatė kaip žmogų, galėjusį iš kelio pašalinti visus, kurie jam trukdė, galėjo sumušti, pašauti arba oponentus, varžovų grupių atstovus tiesiog „užkasti gyvus“.
J. Guzmanas šiuo metu sėdi griežtojo režimo kalėjime Niujorko Manheteno rajone. Meksikoje buvusiam narkomafijos bosui dukart pavyko pabėgti iš kalėjimo: 2001-aisiais jis kalėjimą paliko skalbinių pintinėje, o 2015-aisiais – tuneliu, kurį bendrai išrausė po jo kamera.
Prieš pat bausmės paskelbimą Bruklino teisėsaugos rūmuose J. Guzmanas per vertėją pasakojo, kad kalinamas JAV jis kentėjo nuo „psichologinio, emocinio, protinio kankinimo 24 valandas per parą“.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas toliau nerimsta dėl savo reikalavimo statyti tvorą Meksikos pasienyje. „Baigtųsi 99 proc. nelegalaus mūsų sienos kirtimo atvejų“, – rašė jis sekmadienį tviteryje. D. Trumpas citavo savo pirmtaką Baracką Obamą ir savo varžovę rinkimuose Hillary Clinton, kurie prieš kelerius metus taip pat pasisakė už geresnę apsaugą nuo nelegalios migracijos.
Sekmadienį JAV viceprezidentas Mike’as Pence’as, kaip jau šeštadienį, vėl ketina susitikti su respublikonais ir demokratais Kongrese. Pastarasis susitikimas baigėsi be rezultatų. Atstovų Rūmų pirmininkė demokratė Nancy Pelosi ne kartą pareiškę, kad jos partija nesutiks su lėšų skyrimu sienos statybai.
Ginčas dėl sienos statybos sukėlė dalinį vyriausybės darbo paralyžių, kuris tęsiasi jau daugiau kaip dvi savaites. Šimtai tūkstančių valstybės tarnautojų šiuo metu dirba be perspektyvos iš karto gauti užmokestį už darbą arba yra priversti imti atostogas. Nedirba muziejai ir nacionaliniai parkai.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas įspėjo, kad JAV pasienyje su Meksika dislokuoti kariai gali šaudyti į migrantus iš Centrinės Amerikos, jei, bandydami nelegaliai kirsti sieną, jie svaidys į karius akmenis.
D. Trumpas žurnalistams sakė, kad JAV kryptimi per Meksiką žygiuojantys migrantai „piktavališkai ir smarkiai“ svaidė akmenis į Meksikos policininkus.
„Nesitaikstysime su tuo. Jie nori svaidyti akmenis į mūsų karius, mūsų kariuomenė priešinasi. Sakiau jiems (kariams) laikyti akmenį šautuvu“, – sakė prezidentas.
D. Trumpas tikisi, kad to nebus, bet į karius svaidomi akmenys bus laikomi šaunamaisiais ginklais, nes „nėra didelio skirtumo tarp šaunamojo ginklo ir akmenų“.
Tuo tarpu JAV gynybos pareigūnas transliuotojui CNN sakė, kad pasienyje dislokuoti kariai veiks vadovaudamiesi standartinėmis taisyklėmis, reglamentuojančiomis jėgos naudojimą, ir tokią jėgą panaudos tik gindamiesi.
Pietryčių Meksikoje, netoli Kankuno, nužudytas žurnalistas. Tai jau septintasis šiais metais Meksikoje nužudytas žurnalistas. Be to, jis jau antras per mažiau nei mėnesį nužudytas „Playa News“ žurnalistas.
Remiantis prokurorų duomenimis, Rubenas Platas nušautas apie 6:00 val. ryto vietos laiku prie baro. Į nelaimės vietą atvykusios pagalbos tarnybos paskelbė jį mirusiu.
Prokurorai teigia, kad šiuo nužudymu buvo siekiama įbauginti kitus žurnalistus.
Pernai Meksika buvo antra žurnalistams pavojingiausia vieta pasaulyje. Meksiką aplenkė tik karo nuniokota Sirija, kur, organizacijos „Reporteriai be sienų“ teigimu, buvo nužudyta 12 žurnalistų.
Anot įvairių žodžio laisvę ginančių organizacijų, nuo 2000 metų Meksikoje nužudyta daugiau kaip 100 žurnalistų.
Tačiau žurnalistika nėra vienintelė pavojinga profesija Meksikoje. Šalyje nuo rugsėjo ir liepos 1-osios dienos, kai vyko prezidento rinkimai, nužudyti 145 politikai.
