Rinkimai. Balsuoti. Slaptai.lt nuotr.
Šeštadienį už savivaldybių tarybas ir merus senjorai ir neįgalieji dar gali balsuoti namuose.
Tai bus paskutinė balsavimo namuose diena. Kaip informuoja Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), iš viso balsavimo namuose teisę turi daugiau kaip 571 tūkst. rinkėjų.
Apie 100 tūkstančių išreiškė pageidavimą balsuoti namuose.
Balsuoti namuose gali neįgalieji, neįgaliuosius namuose slaugantys asmenys, dėl ligos nedarbingi žmonės. Kaip ir anksčiau, taip ir šių rinkimų metu, balsuoti namuose gali rinkėjai, sulaukę 70 ir daugiau metų.
Per tris išankstinio balsavimo dienas iš viso balsavo daugiau kaip 137 tūkstančiai rinkėjų. VRK duomenimis, tai yra beveik 5,7 procento nuo bendro visų Lietuvoje balsuojančių rinkėjų skaičiaus. Raginimas balsuoti. Slaptai.lt nuotr.
Aktyviausi buvo Neringos savivaldybėje gyvenamąją vietą deklaravę asmenys. Jų balsavimo aktyvumas pasiekė beveik 29 proc. Aktyviai balsuojama ir Lazdijų rajone, čia balsuoti atvyko 13,3 proc. rinkėjų. Nedaug atsilieka Birštonas (12,6 proc.), Ignalinos rajonas (12,1 proc.).
Pasyviausi per išankstinį balsavimą buvo Kauno rajono (2,4 proc.), Panevėžio rajono (2,8 proc.), Vilniaus rajono (3 proc.) rinkėjai.
Pagrindinę rinkimų dieną – kovo 5-ąją – rinkėjai savo pilietinę valią išreikšti kviečiami į savo rinkimų apylinkes.
Dalyvauti savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose VRK registravo 13 tūkst.797 kandidatus. 433 iš jų sieks tapti savivaldybių merais.
Reklamos stendas Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
Per visą savivaldybių merų ir tarybų rinkiminės kampanijos laikotarpį Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) gavo per 300 skundų dėl įvairių politinės kampanijos pažeidimų. Kaip LRT radijui teigė VRK Teisės ir tyrimų skyriaus vedėjas Rokas Stabingis, didžioji dalis šių kreipimųsi yra susiję su neteisėta politine reklama ir galimu rinkėjų papirkimu.
„Labai daug skundų mes esame gavę – virš 300 skundų. Jų yra labai daug. Daugiausiai dėl politinės kampanijos ir rinkėjų papirkimo. Sakyčiau, visko yra labai daug šiais metais. Negaliu palyginti su 2019 m. savivaldybių rinkimais. Bet įprastai, savivaldybių rinkimai yra labai sunkūs – vieni sunkiausių“, – pirmadienį LRT radijui teigė R. Stabingis.
Pasak VRK atstovo, dažniausiai skundus komisijai dėl tam tikrų oponentų politinės kampanijos pažeidimų pateikia patys politikai ir partijos. Be to, nemaža dalis pranešimų yra ir anonimiški.
„Dėl politinės reklamos – labai daug „Facebook“, socialiniuose tinkluose skundžiasi dėl reklamos. Paprasčiausiai pamato kandidatų profiliuose, kad kandidatai dalyvauja kažkokiuose renginiuose, deda nuotraukas ir skundžia, kad tai yra nežymėta reklama“, – aiškino jis.
Savivaldybių tarybų ir merų rinkimai vyks kovo 5 dieną.
Draudžiama. Stop. Pravažiavimo nėra. Slaptai.lt foto
Seimo Etikos ir procedūrų komisija trečiadienį su Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininke Jolanta Petkevičiene diskutavo dėl Seimo narių, dalyvaujančių merų rinkimuose, rinkėjams dalinamų dovanų. Dėl jų rikimų laikotarpių komisija sulaukia ypač daug skundų.
Todėl VRK nariai prašo mero posto siekiančių Seimo narių rinkimų kampanijos laikotarpiu susilaikyti nuo suvenyrų dovanojimo.
„Mes dabar matome tuos didėjančius srautus geometrine progresija, nes kas kur tik (dalyvauja – ELTA), o ypatingai Seimo nariai kandidatuojantys, tai ypatingas dėmesys yra šiems asmenims. Žmogus tik pamato ir (…) nuotrauka, feisbuko įrašas ir iš karto skundas“, – Etikos ir procedūrų komisijos posėdyje teigė VRK pirmininkė Jolanta Petkevičienė.
„Tai, aišku, nei VRK, nei VTEK tikrai neuždraus ir niekad nedraudė Seimo nario veiklos įprastos vykdyti. (…) Bet kad turėtų tas šauktukas raudonas nuolat degti, tai to nereikėtų užmiršti“, – pridūrė ji. Draudžiama žaisti. Slaptai.lt nuotr.
Savo ruožtu VRK Teisės tyrimų skyriaus vedėjas Rokas Stabingis atkreipia dėmesį, kad rinkimų kampanijos dalyviams yra griežtai draudžiama dovanoti bet kokias dovanas.
„Pagal rinkimų kodeksą yra labai griežtai draudžiama bet kokias dovanas dalinti. Neleidžiama nei jokių daiktų, nei jokių paslaugų teikti. Tai mes visiems kompanijos dalyviams ir kandidatams aiškiname, kad tikrai nieko negalima: nei saldainių, nei pyragų, nes kodeksas nenumato jokių išimčių“, – sakė R. Stabingis.
VRK atstovas mano, kad Seimo nariai irgi turėtų laikytis panašių taisyklių, jiems neturėtų būti daroma išimtis dėl suvenyrų dovanojimo.
„Aišku, mes Seimo narių veiklos nereguliuojame tikrai, čia Seimas pats turbūt reguliuoja Seimo narių išlaidas. Bet pasitaiko, kad Seimo nariai dalyvauja tuose renginiuose. Labai negerai būtų dvigubas traktavimas, kad visiems kampanijos dalyviams draudžiamos bet kokios dovanos. Aišku, Seimo nariai yra kaip išimtis ir tada sugriauna bendrą mūsų koncepciją. Tai mes norėtume, kad ta politika, jeigu įmanoma ją suvienodinti, kad vienodos būtų laikomasi“, – akcentavo jis.
Savivaldybių tarybų ir merų rinkimai vyks šių metų kovo 5 d.
Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) kelia dabartinio vicemero Valdo Benkunsko kandidatūrą Vilniaus mero rinkimuose. Po kelių ne tokių sėkmingų partijai rinkimų savivaldoje, šįkart yra daug galimybių, kad sostinė vėl turės vadovą konservatorių. Paskutinis TS-LKD partijos atstovas Vilniuje Raimundas Alekna meravo 2011 m., taigi prieš 12 metų.
Rinkimuose – politinis vakuumas
Dabartiniam merui Remigijui Šimašiui paskelbus, kad artimiausiuose mero rinkimuose dalyvauti neplanuoja, susidarė sąlygos iškilti naujam lyderiui. Prasidėjusi politinė kampanija parodė, kad partijos nelabai turi paruošusios kandidatų. Nebuvo investuojama į vietos politiką, nepritraukti potencialūs politikai, nekviečiamas jaunimas arba jiems nesudaromos sąlygos atsiskleisti. Visos politinės jėgos „per vargus“ kelia kandidatus. Tai matosi iš būsimų kandidatų nepasiruošimo vadovauti.
Geram miesto valdymui būtina išmanyti urbanistiką, teritorijų planavimą, viešąjį administravimą ir transporto politiką. Ūkiškai kalbant, ne tik žinoti, kaip pastatyti namą, bet kokios yra architektūros politikos naujovės pasaulyje, kaip sprendžiami sudėtingi urbanistikos uždaviniai – transporto spūstys, viešasis transportas, teritorijų konversija ir t.t.
Vamzdis – šiuolaikinio Vilniaus simbolis. Slaptai.lt nuotr.
Nors Konstitucinis Teismas viename savo išaiškinime merus sulygino kaip vienodus pareigomis, bet realybėje reikalavimai Pagėgių merui ir Vilniui skiriasi šviesmečiais. Sostinė yra miestas, su visomis sudėtingomis problemomis, kurias sunkiai sprendžia net turtingiausi pasaulio miestai JAV ar Vakarų Europoje, todėl būtini ne tik urbanistikos pagrindai, bet nuolatinis mokymasis ir tobulėjimas, kad pavyktų pasiekti gerų rezultatų.
Lietuvoje urbanistika yra gana apleista sritis, trūksta ekspertų, visuomenės švietimo, tam dėmesio neskiria politikai. Neretai bet kokia naujovė, pvz., mediniai daugiabučiai, metro, ar bitės ant devynaukščių stogų, sutinkami su šypsena, nors pasaulyje tai įprasta pasiteisinusi praktika.
V. Benkunskas turi visas savybes, būtinas geram politikui
Kol partijos vargsta su kandidatais ir jų nesupratimu, kas yra miestas, konservatoriai iškėlė kompetentingą politiką. V. Benkunskas jau daug metų dirba savivaldoje, aiškiai žino, ne tik, ką reikia nuveikti, bet kaip tai pasiekti, supranta, kas yra viešasis administravimas ir kaip viziją paversti realiais sprendimais. Dabartinis meras R. Šimašius vienoje radijo laidoje yra prisipažinęs, kad kas yra tikrasis mero darbas jam suprasti prireikė pusantros kadencijos. Ir tai labai sąžiningas pripažinimas, nes jokiame universitete neruošiami merai, o sričių, kurias reikia išmanyti, yra labai daug.
Vilniaus rinkėjai skiriasi nuo kai kurių provincijos miestelių. Jiems nedaro įspūdžio populistinės kalbos ir nerealūs pažadai, todėl kairieji, ypač radikalesni, galimybių sostinėje turi nedaug. Todėl politologai, aptarinėdami galinčius laimėti kandidatus Vilniuje dairosi į dešiniųjų stovyklą.
Jei ne šis vamzdis, Lietuvos sostinė būtų labai graži. Slaptai.lt nuotr.
Kaip labai realus kandidatas antrame turi įvardijamas Artūras Zuokas. Jis, kaip ir V. Benkunskas, turi patirties savivaldoje, turi originalių idėjų, kas politikui labai didelis privalumas, bet taip pat turi ir daug negatyvaus bagažo. Senos istorijos, velkasi iš paskos ir neleidžia išplėsti rinkėjų rato, todėl rinkimuose jau triskart iš eilės teko pralaimėti. A. Zuoko situacija yra kebli, nes reikšminga Vilniaus rinkėjų dalis simpatizuoja dešiniesiems liberalams ir konservatoriams, todėl per arši kritika šioms partijoms, potencialiai atbaido rinkėjus, o pritarti neišeina, nes ponas Zuokas yra opozicijoje, veikiantis išvien su Remigijum Žemaitaičiu ir Artūru Paulausku, pagarsėjusiais populistais.
Liberalų stovykloje jaučiamas pasimetimas. Rinkimai nukrito nelauktai ir netikėtai. Spalio vidurys, kandidato vis dar nėra. R. Šimašius sau pamainos neparuošė, o partijoje norinčių nedaug, galinčių dar mažiau. Tai dar viena svarbi aplinkybė, stiprinanti konservatorių galimybes.
Jeigu taip nutiktų, kad antrajame rinkimų ture susigrumtų A. Zuokas ir V. Benkunskas, tai politinėje kovoje virtų tik A. Zuokas. Rinkėjai yra tvirtai apsisprendę, ar jie gali atleisti praeities klaidas, ar ne. Būtų tarsi referendumas dėl A. Zuoko, ar vėl suteikti šansą išbėgti į aikštelę. Keli rinkimai iš eilės parodė, kad A. Zuokas nebeturi parako pramušti stiklines lubas, todėl daug galimybių, kad V. Benkunskas po 12 metų pertraukos, konservatorių partijai laimėtų svarbiausio miesto mero postą.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Seimas svarstys Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen pateiktą siūlymą eilinius savivaldybių tarybų ir merų rinkimus surengti kitų metų kovo 5 d.
Parlamentarai, pritarę šeštadienį projektui po pateikimo, Seimo salėje jį numato svarstyti rugsėjo 20 d. Prieš tai projekto imsis pagrindiniu paskirtas Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.
Pristatydama nutarimo projektą, Seimo pirmininkė sakė, kad savivaldos rinkimai turi įvykti laikotarpiu nuo 2023 metų vasario 8 dienos iki kovo 8 d.
„Siūloma data – 2023 metų kovo 5 d. yra yra optimali pirmiausia dėl to, kad iki šios dienos nebuvo aišku, kokie reikalavimai bus keliami visuomeniniams rinkimų komitetams“,- sakė Seimo vadovė.
Seimui paskelbus rinkimų datą prasideda politinė rinkimų kampanija. “Atsižvelgiant į tai, kad būsimiems rinkimų politinės kampanijos dalyviams, ypač komitetams ir kitiems subjektams reikia atlikti tam tikrus parengiamuosius darbus iki politinės kampanijos pradžios, šio nutarimo įsigaliojimą siūloma atidėti iki vėliausiai galimos datos“,- iš Seimo tribūnos aiškino V. Čmilytė-Nielsen.
Siūloma, kad nutarimo projektas įsigaliotų šių metų spalio 8 d.
Rinkimų kodeksas numato, kad eiliniai savivaldybių tarybų ir merų rinkimai visose savivaldybėse rengiami vienu metu ne anksčiau kaip prieš 2 mėnesius ir ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki savivaldybių tarybų narių, merų įgaliojimų pabaigos.
Eilinius savivaldybių tarybų, merų rinkimus skelbia Seimas ne vėliau kaip likus 6 mėnesiams iki savivaldybių tarybų narių, merų įgaliojimų pabaigos.
Visi Meksikos Okampo miestelio policijos pareigūnai buvo sulaikyti, įtariant, kad jie galėjo prisidėti prie kandidato į merus nužudymo, praneša BBC.
Prieš korupciją pasisakęs 64-erių Fernandas Angeles Juarezas ketvirtadienį buvo nušautas prie savo namų.
F. A. Juarezas – vienas iš trijų politikų, vakarinėje Mičoakano valstijoje nužudytų vos kiek daugiau nei per savaitę.
Visoje Meksikoje prieš liepos 1 dieną vyksiančius visuotinius rinkimus jau nužudyta daugiau kaip 100 politikų.
27 Okampo miestelio policininkus ir vietos viešojo saugumo sekretorių sekmadienį rytą sulaikė federalinio saugumo pajėgos. Sulaikytieji kaltinami sąsajomis su nusikalstamomis valstijos grupuotėmis.
Kitą sekmadienį Meksikos gyventojai rinks naują prezidentą, senatorius ir Deputatų Rūmų narius. Be to, rinkėjai spręs, kam atiteks daugiau kaip 3 tūkst. regionų ir vietos valdžios postų.
Pirmas kartas visada nekaip nusiduoda. Jei ne spaudai – tą kiekvienas vyras ir nevyras pasakys. Bet pradėti kada nors reikia. Nes be blogos pradžios nebūna nei tautos pažangos, nei kadencijos pabaigos. Ką bekalbėt apie ūmiai pabrangusius sosto paveldėtojus.
Pirmąkart merus rinko žmonės, o ne partijų komsorgai. Ir užgriuvo įdomybės. Gausybės tautiečių, balsavusių už tūlą partiją, nepadėjo kryželio ant jos kandidato. Pakvipo keptais gaidžiais per Seimo rinkimus. Kaip visada, raguotiems geriems vyrams paskutiniams nušvinta kas seniai visiems aišku. Kad partijos neturi tų, už kuriuos žmonės balsuotų.
Savivaldybių tarybų ir tiesioginiuose merų rinkimuose dalyvavau. Bet balsuoti ėjau nenoriai. Jau senokai neturiu partijos, už kurią balsą ryžčiausi atiduoti be dvejonių.
Patikėkit, jausmas – bjaurus. Nežinai, ką vertėtų paremti, bet balsuoti – reikia. Todėl rinkimai šių eilučių autoriui – jokia šventė. Vienintelė paguoda, jog žinau, už ką negalėčiau atiduoti balso net ir susiklosčius ypatingai bjaurioms aplinkybėms. Tai – Valdemaro Tomaševskio kompanija, kiršinanti lenkus su lietuviais, ir rusiški aljansai, nė sykio gausiai nesusirinkę prie Rusijos ambasados Vilniuje pasmerkti Kremliaus agresyvumo.
Didžiausias mūsų noras – kad kas nors imtų keistis. Didžiausias politikų noras – kad niekas nesikeistų. Nes jei keisis, gali ir pasikeisti. Ir gali tekti ką nors daryti. Ir už tai atsakyti. Todėl niekas nieko ir nekeičia. Tik apie tai be perstojo pliurpia.
Politikams mes statistiniai skaičiai. Kaip žmonės neįdomūs. Tarsi kokios įkyrios musės. Palikti padėjėjams, viešųjų ryšių, tvarkos ir kitokios slaugos specialistams. Nuolatinė paciento stebėsena. Optimizmo papildai iš TV dėžutės. Ir jaučiamės puikiai.
Artėjant rinkimams į vietos savivaldos tarybas, iš patamsių į viešumą vėl rodosi funkcionieriai, pakedenę plunksneles, su piršliais ir be jų, nebesugalvodami nieko nauja, primityviais, ne kartą išbandytais būdais, ieško mulkių, kurie gal pamiršę jų „gerus darbus“ vėl ateis prie balsadėžių už juos balsuoti. Antai nei Artūro Zuoko, nei jo žmonos asmeniškai nepažįstu, kaip ir jie nepažįsta manęs, tačiau gavau gražų šventinių sveikinimų atviruką, dar gražesniame įpakavime su mėsos gaminių be konservantų (be dažiklių, be fosfatų, be tirštiklių, be „E“ priedų) reklamos lankstinuku ir dar su 2011 metų kalendoriumi.
![zuokas[1]](https://slaptai.lt/wp-content/uploads/2011/01/zuokas[1].jpg)
