Donaldas Trampas (Trump). EPA – ELTA nuotr.
Vašingtonas, balandžio 1 d. (AFP-ELTA). Donaldo Trumpo advokatas teigia, kad buvęs JAV prezidentas jam pateiktų kaltinimų nepripažįsta ir yra pasirengęs kovai teisme, informuoja AFP.
D. Trumpas kaltinamas 2016 m. sumokėjęs 130 000 JAV dolerių pornografinių filmų aktorei Stormy Daniels, kad nuslėptų sekso skandalą. Anot jo advokato, prokuroras Alvinas Braggas susidurs su „dideliais teisiniais iššūkiais“, o D. Trumpas kaltės nepripažins nes nusikaltimo nebuvo.
„Prezidentui antrankiai nebus uždėti“, – pareiškė Joe Tacopina, vienas iš D. Trumpo advokatų besitikintis, kad „prokurorai nedarys cirko“.
76-erių D. Trumpas, kuris tikisi antrą kartą laimėti JAV prezidento rinkimus 2024 m., užsipuolė jam kaltinimus pareiškusius prokurorus ir teisėją, kuris turėtų svarstyti jo bylą.
„Kišimasis į rinkimus. Parodomasis teismas!“, – savo socialiniame tinkle „Truth Social“ rašė D. Trumpas, pridėdamas, kad teisėjas Juanas Manuelis Marchalas jo nekenčia.
Ateinantį antradienį Manheteno teisme turės būti paimti D. Trumpo pirštų atspaudai ir jis bus nufotografuotas, kad teisėsauga turėtų nuotrauką. Tuomet D. Trumpas taps pirmuoju JAV prezidentu istorijoje stosiančiu prieš teismą dėl kriminalinių kaltinimų. Stormy Daniels. EPA – ELTA nuotr.
Jo advokatas sakė, kad apie kaltinimus išgirdęs D. Trumpas iš pradžių buvo šokiruotas, bet dabar jau pasirengęs teisinei kovai.
D. Trumpas taip pat aiškina, kad prokuroras priklauso Demokratų partijai, o byla tėra „politinė raganų medžioklė“ siekiant sužlugdyti jo 2024 m. prezidento rinkimų kampaniją. Jis tikina surinkęs 4 mln. JAV dolerių savo rinkimų kampanijai vien praėjus parai po to, kai buvo paskelbtos naujienos apie jam pateiktus kaltinimus.
Prieš jį taip pat atliekami tyrimai Džordžijoje, dėl 2020 m. rinkimų, ir Vašingtone, dėl įslaptintos informacijos pasisavinimo ir 2021 m. sausio 6 d. jo rėmėjų įsiveržimo į Kapitolijų.
J. Bidenas ir D. Trump. EPA-ELTA nuotr.
Vašingtonas, kovo 31 d. (AFP-ELTA). Prezidentas Joe Bidenas penktadienį atsisakė komentuoti kaltinimus, diena anksčiau pareikštus savo pirmtakui Donaldui Trumpui – šis tapo pirmuoju buvusiu JAV vadovu, kuriam pateikti kaltinimai baudžiamojoje byloje.
J. Bidenas, kuris tą dieną buvo išvykęs į Misisipę, sąmoningai neatsakė į kelis klausimus, užduotus žurnalistų, susirinkusių stebėti jo išvykimo iš Baltųjų rūmų.
Manhatano apygardos prokuroro demokrato Alvino Braggo biuras patvirtino, kad ketvirtadienį susisiekė su D. Trumpo advokatais, kad „suderintų jo pasidavimą“ – tuo metu bus paviešinti jam pateikti kaltinimai nusikalstama veika.
D. Trumpas, kuris laikomas respublikonų lyderiu 2024 metų rinkimuose, kaltinimus pavadino „politiniu persekiojimu ir kišimusi į rinkimus“, pykdamas ant prokurorų ir savo oponentų demokratų.
Jis taip pat pažadėjo, kad tai atsigręš prieš J. Bideną – kuris ketina antrą kartą kandidatuoti į prezidentus.
Kaltinimų D. Trumpui poveikis jo rinkimų galimybėms nenuspėjamas, nes ir kritikai, ir konkurentai reiškia susirūpinimą dėl teisinio Niujorko slaptų pinigų bylos pagrįstumo.
Kritikai nerimauja, kad, jei D. Trumpas būtų išteisintas, taptų lengviau pavadinti „raganų medžiokle“ ir atmesti bet kokius būsimus kaltinimus neabejotinai rimtesnėse bylose, pavyzdžiui, dėl D. Trumpo pastangų panaikinti 2020 metų rinkimų rezultatus Džordžijoje.
Manhatane pateikti kaltinimai taip pat tikriausiai paskatins D. Trumpo rinkėjų aktyvumą ir padidins jo šansus partijos pirminiuose rinkimuose.
Novakas Džokovičius. tenisininkas. EPA – ELTA nuotr.
Belgradas, sausio 6 d. (AFP-ELTA). Novakas Džokovičius yra „politinės raganų medžioklės“ auka, ketvirtadienį pareiškė Serbijos prezidentas Aleksandras Vučičius, Australijos valdžiai pareiškus, kad sportininkas nesilaikė griežtų atvykimo per pandemiją reikalavimų.
34-erių metų geriausio pasaulio teniso žaidėjo advokatai skundžia sprendimą, tačiau nesėkmės atveju sportininkas bus deportuotas iš Australijos.
Vakcinacijos skeptikas N. Džokovičius buvo sulaikytas atvykęs į Melburno Tulamarino oro uostą, nes nepateikė „tinkamų įrodymų“ dėl dvigubos vakcinacijos ar medicininės išimties. Trečiadienį N. Džokovičius atvyko į Melburną, kai „Australian Open” organizatoriai jam suteikė medicininę išimtį. Jis tikėjosi apginti savo karūną per „Australian Open“ čempionatą ir laimėti precedento neturintį 21-ąjį „Didžiojo kirčio“ titulą. A. Vučičius tvirtino, kad N. Džokovičius persekiojamas, nes kitiems tenisininkams buvo leista atvykti į Australiją suteikus medicininę išimtį.
„Tai nėra sąžiningas žaidimas, tai – politinė raganų medžioklė (vykdoma prieš Novaką), kai visi, įskaitant Australijos ministrą pirmininką, apsimeta, jog taisyklės taikomos visiems“, – žiniasklaidai sakė A. Vučičius. Pasak jo, Serbijos valdžia du kartus susisiekė su Australijos ambasadoriumi, o Serbijos ministrė pirmininkė Ana Brnabič kalbėsis su vyresniuoju Australijos vidaus reikalų departamento nariu.
Serbai nori, kad Australijos valdžios institucijos bent jau leistų N. Džokovičiui, kol nagrinėjamas jo skundas, pasilikti name Melburne, kurį jis išsinuomojo „Australian Open“ turnyrui (jis vyks nuo sausio 17 d. iki sausio 30 d.), o ne viešbutyje, į kurį jis išsiųstas.
Elgesį su N. Džokovičiumi A. Vučičius apibūdino kaip „gėdingą tikrąja to žodžio prasme“. „Bijau, kad šis nepaliaujamas politinis Novako persekiojimas tęsis tol, kol jie galės ką nors įrodyti, nes tuomet, kai negali ko nors nugalėti, imiesi panašių dalykų“, – sakė A. Vučičius.
Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas. EPA-ELTA nuotr.
Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen ketvirtadienį pareiškė susirūpinimą dėl nepaprastosios padėties koronaviruso akivaizdoje įstatymo, kuriuo premjerui nacionalistui Viktorui Orbanui suteikiamos perteklinės galios.
Nors U. von der Leyen pabrėžė, kad ES valstybės privalo imtis nepaprastųjų priemonių kovai su COVID-19 vykdyti, EK pirmininkė taip pat sakė: „Man nerimą kelia tai, kad kai kuriomis priemonėmis peržengiamos visos ribos, esu ypač susirūpinusi dėl situacijos Vengrijoje“.
Vengrijos parlamentas, kuriame V. Orbano valdančioji partija turi daugumą, balsavo už tai, kad neribotą laiką premjerui Viktorui Orbanui būtų suteikta įstatymų leidybos teisė.
Pagal naują įstatymą, informaciją, kurią valdžia laiko melagingomis naujienomis arba iškreiptais faktais, viešinantiems asmenims grės kelerių metų kalėjimo bausmė.
Vengrija ketvirtadienį atmetė ES valstybių kritiką dėl demokratiniams principams prieštaraujančių priemonių ir kaltinimus pavadino „raganų medžiokle“.
„Mus ne tik kritikuoja, tapome politinės raganų medžioklės ir žiaurios šmeižikiškos kampanijos objektu“, – tviterio paskyroje paviešintame vaizdo įraše teigė Vengrijos vyriausybės atstovas Zoltanas Kovacsas, Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen pareiškus nerimą dėl nepaprastosios padėties sprendimų šalyje.
U. von der Leyen reakcija yra tipinis politikų taikomų dvigubų standartų pavyzdys“, – teigė Z. Kovacsas.
Donaldas Trampas, JAV prezidentas. EPA – ELTA nuotr.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas, kalbėdamas Merilande surengto konservatorių suvažiavimo metu, aršiai užsipuolė specialųjį prokurorą Robertą Muellerį ir savo kritikus, informuoja BBC.
Savo ilgiausioje kada nors pasakytoje kalboje JAV vadovas plūdo šiuo metu R. Muellerio vykdomą tyrimą dėl D. Trumpo rinkimų štabo galimo slapto susitarimo su Rusija per rinkimus į prezidento postą. D. Trumpas ne sykį specialiojo prokuroro vadovaujamą tyrimą yra pavadinęs „raganų medžiokle“.
Prezidentas savo kalboje vis kartojo, kad nei R. Muelleris, nei pastarąjį į postą paskyręs JAV generalinio prokuroro pavaduotojas Rodas Rosensteinas „niekada negavo nė balso“.
„Dabar laukiama ataskaitos iš tų žmonių, kurie niekada net nebuvo išrinkti“, – konservatorių pritarimo šūksniais palydėta D. Trumpo frazė. Spėjama, kad jau visai netrukus R. Muelleris turėtų užbaigti tyrimą ir įteikti ataskaitą generaliniam prokurorui.
Tuo tarpu dėl nesiliaujančių prezidento atakų pats generalinis prokuroras planuoja atsistatydinti kovo mėnesį.
D. Trumpas taip pat pasidalijo savo spėjimu, kad R. Muelleris neva yra buvusio Federalinio tyrimų biuro (FBI) vadovo Jameso Comey’io „geriausias draugas“.
Per savo daugiau nei dvi valandas trukusią kalbą Jungtinių Valstijų vadovas negailėjo aštrios kritikos ir kitiems: buvusiam generaliniam prokurorui Jeffui Sessionsui, buvusiam FBI vadovui J. Comey’iui, Demokratų partijai ir visiems, nepatenkintiems jo santykiais su Šiaurės Korėja.
D. Trumpas gynė savo neseniai įvykusį susitikimą su Šiaurės Korėjos režimo lyderiu Kim Jong-unu, teigdamas, kad pasiekta „didelė pažanga“, o Šiaurės Korėjos neva laukia „neįtikėtinai puiki ateitis“.
Seimo narys Kęstutis Masiulis, šio komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.
Artėjant Prezidento rinkimams, daugėja ženklų, kad Prezidento rinkimuose gali dalyvauti Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis. Pats Premjeras kol kas aiškiai nepasakė savo sprendimo, tačiau jo retorika šiuo klausimu iš anksčiau buvusios skeptiškos, paskutiniu laiku pakito į optimistinę. Jeigu S. Skvernelis ne tik dalyvautų rinkimuose, bet ir juos laimėtų, visi trys svarbiausi valstybės postai tektų valstiečiams.
Valstiečiams būtinos pergalės
Politologai aptarinėja ar valstiečiai atėjo ilgam, ar jų laukia fiasko? Politinę šios organizacijos ateitį labai smarkiai paveiks artėjantys 2019 m. rinkimai. Ypač svarbūs yra Prezidento rinkimai. Geras, rinkimus laimintis kandidatas padėtų mobilizuoti partiją, praplėstų elektoratą ir jį naujai motyvuotų. Jeigu valstiečių kandidatui pavyktų pakeisti Dalią Grybauskaitę, tai tada visos trys svarbiausios valdžios atsidurtų vienose rankose – Seimas, Vyriausybė ir Prezidentūra. Visos trys institucijos pradėtų „kalbėti“ vienu balsu.
R. Karbauskis jau seniausiai tvirtina, kad kitas Prezidentas bus iš valstiečių, o partijos politinis štabas tam aktyviai ruošiasi. Aršiai atakuoja opoziciją ir veikiančią Prezidentę, vienų partijos narių vardu leidžia idėjas–lozungus ir gerų norų deklaracijas, o kitų vardu nepaliaujamai gamina skundus. Taip vis išlikdami dėmesio centre. Kartu ieško parankiausių kandidatų būsimuose rinkimuose. Kol kas vienintelis realiausias jų kandidatas sėkmingai sudalyvauti Prezidento rinkimuose yra Ministras Pirmininkas. Kiti valstiečių politikai per daug blankūs, turintys per daug neigiamo krūvio ar per mažai žinomi. Kitas tinkamas pretendentas būtų užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, kurį tikriausiai paremtų ir Prezidentė, tačiau jo pergalė negarantuotų valstiečių hegemonijos, atvirkščiai, sudarytų nereikalingą konkurenciją. Neturėdami kitų kandidatų, valstiečiai šį pusmetį aktyviai įkalbinėjo S. Skvernelį dalyvauti rinkimuose, tai matėsi iš jo paties viešosios retorikos dinamikos.
Premjeras Saulius Skvernelis. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
Premjerui pasirinkimas nėra lengvas, nes dalyvavimas visgi negarantuotų pergalės. Labai tikėtinas scenarijus būtų pralaimėjimas antrame ture liberalesniam kandidatui, pavyzdžiui, Gitanui Nausėdai. Toliau dirbti premjeru, kai buvęs oponentas bus tiesioginis „viršininkas“, jeigu galima taip pasakyti, nebus lengva. O jei per rinkimų kampaniją dar bus pasakyta vien kita aštresnė replika..
Daug saugesnis valdančiųjų pasirinkimas būtų L. Linkevičius, kuris puikiai sutaria su dabartine Prezidente, palankiai vertinamas kairiųjų, o ir dešiniesiems, savo nuoseklia orientacija į Vakarus, jis atrodo priimtinas. Pralaimėjimo atveju, tai nebūtų toks skaudus smūgis valdantiesiems, tačiau vargu ar galima po rinkimų iš jo tikėtis glaudžių ryšių ir paklusnumo R. Karbauskiui?
Lietuva prisijungtų prie Vengrijos ir Lenkijos
Jeigu S. Skvernelis visgi kandidatuotų ir laimėtų, jį Premjero kėdėje tikriausiai pakeistų jo bendražygis, pavyzdžiui, dabartinis ūkio ministras Virginijus Sinkevičius. Visi trys svarbiausi valstybės postai taptų susiję su valstiečių politine organizacija. Smarkiai susilpnėtų opozicijos galimybės aktyviai veikti, o valdantieji įgytų didelę galią užpildyti visą viešąją erdvę savo politine darbotvarke. Labai tikėtinas scenarijus, kad Lietuva pradėtų dreifuoti link Vengrijos ir Lenkijos politinio modelio.
S. Skvernelis jau ne kartą yra palankiai atsiliepęs apie dabartinę politinę situacijoje Lenkijoje.
Kaip ir tose Centrinės Europos šalyse, pirmiausia, buvo nugalėta opozicija, perimta valdžios postų kontrolė, tada atėjo eilė teismams ir žiniasklaidai. Apie valstiečių ir žiniasklaidos kovą jau girdėjome. Ramūnas Karbauskis buvo „iškasęs karo kirvį“ prieš LRT ir vieną įtakingiausių žurnalistų Edmundą Jakilaitį. Kol kas trapios paliaubos, bet valstiečiams sustiprėjus, prieš šio klausimo būtų grįžtama. Apie valstiečių norą kontroliuoti žiniasklaidą žinome ir iš „Naisių vasaros“ epopėjos.
Viktoras Orbanas. EPA-ELTA nuotr.
Kaip rodo apklausos Lenkijoje ir Vengrijoje, gyventojai gan palankiai vertina savo valdžią. Vengrijos lyderis Viktoras Orbanas trečią kartą tapo premjeru, kas negirdėta Rytų Europoje. Tai gal ir Lietuvoje būtų neblogai tokia valdžios dėlionė?
Lietuvai grėstų „raganų medžioklė“
„Vengriškas scenarijus“ šalyse gyvuoja, kol kyla ekonomika ir auga biudžeto pajamos. Rytų Europos gyventojai ypač jautrūs ekonominei gerovei ir yra linkę dėl jos aukoti demokratines bei pilietines laisves. Trūkstant politinės konkurencijos Lenkijos ir Vengrijos valdžios savo nesėkmėms pateisinti pradeda ieškoti priešų. Vos ištikus nesėkmei, pavyzdžiui, korupcijos skandalui, reikia rasti ant ko suversti visą kaltę. Vengrijoje blogiečiu Nr. 1 buvo paskelbtas Džordžas Sorosas, nelegalūs imigrantai, opozicija ir t.t., Lenkijoje – buvęs premjeras, Vokietija ir pan.
Lietuvoje, dėl mažos šalies ribotų resursų diskusijai, tai tikriausiai atsikartotų kvadratu. Prasidėtų „blogiečių“ paieškos, o valdžioje dominuojant vienai partijai dar labiau smuktų politinių diskusijų kokybė. Jau dabar vyriausybė bando viešai išstatyti „pykčio valandėlei“ tai pensijų fondus, tai prekybos centrus, tai privačias mokyklas. Trukdant žiniasklaidai ir smaugiant opoziciją vargu ar viešojoje erdvėje pakiltume aukščiau tokių temų kaip tautiniai kostiumai, valstybinės vaistinės ir rūkymas balkonuose, kokių ir dabar yra dominuojamas politinis laukas.
Lietuvoje kol kas bet kokių autoritarinės valdžios požymių išvengdavome, tačiau dabar turime realią grėsmę, kad Lietuva gali pradėti dreifuoti šia linkme, o gal net taptų trečia „tvirtos rankos“ šalininkų valdoma ES šalimi kartu su Vengrija ir Lenkija.
EPA – ELTA nuotraukoje – specialusis prokuroras Robertas Miuleris
JAV prezidentas Donaldas Trumpas leido savo patarėjui teisės klausimais Donui McGahnui ir kitiems darbuotojams išsamiai bendradarbiauti su Rusijos įtaką rinkimams tiriančiu specialiuoju tyrėju Robertu Muelleriu. „Be to, mes mielai perdavėme daugiau kaip milijoną puslapių dokumentų“, – rašė D. Trumpas šeštadienį tviteryje. Jis pabrėžė, kad Baltieji rūmai veikia „taip skaidriai, kaip niekad istorijoje“.
Prieš tai „New York Times“ rašė, kad D. McGahnas „plačiai“ bendradarbiavo su R. Muelleriu. Patarėjas esą buvo apklaustas tris kartus, bendra apklausų trukmė siekė 30 valandų.
Per apklausas buvo kalbama apie tariamą JAV prezidento trukdymą tyrimui. D. McGahnas, be kita ko, rėmėsi dabartiniais bei buvusiais Baltųjų rūmų darbuotojais. Be to, patarėjas kalbėjo apie spėjamą D. Trumpo mėginimą atleisti R. Muellerį, taip pat apie buvusio CŽV vadovo Jameso Comey’io atleidimą.
R. Muelleris tiria spėjamą Rusijos kišimąsi į 2016 metų rinkimų kampaniją D. Trumpo naudai ir galimus susitarimus šiuo klausimu tarp D. Trumpo darbuotojų ir Maskvos. R. Muelleris taip pat tiria, ar prezidentas, stojęs prie šalies vairo, mėgino trukdyti šiam tyrimui.
D. Trumpas kaltinimus kategoriškai neigia ir tyrimą vadina „raganų medžiokle“.
JAV prezidentas Donaldas Trampas. EPA-ELTA nuotr.Specialusis prokuroras Robertas Miuleris. EPA – ELTA nuotr.
JAV specialusis tyrėjas Robertas Miuleris (Muelleris), tiriantis Rusijos kišimąsi į 2016-ųjų JAV prezidento rinkimus, turi mažiausiai 40 klausimų prezidentui Donaldui Trampui (Trump). Apie tai rašo „New York Times“ („NYT“), remdamasis klausimų katalogu, kurį R. Muellerio komanda peravė D. Trumpo advokatams ir kurį visa apimtimi paskelbė laikraštis, praneša agentūra „Reuters“.
R. Muelleris vadovauja tyrimui dėl Rusijos kišimosi į 2016 metų JAV prezidento rinkimus ir taip pat tiria galimą bendradarbiavimą tarp Maskvos ir D. Trumpo rinkimų komandos. Pateikdamas JAV prezidentui iš viso 44 klausimus, R. Muelleris, anot „NYT“, visų pirma nori daugiau sužinoti apie D Trumpo santykius su Rusija ir kiek jis galimai darė įtaką tyrimui dėl skandalo.
Maskvai neigia kišusis į JAV rinkimus. D. Trumpas tikina, kad jokio bendradarbiavimo nebuvo ir R. Muellerio tyrimus reguliariai vadina „raganų medžiokle“. Nei D. Trumpo advokatai, nei R. Muellerio darbuotojai klausimų katalogo komentuoti nepanoro. Laikraštis jį gavo iš šaltinio, nepriklausančio advokatų komandai.
R.Muelleris, anot laikraščio, norėtų sužinoti, ar D. Trumpas žinojo apie galimus neteisėtus kontaktus tarp jo rinkimų štabo ir Maskvos, be kita ko, apie susitikimą su viena rusų teisininke 2016 metų birželį „Trump Tower“ dangoraižyje, kuriame buvo kalbama apie demokratų kandidatę į prezidentus Hilari Klinton (Hillary Clinton). „Kada sužinojote apie susitikimą „Trump Tower?“ – taip skamba vienas klausimų.
R. Muellerį, be to, domina, ar D. Trumpo rinkimų komandos nariai kalbėjo apie planus dėl galimo susitikimo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Tyrėjais taip pat teiraujasi, kodėl prezidentas nusprendė atleisti buvusį Federalinio tyrimų biuro (FTB) direktorių Džeimsą Komį (James Comey), ar D. Trumpas buvusiam savo patarėjui saugumo klausimais Micael iui Flynui (Michael Flynn) žadėjo malonę.
Klausimų katalogas leidžia iki šiol detaliausiai pažvelgti į T. Muellerio tyrimą, rašo laikraštis. Yra tik nedaug informacijos apie specialiojo tyrėjo darbą, jis vengia viešų pasirodymų ar interviu.
Peržvelkime liūdnai pagarsėjusio socialdemokrato Mindaugo Basčio veiklą nuo 2009-ųjų, kai po vienos kadencijos pertraukos jis vėl įsitvirtino Seime.
Žiniasklaida Mindaugą Bastį linksniuoti pradėjo 2009 metų rudenį – kaip vieną iš parlamentarų „rinktinės”, kuri Maskvoje (!) atstovavo Seimui pirmosiose Europos valstybių parlamentų narių žaidynėse. M. Bastys ten žaidė minifutbolą. Na, o Seime tais metais balsavo prieš pasiūlymą sumažinti parlamentinei veiklai skiriamas išlaidas.
2010 m. vasarį jis buvo minimas kaip vienas iš 13 Seimo narių, patekusių į prokurorų akiratį dėl ketinimų už mokesčių mokėtojų pinigus įsigyti automobilius. Ir toliau žiniasklaidoje garsėjo kaip parlamento sportininkas.
2011 m. pradžioje minimas kaip vienas Seimo darbo grupės Saugomų teritorijų įstatymo pataisoms parengti narys. Grupė parengė protestų sulaukusias pataisas, pagal kurias saugomų teritorijų apsaugą ir tvarkymą vietoj Valstybės saugomų teritorijų tarnybos būtų pavesta vykdyti Aplinkos ministerijai ar jos įgaliotai institucijai.
Pavasarį spaudoje M. Bastys prabyla apie žemės ūkį – kad žemės ūkis buvo, yra ir dar ilgai bus Lietuvos ekonomikos pagrindas. Rudenį aistringai pasisako prieš žemės ūkio paskirties žemės pardavimą užsieniečiams. Mėtosi kaltinimais, kad kai kurie Seimo nariai iš anksto žinojo apie „Snoro“ nacionalizavimą. Žiemą pasisako prieš PVM didinimą.
2012 m. rudenį pagarsėja kaip parlamentaras, degalams ir mašinos tvarkymui skyręs 6,08 tūkst. Lt parlamentinių lėšų. Išrenkamas į Seimą naujai kadencijai. Vienbalsiai išrenkamas Seimo Informacinės visuomenės plėtros komiteto pirmininku. Iškart imasi raginti būsimąją Vyriausybę vykdyti valstybės įsipareigojimą ir atlyginti leidėjams, pristatantiems laikraščius ir žurnalus kaimų prenumeratoriams, 30 proc. patiriamų išlaidų.
2013 m. sausį paminimas tarp parlamentarų, turinčių verslo interesų (bendrovės „Agrolina“ akcininkas).
Vasarį prasideda M. Basčio energetinė „epopėja“: jis skandalingai pagarsėja kaip Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimus rengęs parlamentaras, dabar pats norįs statyti saulės elektrinę savo vienmandatėje apygardoje, Šakių rajone (antrasis taip pagarsėjęs įstatymo pakeitimus rengęs parlamentaras – įvairiais korupciniais nusikaltimais apkaltintas buvęs Alytaus meras, iš Socialdemokratų partijos pašalintas Česlovas Daugėla).
Tuo pat metu prasideda ir skandalas dėl Seimo pirmininko Vydo Gedvilo kabinete įvykusio neskelbto susitikimo su Rusijos atominės energetikos bendrovės „Rosatom“ atstovais. M. Bastys teigė kiek daugiau nei pusmetį pažįstantis „Rosatom“ dukterinės bendrovės „Rusatom Overseas“ viceprezidentą Aleksandrą Merteną, šio paprašytas esą ir kreipęsis į Seimo pirmininką dėl neformalaus susitikimo.
Rosatom keliami pavojai. Nuclear-news.net
Toliau M. Bastys minimas kaip vienas iš Seimo narių, kurie sumanė perrašyti Baudžiamąjį Kodeksą šalinant partijų ir religinių organizacijų atsakomybę už kriminalinius nusikaltimus. Ir toliau garsėja kaip Seimo sportininkas bei daug parlamentinių lėšų automobiliui skiriantis parlamentaras.
2014 m. pavasarį iškeliamas kaip socdemų kandidatas į Europos Parlamentą, bet į EP nepatenka. Vasarą paaiškėja, kad trečią kadenciją Seime dirbantis M. Bastys prieš dvejus metus už beveik 300 tūkst. Lt įsigijo komercines patalpas, kurių pardavėja – Tamara Žurova, „Vilniaus brigados“ ir Lietuvos mafijos krikštatėvio Georgijaus Dekanidzės našlė.
Rudenį kaip IVPK pirmininkas pasisako prieš prezidentės Dalios Grybauskaitės teikiamas pataisas, kuriomis siūlyta mažinti rusiškos televizijos produkcijos transliavimą. Palaiko balsavimo internetu idėją. Žiemą aktyviai agituoja už įstatymą, kuriuo būtų steigiamas Nacionalinis kibernetinio saugumo centras ir įteisinama galimybė kilus įtarimams dėl neteisėtos veiklos vartotojams atjungti internetą.
2015 m. pavasarį žiniasklaidoje M. Bastys saldžiai prabyla apie energetiką – esą Lietuva Europai parodė, kaip galima garantuoti sau laisvę nuo energetikos šaltinių Rytuose: Klaipėdoje jau veikia Suskystintųjų gamtinių dujų terminalas, toliau vykdomi elektros jungčių su Švedija ir Lenkija darbai. Rudenį minimas kaip parlamentaras, daugiau nei tūkstantį eurų parlamentinių lėšų skyręs viešosios informacijos rengėjų paslaugoms pirkti.
2016 m. pavasarį M. Bastys toliau giria Algirdo Butkevičiaus vyriausybę, esą 2015 metais pasiektas mažiausias biudžeto deficitas per visą nepriklausomybės laikotarpį. Pristato Pelno mokesčio įstatymo pataisas, kurias priėmus būtų nustatyta tvarka, kokiais atvejais su golfu susijusios išlaidos būtų pripažįstamos reprezentacinėms. Vasarą minimas kaip A. Butkevičiaus skandalingojo darbo kodekso rėmėjas. Rudenį rinkimuose vos vos aplenkia konservatorių Arvydą Vidžiūną ir patenka į Seimą. Išrenkamas į Seimo ekonomikos komitetą, Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisiją. Gruodį išrenkamas Seimo pirmininko pavaduotoju.
2017 m. sausį M. Bastys pirmiausia paminimas kaip naujojo Seimo tarpparlamentinių ryšių su Rusija grupės, vienašališkai ketinančios gerinti santykius su Maskva, narys. Nutaria kandidatuoti į socialdemokratų pirmininko postą.
Kovą prasideda M. Basčio atominė krizė: pirmiausia jam neišduodamas leidimas dirbti su slapta informacija, įvertinus jo asmeninius ryšius su Rusijos energetikos kompanijų, nusikalstamo pasaulio atstovais ir Kremliui palankiu žurnalistu (pagal Valstybės saugumo departamento (VSD) raštą).
Lietuvos saugumas (VSD)
Šią informaciją gavęs Seimo vadovas Vikoras Pranckietis paragino M. Bastį trauktis iš parlamento vicepirmininko pareigų. M. Bastys atsistatydina iš Seimo vicepirmininko pareigų, pasitraukia iš rinkimų kovos dėl socialdemokratų partijos pirmininko posto, kiek vėliau stabdo ir narystę partijoje. Tačiau iš Seimo nario pareigų trauktis pareiškė neketinąs. Valdantieji „valstiečiai“ ir socialdemokratai inicijuoja jam apkaltą. M. Bastys imasi atsakomųjų žingsnių: prašo prokurorų pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) direktoriaus Dariaus Jauniškio veiksmų, tačiau prokurorai prašymą atmeta. Kad galbūt neskaidrių ryšių Rusijos energetikos atstovais turintis parlamentaras socialdemokratas Mindaugas Bastys kompromituoja Seimą, pareiškia ir prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Balandžio mėn. M. Bastys parašo viešą atsakymą VSD, kuriame saugumo veiklą prilygina raganų medžioklei. VSD medžiaga, pateikta Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, parodo, kad „Rosatom“ turėjo planų įsitvirtinti Lietuvoje, į juos buvo įtraukti ir buvę KGB darbuotojai Lietuvoje Kęstutis Puidokas, Piotras Vojeika bei pastarojo artimas bičiulis ir verslo parnneris Jevgenijus Kostinas.
Pastarasis, pasinaudodamas pažintimis su socialdemokratu M. Basčiu, bandė priartėti prie socialdemokratų viršūnės ir užsitikrinti Algirdo Butkevičiaus palankumą.
Seimo pirmininkas ragina M. Bastį atsisakyti parlamentaro mandato. „Parlamentinio tyrimo surinkti duomenys rodo, kad pagrindinis žmonių, su kuriais palaikė artimus ryšius ponas Mindaugas Bastys, veiklos tikslas buvo pakeisti Lietuvos geopolitinę kryptį ir veikti prieš mūsų interesus energetinio saugumo srityje“, – pareiškia Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Vytautas Bakas. Tačiau Seimo Socialdemokratų partijos frakcija nepritaria NSGK išvadoms dėl M. Basčio.
Gegužės pabaigoje apkaltos komisija paskelbia, kad Seimo narių teikimas pradėti apkaltos procesą Socialdemokratų partijos frakcijos atstovui Mindaugui Basčiui – pagrįstas. Trauktis iš Seimo M. Bastį paragina naujasis Socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas. Birželio pradžioje Seimo nariai pritaria komisijos išvadoms dėl apkaltos proceso pradėjimo, birželio 6 d. pradedama apkalta dėl galimo veikimo prieš Lietuvos interesus.
Spalio mėn. narystę partijoje suspendavęs M. Bastys vėl iškyla į viešumą kaip vienas iš Seimo socialdemokratų frakcijos, nusprendusios prieš partijos valią tęsti bendradarbiavimą su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), narys. Tačiau spalio 11-ąją M. Bastys viešai pareiškia nebepritariąs socialdemokratų ir valstiečių-žaliųjų valdančiajai frakcijų koalicijai ir atsiimąs savo parašą.
Biografija (pagal „Wikipedia.lt“)
Mindaugas Bastys (g. 1965 m. sausio 29 d. Joginiškiuose, Šakių raj.) – zootechnikas, Lietuvos ir Šakių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
1972–1983 m. mokėsi Šakių raj. Kriūkų vidurinėje mokykloje.
1990 m. baigė Lietuvos veterinarijos akademijoje zootechniko specialybę. Parengė biomedicinos mokslų srities agronomijos daktaro disertaciją „Pluoštui auginamų linų pasėlio tankumo, derliaus bei jo kokybės formavimas technologinėmis priemonėmis“.
1990 m. Kriūkų kolūkio darbuotojas.
1991 m. AB „Kauno audiniai“ Kriūkų filialo direktorius.
1993–2000 m. UAB „Agrolina“ direktorius.
1998–2000 m. Lietuvos žemės ūkio universiteto Augalininkystės katedros mokslinis bendradarbis.
2000–2003 m., 2003 m. ir 2007–2008 m. Šakių rajono savivaldybės tarybos narys.
2000 m. Kriūkų seniūnijos seniūnas.
2000–2004 m. Seimo narys.
Nuo 2001 m. sausio Lietuvos socialdemokratų partijos tarybos ir Prezidiumo narys.
Nuo 2005 m. Lietuvos žemės ūkio ministerijos ministro patarėjas.
2006–2008 m. Lietuvos ministro pirmininko patarėjas.
Nuo 2008 m. Seimo narys.
Laimėjo 2016 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose.
2016 m. gruodžio 13 d. paskirtas Seimo pirmininko pavaduotoju.
2017 m. kovo mėn. po įtarimų turint neskaidrių ryšių su Rusijos energetikos atstovais atsistatydino iš Seimo vicepirmininko pareigų, suspendavo narystę socialdemokratų partijoje.
2017 m. birželio 6 d. pradedama apkalta dėl galimo veikimo prieš Lietuvos interesus.
Kodėl JAV viceprezidentas Maikas Pensas (Mike Pence) pasisamdė teisininką? Viceprezidentas nori turėti profesionalų teisininką, kuris jam profesionaliai patars, kaip atsakyti į konkrečius klausimus apie galimus prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) rinkimų komandos ryšius su Rusija, praneša BBC.
Karikatūra: vis dar nežinome, kokie santykiai susiklostys tarp Donaldo Trampo ir Vladimiro Putino (kuris kurį neša).
Viceprezidento pasirinktas teisininkas Ričardas Kalenas (Richard Cullen) yra gynęs ne vieną aukšto rango klientą.
JAV žiniasklaida jau yra pranešusi, kad specialusis prokuroras Robertas Miuleris (Robert Mueller) atlieka tyrimą D. Trampo atžvilgiu – esama rimtų įtarimų, kad šis galėjo trukdyti teisingumui. R. Miuleris vadovauja Federalinio tyrimų biuro (FTB) tyrimui dėl Rusijos kišimosi į 2016-ųjų JAV prezidento rinkimus.
JAV žiniasklaida informavo, kad šio tyrimo metu aukšto rango šalies žvalgybos pareigūnų bus klausiama, ar D. Trampas tikrai troško nutraukti tyrimą dėl atleistojo savo patarėjo nacionaliniam saugumui Maiklo Flino (Michael Flynn), bei tikslinama informacija apie FTB vadovo Džeimso Komio (James Comey) atleidimą.
Visus savo ar savo komandos suokalbius su Rusija neigiantis D. Trampas pareiškė, kad šis tyrimas – naujausias žingsnis „išgalvotoje istorijoje“.
„Jūs esate liudininkai didžiausios raganų medžioklės per visą JAV politinę istoriją – jai vadovauja blogi ir sutrikę žmonės!“, – socialiniame tinkle „Twitter“ rašė JAV prezidentas. Dž. Penso biuras apie šio politiko sprendimą pasisamdyti R. Kaleną informavo ketvirtadienį.
„Viceprezidentas yra susitelkęs į savo pareigas ir į prezidento darbotvarkės pristatymą, ir tikisi, kad šis klausimas netrukus bus išspręstas“, – sakė M. Penso atstovas Džerodas Eigenas (Jarrod Agen).
Nuo sovietinės žvalgybos laikų „įtakos agentais“ vadinami užsieniečiai, kurie savo valdžios sluoksniuose sąmoningai skleidžia palankumą Kremliaus politikai. Įtakos agentas aukštame poste blogiau visų priešo šnipų. Pagauti jį už rankos retai pasiseka, o ir sučiupus reikia drąsos viešai pripažinti valstybę buvus svetimoje įtakoje, kaip tai atsitiko JAV praėjusio amžiaus viduryje.
Šaltojo karo kreivieji veidrodžiai
Amerikos žmonės gyveno palaimingoje nežinioje, o nemažai aukšto rango pareigūnų buvo arba šiam pavojui abejingi, arba tam tikrais atvejais prisidėjo prie šios veiklos. Ko nežinojo amerikiečiai ir apie kokį pavojų kalba tai parašę knygos „Stalino slaptieji agentai“ autoriai – M.Stanton Evans, Herbert Romerstein? Šioje knygoje, neseniai išleistoje ir lietuviškai („Briedis“, 2016), rašoma apie praėjusio amžiaus vidurį, kai galingas ir klastingai veikiantis priešas per daugybę savo slaptųjų agentų ir savo šalininkų vyriausybės įstaigose galėjo kreipti JAV politiką Maskvai naudinga linkme. Pasak autorių, didesnę grėsmę valstybės saugumui sunku ir įsivaizduoti.
Knygų apie šnipus ir žvalgybininkus šiandien užtenka – tik skaityk. Slaptai.lt nuotr.
Tūlas gali pasakyti: argi jau ne viskas pasakyta apie tuos istorijos nebūtin nugrimzdusius laikus? Autoriai sakosi todėl ir ėmęsi plunksnos, kad ne viskas. Maža to! Reikia dar daug nuveikti atkuriant išsamų ir tikslų Šaltojo karo paveikslą („Stalin`s Sekret Agents“ dienos šviesą išvydo 2012-aisiais). Apie Šaltąjį karą – dviejų didžiųjų valstybių neginkluotą konfliktą XX amžiaus antrojoje pusėje esą dar niekas deramai nepapasakojo. Mat rašyta beveik išskirtinai apie šnipinėjimą. Daugelyje Šaltojo karo studijų vyrauja nuomonė, kad pagrindinis, jeigu ne vienintelis pavojus, kurį kėlė į Jungtinių Valstijų federalines įstaigas įsismelkę sovietų agentai, buvo šnipinėjimas – karinių ir diplomatinių paslapčių vogimas. Iš tikrųjų nuteistųjų už šnipinėjimą buvo palyginti nedaug, ir kalbant daugiausia ar vien apie tai, smarkiai iškreipiamas JAV saugumui iškilusių grėsmių mastas ir tikrasis Šaltojo karo vaizdas.
Tik XX amžiaus paskutinįjį dešimtmetį, žlugus komunistiniams režimams, atsivėrė archyvai (deja, neilgam), ir žmonės sužinojo daug naujų faktų, kurie buvo laikomi didžiausioje paslaptyje, kategoriškai neigiami ir plačiajai visuomenei neatskleidžiami. Tiesą sakant, nedaugeliui jie buvo žinomi ir iki tol. 5-ajame dešimtmetyje JAV kariuomenės ryšių korpusas perėmė šimtus tūkstančius šifruotų pranešimų, kuriuo siuntė sovietų žvalgybos vadovai savo slaptiems agentams JAV. Po kruopštaus ir ilgo darbo nedidelę jų dalį, mažiau kaip 3 tūkstančius, pavyko iškoduoti. Dešifruotų tekstų turinį visuomenei atskleidė tik 1995 metais, tai yra praėjus pusei amžiaus nuo to, kai juos pirmą kartą perskaitė. Dar prieš prasidedant Antrajam pasauliniam karui ir jam pasibaigus dešimtis slaptų Kremliaus agentų nurodė komunistams atsisakę tarnauti amerikiečiai (Whittaker Chambers, Elizabeth Bentley). Svarbių liudijimų apie SSRS agentų veiklą sukaupė JAV kongreso archyvas. Slaptų sovietų dokumentų išvežė į Vakarus pabėgę SSRS saugumo ir žvalgybos tarnybų pareigūnai. Pats Kaluginas 12 metų Jungtinėse Valstijose vykdė KGB politinės žvalgybos tinklo rezidento pareigas, bene svarbiausias sovietinėje užsienio žvalgyboje Šaltojo karo laikotarpiu, o jo priedanga atvykus į Vašingtoną buvo SSRS pasiuntinybės spaudos atašė pavaduotojas.
Pasak „Stalino slaptųjų agentų“ autorių, dabar šaltinuose mums atsiskleidžiantys faktai ryškiai skiriasi nuo Šaltojo karo versijos, kuri pateikiama daugelyje ano laikotarpio istorijų. Ištisus dešimtmečius JAV stengtasi įpiršti nuomonę, jog komunizmo grėsmė šalies viduje buvo gerokai perdėta, nuo „raganų medžioklės“ nukentėjo daug nekaltų žmonių. Antai Antrojo pasaulinio karo atominio projekto mokslinis vadovas, garsiausias branduolinės srities specialistas beveik visą šaltojo karo dešimtmetį Robertas Openhaimeris tam laikotarpiui skirtose knygose vaizduojamas vos ne niekuo nedėtu kankiniu, kuriam atėmė teisę susipažinti su valstybės paslaptimis. Tuo tarpu iš atskleistų FTB dokumentų matyti, jog komunistai jį laikė slaptu savo partijos slaptu nariu.
Iškelti į viešumą faktai paneigia įsigalėjusią nuomonę, esą Amerikos komunistai, kairieji, buvo idealistai, gal ir klystantys, tačiau ištikimi taikos ir socialinio teisingumo idėjoms. Esą jeigu šnipinėjimo nebuvo, tai iš valstybės gaudavę atlyginimą komunistai rimtos grėsmės jos saugumui nekėlė. Daugybė pavyzdžių rodo amerikiečius komunistus valstybiniuose postuose aktyviai dirbus SSRS naudai, taigi jie buvo svetimos priešiškos valstybės parankiniai. Ir JAV komunistų partija buvo ne kokia geranoriška organizacija, o veikė kaip priešiškos valstybės penktoji kolona.
Išaiškėję nauji faktai buvo netikėti, nes parodė, kad slapta komunistų veikla prieš Jungtines Valstijas buvo gerokai intensyvesnė ir veiksmingesnė nei daugelis istorikų įsivaizdavo. Tačiau ir šie duomenys rodo tik dalį, o ne visą paveikslą. Antai didžiuliam srautui į Ameriką iš Maskvos siųstų sovietų karinės žvalgybos šifruotų pranešimų taip ir nepavyko parinkti kodo. „Stalino slaptųjų agentų“ autoriai nustatė, kad dalis Šaltojo karo dokumentų ir permainų laikais tebeliko įslaptinti, kiti dingo iš oficialių archyvų. Iki šiol visuomenei nėra žinomi faktai apie slaptą komunistų veikimą griaunant Lenkijos, Rumunijos, Jugoslavijos, Kinijos ir kitų šalių valstybingumą. Rašytojai ir toliau platina kadaise iš melagingų duomenų susiklosčiusius Šaltojo karo mitus. Taigi istorinis užtemimas vis dar neišsisklaidęs.
Raudonasis Kremlius įsakinėja Baltiesiems rūmams
Iki 1933 metų, kol JAV ir SSRS nebuvo užmezgusios diplomatinių santykių, sovietų šnipai slapstėsi bendroje Amerikos ir Rusijos prekybos organizacijoje “Amtorg”. Kuriant šį stogą, be vėliau pagarsėjusio bolševikų vado Lenino ir paskesnių Kremliaus šeimininkų bičiulio, Amerikos piliečio Armando Hamerio, dalyvavo pats grėsmingosios sovietų slaptosios policijos (ČK) vadovas Feliksas Dzeržinskis, dėjęsis koncesijos komisijos pirmininku (ir jam reikėjo priedangos). Daugelis “Amtorg” tarnautojų iš tikrųjų veikė kaip sovietų slaptųjų tarnybų šnipai, medžioję JAV gynybos ir pramonės paslaptis, taip pat verbavę agentus, daugiausia iš vietinių komunistų, užplūdusių ant Franklino Ruzvelto paskelbto „Naujojo kurso“ bangos pristeigtų įstaigų kabinetus. Diplomatinis pripažinimas suteikė Maskvai teisę siųsti į Vašingtoną diplomatus ir pasiuntinybės tarnautojus, kurie iš tikrųjų buvo žvalgybų darbuotojai. Po Hitlerio ir Stalino sandėrio JAV kongresas paskelbė abu diktatorius, taigi ir jų agentus vienodai pavojingais. Maskvos šnipai atsigavo Antrojo pasaulinio karo metais, kai sovietai tapo JAV sąjungininkais kare su nacistine Vokietijos ir Amerikos komunistus nustota varžyti.
Publicistas Leonas Jurša. Vinco Kudirkos aikštė, Vilnius. Slaptai.lt nuotr.
Niekas neginčija – Jungtinėse Valstijose šnipai kaip reikiant pasidarbavo Sovietų Sąjungos naudai (tarp garsiausių paslapčių vagysčių – branduolinės paslaptys, duomenys apie reaktyvinį variklį, radarą, kitas karines sistemas). Kita vertus, aptarinėjant vien šnipinėjimą paslepiamas tikrasis komunistų įsismelkimo į JAV politinį gyvenimą mastas, lieka nežinomi sovietų ardomosios veiklos metodai.
Pagrindinis nematomo Maskvos puolimo tikslas buvo JAV ir kitose Vakarų valstybėse infiltruoti kuo daugiau įtakos agentų, ypač oficialiose įstaigose, susijusiose su karo, žvalgybos ir užsienio politikos reikalais. Iš prieinamais tapusių duomenų paaiškėjo, jog per kelis dešimtmečius JAV vyriausybinėse įstaigose (Baltuosiuose rūmuose, Valstybės, Iždo, Prekybos departamentuose ir kitose) buvo įsismelkę dešimtys sovietų įtakos agentų, kurie naudojosi kontaktinių asmenų, slaptųjų informatorių bei kitų parankinių paslaugomis ir kuriems vadovavo kuratoriai. Jų poveikis politikai kėlė ne menkesnę nei šnipai, o neretai ir gerokai didesnę grėsmę. Žinojimas, kokia bus JAV ir kitų nekomunistinių valstybių politika (šnipinėjimas), buvo Kremliui naudinga, tačiau dar naudingesnė – galimybė į ją įsikišti (poveikis). Vienas kitam netrukdė, o priešingai: šnipų surinkti duomenys daugeliu atvejų buvo vertingi Maskvai, nes sovietai žinojo, kokia bus JAV arba Vakarų politika vienu ar kitu klausimu – šie duomenys padėdavo įtakos agentams kreipti politiką Maskvai palankia linkme.
Rašoma, jog komunistai Jungtinėse Valstijose įsismarkavo po to, kai Ruzvelto vyriausybė pripažino SSRS ir Stalino režimą. Prie to neabejotina prisidėjus Maskvos interesų šalininkus, tarp kurių buvo ir Ruzvelto bičiulis bei neoficialus patarėjas vidaus politikos reikalais Haris Hopkinsas (Harry Hopkins). Jis esą pridėjęs ranką ir prie to, kad 1937 metų vasarą Valstybės departamente būtų panaikintas kovos su komunizmu bastionu vadintas Rusijos skyrius, o jo vadovas (Robert Kelley) išsiųstas diplomatu į Turkiją. Skyriaus ypatingajame archyve kauptos bylos buvo pasmerktos sunaikinti, o daugybė knygų – galima jas vadinti antikomunistinėmis – išsklisti Kongreso bibliotekoje.
Pasak vieno tų įvykių liudytojo, tai buvo momentas, kai tikrai pakvipo sovietų įtaka, ir tas kvapas sklido iš pačių aukščiausių vyriausybės kabinetų. Beveik dešimtmetį Valstybės departamente vyko atkaklios iš pradžių ten svarbiausius postus užėmusių antikomunistų, senosios gvardijos, ir Maskvos interesų šalininkų, įtakingų Baltųjų rūmų veikėjų, kovos galiausia baigėsi konservatyviųjų diplomatų pralaimėjimu. Juos atleido. 1945 metų rudenį pasitraukė ir šiam sparnui vadovavęs departamento sekretoriaus pavaduotojas Jozefas Grevas (Joseph Grew); du mėnesiai iki savo atsistatydinimo jis leido suimti įtariamuosius veikimu prieš valstybę, kurios interesus pats gynė keturis dešimtmečius. Valstybės departamentas, rodos, jau seniai klausė tik komunistų balso. Karo metais Maskva perdavė šiai įstaigai, kaip užsienio reikalų ministerijai, sąrašą JAV pareigūnų, kurios laikė nedraugiškais Sovietų Sąjungai – užsienio valstybė leido sau nurodinėti, kas turėtų dirbti JAV diplomatinėse tarnybose!
Knygos „Stalino slaptieji agentai“ autorių nuomone, neparašyta lieka taip pat išsami ir tiksli Didžiojo trejeto valstybių vadovų susitikimų Antrojo pasaulinio karo metais istorija, tikrosios tų susitikimų geopolitinės pasekmės. Anksčiau po septyniais užraktais laikyti dokumentai atskleidžia tai, kas vyko ne mūšių laukuose, o užkulisiuose ir lėmė ištisų tautų likimą. Apie tuometę sąjungininkų galią Britanijos premjeras Vinstonas Čerčilis pasakęs: Tai buvo įspūdingiausia žemiškos valdžios koncentracija iš kada nors pasitaikiusių žmonijos istorijoje.
Tačiau vargu ar galima sakyti, jog Jaltoje pasaulio tautų likimą sprendė Ruzveltas, Čerčilis ir Stalinas. JAV prezidentas Franklinas Ruzveltas jau neturėjo savo valios – šis sunkiai sergantis žmogus nuolankiai klausė, ką šnabždėjo patarėjai… Apie tai plačiau papasakosime kitoje šio teksto dalyje. Tuos knygos puslapius, kur pasakojama apie Didžiojo trejeto valstybių Jaltos konferencijoje 1945 metais kurtąją ateities Pasaulio santvarką, pravartu skaityti ne kaip šnipų romaną, o turint prieš akis kai kuriuos pastarųjų kelerių metų ir visiškai nesenus įvykius.
Rusų šnipė meilijosi JAV prezidento patarėjui
Griuvus sovietinei imperijai, nematomojo fronto priešininkai buvo pradėję vos ne broliautis, bet naujajame tūkstantmetyje Rusija, JAV specialiųjų tarnybų analitikų tvirtinimu, vėl sutankino šnipinėjimo tinklus tiek Valstijose, tiek Vakarų Europoje. Slaptai.lt rašė apie tai, kad 2010-ųjų vasarą JAV specialiųjų tarnybų agentai Niujorke, Naujajame Džersyje ir Bostone sulaikė 10 rusų šnipų. Po kelerių metų išaiškino tris Rusijos Federacijos atstovybių tarnautojus, įtariamus šnipinėjus Maskvai ir siekus užverbuoti Amerikos piliečius teikti Rusijos užsienio žvalgybą (SVR) dominančią informaciją.
Vakarų žiniasklaida juos pavadino “priemiesčių šnipais” ir suskubo raminti skaitytojus, kad Maskva neišgavo jokių paslapčių, kad rusų nelegalų (operacija buvo visiškai bergždžia). Garsusis šnipų romanų autorius Devidas Kornuelas netgi priekaištavo žvalgybos pareigūnams, dėl kurių, jo manymu, neapgalvotų veiksmų vėl pablogėjo JAV ir Rusijos santykiai. Tada nerimavimas dėl rusų agentų laikytas juokinga paranoja: Vakaruose, girdi, nesą paslapčių, kurias vertėtų vogti!
Šio skandalo anaiptol ne atgrasia heroje žiniasklaidoje tapo Ana Čapman (Ana Kuščenko), ne pirma rusaitė, ištekėjusi už patiklaus užsieniečio tam, kad įgytų jo pavardę ir pilietybę. Londone Čapman sukosi tuose pačiuose sluoksniuose, kur buvo ir pabėgėlis rusų oligarchas Borisas Berezovskis, kandžiai kritikavęs Vladimiro Putino režimą. Valstijose „Agentė 90-60-90“ praleido vos pusmetį, tačiau vėl spėjo pagarsėti kaip vakarėlių liūtė ir nepasotinama pažinčių mėgėja. Kremliui nepataikaujanti Rusijos žurnalistė Julija Latynina ją pavadino Vakaruose dirbančia labai aukštos klasės prostitute, už kurios prabangų apatinį trikotažą sumoka ir kurios visas išlaidas kompensuoja valstybė.
2012-ųjų pavasarį pasaulio žiniasklaida vėl sutrimitavo apie Čapman: rusų šnipė, gyvendama Amerikoje, mėginusi suvilioti JAV prezidento patarėją! Pikantiška! Amerikos saugumiečiai kalbėjo labai rimtai. Centrinės žvalgybos valdybos direktoriaus pavaduotojas nenurodė taikinio pavardės, bet paaiškino, jog įsismelkusią į Barakui Obamai artimą aplinką šnipę reikėję skubiai sulaikyti. Buvęs CIA bendradarbis ir knygų apie šnipus autorius Keitas Meltonas šitaip apie ją atsiliepė: Jeigu Ana Čapman būtų praleidusi Amerikoje dar pusmetį, būtų tapusi pavojingiausia iš visų šnipų šalies istorijoje. Pasak jo, rudaplaukė gražuolė galėjo prisiplakti prie ko tiktai panorėjusi.
Žinomas britų publicistas Edvardas Lukasas savo 2012-aisiais pasirodžiusioje knygoje “Apgaulė” (2013-aisiais ši knyga išleista ir lietuvių kalba) rašė apie pavojingą rusų šnipų veikimą pernelyg patiklioje Vakarų visuomenėje: Kadangi ši grėsmė nėra tinkamai įvertinta arba visiškai ignoruojama, ji yra itin didelė.
Jis nesuskubo aprašyti naujai paaiškėjusių Anos Čapman žygių, tačiau irgi spėjo ją su bendražygiais galėjus dar daug nuveikti Kremliaus labui per nelegalams skirtuosius dešimtmečius – jeigu jų nebūtų susekęs kurmis, į Rusijos saugumo ir žvalgybos aparatą infiltruotas Vakarų agentas. Jeigu ne ta netikėta nesėkmė, jie ir dabar ten tebegyventų, – rašė Edvardas Lukasas apie Aną Čapman ir jos bendrininkus. Toliau galima tik spėlioti. Paprastai svarbią personą, įviliotą į medaus spąstus, ima kalbinti (gražiuoju ar kitaip) tikras slaptųjų tarnybų darbuotojas, tvirtai nusiteikęs nudžiuginti centrą dar vienu įtakos agentu.
Stalino reikalą tęsia Putinas
Po Krymo aneksijos ir Rusijai braunantis į Ukrainos rytines sritis, visais balsais imta kalbėti apie Kremliaus sumanytąjį hibridinį karą, netgi multivektorinį hibridinį karą. Pastarąjį naujadarą JAV karinio laivyno tyrimų centro (CNA) analitikas Maiklas Kofmanaspalyginosu Frankenšteino pabaisa, persekiojančia Rusijos politiką narstančius specialistus. Jo nuomone, Krymo aneksija – tai klasikinė, Juodosios jūros laivyno 510-osios atskirosios jūros pėstininkų brigados kaip iš vadovėlio atlikta karinė operacija, o propagandinis triukšmas, savanorių klounada – tarp kito. Rytų Ukrainoje iš pradžių net nenaudota jėga, tačiau karas vyko. Tik ne kažin koks hibridinis, o vėlgi klasikinis – politinis karas. Ten 2014-ųjų pavasarį Rusija ėmėsi žygių atgrasyti Kijevo valdžią nuo posūkio į Vakarus, iš anksto, pasak Kofmano, užsitikrinusi Rytų Ukrainos oligarchų palaikymą. Visa tai buvo rusų žvalgybos ir susitarimų su vietiniais oligarchais rezultatas.
Istorijos ratas apsisuko. Šaltojo karo pradžioje (1948) žinomas amerikiečių diplomatas ir istorikas Džordžas Kenanas politinį karą apibūdino kaip nacijos visų turimų būdų panaudojimą savo tikslams pasiekti. Jie gali būti tiek akivaizdūs – politinės sąjungos, ekonominės priemonės, propaganda, tiek slapti – tarpų jų Kenonas nurodo dargi ginkluotų būrių priešiškos valstybės teritorijoje rėmimą, tačiau pirmiausia pamini tenykščių draugiškų elementų palaikymą. Jis daug žinojo apie sovietams Amerikoje draugiškus elementus – komunistus ir kitus kairiuosius…
Ar savaime suprantama laikoma, ar išleidžiama iš akių, jog Ukrainoje knibždėjo žmonių, kuriuos drąsiai galima vadinti Rusijos įtakos agentais (tie patys oligarchai) su tuomečiu prezidentu Viktoru Janukovyčiumi priešakyje. Ne veltui Putinas jį gelbėjo! Dabar jis kaltinamas valstybės išdavyste – prašė panaudoti jo šalyje svetimos valstybės ginkluotąsias pajėgas. Tuo tarpu Kremlius jau buvo nupirkęs jo palankumą pažadu skirti Ukrainai 15 mlrd. dolerių paskolą ir 10 metų taikyti nuolaidas perkamoms dujoms. Toks buvo Kremliaus atlygis Janukovyčiui už tai, kad Ukraina atsisakytų sutarties su Europos Sąjunga ir liktų Rusijos įtakoje. Iš to, ką sužinojome 2016 metų rugpjūtį, reikėtų manyti, jog Rusija Janukovyčiui protinti samdė… amerikietį konsultantą, taigi savo įtakos agentą. Ir ne bet ką, o būsimą kandidato į JAV prezidentus Donaldo Trampo rinkiminio štabo vadovą Polą Manafortą! „The New York Times“ parašė, esą šis respublikonas iš Rusijos politiką palaikiusios Ukrainos regionų partijos juodosios kasos gavo 12,7 mln. dolerių atlygį. Be to, varė bendrą verslą su garsiuoju rusų oligarchu Olegu Deripaska (vis tie oligarchai!). Manafortui teko atsistatydinti.
Donaldui Trampui, galima sakyti, nesiseka su savo svita. Kaip reikiant nesušilęs kojų prezidento nacionalinio saugumo patarėjo kabinete turėjo atsistatydinti dar vienas jo bendražygis – Maiklas Flynas (Flynn). Dvejus metus vadovavęs JAV gynybos ministerijos žvalgybos valdybai ir netekęs direktoriaus posto 2014-ųjų pavasarį, atsargos generolas leitenantas pradėjo konsultavimo verslą. Dienraščiui „The New York Times“ miglotai papasakojo, jog dirba su klientais iš Japonijos ir Artimųjų Rytų…
Tapus jam prezidento patarėju, visiškai kitomis akimis pažvelgta į nuotrauką iš Rusijos televizijos kanalo RT veiklos 10-mečio šventimo 2015 metų pabaigoje, kurioje JAV generolas matyti prie vieno stalo su Rusijos prezidentu, dargi greta. Juk šis valstybinis propagandos kanalas lygiai dešimt metų trimitavo apie JAV grėsmę visam pasauliui ir balsingai teisino Kremliaus kariaunos įsibrovimą į Ukrainos teritoriją, kurios vientisumą Rusija ir JAV įsipareigojo gerbti dar prie 20 metų Budapešte. Toliau, kaip lietuviai sako, maišas prairo, grikiai pabiro… Išaiškėjo, jog 2016-ųjų antrą pusmetį generolas iš Rusijos gaudavo lygiai po 11 250 dolerių per mėnesį – tiesiog kaip darbuotojas algą. Ta pati RT už interviu jam sumokėjo 33 750 dolerių. O pirmuosius $11 250 buvęs Pentagono žvalgybos vadas gavo iš „Kasperskio laboratorijos“ dukterinės kompanijos Amerikoje (ši rusų bendrovė veikia kibernetinės gynybos srityje ir, kaip visur teigiama, yra susijusi su Federaline saugumo tarnyba, FSB)…
Ką buvęs FSB direktorius Vladimiras Putinas gali pamanyti apie strateginio priešininko žvalgybos generolą, tegul ir buvusį, kuriam moka jo valdoma valstybė? Tiktai viena – generolas yra Rusijos užverbuotas agentas. O ką Rusijos prezidentas turėjo daryti žiniasklaidai pranešus dar vieną sensaciją: Flynas kaip Turkijos vyriausybės agentas 2016 metais gavo už savo lobistines pastangas jos labui Amerikoje 530 tūkst. dolerių? Gudriai šyptelėti. Tiesa, šypsenos Kremliuje greitai dingo. Mat išaiškėjo ir kita: turkų, bet niekaip su Turkijos vyriausybe nesusijęs verslininkas generolui, be dienos prezidento patarėjui tikrąja šių žodžių prasme, sumokėjo tą pusę milijono iš 150 mln. dolerių paskolos, kurią jam su partneriais suteikė vienas Rusijos bankas dar 2007 metais (ta paskola išsisklaidė po įvairiausius projektus ir sąskaitas, tačiau gijas savo rankose, manoma, tebelaiko FSB).
Iš visko, ką apie tai pasakė žiniasklaida, galima padaryti kanceliariškai sausą išvadą: Rusija sumokėjo Flynui avansą už jai palankios politikos vykdymą ateityje, einant jam prezidento nacionalinio saugumo patarėjo pareigas, o Turkijos interesų gynimas tebuvo uždanga (маскировкой) šiai abejotinai, o gal ir nusikalstamai veiklai nuo Amerikos visuomenės ir teisėsaugos akių nuslėpti.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad jam patinka tokie vyrukai kaip Donaldas Trampas (Donald Trump). Anot V. Putino, nepaisant to, kad tvyrantys nesutarimai Vašingtone apsunkina D. Trampui valdymą, jis nori kurti geresnius santykius su Jungtinėmis Valstijomis, informuoja „Bloomberg“.
„Jis tiesus žmogus ir atvira asmenybė. Jis negali būti priskiriamas tai pačiai kategorijai kaip ir normalūs politikai. Tačiau suvokiu tai kaip privalumą – jis gali pažvelgti į viską iš naujos perspektyvos“, – ekonominiame forume Sankt Peterburge reporteriams sakė Rusijos lyderis.
Tokių V. Putino pagyrų D. Trampas sulaukė Jungtinėse Valstijose vykstant vis gilesniam tyrimui dėl to, ar D. Trampas ir jo kolegos turėjo netinkamų kontaktų su Rusija. Atleistas Federalinio tyrimų biuro (FTB) direktorius Džeimsas Komis (James Comey) gali kitą savaitę liudyti priešais Senato komitetą, ar prezidentas D. Trampas ragino jį nutraukti tyrimą buvusio patarėjo Maiklo Flino (Michael Flynn), kaltinamo ryšiais su Rusija, atžvilgiu.
Senatas taip pat planuoja apklausti D. Trampo žentą ir vyresnįjį patarėją Džaredą Kušnerį (Jared Kushner). Pats JAV prezidentas neigia kaltinimus ir vadina tai didžiausia raganų medžiokle politiko atžvilgiu Amerikos istorijoje.
Masinės informavimo priemonės skelbia, kad Federalinis tyrimų biuras (FTB), kuriam pavesta išsiaiškinti, ar JAV prezidento rinkimų kampanijos metu būta Donaldo Trampo komandos ryšių su Rusija, pradeda tirti dar vieną svarbų šios bylos aspektą.
FTB dėmesio centre atsidūrė Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) žentas ir vyresnysis patarėjas Džaredas Kušneris (Jared Kushner).
Kodėl FTB žvilgsniai pakrypo į Dž.Kušnerį? Tyrėjai mano, kad Dž. Kušneris turi svarbios informacijos, tačiau jis nebūtinai yra įtariamas įvykdžius nusikaltimą. Nors D. Trampas neigia bet kokius ryšius su Rusija, FTB nagrinėja galimą Rusijos kišimąsi į 2016 metais vykusius JAV prezidento rinkimus ir Rusijos ryšius su D. Trampo kampanija.
Anot D. Trampo, ši situacija primena „vieną didžiausių raganų medžioklių politiko atžvilgiu Amerikos istorijoje“. JAV žvalgybos institucijos mano, kad Maskva bandė paveikti rinkimus respublikono D. Trampo naudai, lapkritį vykusiuose rinkimuose įveikusį varžovę Hilari Klinton (Hillary Clinton).
Neįvardinti JAV pareigūnai BBC sakė, kad susidomėjimas 36 metų Dž. Kušneriu nereiškia, kad tyrėjai įtaria jį nusikaltimu ar ketina apkaltinti jį. JAV dienraštis „The Washington Post“ skelbė, kad tyrėjai didžiausią dėmesį skiria Dž. Kušnerio susitikimams pernai metais su Rusijos ambasadoriumi JAV Sergejumi Kisliaku ir bankininku iš Maskvos.
JAV lyderio žento advokatas teigė, kad jo klientas Dž. Kušneris bendradarbiaus vykdant bet kokį tyrimą. Jis jau sutiko aptarti savo kontaktus su Rusija Senato žvalgybos komitete.
JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) „raganų medžiokle“ pavadino tyrimą dėl galimų ryšių tarp jo rinkimų komandos ir Rusijos.
„Tai yra didžiausia raganų medžioklė prieš kokį nors politiką JAV istorijoje“, – rašė jis ketvirtadienį „Twitter“ tinkle. Dieną prieš tai JAV teisingumo departamentas specialiuoju tyrėju aiškinantis skandalą paskyrė buvusį Federalinio tyrimų biuro (FTB) vadovą Robertą Miulerį (Robert Mueller), praneša agentūra AFP.
D. Trampas taip pat apkaltino savo konkurentę rinkimų kovoje demokratę Hilari Klinton (Hillary Clinton) bei savo pirmtaką Baraką Obamą (Barack Obama) veikus nelegaliai. Tačiau savo kaltinimų prezidentas nepatikslino. Jis tik pabrėžė, kad šiais atvejais specialieji tyrėjai nebuvo skiriami. „Visais šiais H. Klinton rinkimų komandos ir B. Obamos vyriausybės neteisėtų veiksmų atvejais specialusis tyrėjas nebuvo paskirtas“, – tviteryje teigė D. Trampas.
Buvęs FTB vadovas R. Miuleris kaip specialusis tyrėjas aiškinsis Rusijos vaidmenį JAV prezidento rinkimuose. Jis tam turės plačius įgaliojimus ir bus apsaugotas nuo politinės įtakos.
Jau trečiadienį D. Trampas vaizdavo save kaip žiniasklaidos kampanijos auką. „Su jokiu politiku istorijoje nebuvo elgiamasi blogiau ar nesąžiningiau“, – sakė jis.
Tuo tarpu „Reuters“ praneša, kad D. Trampo komanda per rinkimų kampaniją net keliolika kartų turėjo kontaktų su Rusija.
JAV prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) komandos ryšiai su Rusija prieš rinkimus buvo daug intensyvesni nei iki šiol manyta. Tai skelbia agentūra „Reuters“, remdamasi oficialiais asmenimis, susipažinusiais su pokalbiais ir iki šiol slaptais dokumentais.
Anot „Reuters“ tyrimo, šiuo metu jau atleistas patarėjas saugumo klausimais Maiklas Flinas (Michael Flynn) ir kiti D. Trampo patarėjai mažiausiai 18 kartų turėjo kontaktų su oficialiais Rusijos pareigūnais. Tai buvo telefoniniai pokalbiai ir elektroniniai laiškai septynių mėnesių laikotarpiu prieš rinkimus.
Iki šiol slapti buvę dokumentai, suteikiantys informacijos apie kontaktus, yra dalis medžiagos, kurią šiuo metu tiria Federalinis tyrimų biuras (FTB), rašo „Reuters“.
Dokumentai rodo, kad būta šešių pokalbių telefonu tarp Rusijos ambasadoriaus Vašingtone Sergejaus Kisliako ir M. Flino. Šis vasarį teišdirbęs tik 24 dienas atsistatydino iš patarėjo nacionalinio saugumo klausimais pareigų.
Jau iki šiol buvo žinoma, kad M. Flinas prieš pradėdamas eiti pareigas su Rusijos ambasadoriumi aptarė sankcijas Maskvai ir vėliau apie tai pateikė klaidingus duomenis. Dėl to jis buvo priverstas trauktis. Buvo žinoma ir tai, kad kai kurie D. Trampo rinkimų kampanijos patarėjai, tarp jų trys jo patikėtiniai – M. Flinas, Polas Manafortas (Paul Manafort) ir Karteris Peidžas (Carter Page) – turėjo privačių ir profesinių kontaktų su Rusija.
Pokalbiai tarp S. Kisliako ir M. Flino, anot „Reuters“, po lapkričio 8-osios suintensyvėjo. Esą buvo kalbama ir apie „slaptą komunikacijos kanalą“, kad būtų „apeitos“ kitos institucijos.
Baltieji rūmai, M. Flino advokatas ir Rusijos užsienio reikalų ministerija detalių komentuoti nepanoro, rašo „Reuters“.
Be šešių minėtų pokalbių telefonu, anot agentūros, buvo dar 12 kontaktų – telefonu, tekstinėmis žinutėmis ar elektroniniu paštu.
Sausį Baltieji rūmai dar neigė bet kokius ryšius su Rusijos pareigūnais per rinkimų kampaniją, tačiau vėliau, be kita ko, patvirtino tuo metu buvus keturių susitikimų tarp S. Kisliako ir D. Trampo patarėjų. Patvirtintas buvo ir S. Kisliako susitikimas su vėliau generaliniu prokuroru paskirtu Džefu Sešnsu (Jeff Sessions).
Terminas liustracija mūsų šalyse kažkodėl neatskiriamai dažniausiai asocijuojasi su sovietine praeitimi, nors jau praėjo daugiau nei 20 metų.
Jau seniai nebėra ir tų problemų, kurios buvo iškilusios mūsų šalims pirmaisiais nepriklausomybės metais, nebėra ir tų žmonių, bent jau daugumos iš jų, kaip aktyvių visuomeninio–politinio gyvenimo dalyvių.
Kita vertus, atsirado naujų problemų ir žmonių, kuriems, mano požiūriu, paprasčiausiai būtina taikyti liustracijos instrumentus.
Bet kažkodėl apie tai dabar mažai kalbama, mums nuolat grasinama, kad nauji nusikaltimai žmonėms ne taip svarbu, kaip faktiniai ar tariami nusikaltimai, įvykdyti žmonių, kadaise turėjusių sovietinę valdžią. O gaila.
Dar vienas galutinas ir visai neskundžiamas sprendimas patvirtino, kad Šatrijos nebuvo. Du dešimtmečius liustravę vieną moteriškę nepastebėjome, kad pati idėja seniai ir negrįžtamai žlugo.
Ją galutinai palaidojo ir karstą užkasė jo ekscelencija Valdas Adamkus, vetavęs dar praėjusios kadencijos Seimo priimtą Liustracijos įstatymo redakciją, kuri numatė realias galias ir finansavimo šaltinius komisijai bei teikė paskutinį šansą kažką realaus šioje srityje nuveikti.
