Šiaurės Korėjos lyderis Kim jong-unas. EPA – ELTA nuotr.
Vladivostokas, rugsėjo 13 d. (AFP-ELTA). Šiaurės Korėjos vadovas Kim Jong Unas, trečiadienį dalyvaudamas oficialioje vakarienėje, kurią Rusijos Tolimuosiuose Rytuose surengė prezidentas Vladimiras Putinas, ėmėsi girti Ukrainoje besikaunančią Rusijos kariuomenę.
„Esu tvirtai įsitikinęs, kad didvyriška Rusijos kariuomenė ir šalies žmonės paveldės pergalės tradiciją“ ir „specialiosios karinės operacijos frontuose“ pademonstruos savo reputaciją, Rusijos Vostočnyj kosmodrome V. Putinui pareiškė Kim Jong Unas, panaudodamas Maskvos terminą plataus masto karui prieš Ukrainą apibūdinti.
V. Putinas žada „tvirtai“ ginti šalies interesus. EPA-ELTA nuotr.
Niujorkas, balandžio 13 d. (dpa-ELTA). Naujas internete nutekintų slaptų žvalgybos dokumentų rinkinys rodo, kad Rusijos vyriausybės viduje vykstančios kovos gali būti platesnės ir gilesnės nei iki šiol buvo manoma, ketvirtadienį ryte pranešė laikraštis „The New York Times“.
Ką tik aptiktoje dokumentų talpykloje, kuri nebuvo dalis 53 puslapių rinkinio, praėjusią savaitę internete sulaukusio didelio visuomenės dėmesio, piešiamas tarpusavyje nesutariančios Rusijos vyriausybės paveikslas. Juose aprašomi ginčai dėl per karą Ukrainoje žuvusių ar sužeistų žmonių skaičiaus, o vidaus saugumo agentūra kaltina kariuomenę nuslepiant Rusijos patirtų nuostolių mastą.
Pasak laikraščio, šalies saugumo tarnyba FSB kaltina kariuomenę slepiant Rusijos pusėje patirtų aukų mastą. Kariuomenė ir toliau vengia perduoti blogas naujienas aukštesnėms vadovybės grandims, o FSB abejoja Gynybos ministerijos skaičiais diskusijose su Rusijos vyriausybe, teigiama dokumente.
Šiuose dokumentuose taip pat pateikiama naujų detalių apie vasario mėnesį vykusį viešą ginčą, per kurį verslo magnatas Jevgenijus Prigožinas, vadovaujantis privačiai sukarintai grupuotei „Vagner“, apkaltino Rusijos kariuomenės pareigūnus, kad šie neperdavė jo kovotojams skubiai reikalingos amunicijos.
Viename dokumente teigiama, kad Rusijos prezidentas bandė ginčą išspręsti asmeniškai, pasikvietęs J. Prigožiną ir gynybos ministrą Sergejų Šoigu į susitikimą, kuris, kaip manoma, įvyko vasario 22 dieną.
Internete jau kelias savaites plinta įslaptinti JAV žvalgybos agentūrų dokumentai, dažnai prorusiškuose kanaluose, ypač daug dėmesio sulaukia menamos žvalgybos detalės apie karą Ukrainoje.
JAV žiniasklaida kelias dienas skelbė jautrią medžiagą apie abi kariaujančias šalis, tačiau pačių dokumentų neskelbė. Neaišku, kas tuos dokumentus paviešino.
Britų žvalgybos būstinė
Londonas, balandžio 2 d. (dpa-ELTA). Daugybė Rusijos karių Ukrainoje miršta dėl per didelio alkoholio vartojimo, sekmadienį pranešė Didžiosios Britanijos gynybos ministerija, pristatydama savo reguliariai atnaujinamą ataskaitą apie karą.
„Nors Rusija nuo visapusiškos invazijos į Ukrainą neteko iki 200 000 karių, nemaža dalis jų žuvo ne dėl kovinių priežasčių“, – teigiama ataskaitoje.
Britų gynybos ministerija atkreipė dėmesį į tai, kad neseniai Rusijos „Telegram“ naujienų kanalas pranešė apie „itin didelį“ incidentų, nusikaltimų ir mirčių, susijusių su alkoholio vartojimu Rusijos pajėgose, skaičių.
„Atsižvelgiant į tai, kad girtavimas paplitęs didelėje Rusijos visuomenės dalyje, jau seniai jis laikomas ir tyliai pripažįstamas karinio gyvenimo dalimi, net ir kovinių operacijų metu“, – rašoma ataskaitoje.
Ministerija įvardijo kitas pagrindines su kariniais veiksmais nesusijusių mirčių priežastis: netinkamas elgesys su ginklais, nelaimingi atsitikimai keliuose ir hipotermija. Pasak jos, tikėtina, kad Rusijos kariuomenės vadai mato, kad piktnaudžiavimas alkoholiu ypač kenkia koviniam veiksmingumui.
Nuo invazijos pradžios Jungtinės Karalystės gynybos ministerija kasdien skelbia naujausią informaciją, kurioje remiasi šalies žvalgybos tarnybų duomenimis. Maskva šiuos pranešimus laiko dezinformacija.
Britų žvalgyba
Londonas, kovo 18 d. (dpa-ELTA). Rusijos valdžia rengiasi padidinti šaukimo į kariuomenę amžių, kad papildytų karių rezervą karui Ukrainoje, šeštadienį pranešė Jungtinės Karalystės gynybos ministerija, remdamasi žvalgybos duomenimis.
Kovo 13 dieną Rusijos parlamento žemuosiuose rūmuose buvo pateiktas įstatymo projektas, pagal kurį į kariuomenę būtų šaukiami ne 18-27 metų, o 21-30 metų amžiaus vyrai, sakoma tviteryje skelbiamoje žvalgybos apžvalgoje. Tikėtina, kad įstatymas bus priimtas ir įsigalios 2024 metų sausį.
Atskirai nuo tūkstančių veteranų mobilizacijos, vykdytos nuo 2022 metų rugsėjo mėnesio karui Ukrainoje, Rusija nuo sovietmečio laikų tebešaukia vyrus į kariuomenę dukart per metus. Prieš 15 metų karinės tarnybos trukmė buvo sutrumpinta nuo dvejų iki vienų metų, nes buvo pereinama prie profesionalios, kontraktais paremtos kariuomenės.
„Rusija ir toliau oficialiai draudžia šauktiniams dalyvauti operacijose Ukrainoje, nors bent šimtai jų tikriausiai tarnavo dėl administracinių nesusipratimų arba po to, kai buvo priversti pasirašyti kontraktus“, – sakoma JK gynybos ministerijos pranešime.
Daugelis 18-21 metų amžiaus jaunuolių šiuo metu prašosi būti atleisti nuo privalomosios karinės tarnybos, nes mokosi aukštojoje mokykloje. Tačiau dabar valdžios institucijos greičiausiai pakeis šį amžiaus intervalą norėdamos priversti studentus vis dėlto atlikti karinę tarnybą vėliau ir kartu padidinti karių skaičių, sakoma pranešime.
„Net jei Rusija ir toliau susilaikys nuo šauktinių siuntimo į karą, papildomi šauktiniai atlaisvins didesnę profesionalių karių dalį kovai“, – teigia ministerija.
Tegyvuoja Ukraina. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Kijevas, kovo 5 d. (AFP-ELTA). Kijevas sekmadienį pareiškė atlaikantis Rusijos karių, vis dar bandančių apsupti Bachmutą – dabar jau sugriautą Rytų Ukrainos miestą, kurį Maskva jau kelis mėnesius mėgina užimti, – atakas.
Ukraina pažadėjo ginti „Bachmuto tvirtovę“, bet susidūrė su Rusijos kariais, pasiryžusiais užimti miestą, kuris užsitęsus mūšiui tapo politiniu laimėjimu.
Anot Ukrainos generalinio štabo, per praėjusią parą buvo atremta „daugiau nei 130 priešo atakų“, įskaitant Kupiansko, Lymano, Bachmuto ir Avdijivkos miestus.
„Priešas toliau bando apsupti Bachmuto miestą“, – sekmadienio ryte pranešė generalinis štabas.
Per ilgiausią ir kruviniausią invazijos mūšį Bachmutas faktiškai paverstas griuvėsiais.
Ukrainos pajėgų atstovas Sergejus Čerevaty šeštadienį sakė, kad situacija mieste, kurį jis pavadino „prioritetiniu priešo taikiniu”, yra „sudėtinga, bet kontroliuojama“.
Mieste ir jo apylinkėse vyksta mūšiai, pranešė JAV įsikūręs analitinis centras „Institute for the Study of War“ (ISW) ir perspėjo, kad Ukrainos tiekimo maršrutai siaurėja.
Ukraina ir Rusija nuo vasaros įnirtingai kovoja dėl šio miesto, kurio simbolinė reikšmė pranoksta jo karinę svarbą.
SOS – gelbėjimo ženklas
Kyjivas, sausio 28 d. (ELTA). Į Ukrainos įsteigtą karštąją liniją „Aš noriu gyventi“ iki šiol jau kreipėsi per 6,5 tūkst. pasiduoti norinčių Rusijos karių. Tai pareiškė Ukrainos Karo belaisvių departamentas, kuriuo remiasi „The Guardian“.
Pasak departamento atstovo Vitalijaus Matvijenkos, visi šie asmenys pateikė autentiškus duomenis, kad iš tiesų tarnauja Rusijos kariuomenėje.
Kaip teigiama, toks pasiduoti norinčiųjų skaičius užfiksuotas nuo karštosios linijos įsteigimo rugsėjo 15 d. iki sausio 20-osios. Departamento tvirtinimu, skambinantieji neretai bandydavo susisiekti tiesiai iš fronto linijos.
„The Guardian“ pažymi, kad šių departamento duomenų nepriklausomai patvirtinti nėra galimybės.
Užrašas skelbia: „Ten, kur Rusijos kariuomenė – ten karas. Rusijos kareivi, grįžk namo”
Londonas, lapkričio 19 d. (ELTA). Dėl karo ir pralaimėjimų fronte Rusija kitų metų biudžeto projekte didina išlaidas gynybai daugiau nei 40 proc., praneša britų žvalgyba.
Lapkričio 16 dieną Rusija per vieną dieną išplatino didžiausią skolos vertybinių popierių emisiją ir surinko 820 mlrd. rublių (13,6 mlrd. JAV dolerių), socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė Jungtinės Karalystės gynybos ministerija, remdamasi žvalgybos duomenimis.
„Tai svarbu Rusijai, nes skolos emisija yra pagrindinis mechanizmas, padedantis išlaikyti gynybos išlaidas, kurios po invazijos į Ukrainą gerokai padidėjo“, – teigiama pranešime.
Jame taip pat teigiama, kad 2023 metais planuojamos Rusijos išlaidos „nacionalinei gynybai“ sieks apie 5 trilijonus rublių (84 mlrd. JAV dolerių), t. y. bus daugiau kaip 40 proc. didesnės nei ankstesniame preliminariame 2023 metų biudžete, kuris buvo skelbiamas 2021 metais.
Kaip pažymi žvalgyba, neapibrėžtumo laikotarpiu išleisti skolos vertybinius popierius yra brangu.
„Labai tikėtina, kad šio aukciono mastas rodo, jog Rusijos finansų ministerija mano, kad dabartinės sąlygos yra dar gana palankios, tačiau numato, kad kitais metais fiskalinė aplinka taps vis labiau neapibrėžta“, – sakoma žvalgybos pranešime.
Karo Ukrainoje pasekmės Rusijai
Rusijos kariuomenė. EPA – ELTA nuotr.
Kaip pranešė ukrainiečių portalas UNIAN, remiantis gegužės mėnesį atliktais skaičiavimais, Rusijos Federacija karui su Ukraina kasdien išleisdavo 900 mln. dolerių.
Į šią sumą buvo įskaičiuotos išmokos kariams, jų aprūpinimas šaudmenimis ir raketomis, taip pat sugadintos karinės įrangos remonto išlaidos.
JK žvalgybos duomenimis, dėl masinių raketų smūgių Ukrainai Rusijos atsargos senka. Taip pat buvo skelbiama, kad karas prieš Ukrainą visam laikui atėmė iš Rusijos pirmaujančios energetinės valstybės statusą.
Ukrainos armijai žengiant į priekį, Rusija „pergrupuoja“ kariuomenę Rytuose. EPA-ELTA nuotr.
Maskva/Kyjivas, rugsėjo 11 d. (AFP-ELTA). Kyjivui paskelbus apie didžiulius teritorinius laimėjimus, pasiektus per žaibišką atsakomąjį puolimą, Rusija pranešė atitraukianti kariuomenę iš rytinio Ukrainos Charkivo regiono.
Maskvos remiamas separatistų lyderis Rytuose sakė, kad Rusijos pajėgos keliose rytinės Donecko srities dalyse kovoja „sunkiuose“ mūšiuose su Kyjivo kariuomene.
Ukrainos pareigūnas taip pat sakė, kad Kyjivo kariai artėja prie rytinio Lysyčansko miesto, kurį Rusijos kariuomenė užėmė po įnirtingų artilerijos mūšių liepą.
Vėlyvą šeštadienį Maskvos paskelbtas pranešimas apie atsitraukimą ir Kyjivo tvirtinimas, kad Ukrainos pajėgos įžengė į Kupjansko miestą, yra reikšmingiausi dinamikos mūšio lauke pokyčiai po kelis mėnesius Rytų Ukrainoje trukusių kovų, per kurias dominavo Maskva.
„Buvo priimtas sprendimas pergrupuoti Rusijos kariuomenę, dislokuotą Balaklijos ir Iziumo regionuose, siekiant sustiprinti Donecko frontą“, – sakoma Rusijos gynybos ministerijos pranešime.
Žinia apie atsitraukimą pasirodė iškart, kai Ukrainos specialiosios pajėgos socialinėje žiniasklaidoje paskelbė vaizdus, kuriuose maskuojamąsias uniformas vilkintys kariai su automatais matomi „Kupjanske“ – mieste, turinčiame maždaug 27 tūkst. gyventojų.
Ukrainos kariuomenė taip pat išlaisvino Vasilenkovą ir Artemivką Charkivo srityje, šeštadienį per vakaro kreipimąsi sakė prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Šiomis pastarosiomis dienomis Rusijos armija parodė mums geriausiąją savo pusę – nugarą“, – sakė jis. „Ukrainoje nėra vietos okupantams. Ir niekada nebus“, – pridūrė jis.
Taip pat kalbėdamas per kasmetinį Jaltos Europos strategijos forumą V. Zelenskis pareiškė, jog Rusija „daro viską, kad per 90 artėjančios žiemos dienų palaužtų Ukrainos, Europos ir pasaulio pasipriešinimą“, tikėdamasi, jog dėl kylančių energijos kainų ir šildymo problemų Vakarų parama Kyjivui galiausiai susilpnės. „Tai paskutinis jų argumentas“, – sakė jis.
Stebėtojai tikisi, kad Ukrainos pajėgos ir toliau pasieks laimėjimų Charkivo regione, besiribojančiame su Rusija ir kelis mėnesius kontroliuotame Maskvos remiamos valdžios bei apšaudomame jos artilerijos.
„Stulbinanti“ pažanga
Kyjivas oficialiai dar nepatvirtino, kad Ukrainos kariuomenė išstūmė Rusijos pajėgas iš Iziumo – svarbios Maskvos karo veiksmų vietos, kur iki invazijos gyveno apie 45 tūkst. žmonių. Tačiau socialinius tinklus užtvindę vaizdai rodo mieste esančias Ukrainos pajėgas, o Rusijos karo stebėtojai teigė, kad jau pasidorė pranešimai, jog Maskvos kariuomenė pasitraukė.
„Ukrainos kariai veržiasi Rytų Ukrainoje, išlaisvindami daugiau miestų ir kaimų. Jų drąsa kartu su Vakarų karine parama duoda stulbinamų rezultatų“, – sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Olegas Nikolenka. „Labai svarbu ir toliau siųsti ginklus Ukrainai. Nugalėti Rusiją mūšio lauke reiškia laimėti taiką Ukrainoje“, – pridūrė jis.
Panašu, kad Ukrainos postūmis užklupo Rusijos kariuomenę iš esmės netikėtai. Valstybinė žiniasklaida penktadienį paskelbė filmuotą medžiagą, kaip Rusijos tankų, artilerijos ir pagalbinių transporto priemonių vilkstinės purvinais keliais juda Charkivo link, stengiantis nusiųsti į regioną pastiprinimą. Tačiau jau kitą dieną Rusija paskelbė apie trijų dienų pajėgų perdislokavimo operaciją, išvedant jas iš Charkivo srities į pramoninį Donbaso regioną toliau į pietus.
„Padėtis labai sunki“
Tokių miestų kaip Kupjanskas ir Iziumas užėmimas būtų rimtas smūgis Maskvos gebėjimui papildyti savo pozicijas rytinėje fronto linijoje ir galėtų smarkiai pakirsti Rusijos pozicijas Ukrainos rytuose.
Ukrainos kariai taip pat veržėsi išilgai pietinės fronto linijos, šeštadienį pranešė atstovas spaudai, kai kuriuose regionuose pasistūmėdami dešimtimis kilometrų į teritoriją, kurią Rusijos kariuomenė užėmė invazijos pradžioje. Rusijos naujienų agentūros pranešė apie šešis didelius sprogimus Nova Kachovkoje, Rusijos kariuomenės užimtame mieste pietiniame Chersono regione.
Rytinėje Donecko srityje separatistų lyderis Denisas Pušilinas sakė, kad padėtis Lymano mieste „labai sunki“, kovos vyksta „daugelyje kitų vietovių“, ypač šiaurinėje regiono dalyje.
Vis dėlto Rusijos pajėgos ir toliau daro didelę žalą, tęsdamos Charkivo miesto ir rytinio pramoninio Donbaso regiono apšaudymą. Šeštadienį per Rusijos apšaudymą Charkivo miesto Cholodnogirskio rajone žuvo mažiausiai vienas žmogus, du buvo sužeisti, pranešė regiono vadovas Olegas Synegubovas. Anksčiau Donecko srities, ji yra Donbaso dalis, vadovas Pavlo Kyrylenka sakė, kad per Rusijos apšaudymą žuvo du žmonės.
Pastarosiomis dienomis susirūpinimą kelia ir nauji apšaudymai netoli Ukrainos Zaporižios atominės elektrinės šalies pietuose.
Britų žvalgyba
Londonas, birželio 19 d. (dpa-ELTA). Ir Rusijos, ir Ukrainos pajėgos tikriausiai susiduria su „kintančia“ morale ir dezertyravimu, praneša Jungtinės Karalystės gynybos ministerija, remdamasi žvalgybos tarnybų informacija.
„Tikėtina, kad pastarosiomis savaitėmis Ukrainos pajėgose buvo dezertyravimo atvejų, tačiau labai tikėtina, kad Rusijos karių moralė tebėra ypač problemiška“, – rašo ministerija, tviteryje pateikdama naujausią informaciją.
„Ir toliau pasitaiko atvejų, kai ištisi rusų daliniai atsisako vykdyti įsakymus, o tarp karininkų ir jų karių kyla ginkluoti susirėmimai“, – priduriama pranešime.
„Žemą Rusijos karių moralę lemia prastas vadovavimas, ribotos galimybės rotuoti dalinius, labai dideli nuostoliai, kovinis stresas, prasta logistika ir darbo užmokesčio problemos“, – rašo ministerija. Taip pat tikėtina, kad dauguma įvairaus rango Rusijos karių vis dar nesupranta karo tikslų.
Pranešime sakoma, kad pastarosiomis dienomis abi pusės „tęsė sunkiosios artilerijos apšaudymus“ Sjeverodonecko šiaurėje, rytuose ir pietuose, o „fronto linija mažai keitėsi“.
JK vyriausybė nuo pat karo Ukrainoje pradžios reguliariai skelbia naujausią žvalgybos informaciją. Maskva kaltina Londoną vykdant kryptingą dezinformacijos kampaniją.
Kyjivas, gegužės 28 d. (ELTA). Ukrainos teismas 15-ai metų kalėjimo nuteisė vyrą, talkinusį Rusijos kariuomenei Donecko srityje, praneša BBC.
40-metis buvo pripažintas kaltu suteikus rusų kariams informacijos apie Ukrainos karinius objektus Charkivo mieste. Šie objektai vėliau buvo apšaudyti.
Nuteistasis buvo sulaikytas Užhorode, netoli Slovakijos sienos. Pasak prokurorų, ten jis planavo tolesnę ardomąją veiklą.
Rusija teigia visiškai kontroliuojanti „Azovstal“ gamyklą Mariupolyje. EPA-ELTA nuotr.
Maskva, gegužės 21 d. (dpa-ELTA). Rusijos Gynybos ministerija paskelbė, kad Rusijos pajėgos visiškai kontroliuoja „Azovstal“ plieno gamyklą, o visi Ukrainos kariai, kurie ten gynėsi, pasidavė – ir mūšis už Mariupolio uosto kontrolę baigėsi, praneša dpa.
Gynybos ministras Sergejus Šoigu prezidentui Vladimirui Putinui sakė, kad „gamykla ir Mariupolio miestas buvo visiškai išvaduoti“.
Anot Gynybos ministerijos, paskutiniai 531 ukrainiečiai kareiviai pateko į rusų nelaisvę penktadienį.
Rusija Mariupolio puolimą Ukrainos pietryčiuose pradėjo netrukus po to, kai įsiveržė į šalį vasario pabaigoje.
Rusų pajėgos beatodairiškai bombardavo strategiškai svarbų miestą prie Azovo jūros ir vykdė jo blokadą, ir taip palaipsniui jį užėmė. Paskutiniai Mariupolio gynėjai pasitraukė į „Azovstal“ gamyklą, kur yra požeminis bunkerių ir tunelių tinklas. Galiausiai vandens, maisto, medicinos ir amunicijos atsargos išseko. Azovstal. Ukrainiečių kariai.
Azovstal. Sužeistasis ukrainietis
Šios savaitės pradžioje Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad du mėnesius trukęs mūšis dėl Mariupolio baigėsi, taip iš esmės pripažindamas pralaimėjimą mūšyje, o ukrainiečių kareiviai tapo rusų karo belaisviais.
Pirmadienį pasidavė pirmieji 264 kareiviai, tarp jų ir 50 sunkiai sužeistų. Rusija pareiškė, kad ketvirtadienį į nelaisvę pateko dar daugiau karių. Tačiau vadai ir dalis ukrainiečių kareivių vis dar išlaikė savo pozicijas.
Vis dėlto „Azovo“ pulko vadas Denysas Prokopenka vaizdo įraše teigė, kad penktadienį likę gamyklos gynėjai nusprendė, kad toliau priešintis beprasmiška.
„Kariuomenės vadovybė įsakė nutraukti miesto gynybą“, – sakė D. Prokopenka, pridėdamas, kad sprendimas priimtas siekiant apsaugoti karių sveikatą ir gyvybes.
Rusijos gynybos ministerija sako, kad nuo gegužės 16 d. į nelaisvę pateko 2 439 ukrainiečių kariai. Maskva nuolat tikino, kad „Azovstal“ gamykloje buvo apie 2 500 ukrainiečių karių, tačiau Ukrainos valdžia sakė, kad jų tėra 1 000.
Azovstal. Sužeistas ukrainiečių karys
Kremlius nepaaiškino, kas su belaisviais bus toliau, o Kyjivas pasiūlė juos išmainyti į rusus karo belaisvius. Tačiau kai kurie veikėjai Maskvoje ragina su ukrainiečių kariais elgtis kaip su nusikaltėliais ir juos teisti. Azovstal. Požemiuose
Didžioji dalis iš likusių 400 000 sugriauto miesto gyventojų pasitraukė pastarosiomis savaitėmis.
Rusija dėmesį į Mariupolį buvo sutelkusi, nes jį užėmusi gali kontroliuoti teritoriją nuo Krymo pusiasalio iki separatistų užimtų regionų Ukrainos rytuose.
Be to, Rusijos gynybos ministras S. Šoigu taip pat teigė, kad rusų pajėgos tęsia puolimą Donbase.
Tuo metu Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) tęsia tyrimą dėl žmogaus teisių pažeidimų karo metu.
Azovstal. Sužeidimus patyręs ukrainiečių karys
ESBO stebėtojai buvo nusiųsti į Ukrainą apklausti liudininkų, karą išgyvenusių žmonių ir tų, kurie pasitraukė į kaimynines valstybes prasidėjus puolimui. Azovstal. Sunku įsivaizduoti, ką patyrė čia ukrainiečių kariai
ESBO koncentruojasi į civilius ir karo belaisvius, išpuolius prieš civilius ir jų žudynes, pagrobimą bei kankinimą. Tačiau kol bus paruošta ataskaita, gali praeiti mėnesiai.
Moldovos prezidentė Maja Sandu. EPA – ELTA foto
Kišiniovas, gegužės 18 d. (ELTA). Rusija turi išvesti savo kariuomenę iš Uždniestrės teritorijos, kadangi jos kareivių buvimas ten pažeidžia Moldovos neutralumą.
Tai trečiadienį Europos Parlamente pareiškė Moldovos prezidentė Maia Sandu, praneša portalas „rbc.ua“.
„Šiandien nėra neišvengiamos grėsmės, kad Moldova bus įtraukta į karą, esame neutrali šalis, bet mes raginame Rusiją išvesti kariškius iš Uždniestrės teritorijos, kadangi jų buvimas ten pažeidžia mūsų neutralų statusą ir nepriklausomybę“, – sakė valstybės vadovė.
Ji taip pat pabrėžė, kad šalies politinė vadovybė ieško taikaus Uždniestrės konflikto sprendimo, kuris užtikrintų Moldovos suverenitetą ir teritorijos vientisumą.
„Mes nenorime destabilizacijos, mes turime taikios šalies reintegracijos viziją“, – teigė prezidentė.
M. Sandu taip pat pabrėžė, kad Moldova remia Ukrainos suverenitetą ir teritorijos vientisumą.
Aleksejus Arestovičius. Slaptai.lt nuotr.
Kyjivas, gegužės 5 d. (ELTA). Ketvirtadienio duomenimis, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariams pavyko atremti Mariupolio gamyklos „Azovstal“ teritorijos šturmą.
Tai praneša portalas „rbc.ua“, remdamasis Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėju Oleksijumi Arestovičiumi.
„Vakar Rusijos kariuomenė įžengė į „Azovstal“ teritoriją, bet mūsų gynėjai juos išstūmė. Dabar apibendriname informaciją“, – sakė patarėjas.
O. Arestovičius pabrėžė, kad šiuo metu gamyklos rajone tęsiasi mūšiai, Ukrainos kariškiai stabdo pranašesnes priešininko pajėgas.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba. EPA – ELTA foto
Kyjivas, gegužės 4 d. (AFP-ELTA). Ukraina trečiadienį pareiškė, kad Europos Sąjungos šalys, blokuojančios Rusijos naftos importo embargą, finansuodamos Maskvos karinę galią prisidės prie nusikaltimų, kuriuos Rusijos kariuomenė įvykdė Ukrainos teritorijoje.
„Jeigu Europoje yra kokia nors valstybė, kuri ir toliau priešinsis Rusijos naftos embargui, bus rimta priežastis sakyti, kad ši šalis prisideda prie Rusijos įvykdytų nusikaltimų Ukrainos teritorijoje“, – sakė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba socialiniuose tinkluose.
Europos Komisija pasiūlė laipsniškai uždrausti Rusijos naftos importą, kad nubaustų Maskvą už jos invaziją į Ukrainą, per šešis mėnesius nutraukiant žalios naftos tiekimą iš Rusijos. Tačiau Vengrija anksčiau trečiadienį perspėjo negalinti pritarti siūlomam draudimui dabartine forma, nes tai „visiškai sunaikintų“ jos energijos tiekimo saugumą.
D. Kuleba teigė, kad Rusija naudoja pajamas iš naftos ir dujų, kad „toliau finansuotų savo karo mašiną“. Jis pridūrė, kad jei kuri nors bloko narė priešinasi embargui, „tai reiškia vieną dalyką: jie žaidžia Rusijos pusėje ir dalijasi atsakomybe už viską, ką Rusija daro Ukrainoje“.
Britų žvalgybos būstinėRusų kariuomenės netektys Ukrainoje
Londonas, gegužės 2 d. (dpa-ELTA). Rusija, prieš daugiau nei devynias savaites įsiveržusi į Ukrainą, patyrė didžiulį kovinių pajėgų nuostolį, pirmadienį pranešė Jungtinės Karalystės karinė žvalgyba.
Iš pradžių Maskva buvo dislokavusi daugiau kaip 120 taktinių bataliono grupių, o tai sudaro apie 65 proc. visų jos sausumos pajėgų, teigiama Gynybos ministerijos žvalgybos padalinio naujausioje karo ataskaitoje.
Londono teigimu, tikėtina, kad daugiau nei ketvirtadalis šių Rusijos kovinių vienetų šiuo metu yra netinkami kovai. Ypač kai kurie elitiniai kariai, įskaitant desantininkus, patyrė vieną didžiausių išsekimo lygių, sakoma ataskaitoje.
„Tikriausiai prireiks ne vienerių metų, kol Rusija atkurs šias pajėgas“, – sakoma socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbtame pranešime.
Jau kelias savaites JK vyriausybė dažnai skelbia žvalgybos vertinimus apie karą. Maskva kaltina Londoną kryptinga dezinformacijos kampanija.
Kyjivas, gegužės 1 d. (dpa-ELTA). Keli žmonės žuvo per ukrainiečių ataką prieš Rusijos kariuomenės štabo būstinę Iziumo mieste, sakoma Kyjivo vyriausybės pareigūnų paskelbtoje informacijoje.
Tarp aukų yra aukšto rango karininkai, „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Heraščenka.
Pasak Ukrainos pareigūnų, ten taip pat apsistojo Rusijos generalinio štabo vadas Valerijus Gerasimovas, atvykęs vadovauti puolimui Donbase.
Teigiama, kad ataka rytiniame mieste įvyko šeštadienį. Iš Maskvos negauta patvirtinimo apie ataką ir apie tai, ar V. Gerasimovas buvo šiame rajone.
Dmytro Kuleba. EPA – ELTA nuotr.
Briuselis, balandžio 7 d. (AFP-ELTA). Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba ketvirtadienį sakė tikįs, kad NATO narės atsiųs Kyjivui reikalingų ginklų, tačiau primygtinai prašė, kad jos turi veikti greitai, kol Rusija nepradėjo dar vieno didelio puolimo.
„Arba jūs mums padėsite dabar, ir aš kalbu apie dienas, ne savaites, arba jūsų pagalba ateis per vėlai. Ir daug žmonių žus, daug civilių neteks savo namų, daug kaimų bus sunaikinta. Būtent dėl to, kad ši pagalba atėjo pavėluotai“, – sakė D. Kuleba, susitikęs su NATO užsienio reikalų ministrais Briuselyje.
Ukrainos slaptoji tarnyba
Charkovas, vasario 27 d. (AFP-ELTA). Ukrainos kariuomenė visiškai kontroliuoja Charkovo miestą, sekmadienį pranešė regiono administracijos vadovas.
„Visiškai kontroliuojame Charkovą“, – programėlėje „Telegram“ pranešė Olegas Sinegubovas ir pridūrė, kad ukrainiečių kariai vykdo „valymo“ operaciją, kurios metu iš miesto veja čia esančias Rusijos pajėgas.
A. Blinkenas. EPA-ELTA nuotr.
Ženeva, sausio 21 d. (AFP-ELTA). JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas penktadienį pareiškė paprašęs Rusijos įrodyti savo ketinimus atitraukiant karius, dislokuotus prie Ukrainos sienų.
„Girdėjome Rusijos pareigūnus sakant, kad jie neketina įsiveržti į Ukrainą. Tiesą sakant, ponas Lavrovas man tai šiandien pakartojo“, – po derybų su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu Ženevoje žurnalistams sakė A. Blinkenas.
„Jei Rusija nori pradėti įtikinėti pasaulį, kad ji neturi agresyvių ketinimų Ukrainos atžvilgiu, būtų labai geras būdas tai padaryti deeskaluojant ir atitraukiant, t. y. pašalinant tas pajėgas nuo Ukrainos sienos“, – sakė jis.
Kur važiuoja šie rusų tankai
Niujorkas, sausio 11 d. (ELTA). Rusija, JAV duomenimis, prie Ukrainos sienos nusiuntė ne tik per 100 000 kareivių, tačiau perkėlė ir kovinių lėktuvų bei transportinių sraigtasparnių. Apie tai rašo „The New York Times“.
Vis dėlto rusų pajėgų perdislokavimas esą sulėtėjo. Buvo manoma, kad gruodį ir sausio pradžioje prie Ukrainos sienos bus sutelkta iki 175 000 kareivių. Šis scenarijus kol kas nepasitvirtino. Pasienyje yra mažiausiai 100 000 rusų karių.
Vakarai sunerimę dėl rusų pajėgų telkimo ir būgštauja, kad Maskva po Krymo aneksijos vėl rengiasi invazijai į kaimyninę šalį. Rusija tai kategoriškai neigia. Kartu Kremlius reikalauja iš JAV ir NATO susitarimų, kuriais būtų sustabdyta NATO plėtra į rytus bei JAV karinių bazių steigimas buvusiose sovietų įtakos sferos valstybėse.
Vis dėlto, JAV žvalgybos duomenimis, laiko tarpas rusų dalinių invazijai į Ukrainą tikriausiai yra ribotas, jei prezidentas Vladimiras Putinas duotų atitinkamą įsakymą. Įšalusi žemė Ukrainoje palengvintų sunkiosios karinės technikos naudojimą. Tačiau atodrėkis pavasarį žemę gali paversti pelke.
Šiuo metu žiema Ukrainoje yra santykinai švelni. Įprasto stipraus šalčio kol kas nebuvo. Todėl sausumos operaciją Rusija esą gali surengti tik vasarį.
