Konservatorių frakcijos Seime seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė stebisi prezidento Gitano Nausėdos pareiškimais, esą vasarą sulėtėję skiepijimo tempai galėjo būti inicijuoti tikslingai – tam, kad iki vidurvasario nebūtų paskiepyta 70 proc. šalies gyventojų.
Būtent tokį tikslą prezidentas ne kartą kėlė viešojoje erdvėje. Konservatorė sako, kad tokios prezidento užuominos tiesiog primena sąmokslo teorijas.
„Prezidentas neturėtų savo nepagrįstais pareiškimais sėti valstybėje nepasitikėjimo atmosferos. Kviesčiau prezidentą laikytis prieš rinkimus deklaruotų atvirumo, telkimo ir vienijimo nuostatų. To iš jo labiausiai laukia visuomenė. O sąmokslo teorijas, panašias į Sorošo, 5G ar menamai piktą Billo Gateso valią palikti „Dviračio žinių“ personažams“, – Eltai teigė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Politikė tvirtino mananti, kad skiepijimo nuo COVID-19 mastai sulėtėjo visai dėl kitų priežasčių, nei sakė prezidentas. Be to, užsiminė konservatorė, kai kurie G. Nausėdos pasisakymai neprisidėjo skatinant gyventojus skiepytis.
„Vasarą skiepijimo tempai sulėtėjo greičiausiai todėl, kad sumažėjus pandemijos bangai, sumažėjo ir grėsmės jausmas. Mačiau nuolatines Vyriausybės pastangas paskiepyti kuo didesnę dalį visuomenės. Gaila, bet prezidento ne visada taiklus žodis prie tokių pastangų sustiprinimo neretai neprisidėdavo“, – teigė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Prezidentas G. Nausėda ketvirtadienį dar kartą sukritikavo Vyriausybę dėl lėtų skiepijimo tempų. Prezidentas svarstė, ar sulėtėję skiepijimo tempai negalėjo būti tikslingai inicijuoti – kad nebūtų pasiektas jo keltas tikslas paskiepyti 70 proc. šalies gyventojų iki vasaros vidurio.
„Dėl vakcinavimo tenka prisiminti, kad mes praktiškai pražiopsojome, pramiegojome pirmą vasaros pusę, kai, nežinau dėl kokių sumetimų, buvo dirbtinai sulėtinti skiepijimosi tempai. Galbūt dėl to, kad nebūtų pasiektas prezidento tikslas 70 proc. iki liepos vidurio. O po to, kai jau buvo pamatyta, kad susikaupė didelės vakcinos atsargos ir kad gali būti kritika iš visuomenės pusės, tada staiga imtasi verstis per galvą“, – Briuselyje žurnalistams komentavo prezidentas.
Vokietijos vidaus saugumo tarnyba pranešė stebinti grupes, kurios skleidžia sąmokslo teorijas apie COVID-19 ir kvestionuoja valdžios teisėtumą. BfV prieš šias grupes gali oficialiai taikyti sekimo priemones, kontroliuoti jų narių pokalbius ir susirašinėjimą, atlikti kitus operatyvinius veiksmus.
Vokietija yra viena iš tų Vakarų Europos valstybių, kuriose ypač aktyviai rengiamos protesto akcijos prieš valstybės vykdomą pandemijos suvaldymo politiką ir visuomeninio gyvenimo ribojimus. Į kassavaitinius įvairiuose šalies miestuose rengiamus protestus susirenka įvairių visuomenės grupių atstovai, taip pat ir radikalių pažiūrų asmenys – vakcinos priešininkai, sąmokslo teorijų skleidėjai, kraštutinės dešinės ir kraštutinės kairės rėmėjai.
Kaip pastebi portalas Intelnews.org, pastaraisiais mėnesiais fiksuotas protestų dalyvių gausėjimas, į juos įsitraukia ir Vokietijos kraštutinės dešinės didžiausios partijos Alternatyva Vokietijai (AfD) rėmėjai, antisemitinio judėjimo Reichsburger nariai ir kiti. Didžioji dalis šių grupių konsoliduojasi su COVID-19 valdymo kritikais, besivadinančiais Querdenken judėjimu.
Querdenken įvardijama kaip nauja kraštutinių pažiūrų visuomenės grupė, kuri savęs nepriskiria nei dešinei, nei kairei, bei neturi religinės motyvacijos. Intelnews.org vertinimu, apie 90 proc. judėjimo atstovų yra sulaukę 30-ies, vidutinis jų amžius – apie 50 metų, du trečdaliai jų priskiria save viduriniajai klasei. Sociologiniai tyrimai rodo, kad tarp Querdenken atstovų itin populiarios ksenofobiškos ir antimusulmoniškos pažiūros.
Intelnews.org duomenimis, tai yra pirmas kartas, kai Vokietijos vidaus saugumo tarnyba oficialiai identifikavo visuomenės grupę, nusiteikusią prieš valstybės vykdomą pandemijos suvaldymo politiką, kaip keliančią pavojų šalies nacionaliniam saugumui.
Latvijos prezidentas Egilas Levitas ir premjeras Krišjanis Karinis ketvirtadienį universitetinėje ligoninėje Rygoje buvo paskiepyti pirmąja „AstraZeneca“ vakcinos nuo COVID-19 doze, o tauta galėjo stebėti juos tiesiogiai per kamerą.
E. Levitas kreipėsi į gyventojus prašydamas sekti jo pavyzdžiu – „kad greičiau galėtume grįžti į įprastą gyvenimą.“
Latvijos vyriausybė sulaukė didelės kritikos dėl lėto gyventojų skiepijimo tempo pirmosiomis šio proceso dienomis. Oficialiais duomenimis, 1,9 mln. gyventojų turinčioje šalyje iki šiol paskiepyta šiek tiek mažiau kaip 18 tūkst. žmonių. Maždaug 80 proc. iš jų jau gavo abi vakcinos dozes.
Apklausos rodo, kad apie 50 proc. Latvijos žmonių nori būti paskiepyti. Sklandančios sąmokslo teorijos ir išankstinis nusistatymas apsunkina vakcinacijos kampaniją šalyje.
Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad išaugusi dezinformacija apie COVID-19 vakciną nestebina, nes, pasak jos, tai yra jautri tema, apipinta sąmokslo teorijomis. Visgi premjerė mano, kad neigti kiekvieną pasirodžiusią dezinformaciją Vyriausybei nėra prasminga ir akcentuoja, kad prasidėjus masiniam skiepijimui visuomenė bus visapusiškai informuota.
„Viena vertus, tai nestebina, nes skiepai yra visada ta tema, kuri susilaukia labai daug dezinformacijos, net tik koronaviruso, bet ir visi kiti skiepai. Tikrai yra labai daug sąmokslo teorijų apie skiepus ir daug bandymų žaisti žmonių emocijomis ir tuo, kad informacija ne visada yra žinoma“, – LRT radijui teigė I. Šimonytė.
„Tai mes nuo pat pradžių bandėme laikytis tokios nuostatos, kad, kai prasidės masinis vakcinavimas, stengsimės žmones informuoti kuo išsamiau, kad galėtų tie žmonės, kurie abejoja, (…) kad jie galėtų tą sprendimą priimti“, – pridūrė premjerė, akcentuodama, kad abejojančių, ar vakcinuotis, asmenų yra apie trečdalis.
Tuo tarpu vertindama Darbo partijos pirmininko europarlamentaro Viktoro Uspaskicho reklamuojamą vandenį, kuris neva gali apsaugoti nuo COVID-19, ministrė pirmininkė teigė, kad tai greičiausiai yra politiko verslo planas.
„Labai brangus vanduo, tai matyt, kad žmogus tiesiog bando naudotis proga ir užsidirbti. Kiek tai moralu, tai rinkėjai turbūt turėtų tai vertinti. Bet kaip rodo patirtis, rinkėjai pono Viktoro moralę visada vertina labai atlaidžiai“, – sakė ji.
Visgi I. Šimonytė, paklausta, kodėl nebuvo paneigta informacija apie neva specialų COVID-19 imunitetą suteikiantį vandenį, teigė, kad Vyriausybė neneigs kiekvienos pasirodžiusios neteisingos informacijos, nes tai, pasak jos, nėra prasminga. Visgi premjerės teigimu, prasidėjus masiniam skiepijimui nuo COVID-19 Vyriausybė stengsis kuo labiau informuoti visuomenę.
„Dabar mes kalbame apie tą stadiją, kai yra vakcinuojami tie žmonės, kurie dirba fronto linijoje. Be jokios abejonės, informacijos pateikimo visuomenei kampanija bus vykdoma ir mes tikrai stengsimės žmones nuoširdžiai informuoti, o ne bandyti nutylėti kažkokią tiesą, kur žmonėms natūralūs klausimai kyla“, – teigė I. Šimonytė.
„Bet bėgti paskui kiekvieną dezinformacijos gabalą išties yra turbūt neprasmingas dalykas, todėl, kad tos dezinformacijos ir kitomis temomis yra labai daug“, – pridūrė ji.
Šalies informacinę erdvę stebintys Lietuvos kariuomenės (LK) ekspertai atkreipia dėmesį, kad dezinformacijos, melagingos informacijos ir konspiracinių teorijų srautas mūsų informacinėje erdvėje išlieka didelis. Specialistai įspėja, kad nepatikrinus informacijos šaltinių ir atidarius piktavalių siunčiamas nuorodas gali būti užkrėsti vartotojų kompiuteriai, pasinaudota vartotojų asmeniniais duomenimis dezinformacijos skleidimui.
LK Strateginės komunikacijos departamento duomenimis, nuo vasario 1 d. Lietuvoje užfiksuoti 1 278 klaidinamos informacijos atvejai, o tai beveik keturis kartus daugiau nei 2017-2019 metais tuo pačiu laikotarpiu. Tad specialistai ragina gyventojus išlikti budrius ir ypač kritiškai vertinti bei patikrinti socialiniuose tinkluose ir fiktyviuose portaluose skleidžiamą informaciją.
LK Strateginės komunikacijos departamento atstovo, vyr. ltn. Mažvydo Kunevičiaus teigimu, klaidinamos informacijos tikslas yra skaldyti visuomenę, siekiant formuoti skeptišką nuomonę dėl narystės Europos Sąjungoje (ES) ir NATO bei koronaviruso infekcijos (COVID-19) pavojaus.
„Pastebima, kad visose Baltijos šalyse plinta informacija apie neva koronaviruso infekcija užsikrėtusius NATO karius. Lietuvoje piktybiškai stengiamasi kelti abejones dėl karantino reikalingumo, gydymo priemonių bei vakcinų kūrimo, taip pat menkinti infekcijos keliamą pavojų, teigiant, jog sergančiųjų ir mirusiųjų skaičius yra dirbtinai sumažintas. Žinoma, tokie svarstymai gerokai prasilenkia su logika“, – SAM pranešime cituojamas M. Kunevičius, Lietuvos kariuomenės atstovas Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių situacijų operacijų centre, kuruojantis dezinformacijos valdymo klausimus.
Karininkas kaip vieną iš klaidingos informacijos pavyzdžių paminėjo Brazilijoje atsiradusią teoriją, kuri plinta visame pasaulyje – ši teorija teigia, kad nėra koronaviruso, o valdžia tik apgaudinėja žmones. Šiai teorijai įrodinėti pasitelkiamos nuotraukos su kapinėse iškastais karstais, kurie – tušti.
„Įdomu tai, kad šios nuotraukos paimtos iš kito laikotarpio – 2017 m., t.y. kol dar nebuvo koronaviruso. Jos susijusios su tais metais Brazilijoje kilusiu skandalu, kai žmonės norėdami gauti draudimo išmokas už mirusius artimuosius, fiktyviai formindavo jų mirtis. Draudimo bendrovės, norėdamos įsitikinti, ar žmogus tikrai mirė, prieš priimdamos sprendimus dėl išmokų išmokėjimo, inicijuodavo karstų iškasimą ir juos neretai rasdavo tuščius”, – pasakojo M. Kunevičius.
Jo teigimu, dezinformacijai skleisti naudojami įvairūs kanalai: naujienų portalai, televizija, radijas, laiškai, blogai, filmukai, straipsniai.
Pasak vyr. ltn. M. Kunevičiaus, informacinio karo, klaidinamos informacijos ar dezinformacijos tikslas – sutrikdyti, sugluminti, sukelti nesantaiką. Anot karininko, kad nepakliūtume į melo pinkles, reikėtų vadovautis keliomis svarbiomis taisyklėmis.
„Pirmiausia, patikrinkite socialinio tinklo paskyros istoriją ir nuotraukas – netikros anketos būna sukurtos neseniai ir dažniausiai neturi realaus žmogaus nuotraukų. Įtarimą gali sukelti, jei anketa seka daug skirtingo turinio puslapių, paskyroje dalijamasi nepatvirtintais informacijos šaltiniais, reklamomis ir žaidimų programėlėmis. Jei tokio profilio anketos valdytojas komentuoja jūsų paskyroje ar bando su jumis užmegzti ryšį, reikėtų paspausti „Report“ mygtuką ir socialinės medijos platformų saugumo specialistai ją patikrins“, – sako LK karininkas.
Specialistai rekomenduoja prieš dalinantis informacija savo paskyroje gerai pasverti, ar informacija, kuria jūs norite pasidalinti, yra patikima. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad ypač paveikiamais abejotinos kokybės informacija yra tie, kurie neturi savo nuomonės ar nėra iki galo apsisprendę, kurią pusę ar kurį viešai skelbiamą naratyvą palaikyti.
Du vienuoliai ėjo į savo vienuolyną. Pamatė kelią užtvindžiusią upę. Prie jos stovėjo jauna mergaitė, ji nežinojo, kaip ją perbristi. Vienas vienuolis paėmė ją ant rankų ir perkėlė.
Vienuoliai traukė toliau, kelias į vienuolyną buvo tolimas. Kai pagaliau priėjo, anas vienuolis ir klausia to, kuris perkėlė: „Kaip tu galėjai ant rankų nešti tą mergaitę, juk vienuoliui negalima“.
Tas atsako: „Kol ėjome, aš jau ir užmiršau, o tau vis dar galvą skauda“.
Regis, reikėtų ir kiek kitokiu kampu pažvelgti į istoriją, kuri, jau kiek prisimiršus socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio apsilankymo kapinėse istorijai, drebina Lietuvos padangę.
Taigi purto šalį sekso skandalai. Režisierius Š. Bartas jau sudorotas, prapuolė kaip į vandenį, apie jį nei girdėti, nei matyti.
Atėjo eilė nulinčiuoti kitus grandus. Išviešinti Vilniaus Dailės akademijos priekabiautojai: du – Nacionalinės premijos lauretai, trečiasis iš ten pat – psichologas.
Drąsios mergaitės: nepabūgo nei keršto, nei galimų teismo procesų.
„Taip, tą pirmąjį kartą buvo smalsu, buvau tokia girta, kad, matyt, būčiau sutikusi su daug kuo. Deja, vėliau reikėjo tai daryti ir blaiviai, buvo šlykštu. J.G. (prof., tapytojas Jonas Gasiūnas – aut. past.) rašydavo sms: „Ateik“. Kodėl eidavau? Bijodavau, be galo bijojau prarasti įsivaizduojamą viršenybę prieš kitus studentus, juk gaudavau gerus pažymius, mane „išgelbėdavo“, pasakęs, ką ir kaip tapyti…“
Taip apie pirmąjį priekabiautoją socialiniame tinkle rašė anoniminė auka.
Kartu gėrė, kartu miegojo… Laisva abipuse valia. Atleiskite, panelės (vėliau atsirado dar kelios tokios smalsios), ar profesorius, jeigu taip ir buvo, turi muštis į krūtinę: meaculpa, meamaxsima culpa?
Kada tai vyko? Ogi seniai, gal prieš aštuonetą metų. Kiek tai aukai mergaitei metų buvo? Ogi net aštuoniolika.
Kai kuriuose Rytų kultūrose tokio amžiaus mergaitės jau seniai būna tapusios moterimis. Protingomis moterimis.
Vėliau atsirado dar vienas „monstras“ – fotomenininkas Gintautas Trimakas.
Dar vėliau – socialinių mokslų daktaras Arvydas Liepuonius.
VDA Senato etikos komiteto pirmininkas architektas Marius Šaliamoras praėjusią savaitę žiniasklaidai pakomentavo, kaip jo elgesys gali būti vertinamas. „Kol kas tie kaltinimai neįgavo materialios formos ar bent jau neatėjo iki mūsų komiteto, kad galėtume tai svarstyti. Jeigu bus tie kaltinimai suformuluoti kokiu nors būdu, tai tada svarstysime“.
Taip, jis teisus: reikia svarstyti. Bet tam turi būti pagrindas.
Nejaugi mes vėl grįžtame į sovietmečio laikus, kuomet užtekdavo anoniminio niekšelio skundo, ir žmogus keliaudavo į visas pasaulio puses. Dažniausiai – į šiaurę. Tokia tada buvo populiariausia kryptis.
Dabartinė, ko gero, – gerokai baisesnė.
Netinkamu elgesiu su studentais apkaltinto ir iš akademijos jau pasitraukusio tapytojo Jono Gasiūno elgesį komitetas pasmerkė.
Jį pasmerkė ir buvęs jo studentas, dabar režisierius E. Vėlyvis, kurio filmai įdomūs tuo, kad juose riebiai keikiamasi. Tik tuo!
Taigi jis lygiai taip pat, kaip ir jo filmų herojai, viešojoje erdvėje profesorių išdėjo matais. Nė vieno rišlaus sakinio, vien pypt.
Dabar apie priekabiautojų parinktis (kokia tvarka, juk tokių, tikriausiai, yra kur kas daugiau šioje ištvirkėlių žemėje…).
Visi jie Lietuvoje gerai žinomi, Lietuvai nusipelnę žmonės. Vienam jų vasario 16-ąją Prezidentūroje turėtų būti įteikta Nacionalinė premija. Galite įsivaizduoti šio žmogaus dvasinę būseną šiandien? Tie, kurie jau nuteisėte, – negalite.
Sakysite, prieš įstatymą visi lygūs – ir traktorininkai, ir tapytojai. Tik traktorininkų kažkodėl čia nematyti.
Dabar – apie pasirinktą metą. Taip, artėjant valstybės šimtmečiui. Atsitiktinumas, sutapimas? Nemėgstu sąmokslo teorijų, bet šįkart panašu, kad kažkieno nematoma ranka pasirinko patį primityviausią būdą parodyti, kokie supuvę mes esame. Ir kaip negerbiame įstatymų, nes tol, kol žmogus teismo nenuteistas, jis yra nekaltas.
Kilkite, mergaitės, į kovą su bjauriu priešu, aš irgi remiu jus, bet pirmiausia sutvarkykite savo rūtų darželius, iškuopkite visas savo namų kerteles. Ir tada – pirmyn!
P. S. Kol užrašinėjau šias neempatiškas, gana padrikas savo mintis, Lietuvos šimtmečio priekabiavimo horizonte pasirodė garsus režisierius Jonas Vaitkus.
Taip, prieš šimtmetį net ir patys kultūringiausi miestiečiai savo naktipuodžius išpildavo tiesiai pro langus ant miestiečių galvų, mat dar nebuvo pakankamai išvystyta kanalizacija.
Dabar ji, ačiū Dievui, beveik tobula ir kiekvienam prieinama.
Jei įsivaizduočiau esąs Napoleonas, Tutanchamonas ar Jėzus – mane nuvežtų patikrinti. O jei įsivaizduosiu esąs boba – man be jokių operacijų, su visais įžūliai kabančiais organizmo prietaisais pagal Europos teismo nutarimą bemat pakeistų asmens kodą.
Ir galėčiau ramiai vaikštinėti po moterų tulikus, dušus ir pliažus ar registruotis pas ginekologą. O jei kam tai nepatiktų – tai tą patį nuvežtų patikrinti. O nukakęs į laisvesnį pasaulį galiu ir apsiženyti su kokiu nors Antanu ar Bertranu. Grįžčiau su prancūzišku santuokos liudijimu – ir ką man padarysit, gautume šeimos pašalpą – Aušrinė Pavilionienė užpirktų Mišias, o Rimantas Dagys tai tiksliai apsiverktų.
Padejuosiu, kokia Tėvynė bloga – ir visi pažangūs portalai parašys, o šito tai ne, niekas net neatsakys, jei redakcijoms nusiųsiu, nes jei nedurnas – niekam neįdomu, klikų nedaug ir reklamos kaina maža. Kaina moderniam pasaulyje svarbiausia.
Kiekvieną dieną vis naujas išdavikas. Tik baigia drabstyti skrepliais, snargliais ir šūdais vieną nelaimėlį ar durnių – bemat ištraukia kitą. Kasdien reikia ką nors pasmerkti priešų apgultoje laimės ekonomikoje, kurioje visi valstybės objektai buvo privatizuoti už dyką ir iš kurios taikos metu žmonės bėga, kaip nebėgo nuo lagerių, karo ir maro.
Sąmokslo teorijos, pagal kurias visas pasaulio blogis valdomas iš vieno centro pagal slaptą planą – pas mus seniai įgyvendinta valstybinė realybė. Išorinė grėsmė seniai padaryta visuotine isterija ir įrankiu su neparankiaisiais susidoroti. Keli pavojų – vadinasi, priešas ir išdavikas, fas! Ir bemat Facebook‘o Prezidentas užleis tūkstančius chunveibinų – skundikų vardan tos.
Štai besislapstantis žudikas, kurio ieško visa šalies teisėsauga, naktį nutaria su rūbais išsimaudyti, bet užspringsta švendrės lapu, išbrenda iš marių ir skenduolis, apdairiai numetęs žmogžudystės įrankį – pistoletą, iš kurio nebuvo iššauta, su sulaužytais kaulais ir pats save primušęs gėdingai numiršta ant kranto – taip jam ir reikia! O pagrindinis šalį sukrėtusios bylos liudininkas, kai tik pasako, kad pasakys, ką žino – bemat įvažiuoja keturračiu į balą, atsigula joje ir klusniai prigeria.
Arba štai saugumo tarnybos pulkininkas – svečioje šalyje nutaria nusimyžti ne tulike, o pro daugiaaukščio viešbučio langą, nes taip kultūringam, visų gerbiamam ir apdovanotam valstybės pareigūnui užsienyje elgtis smagiau. Ir bemyždamas iškrenta žemyn, prieš nutraukiant nuo smūgio į kliūtį ranką spėja ja užsisagstyti klyną ir lavono ekspertizė neranda net šlapimo dėmių ant kelnių. Pats kaltas, ką padarysi.
Ir visa pažangioji tautos dalis ir pilietiškoji žurnalistika tomis nesąmonėmis aršiai tiki, bijo prasižioti ir vis laukia išgelbėtojo. Ir tikisi rankos, kuri tvarką padarys, ir išrenka fanatikų, isterikų ir mentų parlamentą. Ir prezidentu garantuotai išsirinks mentą maniako akimis – šitie viską uždraus, visus nubaus ir mūsų džiaugsmui galo nebus, nes tvarka bus.
Svarbiausia mieląją policinę valstybę išgelbėti nuo komunistų ir rusų. Jei prieš 10 metų pasikalbėjai su KGB-istu, net to nežinodamas – valstybei grėsmė ir tau šakės. O jei visai valstybės užsienio politikai ar pačiam šventajam saugumui pavadovavo KGB-istai – tai nieko baisaus, čia juk demokratija ir balsų dauguma, brangūs draugai.
Ir tie, kurie juos į pareigas skyrė ir balsavo, toliau vaidina „niekatokia” ir kovoja su rusais – net dūmai rūksta. Vargšė mūsų Prezidentė, per sovietų desantininkų atakas tupėjusi pas kolaborantų Mykolą ir dabar teturinti tik vieną ilgaskvernį švarkelį, pavargusi nuo slaptų pažymų ir kompromatų bylų skaitymo perka vargšams makaronus, glosto vaikelių galveles ir dalina senutėms maltiečių sriubas.
O specialiųjų tarnybų apkaltinti ir pagal įstatymiškai draudžiamą, bet vis tiek anonimiškai nutekintą ikiteisminio tyrimo medžiagą viešai apšikti žmonės po keleto metų mirties pražilę sugrįžta, nors kas ten juos beatsimena? Tai bendrabutis su durimis be rankenų. Kas viską pakeis?
Ar tie 141 voras po stiklo gaubtu, ėdantys vienas kitą? Tie tūkstančiai kur pabėgo ar kiti tūkstančiai, kurie tyli vakarais, tiki melo dūmų uždanga ir žavisi imitacijų fejerverkais? Tie, kurie užsidarė su savo mylimaisiais ir jaučiasi saugūs, protestuodami virtuvėse? Ar tie prisitaikėliai, kurie kovoja už tai, kuo netiki, nes tai naudinga ir kurie pirmieji išduos?
Ar kuris būtume tuo patikėję, kai snaigės tyliai leidosi ir buvo šalta, naktimis ėjo garas iš burnos, kai rankose buvo puodelis arbatos ir Eurika Masytė dainavo Laisvę? Kai giesmė nebuvo uždaryta gerklėje ir nebuvom uždaryti savyje?
Mumyse Tėvynė nebuvo uždaryta ir dainavom širdimis net be garso, ir buvom pasiryžę už tą dainą numirti. Kur buvo tas lūžio taškas, kai viskas ėmė ristis atgal? Kur buvo riba, kurią peržengę nebegalim sugrįžti? Per vėlu užduoti klausimus, kas kaltas ir ką daryti. Noriu tik suprasti, kas atsitiko.
Vokiečių bulvarinis leidinys Bild išsiaiškino, kaip Kremlius rengia netikras naujienas Rusijos publikai ir vokiečių Web portalams apie sąmokslo teorijas.
Antai, 2016 metų birželio 14 dieną niekam nežinoma ekspertų grupė Ost Objektiv viename Berlyno viešbutyje konferencijų salėje pristatė pranešimą, rašo korespondentas Peteris Tide. Jame sakoma, kad rusų opozicionierių Borisą Nemcovą Maskvoje nužudė, girdi, ne Rusijos, o Ukrainos specialiosios tarnybos, o sąmokslo tikslas buvo „nuteikti žmones prieš Kremlių“.
Atrodytų, tai pati gryniausia sensacija, bet čia ne viskas – visa istorija pasirodė esanti pramanyta ir yra aiškus Rusijos prezidento Vladimiro Putino propagandinės mašinos darbo pavyzdys. Balaganas Berlyno viešbutyje buvo finansuotas ir organizuotas Kremliaus, sakoma straipsnyje. Pagrindiniu herojumi prasimanytoje istorijoje tapo buvęs Vokietijos Federalinės žvalgybos tarnybos (DND) agentas Vilhelmas Ditlis ir sumanyta grupė Objektive Ost.
Bild tyrimas išsiaiškino, kad „tokio pranešimo idėja atkeliavo iš Maskvos, o ją įgyvendino Rusijos ambasada Vienoje ir austrų politikas – teisių populistas“.
Korespondentas aiškina: Vokietijos, Austrijos ir Čekijos specialiosios tarnybos mano, kad „už propagandines akcijas vokiškai kalbančiose šalyse ir Čekijoje Kremliui atsakingas Vienoje gyvenantis Rusijos ambasados patarėjas Vladimiras K.“
Gavęs užduotį Vladimiras K. kreipėsi į draugišką Rusijai teisių populistą ir verslininką Robertą Štelcelį, kuris vadovauja Europos geopolitinės analizės centro Vienos skyriui. Lenkijos specialiųjų tarnybų duomenimis, tas centras yra finansuojamas Kremliaus. Štelcelis pasamdė Ditlį. Tada, kelių šalių specialiųjų tarnybų žiniomis, Štelcelio ir Ditlio duetas padarė netikros Ost-Ovjektiv grupės netikrą pranešimą pagal Maskvoje surašytą dokumentą.
Vokietijoje pranešimo publikacija nesusilaukė didelio atgarsio, tačiau Rusijoje ta istorija sukėlė daug triukšmo – dėl jo visa tai ir buvo suorganizuota, baigia Bild.
„The Daily Beast“ korespondentas Keisis Mičelas pasekė, kaip į oficialųjį Rusijos politinį diskursą grįžo konspirologijos tema.
Konkrečiai, vėl atsirado paklausa Federacinės apsaugos tarnybos (FSO) dimisijos generolo majoro Boriso Ratnikovo, arba, kaip jis vadinamas, „Kremliaus Merlino“, idėjoms. Borisas Ratnikovas žinomas savo pasakojimais apie „psichotropinį ginklą“, informacijos gavimą iš „vieningo informacinio lauko“ ir valstybės sekretorės Madlenos Olbrait minčių skaitymą.
Vasarį Popiežius Benediktas XVI vienu iš paskutinių potvarkių prieš pasitraukiant iš Šventojo sosto į Vatikano Banko vadovo postą paskyrė Ernestą fon Fraibergą (Ernst von Freyberg) – 54-ių metų vokiečių pramonininką, aristokratą ir kataliką, primena "The New York Times".
Pasak straipsnio autorės Rachel Donadio, Ernesto fon Fraibergo kandidatūra buvo pasiūlyta personalo agentūros, neturinčios nieko bendro su Vatikanu, o tai jau savaime buvo revoliucingas žingsnis.
Be to, fon Fraibergas – pirmasis ne italas banko vadovo poste nuo jo įkūrimo 1942 metais.
„96-ies žmonių, kartu ir Lenkijos prezidento Lecho Kačinskio, žūtis lėktuvo katastrofoje prie Smolensko 2010-ųjų metų balandžio 10-ąją dieną tapo dar vienos katastrofos, tiesa, šiek tiek kitokios, priežastimi, – rašo “Der Spiegel”apžvalgininkas Ulrichas Kriokelis.
Jis taip pat rašo: „Begalė klaidų, padarytų tiriant iš tikrųjų nacionalinę tragediją, kursto sąmokslo teorijos šalininkus, netikinčius oficialiąja versija ir manančius, kad prieš jų prezidentą buvo įvykdytas pasikėsinimas”.
Sunku būti viešu intelektualu. Štai sėdi prie stalo, rašai, mąstai, žvelgi į ilgas knygų lentynas realybėje ar savo galvoje ir jautiesi esąs pasaulio bamba.
Tavo mintys gali išgelbėti jei ne visą žmoniją, tai bent Lietuvą – tikrai! Ir tiek nedaug trūksta – tik kad tauta patikėtų tavimi.
Bėda prasideda, perfrazavus Jeaną Paulį Sartre’ą, kai tu susiduri su kitais. Tie kiti turi savo minčių. Jie gali patikėti tavimi arba ne. Jie gali žavėtis arba nesuprasti ir šaipytis. Tokie jau jie yra – žmonės. Rašyti ir patarinėti taip malonu – niekas kitas tau negali to sutrukdyti. Tačiau tik nusprendi pats realizuoti savo mintis politikoje, prasideda vargai.
Būna gi malonių momentų šiame gyvenime. Štai prošimėniškas Mėgėjiškos žūklės įstatymas, vetuotas Prezidentės.
Šalies vadovė viešąjį interesą stato priekin. Juk ji – tautos išrinkta.
O šis naujas įstatymas skirtas apriboti tautos teises į visiems žmonėms pagal Konstituciją priklausančius gamtos resursus. Į visiems žmonėms skirtą teisę būti gamtoje, gėrėtis ja, ilsėtis. Kaip simptomatiškai aktyviai oligarchinės grupės pastaraisiais metais kovoja prieš viešąjį interesą gamtoje. Stebėtis nėra ko.
Teisėja koronierė Fiona Vilkoks (Fiona Wilkoks) pripažino, kad MI-6 agento Gareto Viljamso (Garreth Williams) žūties byla vargu ar kada nors bus atskleista, rašo „The New York Times”. Ir dar ji išsakė prielaidą, kad greičiausiai jo mirtis buvusi smurtinė.
Tai reiškia, kad Garetas, 31 metų matematikas, dirbęs super slaptą darbą – išlauždavęs kodus, buvo nužudytas arba nusižudė, pasinaudojęs pašaline pagalba.