šantažas

Gordijo mazgasSkaitomiausios

Gintaras Visockas. Slaptai.lt foto

Ir vėl – daug nerimo. Kremlius paskelbė mobilizaciją. Vladimirui Putinui verkiant reikia naujų karių. Viešoji erdvė mirgėte mirga nuo optimistinių prognozių, esą dalinė mobilizacija (iš tiesų – tai visuotinė mobilizacija), įsiūbuos protestų bei neramumų bangas pačioje Rusijoje, ir Rusijos diktatorius kris.

Būtų puiku, jei taip nutiktų. Bet ar tikrai Rusijoje kils skaitlingi pasipriešinimo mitingai? Ar tikrai Kremlius nesugraibys bent milijono kariauti Ukrainos fronte norinčių idiotų? Juk į kovą prieš „nekenčiamus chocholus“ jau verbuojami net kalėjimuose sėdintys recedyvistai. Nori į laisvę – pirma pašaudyk į ukrainiečius.

Šių eilučių autorius linkęs nagrinėti niūriausius variantus. Jei tokiu atveju apsiriksi – tai atneš tik džiaugsmo. O jei neapsiriksi – tai būsi bent pasiruošęs juodai dienai. Todėl rusiškoji visuotinė mobilizacija, mano supratimu, reiškia, kad ir Ukrainai teks šaukti į karą daugiau jaunų, stiprių, patriotiškai nusiteikusių, drąsių vyrų. Vadinasi, mūšiai Ukrainos fronte bus dar kruvinesni nei iki šiol. Menka paguoda, kad dauguma į nusikalstamą karą dabar šaukiamų rusų – prastai parengti kovoms, ir ukrainiečių kariai juos įveiks. Esama pavojaus, jog Vakarai, matydami, kaip plačiai liejasi kraujas, ims panikuoti: tegul oficialusis Kijevas paaukoja agresoriui keletą savų regionų vardan „pasaulinės ramybės“.

Policijos sraigtasparnis. Slaptai.lt nuotr.

Nuo tokios vakarietiškos išdavystės mes neapsaugoti. Praėjusią savaitę atidžiai peržiūrėjau dešimtis ukrainiečiams palankių Ukrainos, JAV, Rusijos politikų, ekspertų, žurnalistų video komentarų. Daugelis atvirai ar mažiau atvirai prasitardavo, jog Vakarai siunčia kariaujančiai Ukrainai ginklų, bet akivaizdžiai per mažai. Ukrainos prezidento ofiso patarėjas kariniams reikalams Aleksejus Arestovičius, Marko Feigino paklaustas viename iš paskutiniųjų interviu, ar Vakarai duos užtektinai ginklų, kilus dar žiauresniems mūšiams, atsakė teigiamai. Tačiau žodžiai „taip, duos“ skambėjo, atvirai tariant, neįtikinamai. A.Arestovičius akivaizdžiai abejojo, ką ir kaip atsakyti. Beje, jis tame pačiame interviu leido sau pastebėti, kaip akivaizdžiai muistosi Vokietija: tai tvirtina duosianti visko, ko reikia, tai pagalbą sulaiko. O kur žadėti tankai „Leopard – 2“, ponai vokiečiai? Tai – viešas A.Arestovičiaus klausimas.

Karinis ekspertas Olegas Ždanovas savuose video komentaruose neneigia, jog ukrainiečių kariams toliašaudžių artilerijos įrenginių trūksta mažų mažiausiai keletą kartų: turi kelias dešimtis, o reikėtų – kelių šimtų. Apie modernių, galingų ginklų trūkumus tvirtina Ukrainos prezidento patarėjas Michailas Podoliakas. Pats Ukrainos prezidentas Volodymiras Zeleskis net menkiausia proga prašo: duokite daugiau ginklų, ir mes juos sumalsime į miltus…

Ugniagesių gelbėtojų automobiliai. Slaptai.lt nuotr.

Portale diaspora.ua peržiūrėtame Bohdano Borovetso pokalbyje su JAV karininku Gary Tabachu ne sykį buvo minimi skaičiai: rimtų toliašaudžių pabūklų ukrainiečiai teturi vos keletą dešimčių, kuriais dengia ilgą, per tūkstantį kilometrų nutįsusią Ukrainos – Rusijos sieną, tuo tarpu jiems reikėtų kelių šimtų pabūklų. Ukrainiečiai maldaute maldauja modernių naikintuvų, modernių tankų. Bet kol kas Vakarai abejingi šiems prašymams.

Ponas G. Tabachas dar pastebėjo, kad JAV prezidentui Joe Bidenui nūnai labiausiai rūpi kova su klimato kaita, o ne Ukrainos reikalai (nors dėl karo Juodojoje jūroje – tikra ekologinė katastrofa). Amerikos prezidentas taip pat ne sykį tvirtino, jog Taivaną nuo galimos Kinijos atakos amerikiečių kariai gins visomis priemonėmis, o štai apie Ukrainą tepasakė, jog amerikiečių kariai į Rusijos – Ukrainos karą tiesiogiai nesikiš. Tai – ne mano, o JAV piliečio G.Tabacho priekaištai.

Ypač kategoriškas TV klub „Kontinent“ laidoje Nr. 535 buvo ekonomistas Andrėjus Ilarionovas (kadaise dirbo Vladimiro Putino komandoje, paskui pasitraukė į Vakarus). Jo nuolat kartojama versija: JAV duoda ginklų Ukrainai tik tiek, kad Kijevas nepatirtų pralaimėjimo. Skūpiai siunčiama ginkluotė Ukrainai reiškia, kad dabartinė JAV prezidento administracija nesuinteresuota greita, akivaizdžia Ukrainos pergale. O tai byloja, esą ukrainiečiai stumiami kapituliacijos link.

Pasak A.Ilarionovo, ukrainiečių kariai demonstruoja drąsos, sumanumo, ištvermės stebuklus, bet jei Baltuosiuose rūmuose Vašingtone bus nuspręsta jiems nesiųsti ginklų tiek, kiek reikia, jie pralaimės.

Greitoji medicinos pagalba. Slaptai.lt fotografija

Nenoriu visur įžvelgti išdavysčių bei sąmokslų. Tačiau vis tik nesuprantu: jei ukrainiečiai prašo kelių šimtų toliašaudžių pabūklų, tūkstančio modernių tankų, kelių dešimčių naikintuvų, kodėl Vašingtonas, Berlynas, Paryžius, Londonas ir Roma jų neduoda? Atsakymai į šį klausimą galimi tik du. Arba Vakarai niekam tikę, nes neturi angaruose užtektinai karo mašinų. Arba specialiai vilkina, ieškodami menkiausių priežasčių nepadėti Ukrainai, nes neįsivaizduoja pasaulio, kuriame – pergalę švenčianti Ukraina ir į šipulius sutriuškinta Rusija.

Kitų atsakymų nežinau. Todėl – velniškai neramu. Jei Vakarai šį sykį Rusijai sudarys galimybę nepralaimėti, vadinasi, Kremlius, išprievartavęs Ukrainą, savo žvilgsnius nukreips į Moldovą ir Baltijos šalis. Deramai nenubausta, atplėšusi nuo Ukrainos, pavyzdžiui, Donbaso, Luhansko, Zaporožės, Chersono sritis, Rusija pasuks savo mobilizuotą milijoną karių į Kišiniovą, Vilnių, Rygą, Taliną. Nejaugi tikrai manome, jog rusų kariai, kurie dabar terioja Ukrainą, aptilus mūšiams pietų ir rytų Ukrainos stepėse, patrauks namo? Jei Vakarai leis V.Putinui neprarasti orumo, jei Ukraina patirs teritorinių nuostolių, Kremliaus banditų apetitai tik išaugs. Jei pasaulis leido kraujyje paskandinti Čečėniją, užpulti Gruziją (Sakartvelą), į dvi dalis padalinti Ukrainą, vadinasi, Vakarai tylės ir tuomet, kai rusiški tankai ims žlegėti Moldovos ir Baltijos šalių pusėn. Juk V.Putinui mano Lietuva – tarsi rakštis užpakalyje. Trukdo tiesioginiam Rusijos susijungimui su Kaliningrado sritimi. Iš Latvijos norėtų atplėšti Latgaliją, iš Estijos – Narvą. Ir taip toliau…

Kaip tada elgsis oficialusis Vašingtonas? Vis dar manys, jog klimato kaitos tema svarbiau nei Rusijos sutriuškinimas? Vis dar tvirtins, jog pats svarbiausias Amerikos tikslas – apginti Taivaną? Vis dar krūpčios nuo menkiausio rusiško branduolinio šantažo? O gal net tada nedrįs Rusijos pavadinti terorizmą remiančia valstybe, nes, tik pamanyk, kentės JAV verslo santykiai su Rusijos teroristine valstybe nelaikančiomis Indija ir Kinija?

Draugas.org

Vakarus tūpčiojimu vietoje kaltinu vadovaudamasis … policijos, greitosios medicinos pagalbos ir ugniagesių statutais. Šioms specialiosioms tarnyboms yra nustatyti griežti terminai. Jei į nelaimės vietą atvykstama per keliolika minučių – viena byla. Jei atlekiama pas ligonį, vaizdžiai tariant, po kelių ar net keliolikos valandų – visai kitas vertinimas. Todėl demokratiją, padorumą, teisingumą deklaruojantys Vakarai privalo skubėti. Po paros malšinti muštynių atlėkusi policija – niekam tikusi policija.

Informacijos šaltinis – JAV leidžiamas lietuvių laikraštis Draugas.org

2022.09.29; 06:00

Trumposios naujienos

Branderburgo vartai Vokietijos sostinėje Berlyne

Berlynas, rugsėjo 7 d. (AFP-ELTA). Baltijos šalys ragina Vokietiją, nepaisant augančių energijos kainų ir žiemą gresiančio dujų trūkumo, nenusileisti Rusijai.
 
„Tai, kad kai kurie sako, jog reikia nusileisti šantažuotojui, yra labai pavojinga“, – interviu vokiečių laikraščiui „Welt“ sakė Latvijos vyriausybės vadovas Krišjanis Karinšas. Energijos krizė šią žiemą bus problema, galbūt dar ir kitą – tačiau po to jau nebe, pridūrė jis.
 
„Mūsų šalyje infliacija siekia 25 procentus. Tai karo mokestis, – leidiniui teigė Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas. – Mes jį mokame eurais, ukrainiečiai – žmonių gyvybėmis“. Ji paragino Vokietiją, nepaisant augančių kainų, likti solidaria su Ukraina.
 
Lietuvos vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė savo ruožtu kritikavo reikalavimus pradėti eksploatuoti „Nord Steam 2“ dujotiekį, nes „Nord Stream 1“ yra sustabdytas. Net jei iš tikrųjų būtų techninių problemų dėl „Nord Stream 1“, Rusija esą galėtų savo dujas tiekti sausumos keliu, pavyzdžiui, Jamal“ vamzdynu. „Negi iš tikrųjų kas nors galvoja, kad yra techninių problemų dėl „Nord Stream 1?“ – retoriškai klausė I.
Šimonytė.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2022.09.07; 11:00
Žurnalisto užrašai

Edvardas Čiuldė, šio teksto autorius

Tikriausiai apie nieką kitą per savo ilgai nusitęsusį gyvenimą nesu kalbėjęs taip patetiškai kaip apie žemę, – regis, net ir  ankstyvosios jaunystės eilėraščiai, skirti mylimajai, buvo labiau taupūs. Toks jau esu, Dievas tai mato! Dabar žvilgtelėjęs į save per distanciją pagalvojau, kad, galimas daiktas, šio autoriaus nenumaldomas užsidegimas žemės pašlovinimui yra nulemtas valstietiškos prigimties, patyrusios dekadentišką virsmą, nes pirmasis iš savo giminės jis nutolo nuo žemės, paliko ją našlauti dar gyvas būdamas, pasirinkdamas arti ne žemės, o knygų dirvonus. Tačiau, kaip visi gerai suprantame, likimo atskirtas nuo savo meilės objekto žmogus nenustoja mylėti, greičiau yra taip, kad toks objektas tampa dar labiau nerimastingu, įgyja skausmingo ilgesio pavidalą.

Apie žemę galima kalbėti ir labai konceptualiai. Viename iš mokslinių straipsnių prieš beveik dešimtmetį įrodinėjau, kad žemės idėja yra sumenkinama, žemės vaizdinys nususinimas, kai žemė imama traktuoti tik kaip ūkinės eksploatacijos objektas (šia tema straipsnis  „Žemės prasmėvaizdis ir ,pasiklydusio valstiečio‘ kolizija“ buvo publikuotas žurnale Kultūros barai (2013 m., Nr. 12), trumpą straipsnio anotaciją galite rasti čia)

Tokiam Arkadijui Vinokurui, rašiusiam, kad Lietuva be ES teisyno yra tik žemės gabalas, esu bandęs viešai paaiškinti, kad, Lietuvos žemę suprantant kaip gabalą, pats Lietuvos vardas praranda prasmę. Žinia, žodį „gabalas“ paprastai vartojame niekinančia prasme, o žemė lietuviui jokiu būdu nėra gabalas, bet tobula visuma net ir tokiu atveju, kai jis nuosavybės teisėmis disponuoja atskira žemės valda. Kitas dalykas, kad kalbėtis apie tai su Arkadijais yra tuščias reikalas.

Lietuva. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Pereinu prie liūdniausio savo išpažinimų momento, konstatuodamas faktą, kad, gerą dešimtmetį nuomavęs paveldėtą iš mirusių tėvų žemę Plungės rajone, visiškai šalia daugumai mūsų gerai žinomo Kulių mietelio, aplinkybių verčiama nusprendžiau ją parduoti, besiguosdamas mintimi, jog parduodama žemė niekur neiškeliauja, ji –  ir toliau lieka Lietuvoje, puoselėjama nuoširdžių  ūkininkų. Tačiau nutolusiam kalbamu momentu nuo žemės reikalų skaitytojui galimai bus įdomu ir naudinga sužinoti tai – kaip tokie žemės pardavimo reikalai Lietuvoje vyksta, kokios neįtikėtinos teisinės kolizijos čia gali iškilti?

Nusprendęs parduoti tau nuosavybės teise priklausančią žemės naudmenų žemę, privalai kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą, kuri tave nukreips į rajoninį padalinį – šiuo konkrečiu atveju tai buvo Nacionalinės žemės tarnybos Plungės ir Rietavo skyrius. Už atitinkamą mokestį minėtosios tarnybos skyrius sutvarko dokumentus ir yra įpareigotas pasiūlyti pirkti už nustatytą pardavėjo kainą parduodamą žemę kaimyninių sklypų savininkams. Kaip dauguma tikriausiai žino, pardavėjas neturi „laisvo mandato“ siūlyti pirkti žemės naudmenų žemę visiems Lietuvos piliečiams, jam rankos yra atrišamos tik tokiu atveju, jeigu besiribojančių žemės sklypų savininkai nesutinka pirkti žemę už nurodytą pardavėjo kainą. O pasakojamą tragikomišką istoriją iš pradžių lydėjo staigi, gudresnį žmogų turėjusi priversti sunerimti sėkmė, kai siūlomą pirkti žemę pardavėjo nurodyta kaina žaibiškai įsipareigojo nupirkti stambių ūkininkų šeima, jeigu neklystu, šalimais jau disponuojanti 200 ha žeme, drauge pateikusi raštišką įsipareigojimą sudaryti pirkimo-pardavimo sandorį pagal pardavėjo nurodytas sąlygas.

Tačiau susisiekus su potencialiais pirkėjais, teko nuryti karčią piliulę, išaiškėjus, kad jie toli gražu nesiruošia pirkti žemę už įsipareigojime nurodytą kainą, reikalaudami numušti tą kainą bent 33%. Taigi net ir man, neturinčiam prekinių santykių patirties žmogeliui, tampa aišku, kad minėtas įsipareigojimo sandoris yra apsimestinis, siekiant užblokuoti pardavimą ir galimai puoselėjant nelabai sąžiningas užmačias pusvelčiui įsigyti žemę. Ar padės čia kantrybė, patekus į nešvankaus šantažo spąstus? Kaip supratau iš Tarnybos skyriaus darbuotojų mandagaus paaiškinimo, dabar pardavimas sustoja, tačiau įdomiausia tai, kad jeigu kitą kartą, tarkime, po metų vėl nuspręsiu tą pačią  žemę parduoti, esą vėl Nacionalinei žemės tarnybai privalėsiu mokėti mokesčius, tarnybos darbuotojai vėl siūlys žemę pirkti artimiausių sklypų savininkams, taigi, kaip atrodo bent man, tas pats ratas gali apsisukti iš naujo, kai melagingai pirkti įsipareigos tie patys žmonės.

Traktorius Lietuvos laukuose. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Kaip jau užsiminiau, skyriaus darbuotojos buvo  pavyzdingai mandagios, tačiau dėl jų neutralumo ir bešališkumo būčiau linkęs net labai abejoti, nes įstatymas čia buvo išaiškintas taip, tarsi jis gina sukčiauti nusiteikusį žmogų, o apgautą ir išjuoktą pilietį palieka ant ledo. Kažkas čia ne taip su teisine logika, ar ne? O savotiško pikantiškumo šiai įstatymo logikos pažeminimo situacijai pagal galimai jau vietovėje nusistovėjusius papročius teikia tai, kad apsimestinį sandorį su sukčiavimo elementais mano aptariamu atveju pasirašė Plungės rajone garsi Petrauskų šeima. Dabar jau nerimauju, kad man galiausiai reikės primokėti vien už įžūlų ketinimą parduoti žemę įtakingiems provincijoje žmonėms, žinomiems Plungės rajono politikams.

Ne, jokiu būdu nerinkau gandų, nesamdžiau seklio, landžiojančio po nešvarius marškinius, čia paminėsiu tik tuos kelis faktus, kurie yra lengvai randami pagūglinus internete. Kaip matosi iš nuotraukos, labai simpatiška moteris Daivutė Petrauskienė yra Kulių seniūnė, aktyvi liberalų partijos veikėja, dalyvaujanti rinkimuose į Plungės savivaldybės tarybą, jos vyras – žaliųjų valstiečių partijos aktyvistas, taip pat minimas rinkimų batalijose. Nežinau to, ar sūnus Andrius jau yra socialdemokratų partijos veikėjas, ar nepartinis, galiausiai būtent jis yra labiausiai žavinga būtybė, neišmainęs Tėvynės į jokias Anglijas, pasilikęs ūkininkauti su tėvais Lietuvos žemelėje. Būtent jis, kalbėjęs visos šeimos vardu, gana ciniškai paaiškino čia dabar aptarto nešvankaus sandorio esmę. Toks jau tas jaunimas, nieko  nepadarysi.

Ne juokais sakau, man kvepia mėšlas, įterptas į arimus, tačiau dabar jaučiuosi iš tiesų įmaknojęs į daug mažiau kvapnią, švelniai tariant, substanciją. Atsiprašau savo protėvio Juozo Čiuldės, tikrojo šios žemės savininko, Kulių knygnešių ratelio dalyvio, įtraukto į visus knygnešių garbės sąrašus, už tai, kad būtent dėl mano neapdairumo jo kadaise sukauptų žemių širdies lobis tapo gobšumo objektu…

2021.12.02; 06:00

Gordijo mazgasSkaitomiausios

Kremliaus bokštai

Ukrainos sociologinės tarnybos „Ukrainos barometras„ direktorius Viktoras Neboženko gegužės 19 d. FB parašė (vertimas iš rusų kalbos):

2020 M. GEGUŽĖS 15 D. – JUODA DIENA KREMLIUI

2020 m. gegužės 15 d. Vladimiro Putino laukė blogos žinios. Maža, kad Putiną išgąsdino koronaviruso epidemija, kad jis dar ir rimtai susirūpinęs naftos krize ir prasidėjusia Didžiąja pasauline depresija. Tačiau bėda neateina viena. Ir ji dar didesnė – būtent gegužės 15 d. tuo pačiu metu du buvę sąjungininkai per Antrąjį pasaulinį karą, Japonija ir Vokietija, pateikė jam nemalonių naujienų, staigmenų su didelėmis geopolitinėmis pasekmėmis Kremliui. Šią nelemtą dieną Putino laukė ypač nemalonus aplinkybių sutapimas arba didelis atsitiktinumas.

Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.

2020 m. gegužės 15 d. Japonijos užsienio reikalų ministerija oficialiai paskelbė, kad Japonija išplėtė savo suverenitetą Pietų Kurilų saloms, kurios buvo užgrobtos per Antrąjį pasaulinį karą. Nuo šio momento Tokijas šias salas atvirai laiko Rusijos okupuotomis. Dabar Japonija, kaip ir Ukraina, reikalaus atiduoti okupuotas savo teritorijas. Atitinkamai, – Kurilus ir Krymą-Donbasą.

2020 m. gegužės 15 d. Vokietija oficialiai paskelbė Rusijai, kad atsisako kovos dėl „Nord Stream-2“ likimo remdamasi Federalinės tinklų agentūros sprendimu ir atnaujintos ES dujų direktyvos normomis. Dabar Kremliui bent kurį laiką teks atsisveikinti su planais atsisakyti Ukrainos dujų transportavimo sistemų panaudojimo, ir Putinas praranda galingą šantažo Kijevui svirtį.

2020.05.20; 15:00

Žvalgyba

STT emblema

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), reaguodama į skirtingas interpretacijas dėl galimai neteisėto poveikio STT pareigūnams, pateikia įvykių seką ir jų aprašymą.

1) Š. m. vasario mėnesį pas STT ikiteisminio tyrimo dėl Nacionalinio kraujo centro tyrėją atvyko vieno iš įtariamųjų A. P. advokatas ir parodė jai duomenis apie galimą kito STT pareigūno susirašinėjimą bei grasino, kad nesutikus nutraukti tyrimo nurodyto kliento atžvilgiu, šie duomenys gali būti paviešinti.

2) Iš karto po to STT pradėjo vidinį patikrinimą, kurio metu tikrintos aplinkybės dėl informacijos turinio ir dėl informacijos patekimo pas trečiuosius asmenis. Taip pat STT kreipėsi į Prokuratūrą.

3) Prokuratūra, detaliai įvertinusi pateiktą informaciją, priėmė sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą, kurio metu numatyta tirti ir informacijos patekimo pas trečiuosius asmenis aplinkybes. STT vidinis tyrimas šia apimtimi buvo sustabdytas. Vidinis patikrinimas dėl informacijos turinio, kurį atlieka STT imuniteto padalinys, yra tęsiamas.

4) Po to, kai balandžio mėnesio pradžioje jau kitas advokatas tiesiogiai STT direktoriui pateikė visą turimą STT pareigūno susirašinėjimo medžiagą, STT ją perdavė ikiteisminį tyrimą atliekantiems Policijos pareigūnams bei prijungė prie vykdomo vidinio patikrinimo.

5) STT tyrėjai ir STT direktoriui buvo grasinta, kad nesutikus nutraukti tyrimo nurodyto kliento atžvilgiu, šie galimai neteisėtai perimti duomenys gali būti paviešinti žiniasklaidoje ar kitaip panaudoti.

6) Ikiteisminį tyrimą dėl galimo poveikio siekiant, kad įtariamojo A. P. atžvilgiu būtų nutrauktas STT atliekamas ikiteisminis tyrimas, priešingu atveju grasinant paviešinti turimą informaciją, įskaitant ir informaciją apie privatų STT pareigūno gyvenimą, atlieka Lietuvos kriminalinės policijos biuras, tyrimą kontroliuoja Vilniaus apygardos prokuratūra. STT nei dabar, nei anksčiau šiame tyrime jokių procesinių veiksmų neatliko.

7) STT griežtai paneigia prielaidas, kad STT pareigūnas yra daręs poveikį teisėjui dėl įtariamojo suėmimo. STT yra baudžiamojo proceso grandinės dalis, kurioje taip pat savo funkcijas atlieka ir Prokuratūra, ir teismai (pvz., dėl veiksmų sankcionavimo proceso). Atkreipiame dėmesį, kad STT istorijoje nėra nei vieno atvejo, kai būtų pradėtas procesas dėl STT pareigūno poveikio darymo teisėjui.

8) Taip pat STT kategoriškai paneigia prielaidas dėl STT tyrimų užsakovų. STT yra nepriklausoma kovos su korupcija institucija ir bet kokie teiginiai dėl STT tyrimų užsakymų, yra neatitinkantys tikrovės. Jei proceso dalyviai turi abejonių dėl STT pareigūnų veiksmų teisėtumo, jie turi teisę kreiptis į Prokuratūrą ir (ar) teismą.

9) STT atsakingai pareiškia, kad teiginiai, jog šia byla bandoma nuslėpti neteisėtus STT veiksmus, yra niekuo nepagrįstos prielaidos, siekiant nukreipti dėmesį nuo esmės – grasinimo, reikalaujant priimti norimą sprendimą, kad STT atliekamas ikiteisminis tyrimas vienam iš įtariamųjų būtų nutrauktas.

10) STT dar kartą pabrėžia, kad savo veikloje taiko aukščiausius skaidrumo standartus, tad visapusiškai įvertins visas šios situacijos aplinkybes. Priklausomai nuo patikrinimo rezultatų, būtų sprendžiamas ir pareigūnų atsakomybės klausimas.

11) Taip pat STT atsakingai pareiškia, kad jokie bandymai daryti poveikį STT pareigūnams, reikalaujant vienokio ar kitokio įtariamajam palankaus sprendimo, nėra ir nebus toleruojami. STT visais atvejais dėl tokių bandymų elgsis principingai ir apie tokius atvejus informuos atsakingas institucijas.

Informacijos šaltinis – STT

2020.04.23; 16:07

Gordijo mazgasSkaitomiausios

Putinas senatvėje. Foto montažas

Putino valdomas Rusijos režimas plečia savo puolimą visais įmanomais frontais, tam pasitelkdamas atvirą melą. Jeigu anksčiau Kremlius dar stengdavosi tokį melą bent kiek pridengti tariamais „faktais“, tai pastaruoju metu ir dėl jų nesivargina. Ir tai akivaizdžiai rodo, jog melaginga informacija skleidžiama išskirtinai vidaus rinkai, menkai išprususiai visuomenės daliai, siekiant mobilizuoti rusų tautą: žiūrėkit, dėl visko, kas vyko arba vyksta dabar pasaulyje, kalti Vakarai; mes – taikos balandžiai.

Pirmasis melas, paskleistas paties Putino, buvo tas, jog dėl Antrojo pasaulinio karo įžiebimo kalta pati Lenkija. Tai sukėlė audringą reakciją pačioje Lenkijoje. Putinas leido sau chamiškai lenkus išvadinti antisemitinėmis kiaulėmis ir padugnėmis, teigdamas, jog šie, karo priešaušryje, Lenkijos pasiuntinio Berlyne lūpomis, žadėję pastatyti Varšuvoje paminklą Hitleriui, jeigu šis visus Lenkijos žydus deportuotų į Madakaskarą.

Putinas žengė dar toliau – pažadėjo pats parašyti straipsnį, su „naujais“ faktais, kad Lenkija iš tikrųjų pradėjo antrąjį pasaulinį karą, nes pati, dar pasirašant Ribentropo-Molotovo paktą, bičiuliavosi su Hitleriu ir dalyvavo užgrobiant Čekoslovakiją.

Vladimiras Putinas – susiraukęs
Vladimirui Putinui skirta kritika

Putinas, matyt, dar teberašo straipsnį, o jo samdiniai, armija kremlinių propagandistų, žengia dar toliau. Po to, kai kalbą Aušvico mirties stovyklos išvadavimo 75-ųjų metinių proga Lenkijoje pasakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, jie puolė jį su didžiuliu pykčiu bei įniršiu. Esą jis pataikauja savo šalies nacionalistams, išduoda žydų tautą, kadangi pats yra žydas, o taip pat ir savo senelį, kuris raudonosios armijos gretose vadovavo Ukrainą nuo nacių. Nesirenkant žodžių, pereita net prie šlykščių įžeidinėjimų. Vienas laidos „ 60 minučių“ dalyvių leido sau studijoje pasakyti, jog Zelenskio senelis, jeigu prisikeltų, savo anūkui, dabartiniam Ukrainos prezidentui, kai ką nupjautų, ir jis būtų teisus, nes anūkas tapo padugne.

Ką tokio blogo minėjime, stovėdamas šalia Lenkijos prezidento A. Dūdos, pasakė V. Zelenskis? Jis pasakė, kad Antrąjį pasaulinį karą pradėjo du tuometiniai totalitariniai režimai, vienas kurių buvo nacistinis. Savo, sakyčiau, net perdėm švelnioje kalboje Zelenskis nepasakė, kad tas kitas totalitarinis režimas buvo Sovietų Sąjunga. Dar Ukrainos prezidentas pridūrė, jog Aušvico stovyklos vartus sugriovė ukrainietis tankistas, o likusius kalinius išvadavo 100-oji Lvovo divizija.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas – melagių melagis.

Ir prezidentas nieko nemelavo.

Tačiau Kremliaus propagandistus tai labiausiai ir įsiutino. Esą kodėl Zelenskis pasakė, kad kalinius išvadavo kažkokia tai divizija, o ne šlovingoji raudonoji armija? Ir kas tas buvo antrasis totalitarinis režimas, kuris kartu su Hitleriu pradėjo karą? Nejaugi Sovietų Sąjunga, – vienintelė visos pavergtos Europos išvaduotoja?

Žvelgiant į pastarųjų savaičių ir dienų politinį kontekstą, tokia agresyvi Rusijos reakcija gana lengvai paaiškinama. Šešerius metus, kai Rytų Ukrainoje vyksta Putino remiamas separatistų karas su Kijevu, propagandinė Kremliaus mašina visokeriopai stengiasi supjudyti lenkus su ukrainiečiais. Visos Rusijos valdžios kontroliuojamos televizijos nuolat bando įkalti pleištą tarp šių dviejų tautų, vis primindamos, kaip kadais ukrainiečiai „skerdė“ lenkus.

V. Zelenskis. EPA-ELTA nuotr.

Ir štai dabar abiejų kaimyninių šalių prezidentai stovi vienas šalia kito, ir abu smerkia Holokaustą, teigdami, jog tik bendromis pastangomis galima pasiekti, kad šie baisumai niekada nepasikartotų; ir kad Putinas nebandytų perrašinėti istorijos Rusijoje atgimstančio stalinizmo fone.

Pasaulio  neapgausi, jis juk prisimena, kaip Hitleris su Stalinu pasidalijo Lenkiją, kaip rengė bendrą karinį paradą; kaip Katynėje NKVD išžudė tūkstančius lenkų karininkų, o Kremlius ligi šiol išsisukinėja, esą tai ne jų nusikaltimas, o nacių.

Beje, tiems, kas abejoja ar nežino, reikia priminti, jog „herojiški“ sovietų mitai nusveria realybę. Pūkuotasis Josifas Visarijonavičius, prieš Vokietijai užpuolant Sovietų Sąjungą, užėmė nemažai teritorijų, kuriose gyveno daug žydų – Lietuvą ir dalį Lenkijos. Taigi Putino Aušvico mirties stovyklos išvadavimo 75-ųjų metinių proga Jeruzalėje pasakyta propagandinė kalba, esą 45 proc. Holokausto aukų buvo „Sovietų Sąjungos piliečiai“ yra paprastas melas. Kaip kad yra dešimtmečius kartojamas melas, jog Baltijos šalys – Lietuva, Latvija, Estija – į Sovietų Sąjungą įstojo savanoriškai.

Kuomet Putinas Jeruzalės memoriale „Yad Vashem“ pabrėžė, jog karo metais Lietuvoje buvo išnaikinta 95 proc. žydų, „didžiajam istorikui“ reikia priminti, jog tuo metų Lietuva savo valstybės jau nebeturėjo: 1940-aisiais ją okupavo sovietai, o po metų – naciai.

Edward Lucas (Edvardas Lukasas). Belsat.eu nuotr.

„Suprantama, kodėl V. Putinas skleidžia sovietinius mitus apie istoriją. Pasiskolintas heroizmas stiprina patriotiškus jausmus savo paties susitraukusioje, sustingusioje valstybėje. Kelerius metus iškart po karo, kai trauma buvo tikra, sovietų valdžia karą menkino. Veteranų, ypač neįgaliųjų, buvo gėdijamasi. Tik prisiminimams išblėsus, nostalgijos mašina pradėjo veikti. Nekreipkite dėmesio, kad nevykdomi pažadai pasiekti geresnį rytojų – tiesiog pasinerkite į praeityje sudėtų aukų šlovę. V. Putinas taip pat naudojasi kiekviena proga apkaltinti besipriešinusius sovietų valdymui buvus nacių  „talkintojais“, – neseniai rašė Europos politikos analizės centro viceprezidentas Edvardas Lukasas.

„Kaltink kitus, kas nors vis tiek patikės“- matyt toks yra Rusiją valdančio režimo credo.

Tie patys Kremliaus propagandistai, draskomi paranojinių konvulsijų, griebiasi visko, kas papuola po ranka. Šiomis dienomis, Kinijoje progresuojant koronavirusui, jie iškėlė mintį – ar nebus tai Vakarų biologinio ginklo panaudojimo prieš komunistinę Kiniją pasekmė? Sako, tokia prielaida taip pat turi teisę gyvuoti…

Šizofrenija, deja, taip pat.

2020.01.28; 15:26

Gordijo mazgasSkaitomiausios

„Nord Stream 2“. EPA-ELTA nuotr.

Gera naujiena, kad „Nord Stream – 2” įgyvendinimas atidedamas, nors būtų maloniau įsitikinti, kad projektas galutinai palaidotas. Kartu su milijardais, kuriuos „Gazprom“ jau investavo ten.

Kita vertus – net dveji metai yra gera proga Ukrainai sutelkti dėmesį į savo pačios dujų išgavimą. Kad nereikėtų pergyventi dėl tranzito apimčių, fantazuoti apie tiesioginius kontraktus su Rusijos Federacija, o visiškai apsirūpinti patiems ir patekti į Europos rinką kaip eksportuotojui. Užėmus dalį nišos, į kurią pretendavo Rusija.

Rusijos dujotiekio „Nord Stream-2“ statyba bus atidėta dvejiems ar daugiau metų, Davose vykusiame pasaulio ekonomikos forume pareiškė JAV Atlanto tarybos Eurazijos centro direktorius Johnas Herbstas.

Jis taip pat pažymėjo, kad šis projektas suteikia Rusijai galimybę šantažuoti Rytų Europos šalis, kaip tai buvo daroma kelis kartus praeityje.

Bet tai iš principo niekam nėra naujiena. Nebent Vokietija bando apsimesti, kad tokios problemos nėra. Na, ten yra labai didelis finansinis interesas. Bundestagas už lygties ribų kukliai iškelia kitų politinę riziką ir europines vertybes šiuo atveju.

Informacijos šaltinis – antikor.com.ua

https://antikor.com.ua/articles/354480-kirill_sazonov_traur_v_gazprome._zapusk_severnogo_potoka_pridetsja_otlohitj

2020.01.26; 06:30

Trumposios naujienos

Viktoras Orbanas smerkia ES vykdomą jo šalies „šantažą“. EPA-ELTA nuotr.

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas antradienį pažadėjo nepasiduoti Europos Sąjungos spaudimui sušvelninti griežtą savo poziciją imigracijos klausimu ir pasmerkė tai, ką pavadino ES vykdomu savo šalies šantažu. Tai jis pareiškė Europos Parlamento (EP) balsavimo dėl nepasitikėjimo jo vyriausybe išvakarėse.

Strasbūro Asamblėjoje pristatytą ataskaitą, kurioje jo vadovaujama vyriausybė kaltinama kelianti „sisteminį pavojų“ pamatinėms ES vertybėms, V. Orbanas pavadino įžeidžiama.

Trečiadienį europarlamentarai spręs, ar pradėti procedūrą, kuri gali lemti precedento neturinčių politinių sankcijų įvedimą Budapeštui. Manoma, kad toks žingsnis, be kita ko, Europoje galėtų padidinti susiskaldymą tarp proeuropietiškų pažiūrų centristinių partijų ir populistinių antiimigracinių jėgų.

„Kad ir koks būtų jūsų sprendimas, Vengrija nesitaikstys su tokiu šantažu“, – Strasbūre susirinkusiems Europos Parlamento (EP) nariams teigė Vengrijos vyriausybės vadovas. Jis pareiškė, esą europarlamentarai jau yra nusprendę aktyvuoti septintąjį ES sutarties straipsnį ir imtis priemonių, apribosiančių jo vyriausybės balso teisę.

„Vengrija saugos savo sienas, stabdys nelegalią migraciją ir gins savo teises“, – pridūrė V. Orbanas, teigdamas, kad ES elitas nori nubausti Budapeštą už jo antiimigracinę poziciją.

Vengrijos vyriausybė tvirtina, kad jos taikomos prieš imigrantus nukreiptos priemonės ir šalies suverenumo gynimas atitinka Europos rinkėjų nuotaikas. Kitų metų gegužę šie rinkėjai rinks naują Europos Parlamentą.

Tačiau balsavimą dėl nepasitikėjimo Vengrijos vyriausybe inicijavusi Judith’a Sargentini likusius europarlamentarus įspėjo, kad, praėjus 8-eriems V. Orbano vadovavimo metams, jiems atėjo laikas priimti „svarbų sprendimą“.

„Ar leisite, kad vyriausybė, pažeidžianti šios sąjungos pamatines vertybes, išsisuktų be pasekmių?“ – europarlamentarų klausė žaliųjų partijos atstovė iš Nyderlandų.

„Ar vis dėlto užtikrinsite, kad šios sąjungos vertybės būtų daugiau nei vien popieriuje užrašyti žodžiai“, – sakė ji.

J. Sargentini parengtoje ataskaitoje, be kita ko, reiškiamas susirūpinimas dėl Vengrijos teismų nepriklausomybės, korupcijos, žodžio, akademinės ir religijos laisvių bei mažumų ir pabėgėlių teisių.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.09.12; 06:30

Aktualijos

Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis, komentuodamas prezidentės Dalios Grybauskaitės ketinimus savaitgalį pasirašyti ketvirtadienį Seimo priimtus mokesčių reformos įstatymus, sako, kad šalies vadovė pasidavė „valstiečių“ administraciniam šantažui. G.Landsbergis neslėpė esąs nustebęs šiuo D. Grybauskaitės pareiškimu, nes, pasak jo, prieš metus prezidentė kalbėjo, kad reformų mokesčių srityje apskritai nereikia.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas pabrėžia, kad valdantieji prezidentei paliko labai mažai laiko apsispręsti dėl valstybei esminių reformų.

„Ji (prezidentė. – ELTA) yra atsidūrusi labai nepatogioje situacijoje. Įstatymas yra priimtas vakar, o apie jo įsigaliojimą turi būti pranešta rytoj (šeštadienį.- ELTA) Tai prezidentei yra paliktas pusdienis ketvirtadienio, penktadienis ir nedarbo diena – šeštadienis“, – „Žinių radijui“ kalbėjo G. Landsbergis, primindamas, kad šiuo metu prezidentė yra išvykusi ir dalyvauja Europos vadovų tarybos susitikimuose.

„Tai reiškia, kad vieną svarbiausių Lietuvoje įstatymų – mokesčių įstatymą – ji turi pasirašyti lėktuve, ant lėktuvo sparno. Tai nėra geras planavimas iš „valstiečių“ pusės. Iš principo jie prezidentę pastatė į kampą ir pasakė: pasirašinėk tada, kada mes tau pasakysime“, – samprotavo konservatorius.

Politikas pabrėžė, kad dėl, jo nuomone, skubotų ir iki galo neaptartų reformų prezidentė taip pat turės prisiimti dalį atsakomybės.

„Prezidentė sutiko, tebūnie, – tai jos valia. Tik mane galbūt šiek tiek stebina, kad ji pasidavė tokiam administraciniam šantažui. Bet tebūnie, ji dalį atsakomybės taip pat prisiima“, – sakė G. Landsbergis.

D. Grybauskaitė ketvirtadienį pareiškė, kad savaitgalį peržiūrės reformų įstatymų projektus, kuriuos skubos tvarka, artėjant pavasario sesijos pabaigai, ketvirtadienį patvirtino Seimas.

D. Grybauskaitės teigimu, jeigu viskas gerai, šeštadienį Seimo priimtus įstatymus ir jų pataisas ji pasirašys. Kartu prezidentė pažymėjo, kad pensijų reformos įstatymą svarstys tik kitą savaitę.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.06.29; 09:17

Aktualijos

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Andrius Kubilius ir Dainius Kreivys kreipėsi į Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį, atkreipdami dėmesį, kad vykdomas Astravo atominės elektrinės (AE) projektas yra Kremliaus geopolitinis projektas, kuriuo siekiama Lietuvą ir kitas Baltijos šalis išlaikyti energetinėje priklausomybėje.

„Į šį geopolitinį projektą, kaip ir į „Nord Stream 2“ projektą, Kremlius investuoja milžiniškas, 10 mlrd. eurų siekiančias sumas. Akivaizdu, kad tokių geopolitinių projektų realizavimas Kremliui yra tiek svarbus, kad tikslui pasiekti gali būti pasitelktos įvairios priemonės, taip pat energetinio šantažo. Galima prognozuoti, kad netrukus galime sulaukti atitinkamo Kremliaus šantažo, grasinant, kad Lietuva ir kitos Baltijos valstybės bus artimiausiu metu atjungtos nuo BRELL sistemos, kol jos dar tam nėra tinkamai pasirengusios ir dėl to tariamai patirs didelių nuostolių. Vienintele sąlyga išvengti tokių pasekmių tokio šantažo atveju gali būti pasiūlyta visam laikui įsileisti Astravo AE elektrą į Lietuvos rinką, nors tą ir draudžia neseniai priimtas specialus įstatymas. Paklusimas tokiam šantažui Lietuvai turėtų labai blogų geopolitinių pasekmių“, – konstatuoja Seimo narys Andrius Kubilius, nuogąstaudamas, ar Vyriausybė pasiruošusi tokiai situacijai.

Pasak parlamentaro, toks galimas Kremliaus šantažas gali tapti viena iš svarbių 2019 metų Prezidento ar 2020 metų Seimo rinkimų temų. A. Kubilius atkreipia dėmesį, kad tokiam galimam Kremliaus šantažui Lietuva turi būti ne tik tinkamai politiškai ir techniškai pasirengusi, bet ir apie tokį pasirengimą pranešusi, o tam reikia neatidėliotinai įgyvendinti dvi nuostatas.

„Pirma: jau artimiausiu metu, dar šį pusmetį, Vyriausybė, taip pat Seimas, turėtų viešai pareikšti, kad tuo atveju, jeigu Kremlius bandys daryti tokį politinį šantažą, grasindamas jau 2020 ar 2021 metais Lietuvą išjungti iš BRELL sistemos, tuo pat metu gąsdinant elektros kainų Lietuvoje tariamu padidėjimu ar galimu Lietuvos elektros sistemų veikimo nestabilumu, Lietuva ir jos Vyriausybė tokiam šantažui nepasiduos, nes tokiam įvykių scenarijui bus tinkamai pasirengusi“, – sako A. Kubilius.

Antra: Vyriausybė neatidėliodama turi, jo nuomone, parengti, paskelbti ir pradėti įgyvendinti techninį Lietuvos desinchronizacijos planą. Politiko teigimu, jis turi susidėti iš keleto labai konkrečių kalendorinių tarpusavyje susijusių veiksmų planų, kuriuos įgyvendinus Lietuva galėtų nesibaiminti, kad Kremlius gali imtis šantažuoti, jog nuo 2021 metų sausio 1 d. Lietuva bus atjungta nuo BRELL sistemos.

„Šiuo metu Seimo komitetams Vyriausybės pateikiami veiksmų planai parodo, kaip Lietuva, nuo 2020 metų pradėjus veikti Astravo AE, neįsileis Baltarusijoje pagamintos elektros energijos, tačiau to neužtenka. Iki 2021 metų turime būti įgyvendinę planą, kaip Lietuvos elektros sistemos veiktų stabiliai ir be trukdžių tuo atveju, jeigu Lietuvos elektros sistema būtų atjungta nuo BRELL sistemos“, – sako Seimo narys D. Kreivys.

Kreipimosi autoriai prašo padaryti viešą pareiškimą, kad tuo atveju, jei būtų pastatyta ir pradėtų veikti Astravo atominė elektrinė, Lietuva nepasiduos spaudimui įsileisti elektrą iš Baltarusijos net jei būtų sulaukta grasinimų destabilizuoti Baltijos šalių elektros energetikos sistemos darbą. Taip pat reikalaujama pateikti aiškų veiksmų planą, kaip išlaikyti Lietuvos ar Baltijos valstybių elektros energetikos sistemos stabilų veikimą ilgesnį laikotarpį, kol Baltijos valstybės pradės veikti sinchroniškai su kontinentinės Europos tinklais tuo atveju, jei Rusija imtųsi veiksmų destabilizuoti mūsų energetinę sistemą.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.26; 08:45

Aktualijos

Vytautas Bakas, Seimo NSGK pirmininkas. Slaptai.lt nuotr.

Parlamentinį tyrimą dėl poveikio politikams atliekantis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) neapsiribos žurnalisto Tomo Dapkaus veikla ir ketina domėtis ir kai kuriomis žiniasklaidos priemonėmis.

„Bus žiniasklaidos priemonių“, – žurnalistams trečiadienį sakė V. Bakas. Jis atsisakė plačiau komentuoti, apie kokią žiniasklaidą kalbama.

„Negalėčiau komentuoti. Man kai kurios žiniasklaidos priemonės nėra žiniasklaidos priemonės, aš negaliu jų pavadinti žiniasklaida. Tai yra tokie propagandos departamentai, kurie aptarnauja tam tikrus interesus ir tik dėl vaizdo įdeda kokią tai žinių laidą, kad būtų galima atspindėti įvykius“, – pastebėjo V. Bakas.

Kaip ELTA jau skelbė, paviešintoje Valstybės saugumo departamento pažymoje pateikiamos ištraukos iš žurnalisto T. Dapkaus susirašinėjimų su „MG Baltic“ koncerno vadovais, politikų ir valstybės pareigūnų ištraukos.

Paviešintame rašte teigiama, kad T. Dapkus buvo „MG Baltic“ tarpininkas ir galimai užsiėmė šantažo požymių turinčia veikla.

T. Dapkus aktyviai siekė kontroliuoti situaciją „Registrų centre“, bandė daryti įtaką teismams, Valstybinei mokesčių inspekcijai ir kitoms institucijoms. Taip pat teigiama, kad žurnalistas siekė paveikti Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko rinkimus.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.10; 06:09

AktualijosSkaitomiausios

Filosofas, rašytojas Vytautas Rubavičius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Kreipimasis į J.E. Lietuvos Respublikos Prezidentę Dalią Grybauskaitę dėl rašytojo Vytauto Rubavičiaus persekiojimo

Kreipiamės į Jūsų ekscelenciją, prašydami įpareigoti teisėtvarkos institucijas nustatyti, kas ir kokiu tikslu šantažuoja bei grasina nužudyti Lietuvos kultūros ir meno premijos laureatą, filosofijos mokslų daktarą, poetą (2007 m. „Poezijos pavasario“ laureatą), rašytoją, publicistą, kultūros kritiką, žurnalistą ir vertėją Vytautą Rubavičių.

2017 m. gruodžio 11 d. prieš V. Rubavičių buvo įvykdyta kibernetinė ataka (į jo asmeninį kompiuterį buvo atsiųstos grasinamos žinutės „Išgyvensi iki Kalėdų“, „Pakasim“).

Būta požymių, kad tuo metu jo bute naudotos nesankcionuotos stebėjimo ir pasiklausymo priemonės, kurias naudoja specialiosios tarnybos (realiu laiku komentuoti namuose esančių žmonių veiksmai, trumposiomis žinutėmis komentuotas namuose vykęs gyvas pokalbis), palikti akivaizdūs apsilankymo jo bute ženklai. Kitą dieną su V. Rubavičiaus sūnumi nutrauktos darbo sutartys. Todėl manytina, kad išpuolį vykdo ne kompiuterių įsilaužėliai ar kitokie įstatymų pažeidėjai.

Dėl šių grasinimų V.Rubavičius kreipėsi į teisėsaugos institucijas. Dėl to paties incidento į Generalinę prokuratūrą kreipėsi ir 37 Seimo narių grupė, prašydama apginti viešąjį interesą ir pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo filosofo V. Rubavičiaus persekiojimo. Tačiau teisėsaugos institucijos atsisakė tai daryti, motyvuodamos neva nepakanka įrodymų. Gavus tokį  minėtų institucijų atsakymą, išpuolis su grasinimais pasikartojo – į V.Rubavičiaus asmeninį kompiuterį vėl atsiųstos grasinančios žinutės.

Apgailestaujame, kad laisvoje Lietuvoje yra įmanomi tokie totalitarinei valstybei būdingi veiksmai. Manome, kad tai susiję su V. Rubavičiaus publikacijomis žiniasklaidoje, jo atviru bei kritišku požiūriu į lietuvių tautos egzistencines ir valstybės valdymo problemas. Jis nesitaiksto su politikų mėginimais ardyti valstybės pagrindą – šeimą, naikinti lietuvių kalbos valstybinį statusą, riboti žodžio ir saviraiškos laisves. Tikėtina, kad aštri jo kritika dažnai nepatinka ir politinėms partijoms. Tačiau tai negali būti pagrindas V.Rubavičiaus persekiojimui ir bauginimams, nes tai reikštų, kad jis yra persekiojamas už savo pažiūras, kurios niekaip nekenkia visuomenei ir valstybei. Atvirkščiai, jos telkia visuomenę, didina atsparumą svetimai, antivalstybinei propagandai. Rašytojo persekiojimas nepateisinamas nei teisiniu, nei moraliniu požiūriu – Lietuvos teisėtvarka privalo užtikrinti jo saugumą ir jį ginti. Esame įsitikinę, jog ne rašytojas V.Rubavičius turi rinkti įrodymus, kad yra šantažuojamas, kad jo pokalbių klausomasi, kad jam grasinama susidorojimu, kad jo gyvybei  gresia realus pavojus. Teisėtvarkos pareigūnų pasyvumas šio incidento atžvilgiu diskredituoja ir menkina mūsų valstybės ir valdžios įvaizdį.

Jūsų Ekscelencija Prezidente, piliečiai pasikliauja Jūsų autoritetu. Esame įsitikinę, kad Jūsų dėmesys šiam incidentui būtų pakankama priemonė, kad teisėtvarkos institucijos pradėtų vykdyti savo konstitucinę prievolę – saugoti ir ginti piliečių teises ir laisves – tarp jų ir teisę laisvai reikšti savo nuomonę, ir teisę į asmens privataus gyvenimo neliečiamumą.

Būtų nedovanotina valstybės ir valdžios klaida, jei minėti grasinimai rašytojo atžvilgiu būtų įgyvendinti. Manome, jog laiku nesiėmus prevencinių priemonių, šis incidentas gali įgauti platų tarptautinį rezonansą, sustiprinti visuomenės nepasitikėjimą valdžia bei nusivylimą valstybe.

Jūsų ekscelencija Prezidente, kreipiamės į Jus prašydami paremti V.Rubavičiaus ir pilietinių organizacijų siekį išsiaiškinti, kas ir kokiu tikslu jį  persekioja. Reikalaujame, kad būtų užkirstas kelias bet kokiems konstitucinių laisvių  suvaržymams, tarp jų nepagrįstiems žmonių gąsdinimams ar grasinimams dėl įsitikinimų ir jų raiškos laisvės.

Nuoširdžiai ir pagarbiai   

Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centras

Lietuvos žmogaus teisių asociacija – Vytautas Budnikas

Piliečių gynybos paramos fondas – Stasys Kaušinis

Lietuvos Helsinkio grupė – Stasys Stungurys

Nepartinis demokratinis judėjimas – Krescencijus Stoškus

Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija – Romualdas Povilaitis

2018.01.19; 00:05

SkaitomiausiosŽvalgyba

Šnipnėjimo paslaptys. Espionage history archive.com

Slaptai.lt skelbia ištraukų iš užsienio spaudoje pasirodžiusių panešimų apie KGB veiklą. Omenyje turime „The Daily Beast“ leidinio publikacijas, kurias, remdamasis anksčiau dar niekad niekur neviešintais KGB vadovėliais, parengė Maiklas Veisas (Michael Weiss). Skelbiame ne viską – tiesiog tik tas ištraukas, kurios, mūsų supratimu, svarbiausios, aktualiausios, arčiausiai mūsų.

Taigi Jūsų dėmesiui – keletas pasakojimų iš iki šiol tik tarnybiniam naudojimui skirtų KGB vadovėlių.

Michael Weiss / The Daily Beast

„Tai trečiasis ir finalinis straipsnis iš ciklo, pagrįsto anksčiau niekada neviešintais KGB vadovėliais, – tais sovietinės žvalgybos valdybos, kurioje Vladimiras Putinas tarnavo operatyviniu darbuotoju ir kuri suformavo jo pasaulėžiūrą, vadovėliais“, – rašo The Daily Beast žurnalistas Maiklas Veisas

Trečiajame straipsnyje „nagrinėjama, kaip KGB operatyvininkai būdavo mokomi išnaudoti sovietinius piliečius (taip originale, nors toliau dažniausiai kalbama apie emigrantus, neturėjusius sovietų pilietybės, – red. past.) užsienyje savo žinybos tikslams, nepriklausomai nuo jų noro“, – rašoma leidinyje.

Autorius tęsia: „Nors Putinas fetišizuoja „suvereniteto“ sąvoką, kai tai jam patogu (paprastai kai nenori, kad JAV kištųsi į tų užsienio valstybių reikalus, į kurių reikalus jis linkęs kištis pats), jam nustoja egzistuoti valstybinės sienos, kai jos bando apriboti žlugusios imperijos metafizinių našlaičių veiklą arba tų, kurios išdavė jos nuostabaus atkūrimo reikalą“.

Buvusio CŽV rezidento Maskvoje Džono Saiferio požiūriu, „idėja, jog Kremlius gali kreiptis į būrelį rusų emigrantų, kad tie sutvarkytų slaptą finansinį kanalą, jungiantį jų tėvynę su egoistiškomis politinių interesų grupėmis JAV, atitinka Kremliaus išdėstytą politiką“, sakoma straipsnyje.

„Trečiasis ir finalinis perimtų KGB dokumentų komplektas, vienos Europos žvalgybos tarnybos perduotas leidiniui The Daily Beast, demonstruoja, kokią paranoją jautė „Maskvos centras“ rusams emigrantams. Dokumentas, pavadintas „Sovietinio kultūrinių ryšių su tėvynainiais užsienyje komiteto panaudojimas valstybės saugumo agentūrų interesams“ panašus į du ankstesnius – visas sutelktas į pavojus kontržvalgybos sferoje ir galinčius žlugti operacijas.  

Seksas ir šnipinėjimas – neatskiriami dalykai

Nuo dviejų kitų jis skiriasi tuo, kad jame daugiau konkrečių kai kurių fiasco detalių ir net minimos pavardės (arba bent jau slapyvardžiai)“, – sakoma straipsnyje.

Pasak autoriaus, dokumentas „buvo išleistas tarnybiniam naudojimui KGB 1968 metais – „siaubingais metais“ sovietų žvalgybos tarnyboms, kurios nesugebėjo numatyti ir išvengti Prahos pavasario“.

„Kažkuo ta šaltojo karo šnipinėjimo metodų atgyvena yra tiek paminklas tam, kaip Vakarai mikliai manipuliavo emigrantais, tiek ir emigrantų verbavimo Maskvos interesams vadovėlis“, – sakoma straipsnyje.

„Antai, mes sužinome, kad 1965 metais Hanoveryje (VFR) buvo įsteigta „maža patriotinė grupelė“ (eufemizmas, reiškiantis organizaciją, kuri buvo priedanga dalyvauti sovietams), ir įsteigė ją toks Simeonovas, apie kurį dokumente pranešama, kad jis – „Tėvynės išdavikas, savo laiku sovietinio teismo griežtai nuteistas už akių“, – rašo autorius.

Pasak Veiso, grupės nariams buvo organizuojamos kelionės į VDR susitikimams su Sovietinio kultūrinių ryšių komiteto bendradarbiais. „Komitetas ir, atitinkamai, jo darbą prižiūrėjęs KGB manė, kad Simeonovas ir jo aplinka perduoda tikrą informaciją apie jų likimo brolių – emigrantų Hanoveryje – veiklą.

Bet buvo ne taip. Visoje grupėje knibždėjo Vakarų Vokietijos „kurmių“. KGB atskleidė apgavystę tik aptikusi, kad grupės „globėjas“ buvo katalikų kunigas, gailestingai suteikęs savo bažnyčioje patalpas susirinkimams ir dažnai juose lankęsis. „Kunigo patikrinimas operatyviniuose sąrašuose parodė, kad mes turėjome reikalą su buvusiu hitleriniu karininku, …kuris palaikė ryšius su vietinėmis policijos valdybomis“, – rašo autorius, cituodamas vadovybę. Taip pat buvo padaryta išvada, kad Simeonovas – „provokatorius“, dirbantis VFR naudai.

„Bet, užuot nutraukęs ryšius, KGB pakeitė operacijos pobūdį – jau nebesistengė vadovauti grupei, o stengėsi per ją aptikti į ją įsiterpusių Vakarų Vokietijos agentų tinklą. Rusai net primetinėjo, gal galima kai kuriuos vokiečių agentus pagrobti. Tačiau, remdamasi šia istorija, vadovybė pabrėždavo, kad reikia ne tik daryti įtaką emigrantams skleidžiant ideologiją, bet įsakinėti jiems ir juos visiškai kontroliuoti, kad jie netaptų priešo žvalgybų laimikiu“, – sakoma straipsnyje.

Vadovybė taip pat pranešė, kad kontržvalgyba Kanados policijos sudėtyje įterpė į ukrainiečių diasporą Kanadoje kažkokį žmogų, slapyvardžiu Chameleonas, kuris buvo tarpininkas – apiformindavo prašymus kelionėms į SSSR. „Chameleonas darė Otavai tai, ką jam norėjo pavesti Maskva, – tyrinėdavo emigrantus verbavimui ar sekimui, sudarinėjo jų psichologinius profilius, vertino, kaip jie žiūri į SSSR, aiškinosi, ar jie turi ryšių su „pažangiomis“ (t. y. „prosovietinėmis“) organizacijomis Kanadoje, o jeigu turi, tai kokių. Visa ta informacija būdavo pateikiama Chamelono kuratoriams policijoje“, – sakoma straipsnyje.

Veisas pateikia dar vieną istoriją: „Bekeris priklausė Belgijos Sovietų piliečių sąjungai (SPS) – emigrantų asociacijai, kurios nariai reguliariai lankėsi SSSR ir net susitikinėjo su Kultūrinių ryšių komiteto bendradarbiais“. Belgijos kontržvalgyba, sužinojusi apie Bekerio planus apasilankyti SSSR, apklausė jį apie „SPS reikalus, jo ketinimus vykti į kelionę“, o paskui pasiūlė jam užsiverbuoti.

„Jie šantažavo jį, panaudodami nenurodomą medžiagą kažkokios „storos dosje“ pavidalu, kaip tai minima KGB vadovėlyje. Bekeris atsisakė bendradarbiauti. Jį paleido, išdavę jam karininko, kuris bandė jį šantažuoti, telefono numerį ir patarę jam su juo susisiekti, jeigu „kiltų kokių nors sunkumų su kelione“. Užuot tai daręs, Bekeris nuėjo tiesiai į Sovietų ambasadą Briuselyje ir nieko neslėpdamas papasakojo, kas nutiko“, – sakoma straipsnyje.

Emigrantai iš Rusijos Amerikoje užėmė atsakingus postus versle, vyriausybinėse įstaigose ir ginkluotosiose pajėgose. „Visa tai darydavo juos pageidaujamais objektais gana specifinėms „Komiteto iniciatyvoms“, – rašo autorius.

„Dokumente pasakojama istorija apie „Kapitoną“, kuris buvo prisidėjęs prie „slaptos veiklos JAV armijoje“. Kapitono dėdė, slapyvardžiu Senis, parašė laišką Kultūrinių ryšių komitetui, pranešdamas, kuo jis, jo giminaičiai ir draugai užsiima Valstijose. Jis paminėjo sūnėno pareigas – gal per nerūpestingumą“, – sakoma straipsnyje. Susirašinėdama su Seniu, rezidentūra patvirtino, kad Kapitonas – KOP žvalgybos karininkas, ir bandė jį verbuoti, bet planas žlugo.

„Kai mūsų agentas aplankė Senį, per kurį mes ketinome prieiti prie Kapitono, ir prisistatė esąs Sovietų pilietis, Senis nedelsdamas jį perspėjo, kad apie jo susirašinėjimą su Sovietų komitetu žinoma FTB, periminėjusiam visus tuos laiškus. Jis pasakė, jog jam pavesta nedelsiant informuoti FTB apie žmones, kurie pas jį ateis ir domėsis Kapitonu. Senis patarė mūsų žmogui daugiau pas jį nesilankyti, kad išvengtų nemalonumų“, – cituoja autorius vadovėlį.

Pasak buvusio CŽV bendradarbio Styveno Holo, Sovietų valdžia „visada laikė tuos atvykėlius tinkamais objektais operatyviniam naudojimui, nors jie ir pabėgėliai“ (iš SSSR, – red. past.). 

capman
Ana Čapman. Rusijos šnipė – nelegalė Vakaruose. Ją demaskavus grįžo į Rusiją, kur veda televizijos laidas apie politiką, slaptas istorijas ir žvalgybas

Veisas komentuoja: „Palyginkime šią situaciją su dabartine. Įvažiavimas į Rusiją ir išvažiavimas iš jos beveik neribojami, jeigu jūs iš ten nepabėgote dėl politinio spaudimo. Rusai sukaupia turtų greičiau ir daugiau, žymi dalis tų turtų saugoma (arba slepiama) užsienyje visos kartos oligarchų-milijardierių, kurie praturtėjo iš tėvyninės naftos bei dujų industrijos, o pastaruoju metu persimetė į tarptautinius finansus, nekilnojamąjį turtą, sporto komandų įsigijimą ir dar daug ką. Tokie pasakiškai turtingi rusai, gal ne emigrantai tradicine prasme (labai daug kas iki šiol gyvena, mažų mažiausiai retkarčiais, Maskvoje), bet jie laikomi viešais Putino režimo pavyzdžiais, „kultūrinės diplomatijos“ veikėjais, ir jie pašaukti kurti giliai korumpuotos kleptokratijos teigiamą įvaizdį. Ar jie stebimi? Dabartiniame pasaulyje KGB įpėdiniams nebūtina naudotis šviesiais vaikystės prisiminimais, jie gali remtis gerokai labiau įtikinančiais argumentais – pinigais“, – sakoma straipsnyje.

Informacijos šaltinis: The Daily Beast

2017.01.09; 05:41

Aktualijos

Skulptoriaus Stanislovo Kuzmos kompozicija „Lozoriau, kelkis” – Santariškių ligoninės teritorijoje

Politologai sako, kad ne tik streikai ar visuomenės grupių protestai, bet ir kalbos apie juos yra retas ir neįprastas reiškinys Lietuvoje. Galbūt dėl to užuominos apie demokratinėms valstybėms savaime suprantamas pilietines akcijas, turint omenyje galimus medikų streikus, Premjerui Sauliui Skverneliui pasirodė kaip grėsmingas politinis drebėjimas.

Premjeras S. Skvernelis ketvirtadienį „Žinių radijui“ pareiškė, kad gydytojų kalbos apie galimą streiką yra ne kas kita kaip šantažo forma. Tokie medikų reikalavimai, anot S. Skvernelio, yra neperspektyvūs ir Vyriausybei įtakos neturės.

Šią ganėtinai griežtą retoriką išprovokavo pastaruoju metu vis garsiau kalbantys ir reikalavimus keliantys sveikatos sistemos darbuotojai. Neseniai susikūrusi Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) iniciatyvinė grupė reikalauja ženkliai kelti atlyginimus sveikatos sistemoje dirbantiems žmonėms.

Nepaisant sveikatos ministro Aurelijaus Verygos ir Lietuvos gydytojų sąjungos (LGS) trečiadienį pasiekto preliminaraus susitarimo medikų algas nuo kitų metų gegužės didinti 20 proc., LMS iniciatorius Vytautas Kasiulevičius teigia, kad laikosi anksčiau iškeltų reikalavimų didinti atlyginimus 30 proc. nuo kitų metų sausio. Neįsiklausius į šio kol kas neformalaus medikų sambūrio reikalavimus, teigia V. Kasiulevičius, gydytojai gali kaip spaudimo priemonę naudoti įvairių formų protestą.

Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas Gediminas Kazėnas teigia, kad toks S. Skvernelio pareiškimas rodo politinės kultūros problemas ir socialinio kapitalo stygių valstybėje. Anot MRU docento, valstybinio lygio reformos, ir ypač tokių sričių kaip sveikatos ar švietimo sistemų, visada būna skausmingos ir sunkios. O esant susipriešinimui tarp valdžios ir tautos, – kalbėjo G. Kazėnas, – sunku tikėtis sėkmės.

„Kai tauta nepasitiki valdžia, o valdžia nesiklauso piliečių, sunku tikėtis, kad „stumiamos“ reformos būtų priimtos. Tad vienas esminių veiksnių, nuo kurio priklausys tai, ar reforma bus sėkminga ar ne, yra valdžios ir visuomenės komunikacija“, – apibendrino politologas.

Nesant sutarimo tarp valdžios ir visuomenės, – samprotavo G. Kazėnas, – rizikuojama, kad pati reforma pareikalaus labai didelių išteklių, o rezultatai bus pasiekti tik daliniai arba visai jokių. 

Premjeras Saulius Skvernelis. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.

Politologas pabrėžė, kad protestai, mitingai bei tam tikrų visuomenės grupių mobilizacija, siekiant konkrečių tikslų, rodo pilietinės visuomenės brandą.

„Tad labai keista, kad demokratinės valstybės aukščiausi vadovai tokias akcijas įvardina „šantažu“ ar nepageidautina visuomenės interesų raiškos forma“, – S. Skvernelio komunikaciją apibendrino MRU docentas.

MRU dėstytoja Rima Urbonaitė S. Skvernelio pareiškimą apibendrino teigdama, kad Premjeras komunikacijoje tebesivadovauja „policininko“ stiliumi. „Bandomas rodyti kietas stuburas, pamirštant, kad politika yra derybų ir kompromisų menas.“ Anot R. Urbonaitės, tokiu būdu sprendžiamas konfliktas gali būti tiesiog dar labiau pagilintas.

MRU dėstytoja taip pat pabrėžė, kad R. Skvernelio retorika sveikatos sistemoje dirbančių žmonių atžvilgiu, primena „nulinės sumos“ žaidimą.

„Piliečiai Lietuvoje retai išeina į gatves, retai mobilizuojasi. Kitaip tariant, pilietinė visuomenė yra ganėtinai silpna. Tad kyla klausimas, ar valdžios interesas yra turėti stiprią pilietinę visuomenę, ar, priešingai, – fragmentuotą“, – samprotavo R. Urbonaitė.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.11.10; 02:00

Žvalgyba

Paskutinį balistinės raketos bandymą Šiaurės Korėjos režimas atliko liepos 28-osios rytą. Japonijos valdžia dėl šios priežasties skubiai sušaukė Nacionalinio saugumo tarybos posėdį.

Arūnas Spraunius, šio komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.

Po priešpaskutinio, liepos 27 dieną, Pchenjano atlikto bandymo Amerikos žvalgyba pareiškė turinti informacijos apie tarpkontinentinių raketų paleidimo įrenginio transportavimą į poligoną netoli Kusŏng-si miesto Pchenjan Pukto provincijoje šalies šiaurės vakaruose.

JAV specialiųjų tarnybų vertinimu, šiaurės korėjiečiai gali paleidimo įrenginius sumontuoti ant mobilių platformų, tada juos susekti bus sudėtinga. JAV žvalgyba anksčiau prognozavo, kad Šiaurės Korėja baigs kurti žemyninę Amerikos dalį galinčią pasiekti balistinę raketą ne mažiau kaip po ketverių metų, dabar žvalgybininkai šį terminą sutrumpino iki metų (esama duomenų, jog Aliaska ir Havajai Pchenjano raketoms jau pasiekiami). Primintina, kad pirmą tarpkontinentinę balistinę raketą šiaurės korėjiečiai sėkmingai išbandė liepos 4 dieną.

Liepos 23-ąją saugumo konferencijoje Aspeno mieste Kolorado valstijoje JAV armijos štabų vadų jungtinio komiteto pirmininkas generolas Josephas Dunfordas Šiaurės Korėją įvardijo „karščiausia“ grėsme Amerikai, prieš kurią dera imtis neatidėliotinų veiksmų. Generolas pasakė apie tai informavęs ir sąjungininkus, ir priešininkus. Ir rūškanai pridūrė, jog potencialaus karo Korėjos pusiasalyje atveju aukų gali būti net daugiau, negu Antrajame pasauliniame kare. Prieš tai JAV atstovė Jungtinėse Tautose (JT) Nikki Haley perspėjo, jog Vašingtonas išnaudos visas galimybes, įskaitant karines, kad priverstų pakeisti Šiaurės Korėjos elgesį.

Praėjusių metų rugsėjo 9-ąją Pchenjanas informavo atlikęs penktą sėkmingą branduolinį bandymą, tada sprogimas sukėlė 5 balų pagal Richterio skalę galingumo žemės drebėjimą, o Pietų Korėja nurodė, jog tai galingiausias užtaisas, kokį kada nors susprogdino Pchenjanas, ir kad Seulas yra pasirengęs prasčiausiems santykių su šiaurės kaimyne scenarijams.

Bandymą griežtai pasmerkė JAV bei Japonija, JT generalinis sekretorius priminė, jog branduoliniu bandymu Šiaurės Korėja pažeidė JT Saugumo Tarybos rezoliuciją. Nepritarimą išreiškė ir kone vienintelis Pchenjano užtarėjas bei prekybos partneris Pekinas (Kinijai tenka 90 proc. Šiaurės Korėjos užsienio prekybos), tradiciškai paraginęs visus išlaikyti santūrumą bei ramybę. Viena vertus, Kinija prisibijo dėl išorės spaudimo galinčios kilti sumaišties pietinėje kaimynėje ir pabėgėlių srauto iš jos, kita vertus, laiko Šiaurės Korėją natūralia buferine zona, pridengiančia Kinijos pietryčius. Pekinas nenori Amerikos karių prie savo sienų, kaip kad 1950-aisiais.

Padažnėjusius Pchenjano balistinių raketų ir branduolinius bandymus Stenfordo universiteto profesorius Šiaurės Korėjos ekspertas Danielis Snideris aiškina tuo, kad po paliaubų Korėjos pusiasalyje paskelbimo 1953 metais Šiaurės Korėjos režimo kūrėjo Kim Ir Seno aplinka padarė išvadą, kad karą jie būtų laimėję ir po savo vėliava suvieniję pusiasalį, jei ne JAV karinės aviacijos įsikišimas. Jungtinių Valstijų užnugario bazės, kur dislokuota aviacija, buvo ir yra Japonijoje, taigi, pagal Pchenjano logiką, jei amerikiečiai žinos, kad bazės pasiekiamos raketomis, į kitą karą nesikiš. Tada ir priimtas strateginis sprendimas užsiimti balistinių raketų kūrimu, kurį jau diktatoriaus Kim Ir Seno anūkas KimJong Unas nuosekliai stumia į priekį.

Praėjusio amžiaus priešpaskutinio dešimtmečio viduryje amerikiečių sociologas bei politologas Samuelis P. Huntingtonas padarė išvadą, jog Vakarų varžymosi su likusiu pasauliu balansas kinta likusio pasaulio naudai taip pat masinio ginklo neplatinimo srityje – pirmais dešimtmečiais po Antrojo pasaulinio karo Vakarai galėjo realiai pasipriešinti jo plitimui, iki 20 amžiaus pabaigos tos galimybės traukėsi iki branduolinio ginklo platinimo sulėtinimo geriausiu atveju, bet tikrai nestabdė tendencijos.

Pchenjano laikysena 21 amžiaus pradžioje šią tezę patvirtina, Amerikos demokratijos gynimo fondo analitiko Johno Hannah vertinimu, Šiaurės Korėjos priešininkai neįstengia ne tik atgrasyti Pchenjano nuo branduolinių bei balistinių raketų bandymų, bet ir mažesnių provokacijų, tokių kaip kompiuterinė ataka prieš „Sony“, kai ši nutarė paleisti komediją apie Kim Jong Uną, ar Pietų Korėjos teritorijos artilerinio apšaudymo.

1994-aisiais Vašingtonui ir Pchenjanui pavyko pasirašyti susitarimą dėl Šiaurės Korėjos branduolinių bandymų įšaldymo mainais už diplomatines bei ekonomines nuolaidas, įskaitant dviejų kariniu požiūriu nepavojingų atominių reaktorių bei didelio kiekio mazuto perdavimo jos energetinkos įmonėms. Pasak J.Hannah, prieš tai Vakarai stojo prieš dilemą, kaip reaguoti į Amerikos žvalgybos informaciją, jog Šiaurės Korėjos atomininkai rengiasi sodrinti panaudotą plutonio reaktoriaus kurą iki branduoliniam ginklui reikalingos kondicijos.

Tuometinis JAV gynybos sekretorius Williamas Perry siūlė smogti konvencinį smūgį režimo branduoliniams objektams, kurio labiausiai tikėtina kaina būtų buvęs dar vienas visavertis karas Korėjos pusiasialyje su tūkstančiais aukų iš visų dalyvausiančių pusių, įskaitant Ameriką, kuri Pietų Korėjoje yra dislokavusi 30 tūkstančių karių. Gi Pchenjanas prie sienos su Pietų Korėja laiko milijoninę armiją bei milžinišką kiekį artilerijos, kuri gali lengvai „mušti“ už keliasdešimt kilometrų nuo sienos esančiai Pietų Korėjos sostinei Seului.

Tuometinis JAV prezidentas Billas Clintonas ilgai dvejojo ir buvo linkęs apsistoti ties kariniu variantu, bet tuometinis diktatorius Kim Jong-ilas, dabartinio diktatoriaus tėvas, pats pasiūlė „taikos scenarijų“ ir Amerikos prezidentas jį tikriausiai su palengvėjimu priėmė. Galų gale paaiškėjo, jog tai blefas – dar iki B.Clintonui paliekant Baltuosius Rūmus Pchenjanas vykdė balistinių raketų bandymus, kurie prasmingi tik vienu atveju – jei tuo pat metu atliekami branduoliniai bandymai. Tai pasitvirtino jau prezidentaujant Georgui W.Bushui-jaunesniajam: nors Jonbenio plutonio reaktorius buvo užkonservuotas, JAV žvalgyba išaiškino kitus objektus, kur Pchenjanas „tylomis“ sodrino uraną.

1994-ųjų sutartis buvo palaidota, paminklu ant jos „kapo“ galima laikyti Šiaurės Korėjoje 2006-aisiais atliktą pirmą branduolinį bandymą. 1994 metais Pchenjanas neturėjo nė vieno branduolinio užtaiso, šiandien šis arsenalas vertinamas nuo 10 iki 20, kurį, JAV žvalgybos manymu, Šiaurės Korėja siekia padidinti iki 100 užtaisų.

Jokie ekonominiai palengvinimai kaip ir sankcijos (išskyrus nebent absoliutų produktų bei energijos išteklių tiekimo embargą Šiaurės Korėjai) negali atgrasyti diktatoriško režimo nuo svarbiausio politinio uždavinio – bet kuria kaina įsigyti branduolinį arsenalą su technine  galimybe pristatyti jį iki pagrindinės oponentės Amerikos. Toks yra savitas politinis revanšas už nesėkmes praktiškai visose kitose gyvenimo srityse.

Pchenjanas parazituoja Vakarų neryžtingumo akivaizdoje ir tikrina kaimynių psichologinį tvirtumą, neumaldomu įžūlumu siekdamas pasėti abejones dėl Jungtinių Valstijų garantijų. J.Hannah teigimu, branduolinio saugumo garantijas iš JAV gavusios Pietų Korėja ir Japonija nesiėmė kurti nuosavo branduolinio ginklo, nors abiejų ekonominis potencialas šioje srityje leido toli palikti Šiaurės Korėją. Na, ir pagaliau dėl apgailėtino gyvenimo lygio šalies viduje išorės grėsmės eskalavimas yra bene vieintelis būdas režimui išlikti.

Vakarai ir jų sąjungininkai pietryčių Azijoje (pirmiausia Pietų Korėja) atsisakė jėgos scenarijaus, tikėdamiesi laimėti laiko – kad Pchenjano režimas žlugs dėl vidaus problemų arba galų gale taikiai įsilies į pasaulio bendruomenę. Nenutiko nei vieno, nei kito – Šiaurės Korėjos režimas nepaisydamas nieko baigia apsirūpinti branduolinio saugumo „skėčiu“ ir galimybe šantažuoti ką tik nori.

EPA nuotraukoje – Šiaurės Korėjos diktatorius su kariuomenės vadais prie kompiuterio

Artėjant Šiaurės Korėjos režimo įsteigėjo 105-ųjų gimimo metinių minėjimui balandžio 15-ąją, Pchenjanas eilinį kartą pagrasino karu, kuris palies visą pasaulį, ir eilinį kartą buvo galima tikėtis bet ko – šioje šalyje esama tradicijos Kim Ir Seno jubiliejus pažymėti branduolinio ginklo bandymais (būtų buvęs šeštasis).

Pasak Japonijos žiniasklaidos, JAV valstybės departamentas balandžio pradžioje informavo Japonijos vyriausybę apie beveik neišvengiamą preventyvų smūgį Šiaurės Korėjai. Tąkart įtampa (eilinį kartą) atslūgo, JAV prezidentas Donaldas Trumpas apsiribojo tradiciniu įrašu „Twitteryje“: „Šiaurės Korėja ieško problemų. Jei Kinija pasirengusi mums padėti, būtų puiku. Jei ne – išspręsime problemą be jos!“.

Dabar turime porą branduolinį ginklą galinčių nešti tarpkontinentinių raketų bandymų per porą dienų. Ir dilginančiai atvirą JAV armijos štabų vadų jungtinio komiteto pirmininko pasisakymą Šiaurės Korėjos grėsmės Amerikai tema.

Ir šįkart grėsmė visus aplenks? Bet ar taip bus visada? Pasaulyje iš viso berods 15 700 branduolinių galvučių, bet gali užtekti nedidelės dalies šimto šiaurės korėjietiškų, kad planeta išlėktų į orą.

2017.07.29; 11:42

Trumposios naujienos

Kriminalinė policija dėl programišių atakų prieš Kauno grožio kliniką bendradarbiauja su užsienio partneriais, tyrimas sudėtingas, teigė antradienį Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojas Andžejus Roginskis, nepateikęs išsamesnių detalių apie tyrimo eigą.

Pasak pareigūno, vertinama ir tai, kiek duomenų jau gali būti paviešinta.

„Tokio masto byla – viena iš nedaugelio. Tiriame didelės vertės turto prievartavimo atvejį. Atliekama aibė veiksmų ir Lietuvos teritorijoje, ir bendradarbiaujant su užsienio partneriais, keičiamasi informacija. Tyrimą atlieka geriausi tyrėjai. Padaryta labai daug. Ikiteisminio tyrimo duomenų, siekdami nepakenkti tyrimo sėkmei, neplanuojame viešinti“, – spaudos konferencijoje kalbėjo A. Roginskis.

Pasak pareigūno, programišiams pavogus klinikos duomenis, nustatyta dešimtys nukentėjusiųjų, o jų skaičius dar gali augti. A. Roginskis paragino piliečius nepaklusti nusikaltėlių reikalavimams.

„Esame nustatę kelias dešimtis nukentėjusiųjų, matome, kad jų skaičius didėja ir tikrai didės. Norime dar kartą prašyti gyventojų jokiu būdu nepasiduoti galimam šantažui, informuoti visais atvejais visų pirma Kriminalinės policijos biurą“, – sakė A. Roginskis.

Paklaustas dėl antradienį tariamai paviešintų visų klinikos pacientų duomenų, Kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojas sakė, kad situacija vertinama.

„Mes vertiname, kas įvyko šią popietę. Vertiname, koks kiekis ir kokių duomenų buvo paviešintas. Analogiškus nusikaltimus vykdantys asmenys siekia sukelti isteriją viešojoje erdvėje, ir mūsų visų uždavinys – nepasiduoti provokacijai“, – kalbėjo A. Roginskis, jis pridūrė, kad šiuo metu bandoma išsiaiškinti asmenis, kurie „organizavo ar tęsia nusikalstamos veiklą“, bet pareigūnai nesiima veiksmų prieš pačią grožio kliniką.

A.Roginskis antradienį informavo, kad šių metų balandžio mėnesį pradėtas tyrimas dėl neteisėto informacijos rinkimo, dėl galimo neteisėto informacijos atskleidimo, taip pat turto prievartavimo ir neteisėto prisijungimo prie informacinės sistemos. Tyrimas atliekamas Kriminalinės policijos biure, jį vykdo kibernetinius nusikaltimus tiriantys ekspertai. Ikiteisminiam tyrimui vadovauja Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų departamentas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.05.31; 05:57

Atsargiai

Jeff Stein / Newsweek

„Tą istoriją pradėjo pasakoti Vašingtone pernai vasaros pabaigoje: kai Donaldas Trumpas buvo atvažiavęs su reikalais į Maskvą, Rusijos žvalgybos bendradarbiai užtiko jį kompromituojančiomis seksualinio pobūdžio aplinkybėmis“, – rašo Newsweek žurnalistas Džefas Steinas.

„O dabar, pasak prasiskverbusio į spaudą priedo prie JAV žvalgybos tarnybų kolektyvinio pranešimo apie Kremliaus intrigas Amerikos rinkimuose, aiškėja, kad Rusijos specialiųjų tarnybų bendradarbiai stebėjo, kaip Trumpas dalyvavo „iškrypėliškuose lytiniuose aktuose“, kuriuos „organizavo ir sekė FSB“.

Dokumente sakoma, jog FSB „pasamdė keletą prostitučių, kad jos parodytų jam aukso lietaus (šlapinimosi) šou“. Maža to, pasak anoniminių pranešimo šaltinių iš Rusijos, Trumpas tyčia pasirinko savo sumanymui „Ritz Carlton viešbutį, kur, kaip jam buvo žinoma, prezidentas ir ponia Obamos (kurių jis nekentė) buvo apsistoję per vieną oficialų vizitą Rusijoje, ir išniekino lovą, kurioje jie miegojo“, – perduoda korespondentas.

Pranešimo tikrumas ir jo šaltinių teisingumas nepatvirtinti, pabrėžia leidinys. Numanomą visą pranešimo versiją – tiksliau, neįvardyto Vakarų specialiųjų tarnybų eksbendradarbio tarnybinių užrašų seriją – išspausdino leidinys BuzzFeed .

Ir vis tik, straipsnio autoriaus nuomone, pranešimas „sustiprina versiją, kuri, kaip kai kas nuogąstauja, paaiškina Trumpo simpatijas Kremliui, kurių niekaip kitaip paaiškinti neįmanoma“.

Steinas cituoja pranešimą: „Nestandartinė Trumpo elgsena Rusijoje per daugelį metų davė valdžiai pakankamai gėdingos medžiagos apie dabartinį respublikonų kandidatą į prezidentus, kad norėdami jie galėtų jį šantažuoti“.

„Jeigu šantažas akivaizdus, tai ši istorija jau ne apie nepadorius lytinius aktus, o apie nacionalinį saugumą“, – pabrėžia autorius.

Pranešime paminėtas ir Maskvos dėmesys sutuoktiniams Klintonams. Bet vertingiausia, ką pavyko sužinoti sekant ponią Klinton ir jos aplinką, – tai „jos pasisakymus, prieštaraujančius jos dabartinei pozicijai įvairiais klausimais“, sakoma dokumente.

Kol kas neaišku, ar pranešimas padarys permanentinės žalos Trumpo administracijai. Galimas dalykas, net išaiškės, kad tai klastotė, kurią išmetė Rusijos žvalgyba, kad sukurstytų chaosą Amerikos politiniame gyvenime, pabrėžia autorius.

Informacijos šaltinis: Newsweek leidinys.

2017.01.16; 12:03

Žvalgyba

Julian Borger / The Guardian

„Gruodį senatorius Makeinas perdavė FTB direktoriui Džeimsui Komiui dokumentus, kur tvirtinama, kad Trumpo rinkimų štabas ir Maskva turėjo slaptų kontaktų, o Rusijos žvalgyba turėjo kompromituojančios asmeninio pobūdžio medžiagos apie išrinktąjį JAV prezidentą“, – praneša The Guardian žurnalistas Džulianas Bordžeris. 

„Medžiaga, su kuria susipažino The Guardian, – tai serija pranešimų apie Trumpo santykius su Maskva. Pranešimus surašė kažkoks buvęs vienos Vakarų kontržvalgybos bendradarbis, dabar dirbantis privačiu konsultantu.

Antradienį dokumentus išspausdino leidinys BuzzFeed, pranešdamas, kad jie „nepatikrinti ir potencialiai negali būti patikrinti“. The Guardian nepavyko patvirtinti dokumentų turinio tikrumą, o Trumpo komanda nuosekliai neigia bet kokius slaptus kontaktus su Rusijos vyriausybe“, – sakoma straipsnyje.

„Vienas JAV administracijos valdininkas, kuris davė interviu The Guardian, sakė, kad šaltinis, parašęs pranešimą, – visiškai patikimas žmogus, skrupulingas ir gerai informuotas, turintis platų pažįstamų Rusijoje tinklą. Kai kurie pranešimai (įvairių datų – nuo praėjusių metų birželio 20 iki spalio 20) irgi buvo pranašiški: juose prognozuoti įvykiai, nutikę po to, kai pranešimai buvo išsiųsti“, – rašoma leidinyje.

Antai, 2016 metų birželio mėn. pranešime tvirtinama, kad Kremlius mažiausiai penkerius metus padėjo Trumpui, stengdamasis skatinti „susiskaldymą ir prieštaravimus Vakarų aljanse“.

Jame taip pat tvirtinama, kad Trumpas atsisakė „įvairių, skirtų jam „pameilikauti“, sandėrių su jam siūlytu Rusijoje nekilnojamuoju turtu“, ypač projektuose, susijusiuose su futbolo PČ-2018 finalu, bet „jis ir jo artimiausia aplinka sutiko gauti iš Kremliaus reguliarų srautą žvalgybos duomenų, įskaitant duomenis apie demokratus ir kitus jo politinius priešininkus“, – sakoma straipsnyje.

Sensacingiausiu laikraštis laiko štai tokį tvirtinimą pranešime: „FSB pakankamai sukompromitavo Trumpą remdamasi jo veiksmais Maskvoje, kad galėtų jį šantažuoti“.

Laikraštis pažymi, kad pranešimuose yra keletas klaidų. „Apie Maskvos Barvichos priemiestį sakoma, kad jis „rezervuotas aukščiausiosios vadovybės ir jos artimiausios aplinkos rezidencijoms“, bet, nors tai ir labai brangus rajonas, nėra jokių apribojimų įsigyti ten nekilnojamojo turto. Dokumente taip pat su rašybos klaida parašytas vienos Rusijos bankų korporacijos pavadinimas“, – sakoma straipsnyje.

Leidinys praneša: „Iš pradžių pranešimai buvo užsakyti kaip tyrimas apie opoziciją prezidentinės kampanijos laikotarpiu, bet autoriui sukėlė tokį nerimą tai, ką jis atkapstė, todėl jis nusiuntė kopiją FTB. Neaišku, kam toje organizacijoje pateko tie pranešimai ir kokių veiksmų ėmėsi FTB“.

„The Guardian“ gali patvirtinti, kad iki gruodžio dokumentai pasiekė FTB vadovybę. Senatorius Makeinas, gavęs informaciją apie tuos dokumentus savais kanalais – per tarpininką iš vienos Vakarų šalies sąjungininkės, pasiuntė į užsienį tarpininką susitikti su šaltiniu, o paskui nusprendė įteikti medžiagą (FTB direktoriui Džeimsui) Komiui gruodžio 9-ąją, susitikęs su juo akis į akį“, – rašo laikraštis, remdamasis apie susitikimą su informuotu nepriklausomu šaltiniu. Dokumentai taip pat yra Baltųjų rūmų valdininkų rankose.

„Kaip galima suprasti, Makeinas nekalbėjo apie dokumentų tikrumą, bet šaltinio nuomonė padarė jam įspūdį, ir senatorius nusprendė privaląs perduoti dokumentus FTB“, – sakoma straipsnyje.

„Vienas kolega pranešė, kad Makeinas nenorėjo į tai painiotis, nes jis nuogąstavo, kad jo raginimus atmes kaip asmeninės nuoskaudos dėl Trampo išraišką. Vietoj to jis pareikalavo sudaryti specialų Senato komitetą ir patikrinti rinkimų štabo bendradarbių ryšius su Maskva. Bet Respublikonų partijos vadovybė užblokavo jo siūlymą“, – sakoma straipsnyje.

Laikraštis mini Komiui perduotų pranešimų turinį. „Rusijos žvalgyba, kaip tvirtinama, surinko kompromituojančios medžiagos, kai Trumpas lankėsi Maskvoje 2013 metų lapkritį – rengė ten „Mis Visata“ konkursą“, – rašo autorius.

„The Guardian“ sužinojo, kad vasarą FTB paprašė Fisa – teismą, kurio žinioje yra užsienio žvalgybos sekimas, – išduoti orderį stebėti keturis Trumpo komandos narius, įtartus dėl nereguliarių kontaktų su Rusijos oficialiais asmenimis. Teismas atmetė pageidavimą ir paprašė FTB kontržvalgybos tyrėjus susiaurinti apimtį. Esama pranešimų, kad spalį FTB pagaliau gavo orderį, bet ta žinia nepatvirtinta, taip pat neaišku, ar orderis lėmė visavertį tyrimą“, – sakoma straipsnyje.

Informacijos šaltinis: „The Guardian“ leidinys.

2017.01.13; 20:53

Žvalgyba

John Crudele / New York Post

„Finansinėms rinkoms metas rengtis spalio staigmenai“, – tvirtina Džonas Krudele laikraštyje The New York Post.

 Žinoma, spalis visada buvo sunkus mėnuo Volstritui. Tačiau rinkos požiūriu būtų protinga rengtis siurprizui kuo greičiau, nes jis gali užklupti rugsėjy ar net šį mėnesį, priklausomai nuo to, kada Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nuspręs sukelti problemų. Nacionalinio saugumo agentūra

„Bet šiuo atveju kalbama net ne apie vieną siurprizą, o apie keletą galimų siurprizų“, – sakoma straipsnyje.

Tuos siurprizus autorius supranta kaip įvairias aplinkybes, kuriomis gali būti paskelbti elektroniniai laiškai, pagrobti hakerių (programišių) iš privataus Hilari Klinton kompiuterio serverio. Respublikonų partijos laiškų publikacijos nereikia tikėtis. Visų pirma todėl, kad Trampo pusėje – Putinas. Antra, todėl, kad jie greičiausiai parodytų, jog respublikonai susitarė prieš Trampą.

Pasak Krudele, Klinton laiškų turi ne tik Rusijos specialiosios tarnybos, bet ir NSA (Nacionalinė saugumo agentūra), kuri, kaip pranešė žurnalistui jo šaltinis iš šios agentūros, stebėjo, kaip rusai seka Hilari.

„NSA nė už ką nepaskelbtų tų laiškų oficialiai, bet visiškai galėtų juos nutekinti nutrūkęs nuo kontrolės agentas. Man sakė, kad Hilari nesutaria su NSA nuo pat pirmų savo dienų valstybės sekretorės poste“, – sakoma straipsnyje. Dingstis santykių pablogėjimui buvo Klinton reikalavimas įrengti Valstybės departamento apsaugotame informacijos centre neapsaugotas patalpas, kuriose ji galėtų naudotis savo Black Berry, sakoma straipsnyje.

„Jeigu kas nors NSA nuspręs nutekinti kokius nors Hilari laiškus, tai gali padaryti ne šiaip iš keršto, o dėl visiškai pagrįstų nuogąstavimų, kad, jeigu lapkričio 8-ąją Klinton laimėtų, rusai galėtų ją šantažuoti, jei demaskuoti laiškai iki to momento liks nepaviešinti, – pažymi Krudele. – NSA gali pasiteisinti – bent jau prieš save – tuo, kad ji užbėgo už akių galimai problemai. Tai galima pavadinti „prevenciniu nutekinimu“.

„Taip pat bus siurprizas, jei demokratai apmaus Trampą, – prognozuoja autorius. – Pavyzdžiui, nebus per didelio sukrėtimo, jei Vidaus apmokestinimo tarnyba pagaliau baigs Donaldo Trampo mokesčių dokumentacijos tyrimą ir prirems jį prie sienos“.

„Bet tai nebus siurprizas Volstritui neigiama prasme, nes – jeigu tuo pačiu metu neatsiras kokio nors kontrsiurprizo prieš Klinton, – tokia situacija paprasčiausiai patvirtins, kad Klinton bus pirmoji moteris prezidentė mūsų šalies istorijoje. O Volstritas, atrodo, su tuo jau sutiko“, – mano žurnalistas.

„Spalį rinką visuomet purto: griūtis 1929 metais, „Juodasis pirmadienis“ 1987-aisiais, minigriūtis 1989-aisiais – ir kokios nors naujienos apie Hilari gali vėl įsiūbuoti akcijas. Štai kodėl tai vadinama siurprizais“, – apibendrina Krudele.

Šaltinis: New York Post

2016.08.19; 06:24

Aktualijos

Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Vilniaus valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus pareigūnai baigė ikiteisminį tyrimą byloje, kurioje kaltinimai dėl neteisėto informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimo, šios informacijos panaudojimo, piktnaudžiavimo tarnyba organizavimo, didelės vertės turto prievartavimo bei trukdymo prokuroro veiklai pateikti buvusiam Vilniaus miesto advokatui J. K. bei jo pažįstamai R. L.

Continue reading „Už neteisėtą asmenų sekimą ir šantažą – teisiamųjų suolas” →