Serbijos prezidentas

Trumposios naujienos

Serbijos prezidentas Aleksandras Vučičius. EPA – ELTA foto

Belgradas, gegužės 27 d. (AFP-ELTA). Serbijos prezidentas Aleksandras Vučičius šeštadienį atsistatydino iš Serbijos pažangos partijos (SNS) pirmininko pareigų, kuriai vadovavo daugiau nei dešimtmetį. Nepaisant to, manoma, kad jis ir toliau išliks įtakingiausiu politiku šioje Balkanų šalyje, informuoja AFP.
 
A. Vučičiaus SNS partija triuškinančia persvara laimėjo 2022 m. parlamento rinkimus, tačiau ji nuolat kaltinama dėl korupcijos, o pastaruoju metu itin kritikuojama dėl to, kad šalyje viena po kitos įvyko dvi masinės žudynės.
 
Nors A. Vučičius ir atsistatydino iš partijos pirmininko pareigų, jis vis tiek išliks Serbijos prezidentu ir įtakingiausiu šalies politiku. Panašiai įvyko ir praeityje, kai jis buvo premjeras, bet atsistatydino, o 2017 m. tapo prezidentu.
 
Be to, 53 metų politikas, vadovavęs SNS nuo 2012 m., sakė nesitrauksiąs iš partijos, kurią padėjo įkurti.
 
„Ką bedarytumėte, visada būsiu su jumis ir jūsų pusėje“, – jis sakė kolegoms per partijos susirinkimą.
 
„Manau, kad reikia šiek tiek kitokio požiūrio tam, kad suvienytume daugiau jėgų, kurios norėtų kovoti už patriotinės, sėkmingos Serbijos pergalę“, – pareiškė A. Vučičius.
 
Jis taip pat paskelbė apie ketinimus sukurti žinomų intelektualų, menininkų ir kitų visuomenės veikėjų judėjimą, kuris palaipsniui prisijungtų prie SNS.
 
Anot ekspertų, A. Vučičius kur kas populiaresnis nei jo partija, kuri nuolat kaltinama korupcija. Manoma, kad tokia nauja koalicija galėtų pagerinti partijos įvaizdį siekiant išvengti galimai prastų rinkimų rezultatų ateityje, o A. Vučičiui ir toliau išsilaikyti svarbiuose postuose.
 
Karolis Broga (AFP)
 
2023.05.28; 00:30
Gordijo mazgas

Dešimtys tūkstančių serbų protestavo prieš masines žudynes ir šaunamuosius ginklus. EPA-ELTA nuotr.
Dešimtys tūkstančių serbų protestavo prieš masines žudynes ir šaunamuosius ginklus. EPA-ELTA nuotr.

Belgradas, gegužės 20 d. (AFP-ELTA). Penktadienį dešimtys tūkstančių žmonių susirinko Serbijos sostinėje Belgrade į demonstraciją prieš smurtą po dviejų gegužės mėnesį įvykusių masinių žudynių per kurias žuvo 18 žmonių, informuoja AFP.
 
Tai buvo trečiasis „Serbija prieš smurtą“ protestas pastarosiomis savaitėmis, kuris į gatves pritraukė tūkstančius serbų, siekiančių aukštas pareigas užimančių valdžios pareigūnų atsistatydinimo.
 
„Mes šokiruoti, mes negalime patikėti tuo, kas vyksta ir mes esame pikti. Visiems mums kyla klausimas, kokią valstybę paliksime savo vaikams?“, – protestuotoja Jelena Mihailovič penktadienį sakė miniai žmonių prie parlamento.
 
Tai vieni didžiausių mitingų nuo tada, kai po masinių demonstracijų daugiau nei prieš du dešimtmečius buvo nuverstas tuometis šalies vadovas Slobodanas Miloševičius.
 
Keli opozicijos politikai vėlų penktadienį surengė dviejų svarbių Belgrado tiltų blokadą ir ragino savo rėmėjus nesitraukti nuo kelio tol, kol bus priimti visi jų reikalavimai, o kai kurie protestuotojai įsirengė palapines.
 
Protestuotojai reikalauja, kad valdžia atšauktų smurtinį turinį rodančių TV kanalų retransliacijos licencijas. Jie taip pat siekia uždrausti provyriausybinius laikraščius kurstančius įtampą ir nukreiptus prieš politinius disidentus, ir reikalauja vidaus reikalų ministro bei žvalgybos tarnybos vadovo atsistatydinimo.
 
Penktadienį proeuropietiška opozicija išėjo iš specialios parlamento sesijos kaltindama valdančiąją partiją ir jos sąjungininkes siekiu nutildyti demonstracijas užuot sprendus žmonių iškeltas problemas.
Dešimtys tūkstančių serbų protestavo prieš masines žudynes ir šaunamuosius ginklus. EPA-ELTA nuotrauka
 
Demokratų partijos pirmininkas Zoranas Lutovacas sakė, kad jo partija nenori būti tokių įvykių parlamente dalimi ir vietoj to prisidėsianti prie protestuotojų.
 
Serbijos prezidentas Aleksandras Vučičius sumenkino demonstracijas pareikšdamas, kad jos tėra „politinis triukas“. Kitą savaitę jis žada surengti savo rėmėjų mitingą, kuris, anot jo, „bus didžiausias Serbijos istorijoje“.
 
Tuo metu artima A. Vučičiaus sąjungininkė premjerė Ana Brnabič pareiškė, kad po masinių šaudynių „užsienio saugumo tarnybos“ neva siekia sukelti neramumus ir destabilizuoti padėtį Serbijoje.
 
Po mirtinų išpuolių A. Vučičius pažadėjo imtis ambicingo plano ir nuginkluoti serbus, kurie laiko ginklus tiek teisėtai, tiek neteisėtai.
 
Serbija yra daugiausiai ginklų savininkų turinti Europos valstybė. Remiantis šaunamųjų ginklų tyrimų organizacija „Small Arms Survey“, maždaug 39 iš 100 serbų laiko šaunamuosius ginklus.
 
Karolis Broga (AFP)
 
2023.05.21; 07:14
Trumposios naujienos

Serbijos prezidentas Aleksandras Vučičius. EPA – ELTA nuotr.

Belgradas, kovo 5 d. (ELTA). Serbija netiekia amunicijos Ukrainai ar Rusijai, taip pat draudžia sviedinių reeksportą į kitas šalis. Tai praneša rbc.ua portalas remdamasis Serbijos prezidento Aleksandro Vučičiaus pareiškimu per jo vizitą Katare.
 
„Tai atviras melas. Serbija niekam netiekė ginklų. Serbija gamina ir parduoda amuniciją. Turime daug gynybos pramonės gamyklų. Juk kai gaminate šaudmenis, jie visada patenka į kažkurį mūšio lauką ar pasaulinės krizės zoną. Bet nei Rusijai, nei Ukrainai mes nepardavėme nė vieno ginkluotės ar amunicijos vieneto“, – tvirtino Serbijos vadovas.
 
A.Vučičius tikina, kad Serbijos gynybos bendrovių sutartyse draudžiama kitoms šalims reeksportuoti ginklus ir šaudmenis į Ukrainą ir Rusiją.
Prezidentas paneigė gandus apie tariamą šaudmenų tiekimą per Turkiją.
 
„Žinodami, jog yra tikimybė, jog dalis produkcijos gali būti išsiųsta bet kuriai konflikto pusei, pridūrėme, kad amunicija, kurią pardavėme Turkijai, negali būti toliau eksportuojama“, – pabrėžė Serbijos vadovas.
 
Neseniai žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, esą viena Serbijos valstybinė ginklų gamykla pristatė Ukrainai ir Rusijai amunicijos, skirtos daugkartiniams raketų paleidimo įrenginiams „Grad“. Teigiama, kad amunicija buvo gabenama per Turkiją ir Slovakiją.
 
Serbijos užsienio reikalų ministerija paneigė gandus, pareiškusi, kad šalis nenori būti „įtraukta į konfliktą“, todėl netiekia ginklų.
 
Rita Vidugirienė (ELTA)
 
2023.03.06; 07:00
Trumposios naujienos

Serbijos prezidentas Aleksandaras Vučičius. EPA – ELTA foto

Belgradas, gruodžio 28 d. (ELTA). Trečiadienį Serbijos prezidentas Aleksandaras Vučičius paragino Kosovo šiaurėje gyvenančius serbus ardyti barikadas, kadangi gautos visos reikiamos Vakarų šalių garantijos.
 
Tai paskelbė Serbijos vyriausybės Kosovo ir Metochijos reikalų valdybos direktorius Petaras Petkovičius, praneša portalas RTS.
 
Pasak pareigūno, Belgradas gavo „patikimas Europos Sąjungos ir Jungtinių Valstijų garantijas“.
 
Jis pranešė, kad paleidžiamas serbų policininkas Dejanas Pantičius (dėl kurio suėmimo gruodžio 10 d. ir buvo pradėtos statyti barikados), gauta patikinimų, jog nėra jokių Kosovo serbų, kuriuos esą Priština ketina suimti, sąrašų, o NATO taikos palaikymo pajėgos KFOR garantavo, jog Kosovo saugumo pajėgos negalės įžengti į šiaurinius municipalitetus be išankstinio jų sutikimo.
 
Kaip papasakojo Serbijos vyriausybės atstovas, A. Vučičius surengė „rimtą ir sunkų“ susitikimą su Kosovo šiaurėje gyvenančių serbų atstovais.
 
„Jis paprašė serbus pašalinti barikadas. Jie atsakė, kad pasitiki tik juo, o ne (Kosovo ministru pirmininku) Albinu Kurti. Tada prezidentas paragino juos grįžti į Kosovo šiaurę ir išdėstyti šias garantijas ten gyvenantiems žmonėms“, – teigė P. Petkovičius.
 
Padėtis Kosove vėl susikomplikavo, kai proserbiška partija paskelbė valdžios institucijų boikotą keturiuose šiauriniuose municipalitetuose. Po to į šiuos municipalitetus įžengė Kosovo policija ir ten buvo paskirti rinkimai, kurie turėjo įvykti šių metų gruodį.
 
Dėl JAV ir ES spaudimo Priština galiausiai sutiko atidėti šiuos rinkimus.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2022.12.29; 08:30
Trumposios naujienos

Čekijos prezidentas M. Zemanas (dešinėje) atsiprašė už tai, kad NATO 1999 metais bombardavo Jugoslaviją. EPA-ELTA nuotr.

Čekijos prezidentas Milošas Zemanas antradienį Prahoje per derybas su savo kolega iš Serbijos Aleksandaru Vučičiumi atsiprašė už tai, kad NATO 1999 metais bombardavo tuometę Jugoslaviją.
 
Tai tviteryje pranešė Čekijos lyderio spaudos sekretorius Jiřis Ovčáčekas.
 
„Respublikos prezidentas M. Zemanas Serbijos prezidento A. Vučičiaus akivaizdoje viešai atsiprašė už Jugoslavijos bombardavimą 1999 metais“, – parašė valstybės vadovo atstovas. Jis pridūrė, kad M. Zemanas „asmeniškai paprašė serbų tautos atleidimo“.
 
Čekija įstojo į NATO 1999 metų kovo 12 d., o Aljanso pajėgos bombardavo Jugoslaviją nuo 1999 metų kovo 24 d. iki birželio 10 d. M. Zemanas, tada ėjęs Čekijos ministro pirmininko pareigas, griežtai protestavo prieš NATO veiksmus. Be kita ko, Čekija neleido tūpti šalies teritorijoje Aljanso lėktuvams, dalyvavusiems operacijoje prieš Jugoslaviją.
 
Po derybų su A. Vučičiumi Čekijos prezidentas žurnalistams pareiškė: „Mes beviltiškai ieškojome nors dar vienos šalies, kuri prisijungtų prie mūsų ir stotų prieš (bombardavimus), bet mes likome vieni“.
 
1999 metais Šiaurės Atlanto aljansas, vykdydamas operaciją „Sąjungininkų pajėgos“, bombardavo tuometę Jugoslaviją. Pasak NATO vadovybės, oro smūgiais buvo siekiama nutraukti etninį smurtą, pirmiausia – serbų  išpuolius prieš Kosovo albanus, rašo antradienį Čekijos portalas „novinky.cz“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.05.19; 08:30
Trumposios naujienos

Kosovo kariškiai. EPA-ELTA nuotr.

Serbijos prezidentas Aleksandras Vučičius paskelbė šalies ginkluotosiose pajėgose visišką kovinę parengtį dėl padėties Kosovo šiaurėje, kur Kosovo kariškiai užėmė Gazivodės hidroelektrinę.

Tai šeštadienį pranešė Serbijos naujienų agentūra TANJUG, remdamasi šaltiniais prezidento administracijoje.

Serbijos VRM vadovas Neboiša Stefanovičius taip pat įsakė šalies policijos specialiesiems daliniams būti visiškoje kovinėje parengtyje.

Šių priemonių imtasi po to, kai kelios dešimtys Kosovo kariškių užėmė Ekologijos ir plėtros centrą Zubin Potoke ir Gazivodės elektrinę.

Ši elektrinė ir Valačo pastotė yra svarbiausi energetikos objektai Kosovo šiaurėje, jie prijungti prie Serbijos energetikos tinklo. Anksčiau Priština ne kartą pareiškė, kad Gazivodės hidroelektrinė turi būti sujungta su Kosovo energetikos sistema.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.10.01; 05:00

Aktualijos

Bendra ES ir Vakarų Balkanų šalių lyderių nuotrauka. EPA-ELTA nuotr.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad Serbijos bandymas atsistoti tarp dviejų skirtingų vertybinių pasaulių trukdys valstybei judėti pirmyn ir įsilieti į Europos Sąjungą.

Po penktadienį Belgrade įvykusio susitikimo su Serbijos Prezidentu Aleksandaru Vučičiumi D. Grybauskaitė žurnalistams sakė, kad nepaisant to, jog Serbija eina reformų keliu ir siekia tapti vakarietiška valstybe, tarp jos ir ES šalių išlieka nemažai nepaaiškinamų skirtumų.

Prezidentė pabrėžė, kad vertybių ir saugumo suvokimo nesuderinamumas, gali tapti reikšmingu trukdžiu valstybei suartėti su ES. Kaip vieną iš reikšmingiausių skirtumų ir Lietuvai jautriausių klausimų Prezidentė įvardijo tai, kad Serbija kartu su Rusija visai šalia Lietuvos sienų Baltarusijoje vykdė karines pratybas.

Pasak D. Grybauskaitės, Serbija turi pati padaryti sprendimą su kuo ir kur ji norėtų būti.

„Dvejonės arba buvimas tarp dviejų visiškai skirtingų vertybinių pasaulių išties trukdys šiai šaliai judėti pirmyn“, – pabrėžė D. Grybauskaitė.

Prezidentė samprotavo Serbijos politikoje įžvelgianti panašių svyravimų, kokie buvo Viktoro Janukovičiaus valdomoje Ukrainoje ir Armėnijoje, iki jai prisijungiant prie Rusijos dominuojamos Eurazijos ekonominės sąjungos 2015 m.

„Mes matėme tokių pavyzdžių ir Ukrainos Prezidento Janukovičiaus laikotarpiu, mes matėme panašią situaciją Armėnijoje, kai Armėnija praktiškai priartėjusi prie asociacijos sutarties su Europa, staiga pasirašė prekybinius sąjunginius susitarimus su Rusija ir užkirto kelią sau link Europos Sąjungos. Matome kažkokius ženklus ir čia (Serbijoje – ELTA)“, – apibendrino D. Grybauskaitė.

Prezidentūros penktadienį išplatintame pranešime skelbiama, kad D. Grybauskaitės ir A. Vučičiaus susitikime aptartos Serbijos derybos dėl narystės Europos Sąjungoje, Serbijos ir NATO bendradarbiavimo, dvišaliai verslo santykiai ir Lietuvos investicijų Serbijoje apsauga.

Serbija į ES įstoti tikisi 2025 metais.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.19; 06:59

basar_asad_zzmona
Aktualijos

Nuversti lyderiai, gavę prieglobstį Rusijoje, linkę apsigyventi Barvichoje, rašo „The New York Times”. „Tai miestelis lyg iš bukolikų pušyne šalia Maskvos“, – aiškina žurnalistas Andrew I. Crammeris.

Prieš keletą metų Kirgizijos prezidentas Askaras Akajevas apsigyveno Barvichoje po „stresų kupinos dienos“, kaip išsireiškia autorius. Priešais prezidento rūmus Biškeke suplūdo įniršusi minia, ir A.Akajevas „išvažiavo kaip stovi“, kaip vėliau jis pasakojo žurnalistams. Po keleto dienų A.Akajevas atsidūrė valstybinėje sanatorijoje Barvichoje. „Ir geroje draugijoje: tas fantastiškas vilų ir prašmatnių krautuvėlių miestelis, pastatytas aplink sanatoriją, – pustuzinio nuverstų lyderių ir jų šeimų narių gyvenamoji vieta“, – sakoma straipsnyje.

Continue reading „Lyderiai, panašūs į Asadą, emigravę į Rusiją, gyvena nerūpestingai” →

kremlius_1111
Politinės intrigos

Bir­že­lio pir­mo­je pu­sė­je į Jung­ti­nių Tau­tų Ge­ne­ra­li­nės Asam­blė­jos (JTGA) 67-osios se­si­jos pir­mi­nin­ko pos­tą iš­rink­tas Ser­bi­jos už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­ras Vu­kas Je­re­mi­čius, ku­riam pa­lai­ky­mą iš­reiš­kė Ru­si­ja.

Slap­ta­me bal­sa­vi­me jis nu­run­gė Lie­tu­vos nuo­la­ti­nį at­sto­vą Jung­ti­nė­se Tau­to­se Da­lių Če­kuo­lį.

Ser­bas rin­ki­mus lai­mė­jo ne­la­bai žy­mia per­sva­ra: už V. Je­re­mi­čių bal­sa­vo 99 asam­blė­jos na­riai, už D. Če­kuo­lį – 85.

V. Je­re­mi­čius bu­vo iš­rink­tas „stip­rio­jo“ ga­lia – Ru­si­ja, kaip or­ga­ni­za­ci­jos na­rė, pa­žei­dė or­ga­ni­za­ci­nę tai­syk­lę ne­kon­ku­ruo­ti su iš anks­to re­gio­ni­nė­je vals­ty­bių gru­pė­je iš­kel­tu kan­di­da­tu. To­kiu kan­di­da­tu iš Ry­tų Eu­ro­pos re­gio­no, pe­ri­man­čio va­do­va­vi­mą JTGA, tu­rė­jo tap­ti D. Če­kuo­lis.

Continue reading „Vukas Jeremičius išrinktas „stipriojo” galia – įsikišus Rusijai” →

mladic
Aktualijos

Gegužės 26 dieną policija Serbijoje suėmė Tarptautinio Hagos tribunolo dėl nusikaltimų žmogiškumui ieškomą generolą Ratko Mladičių. Ratko Mladičius kaltinamas sunkiais nusikaltimais – organizavęs masines žudynes Bosnijos ir Hercegovinos teritorijoje 1992-1995 metais.

Pranešama, kad 69 metų R.Mladičius suėmimo metu nebuvo ginkluotas ir nesipriešino. Generolas gyveno už 70 kilometrų nuo šalies Belgrado esančiame kaime, tolimų giminaičių namuose. Namas, kuriame gyveno R.Mladičius, priklauso jo trečios eilės pusbroliui Branislavui Mladičiui. Čia jis kurį laiką dirbo statybose, dirbo ir įvairius žemės ūkio darbus. Per kratą pas jį rasta nedidelė pinigų suma ir asmeniniai daiktai – 15 eurų, 10 dolerių, žiedas, keli laikrodžiai. Jokių ginklų ar šaudmenų nerasta.

Continue reading „Įtarimai, kad generolas R.Mladičius slapstosi Juodkalnijos kalnų urvuose, nepasitvirtino” →