Per smarkų sprogimą Uzbekistano sostinėje sužeista daugiau kaip 160 žmonių. EPA-ELTA nuotr.
Taškentas, rugsėjo 28 d. (dpa-ELTA). Per smarkų sprogimą sandėlyje Uzbekistane, oficialiais duomenimis, nukentėjo 163 žmonės. Sveikatos ministerija sostinėje Taškente, be to, savo „Telegram“ kanale patvirtino vieno nepilnamečio žūtį.
Pateiktais duomenimis, sprogimas įvyko muitinės sandėlyje viename Taškento gyvenamųjų kvartalų netoli oro uosto. Priežastis kol kas nežinoma. Institucijos pradėjo tyrimą dėl nusižengimų priešgaisrinės saugos reikalavimams.
Per sprogimą dešimtyse kaimynystėje esančių gyvenamųjų namų išdužo langų stiklai. Sprogimas girdėjosi daugelio kilometrų atstumu, socialiniuose tinkluose pasakojo gyventojai.
Oficialiais duomenimis, 24 sužeistieji nuvežti į ligoninę. Likę 138 nukentėjo nesunkiai, jiems suteikta ambulatorinė pagalba.
Kyjivas, gegužės 24 d. (Ukrinform-ELTA). Rusijos žvalgybos laivą „Ivan Churs“, kuris Juodosios jūros laivyną papildė tik 2018 metais, už 74 kilometrų į šiaurę nuo Bosforo sąsiaurio atakavo nenustatyti „jūriniai dronai“.
Tai trečiadienį pranešė „Ukrinform“, remdamasi leidiniu „Defense Express“.
„Šiandien, gegužės 24 d., apie 5 val. 30 min., Rusijos Juodosios jūros laivyno laivą „Ivan Churs“ už 74 kilometrų į šiaurę nuo Bosforo sąsiaurio užpuolė neatpažinti „jūriniai dronai“. Tai praneša patys rusų karo korespondentai. Žinoma, Rusija šios informacijos oficialiai dar nepatvirtino“, – rašoma pranešime.
Pažymima, kad atakoje dalyvavo trys dronai, kurių tipas nenurodomas. Pasak Rusijos žiniasklaidos, „ataka buvo atremta“, „laivas, preliminariais duomenimis, nenukentėjo“.
Teigiama, kad Rusija turi tik du tokius žvalgybos laivus kaip „Ivan Churs“.
Laive sumontuoti įvairūs radiotechninės žvalgybos, radioelektroninės kovos kompleksai, taip pat ryšių sistemos, užtikrinančios laivyno valdymą. Skelbiama, kad laivas skirtas priešraketinės gynybos kompleksams stebėti, o tiksli įrangos sudėtis neatskleidžiama. Jo įgulą sudaro 120 žmonių.
Nuo tos vietos, kur buvo užpultas „Ivan Churs“, iki Ukrainos kontroliuojamos teritorijos yra daugiau kaip 400 kilometrų.
Kyjivas, balandžio 27 d. (ELTA). Naktį į ketvirtadienį prie Sankt Peterburgo nugriaudėjo sprogimas. Jo priežastys kol kas nežinomos.
Tai pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Rusijos „Telegram“ kanalais.
Gautomis žiniomis, garsas, panašus į sprogimo, buvo girdėti Leningrado srities Gatčinos rajono Grafskaja Slaviankos gyvenvietėje, smūgio banga buvo gana juntama. Vaizdo įrašuose atviros ugnies nematyti.
Netoli spėjamo sprogimo vietos yra Puškino karinis aerodromas.
Portalas primena, kad balandžio 24-osios naktį laikinai okupuotame Sevastopolyje buvo girdėti sprogimai. Tada rusai pareiškė, kad esą Rusijos Juodosios jūros laivynas „atremia antvandeninių dronų ataką“.
Atsargiai – sprogimas. Slaptai.lt foto
Stokholmas, balandžio 26 d. (ELTA). Anksti pirmadienį Švedijos kosmoso korporacijos (SSC) paleista tiriamoji raketa sugedo ir nukrito kaimyninėje Norvegijoje už 15 kilometrų nuo sienos, praneša „Reuters“.
Raketa buvo pakilusi į 250 kilometrų aukštį, kur nesvarumo sąlygomis buvo atliekami eksperimentai.
„Ji nusileido kalnuose 1000 metrų aukštyje, už 10 kilometrų nuo artimiausios gyvenvietės“, – antradienį „Reuters” sakė SSC komunikacijos vadovas Philipas Ohlssonas.
Anot jo, atliekami naudingojo krovinio paėmimo darbai ir pradedamas tyrimas siekiant nustatyti technines neplanuoto skrydžio trajektorijos detales.
„Norvegijos valdžia labai rimtai žiūri į bet kokią neteisėtą veiklą Norvegijos teritorijoje“, – pažymėjo kaimyninės šalies Užsienio reikalų ministerijos atstovė.
„Bet kokio sienos pažeidimo atveju atsakingi asmenys turėtų nedelsiant informuoti atitinkamas Norvegijos institucijas, taip pat ir Užsienio reikalų ministeriją“, – sakė atstovė.
Ji pridūrė, kad ministerija negavo oficialaus pranešimo apie incidentą iš Švedijos valdžios institucijų.
Anot jos, darbams Norvegijos teritorijoje siekiant išgelbėti nuolaužas taip pat reikia išankstinio sutikimo.
Norvegijos URM teigė nežinanti, ar aplinkai buvo padaryta žalos.
Didžiausia pasaulyje „SpaceX“ raketa „Starship“. EPA-ELTA nuotr.
Vašingtonas, balandžio 20 d. (AFP-ELTA). Ketvirtadienį per pirmą bandomąjį erdvėlaivio, skirto pasiųsti astronautus į Mėnulį, Marsą ir dar toliau, skrydį sprogo galingiausia kada nors pastatyta „SpaceX“ dviejų pakopų raketų sistema „Starship“.
Milžiniška raketa sėkmingai pakilo 8.33 val. vietos laiku (16.33 val. Lietuvos laiku) iš privataus „SpaceX“ kosmodromo Boka Čikoje, Teksase.
„Starship“ kapsulė turėjo atsiskirti nuo pirmosios pakopos nešančiosios raketos praėjus trims skrydžio minutėms, tačiau atsiskirti nepavyko ir raketa sprogo.
„Lyg dar būtų maža jaudulio dėl bandomojo skrydžio, „Starship“ patyrė greitą neplanuotą subyrėjimą dar prieš atsiskyrimą“, – tviteryje parašė „SpaceX“.
FSB stebi tave dieną naktį
Maskva, balandžio 13 d. (dpa-ELTA). Po rusų propagandisto Vladleno Tatarskio nužudymo Sankt Peterburge Rusijos Federalinė saugumo tarnyba (FSB) pareiškė identifikavusi ukrainietį, prisidėjusį prie išpuolio. 35 metų vyras paslėpė sprogmenį biuste, kuris sprogo kavinėje, ketvirtadienį pranešė FSB.
Bus paskelbta tarptautinė ukrainiečio paieška. Jis, anot FSB, veikė Ukrainos slaptųjų tarnybų pavedimu.
Pasak FSB, vyras po išpuolio išvyko iš Rusijos. Jis esą balandžio 3 d. per Armėniją išskrido į Turkiją. Rusijos valstybinė žiniasklaida paskelbė spėjamo nusikaltėlio asmeninius dokumentus ir nuotraukas.
FSB taip pat dėl „teroristinio išpuolio“ dar kartą apkaltino ir kalinamo Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno bendražygius. Ukraina neigia sąsajas su nužudymu.
V. Tatarskis žuvo per sprogimą Sankt Peterburgo kavinėje balandžio 2 d. Dešimtys žmonių buvo sužeisti. 26 metų moteris, kuri buvo sulaikyta dėl išpuolio, prisipažino kavinėje perdavusi biustą V. Tatarskiui. Tačiau ji esą manė, kad biuste paslėpta „blakė“, skirta pasiklausyti tinklaraštininko, kuris intensyviai pranešinėjo apie Rusijos karą Ukrainoje.
Marselyje ugriuvus namui be žinios dingo 10 žmonių. EPA-ELTA nuotr.
Paryžius, balandžio 9 d. (AFP-ELTA). Sekmadienį Marselyje, pietų Prancūzijoje, sugriuvo gyvenamasis pastatas, o 10-ies be žinios dingusių žmonių paiešką apsunkino nelaimės vietoje kilęs gaisras, informuoja AFP.
Namas sugriuvo per sprogimą, kurio metu taip pat nukentėjo penki greta esančių pastatų gyventojai. Nelaimė įvyko sekmadienį apie 00 val. 40 min. vietos laiku.
Vidaus reikalų ministras Geraldas Darmaninas žurnalistams įvykio vietoje sakė, kad po griuvėsiais atsidūrė nuo 4 iki 10 žmonių ir nežinoma, ar jie išgyveno, ar žuvo.
Daugybė liudininkų naujienų agentūrai AFP sakė girdėję sprogimą. Vienas jų teigė, kad sprogimas sudrebino ir jo namą, o po to buvo juntamas stiprus dujų kvapas. Marselis. Sugriuvęs namas. Gelbėtojai ieško dingusiųjų. EPA-ELTA nuotr.
Dūmai iš griuvėsių kilo ir sekmadienio popietę. Marselio meras Benoit Payanas žiniasklaidai sakė, kad turbūt bus aukų.
Degančius griuvėsius gesino daugiau nei 100 ugniagesių. Dėl karščio nelaimės vietoje negalėjo dirbti gelbėtojai su šunimis. Be to, gelbėtojų darbą apsunkino ir tai, kad apgriuvo vienas greta esantis pastatas. Panaudojus kopėčias nuo šio namo stogo terasos buvo nukelti aštuoni žmonės.
Iš kitų pastatų evakuota apie 180 žmonių, kurie laikinai apgyvendinti mokyklose. Netoliese atidarytas ir pagalbos centras dingusių artimųjų ieškantiems žmonėms.
Per savižudžio išpuolį Pakistane, naujais duomenimis, žuvo 59 žmonės. EPA – ELTA foto
Islamabadas, sausio 30 d. (dpa-ELTA). Per savižudžio išpuolį mečetėje Pakistano šiaurės vakaruose, naujais duomenimis, žuvo mažiausiai 59 žmonės. Apie 150 tikinčiųjų per ataką Pešavaro mieste buvo sužeisti, agentūrai dpa sakė ligoninės atstovas.
Išpuolis surengtas griežto saugumo zonoje, kurioje yra ir daug policijos pastatų.
Kol kas niekas neprisiėmė atsakomybės už ataką. Praėjusių metų pabaigoje Pakistano Talibanas, kuris nėra priklausomas nuo Talibano vyriausybės kaimyniniame Afganistane, paskelbė nutraukiantis paliaubas su vyriausybe Islamabade. Nuo tada grupuotė prisiėmė atsakomybę už kelis išpuolius.
Vienas išpuolį per vidudienio maldą išgyvenęs policininkas Pakistano TV stočiai „Geo News“ sakė: „Tai buvo didelis sprogimas. Visur buvo matyti dūmai“. Gelbėtojai mėgino išlaisvinti griuvėsiuose įkalintus žmones. Išpuolio metu mečetėje buvo apie 300 žmonių.
Ligoninės po atakos paragino gyventojus aukoti kraujo. Didžioji aukų dalis buvo policininkai. Tai buvo vienas kruviniausių išpuolių prieš Pakistano saugumo pajėgas pastaraisiais metais.
Pasvalio savivaldybės meras Gintautas Gegužinskas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Pasvalio rajono meras Gintautas Gegužinskas tvirtina, kad Valakėlių kaimo gyventojai, kurie dėl penktadienį įvykusios avarijos dujotiekio atkarpoje buvo evakuoti, yra grįžę namo. Jis taip pat aiškina, kad Pasvalio rajone šiuo metu yra saugu, tačiau kelias ryte buvo uždarytas dėl dujotiekio remonto darbų.
„Žmonės grįžę namo. Dėl saugumo, viskas saugu, nes dujos išdegė ir gaisras baigėsi, tačiau specialios tarnybos kol kas kelią bent ryte laikė uždarytą, nes ten paprasčiausiai remonto darbai prasidės, suvažiavę yra „Amber grid“ atstovai, vertina, tyrėjai yra. Rajone tai saugu. Ta bėda baigėsi, nes sklendės uždarytos, viskas tvarkingai suveikė, dujos išdegė iš vamzdžių ir viskas“, – Eltai teigė G. Gegužinskas.
Meras negalėjo pasakyti, kiek truks vamzdžių remontų darbai. Nors, anot jo, „Amber grid“ generalinis direktorius patikino, kad darbai turėtų trukti apie savaitę, tačiau viskas paaiškės artimiausiu metu, kai bus matoma situacija „po žeme“.
„Reikia suremontuoti, ten yra du vamzdžiai, maždaug pusės metro diametro yra tie vamzdžiai. Remonto darbai, kaip aš kalbėjau su „Amber grid“ generaliniu direktoriumi, tai jis sakė, kad darbai gal savaitę turėtų trukti, bet paaiškės, kai atsikas ir pamatys situaciją, nes viskas yra po žeme. Tada viskas aišku bus tiksliau, tikėkimės, kad artimiausiu metu bus aiškiau, kada viskas bus sutvarkyta“, – sakė politikas.
ELTA primena, kad penktadienio vakarą ties Pasvaliu „Amber Grid“ dujotiekyje įvyko avarija. Pranešama, kad sprogimas įvyko toliau nuo gyvenamųjų pastatų. Gaisrą gesino į įvykio vietą nedelsiant atvykusios ugniagesių komandos.
Įmonė pranešė, kad šioje vietoje dujų perdavimo sistemą sudaro du lygiagrečiai einantys dujotiekiai, pirminiais duomenimis sprogimas įvyko viename iš jų. Kitas dujotiekis nebuvo pažeistas. Dujų tiekimas pažeistu dujotiekiu buvo iš karto nutrauktas, tačiau Pasvalio rajono vartotojams buvo užtikrinamas dujų tiekimas greta einančiu dujotiekiu.
Dujotiekis, kuriame kilo gaisras, naudojamas dujų tiekimui šiaurinėje Lietuvos dalyje bei dujų transportavimui į Latviją.
Galiausiai, dujotiekyje įvykęs incidentas buvo lokalizuotas. Pirminiais duomenimis, įvykio metu žmonės nenukentėjo. Incidento metu užsidegusios dujos po maždaug 4 valandų nustojo degti, praneša „Amber Grid“.
Pasvalio rajono ir kitiems Šiaurės Lietuvos vartotojams dujų tiekimas užtikrinamas lygiagrečiai įrengtu dujotiekiu. Tą patį vakarą buvo atnaujintas ir dujų tiekimas į Latviją.
Ugniagesių gelbėtojų automobiliai. Slaptai.lt nuotr.
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato komunikacijos poskyrio vedėja Odeta Jukniūtė sako, kad po avarijos dujotiekio atkarpoje ties Pasvaliu vis dėlto nupręsta evakuoti netoliese esantį Valakėlių kaimą.
Už daugiau nei 800 m nuo įvykio vietos esantį kaimą nuspręsta evakuoti dėl galimos grėsmės, pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento situacijų koordinavimo skyrius.
„Šiuo metu situacija jau yra valdoma, 19 val. ugnis buvo lokalizuota, stebimas letėjantis ir mažėjantis dujų veržimasis.
(…) Kadangi dega magistralinis dujotiekis, grėsmės galimybė aplinkinėms gyvenvietėms išlieka“, – naujienų agentūrai ELTA sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento situacijų koordinavimo skyriaus specialistas.
ELTA primena, kad penktadienio vakarą ties Pasvaliu „Amber Grid“ dujotiekyje įvyko avarija. Pranešama, kad sprogimas įvyko toliau nuo gyvenamųjų pastatų. Gaisrą gesina į įvykio vietą nedelsiant atvykusios ugniagesių komandos.
Įmonė praneša, kad šioje vietoje dujų perdavimo sistemą sudaro du lygiagrečiai einantys dujotiekiai, pirminiais duomenimis sprogimas įvyko viename iš jų. Kitas dujotiekis nebuvo pažeistas. Dujų tiekimas pažeistu dujotiekiu buvo iš karto nutrauktas, tačiau Pasvalio rajono vartotojams jau užtikrinamas dujų tiekimas greta einančiu dujotiekiu.
Dujotiekis, kuriame kilo gaisras, naudojamas dujų tiekimui šiaurinėje Lietuvos dalyje bei dujų transportavimui į Latviją.
Policija praneša, kad uždarytas kelias ties Valakėlių k. (kelias Šiauliai-Pakruojis-Pasvalys), eismas nukreipiamas keliu padengtu žvyro danga (žvyrkeliu).
Paryžius, gruodžio 16 d. (AFP-ELTA). Aukščiausia Prancūzijos diplomatė penktadienį paneigė Rusijos samdinių grupuotės „Vagner“ teiginius, kad Prancūzija atsakinga už siuntinį, kuriame buvo bomba, sužeidusi Rusijos pareigūną Centrinės Afrikos Respublikoje (CAR).
„Ši informacija klaidinga ir yra geras Rusijos propagandos ir kartais jai būdingų išgalvotų fantazijų pavyzdys“, – per vizitą Maroke naujienų agentūrai AFP sakė užsienio reikalų ministrė Catherine Colonna.
Nepatogūs klausimai
Varšuva, gruodžio 15 d. (ELTA). Patalpoje, esančioje šalia Lenkijos policijos vyriausiojo komendanto Jarosławo Szymczyko kabineto, trečiadienio rytą įvyko sprogimas. Tai ketvirtadienį pranešė PAP, remdamasi Lenkijos vidaus reikalų ministerija.
Sprogo viena iš dovanų, kurias Lenkijos policijos viršininkas gavo gruodžio 11-12 dienomis su darbo vizitu lankydamasis Ukrainoje, kur susitiko su šios šalies policijos ir Nepaprastųjų situacijų tarnybos vadovais. Šią dovaną jam įteikė vienas iš Ukrainos tarnybų vadovų.
Per sprogimą J. Szymczykas buvo lengvai sužeistas, jis gydomas ligoninėje. Dar vienas pareigūnas taip pat nesunkiai nukentėjo, bet jo neprireikė guldyti į ligoninę.
Lenkijos valdžia kreipėsi į Ukrainos atstovus, prašydama atitinkamų paaiškinimų. Incidento aplinkybes tiria Lenkijos prokuratūra ir atitinkamos tarnybos.
Kaip praneša portalas „rbc.ua“, Ukrainos URM jau reagavo į šį įvykį. „Matėme šią informaciją. Aiškinamės detales“, – sakė žurnalistams žinybos atstovas.
Skraidantys dronai. Slaptai.lt nuotr.
Maskva, spalio 29 d. (ELTA). Per ankstų šeštadienio rytą Sevastopolio įlankoje surengtą dronų ataką apgadintas vienas Rusijos Juodosios jūros laivynui priklausantis laivas.
Tai pareiškė Rusijos gynybos ministerija. Remiantis jos pranešimu, laivui padaryta žala esą yra „minimali“.
Ministerija kartu dėl šios tariamai „teroristinės“ atakos kaltę suvertė Ukrainai ir Jungtinei Karalystei (JK). Ministerijos tvirtinimu, tie patys britų specialistai taip pat prisidėjo prie sprogimų, pažeidusių „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ dujotiekius.
„Nord Stream 2“. EPA-ELTA foto
Stokholmas, spalio 18 d. (AFP-ELTA). Mažiausiai 50 metrų „Nord Stream 1“ dujotiekio buvo sunaikinta arba palaidota po jūros dugnu dėl sprogimo, kurį, kaip manoma, sukėlė sabotažo aktas, rodo antradienį paskelbti povandeniniai vaizdai.
Laikraščio „Expressen“ paskelbtuose vaizdo įrašuose matyti, kaip 80 metrų gylyje ant dujotiekio „Nord Stream 1“ matyti didžiulis plyšys ir sulankstytas metalas.
Pasak laikraščio, pirmadienį nufilmuotuose vaizdo įrašuose matyti, kad daugiau kaip 50 metrų vamzdyno nebėra arba jis palaidotas po jūros dugnu, o jūros dugne matyti ilgi plyšiai, vedantys link trūkusio vamzdžio.
„Tik labai didelė jėga gali sulenkti tokio storio metalą taip, kaip mes matome“, – „Expressen“ sakė Norvegijos bendrovės „Blueye Robotics“ dronų operatorius Trondas Larsenas.
T. Larsenas, valdęs vaizdo įrašą užfiksavusį povandeninį droną, taip pat sakė, kad aplink vamzdį matyti „labai didelis poveikis jūros dugnui“.
Rugsėjo pabaigoje abu „Nord Stream“ dujotiekiai buvo pažeisti per sprogimus Baltijos jūros dugne, dėl jų įvyko keturi nuotėkiai.
Spalio 6 dieną Švedijos valdžios institucijos paskelbė, kad atliko povandeninę įvykio vietos apžiūrą ir surinko „įrodymų“, o apžiūra patvirtino įtarimus dėl galimo sabotažo.
Dujotiekiai, jungiantys Rusiją su Vokietija, atsidūrė geopolitinės įtampos centre, kai Rusija nutraukė dujų tiekimą Europai, kaip manoma, keršydama už Vakarų sankcijas dėl Maskvos invazijos į Ukrainą. Nors dujotiekiai neveikė, juose buvo dujų, kurios po akivaizdžių sabotažo aktų išsiveržė į jūros paviršių.
FSB emblema
Kyjivas, spalio 10 d. (ELTA). Sprogimas ant Krymo tilto gali būti naudingas Rusijos federalinei saugumo tarnybai (FSB). Tai televizijos kanalui „Freedom“ pareiškė Ukrainos saugumo tarnybos atsargos generolas majoras Viktoras Jagunas.
Pasak kariškio, jis visiškai netiki, kad šiame incidente galima įžvelgti „Ukrainos pėdsaką“.
„Reikia tiesiog žiūrėti tiesai į akis. Ukrainos specialiosios tarnybos, pagaliau ir Ukraina apskritai nenaudoja teroristinių organizacijų metodų, o čia buvo įvykdytas teroro aktas. Jis, kaip aš manau, buvo suderintas su valstybinės valdžios institucijomis“, – teigė V. Jagunas.
Anot jo, užvažiuoti ant Krymo tilto be patikros tiesiog neįmanoma. Generolas taip pat neatmeta, kad sprogusį sunkvežimį galėjo vairuoti mirtininkas.
„Tai tikrai ne mūsų metodai. Ir tas faktas, kad sprogimas nugriaudėjo šalia ešelono su degalais, irgi rodo, kad tai galėjo būti suderinti veiksmai. Ir visi šie veiksniai byloja, kad kažkokios Rusijos specialiosios tarnybos veikiausiai panaudojo sprogimą savitarpio santykių aiškinimuisi“, – pridūrė jis.
Dega Krymo tiltas. EPA – ELTA foto
V. Jagunas pažymėjo, kad anksčiau tilto apsauga rūpinosi Rusijos ginkluotosios pajėgos ir Rusijos gvardija, bet po sprogimo jį kontroliuoja FSB. Sprogimas ant Krymo tilto. 2022 spalio 7-oji. EPA – ELTA foto
„Manau, kad šis teroro aktas buvo naudingas FSB, kuri šitaip visą atsakomybę suvertė Rusijos gvardijai ir ginkluotosioms pajėgoms. Ir tai toks „kamuolio perdavimas“ tiems, kurie dabar labiausiai kritikuojami, kurie iš esmės kaltinami „specialiosios operacijos“ sužlugdymu“, – aiškino generolas.
Jis taip pat neatmetė, kad FSB nori perimti valdymą į savo rankas ir performuoti „specialiąją operaciją“ į „antiteroristinę operaciją“.
Šeštadienio rytą ant Krymo tilto nugriaudėjo sprogimas ir kilo smarkus gaisras.
Sprogimas ant Krymo tilto. 2022 spalio 7-oji. EPA – ELTA foto
Kyjivas, spalio 8 d. (AFP-ELTA). Ukrainos prezidento patarėjas Mychailo Podoliakas pareiškė, kad prie šeštadienį ant Krymo tilto įvykusio sprogimo prisidėjo Rusija.
„Svarbu pažymėti, kad visi ženklai rodo, jog sprogęs sunkvežimis ant tilto užvažiavo iš Rusijos pusės.
Tad atsakymų reikėtų ieškoti Rusijoje“, – teigė M. Podoliakas.
Luhanskas, rugsėjo 16 d. (AFP-ELTA). Penktadienį per sprogimą Rusijos kontroliuojamame Ukrainos Luhansko mieste žuvo separatistų administracijos vyriausiasis prokuroras ir jo pavaduotojas, pranešė promaskvietiškos valdžios institucijos.
„Šiandien dėl teroro akto žuvo generalinis prokuroras Sergejus Gorenka ir jo pavaduotoja Jekaterina Steglenko“, – „Telegram“ pranešė apsišaukėliškos Luhansko liaudies respublikos lyderio Leonido Pasečniko spaudos tarnyba.
Kabulas. Afganistanas. EPA – ELTA nuotr.
Kabulas, rugsėjo 2 d. (AFP-ELTA). Penktadienį per didžiulį bombos sprogimą vienoje didžiausių mečečių vakarų Afganistane žuvo mažiausiai 18 žmonių, įskaitant įtakingą imamą, kuris anksčiau šiais metais ragino nukirsti galvą tiems, kurie įvykdys „bent menkiausią veiksmą“ prieš vyriausybę.
Socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbtose nuotraukose matyti, kaip krauju aptaškyti kūnai išsibarstę po Gazargah mečetės kompleksą Herato mieste.
Praėjusiais metais į valdžią sugrįžus Talibanui, smurto iš esmės sumažėjo, tačiau pastaraisiais mėnesiais šalį sukrėtė keli sprogimai – kai kurie iš jų buvo nukreipti prieš mažumų bendruomenes, už daugelį jų atsakomybę prisiėmė džihadistų grupuotė „Islamo valstybė“ (IS).
Per penktadienio sprogimą žuvo mažiausiai 18 žmonių ir 23 buvo sužeisti, tekstiniu pranešimu žiniasklaidai pranešė Herato provincijos gubernatoriaus atstovas Hameedullah Motawakelis.
Vyriausybės atstovas Zabihullah Mudžahidas patvirtino, kad tarp žuvusiųjų yra mečetės imamas Mudžibas ur Rahmanas Ansaris. Tai jau antrasis Talibanui palankus dvasininkas, žuvęs per sprogimą mažiau nei per mėnesį po to, kai buvo surengtas savižudžio išpuolis Rahimullah Hakanio medresėje Kabule.
Belgradas, rugpjūčio 15 d. (ELTA). Pirmadienį Serbijos kompanijos „Krušik“ ginklų gamykloje Valjevo mieste nugriaudėjo sprogimas.
Kaip pranešė televizijos kanalas RTS, per incidentą viena įmonės darbuotoja buvo sunkiai sužeista, o kita nukentėjo nesunkiai.
40 metų moteris patyrė sunkių sužalojimų, kai jos rankoje sprogo šaudmuo. Iš pradžių ji buvo nugabenta į Valjevo ligoninę, o paskui perkelta į oftalmologijos kliniką Belgrade.
Serbijos gynybos ministerija patvirtino, kad pirmadienio rytą karinėje įmonėje Valjeve įvyko sprogimas. Incidento aplinkybės tiriamos.
Jerevanas, rugpjūčio 15 d. (ELTA). Sekmadienį Jerevano turgavietėje įvykusio sprogimo aukų skaičius išaugo iki penkių žmonių. Tai pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Armėnijos nepaprastųjų situacijų ministerija.
Gautomis žiniomis, sužeistas 61 žmogus, o dar 19 laikomi dingusiais be žinios.
Pasak Armėnijos pareigūnų, griuvėsiuose tebeieškoma išgyvenusiųjų.
Rugpjūčio 14 d. Jerevano Surmalu turgavietėje nugriaudėjo sprogimas ir kilo didelis gaisras. Preliminariais duomenimis, sprogo sandėlyje laikyti pirotechnikos gaminiai.
