Britų premjerė Liz Truss. EPA – ELTA foto
Niujorkas, rugsėjo 22 d. (PA Media/dpa-ELTA). Jungtinės Karalystės ministrė pirmininkė Liz Truss savo kolegai iš Izraelio pranešė, kad svarsto galimybę perkelti JK ambasadą iš Tel Avivo į ginčijamą šventąjį Jeruzalės miestą.
Ministrė pirmininkė apie sekimą buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo pavyzdžiu dėl galimo perkėlimo užsiminė Izraelio premjerui Yairui Lapidui per susitikimą Jungtinių Tautų viršūnių susitikime Niujorke trečiadienį.
JK ilgą laiką savo ambasadą Izraelyje išlaikė Tel Avive, nors Izraelis Jeruzalę yra paskelbęs savo sostine.
D. Trumpas 2017 metais sukėlė ginčus perkeldamas JAV ambasadą į Jeruzalę.
Dauningo gatvės atstovė spaudai sakė, kad L. Truss informavo Y. Lapidą „apie savo svarstymus dėl dabartinės britų ambasados Izraelyje vietos“.
Anksčiau, dar būdama užsienio reikalų sekretore, šį pažadą ji davė per torių partijos lyderių rinkimus, laiške Konservatyviųjų pažiūrų Izraelio draugams (CFI).
L. Truss teigė suprantanti ambasados naujosios vietos „svarbą ir jautrumą“.
Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją šalies vadovu yra laikomas visos tautos išrinktas prezidentas, taigi ir atstovauti mūsų šaliai bei tautai Europos Vadovų Taryboje (EVT) privalo prezidentas, o ne kas nors kitas, juolab ne trečiasis pagal politinį rangą pareigūnas. Tai, kaip sakydavo anksčiau Landsbergis senelis, turėtų būti aišku net arkliui, tačiau konservatorių arkligalviai apsimeta to nesuprantantys.
Ministras pirmininkas, jeigu norite, yra pirmasis viziris, administracijos vadovas, tačiau tikrai ne šalies vadovas, kuriuo gali būti tik turintis tiesioginį visuotinių rinkimų tautos mandatą ir tokiu būdu suformuotą moralinio autoriteto statusą žmogus. Daugiskaitos laipsnis Europos Vadovų Tarybos pavadinime nurodo kuopinį institucijos pavadinimą, o ne galimybę, jog kiekvienai šaliai Taryboje galėtų atstovauti po kelis vadovus, t. y. tikrasis lyderis ir juo besidedantis komiškasis personažas. Bandyti pakartoti Lenkijos precedentą tikrai nederėtų, nes tai buvo neužmirštamas kritimas purvu į veidą. Jeigu paklaustumėte manęs, pasakyčiau, kad Lenkijos precedentas žiūrint iš šiandieninio taško gali būti kvalifikuojamas kaip kriminalinio pobūdžio dėl karjeros pamišusio pareigūno padarytas išsišokimas.
Man įdomu dar ir tai, kodėl ryžosi į tokią nešvarią situaciją įsibristi pati Ingrida Šimonytė, kuri dar taip neseniai rinkiminių batalijų metu migdė tautą užsitęsusiais monologais apie savo nereiklumą, nepretenzingumą ir antikarjeristinį nusiteikimą, kai esą į aukštus postus ją visados išstumdavo atsitiktinės aplinkybės su mistikos doze. Pats buvau tuo patikėjęs, nepraleidęs progos andai pastebėti, kad I. Šimonytė kaip tokia labiausiai atitinka Platono įsivaizdavimą, jog valstybės vadovais turėtų tapti labiausiai to nenorintys, nesiveržiantys į aukštus postus politikai. Taigi, kas čia atsitiko, kai jau pradeda ryškėti diametraliai priešingas vaizdelis – pasikeitė tikros valdžios paragavusio žmogaus charakteris, ar dramatiškai pakito aplinkybės?
Kaip atrodo bent man, I. Šimonytė jau ėmė ir įsisvajojo apie galimybę padaryti tarptautinę karjerą arba bent užimti jos vertą postą Europos Sąjungos struktūrose, pasibaigus batalijoms Lietuvoje. Dėl to jai kyla gyvybinis poreikis „pasirodyti“ visoje Europoje, iškišti nosį už namų sienų.
Žinia, svajoti niekas nedraudžia, tačiau, kaip atrodo, aptariamu atveju I.Šimonytę pradeda vilioti europinės perspektyvos dėl to, kad buvimas Lietuvoje jai didele dalimi apkarto, nemielu tapo įpareigojimas plušėti pernelyg dideliu dėkingumu jai nealsuojančios tautos labui.
Arklys. Slaptai.lt nuotr.
Nedora būtų tvirtinti, kad I.Šimonytė nesistengia, jog jai neva trūksta administracinių sugebėjimų, tačiau daugelį moralinių dalykų ji daro atbula ranka ir kramsnoja svetimais dantimis, nes dabartinei premjerei ūmią alerginę reakciją neabejotinai sukelia ir neduoda gyventi vadinamieji tautiniai prietarai, besisukant bendraminčių rate, kur lietuvybė yra laikomas už baisiausią prietarą ir nuodėmę. Jau turėjau progą pastebėti, kad anoji Tel Avivo savivaldybės fone žiūrėtųsi geriau nei žiūrisi Gedimino bokšto kalno papėdėje, tačiau, kaip atrodo, I. Šimonytė pati sau matosi įkopusia mažiausiai į eurokomisaro posto viršūnes likimo išrinktąja.
Andai I.Šimonytė nepraleisdavo nė menkiausio progos pasibėdavoti ar pasigirti, kad ji ilgai ir nuoširdžiai slaugė savo mamą ligos patale. Tačiau bent aš šiandien jau manau, kad būsimoji premjerė užgimė kolboje.
Konservatorių bjaurumas Lietuvoje yra tapęs priežodžiu. Tačiau jų bandymas pastatyti Gitaną Nausėdą prie parašos peržengia visas bjaurumo ribas, yra iš tiesų kvalifikuotinas ne tik kaip etinis, bet ir kaip antikonstitucinis, kaip antivalstybinis su labiausiai nešvankiais elementais nusižengimas. Tai gali sukelti staigią konstitucinę krizę, išprovokuoti masinį žmonių pasipriešinimą ir baigtis paankstintais Seimo rinkimais.
Izraelio gyventojai dalyvavo protestuose prieš B. Netanyahu. EPA-ELTA nuotr.
Tūkstančiai Izraelio gyventojų šeštadienio vakarą keliuose šalies miestuose dalyvavo demonstracijose prieš korupcija kaltinamą premjerą Benjaminą Netanyahu ir jo kovą su koronaviruso pandemija.
Policijos duomenimis, į protestą netoli oficialios vyriausybės vadovo rezidencijos Jeruzalėje susirinko daugiau kaip 7 000 žmonių. Jie reikalavo B. Netanyahu atsistatydinimo.
Prie privačios ministro pirmininko rezidencijos Kesarijos mieste protestavo apie 1 000 gyventojų. Mitingas vyko ir Tel Avive.
Demonstracijos prieš B. Netanyahu Izraelyje vyksta jau kelias savaites. Jis, be kita ko, kaltinamas pernelyg greitu suvaržymų sušvelninimu per pandemiją ir nepakankamu pasirengimu antrajai koronaviruso bangai.
Nedarbas šalyje išaugo iki daugiau kaip 20. Prieš B. Netanyahu, be to, vyksta teismo procesas. Jam pareikšti kaltinimai dėl sukčiavimo, piktnaudžiavimo pasitikėjimu ir kyšininkavimo. Daugelis izraeliečių negali suprasti, kad B. Netanyahu, nepaisant proceso, toliau eina pareigas. Premjeras virus kaltinimus neigia.
Tūkstančiai izraeliečių šeštadienio vakarą masine demonstracija Tel Avive paminėjo buvusio premjero Yitzhako Rabino nužudymą.
Į mitingą, kurio moto buvo „Taikai – taip, smurtui – ne“, žmonės susirinko centrinėje Rabino aikštėje. Žydų fanatikas Y. Rabiną nušovė dabartinėje Rabino aikštėje 1995 metų lapkričio 4 dieną po taikos mitingo. Jo motyvas buvo užkirsti kelią teritorinėms nuolaidoms palestiniečiams. Renginys tuomet vyko pagal tą patį moto – „Taikai – taip, smurtui – ne“.
„Pjudymas vėl kelia savo bjaurią galvą“, – sakė buvęs kariuomenės vadas Benny‘is Gantzas iš opozicinio centro kairiojo aljanso. Jis žadėjo: „Izraeliečių vaikai nebeaugs šalyje, kurios vadovai pasišvenčia neapykantai“.
Prieš nužudymą Y. Rabinas buvo puldinėjamas kraštutinių dešiniųjų. Ir dabartinis premjeras Benyaminas Netanyahu kaltinamas tuomet prisidėjęs prie politinio klimato, kuriame tapo įmanoma ši žmogžudystė.
Izraelį yra ištikusi politinė krizė. Rugsėjį piliečiai rinko naują parlamentą. Tai buvo jau antri rinkimai per penkis mėnesius. B. Gantzui pavesta formuoti vyriausybę.
Prieš tai sudaryti koalicijos nepavyko B. Netanyahu.
Antradienį Tel Avive buvo užpultas Lenkijos ambasadorius, reziduojantis Izraelyje. Tai – Marekas Magierowskis, praneša laikraštis „The Jerusalem Post“.
Diplomatas spėjo nufotografuoti užpuoliką ir jo transporto priemonę, tai padėjo po 90 minučių sulaikyti vyrą. Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis pasmerkė „šį ksenofobišką agresijos aktą“, rašo portalas „Wiadomosci.onet.pl“.
Kaip pranešė trečiadienį Lenkijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Ewa Suwara, dėl šio incidento Izraelio ambasadorė Varšuvoje Anna Azari buvo iškviesta į URM.
Gautomis žiniomis, M. Magierowskis stovėjo prie Lenkijos ambasados pastato, kai užpuolikas „ėmė jį atakuoti veiksmais ir žodžiais“. Anot portalo, ambasadorius buvo pernelyg apstulbęs, kad suprastų užpuoliko žodžius, bet tai, ką išgirdo, skambėjo kaip „lenkas, lenkas“.
Portalo „Do Rzeczy“ apžvalgininkas Marcinas Makowskis tviteryje teigia, kad Lenkijos ambasadorių užpuolė Izraelio architektas Arikas Ledermanas.
Pirmadienį Lenkijos užsienio reikalų ministerija pranešė, kad atšaukiamas Izraelio socialinės lygybės ministerijos generalinio direktoriaus Avio Coheno – Scalio vadovaujamos delegacijos vizitas į Varšuvą.
„Paskutinę minutę Izraelis pakeitė delegacijos sudėtį, kas gali reikšti, kad derybose daugiausia dėmesio ketinama skirti turto grąžinimo klausimams, todėl Lenkija priėmė sprendimą atšaukti Izraelio pareigūnų vizitą“, – sakoma URM pranešime.
Pasak portalo „Wiadomosci“, Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis jau prieš savaitę sakė, kad Teisės ir teisingumo partijos vyriausybė „jokiai šaliai neleis reikšti pretenzijų“. Savo ruožtu partijos lyderis Jaroslawas Kaczynskis teigė, jog „tai mums turi būti sumokėta“, o „Lenkija neturi jokių įsipareigojimų“. Turto restitucijos klausimas taip pat tapo Lenkijos kraštutinių dešiniųjų rinkimų kampanijos tema.
Izraelio delegacija turėjo atvykti į Varšuvą pirmadienį.
Australijos sprendimas pripažinti Vakarų Jeruzalę Izraelio sostine yra provokacinis ir pavojingas. Kaip praneša naujienų agentūra WAFA, tai šeštadienį pareiškė Palestinos išsivadavimo organizacijos (PIO) vykdomojo komiteto narė Hanan Ashrawi.
Australijos premjeras S. Morrisonas paskelbė, kad jo šalis pripažįsta Vakarų Jeruzalę Izraelio sostine. EPA-ELTA nuotr.
Pasak jos, „Australijos vyriausybės vadovo Scotto Morrisono sprendimas pripažinti Vakarų Jeruzalę žydų valstybės sostine yra neteisėtas ir neatsakingas žingsnis“. Australijos valdžios veiksmus H. Ashrawi pavadino „provokaciniais ir pavojingais“. Politikės manymu, „jie tik dar labiau destabilizuos padėtį“.
Anot PIO vykdomojo komiteto narės, priėmusi tokį sprendimą, „Australija tapo Izraelio okupacinio režimo, darančio karo nusikaltimus palestiniečių žemėse, partnere ir parėmė tarptautinei teisei prieštaraujančius Tel Avivo veiksmus prie palestiniečius Jeruzalėje“.
Anksčiau šeštadienį Australijos premjeras S. Morrisonas paskelbė, kad jo šalis pripažįsta Vakarų Jeruzalę Izraelio sostine, bet šalies ambasada liks Tel Avive tol, kol regione bus užtikrinta tvirta taika.
Kartu S. Morrisonas pabrėžė, jog Kanbera nenukrypstamai laikosi pozicijos „dvi valstybės dviem tautoms“ ir supranta palestiniečių lūkesčius turėti savo valstybę su sostine Rytų Jeruzalėje.
Australijos vyriausybė nusprendė pripažinti Jeruzalę Izraelio sostine gruodžio 11 d.
Šiuo metu Jeruzalėje veikia JAV ir Gvatemalos ambasados. Paragvajus, perkėlęs savo ambasadą į Jeruzalę, po kelių mėnesių grąžino ją į Tel Avivą.
Apie ketinimus perkelti ambasadą į Jeruzalę kalbėjo ir išrinktasis Brazilijos prezidentas Jairas Bolsonaras.
Izraelio kariuomenė antradienį pareiškė liūdinti dėl Rusijos karinio lėktuvo, per Izraelio oro reidą netyčia numušto Sirijos pajėgų, įgulos žūties. Tačiau dėl šio incidento apkaltino Sirijos prezidentą Basharą al-Assadą ir Iraną.
„Izraelis reiškia liūdesį dėl Sirijos priešlėktuvinės gynybos sistemos numušto Rusijos lėktuvo įgulos žūties“, – sakoma Izraelio kariuomenės pranešime. Tai – pirmoji oficiali Tel Avivo reakcija į šį incidentą.
„Visiškai atsakingu dėl šio incidento Izraelis laiko B. al-Assado režimą. Izraelis taip pat mano, kad atsakomybė dėl šio nelaimingo atsitikimo tenka ir Iranui bei teroristinei organizacijai „Hezbollah“, – priduriama pranešime.
Kariuomenės teigimu, pirmadienį vakare Izraelio pajėgų vykdyto antpuolio taikinys buvo Sirijos kariuomenės objektas, kuriame Libano šiitų grupuotei „Hezbollah“ „Irano vardu buvo rengiamasi perduoti“ ginklų gamybos sistemas.
Iranas – pagrindinis Izraelio priešas, o su „Hezbollah“ šalis yra kariavusi 2006 metais.
Izraelio kariuomenė, be kita ko, paprieštaravo Rusijos teiginiui, kad antskrydį Sirijoje vykdęs šalies lėktuvas vėliau numuštu Rusijos orlaiviu naudojosi kaip priedanga.
„Per antskrydį prieš karinį objektą Latakijoje Rusijos lėktuvas nebuvo operacijos teritorijoje“, – teigiama kariuomenės pranešime.
Pranešime priduriama, kad „kai Sirijos kariuomenė paleido raketas, pataikiusias į Rusijos lėktuvą, (Izraelio) naikintuvai jau buvo grįžę į Izraelio oro erdvę“.
Neeilinio Islamo Bendradarbiavimo Organizacijos (OIC) vadovų susitikimo dalyviai. EPA – ELTA nuotr.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas penktadienį paragino islamiškąjį pasaulį susivienyti ir remti palestiniečius. Pasak jo, musulmonų lyderiams reikia įveikti nesutarimus, kad kovotų prieš „Izraelio žiaurumus“, rašo AFP.
R. T. Erdoganas iš pradžių tai pareiškė kreipdamasis į tūkstantinę minią Stambule, per demonstraciją, kurią pats organizavo. O vėliau savo mintis pakartojo per neeilinį musulmoniškų valstybių vadovų susitikimą, kuris buvo surengtas vos per kelias dienas.
Turkijos vadovas pasisakė po to, kai Izraelio pajėgos nukovė apie 60 palestiniečių prie Gazos ruožo sienos po JAV ambasados Izraelyje perkėlimo iš Tel Avivo į Jeruzalę.
„Atėjo laikas pasipriešinti Izraelio tironijai“, – R. T. Erdoganas kalbėjo, kreipdamasis į protestuotojus, laikančius Turkijos ir palestiniečių vėliavas.
„Raginu visus musulmonus ir visą žmoniją imtis veiksmus prieš tuos, kurie mūsų regioną ir pasaulį savo religiniu fanatiškumu tempia katastrofos link“, – pridūrė jis.
Kalbėdamas valstybių vadovų susitikimo atidaryme, Turkijos prezidentas Izraelio veiksmus prieš palestiniečius Gazoje palygino su nacių vykdytu žydų persekiojimu ir holokaustu per Antrąjį pasaulinį karą.
Per Izraelio kariškių ir palestiniečių susirėmimus Vakarų Krante nukentėjo apie 40 žmonių. EPA-ELTA nuotr.
Jungtinių Valstijų valstybės sekretorius Reksas Tilersonas (Rex Tillerson) penktadienį sakė, kad JAV ambasada iš Tel Avivo į Jeruzalę veikiausiai bus perkelta ne anksčiau kaip po dvejų metų.
„Tai neįvyks šiemet ir tikriausiai ne kitais metais, bet prezidentas nori, kad judėtume pirmyn labai konkrečiu ir nepalaužiamu būdu, užtikrindami, kad ambasada būtų perkelta į Jeruzalę tada, kai tik bus galima tai padaryti, kiek įmanoma anksčiau“, – po Paryžiuje vykusio susitikimo su Prancūzijos užsienio reikalų ministru Žanu Ivu Le Drianu (Jean-Yves Le Drian) sakė R. Tilersonas.
Vardydamas žingsnius, kuriuos teks padaryti ambasadą norint perkelti iš Tel Avivo, R. Tilersonas sakė, kad Jungtinėms Valstijoms teks įsigyti žemės sklypą, parengti planus, gauti Kongreso leidimą ir „tuomet pastatyti pačią ambasadą“.
Be kita ko, jis pakartojo, kad JAV šiuo žingsniu nesiekia padaryti neigiamos įtakos Izraelio ir palestiniečių taikos deryboms.
„Prezidentas savo pareiškime nenurodė jokio galutinio Jeruzalės statuso. Tiesą sakant, manau, kad jis labai aiškiai pasakė, jog priimti galutinį sprendimą dėl (miesto) statuso, įskaitant sienų klausimą, derybų keliu turėtų priimti (konflikto) pusės“, – pridūrė jis.
Šiuos komentarus R. Tilersonas išsakė, netylant pasipiktinimui dėl JAV prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) sprendimo vienašališkai pripažinti Jeruzalę Izraelio sostine, taip atsisakant beveik septynių dešimtmečių senumo JAV užsienio politikos krypties.
Dešimtys tūkstančių izraeliečių šeštadienio vakarą Tel Avive paminėjo 22-ąsias ministro pirmininko Icchako Rabino (Izchak Rabin) nužudymo metines. Renginio organizatoriai kalbėjo apie 75 000 jo dalyvių, sekmadienį pranešė Izraelio radijas.
Mitingas vyko Rabino aikštėje Tel Avivo centre – tuomečio pasikėsinimo vietoje. Pabrėžtinai nepolitinio atminimo renginio moto buvo „Prisiminkite, mes esame tauta“.
„I. Rabinas buvo nužudytas, kadangi ėjo taikos keliu ir kadangi žudikas norėjo sustabdyti taikos procesą“, – sakė Darbo partijos pirmininkas Avis Gabajus (Avi Gabai). To esą negalima nutylėti.
Vienas žydų fanatikas 1995 metų lapkričio 4-ąją nušovė I. Rabiną po taikos mitingo, taip norėdamas užkirsti kelią teritorinėms nuolaidoms palestiniečiams. Prieš tai buvo vykdoma kraštutinių dešiniųjų pjudymo kampanija prieš vyriausybės vadovą. Ir šiandieninis dešinės pakraipos premjeras Benjaminas Netanjahu (Benyamin Netanyahu) kaltinamas tuomet prisidėjęs prie atitinkamo politinio klimato.
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė spalio 19–21 d. su oficialiu vizitu lankysis Izraelyje. Vizito metu Prezidentę lydės užsienio reikalų ir ūkio ministrai bei Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.
Prezidentės teigimu, šiuo metu Lietuvos ir Izraelio santykiai yra pagarbūs ir atviri, geriausi per visą istoriją, todėl kokybiškai naują pagreitį gali įgauti tiek dvišalis dialogas, tiek bendradarbiavimas tarptautinėse organizacijose.
Tas maždaug pusvalandžio trukmės dokumentinis filmas apie žydų keršytojus, ieškojusius būdų, kaip atkeršyti vokiečiams už Antrojo pasaulinio karo metais patirtas kančias, – negalėjo nesudominti.
Svarbiausius momentus ir detales pasižymėjau. Filmas ieško atsakymo į klausimą: ar būtina keršyti priešams, jeigu priešas jau nugalėtas? O jei verta, tai koks privalo būti keršto dydis – masinis, pasirinktinis, atsitiktinis? Į šį filosofinį klausimą žvelgiama žydų akimis: ir tų, kurie nepritarė keršto planams, ir tų, kurie sąmoningai siekė nugalabyti kuo daugiau vokiečių, įskaitant ir niekuo dėtus civilius.
Izraelio Valstybė (bibline prasme – Eretz Yisra’el, politologine – Medinat Yisra’el), paskelbusi nepriklausomybę 1948 m. gegužės 14 d., garsi ne tik turtinga istorija, gabiais žmonėmis, šventomis vietomis, nuostabia gamta, bet ir ypač ištobulintomis slaptosiomis tarnybomis. Manytume, jog toks žvalgybinis Izraelio pasiruošimas atsirado dėl sudėtingos jame susiklosčiusios etninės, religinės ir politinės situacijos: vos 22 tūkst. kv. km ploto šalyje gyvena apie 7,5 mln. žmonių, iš kurių 75,4 proc. yra žydų tautybės, 20,6 proc. arabų, 4 proc. – kitų tautybių. Hebrajų (ivrito) ir arabų kalbos abi yra oficialios Izraelio Valstybėje. Be pagrindinių religijų – judaizmo, islamo ir krikščionybės – išpažinėjų Izraelyje esama druzų, budistų, hinduistų, šioje šalyje yra ir XIX a. sukurtos bahajų religijos administracinis centras Haifos mieste.
