Troleibusas. Slaptai.lt nuotr.
Reaguojant į Vilniaus gyventojų išreikštą poziciją apie būsimus pokyčius, savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“ praneša, kad naujoje sistemoje bilieto žymėjimo funkcija kas kartą įlipus į transporto priemonę nebus diegiama. Po sistemos atnaujinimo liks galioti ta pati, senoji bilietų aktyvavimo tvarka.
„Vertiname, kad vilniečiai aktyviai įsitraukia į miesto aktualijas. Išgirdome nuogąstavimus dėl galimų nepatogumų, susijusių su duomenų rinkimu. Ieškosime patogesnių sprendimų, kurie padės planuoti maršrutus ir optimizuoti srautus. Tikime, kad nauja ir moderni e. bilieto sistema, veikianti be anksčiau planuoto ilgalaikio bilieto žymėjimo funkcijos kiekvienos kelionės metu, gerins klientų patirtį“, – pranešime žiniasklaidai cituojamas „Susisiekimo paslaugų“ (JUDU) direktorius Gintaras Macijauskas.
Nurodoma, kad Vilniaus viešojo transporto e. bilieto sistema technologiškai pasenusi: įranga susidėvėjusi ir net nebegaminama, o pati sistema – dažnai susidurianti su gedimais bei techniniais sutrikimais, kurie apsunkina bilietų įsigijimo procesą bei viešojo transporto organizavimą. Autobusas Pilaitės rajone Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
Moderni ir saugi nauja e. bilieto sistema atneš ryškų kokybinį pokytį – nuo itin greitų ir tikslių komposterių iki įrangos, kuri viešojo transporto dispečeriams leis stebėti viešojo transporto judėjimą realiuoju laiku, greičiau reaguoti į nestandartines situacijas kelyje, operatyviai informuoti keleivius bei pagreitinti bilietų kontrolės procesą.
Veiks ir atsinaujinusi savitarnos sistema bei „m.Ticket“ programėlė. Šiose platformose keleivį bus galima identifikuoti pagal paskyrą, o ne laikmeną ar telefono numerį, todėl praradus laikmeną (Vilniečio ar JUDU kortelę, telefoną), bilietų keleivis nepraras ir jam nebus būtina saugoti atsiskaitymo dokumentų, įrodančių, kad bilietai priklauso jam.
Šiuo metu informaciją apie vilniečių keliones viešuoju transportu leidžia surinkti automatinė keleivių skaičiavimo įranga (AKSĮ), kurios pagalba gautus duomenis ir išvadas planuojama susieti su bendrovės „Vilniaus planas“ turimais duomenimis. Jais remiantis ateityje bus galima koreguoti viešojo transporto maršrutus bei valdyti keleivių srautus.
Vilniaus vairuotojų streikas. Slaptai.lt fotografija
„Vilniaus viešojo transporto“ (VVT) vadovybei ir profesinei sąjungai nerandant sutarimo, savaitgalį tęsis VVT vairuotojų paskelbtas neterminuotas streikas.
Ketvirtadienį vykusių derybų metų buvo tikėtasi „proveržio“, tačiau pasak VVT direktoriaus D. Aleknavičiaus, penktadienio rytą vykusios derybos tarp VVT profsąjungos ir VVT vadovybės derybos buvo „žingsnis atgal“.
Nors VVT streiko ir savaitės derybų apžvalgos spaudos konferencijos metu buvo išreikštas noras pratęsti derybas penktadienio popietę, antras derybų etapas neįvyko.
Pirmadienį prasidėjo neterminuotas „Vilniaus viešojo transporto“ (VVT) darbuotojų streikas. Skaičiuojama, kad streike dalyvauja apie 35 proc. VVT vairuotojų.
VVT teigimu, streikuojančiųjų darbuotojų skaičius nuo darbo savaitės pradžios iki dabar išlieka arti 500. Penktadienį buvo lygiai 472 streikuojančių vairuotojų.
Pagal teismo nutartį VVT ir profesinės sąjungos atstovai, atsakingi už streiko organizavimą, turi užtikrinti ne mažiau kaip 50 proc. minimalių paslaugų teikimą miestiečiams. Kilus grėsmei dėl šios nutarties neįvykdymo, profesinė sąjunga įsipareigojo bendrovei nedelsdama reaguoti į susidariusią situaciją ir garantuoti reikiamą skaičių darbuotojų, kad būtų susisiekimas mieste keleiviams būtų užtikrintas. Vairuotojų streikas Vilniuje. Gintaro Visocko nuotr.
VVT sostinėje aptarnauja 76 iš 105 maršrutų: penkis greituosius, 17 troleibusų ir 54 autobusų. Nuo ketvirtadienio užtikrintas 50 proc. autobusų ir daugiau nei 50 proc. troleibusų kursavimas.troleibusai
Streikas turėjo vykti spalio mėnesį, bet buvo atidėtas, nes buvo pasiektas susitarimas nuo lapkričio vidurio VVT darbuotojų atlyginimą kelti 10 proc. Bet nebuvo sutarta dėl reikalavimo įtraukti darbo apmokėjimo sistemą į kolektyvinę sutartį.
Troleibusas. Slaptai.lt nuotr.
„Vilniaus viešojo transporto“ (VVT) vadovybei ir profesinei sąjungai nerandant sutarimo, antradienį tęsis VVT vairuotojų paskelbtas neterminuotas streikas.
Pirmadienį VVT profesinės sąjungos vadovas Algirdas Markevičius teigė, kad pirmadienį streikas bus tęsiamas, nes vis dar nepavyksta susitarti su VVT vadovybe dėl pageidaujamų autobusų ir troleibusų vairuotojų darbo sąlygų.
Tuo tarpu VVT vadovas Darius Aleknavičius aiškina, kad po kol kas negalima pasiekti sutarimo su profsąjunga dėl naujos kolektyvinės sutarties pasirašymo, kadangi profsąjunga kelia per didelius reikalavimus ir atsisako siekti kompromiso.
Galiausiai, Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius komentavo, kad šis streikas yra paremtas pasenusiomis nuoskaudomis, nes daugelis profsąjungos iškeltų reikalavimų buvo jau patenkinti.
Streikas turėjo vykti spalio mėnesį, bet buvo atidėtas, nes buvo pasiektas susitarimas nuo lapkričio vidurio VVT darbuotojų atlyginimą kelti 10 proc. Bet nebuvo sutarta dėl reikalavimo įtraukti darbo apmokėjimo sistemą į kolektyvinę sutartį.
Šiuo metu streikuojančių darbuotojų sąraše – 489 darbuotojai.
Autobusas Pilaitės rajone Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
Siūloma, kad vyresni nei 80 metų senjorai, neįgalieji, sergantys sunkiomis ligomis ir kitos pažeidžiamos gyventojų grupės galėtų vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais važinėti nemokamai.
Lietuvos socialdemokratų frakcijos Seime narys Linas Jonauskas įregistravo tai numatančias Transporto lengvatų įstatymų pataisas.
Projektą parengęs Seimo narys teigia, kad dėl tokios pataisos savivaldybės didelių pokyčių biudžete nepajustų, tačiau gyventojams, skaičiuojantiems kiekvieną centą, tai būtų didelė pagalba.
„Senjorai, kuriems daugiau nei 80 metų, neįgalieji, asmenys, kuriems nuolat reikalinga hemodializė, taip pat onkologinėmis ligomis sergantys žmonės, nukentėję nuo įvairių represijų, nepriklausomybės ir pasipriešinimo okupacijai kovų dalyviai ir dabar naudojasi 80 proc. lengvata, kuri taikoma transporto bilietams. Šioms grupėms priklausantys asmenys dažnai skaičiuoja paskutinį centą ir augančios maisto, energetikos, paslaugų kainos sukuria jiems dar didesnę atskirtį. Savivaldybės, kurios turės padengti likusią 20 proc. bilietų dalį, tikrai to ženkliai nepajus, o šiems žmonėms tai tikrai bus svarbi finansinė pagalba. Žmonės dėl pinigų stygiaus nebus įkalinti namuose, taip pat bus skatinama naudotis ne asmeniniu, o viešuoju transportu, taip mažinant miestų taršą“, – sako L. Jonauskas.
Pasak parlamentaro, kai kurios savivaldybės jau dabar suteikia savo gyventojams galimybę viešuoju transportu keliauti nemokamai.
„Lietuvoje daugėja savivaldybių, kurios visiems savo gyventojams mieste ir rajone viešuoju transportu siūlo važiuoti nemokamai. Tokia tvarka jau galioja Šilalėje, Plungėje, Kretingoje, Mažeikiuose, Varėnoje, Tauragėje“, – teigia L. Jonauskas.
Parlamentaras mano, kad kylant degalų kainoms, nemokamas viešasis transportas ilgainiui turėtų atsirasti visiems didžiųjų miestų gyventojams.
„Didžiausias pokytis įvyktų, įgyvendinus nemokamą viešąjį transportą Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir kituose didžiuosiuose miestuose, kuriuose itin didelis automobilizacijos lygis bei transporto keliama tarša. Pažiūrėkime į Taliną. Estijos sostinę viešojo transporto bilietas ir kiti sprendimai pavertė vienu iš švariausią orą turinčių Europos miestų. Vilnius neseniai pateko tarp 100 Europos miestų, kurie iki 2030 metų taps poveikio klimatui nedarančiais miestais. Be viešojo transporto pertvarkos to pasiekti nebus įmanoma, nes elektromobilių visi gyventojai neprisipirks“, – sako L. Jonauskas.
Kas galėtų nemokamai keliauti?
Pagal siūlomą projektą, teisę nemokamai važiuoti vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais turi: asmenys, kuriems nustatytas neįgalumo lygis, arba asmenys, iki 2005 m. liepos 1 d. pripažinti vaikais invalidais, ir juos lydintys asmenys (vienam asmeniui – vienas lydintysis); asmenys, kuriems nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis, asmenys, kuriems nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, asmenys, iki 2005 m. birželio 30 d. pripažinti I grupės invalidais, ir juos lydintys asmenys (vienam asmeniui – vienas lydintysis); asmenys, kuriems gydyti nuolat reikalinga hemodializė, ir juos lydintys asmenys (vienam asmeniui – vienas lydintysis), taip pat onkologinėmis ligomis sergantys asmenys; 80 metų ir vyresni asmenys.
Troleibusas. Slaptai.lt nuotr.
Jeigu Seimas pritartų projektui, teisę nemokamai važiuoti (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais taip pat turėtų Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjai, kuriems nustatytas 30–55 procentų darbingumo lygis arba kuriems nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis (iki 2005 m. birželio 30 d. pripažinti II ar III grupės invalidais) dėl 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos; žuvusių Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjų šeimos nariai, nukentėję nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos; pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms dalyviai – kariai savanoriai, sukakę 70 metų ir vyresni; nuo 1939–1990 metų okupacijų nukentėję asmenys – politiniai kaliniai ir tremtiniai, buvę getų, koncentracijos ar kitokio tipo prievartinių stovyklų kaliniai, sukakę 70 metų ir vyresni.
Siūloma, kad Transporto lengvatų įstatymo pataisos įsigaliotų 2023 sausio 1 d.
Autobusas Pilaitės rajone Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
Stebint naujausias miestiečių mobilumo tendencijas, taip pat po Velykų atostogų palaipsniui atveriant daugiau švietimo ir ugdymo įstaigų, viešasis transportas nuo balandžio 12 d. sostinėje kursuos dažniau ir bus talpesnis – taip užtikrinami saugumo reikalavimai, informuoja „Susisiekimo paslaugos“.
Darnesniam judumui įmonė ragina rinktis ir dviračius, pasivaikščiojimus pėsčiomis, tačiau nuo visų kelionių, kurios nėra būtinos, toliau kviečia susilaikyti.
Lyginant dabartinius viešojo transporto keleivių srautus su praėjusiu balandžiu, kuris buvo mažiausiai intensyvus visos pandemijos laikotarpis, kelionių atliekama apie 70-85 proc. daugiau. Tačiau palyginti su skaičiais dar prieš pirmąjį karantiną, kelionių kasdien apie 57 proc. mažiau.
Automatizuotos šviesoforų eismo valdymo sistemos duomenimis, pirmą balandžio savaitę, lyginant su praėjusių metų balandžiu, automobilių gatvėse apie 60 proc. daugiau. Lyginant su laikotarpiu prieš pandemiją, dabartiniai eismo srautai apie 23 proc. mažesni.
„Susisiekimo paslaugų“ direktorė Modesta Gusarovienė pastebi, kad jau nuo vasario mėnesio keleivių viešajame transporte palaipsniui daugėja, o išlaikant saugaus atstumo laikymosi taisyklę nuolat pritaikomi tvarkaraščiai. Skaičiuojama, kad atsižvelgiant į realius keleivių srautus ir saugumo reikalavimus, tvarkaraščiai 2020 m. buvo pritaikyti 34 kartus, kai įprastai per metus jie keičiami apie 15 kartų.
Spūsčių mieste šiuo metu vis dar mažiau, ypač – rytinio piko metu.
Nuo artimiausio pirmadienio į miesto gatves grįš laikinai nekursavę 20 ir 21 troleibusų maršrutai. Jie kursuos rytinio, vakarinio piko metu ir pagerins susisiekimą vykstantiems iš Žirmūnų ir Antakalnio. Patogesniam judumui tarp centro ir pietinės miesto dalies taip pat sugrąžinami 88 maršruto autobusai, kurie kursuos visą dieną.
Be to, kaip skelbiama įmonės pranešime, keisis 3G, 34, 54 maršrutų autobusų ir 6 maršruto troleibusų tvarkaraščiai, jie rytinio ir vakarinio piko metu kursuos dažniau. 1G, 2G, 12, 68 maršrutų autobusai ir 2, 7, 17 maršrutų troleibusai dažniau kursuos dienos metu, 4G maršruto autobusai – visą dieną.
33 maršruto autobusai, kursuojantys per Kalnėnus, dažniau važiuos visą dieną.
Papildomai keleivių patogumui darbo dienomis keisis 1, 13, 18 troleibusų ir 6G, 2, 16, 40, 58, 78 autobusų maršrutų tvarkaraščiai.
Nuo balandžio 17 d. poilsio dienomis 66 maršruto autobusai užsuks į Europos parką.
Naujausi tvarkaraščiai jau nuo balandžio 7 d. skelbiami www.judu.lt, programėlėse Trafi, m.Ticket, tačiau pačiose stotelėse esančių tvarkaraščių laikinai stebėti nereikėtų.
Dezinfekuojamas viešasis transportas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Praėjusią šventinę savaitę keleivių srautas sostinėje kito – viešuoju transportu judėjo iki 80 proc. mažiau žmonių, lyginant su šiuo laikotarpiu pernai. Darbo dienomis keleivių kiek daugiau, tačiau bendri srautai taip pat apie 70 proc. mažesni nei iki karantino, nurodo bendrovė „Susisiekimo paslaugos“.
Saugumas išlieka pagrindinis prioritetas – įmonė „Susisiekimo paslaugos“ teigia viešąjį transportą pritaikanti remdamasi naujausiais duomenimis, kasdien išsamiai analizuoja rytinio ir vakarinio piko judėjimo tendencijas.
Apie pastebėtus didesnius keleivių srautus autobusuose, troleibusuose ir stotelėse informuoja viešojo transporto kontrolieriai, vairuotojai, tai padaryti gali ir patys keleiviai.
„Remiamės realiais judumo mieste duomenimis ir planuojame tokį viešojo transporto kursavimą, kad vilniečiai galėtų saugiai nuvykti ten, kur būtiniausia, be to, mieste nekursuotų tušti autobusai ar troleibusai. Fiksuojame maršrutus ir stoteles, kuriose keleivių daugiau, todėl sudėtingiau laikytis atstumo, užimti sėdimas vietas, kaip to reikalaujama. Visada stengiamės operatyviai reaguoti – pritaikome tvarkaraščius, transporto priemonių talpą saugių kelionių užtikrinimui. Suprantame, kad dažnesni nei įprastai pokyčiai keleiviams gali įnešti neaiškumo, tačiau tokiomis aplinkybėmis greita reakcija ir operatyvus pokytis yra kritiškai svarbūs“, – sako „Susisiekimo paslaugos“ direktorė Modesta Gusarovienė.
Automatizuota šviesoforų valdymo sistema Vilniuje rodo, kad lyginant praėjusią savaitę su tokiu pačiu laikotarpiu pernai, eismo srautai darbo dienomis per parą sumažėjo apie 24 proc., o pikų vidutinė trukmė – 72 proc.
Autobusai ir troleibusai nuolat dezinfekuojami – po piko valandų ir transporto parkuose, darbo dienos pabaigoje, sako bendrovės pranešime.
Kruopščiai dezinfekuojami ir valomi turėklai, durų rankenos, porankiai, sėdynių atlošų rankenos ir kiti keleivių liečiami paviršiai. Taip pat valomos grindys, transporto priemonių išorė. Galutinėse stotelėse autobusai ir troleibusai kaskart išvėdinami. Būtina dezinfekuoti rankas įlipant ir išlipant, dezinfekcinio skysčio keleiviai ras kiekviename autobuse ir troleibuse.
Stotelėse, autobusuose ir troleibusuose privaloma dėvėti apsaugines veido kaukes, kad jos dengtų nosį ir burną, laikytis saugaus atstumo.
Pastebėję kaukių nedėvinčius keleivius vairuotojai jų neįleidžia arba išlaipina. Be to, apie kaukių nesutinkančius dėvėti keleivius, viešojo transporto kontrolieriai, vairuotojai, taip pat ir kiti keleiviai visada gali pranešti policijai.
Viešasis transportas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Jei sėdimos vietos užimtos, lipti draudžiama, teks laukti kito autobuso ar troleibuso, o pačias keliones planuoti iš anksto.
Nuo gruodžio 30 d. darbo dienomis keisis 28, 29, 66, 76, 78, 115 autobusų maršrutų tvarkaraščiai – autobusai važiuos dažniau. 24 maršrute kursuos didesnės talpos autobusai.
Nuo 2021 m. sausio 4 d. darbo dienomis dažniau kursuos 1G, 2G, 3G, 6G, 10, 74 maršrutų autobusai ir 7, 18 maršrutų troleibusai.
Nuo 2021 m. sausio 4 d., siekiant užtikrinti patogesnius kursavimo intervalus piko ir dienos metu, darbo dienomis keisis 4G, 5G, 7, 46, 53, 69 autobusų maršrutų ir 2, 4, 6, 17 troleibusų maršrutų tvarkaraščiai. Savaitgalio dienomis keisis 35 autobusų maršruto tvarkaraštis. Šie tvarkaraščiai bus paskelbti gruodžio 30 d.
Laikinai nekursuoja 65, 88, 89 maršruto autobusai ir 3, 14, 15, 20, 21 maršrutų troleibusai. Stabdykime koronavirusą. Slaptai.lt nuotr.
Ribojant įvažiavimą ir išvažiavimą iš Vilniaus miesto, galimi pro kontrolės punktus važiuojančio viešojo transporto vėlavimai – 3, 9, 12, 14, 16, 18, 19, 28, 32, 51, 52, 57, 58, 61, 63, 66, 67, 68, 78, 82, 87 autobusų maršrutų.
Naujausi viešojo transporto tvarkaraščiai visada skelbiami www.stops.lt. Pačiose stotelėse esančių tvarkaraščių laikinai stebėti nereikėtų – karantino metu pagal realius keleivių srautus jie keičiami dažniau nei įprastai, todėl kaskart atnaujinti tvarkaraščius stotelėse nėra efektyvu, sakoma įmonės „Susisiekimo paslaugos“ pranešime.
Vilniaus meras Remigijus Šimašius sako, kad siūlymas mieste įvesti visuotinį nemokamą viešąjį transportą atneštų neigiamų padarinių.
„Tai pavojingas dalykas, kuris, jeigu būtų įvykdytas, atneštų neigiamų padarinių. Būtų atskira kalba, kodėl ir kaip, bet esu detaliai išsianalizavęs su visais pavyzdžiais, įskaitant ir mūsų kaimynų, ir galiu labai aiškiai pasakyti, kad tai, ką darome, su tomis investicijomis, kurias darome, jos duos labai gerą rezultatą. Pradėjimas blaškytis duotų labai blogą rezultatą“, – žurnalistams trečiadienį sakė R. Šimašius.
Vilniaus mero teigimu, gyventojai aktyviau naudotųsi viešuoju transportų jį atnaujinus.
Pasak R. Šimašiaus, Estijoje įdiegus nemokamą viešąjį transportą, „tai visiškai nepasiteisino“.
Portalas 15min.lt skelbia, kad Darbo partijos narė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė siūlo, kad nuo liepos 1 dienos Vilniuje gyvenantiems ir savo gyvenamąją vietą deklaravusiems gyventojams viešasis transportas būtų nemokamas.
Banko „Luminor” vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Nemokamo viešojo transporto miestuose įvedimas galėtų atsisukti kita puse, nes viešojo transporto kaina nėra pagrindinė priežastis, dėl kurios žmonės jo atsisako, mano „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.
„Manau, kad daugelio miestų didžiausias iššūkis nėra viešojo transporto kaina. Visų pirma – pakankamai prasta infrastruktūra, per retas dažnumas, ypatingai toliau nuo miesto nutolusiose vietovėse, taip pat stovėjimas kamščiuose su srautu, tai nėra kažkokio labai didelio konkurencinio pranašumas važiuojant viešuoju transportu, lyginant su paprastu. Taip pat neįgaliesiems pakankamai sudėtingos sąlygos arba keliaujant su vaikais, tai reikėtų pradėti nuo infrastruktūros gerinimo, nes tas mokėjimas vargu ar yra vienas pagrindinių faktorių, atbaidantis žmones nuo naudojimosi viešuoju transportu“, – Eltai sakė Ž. Mauricas.
Ekonomisto nuomone, toks sprendimas galėtų netgi atsisukti kitu kampu – žmonės pradėtų dar mažiau naudotis viešuoju transportu.
„Tai tikrai kainuotų nemažus pinigus. Galimai tai dar labiau užkimštų transportą, o kai kuriuose maršrutuose gali būti atvirkščias rezultatas – žmonės dar mažiau pradės naudotis, nes bus didesnės grūstys. Tai turi eiti koja kojon su didelėmis investicijomis į parko (viešojo transporto. – ELTA) atnaujinimą“, – teigė Ž. Mauricas.
Autobusas Pilaitės rajone Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
Anot jo, klaidinga manyti, kad Taline pradėjo daugiau žmonių naudotis viešuoju transportu, nes jis tapo nemokamas.
„Jis tapo nemokamas, nes norėta pritraukti daugiau žmonių, kurie registruotų savo gyvenamąją vietą Taline, taip surinkti daugiau mokesčių (į miesto biudžetą. – ELTA)“, – sakė ekonomistas.
Vilniuje, pasak Ž. Maurico, nemokamas viešasis transportas neturėtų didelės prasmės, nes yra daug sričių, kur miesto biudžetą būtų galima panaudoti efektyviau.
„Geriau turint ribotą biudžetą ir daug darbų, kurie nepadaryti Vilniuje, pradėti nuo sporto aikštelių infrastruktūros. Futbolo stadionai kokie apleisti, retai kuris parkas sutvarkytas, dviračių ir paspirtukų tinklas toli gražu nebaigtas. Yra labai daug sričių, kur tuos pinigus tikrai galima panaudoti tikslingiau“, – Eltai sakė ekonomistas.
Kaip ELTA jau rašė, kalbėdamas apie taršių automobilių apmokestinimą, aplinkos ministras Kęstutis Mažeika teigė, kad nemokamas viešasis transportas paskatintų žmones atsisakyti automobilių.
Anot jo, surinkta taršių automobilių mokesčio dalis galėtų būti skirta viešojo transporto tinklo plėtrai, tuo pačiu padarant jį nemokamą.
Susisiekimo ministerijos specialistas Marius Pakėnas pirmadienį taip pat patvirtino, kad ministerija yra už nemokamą viešąjį transportą, tačiau tam reikėtų rasti lėšų.
Žiniasklaidoje radosi Vilniaus mero Artūro Zuoko pažadas po kelerių metų troleibusus pakeisti tramvajais.
Prisimenu, anuomet man dirbant Vilniaus vykdomojo komiteto komunalinio ūkio finansų sektoriaus vedėju, teko finansuoti Vilniaus troleibusų transporto statinių bei parko statybas.
Gerai prisimenu, kad tuomet teko ilgai ir rimtai svarstyti, kas geriau – troleibusai, ar tramvajai. Buvo nagrinėjama Rygos, Maskvos, Kijevo, Charkovo ir dar kelių miestų patirtis. Išvada buvo vienareikšmė – tramvajų keleivinis transportas Vilniui netinka. Pirmasis argumentas – Vilnius kalvotas, tramvajus žiemą per apledėjusius bėgius įkalnės neįveiks, o bėgių skubus valymas būtų darbui imlus, brangus.
