Lietuvos saugumo (VSD) būstinė Vilniaus pakrašyje. Slaptai.lt nuotr.
Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda, remdamasis Konstitucija, Žvalgybos įstatymu ir atsižvelgdamas į Valstybės saugumo departamento (VSD) direktoriaus Dariaus Jauniškio teikimą, penktadienį pasirašė dekretą, kuriuo nuo liepos 28 d. skiria Remigijų Bridikį VSD direktoriaus pavaduotoju penkeriems metams ir suteikia jam antrą rangą, praneša Prezidentūra.
R. Bridikis karjerą pradėjo 1995 m. Vadovybės apsaugos departamente, tarnavo Lietuvos kariuomenės specialiųjų operacijų pajėgose (SOP), dalyvavo trijose SOP misijose Afganistane, ėjo NATO specialiųjų operacijų štabo (NSHQ) karininko pareigas. Nuo 2013 m. iki 2015 m. R. Bridikis buvo SOP štabo viršininko pavaduotojas operacijoms ir mokymui, o nuo 2015 m. – VSD direktoriaus pavaduotojas.
VSD direktoriaus pavaduotojas yra baigęs magistrantūros studijas Vilniaus pedagoginiame universitete, taip pat studijavo Baltijos gynybos koledže Estijoje.
Lietuvos vidaus reikalų ministras generolas Kazimieras Skučas
Penktadienį Mauručiuose, paskutinio tarpukario Lietuvos vidaus reikalų ministro Kazimiero Skučo gimtinėje, buvo įkasta kapsulė su žemėmis, atvežtomis iš generolo žūties vietos pamaskvėje.
K. Skučas ir kiti keli aukšti tuometiniai Lietuvos valstybės pareigūnai buvo nužudyti 1941 m. liepos 30 d. Butyrkų kalėjime ir užkasti vadinamojoje Komunarkoje.
„Generolas iki paskutinio atodūsio atliko pareigą Tėvynei, todėl svarbu saugoti jo atminimą, apie jo didvyriškumą turi žinoti ir mūsų jaunoji karta“, – kalbėjo Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.
Simbolinę akciją prie Mauručiuose K. Skučo atminimui pastatyto paminklinio akmens organizavo generolo dukterėčia, žurnalistė Virginija Skučaitė. Kultūros paveldo departamentas šią vietą neseniai įtraukė į Kultūros vertybių registrą.
V. Skučaitė pasakojo, kad šio įvykio 77 metus laukė ir Kalifornijoje gyvenanti garbaus amžiaus generolo dukra Jūratė Šukys ir jos sūnus Kazys. Moteris dėkojo kolegei Violetai Juodelienei, padėjusiai interneto platybėse rasti duomenų apie K. Skučo kūno užkasimo vietą. Vasarą nuvykusi į Maskvą, V. Skučaitė aptiko dar dviejų tarpukario Lietuvos ministrų ir keliolikos kitų nužudytų aukštų Lietuvos pareigūnų pėdsakų.
Simbolinis K. Skučo sugrįžimas į gimtinę sutapo su kitos jo dukterėčios, poetės Ramutės Skučaitės gimtadieniu, tačiau dėl sveikatos būklės ji negalėjo dalyvauti dėdės atminimui skirtose iškilmėse.
Į ceremoniją atvyko Garliavoje gyvenanti generolo dukterėčia Birutė Skučaitė-Artmonienė. Renginyje dalyvavo Valstybės saugumo departamento, Vytauto Didžiojo karo muziejaus, Lietuvos genocido ir rezistencijos tyrimo centro, Ežerėlio kultūros centro atstovai. Ceremoniją filmavo žurnalisto ir prodiuserio Jono Ohmano vadovaujama kūrybinė grupė, kurianti dokumentinių filmų ciklą apie Lietuvos valstybei nusipelniusius žmones.
„K. Skučas yra mūsų dramatiškos istorijos simbolis. Baisiausia, kad priešams jį atidavė savi. Tai buvo sveiku protu nesuvokiama auka“, – kalbėjo Vytauto Didžiojo karo muziejaus direktorius Kęstutis Kuršelis.
Generolo K. Skučo garbei Mauručiuose nuaidėjo Lietuvos kariuomenės Garbės kuopos salvės.
Panaši ceremonija penktadienį įvyko ir Kauno Petrašiūnų kapinėse, prie buvusio aukšto tarpukario Lietuvos valstybės saugumo departamento pareigūno Jono Kazlausko šeimos kapavietės. Simbolinės kapsulės užkasimo ceremonijoje dalyvavo jo dukros Jūra ir Nijolė su šeimomis, kiti artimieji.
Seimo socialdemokratų frakcijos narys Mindaugas Bastys kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą (LVAT), prašydamas panaikinti Valstybės saugumo departamento (VSD) 2017 m. kovo 8 d. sprendimą, kuriame VSD prieštaravo, kad Seimo nariui M. Basčiui būtų išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“.
VSD būstinė. Slaptai.lt nuotr.
LVAT teisėjai nutartyje nurodė, kad sprendimą išduoti ar ne asmeniui leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informaciją priima paslapčių subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo, atsižvelgęs į tikrinimą atlikusios VSD išvadą.
Valstybės saugumo departamento sprendime joks valinio pobūdžio sprendimas dėl leidimo išdavimo nėra priimtas, todėl tikrinimą atlikusios institucijos (o būtent – VSD) išvada yra tarpinis procedūrinis sprendimas, priimamas administracinės procedūros metu. Šis sprendimas įtakos asmens teisių ir pareigų apimčiai neturi – nesukelia jam jokių materialinių teisinių pasekmių, tad todėl negali būti skundžiamas administraciniam teismui. M. Bastys teismo taip pat prašė įpareigoti Seimo Pirmininką Viktorą Pranckietį išduoti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma ,,Visiškai slaptai“.
LVAT nurodė, kad M. Bastys paslapčių subjekto vadovo sprendimo neišduoti pareiškėjui leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija šioje byloje neginčija, todėl savarankiškas reikalavimas įpareigoti Seimo Pirmininką atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus nenagrinėjamas teismų ABTĮ nustatyta tvarka. Tad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas pagrįstai atsisakė priimti nagrinėti minėtus M. Basčio reikalavimus.
Atsižvelgdama į nerimą keliančias abejones dėl AB „Lietuvos geležinkeliai“ veiklos skaidrumo ir Seimo narių pateiktus klausimus dėl bendrovės veiklos faktų, šiandien Vyriausybė pasitarime pritarė, kad Susisiekimo ministerija kreiptųsi į svarbiausias šalies saugumą bei finansinės veiklos skaidrumą tiriančias įstaigas ir inicijuotų detalią bendrovės veiklos analizę.
„Lietuvos geležinkelių“ veiklą būtina įvertinti. Visuomenė turi teisę žinoti, kas vyko bendrovėje, kuri ilgus metus buvo korupcijos sinonimu. Pilnas teisinis ir finansinis auditas, viešųjų pirkimų peržiūra padės atsakyti į visus klausimus“, – sakė susisiekimo ministras Rokas Masiulis.
Vyriausybės pasitarime nuspręsta, kad Susisiekimo ministerija, kaip vienintelio AB „Lietuvos geležinkeliai“ akcininko teises įgyvendinanti institucija, inicijuos nepriklausomą bendrovės veiklos ir finansinį auditą.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (FNTT) pavedama atlikti AB „Lietuvos geležinkeliai“ finansinių srautų, Viešųjų pirkimų tarnybai (VPT) – įmonės vidaus sandorių tyrimus.
Valstybės saugumo departamento (VSD) bus prašoma įvertinti AB „Lietuvos geležinkeliai“ veiklą nacionalinio saugumo aspektu, Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) – atlikti galimų korupcijos atvejų bendrovėje tyrimus.
Tyrimų rezultatai turėtų padėti atsakyti tiek į Susisiekimo ministerijai ir Vyriausybei, tiek į Seimo nariams kylančius klausimus dėl AB „Lietuvos geležinkeliai“ veiklos.
Informacijos šaltinis – Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerija.
Nuo rugpjūčio 23 d. Lietuvos Respublikos Prezidentės vyriausiosios patarėjos nacionalinio saugumo klausimais pareigas pradės eiti Živilė Šatūnienė.
Ž. Šatūnienė turi ilgametę patirtį nacionalinio ir geopolitinio saugumo klausimais. Ekspertė beveik 17 metų dirbo Valstybės saugumo departamente, kur pastaruoju metu ėjo valdybos viršininkės pareigas. Ji buvo ne kartą apdovanota ir skatinta už nepriekaištingą tarnybą.
Ž. Šatūnienė yra apgynusi daktaro laipsnį Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute, yra studijavusi Oslo universitete Norvegijoje. 38 metų Ž. Šatūnienė moka anglų, rusų ir vokiečių kalbas.
Iki šiol Prezidentės vyriausiuoju patarėju nacionalinio saugumo klausimais dirbęs Valdemaras Sarapinas grįžta į diplomatinę tarnybą. Jis nuo rugpjūčio 23 d. skiriamas Lietuvos Respublikos nepaprastuoju ir įgaliotuoju ambasadoriumi Suomijoje.
Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.
Atnaujinti Lietuvos politinę sistemą bus nepaprastai sunku.
Per kelis dešimtmečius vis tvirtėjantis valdomos demokratijos modelis yra per daug parankus įtakingoms grupuotėms, todėl jos kausis iki paskutinio kraujo lašo. Ir visomis priemonėmis.
Juolab kad pralaimėjimas kai kam reikštų ne vien pasitraukimą iš politinės arenos, bet ir teisinę atsakomybę.
Naujosios politinės jėgos yra planingai skaldomos ir kompromituojamos. Atrodo tarsi veiktų galingas kontrolės ir griovimo mechanizmas. Viskas apskaičiuota ir numatyta iš anksto, jokios saviveiklos! O išsišokėliai greitai nugesinami.
Terorizmu kaltinama klaipėdietė Eglė Kusaitė, kuri neseniai nuteista už grasinamojo pobūdžio SMS žinutės išsiuntimą Generalinės prokuratūros prokurorui Justui Lauciui, vėl stojo prieš teismą – šįkart dėl prokuroro įžeidimo, kai jį ir prokurorą Mindaugą Dūdą viešai išvadino nusikaltėliais.
Pagal J. Lauciaus pareiškimą E. Kusaitei iškeltą baudžiamąją bylą penktadienį pradėjo nagrinėti Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo teisėja Aušra Valinskienė. Kaltinimų E. Kusaitei nusikaltėliu taip pat išvadintas M. Dūda nereiškė, todėl byloje jis yra tik liudytojas.
2012 01 05 dieną žurnalisto Virginijaus Savukyno Lietuvos radijo laidoje „Forumas“ kalbėjo Lazdijų rajono Rudaminos miestelio bendruomenės pirmininkė Rūta Cimakauskienė.
Ji minėjo, kad gyventojams pradėjus aktyviai domėtis strategiškai svarbaus projekto – elektros tilto tarp Lietuvos ir Lenkijos tiesimo – aplinkybėmis, jai paskambino žmogus ir prisistatė esąs iš Valstybės saugumo departamento. Jis sakęs, kad nori susitikti ir pakalbėti bendruomenei aktualiu klausimu, tačiau nedetalizavo apie ką. R.Cimakauskienė tokį skambutį įvertino kaip galimą spaudimą bendruomenei.
Praėjusią savaitę žinomas visuomenininkas Darius Kuolys Lietuvos radijo laidoje „Akiračiai“ pareiškė, kad Lietuvą į dvi stovyklas padalinusioje garsiojoje pedofilijos istorijoje akivaizdžiai matoma Valstybės saugumo departamento (VSD) ranka.
Maža to, D. Kuolys tvirtino, kad VSD manipuliuoja kai kuriais žurnalistais, kurie vykdo saugumo nurodymus, gauna tam tikros informacijos ir ją platina visuomenei. Tinklink.lt nutarė pasidomėti, kuo remdamasis D. Kuolys svaidosi tokiais pareiškimais. D. Kuolys kelia versiją, kad VSD žurnalistais naudojasi kaip įrankiais kompromituodami šalies policijos struktūrą.
Portalas Tinklink.lt neseniai rašė apie Lietuvos radijo laidoje „Forumas” nuskambėjusį skandalingą Lazdijų rajono Rudaminos miestelio bendruomenės pirmininkės Rūtos Cimakauskienės pareiškimą.
Jai skambino Valstybės saugumo departamento (VSD) darbuotoju prisistatęs asmuo ir dviprasmiškai ją įspėjęs. Pasidomėjome, kaip į tokį pareiškimą sureagavo VSD. Tariamo VSD dėmesio aktyvios bendruomenės vadovė susilaukė po to, kai Rudaminos gyventojai ėmė domėtis strategiškai svarbaus projekto – elektros tilto tarp Lietuvos ir Lenkijos – tiesimo aplinkybėmis.
Dažnai mūsų visuomenė kaltinama pasyvumu. Apie tai mėgsta kalbėti ir politikai. Tačiau kai tik nedidelės gyventojų bendruomenės pradeda aktyviau veikti ir ginti savo interesus, netrukus sulaukia valdininkų atkirčio.
Su tuo akivaizdžiai susidūrė Lazdijų rajone esančio Rudaminos miestelio bendruomenės pirmininkė Rūta Cimakauskienė. Stojusi ginti gyventojų interesų, nepatogių vykdant svarbų strateginį projektą, moteris sulaukė skambučio iš VSD pareigūnu prisistačiusio asmens.
