Remigijus Žemaitaitis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Parlamentarui Remigijui Žemaitaičiui trečiadienį viešai pareiškus, jog premjerei, Seimo pirmininkei ir kitoms parlamento narėms „labai patinka būti žaginamoms“, Lietuvos žmogaus teisių centras (LŽTC) ragina Seimą įvertinti tokį jo nario elgesį viešojoje erdvėje.
Pasak centro, tokiais savo pasisakymais Seimo narys plačiam savo sekėjų ratui skleidžia diskriminacines ir moteris žeminančias nuostatas.
„Seimo narys Remigijus Žemaitaitis savo paskyroje soc. tinkle pasidalino vulgariu paveiksliuku ir įrašu, kuriame teigia, kad daliai Seimo narių-moterų patinka būti žaginamoms. Paveiksliuku, kurį Seimo narys sako aptikęs vienoje Palangos kavinėje, vaizduojama moteris, lytiškai aptarnaujanti tris vyrus“, – „Facebook“ rašo Lietuvos žmogaus teisių centras.
„Raginame p. Žemaitaitį atsiprašyti už šį gėdingą įrašą. Raginame Seimą pagaliau įvertinti tokį R. Žemaitaičio elgesį. Raginame Lietuvos policiją pradėti tyrimą dėl viešosios tvarkos pažeidimo minėtoje kavinėje“, – teigia LŽTC.
Centro įraše dėstoma, kad moteris gerbiantis politikas būtų užtikrinęs, kad tokie piešiniai būtų kuo greičiau pašalinti, užuot tokius vaizdus viešinęs.
„Kokia būtų atsakingo, moteris gerbiančio vyro reakcija? Užtikrinimas, kad tokia teplionė būtų pašalinta, taip pat, kad jos nepamatytų nepilnamečiai, ypač mažesni vaikai. Ką daro p. Žemaitaitis? Pasidalina įrašu su savo beveik 40 000 sekėjų auditorija“, – dėsto LŽTC.
„Deja p. Žemaitaitis serija pasisakymų skatino ir toliau skatina diskriminacines ir smurtines nuostatas dalies mūsų visuomenės atžvilgiu“, – rašoma įraše.
R. Žemaitaitis trečiadienį feisbuke pasidalino vienos Palangos kavinės, ant kurios sienos pavaizduotas vulgarus piešinys, nuotrauka ir parašė, kad premjerei Ingridai Šimonytei, Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen, ekonomikos ir inovacijų ministrei Aušrinei Armonaitei bei kitoms Seimo narėms „labai patinka būti žaginamom“.
Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ketina pasiūlyti Seimui įteisinti dvi naujas atmintinas dienas.
Ketvirtadienį ji pateiks Seimui Atmintinų dienų įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siekiama vasario 27-ąją įtvirtinti kaip Pasaulinę nevyriausybinių organizacijų dieną. Į atmintinų dienų sąrašą ji siūlo įtraukti ir Nacionalinę emancipacijos dieną. Jeigu Seimas pritartų, ji būtų minima vasario 17 d.
Anot Seimo pirmininkės, Pasaulinę NVO dieną įtraukti į atmintinų dienų sąrašą svarbu keliais aspektais. “Pirmiausia taip pripažintume ir įvertintume, kokia svarbi yra viešosios politikos srityse veikiančių nevyriausybinių organizacijų veikla. O papildomas dėmesys, tikėtina, būtų ir papildoma paskata dar daugiau Lietuvos žmonių patiems imtis iniciatyvos, aktyviau ir masiškiau dalyvauti pilietinių organizacijų veikloje ir prisiimti atsakomybę už bendruosius valstybės reikalus. Kartu tai būtų stimulas plėsti ne tik šio sektoriaus, bet ir apskritai savanorišką veiklą“, – teigia V. Čmilytė-Nielsen.
Šiuo metu Pasaulinė NVO diena minima daugiau nei 89 pasaulio valstybėse.
Siekiant priminti emancipacinių idėjų svarbą, skatinti lygiavertiškumo principais grįstą Lietuvos visuomenės viziją ir praktiką, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė- Nielsen siūlo į atmintinų dienų sąrašą įtraukti ir Nacionalinę emancipacijos dieną.
Pasak jos, taip siekiama tinkamai paminėti Lietuvos moterų indėlį į Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą. Šia iniciatyva siekiama suteikti galimybę diskutuoti apie įvairias žmogaus teisių problemas, susijusias su lytimi, socialine padėtimi, negalia, etnine tapatybe, amžiumi, religija, seksualine orientacija. Taip pat siekiama skatinti tokių konstitucinių vertybių kaip lygiateisiškumas ir nediskriminavimo principas apmąstymą bei įgyvendinimą.
Vasario 17 d. siūloma minėti Nacionalinę emancipacijos dieną, nes 1918 m. vasario 17 d. įvyko pirmoji protesto akcija nepriklausomybę paskelbusioje Lietuvoje. Protestu reikalauta pripažinti moterų indėlį, atkuriant Lietuvos valstybę, ir įtraukti moteris į Lietuvos Tarybą, kurioje buvo atstovaujama tik viena lytis – vyrai. 1918 m. lapkritį Laikinojoje Konstitucijoje moterims buvo įtvirtinta rinkimų teisė. Taip aktyvių moterų – Felicijos Bortkevičienės, Gabrielės Petkevičaitės-Bitės, Magdalenos Draugelytės-Galdikienės, Emilijos Gvildienės, Liudos Purienės ir kt. – dėka Lietuva atsidūrė tarp pirmųjų šalių Europoje, sulyginusių vyrų ir moterų balsavimo teises.
Vasario 17 d. kaip Nacionalinė emancipacijos diena Lietuvoje neformaliai minima jau aštuonerius metus.
Šiuo metu teisė aktai nereglamentuoja Pasaulinės NVO dienos ir Nacionalinės emancipacijos dienos kaip atmintinų dienų.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Gruodžio 12–13 dienomis Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen su darbo vizitu lankysis Paryžiuje, Prancūzijoje.
„Vizitas skirtas ryšiams su nauja Nacionalinės Asamblėjos vadovybe, išrinkta po 2022 m. birželio Žemutinių Parlamento Rūmų rinkimų, užmegzti. Taip pat susitiksiu su Prancūzijos Senato ir įtakingais abiejų rūmų komitetų pirmininkais. Kalbant apie Rusijos karą prieš Ukrainą, labai svarbu, kad Prancūzija rodytų lyderystę duodant tinkamą atsaką agresorei, stiprinant Europos Sąjungą, atsiliepiant į teisėtus Ukrainos ir kitų ES narystės siekiančių šalių lūkesčius, stiprinant NATO ir ES rytinių sienų gynybą. Būtent tai matau kaip svarbiausius savo vizito į Paryžių tikslus“, – sako V. Čmilytė-Nielsen.
Paryžiuje ji taip pat atstovaus Lietuvai paramos Ukrainai konferencijoje, kurią sušaukė ir kuriai pirmininkaus Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas ir Ukrainos premjeras Denisas Šmyhalis, taip pat nuotoliu sveikins Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, dalyvaus daug kitų aukštų pareigūnų.
Be to, V. Čmilytė-Nielsen dalyvaus Lietuvos ir Prancūzijos diplomatinių santykių šimtmečiui paminėti skirtame renginyje Lietuvos ambasadoje Paryžiuje.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Ketvirtadienį Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen lankosi Kyjive, rašoma Seimo pirmininkės „Facebook“ paskyroje. Prieš atvykdama į Ukrainos Aukščiausią Radą, kur Seimo pirmininkė susitiko su Rados pirmininku Ruslanu Stefančuku, ji plankė Bučą, Irpinę ir Borodenką.
„Pirmo vizito metu, kuomet buvo minimas tik pirmas karo mėnuo, buvo daug nežinomybės ir nerimo. To netrūksta ir šiandien, kai miestas bet kada gali sulaukti smūgių, kai jis skendi tamsoje ir ne mažesnėje nežinioje. Tąkart Ukraina tiesėsi po pirmųjų išgyvenimų, šiandien ji jau turi skaudžius randus. Ir ne vieną. Tačiau vieno tikrai netrūko tada, o dabar tau jaučiama dar labiau – tai tikėjimas laisva ateitimi“.
„Prieš vizitą į Ukrainos Aukščiausią Radą, kur susitikau su kolega, Rados pirminiku Ruslanu Stefančiuku, aplankiau Bučą, Irpinę ir Borodenką. Skausmu paženklintos vietos šiandien jau kitokios. Čia gyvenantys žmonės rodo nepalaužiamą valią gyventi ir kuo greičiau viską atstatyti. Pavydėtinas ryžtas. Sunkios vietos, tačiau jos suteikia neįkainojamą suvokimą, kas yra iš ties svarbu. Ir dėl ko iš ties verta kovoti.
Šio vizito metu daug dėmesio skirsime Ukrainos ateičiai – tiek politinei Europoje, tiek atstatymui. Tiek ir artimiausiai ateičiai – žiemai, kuri bus labai nelengva, bet su mūsų pagalba gali tapti lengviau išgyvenama“, – teigiama V. Čmilytės-Nielsen įraše.
Prof. Vytautas Landsbergis. Josvydo Elinsko (ELTA) nuotr.
Iškilmingai minint pirmojo atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovo, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko, 1996–2000 metų Seimo pirmininko Vytauto Landsbergio 90-ąsias gimimo metines, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad pagerbiame žmogų, kuris arčiausiai stovėjo prie atgimusios valstybės ištakų.
„Šiandien pagerbiame žmogų, kuris arčiausiai stovėjo prie atgimusios valstybės ištakų. Žmogų, kurio orus ryžtas, kai reikia kovoti, aštrios mintys, kai reikia įvertinti ir unikali iškalba, kai reikia įkvėpti, palietė ištisas Lietuvos žmonių kartas“, – iškilmingame minėjime Seime sakė parlamento pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, linkėdama profesoriui V. Landsbergiui ilgiausių metų.
Seimo pirmininkė pastebėjo ir gražų skaičių sutapimą: kaip tik praeito šimtmečio 1990-aisiais Sąjūdis laimėjo rinkimus, profesorius V. Landsbergis tapo Aukščiausiosios Tarybos vadovu, Lietuva paskelbė atkurianti valstybingumą.
„Nuo tų laikų prabėgo daugiau kaip 30 metų. Išsipildė tai, apie ką anuomet nedrąsu buvo net pasvajoti. Esame laisva ir nepriklausoma valstybė, įsiliejome į Europos Sąjungą, tapome Šiaurės Atlanto aljanso dalimi. Yra atvira ekonomika ir pajėgi pilietinė visuomenė. Į politiką, apskritai į gyvenimą atėjo nauja karta. Atrodytų, viskas pasikeitė neatpažįstamai.
Tačiau įsižiūrėjus nesunku pamatyti dalykus, kurie nepasikeitė, atsirado, formavosi prieš tuos tris dešimtmečius ir iki šiol esmingai veikia mūsų valstybės kryptį“,- sakė Seimo pirmininkė.
V. Čmilytė-Nielsen iš Seimo tribūnos prisipažino, kad dažnai įeidama į savo darbo kabinetą pasijaučia prisiliečianti prie istorijos.
Seimo pirmininkė, Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Gitanos Markovičienės (ELTA) nuotr.
„Prisipažinsiu, dažnai įeidama į Seimo Pirmininko kabinetą pasijuntu prisiliečianti prie istorijos. Ne kiekvieną sykį sąmoningai, tačiau tos interjero detalės, ilgas pasitarimų stalas, kampe tiksintis laikrodis kuria atmosferą, kurioje, regis, dar tvyro Nepriklausomybės pradžios nesibaigiančių posėdžių įtampa, sklando pokalbių su tuomečiais pasaulio valstybių lyderiais nuotrupos“, – sakė V. Čmilytė- Nielsen.
Nors nuo to laiko Seimo Pirmininko kabinetas turėjo ne vieną laikiną šeimininką, atmosfera, anot jos, išliko personalizuota, suasmeninta. „Panašiai paženklinta per visus tuos tris dešimtmečius yra mūsų valstybės politika, ypač tarptautinė, ypač – giluminėmis formomis. Ir tai nepasikeitė. Nepasikeitė Vytauto Landsbergio dėka.
„Landsbergio kodą“, jei galima būtų taip pavadinti, geriausiai apibūdintų Čekoslovakijos prezidento Tomašo Masaryko žodžiai: „Valstybė – tai racionalumo ir moralės pagrindu veikianti piliečių asociacija,“- sakė V. Čmilytė- Nielsen.
Pasak jos, pirmiausia tai – būtent PILIEČIŲ asociacija, laisvas, demokratiškas susibūrimas. „Toks buvo Vytauto Landsbergio vadovaujamo Sąjūdžio principas, taip atkūrėme valstybę, to privalome laikytis“,- sakė Seimo pirmininkė.
Anot jos, antrasis dėmuo – RACIONALUMAS. „Man knieti jį pavadinti šachmatininko racionalumu. Subtilus balanso jausmas, sunkiausiais laikais sustiprinęs ir apgynęs mūsų valstybines pozicijas. Racionalumas valstybiniu lygmeniu yra nuolatinė teisingos strategijos paieška ir įgyvendinimas, žvelgiant toliau nei ši diena ir rytojus, numatant grėsmes, kurios dar tik gali kilti ir pasiruošiant jas pasitikti iš jėgos, o ne silpnumo pozicijos“,- minėjime sakė V. Čmilytė- Nielsen.
Ir trečiasis dėmuo, anot parlamento vadovės, MORALINIAI principai, kurių vertė valstybės gyvenime nesimato akimirksniu. Prof. Vytautas Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Vytautas Landsbergis, ilgus metus kalbėjęs gėrio ir blogio kalba apie imperinę Rusijos valstybės prigimtį, nevisad būdavo tinkamai išgirstas. Dabar daugeliui tapo aišku, kad remiantis nugludintomis moralinėmis kategorijomis galima apčiuopti procesus ir tuose sluoksniuose, kuriuose jau bejėgis įprastinis, neretai merkantilinis racionalumas“,- sakė V. Čmilytė- Nielsen.
Iš Seimo tribūnos kalbėjęs Apaštalinis nuncijus ir diplomatinio korpuso dekanas arkivyskupas dr. Petaras Antunas Rajičius (Petar Antun Rajič) akcentavo prof. V. Landsbergio pastangas dėl bendrojo valstybės gėrio.
„Man suteikta didelė garbė šia ypatinga proga pasakyti keletą žodžių savo ir Diplomatinio korpuso, akredituoto Lietuvoje vardu, čia, šiuose Lietuvos Seimo rūmuose. Vytautas Landsbergis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Kiekvienas, kas tik turėjo kokį nors ryšį su Lietuva per paskutiniuosius tris dešimtmečius, tikrai girdėjo apie profesorių Vytautą Landsbergį. Atvykę į šalį užsienio šalių diplomatai ir kiti žmonės, tuojau sužino apie milžinišką profesoriaus Landsbergio nuveiktą darbą dėl savo šalies ir jos žmonių, ypač lemtingu nepriklausomybės atkūrimo ir atsiskyrimo nuo buvusios sovietų sąjungos metu. Nuo to laiko, jo pastangos dėl bendrojo Valstybės gėrio, niekada nesiliovė“, – sakė dr. Petaras Antunas Rajičius.
Linkėdamas prof. V. Landsbergiui laimingų ir ilgiausių metų diplomatas sakė, kad jo vardas bus prisimenamas ateityje, kaip vieno iš atkurtos Lietuvos Respublikos Tėvų.
„Mūsų gyvenimo metai iš tiesų greitai prabėga, vis dėlto, Jūsų vardas jau yra gerai žinomas ir tikrai bus prisimenamas ateityje, kaip vieno iš atkurtos Lietuvos Respublikos Tėvų. Dėl to aš tikiu, kad dabar išsakau jausmus visų garbių šiandienos susirinkimo dalyvių, kurie trokšta išreikšti nuoširdžius sveikinimus ir geriausius linkėjimus Jums sulaukti dar daug ilgų, laimingų ir sveikatos metų. Tegul Visagalio Dievo palaiminimas visada lydi Jus ir visus ištikimus, drąsius ir kilnius Lietuvos žmones! Laimingų ir ilgiausių metų!“, – prof. V. Landsbergiui linkėjo Apaštalinis nuncijus arkivyskupas dr. Petaras Antunas Rajičius. Prof. Vytautas Landsbergis ir kunigas Robertas Grigas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Minėjime kalbėjo ir Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, Seimo narys Emanuelis Zingeris. Išeidamas iš plenarinių posėdžių salės po iškilmingo minėjimo V. Landsbergis šiek tiek pajuokavo. „Tikiuosi, kad tai jau paskutinis išmėginimas mano susijęs su ta data. Teko praeiti tam tikrą mažą maratoną. Ačiū Dievui, sveikatos užteko, dabar galima bus normaliai gyventi“, – sakė jis žurnalistams.
Seimo I rūmų Vitražo galerijoje eksponuojama Seimo kanceliarijos parengta V. Landsbergio jubiliejui skirta fotografijų paroda ir pristatomi Seimo skaityklos suorganizuoto ekslibrisų konkurso „Vytautui Landsbergiui – 90 metų“ darbai.
Lietuvos Seimas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Ketvirtadienį dėl pasipiktinimo valdančiaisiais susivienijusi opozicija parengė rezoliuciją, kurioje pateikti ambicingi siekiai. Valdantiesiems oponuojančios partijos kreipiasi į prezidentą Gitaną Nausėdą, kad šis įvertintų, ar vis dar turi pasitikėjimą žemės ūkio ministru Kęstučiu Navicku.
Taip pat ragina Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen pasitikrinti, ar ji vis dar turi pasitikėjimą Seime. Dėl to opozicija kviečia surengti balsavimą parlamente.
Taip pat opozicija reikalauja besibaigiančioje Seimo pavasario sesijoje visą dėmesį skirti tik, pasak jų, būtiniausių ir neatidėliotinų socialinių ir ekonominių klausimų sprendimui.
„Mažinti PVM maistui, akcizus kurui, didinti vaiko pinigus, sulyginti NPD ir MMA, didinti viešajam sektoriui taikomą bazinį dydį, priimti spendimą nepasiturintiems Lietuvos gyventojams skirti vienkartines 100 eurų išmokas, priimti Lietuvos Respublikos Prezidento pateiktus teisės aktus, įgalinančius palankesnį vietos savivaldos finansavimą“, – rašoma opozicijos parengtoje rezoliucijoje.
Galiausiai dokumente valdantieji raginami gerbti demokratijos bei atsakingo valdymo principus ir užtikrinti Seimo opozicijos teises. Taip pat Seimo dauguma kviečiama „atviram dialogui dėl tolesnio Seimo darbo“ ir raginama „nedelsiant sutarti dėl naujos politinės kultūros ir sudaryti pozicijos bei opozicijos dialogo darbo grupę“.
Opozicija nusiteikusi į posėdžių salę pavasario sesijoje nebegrįžti
Opozicija rezoliucijoje išdėstytus reikalavimus pristatė ir Seimo pirmininkei V. Čmilytei-Nielsen įteikė Kovo 11-osios salėje. Kaip po rezoliucijos pristatymo teigė opozicinei frakcijai „Vardan Lietuvos“ atstovaujantis Saulius Skvernelis, valdantiesiems neįsiklausius į Seimo mažumos lūkesčius, opozicija į posėdžių salę gali negrįžti iki rugsėjo 10 d.
„Ar jūs suprantate šios situacijos rimtumą? Tai nėra Navicko klausimas. Tai yra parlamentinės demokratijos ir tam tikrų tradicijų ir procedūrų laikymasis. Opozicija tikrai yra pasiryžusi negrįžti iki rugsėjo 10 d., jei nebus daromi realūs žingsniai, ieškant dialogo ir sprendimų“, – teigė S. Skvernelis.
Savo ruožtu Seimo pirmininkė ragino įsiaudrinusius parlamentarus nepadaryti Seimo įkaitu. Pasak jos, opozicija visiškai neteisingai Seimo darbą sabotuoja dėl neįvykusios žemės ūkio ministro interpeliacijos.
„Aš kviečiu nepavykusį ministro interpeliacijos klausimą nepadaryti įkaitu viso Seimo darbo. Manau, kad tai, kas yra daroma dabar, yra būtent tai. Dėl to labai apgailestauju“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Galiausiai politikė pakvietė opozicijos atstovus kilusius ginčus spręsti deramu būdu.
„Aš atėjau pas jus tikrai kolegiškoje dvasioje pasiimti tų prašymų ir reikalavimų. Tikrai kviečiu visus geram ir konstruktyviam darbui drauge. Aš tikrai tikiu, kad jis yra įmanomas. Tą ne kartą esame pademonstravę“, – sakė Seimo pirmininkė.
Opozicija reikalauja pagarbos
Kaip tvirtino opozicijos atstovai, į plenarinių posėdžių salę jie sugrįžtų ne tik sulaukus paramos jų keliamiems klausimams, bet ir pajutus, kad su jais elgiamasi pagarbiai.
„Visų pirma valdantieji turėtų pradėti kalbėtis, o ne taip, kaip šiandien pasielgė Seimo pirmininkė, neišklausiusi visų klausimų apsisukti ir išeiti“,– sakė „darbietis“ Viktoras Fiodorovas.
„Situacija yra tokia, kuri pirmiausiai reikalauja ir emocinio įvertinimo. Mes norime, kad Seimo pirmininkė galų gale labai tvarkingai, vykdydama savo funkcijas, atsiprašytų opozicijos. Esmė, kad ji turi atlikti funkcijas ne tik daugumai, tačiau ir visam Seimui“, – teigė socialdemokratas Gintautas Paluckas.
„Mes reikalaujame, kad (rezoliucijoje – ELTA) minėti klausimai grįžtų į darbotvarkę, kad mes diskutuotume pateikimo salėje, o ne kiekvienas savo frakcijose“, – teigė politikas.
Rezoliucija parengta po to, kai ketvirtadienį opozicijai priklausantys politikai paskelbė boikotuosią Seimo posėdžius. Šis sprendimas priimtas paaiškėjus, kad nuo pirmininkavimo Seimo posėdžiams buvo nušalinti opozicijos atstovai. Boikotuoti plenarinį posėdį opozicija nusprendė nepaisant valdančiųjų pripažinimo, kad sprendimas nušalinti opozicijos atstovus buvo klaida.
Valdantieji tvirtina, kad oponentų įtūžį lėmęs sprendimas dėl Seimo vicepirmininkų buvo padarytas, nes opozicija pati anksčiau pareiškė boikotuosianti Seimo darbą dėl nepavykusios interpeliacijos žemės ūkio ministrui.
Savo ruožtu opozicija piktinosi tuo, kad valdantieji nesutiko su antradienio posėdžio metu paprašyta pertrauka dėl žemės ūkio ministro K. Navicko interpeliacijos klausimo. Jos opozicija paprašė siekdama sau norima linkme pakeisti balsų pusiausvyrą Seime ir atleisti neįtinkantį ministrą. Tačiau valdantieji trečiadienio rytą sušaukė neeilinį Seimo posėdį. Šį posėdį opozicija boikotavo, o valdantieji balsuodami pritarė K. Navicko atsakymams.
Valdančiųjų lyderiai sutartinai tvirtina, kad paskelbusi boikotą Seimo posėdžiams ir keldama sąlygas dėl grįžimo į normalų darbą, opozicija elgiasi nederamai.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir premjerė Ingrida Šimonytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir premjerė Ingrida Šimonytė įregistravo Vadovybės apsaugos įstatymo pakeitimus, kurie leistų joms išvengti nuolatinės pareigūnų apsaugos.
Įstatymo pataisos numato, kad Respublikos prezidentas (kaip ir iki šiol) būtų saugomas 24 valandas per parą. Tačiau kiti vadovybei priskirtini asmenys (Seimo pirmininkas, ministras pirmininkas, asmenys, laikinai einantys Seimo pirmininko pareigas, pavaduojantys ministrą pirmininką) būtų saugomi užsienio vizitų ir oficialių susitikimų metu bei kitais atvejais, kai vadovybei priskirtas asmuo tiesiogiai įgyvendina funkcijas, dėl kurių jam skirta apsauga. Šiems asmenims apsauga galės būti skirta ir kitu laiku, jeigu kiltų grėsmė jų saugumui (jų arba atitinkamų tarnybų motyvuotu prašymu ar teikimu). Tokios apsaugos skyrimo tvarką ir pagrindus nustatytų Vyriausybė.
Taip pat siekiant užkardyti visas galimas grėsmes ir pavojus vadovybės saugumui, siūloma Vadovybės apsaugos įstatyme aiškiai reglamentuoti, jog saugomo asmens gyvenamoji vieta saugoma 24 valandas per parą (t.y. net ir tais atvejais, kai pats saugomas asmuo gali būti nesaugomas).
„Toks teisinis reguliavimas leis apsaugoti vadovybei priskiriamus asmenis visais atvejais, kai jiems gali kilti kokia nors grėsmė saugumui.
Kitais atvejais (laisvu nuo oficialių ir neoficialių vizitų, susitikimų ar funkcijų įgyvendinimo metu) turėtų būti gerbiama vadovybei priskirtinų asmenų teisė į privatų gyvenimą, taip pat ir teisė gyventi be Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnų nuolatinės priežiūros bei fizinio buvimo šalia“, – sako projekto autorės aiškinamajame rašte.
Jų teigimu, Vadovybės apsaugos įstatymo pakeitimo projekto parengimą paskatino noras veiksmingai užtikrinti vadovybei priskirtinių asmenų, kuriems pagal Vadovybės apsaugos įstatymą skiriama apsauga, teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą.
„Tam tikros galiojančio Vadovybės apsaugos įstatymo nuostatos kelia pagrįstų abejonių dėl atitikimo Konstitucijai ir įstatymams. (….) Dabartinis Vadovybės apsaugos įstatymo teisinis reguliavimas, kuris, viena vertus, nustato saugomo asmens teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą, o, kita vertus, nesukuria vadovybei priskiriamam asmeniui jokių realių galimybių šia teise pasinaudoti, kadangi apsauga vykdoma 24 valandas per parą, galimai prieštarauja Konstitucinio Teismo suformuotai doktrinai. Visų pirmiausia toks galiojantis reguliavimas neatitinka konstitucinio proporcingumo principo, kadangi tokia apsauga kiekvienam vadovybei priskiriamam asmeniui taikoma neatsižvelgus į jo pareigas bei realų su jomis susijusį ar jam kylantį pavojų“, – sakoma dokumento aiškinamajame rašte.
Pagal galiojantį Vadovybės apsaugos įstatymą, apsauga vadovybei taikoma 24 valandas per parą.
Siūloma, kad naujos įstatymo nuostatos įsigaliotų šių metų rugsėjo 1 d.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Ukrainoje Rusijos prezidento Vladimiro Putino pradėtas karas tampa jo paties pralaimėjimu, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Parlamento vadovės teigimu, šis karas ne tik sugriovė mitus apie neva nenugalimą ir modernią Rusijos armiją, tačiau taip pat sunaikino galimybes šiai šaliai toliau taikyti savo „minkštąją galią“ bei suvienijo laisvąjį pasaulį.
„Stebėdama tą karą ir matydama procesus, aš taip pat matau, jog šis karas jau tampa V. Putino pralaimėjimu, V. Putino režimo pralaimėjimu jau tapo, nes subliuško labai daug mitų. Pirmiausia subliuško mitas apie nenugalimą armiją, kuriai nėra analogų pasaulyje, kuri yra labai neva moderni. Tai dabar, matyt, pilnas internetas yra memų, kurie aiškiai parodo, kad tai visiškai neatitinka realybės“, – „Žinių radijui“ teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Pasak jos, taip pat subliuško ir daugelį metų įvairiose srityse Rusijos puoselėjama „minkštoji galia“.
„Ji buvo labai juntama įvairiose srityse, taip pat ir sporte, pavyzdžiui, tuose pačiuose šachmatuose. Dabar, kai Rusija yra visiškai izoliuojama iš visų sričių, kas ir turi būti, ta ilgai ir labai kruopščiai puoselėta „minkštoji galia“ nebeveikia ir nebeveiks“, – akcentavo Seimo pirmininkė.
V. Čmilytės-Nielsen atkreipia dėmesį ir į tai, kad Rusijos invazija į Ukrainą labai suvienijo demokratinį pasaulį.
„Šis šokas – karas Ukrainoje – labai suvienijo laisvąjį pasaulį, demokratinį pasaulį. Kai kurie dalykus, žinoma, reikėjo padaryti anksčiau.
Kalbu apie sankcijas Rusijai, apie embargą kai kuriems svarbiausiems Rusijos produktams, tai jau vyksta, tai įvyko iš esmės labai greitai. Na ir vėlgi tai perbraižė situaciją pasaulyje, matyt, ilgiems metams į priekį“, – sakė parlamento vadovė.
ELTA primena, kad vasario 24-osios rytą Rusija pradėjo agresyvų ir tarptautinės bendruomenės pasmerktą karinį įsiveržimą į Ukrainą.
Vakarų bendruomenė, į tai reaguodama, Rusijai paskelbė labai griežtas sankcijas ir ekonominę bei karinę paramą Ukrainai. Vakarų bendruomenė kaltina Kremlių Ukrainoje tikslingai griaunant miestus ir žudant nekaltus civilius.
Seimo pirmininkė, Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Gitanos Markovičienės (ELTA) nuotr.
Antrai kadencijai Liberalų sąjūdžio pirmininke išrinkta Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad per ateinančius dvejus metus sieks aktyvinti partijos skyrius. Anot politikės, kol kas apie pretendavimą į prezidento postą kalbėti dar per anksti – visą dėmesį ji telkia į Seimo ir partijos pirmininkės pareigas.
„Aš labai džiaugiuosi, kad partijos kolegos, bendražygiai įvertino tuos dvejus metus ir kad vėl pasitikėjo manimi ir suteikė galimybę vesti šią partiją dar dvejus metus ateityje“, – Eltai sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Pasak politikės, per ateinančią dvejų metų kadenciją ji sieks didesnio aktyvumo skyriuose.
„Mes turime 60 skyrių visoje Lietuvoje, tačiau labai norėtųsi pasiekti, kad jie visi būtų ne tik formalūs, bet ir iš tiesų aktyvūs. Per metus pasiekėme daug aktyvindami partijos komitetus – daug yra žmonių, kurie ateina su naujomis idėjomis, su pokyčių pasiūlymais – turiu omenyje politinę darbotvarkę. Į juos mėginame kuo daugiau atsižvelgti ir tas politinis darbas partijoje vyksta aktyviau nei iki tol. Tai aš norėčiau tą tendenciją stiprinti“, – sakė antrai kadencijai išrinkta Liberalų sąjūdžio pirmininkė.
„Pirmajame (pirmininko rinkimų – ELTA) etape buvo iškelta daug stiprių kandidatų, juos iškėlė partijos skyriai. Tas akivaizdu, jog tokių lyderių, stiprių žmonių mes partijoje turime daug. Dalis jų atsiėmė kandidatūras, na, o vertinu tai, matyt, kaip tam tikro pasitikėjimo manimi ženklą“, – komentavo V. Čmilytė-Nielsen.
Naujausių Eltos užsakymu „Baltijos tyrimų“ atliktų apklausų duomenys rodo, kad nuo gegužės mėnesio pabaigos gyventojų, palankiai vertinančių Seimo pirmininkę, sumažėjo 7 procentiniais punktais. Visgi V. Čmilytė-Nielsen teigė, kad reitingai yra antraeilis dalykas.
„Aš manau, kad visi politikai šiek tiek reaguoja į reitingus. Mano vertinimu, reitingai parodo tendenciją, į juos reikia kreipti dėmesį, bet dabartiniu laikotarpiu, kai praėjo mažiau nei metai po rinkimų, kai mes, kaip valdančioji dauguma, turime tokių iššūkių, kurie iš esmės yra krizės – ar tai būtų krizė, susijusi su pandemija, ar migracijos situacija“, – kalbėjo Liberalų sąjūdžio pirmininkė.
Paklausta, ar mąsto apie kandidatavimą į prezidento postą, V. Čmilytė-Nielsen akcentavo, jog kol kas anksti mąstyti apie prezidento rinkimus.
„Labai anksti dar apie tai kalbėti. Šiuo metu esu tik 10 mėnesių Seimo pirmininkė, ir šios pareigos drauge, žinoma, ir su partijos pirmininkės pareigomis yra labai atsakingos. Visos mano pastangos yra būtent šiems darbams“, – teigė politikė.
ELTA primena, kad šeštadienį Trakuose vykusiame Liberalų sąjūdžio suvažiavime antrai pirmininko kadencijai buvo perrinkta V. Čmilytė-Nielsen. Politikė, surinkusi 78,45 proc. balsų, nugalėjo parlamentarą Andrių Bagdoną – jis vienintelis metė iššūkį kandidatei.
LGGRTC direktorius Adas Jakubauskas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Diskusijos dėl Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) vadovo Ado Jakubausko tinkamumo eiti pareigas tęsiasi.
Antradienį į Seimą laišku kreipėsi Laisvės premijos laureatai ir rezistentai. Pasak jų, situaciją Genocido centre tyrusios Seimo valdybos sudarytos darbo grupės išvada, kad vargu, ar A. Jakubauskas yra tinkamas toliau vadovauti LGGRTC, yra nepagrįsta. Laisvės premijos laureatai ir rezistentai ragina Seimo narius palaikyti kritikos pastaruoju metu itin daug sulaukusį LGGRTC vadovą.
„Raginame Seimo narius balsuoti už prof. Ado Jakubausko teisę toliau eiti Centro direktoriaus pareigas. Nepaprastą politikų ir žiniasklaidos dėmesį jo darbui laikome neproporcingu ir paremtu politiniais motyvais. Teisėtai paskirtas direktorius nepadarė nieko, dėl ko negalėtų eiti savo pareigų, nė vienas kaltinimas jam nebuvo pagrįstas konkrečiais įrodymais. Normalu, kad jo darbas nėra idealus ir jam išsakomi priekaištai, kaip kad būna visiems permainas pradėjusiems įstaigų vadovams. Tai ne priežastis atleidimui“, – rašoma viešame kreipimesi.
Pasak kreipimosi autorių, A. Jakubausko vadovaujamas centras tinkamai iki šiol gynė istorinę tiesą, nors ir patiria didelį spaudimą iškraipyti Laisvės kovų istoriją.
„Prof. Jakubausko vadovaujamas Centras yra šiai misijai nepaprastai svarbi institucija. Centro istorikai labai kukliomis lėšomis atlieka didžiulį darbą, už kurį esame jiems dėkingi. Centras ilgai patyrė ir dabar patiria didžiulį spaudimą iškraipyti Laisvės kovų istoriją, pasmerkti dalį už laisvę žuvusių rezistentų ir šios kovos organizatorių ar net ištisus Laisvės kovų tarpsnius suteršti tariamo dalyvavimo Holokauste dėme. Iki šiol Centras garbingai gynė istorinę tiesą ir Laisvės kovotojų atminimą“, – teigiama laiške.
Tai, kad A. Jakubauskas po kilusių įtampų tarp Genocido tyrimo centro darbuotojų susilaukė daug kritikos iš parlamentarų, kreipimosi autorių nuomone, rodo ne ką kitą, kaip esantį politinį spaudimą.
„Manome, kad šis aiškiai deklaruotas nusiteikimas buvo viena iš jo puolimo priežasčių. Esame tikri, kad nepaisant klaidų ir sunkumų, Centro vadovas ypač dėl savo pasiryžimo nepasiduoti politiniam spaudimui prieš Lietuvą ir jos laisvės kovas yra labai reikalingas šiose pareigose ir privalo jose likti. Todėl balsavimas dėl jo likimo yra ir savotiškas Lietuvos laisvės egzaminas. Atleisdamas prof. Jakubauską Seimas pasiųstų labai aiškią žinią, kad tikslinga spausti Lietuvą keisti savo istorijos vertinimus, nes Lietuva linkusi pasiduoti šiam spaudimui“, – rašoma kreipimesi, kartu raginant Seimą parodyti savo brandą ir vertę. Konservatorė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Kadenciją tik pradedantis Seimas dar turės daug progų parodyti savo vertę ir brandą. Raginame nepradėti darbo gėdingu politiniu susidorojimu jau pirmaisiais kadencijos metais“, – teigiama rašte.
Laišką pasirašė Laisvės premijos laureatai Antanas Terleckas, Sigitas Tamkevičius, Nijolė Sadūnaitė, Jonas Kadžionis-Bėda, Bronislovas Juospaitis-Direktorius, Juozas Jakavonis-Tigras, Juozas Mocius-Šviedrys, Albinas Kentra-Aušra. Taip pat rezistentai Gediminas Dobkevičius-Šarūnas, Stasys Dovydaitis-Vaidila, Algirdas Endriukaitis, Monika Gavėnaitė ir kiti.
Situaciją LGGRTC analizavusi Seimo valdybos sudaryta darbo grupė pastarosios savaitės penktadienį pateikė išvadą, kurioje nurodoma, kad kyla abejonių, ar A. Jakubauskas toliau gali vadovauti įstaigai.
Darbo grupės vadovės Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės teigimu, A. Jakubauskui nepavyko konstruktyviai spręsti iškilusių problemų, o veiksmai, kurių jis ėmėsi pastaruosius kelis mėnesius, pasak politikės, tik dar labiau padidino įtampą bei susipriešinimą jo vadovaujamame centre.
Tuo metu su jam tenkančia kritika nesutinkantis A. Jakubauskas teigė pozityviai žvelgiąs į jam nepalankų konservatorės vadovaujamos darbo grupės priimtą sprendimą.
Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Gitanos Markovičienės (ELTA) nuotr.
ELTA primena, kad 17 Genocido tyrimų centro istorikų sausio pabaigoje kreipėsi į Seimo pirmininkę, teigdami esą LGGRTC darbuotojams kelia nerimą centre vykdomų tyrimų ideologizacija ir politizacija.
Įtampą centre pakurstė tai, kad pastarąją savaitę A. Jakubausko vadovaujamas centras iš pareigų atleido istorikę dr. Mingailę Jurkutę, kuri bene garsiausiai reiškė kritiką darbovietės vadovybei.
Dėl to 27 LGGRTC darbuotojai vėl kreipėsi į parlamento vadovę V. Čmilytę-Nielsen bei Seimo valdybą. Pasak jų, istorikė iš pareigų buvo atleista dėl to, kad naudojosi Konstitucijoje įtvirtintomis teisėmis laisvai reikšti savo įsitikinimus.
Tačiau, pasak A. Jakubausko, M. Jurkutė buvo atleista ne už pareikštą kritiką centrui, bet už neteisingos informacijos skleidimą. Jam tekusią kritiką centro direktorius atmetė ir ketvirtadienį išplatintame viešame laiške Seimo nariams. Pasak A. Jakubausko, jį ne kartą sukritikavusi konservatorė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė – kuri ir vadovauja situaciją centre tyrusiai darbo grupei – atsižvelgia tik į nedidelės dalies LGGRTC darbuotojų nuomonę.
Pasak jo, R. Morkūnaitė-Mikulienienė ignoruoja faktą, kad 61 Genocido tyrimo centro darbuotojas Seimui buvo nusiuntęs poziciją, kurioje palaikoma centro kryptis.
Seimo valdybos sudaryta darbo grupė išvadas turėjo pateikti iki kovo 10 d., tačiau vėliau nuspręsta grupės darbo laiką pratęsti.
Centre kilus nesutarimams, iš LGGRTC direktoriaus vyresniojo patarėjo pareigų jau pasitraukė žurnalistas, publicistas, knygų autorius Vidmantas Valiušaitis. Dalis centro darbuotojų reiškė abejones dėl jo kompetencijos eiti šias pareigas.
A. Jakubauskas centro direktoriumi paskirtas 2020 m. birželio pabaigoje.
Ilgai gyvenant didėja neparašytų straipsnių, lyginant su parašytais, skaičius, dar kitaip tariant, kaskart labiau slegiantis tampa atsakomybės svoris dėl to, kad ne kartą pasirinkai komfortišką poziciją patylėti, ypač patogią tada, kai dėl sielos ramybės nusprendei nebedraskyti senų žaizdų, nebeliesti ir taip jau išopėjusių santykių. Tokiu būdu nutylėtų objektų skaičius auga su nepalyginamai didesniu pagreičiu nei problemų aibė, apie kurią bent bandei užsiminti, taigi nutylėta visata plečiasi sparčiau nei kalbiškai apipavidalintas ar įvardijimo formose sustabdytas pasaulis.
Vis tik dėl šventos ramybės neparašęs nieko, net neužsiminęs apie besiprašančius aptarimo dalykus, nesijaučiu nusiraminęs, todėl džiaugiuosi kiekvieną kartą, kai apie tai, ko neparašiau dėl savo desperacijos, nusiminimo ir nuovargio, parašė kitas, kupinas entuziazmo ir taurių ketinimų, tikintis kalbėjimo prasmingumu ir susikalbėjimo galimybėmis, žmogus.
Dėkoju Vytautui Sinicai už tai, kad nenutylėjo, nepraleido negirdomis Emanuelio Zingerio nusišnekėjimų Facebooke apie tai, kad neva, „bet koks nacionalizmas yra demokratijos priešas, stabdantis jos vystymąsi“ (propatria.lt). Imant už gryną pinigą šiuos Zingerio žodžius, turėtų būti draudžiama net užsiminti apie Lietuvos valstybės užgimimą ir atgimimą, pasipriešinimą okupaciniam režimui, o nacionalinio išsivadavimo judėjimai visame pasaulyje turėtų būti vertinami kaip baisus nesusipratimas.
Trumpam išlįsiu iš nutylėjimų zonos ir aš pats, leisdamas sau pastebėti, kad cituotoje Zingerio ištaroje (?) raktinė pozicija yra užšifruota žodžiuose „bet koks“. Iš tiesų, kam daug kalbėti, kas iš to, kad sociologinėje teorijoje nacionalizmas kaip bendruomeninių interesų įsisąmoninimo forma aplamai, beveik be išlygų arba dauguma atvejų yra vertinamas pozityviai, visą tyrinėjimų įkarštį sutelkiant būtent į nacionalizmo skirtumų, pustonių, perėjimų aprašymą (mažiausiai numatant bent valstybinio, politinio, etninio ir kultūrinio nacionalizmo skirtį), nenutylint ir liūdniausius tautos idėjos kvazisureikšminimo arba patologijos atvejus?
O gal iš tiesų, Zingeris kažką leptelėjo nepamąstęs, taigi, ar reikia čia dėl to daug parintis, tuščiažodžiauti ir mums, ar mūsų reikalas būtų aptarinėti įtakingo, bet, tarkime, nukvakusio veikėjo prasisunkusio į viešą kvailumo apsireiškimus? Liūdniausia čia vis tik tai, kad po Zingerio žodžiais, demonstruodami savo lojalumą ir pritarimą, daug nemąstydami Facebooke pasirašė visa eilė Lietuvoje žinomų žmonių. Į tai atkreipia dėmesį ir minėtas V.Sinica, kaip atrodo bent man, nurydamas pačius karčiausius žodžius ir savo apmaudą išreikšdamas jau kultūringai apdorotais, spaudai tinkamais žodžiais apie pasirašiusiųjų nemokšiškumą (kas buvo nutylėta – tegu lieka kiekvieno iš mūsų vaizduotėje). Tačiau jeigu būtų leista įsiterpti ir man, pasakyčiau, kad aprašytos situacijos visas grožis susiveda ne tiek į žmonių įpročius kažką padaryti pamąstant ar nepamąstant, kiek yra dalyvavimo konjunktūrinio ritualo apeigose demonstracija. Kalbu labai aptakiai, tarsi ir bijodamas labiau aiškiai išsakyti savo spėjimą apie tai, kad tokių ritualų būtinas pasikartojimas iš esmės yra grindžiamas karjeros užsitikrinimo, atnaujinimo ar tęstinumo poreikiu, ar ne?
Vytautas Sinica. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Dar labiau bijau, baiminuosi kažką užsiminti ta linkme, kad plečiantis tokių ritualų amplitudei mūsų valstybė traukiasi, sumenksta iki minimumo, tampa nuline valstybe arba net transformuojasi į vaiduoklišką valstybės pamėklę. O užvis labiausiai bijau prasitarti apie tai, kad – neduokDie! – mūsų valstybės atstatymui į normalią būklę gali kada nors prireikti naujo nacionalinio išsivadavimo judėjimo.
Žinia, Zingeris nėra toks visiškai nukvakęs veikėjas, kaip gali pasirodyti kokiam nors naivuoliui iš pirmo žvilgsnio, o greičiau yra taip, kad jo nesugebėjimas nacionalizmų paletėje įžvelgti skirtis yra nulemtas jo paties užsiangažavimo patologiškojo nacionalizmo plotmėje, kai savo tautos išskirtinumo paliudijimą siekiama pelnyti kitų tautų suniekinimo sąskaita. Tas pats Zingeris ilgą laiką buvo Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti pirmininkas.
O šios Komisijos veiklos fiasko, net jeigu ir būtume linkę viską nutylėti, yra labai iškalbingas, toks fiasko, be visa ko kito, liudija iniciatorių iš lietuvių pusės neįtikėtiną naivumą. Kol minėtoji Komisija aiškinosi nacių nusikaltimus, darbas virte virė, o perėjus prie sovietinio režimo nusikaltimų, kai iškilo būtinybė įvertinti ir žydų tautybės žmonių karo nusikaltimus, taip pat žydų dalyvavimo žudynėse ir politinių oponentų kankinimuose faktą, kilo baisus žviegimas ir visi tyrimai bei siekis įvertinti istorijos metamorfozes užsibaigė. Čia būtų galima prisiminti, bet aš būčiau linkęs nutylėti Renė Dekarto bičiulio žodžius apie garsiojo filosofo ir matematiko oponentus scholastus iš bažnytininkų luomo: anie esą yra kaip kiaulės, kai patampai vieną iš jų už uodegos, pradeda žviegti visas jų būrys…
Kovo 11-osios Akto signataras, filosofas Romualdas Ozolas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Nacionalizmas yra šiuolaikinis humanizmas, – sako Romualdas Ozolas, neabejotinai viena iš iškiliausių Lietuvos asmenybių, jaudinančiai šviesus žmogus. Atmintyje visam gyvenimui užsifiksavo tai, kaip šis „baisus nacionalistas“, labiausiai mėgstamas mano studentavimo laikais universiteto dėstytojas vienoje iš savo paskaitų apie žmonių talentais turtingą žydų tautą ir pasaulinei žydų bendruomenei tekusius kraupius išbandymus kalbėjo tokiais jautriais, širdį suspaudžiančiais žodžiais, kad prisiminus kiekvieną kartą iš naujo vėl tenka nuryti ašarą, bijant pasirodyti nevyrišku (taip jautriai išsakytos prokalbės apie žydus niekados ir niekur daugiau nepavyko išgirsti). Kas be ko, nepakenks kuo dažniau prisiminti ir mums, kad Lietuvos žemė daug kur yra permirkusi nužudytų žydų krauju, tačiau tai toli gražu nepateisina kai kurių žydų bendruomenės atstovų rasistinių pasisakymų lietuvių atžvilgiu, judonacizmo propagandinių išpuolių. Jų, t. y. kiršintojų pavardes šįkart taip pat nutylėsiu.
Vis tik, kaip jau droviai užsiminiau anksčiau, lietuvių ir žydų santykių apmąstymų plotmėje labiausiai gąsdina tai, kad, atsižvelgiant į tariamus ar tikrus galios centrus, Lietuvoje gaisro perdžiūvusiame miške greičiu plinta savito tipo, konjunktūrinės konfigūracijos subkultūra su šventais tautinio orumo išsižadėjimo ritualais, turinčiais visam pasauliui parodyti, kad karjeros siekiantis Lietuvos pilietis žydų bendruomenės interesus iškelia aukščiau lietuvių tautos interesų, jeigu abiejų pusių interesai bent iš dalies nesutampa. Nedaug naujo pasakysiu, jeigu atkreipsiu dėmesį, kad toks lojalumo perteklinis demonstravimas išsigalvotiems (ar tikriems) galios centrams yra baisus dirgiklis plačiajai visuomenei ir latentinio antisemitizmo maitinančioji terpė, drauge tai yra labiausiai nuodingo skepticizmo užkratas. Todėl ilgai tylėję, dabar privalome pasakyti, nevyniodami žodžių į vatą, kad minėtosios subkultūros puoselėtojai, nežiūrint jų titulų, vardų ar antpečių platumo, yra Lietuvos valstybės šlamštas.
Būtų nuodėmė nutylėti, toliau tęsiant pokalbį, apie tai, kad Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen jau vien dėl savo titulų šachmatų turnyruose yra Lietuvos nacionalinė vertybė. Didmeistriška, su niekuo nepalyginama yra ir jos gerą nuotaiką dosniai padalijanti šypsena. Tačiau dabar slaptai vis dažniau pagalvoju, kad mums visiems būtų buvę geriau, jeigu ji būtų žaidusi ne šachmatais, o šaškėmis. Dabar neretai kyla įspūdis, kad visa galva panirusi į šachmatus, ji ir nepastebėjo – kaip atgimė ir užaugo nepriklausoma Lietuvos valstybė (šaškės vis tik yra labiau išretėjusios figūros nei šachmatai, pro šaškių plyšius pasaulis kartas nuo karto pasimato, o šachmatai šiuo požiūriu yra aklina siena).
Visa galva užsiėmusi šachmatais ji neturėjo laiko pagalvoti dar ir apie tai, kad giluminė Lietuvos valstybė yra ne kažkokie oligarchai ar jų interesai, ne vartotojiškumo stichijų siautėjimas, giluminė Lietuvos valstybė didžiąja dalimi yra Lietuvos partizaninio karo prieš okupantus atmintis, kurią Lietuvoje su idėjiniu užsidegimu visų pirma puoselėja Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) žmonės. Stodama intrigantų, siekiančių sunaikinti LGGRTC, pusėje V.Čmilytė-Nielsen bent mane nuvylė taip, kad net nemoku to apsakyti. Tačiau dėl to nekaltinkime pačios V.Čmilytės- Nielson, užvis kalčiausi čia yra šachmatai. Ir to neverta nutylėti.
