A. Merkel ir V. Putinas. EPA – ELTA nuotr.
Kyjivas, birželio 8 d. (AFP-ELTA). Ukrainos vyriausybės neįtikino buvusios Vokietijos kanclerės Angelos Merkel paaiškinimai dėl jos Rusijos politikos.
Vis dar nesuprantama, kodėl A. Merkel rėmė „Nord Stream 2“ dujotiekio tiesimą, trečiadienį tviteryje rašė Ukrainos prezidento patarėjas Mychailas Podoliakas. Nes, anot A. Merkel, ji esą „visad žinojo, kad Rusija rengiasi karui“ ir kad prezidentas Vladimiras Putinas nori sunaikinti ES. A. Merkel ir V. Putinas. EPA-ELTA nuotr.
A. Merkel antradienio vakarą Berlyne pirmą kartą nuo savo kadencijos pabaigos gruodį atsakinėjo į žurnalistų klausimus. Ji pasmerkė Rusijos invaziją į Ukrainą, tačiau nesutiko atsiprašyti už savo Rusijos politiką.
Ukrainos ambasadorius Berlyne Andrijus Melnykas pareiškė, kad tikėjosi „daug konkretesnių“ A. Merkel atsakymų. „Nes jei viskas vyko taip puikiai ir nebuvo padaryta klaidų, tai kyla klausimas, kodėl mes jau 105 dienas kariaujame“, – sakė diplomatas stotims RTL ir ntv.
Jo nuomone, „vis dar yra daug neatsakytų klausimų“.
Tačiau A. Melnykas apskritai sveikino, kad A. Merkel viešai pakomentavo savo poziciją dėl Rusijos.
Angela Merkel. EPA-ELTA nuotr.
Vokietijos parlamentaras iš Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) Jensas Spahnas tuo tarpu gynė A. Merkel Rusijos politiką. „Angela Merkel niekada neturėjo iliuzijų dėl to, kas ar koks yra Vladimiras Putinas, – sakė jis . – Priešingai nei jos pirmtakas Gerhardas Schröderis, kuris parsidavė sistemai“. Tačiau žinant dabartinę situaciją, „neabejotinai kai kurie sprendimai būtų kitokie“.
A. Merkel per savo 16 metų kadenciją visad siekė dialogo su Maskva bei glaudžios ekonominės partnerystės.
A. Merkel savo įpėdiniui O. Scholzui palinkėjo „laimingos rankos“. EPA-ELTA nuotr.
Berlynas, gruodžio 8 d. (AFP-ELTA). Kadenciją baigusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel savo įpėdiniui Olafui Scholzui palinkėjo „laimingos rankos“ vadovaujant šaliai. Būti Vokietijos kancleriu yra „vienas gražiausių uždavinių“, sakė A. Merkel, trečiadienio popietę kanceliarijoje oficialiai perduodama pareigas. O. Scholzas per ceremoniją padėkojo A. Merkel už „pasitikėjimo kupiną“ bendradarbiavimą per praėjusius 16 metų.
„Iš savo patirties žinau, koks jaudinantis momentas yra būti išrinktai į šį postą“, – kalbėjo A. Merkel. „Jūs tikriausiai nutuokiate, koks tai įdomus, pasitenkinimą keliantis uždavinys, kartu ir daug pastangų reikalaujantis uždavinys. Tačiau jei jo imiesi su džiaugsmu, tai galbūt yra ir vienas gražiausių uždavinių – būti atsakingam už savo šalį“, – tęsė A. Merkel.
O. Scholzas savo ruožtu gyrė A. Merkel politinius nuopelnus. „Jūs pasiekėte didelių dalykų“, – pabrėžė jis, prisimindamas ir kartu įveiktas krizes, įskaitant 2008/2009 metų finansų krizę ir pabėgėlių krizę 2015-aisiais. Tai buvo „pasitikėjimu pagrįstas darbas, kuris rodo, kad esame stipri, veiksminga demokratija, kurioje tarp atsakingų demokratų vyrauja sutarimas“.
Angela Merkel. EPA – ELTA fotografija
Atėnai, spalio 29 d. (AFP-ELTA). Penktadienį Angela Merkel, su paskutiniu vizitu kaip kanclerė atvykusi į Atėnus, užbaigs dažnai sudėtingą Graikijos ir Vokietijos santykių etapą.
Susitikusi su Graikijos prezidente Katerina Sakellaropoulou, A. Merkel sakė, kad santykiuose su Atėnais „buvo pakilimų ir nuosmukių, bet jie turi tvirtus pagrindus.“
„Šiuo laikotarpiu stiprybės mums suteikė tai, kad visada jautėme, jog esame kartu“, – per vertėją sakė kanclerė.
Vokietijos finansinis principingumas niekada nepatiko graikams, kurie ir A. Merkel, ir tuometinį jos vyriausybės finansų ministrą Wolfgangą Schaeublę pavertė savo pykčio taikiniu, kai šalį po 2008 metų krėtė finansų krizė, dėl kurios Europos Sąjunga ėmėsi griežtų taupymo priemonių.
K. Sakellaropoulou – buvusi aukšto rango teisėja, priėmusi sprendimą dėl kai kurių gelbėjimo programos lėšų sumažinimo – sakė A. Merkel, kad Graikija buvo raginama „sumokėti didelę kainą“ ir kartais pagrįstai „jautėsi vieniša“ tarp ES valstybių narių.
Tačiau vėlesnė patirtis, įskaitant Vokietijos pagalbą 2015 metais per migracijos krizę, „padėjo siekti abipusio supratimo“, sakė Graikijos prezidentė.
„Viena labiausiai nekenčiamų moterų Graikijoje“ – taip Vokietijos bulvarinis laikraštis „Bild“ apibūdino A. Merkel, kai ji 2012 metais per vizitą Atėnuose susidūrė su piktais protestuotojais.
Rugsėjo mėnesį A. Merkel pripažino, kad „sunkiausia mano kadencijos akimirka buvo ta, kai tiek daug reikalavau iš Graikijos“.
Nuo 2010 metų A. Merkel pradėjo raginti tuometinį Graikijos ministrą pirmininką socialistą George’ą Papandreou įgyvendinti griežtas taupymo priemones, kad sumažintų didėjantį valstybės deficitą.
Graikijos vyriausybė sutiko skausmingai mažinti biudžetą ir didinti mokesčius mainais į 300 mlrd. eurų tarptautinio gelbėjimo fondo lėšų.
Buvo sumažintos pensijos, minimalus mėnesinis darbo užmokestis sumažėjo iki mažiau nei 600 eurų, prasidėjo privatizavimo banga. Be to, viešajame sektoriuje ir ligoninėse sumažėjo darbuotojų, trūko vaistų ir kitų medžiagų.
2012 metais, pačiame krizės įkarštyje, A. Merkel susidūrė su protestuotojais, mosuojančiais plakatais su nacių svastikomis ir vaizduojančiais ją kaip Hitlerio karikatūrą.
2015 metų sausį premjeru išrinkus kairiųjų pažiūrų radikalą Alexį Tsiprą, įtampa tapo beveik fiziškai juntama.
Likus keliems mėnesiams iki tapdamas lyderiu, A. Tsipras įsimintinai pasakė A. Merkel „keliauti namo“.
Tuo metu Atėnams grėsė pasitraukimas iš euro zonos, tačiau galiausiai jie nusileido kreditorių spaudimui ir sutiko su naujomis taupymo priemonėmis.
Po 16 metų ji pasitraukia iš posto, tačiau A. Merkel akcijos Graikijoje tebėra menkos.
Šešiolikoje skirtingų šalių atlikta „Pew Research“ apklausa parodė, kad Graikijoje ja pasitiki tik 30 proc. žmonių, o kitur – vidutiniškai 77 proc.
Dabartinis Graikijos ministras pirmininkas Kyriakosas Mitsotakis praėjusią savaitę Briuselyje sakė, kad A. Merkel „bus pirmoji, kuri prisipažins, ir iš tiesų jau yra prisipažinusi, kad kelis kartus daug reikalavo iš graikų ir kad griežtas taupymas viršijo tai, ką Graikijos visuomenė galėjo pakelti“.
Vokietijos ekonominių tyrimų instituto (DIW) atstovo Alexanderio Kritikoso nuomone, A. Merkel atsisveikinimo vizitas į Atėnus „yra svarbus signalas, rodantis, kad pastaruosius labai sunkius Graikijos ekonomikos krizės metus galima laikyti sėkmingai užbaigtais“.
Jis sakė, kad Vokietijos vadovei pavyko užmegzti draugiškus santykius su dabartine konservatyvia Graikijos vyriausybe, o tai „reiškia, kad abiejų šalių ryšiai pagaliau vėl tapo normalūs“.
Šis vizitas „žymi persilaužimą Graikijoje, kuri pasistūmėjo į priekį brisdama iš krizės“, – sakė Graikijos vyriausybės šaltinis.
Angela Merkel. EPA-ELTA nuotr.
Nauja ataskaita, grindžiama 12-oje Europos Sąjungos (ES) valstybių atlikta apklausa, rodo, kad kadenciją baigianti Vokietijos kanclerė Angela Merkel yra labai gerbiama ir kad pasaulyje būtų buvę daugiau konfliktų, jei ji nebūtų ėjusi pareigų.
Apklausa, kurią atliko Europos užsienio reikalų taryba (ECFR), rodo, kad gerokai daugiau nei trečdalis europiečių pageidauja daugiau Vokietijos lyderystės Europos Sąjungoje.
36 proc. apklaustųjų teigė, kad pasitiki Vokietija dėl ekonomikos ir finansų politikos, 35 proc. pasitiki Vokietija ginant žmogaus teises.
Pati A. Merkel tebėra labai gerbiama, nepaisant griežtų taupymo priemonių, kurių ji ėmėsi po 2008 m. finansų krizės, ir to, kaip ji tvarkėsi su 2015 m. pabėgėlių krize.
Ataskaitoje teigiama, kad ES piliečiai mano, jog tarptautinių konfliktų būtų buvę daugiau, jei A. Merkel nebūtų buvusi kanclerė, – ši nuomonė stipriausia Ispanijoje, Nyderlanduose ir Portugalijoje. Ir ji laikoma stipria potencialia kandidate į ES prezidentės pareigas ateityje, nes yra vertinama kaip vienijanti jėga.
ECFR ataskaitoje „Anapus merkelizmo: ko europiečiai tikisi iš Vokietijos po rinkimų“ teigiama, kad kita Vokietijos vyriausybė turės pateikti aiškių idėjų, kaip apginti teisinės valstybės principą ES. Ji taip pat turės sunkiai dirbti, kad išsaugotų pasitikėjimą, kurį Vokietija pelnė A. Merkel valdymo eroje.
ECFR apklausa apėmė 12 ES valstybių narių, turinčių iš viso 300 mln. gyventojų ir generuojančių 80 proc. Europos Sąjungos bendrojo vidaus produkto.
Pašiepiamas Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas
Vokietijos kanclerė Angela Merkel trečiadienį teigė, kad po vėliau šį mėnesį šalyje vyksiančių rinkimų paliks savo pareigas su švaria sąžine.
„Manau, kad atlikau savo darbą, ir bet kuris žmogus, nesupratęs to dabar, to nesupras ir per ateinančius ketverius metus“, – sakė A. Merkel per Diuseldorfo „Schauspielhaus“ teatre vykusį renginį, kuriame taip pat dalyvavo žinoma Nigerijos rašytoja Chimamanda Ngozi Adichie.
A. Merkel taip pat atsisakė būti apibūdinta kaip „paskutinė laisvųjų Vakarų gynėja“. Anot jos, „reikėtų susilaikyti nuo bet kokių perdėjimų“, tačiau kanclerė vėliau pridūrė, kad, „laimei, esama nemažai žmonių, prisirišusių prie demokratijos, ir, be abejo, mane tai džiugina“.
Karikatūra: Merkel ir Putino tandemas
Vokietijoje rugsėjo 26 d. vyks visuotiniai rinkimai, per kuriuos A. Merkel nesieks penktosios kadencijos kanclerės poste. Ji per savo 16 metų trukmės vadovavimą išvedė šalį iš daugybės krizių.
Trečiadienį Diuseldorfe vykusiame renginyje, be kita ko, dalyvavo dvi žurnalistės Miriam Meckel ir Lea Steinacker, kurios vedė diskusiją apie „abiejų moterų dvasios panašumus“. Tiek A. Merkel, tiek Ch. N. Adichie laikomos feminizmo ikonomis.
Šiuo renginiu iš pradžių planuota atidaryti 2020 m. „Theater der Welt“ (Pasaulio teatro) festivalį, tačiau jį dėl pandemijos teko atidėti.
Ch. N. Adichie gimė 1977 m. Nigerijoje ir šiuo metu gyvena tarp Laoso ir JAV. Vienos sėkmingiausių jos knygų – „Purple Hibiscus“ (Purpurinis hibiskas), „Half of a Yellow Sun“ (Pusė geltonos saulės) ir „Americanah“. Jos kūriniai išversti į 37 kalbas ir autorė yra gavusi įvairių tarptautinių apdovanojimų.
Angela Merkel. EPA – ELTA nuotr.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel įspėjo žmones neignoruoti koronaviruso keliamo pavojaus, pridurdama, kad pandemija dar nesibaigė ir padėtis šalyje išlieka rimta, informuoja „Deutsche Welle“.
„Koronaviruso keliamas pavojus išlieka didelis“, – šeštadienį paskelbtoje vaizdo žinutėje sakė A. Merkel.
„Lengva pamiršti, nes krizės metu Vokietija iki šiol tvarkėsi gana gerai, tačiau tai nereiškia, kad pavojaus nebėra. Žiūrėkite į tai rimtai, nes padėtis rimta“, – teigė kanclerė.
A. Merkel teigimu, politikai neįstengs vieni sustabdyti viruso plitimo, tam reikia, kad visi elgtųsi atsakingai. Politikė priminė gyventojams, kad koronaviruso plitimo sustabdymas yra kiekvieno atsakomybė.
„Visi mes turime žiūrėti į tai kaip į bendrą pareigą ir suprasti, kad laikydamiesi taisyklių dėl minimalaus fizinio atstumo, veido prisidengimo ir rankų higienos, kiekvienas iš mūsų prisideda prie bendro mūsų likimo“, – teigė kanclerė.
Kanclerė, be kita ko, pabrėžė, kad kova su COVID-19 ir jos socialiniais, ekonominiais padariniais bus Vokietijos pirmininkavimo ES Tarybai pagrindas. Vokietija nuo liepos 1 d. perima pirmininkavimą ES Tarybai.
Roberto Kocho instituto duomenimis, Vokietijoje iki šios dienos iš viso patvirtinti 193 243 koronaviruso infekcijos atvejai, 8 954 užsikrėtę žmonės mirė.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel tapo antra ilgiausiai šiame poste tarnaujančia lydere. Sekmadienį suėjo 5 tūkst. 143 dienos po to, kai politikė tapo šalies vyriausybės vadove. Tiek pat laiko poste išbuvo ir pirmasis Vokietijos kancleris Konradas Adenaueris.
Merkel dar turėtų išdirbti bent 726 dienas, t. y. iki 2021 metų gruodžio 17 dienos, kad aplenktų rekordininką, savo buvusį mentorių Helmutą Kohlį. Tiesa, A. Merkel jau anksčiau yra paskelbusi, kad nesieks dar vienos kadencijos.
Kadangi kiti eiliniai rinkimai Vokietijoje numatyti 2021 metų spalio 24 dieną, bet kuriuo atveju A. Merkel tikriausiai nepavyks tapti naująja rekordininke. Tačiau galimybė egzistuoja, nes kartais naujos vyriausybės ir koalicijos formavimas po rinkimų į Bundestagą užtrunka iki kelių mėnesių.
Visi trys ilgiausiai kanclerio pareigas ėję Vokietijos politikai priklauso konservatyviajai partijai Krikščionių demokratų sąjunga (vok. Christlich Demokratische Union).
Vokietijos kanclerė Angela Merkel. EPA – ELTA nuotr.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel, antradienį kreipdamasi į parlamento narius Strasbūre, pristatė savo Europos ateities viziją, informuoja „Deutsche Welle“.
Savo kalboje kanclerė sakė, kad Europos „solidarumas“ yra ES stiprybė ir turi būti „grindžiamas tolerancija“. Vokietijos kanclerės teigimu, svarbu laikytis teisinės valstybės principų, siekiant užtikrinti, kad bloko taisyklės funkcionuotų, o ES šalims dirbti kartu, siekiant stiprinti bendrą išorės politiką.
Akivaizdžiai pritardama Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pareiškimams dėl ES kariuomenės, A. Merkel sakė, kad ES turėtų siekti Europos kariuomenės vizijos.
„Turime paimti savo likimą į savas rankas, jei norime apginti savo bendruomenę“, – parlamentui sakė kanclerė.
Praėjusią savaitę E. Macronas pakartojo raginimus kurti Europos kariuomenę, kuri suteiktų Europai didesnį nepriklausomumą nuo JAV, tačiau pasiūlymas sulaukė didelės JAV prezidento Donaldo Trumpo kritikos.
Pasak A. Merkel, nenorima nieko bloga pasakyti prieš NATO, tai kaip tik gali būti „geras priedas“ kariniam aljansui.
Be kita ko, Vokietijos kanclerė sakė, kad ES reikia „bendro požiūrio“ į migraciją ir bendros Europos prieglobsčio politikos. Europoje neturėtų būti vietos „nacionalizmui ir egoizmui“, sakė A. Merkel.
Ragindama ES būti vieningą, ji skatino šalis glaudžiau bendradarbiauti ir bloko naudai atsisakyti „nacionalinio egoizmo“.
Apie migraciją kalbėdama kanclerė sakė, kad kova su migracija yra „bendra Europos užduotis“, ir pripažino savo pačios klaidas dėl to, kad Vokietija įsileido daugiau kaip milijoną pabėgėlių. Ji taip pat pripažino, kad pernelyg ilgai užtruko, kol jos vyriausybė suvokė, kad migracija yra problema, kuri „turi poveikį visai Europai, ne tik Vokietijai“.
Vokietijos kanclerės teigimu, Vokietija turėjo daryti didesnį spaudimą kitoms valstybėms narėms, kad šios priimtų savo dalį migrantų.
Iš kairės į dešinę: F. Merzas, A. Kramp-Karrenbauer ir J. Spahnas. EPA – ELTA nuotr.
Per Vokietijos krikščionių demokratų sąjungos (CDU) susirinkimą pirmą kartą scenoje kartu pasirodė trys pagrindiniai kandidatai vadovauti partijai po Vokietijos kanclerės Angelos Merkel pasitraukimo, praneša naujienų agentūra dpa.
Penktadienį Berlyne vykusiame CDU moterų sparno renginyje dalyvavo partijos generalinė sekretorė Annegret Kramp-Karrenbauer, sveikatos apsaugos ministras Jensas Spahnas ir Friedrichas Merzas. Pastarieji du politikai negaili kritikos A. Merkel, o A. Kramp-Karrenbauer yra jos artima bendražygė.
F. Merzas buvo Vokietijos konservatorių kylanti žvaigždė, tačiau pralaimėjęs kovą dėl valdžios prieš A. Merkel 2009 m. jis ėmėsi teisininko karjeros. Kai kas priekaištauja, kad per tiek laiko jis atitrūko nuo politikos realijų.
Jei CDU imtų vadovauti J. Spahnas, tikėtina, kad partija pasuktų labiau į dešinę. Tačiau jis gali pasitraukti iš kovos dėl pirmininko posto, jeigu matys, kad tikimybė laimėti maža. J. Spahną kandidatu į CDU vadovus penktadienį nominavo partijos skyrius Šiaurės Reino-Vestfalijos žemėje. Jis žadėjo „beprecedentes diskusijas“ apie partijos ateitį artimiausiomis savaitėmis.
Visi trys kandidatai dalyvaus įvairiuose regioniniuose CDU susitikimuose prieš gruodžio 7 d. Hamburge vyksiančią nacionalinę partijos konferenciją, kurios metu bus išrinktas naujasis jos vadovas.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel. EPA – ELTA nuotr.
Apklausų duomenys rodo, kad 35 procentai CDU narių pirmenybę vadovauti partijai teikia A. Kramp-Karrenbauer. 33 procentai lyderio poste pageidautų matyti F. Merzui, o tik 7 procentai įvardijo J. Spahną.
A. Merkel nusprendė pasitraukti iš partijos vadovės pareigų po nesėkmingo CDU pasirodymo regioniniuose rinkimuose ir smunkančių reitingų. Ji vadovavo CDU nuo 2000 m. Nepaisant pasitraukimo iš partijos pirmininkės posto, A. Merkel žada toliau eiti kanclerės pareigas visą ketvirtąją kadenciją iki 2021 m., o tada pasitraukti iš politikos.
Pasibaigus dabartiniam Vokietijos kanclerės Angelos Merkel parlamento narės mandatui, naujuose rinkimuose ji nedalyvaus. Be to, kanclerė neketina pretenduoti ir į postus Europos Sąjungos institucijose Briuselyje, pirmadienį naujienų agentūrą dpa informavo šaltiniai kanclerės partijoje.
Ši žinia pasirodė netrukus po to, kai per susitikimą su savo partijos -Krikščionių socialinės sąjungos (CSU) – nariais A. Merkel paskelbė nesieksianti būti dar kartą perrinkta partijos vadove.
Per posėdį, kurio metu aptarti CSU praradimai per pastaruosius vietos valdžios rinkimus, A. Merkel pridūrė norinti eiti kanclerės pareigas iki kadencijos pabaigos 2021-aisiais.
Nuo 2000-ųjų konservatyvių pažiūrų partijai vadovaujanti politikė anksčiau teigdavo, kad pirmininkavimas CSU ir vadovavimas šalies vyriausybei – neatsiejami.
Gruzijoje viešinti A. Merkel kritikuoja rusų dalinių buvimą Pietų Osetijoje ir Abchazijoje. EPA-ELTA nuotr.
Į Gruziją atvykusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel sukritikavo rusų pajėgų buvimą separatistinėse Abchazijos ir Pietų Osetijos provincijose. Savo susitikime su ES stebėtojų misijos vadovu ji aiškiai pareikš, „kad mes šios neteisybės nepamiršime“, – sakė A. Merkel ketvirtadienį Tbilisyje po pokalbio su Gruzijos ministru pirmininku Mamuka Bachtadze.
A. Merkel teigė siekianti, kad ši tema „vis būtų įtraukiama į darbotvarkę“. Deja, „nepaisant didelių pastangų“, kol kas pastebimos pažangos nėra.
A. Merkel priminė, kad pastarąjį kartą per savo viešnagę Gruzijoje prieš beveik dešimtmetį po paliaubų tarp Gruzijos ir Rusijos įsigaliojimo reikalavo rusų dalinių pasitraukimo. Žinoma, ji ir šiandien remia Gruzijos teritorinį integralumą, kalbėjo kanclerė.
Rusija 2008 metų rugpjūčio 8-ąją separatistinės Pietų Osetijos pusėje įsikišo į Gruzijos konfliktą ir per penkias dienas sutriuškino gruzinų pajėgas. Tarpininkaujant ES pirmininkavusiai Prancūzijai, buvo susitarta dėl paliaubų. Po to Maskva Pietų Osetiją bei taip pat separatistinę Gruzijos Abchazijos provinciją pripažino nepriklausomomis valstybėmis. Rusija ir toliau yra dislokavusi Pietų Osetijoje ir Abchazijoje savo dalinius.
Penktadienį A. Merkel iš Gruzijos vyks toliau į Armėniją, o šeštadienį į Azerbaidžaną.
Azerbaidžanas – svetinga musulmoniška šalis tiems, kurie gerbia jos papročius ir tradicijas. Slaptai.lt nuotraukoje: azerbaidžaniečių muzikantai, pasitinkantys svečius.
DPA-ELTA praneša, kad Vokietijos kanclerė Angela Merkel šią savaitę viešės Gruzijoje, Armėnijoje ir Azerbaidžane.
Kanclerės kelionė ketvirtadienį prasidės nuo Gruzijos. Galutinė A. Merkel kelionės stotelė – Azerbaidžano sostinė Baku, kurioje ji lankysis šeštadienį. Derybose Azerbaidžane daugiausiai dėmesio turėtų būti skiriama dujų tiekimui į Vokietiją bei likusiai Europos Sąjungai.
Taigi vizitas į Azerbaidžaną – pats svarbiausias. Azerbaidžanas turtingas ir dujomis, ir nafta, o dujos Vokietijai, kaip ir kitoms Europos Sąjungos šalims, labai – reikalingos. Šiuo metu Vokietija daug šių gamtinių išteklių eksportuoja iš Rusijos. Vadinasi, azerbaidžanietiškos dujos, palankiai susiklosčius aplinkybėms, ilgainiui sudarytų rimtą konkurenciją Gazpromui. Jei Berlyno ir Baku derybos taptų sėkmingomis, Rusija ilgainiui prarastų monopolininkės pozicijas. O tai reiškia, kad oficialusis Kremlius, tikėtina, darys spaudimą, jog vokiečiai itin nesusidomėtų azerbaidžanietiškomis alternatyvomis (ne veltui Kremlius taip intensyviai stumia Nord Stream 2 projektą Baltijos jūros dugnu į Vokietiją prieštaraujant ne tik Baltijos šalims, bet ir visai Rytų Europai bei JAV).
Vokietijos kanclerė Angela Merkel. EPA – ELTA nuotr.
Be to, nereikia pamiršti, kad Azerbaidžanas – vienas iš tvirčiausiai ant savo kojų stovintis politinis žaidėjas Pietų Kaukazo regione. Lyginant su Armėnija ir Gruzija, jis – pats savarankiškiausias bei stipriausias ekonominiu ir kariniu požiūriu.
Todėl Vokietijos kanclerei A.Merkel, viešinčiai Baku, nepavyks į Azerbaidžaną žiūrėti tarsi į jaunesnįjį brolį.
Apie tai byloja ir Bild leidinio pranešimas, kad Azerbaidžanas nenori įsileisti A.Merkel kelonėje po Pietų Kaukazą turėjusį lydėti Krikščionių – demokratų sąjungos deputatą Albertą Vailerį. Albertas Vaileris – Vokietijos parlamentinės grupės ryšiams su Pietų Kaukazu pirmininko pavaduotas.
Buvo numatyta, kad būtent jis rugpjūčio 24-ąją lydės A. Merkel į Pietų Kaukazą, t.y. ir į Azerbaidžaną.
Tačiau Azerbaidžano Užsienio reikalų ministerijos spaudos tarnybos vadovas Chikmetas Gadžijevas pareiškė, kad Albertas Vaileris įtrauktas į nepageidaujamų asmenų sąrašą. Į juoduosius Azerbaidžano sąrašus A. Vaileris pateko todėl, kad kadaise lankėsi armėnų separatistų okupuotose Azerbaidžano žemėse nepaprašęs Baku leidimo. Oficialusis Baku laikosi griežtos politikos: kas atvyksta į šiuo metu armėnų pajėgų okupuotą Kalnų Karabachą negavęs Azerbaidžano leidimo, tas, jo manymu, ignoruoja Azerbaidžano teritorinio vientisumo principus, todėl Azerbaidžanas nelinkęs jų įsileisti.
Vokietijos politikas Albertas Vaileris
Tokios politikos Azerbaidžanas laikosi jau seniai, nuosekliai. Visi, kurie bent kartą lankėsi armėnų separatistų kontroliuojamame Kalnų Karabache savo vizitų nesuderinę su Baku, automatiškai patenka į nepagaidaujamų asmenų Azerbaidžane sąrašą.
Tiesa, oficialusis Baku yra padaręs išimčių. Tiems, kurie atsiprašo Azerbaidžano, dažniausia suteikiama malonė – jie išbraukiami iš juodųjų sąrašų ir gali atvykti į Azerbaidžaną.
Kaip nutiks šiuo konkrečiu atveju, netrukus sužinosime. Išmintingiausia būtų, jei ponas A. Vaileris oficialiai ir viešai atsiprašytų Azerbaidžano dėl kadaise pademonstruoto atsainaus požiūrio į Kalnų Karabacho problemą. A. Vailerio atsiprašymas taptų puikia pamoka kai kuriems kitiems ES politikams, kurie linkę ignoruoti Azerbaidžano poziciją dėl Kalnų Karabacho (NATO ir Europos Sąjunga pripažįsta Azerbaidžano teisę į Kalnų Karabachą; Kalnų Karabachas laikomas neatskiriama Azerbaidžano teritorija, todėl neigiamas Baku požiūris į teritorinio vientisumo taisykles nusispjaunančius veikėjus suprantamas žvelgiant ne tik Baku, bet ir Vakarų akimis).
JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) teigia atsisakęs šiais metais skelbiamo „Time“ žurnalo „Metų žmogaus“ titulo, informuoja naujienų agentūra dpa.
D. Trampas tviteryje rašė: „Time“ žurnalas skambino pranešti, kad mane tikriausiai paskelbs „Metų žmogumi“, kaip ir pernai, bet man tektų duoti interviu ir dalyvauti ilgoje fotosesijoje. Tačiau aš pasakiau, kad man „tikriausiai“ netinka ir atsisakiau. Kaip ten bebūtų, – dėkoju“.
Tuo metu „Time“ nekomentuos, kokie asmenys pretenduoja tapti „Metų žmogumi“ iki pat žurnalo išleidimo gruodžio 6 d.
„Time“ 2016 m. pripažino D. Trampą „Metų žmogumi“ dėl jo poveikio JAV visuomenei po netikėtos pergalės prezidento rinkimuose.
Be to, D. Trampas atvirai troško šios nominacijos ir 2015 m. bei tuomet teigė, kad šis titulas turėjo būti skirtas jam, o ne Vokietijos kanclerei Angelai Merkel (Angela Merkel).
Ši nominacija nebūtinai garbinga – ji suteikiama žmonėms, kurie per pastaruosius metus dominavo naujienose.
Pavyzdžiui, nacistinės Vokietijos lyderis Adolfas Hitleris (Adolf Hitler) buvo paskelbtas „Metų žmogumi“ 1938 m., o Sovietų Sąjungos diktatorius Josifas Stalinas – 1939 ir 1942 m.
Penktadienį prekybos pradžioje Europos akcijų indeksai stabilizavosi. Nors įtampa dėl Šiaurės Korėjos sustiprėjo, indeksai vis dar laikosi ties neseniai pasiektų aukštumų, rinkoms laukiant parlamento rinkimų Vokietijoje, – prognozuojama, kad šalies kanclerė Angela Merkel (Angela Merkel) bus perrinkta ketvirtajai kadencijai, informuoja naujienų agentūra „Reuters“.
Tuo pat metu Prancūzijos kosmetikos milžinės „L’Oreal“ akcijos pabrango po pranešimų apie galimus pokyčius bendrovės savininkų struktūroje.
Lilijana Betankur (Liliane Bettencour), kurios šeima įkūrė „L’Oreal“ ir toliau valdo bendrovės mažumos akcijų paketą, mirė Paryžiuje sulaukusi 94 metų. Apie tai ketvirtadienį pranešė jos dukra. Bendrovės akcijų vertė penktadienį 11.49 val. Lietuvos laiku pakilo 4,1 proc. Pasak rinkos dalyvių, L. Betankur mirtis gali sustiprinti spėliones, esą „Nestle“ apsvarstys galimybę parduoti savo turimą „L’Oreal“ akcijų dalį; savo ruožtu pati „L’Oreal“, spėjama, gali susimąstyti dėl savo turimų „Sanofi“ akcijų pardavimo. „Nestle“ ir „Sanofi“ akcijų vertė pakilo apie 1 proc.
Europos akcijų indeksas „STOXX 600“ nukrito 0,1 proc. Kalnakasybos sektorius neteko 1,45 proc., nes sustiprėjusi įtampa Korėjos pusiasalyje ir Kinijos skolinimosi reitingo sumažinimas kirto metalų kainoms.
Šiaurės Korėjos užsienio reikalų ministras Ri Jong Ho (Ri Yong Ho), atvykęs į Niujorką dalyvauti JT Generalinės Asamblėjos sesijoje, pareiškė, kad atsakymas į JAV prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) kalbą Jungtinėse Tautose gali būti „neregėtas“ vandenilinės bombos bandymas Ramiajame vandenyne, praneša naujienų agentūra „Yonhap“.
Londone prekiaujamos kalnakasybos bendrovių „BHP Billiton“, „Anglo American“ ir „Glencore“ akcijos atpigo 0,1-1,6 procento. Britų indeksas FTSE neteko 0,1 proc.
Vokietijos energetikos bendrovių RWE ir E.ON akcijos, jautriai reaguojančios į galimus politinius pokyčius šalyje, pabrango atitinkamai 0,6 ir 0,7 proc.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel (Angela Merkel) iš principo yra už Europos Sąjungos (ES) sankcijų Rusijai panaikinimą. „Aš didelę savo gyvenimo dalį siekiu, kad mūsų santykiai su Rusija vėl būtų protingi, geri“, – pareiškė A. Merkel penktadienį Strasbūre Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) renginyje, praneša agentūra „Reuters“.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel. EPA – ELTA nuotr.
Šiuo metu, anot jos, mėginama kartu su Prancūzija vėl pasiekti taiką Rytų Ukrainoje. „Tada, kai mums pavyks tai padaryti, mes vėl panaikinsime ir sankcijas“, – pabrėžė A. Merkel.
Kanclerė kartu gynė baudžiamąsias priemones. Nes Rusijos įvykdyta Ukrainos Krymo pusiasalio aneksija ir jos veiksmai Rytų Ukrainą tikrai yra ne smulkmena, „o nusižengimas viso laikmečio po Antrojo pasaulinio karo principams“, kalėjo A. Merkel.
Tuo tarpu pirmą kartą po naujausių paliaubų prieš dvi savaites Rytų Ukrainoje įsigalėjimo per mūšius žuvo ukrainiečių karys. Jis žuvo per Avdijivkos miesto apšaudymą, penktadienį žurnalistams sakė karinis atstovas.
Prorusiški separatistai nepateikė duomenų apie galimas aukas, tačiau pareiškė, kad per praėjusias 24 valandas paliaubos buvo pažeistos 37 kartus. Naujausios paliaubos įsigaliojo rugpjūčio 25-ąją.
Rytų Ukrainoje prorusiški separatistai nuo 2014 metų balandžio kovoja su Ukrainos vyriausybinėmis pajėgomis. Nuo tada žuvo daugiau kaip 10 000 žmonių. Kijevas ir Vakarai kaltina Rusiją karine parama separatistams, Maskva tai neigia.
Likus šešioms savaitėms iki rinkimų mažėja palaikymas Angelai Merkel
Likus tik šešioms savaitėms iki rinkimų, kuriuose iš atostogų sugrįžtanti Vokietijos kanclerė Angela Merkel (Angela Merkel) tikisi laimėti ketvirtąją kadenciją, 10 proc. punktų sumažėjo palaikymas šiai politikei, informuoja naujienų agentūra „Reuters“.
Tarnybos „Infratest dimap“ surengtos viešosios nuomonės apklausos duomenys rodo, kad 59 proc. rinkėjų mano, jog kanclerė A. Merkel gerai atlieka savo darbą, o tai yra 10 proc. punktų mažiau nei ankstesnį mėnesį.
Tačiau A. Merkel nėra ko baimintis, nes jos varžovo socialdemokrato Martino Šulco (Martin Schulz) reitingas pasiekė naujas žemumas. Politiką palaiko 33 proc. rinkėjų, 4 proc. punktais mažiau nei praėjusį mėnesį.
Vokietijos generalinė prokuratūra nusprendė aiškintis, kaip, kodėl ir kada Amerikos slaptosios tarnybos klausėsi Vokietijos kanclerės Angelos Merkel pokalbių mobiliuoju telefonu.
Beje, Vokietija nustebusi, jog generalinis prokuroras Haraldas Rangė iškėlė šią baudžiamąją bylą. Juk oficialios Vašingtono ir Berlyno derybos leido manyti, jog nei Amerikai, nei Vokietijai nenaudingas „incidentas bus tiesiog pamirštas“.
Krymo krizė perpildė Vokietijos vadovybės kantrybės taurę, ir dabar valstybės kanclerė Angela Merkel „išveda Vokietiją iš apskaičiuoto dviveidiškumo kelio“, mano buvęs Vokietijos gynybos ministras Karlas Teodoras zu Guttenbergas. Jo straipsnį spausdina The Financial Times.
„Berlyno politika Rusijos atžvilgiu atspindi dviejų idėjinių krypčių kovą: vieni gina tai, kad Vokietija santykiuose su kitomis valstybėmis turi saugoti demokratijos ir laisvės vertybes, kitus erzina toks susirūpinimas, kai jis prieštarauja Vokietijos ekonominiams interesams. Abi pusės viena kitą niekina. „Realistus“ užgriūva priekaištai dėl begėdiško oportunizmo, o nuo tų, kurie laiko save idealistais, oponentai nusigręžia kaip nuo Gutmenschen – geriečių, naivių moralizuotojų ar paprasčiausiai rusofobų. Galų gale paprastai nugali realistai“, – pažymi autorius, nurodydamas, kaip greitai normalizuojasi santykiai po ankstesnių paaštrėjimų, tokių kaip 2008 metų Rusijos ir Gruzijos karas.
Vaikystėje Angelai Merkel būdavo sunku net laiptais lipti, primena žurnalistė leidinyje The Christian Science Monitor. Tas faktas, kad ji dabar slidinėja, rodo, jog A.Merkel iš visų jėgų stengiasi įveikti savo problemas, mano Sara Miller Liana.
Ši tema atkreipė dėmesį tomis dienomis, kai slidinėdama A.Merkel patyrė traumą. Autorė pabrėžia: „Beprotiškas nusileidimas stačia nuokalne prieštarautų viskam, ką mes žinome apie neskubų ir metodišką A.Merkel stilių“.
Bet slidinėjimas ir, ko gero, net kritimas siejasi su paveikslu moters, kuri visą gyvenimą stengiasi įveikti problemas, susijusias su fizine forma.
Vokietijos federacinės kanclerės Angelos Merkel telefono klausėsi ne tik Amerikos, bet ir Rusijos, Kinijos, Šiaurės Korėjos ir Britanijos žvalgai, – prie tokios išvados, Vokietijos žurnalo Focus duomenimis, priėjo Vokietijos specialiosios tarnybos.
Straipsnyje taip pat sakoma, kad „Vokietijoje šnipinėjimo veiklą vykdo 120 Rusijos agentų, dėl užmaskavimo oficialiai priskirtų Maskvos ambasadai ir diplomatinėms atstovybėms“, o iš tikrųjų jie pavaldūs Užsienio žvalgybos valdybai, Vyriausiajai žvalgybos valdybai ir RF Federacinei saugumo tarnybai.
