Vladimiras Putinas. Išsigimėlis
Kyjivas, spalio 4 d. (Ukrinform-ELTA). Tikriausiai iki 2023 m. pabaigos Maskva sustiprins grasinimus branduoliniais ginklais, bet tai tik dar viena agresoriaus silpnumo apraiška, interviu Italijos kanalui „Sky TG24“ pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, pranešė „Ukrinform“.
Prezidentas sakė, kad nuolat primindami apie savo branduolinius ginklus rusai parodo „ne savo stiprybę, o silpnumą“. Jie to griebiasi, nes nei karinės operacijos, nei diplomatų darbas nuo praėjusių metų vasario 24 d. neatnešė užpuolikams iš Rusijos norimų rezultatų, sakė V. Zelenskis.
„Jie norėjo sunaikinti mūsų nepriklausomybę, bet nepajėgė laimėti. Iki metų pabaigos, mūsų žvalgybos duomenimis, branduolinių grasinimų bus daugiau, bet tai tik rodo (Vladimiro) Putino silpnumą“, – sakė V. Zelenskis.
Volodymiras Zelenskis. Ukrainos lyderis. EPA_ELTA nuotr.
Kyjivas, rugsėjo 22 d. (Ukrinform-ELTA). Šiuo metu rusai rengia informacinę kampaniją, kurios tikslas, be kita ko, – diskredituoti prezidentą Volodymyrą Zelenskį užsienyje. Tai penktadienį „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos prezidento biuro vadovas Andrijus Jermakas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Turime duomenų, kad rusai šiuo metu rengia informacinę kampaniją, kuria siekiama diskredituoti prezidentą V. Zelenskį ir jo komandą užsienyje“, – pareiškė jis. A. Jermakas papasakojo, kokiais teiginiais remsis Rusijos propagandistai. Anot jo, rusai kalbės apie Rusijos prezidento rinkimus, kurie esą parodys, kad šalies visuomenė „tvirtai remia“ Vladimirą Putiną, ir tvirtins, kad Kyjivą apėmė krizė, o Ukrainos valdžia praranda politinio elito pasitikėjimą. „Jie akcentuos, jog skandalas tarp Lenkijos ir Ukrainos vadovų rodo, kad tarp Europos ir Kyjivo nėra jokios vienybės.
Jie taip pat sakys, kad viskas remiasi tik noru panaudoti Ukrainą kaip „karinį taraną“ prieš Rusiją. Dar vienas teiginys bus susijęs su tariamu „valdžios uzurpavimu“ ir rinkimų „atšaukimu“ Ukrainoje“, – pažymėjo prezidento biuro vadovas. Anot jo, propagandistai taip pat bandys įtikinti Vakarus, kad turėti reikalų su stabilia Rusija, ypač po V. Putino perrinkimo dar vienai kadencijai, yra kur kas naudingiau nei su V. Zelenskiu.
Rusai planuoja skleisti šią dezinformaciją per žiniasklaidą, taip pat botų fermas, pareiškė A. Jermakas.
Lietuvoje ne itin noriai prisimenami NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo atstovo pareiškimai, girdi, vardan taikos Ukraina privalėtų padovanoti Rusijai keletą savų teritorijų, ir tuomet visiems iki gyvo kaulo nusibodęs kruvinas karas sustotų. Lietuva linkusi tylėti, nes tokie akibrokštai nedaro garbės visam NATO aljansui.
Ką byloja NATO generalinio sekretoriaus laikysena?
Tiesa, kiek vėliau skandalingasis J. Stoltenbergo klerkas atsiprašė, leisdamas suprasti, jog ne itin tiksliai sudėliojo žodžius ir todėl liko nesuprastas.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas (Jens Stoltenberg). EPA – ELTA nuotr.
Taigi – kaip reaguoti į šį nesusipratimą? Tėra dvi išeitys. Arba šį kvailą „taikos mylėtojo“ nusišnekėjimą išties priskiriame smulkiems nesusipratimams, arba žiūrime priekabiai, įtardami, jog nieko atsitiktinio didžiojoje politikoje nenutinka. Jei J. Stoltenbergo sekretorius prakalbo, vadinasi, galima įtarti, jog J. Stoltenbergas šnipinėja, kokia bus Ukrainos ir ją remiančių šalių reakcija. Jei Ukraina ir jos sąjungininkai labai piktinsis – viena tema. Jei prisisems į burną vandens – kita byla.
Beje, Ukrainos prezidentas Volodymiras Zelenskis ir jo komanda aiškiai pareiškė, jog Kijevas nelinkęs prekiauti savomis žemėmis vardan abejotinos taikos su Kremliaus banditais.
V. Zelenskio pozicija bent iki šiol – aiški, nuosekli. Nuodėmė paaukoti Krymą ir dar keletą sričių tave niekingai užpuolusiam, tave žiauriai žudančiam agresoriui. Žinoma, pasaulyje gausu neteisybės, todėl neatmestina, jog Ukraina bus priversta rinktis ne patį geriausią, o patį blogiausią variantą. Juk ji ypač priklausoma nuo stipriausios ir įtakingiausios NATO narės JAV malonių. Deja, šiandieninis JAV prezidentas Džo Baidenas (Joe Bidenas) neduoda Ukrainai tiek daug rimtos ginkluotės, kad ukrainiečių kariai sparčiai išspirtų okupacinę Rusijos kariuomenę iš visų savo teritorijų. Gal artėjant Amerikos prezidento rinkimams 2024-aisiais metais senukas Dž. Baidenas pakeis savąją nuomonę. Bet kol kas tematome keistą JAV prezidento administracijos tūpčiojimą vietoje. Tarsi šiandieninis Baltųjų rūmų Vašingtone šeimininkas nenorėtų aiškios Ukrainos pergalės. Dž. Baidenas muistosi tarsi ungurys: tai Ukrainoje per daug korupcijos, tai Ukrainoje per mažai demokratijos, tai Vladimiras Putinas pagrasino atominiu ginklu, tai Kremlius pagrūmojo kumščiu, jog Rusijos raketomis bus atakuojamos Lenkija ir Baltijos šalys, jei Amerika nusiųs į Ukrainą daug galingų pabūklų, tankų ir naikintuvų…
Joe Bideno kritimai
Tad nenuostabu, jog ir J. Stoltenbergas puolė dvejoti, matydamas pusantrų metų besitęsiančius Dž. Baideno nenuoseklumus. Tačiau pats asmeniškai nedrįso prabilti apie būtinybę „aukoti žemes vardan taikos“. Liepė šią mintį ištarti pavaldiniui. Jei taip tikrai nutiko, – amoralu, niekinga.
Šlykštu ne vien dėl to, kad J. Stoltenbergas į viešumą stumtelėjo savąjį padėjėją, užuot pats atvirai, vyriškai, kietai išdėstęs mintis. Niekinga ir amoralu todėl, kad tokia solidi, itin gražiems tikslams sukurta organizacija tarsi smulkus kišenvagis ima prekiauti … svetimomis teritorijomis. Priminsiu ponui J. Stoltenbergui: tu turi teisę dovanoti, aukoti arba parduoti Rusijai tik savas žemes. Jei jau knieti pamaloninti Rusijos diktatorių teritorinėmis nuolaidomis, tai aukok Rusijai savo tėvynę – Norvegiją. Pavyzdžiui, atriek Rusijai šiaurinę Norvegiją! Bet štai Ukrainos pjaustyti į gabalus tu neturi nei moralinės, nei juridinės teisės. Teisę plėšyti į gabalus Ukrainą turi tik ukrainiečiai.
Tokį atsakymą privalo išgirsti visi pasaulio didžiūnai, kurie ateityje panorės prekiauti svetimomis žemėmis. Jei Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas (Emmanuel Macron) pliurps, jog Ukraina privalo aukoti Donecką, Luhanską, Krymą ar Charkovą, priminkime Prancūzijos lyderiui karčią tiesą. Malšinti V. Putino imperinius apetitus jis galįs aukodamas tik prancūziškas teritorijas.
Kaip elgtis, jei ir Vokietijos kancleris Olafas Šolcas (Olaf Scholz) susapnuos, jog šio karo be ukrainietiškų nuolaidų neįmanoma nutraukti? Vėl mandagiai priminkime: O. Šolcas tegali Kremliaus vadovą pamaloninti vokiškomis teritorinėmis nuolaidomis. Sakykim, tegul imperiniu nepilnavertiškumo kompleksu sergantiems Kremliaus vadovams atriekia visą rytų Vokietiją – buvusią Vokietijos demokratinę respubliką. O Krymo – neaukok Rusijai, nes Krymas – ne tavo turtas.
Jei buvęs ilgametis JAV valstybės sekretorius, buvęs ilgametis JAV prezidento padėjėjas nacionalinio saugumo klausimais ponas Henris Kisendžeris (Hery Kissinger) ims įrodinėti, jog Ukraina privalo pamiršti, sakykim, Krymą, garbaus amžiaus sulaukusiam amerikiečiui turėtume į akis išdėti tą pačią karčią tiesą. Prekiauti su V. Putinu jis turįs teisę aukodamas tik Kaliforniją, Teksasą ar Čikagą. Krymas ar Donbasas – ne amerikietiškoje piniginėje, ne amerikietiškame seife.
Kuomet Vakarai elgėsi nesąžiningai
Per pastaruosius tris dešimtmečius Lietuva jau užtektinai regėjo vakarietiško nesąžiningumo. Prisiminkime, kaip tuometiniai Vokietijos ir Prancūzijos lyderiai kritikavo 1990-ųjų kovo 11-ąją nepriklausomybę paskelbusią Lietuvą. Girdi, lietuviškas skubėjimas išsiveržti iš Blogio imperijos pakenks … Michailo Gorbačiovo reformoms ir tuo pačiu – Vokietijų susivienijimui. Koliai ir miteratai tuomet rėkė, jog svarbiausia – Berlyno sienos griūtis, o žiaurią sovietinę vergiją pusę amžiaus kentę lietuviai galį dar palaukti. O kodėl – ne atvirkščiai? Kodėl negalėjo palaukti vokiečiai? Tiesa, vėliau viskas susiklostė užtektinai palankiai tiek Vokietijai, tiek Lietuvai. Bet anuometinio Berlyno ir Paryžiaus gudravimų nederėtų užmiršti.
Michailas Saakašvilis. EPA-ELTA nuotr.
Juolab kad panašaus pobūdžio išdavysčių matome ir šiandien. 1994 ir 1999-aisiais Vakarai išdavė Čečėniją, palikdami ją visiškoje Kremliaus įtakoje. 2008-aisiais Vakarai išdavė Gruziją (Sakartvelą). Gruzija taip pat buvo paaukota V. Putino imperinėms ambicijoms. Žinoma, visiškai okupuoti Gruzijos neleido. Tačiau tai – menka paguoda. Vakarų neryžtingumo dėka Kremliui buvo suteikta galimybė atsiriekti Abchaziją ir Pietų Osetiją. Tai, kad šiandien Sakartvelo kalėjime mirtimi vaduojasi buvęs Gruzijos prezidentas reformatorius Michailas Saakašvilis – ne tik V. Putino kaltė. Kalti ir Vakarai, kurie ryžtingai nestabdė V. Putino imperinių ambicijų. Pripažinkime, 2008-aisiais Vakarai panašiai tūpčiojo pagal NATO generalinio sekretoriaus atstovo šiandienines rekomendacijas: jei paaukosite Kremliui teritorijų, tuomet karas liausis…
Bet Rusijos imperiniai apetitai nebuvo numalšinti. V. Putino ambicijos tik išsipūtė. V. Putinas netrukus užsimanė Krymo (2014-ieji), o 2022-ųjų vasarį – ir visos Ukrainos. Jei amerikiečiai dar šiais metais neduos Ukrainai ginklų tiek, kiek reikia rimtai pergalei, Kijevas kris. Jį išprievartaus suteikti V. Putinui teritorinių nuolaidų. Tad, vadovaujantis Kremliaus logika, 2024 ar 2025 metais V. Putinas vėl reikalaus naujų teritorijų. Kur pakryps V. Putino žvilgsnis po metų ar dviejų, įmanoma nuspėti. Didžiausias pavojus – Lietuvai. Kremlius greičiausiai nusitaikys būtent į mus, nes jam itin svarbus sausumos susisiekimas su Kaliningrado sritimi. Kaip elgsis NATO? Dž. Baidenas tebešauks, kad Vašingtonas gins kiekvieną NATO milimetrą, o iš tiesų mums, lietuviams, bus liepta Kremliui atiduoti keletą savų teritorijų. Pavyzdžiui, Klaipėdą. Didieji Vakarų pragmatikai teisinsis: V. Putinas pagrasino branduoliniu karu, tad mes vardan mažytės Lietuvos negalime rizikuoti … viso pasaulio likimu.
Azerbaidžanietiška sėkmė
Klausiate, ar esama bent vieno pavyzdžio, kuomet šalis per pastaruosius tris dešimtmečius konfliktų metu išsaugojo savo teritorinį vientisumą? Tai – Azerbaidžanas. Ši Pietų Kaukaze esanti valstybė ne tik neprarado, bet net susigrąžino daugumą 1988 – 1994-aisiais prarastų teritorijų. Omenyje turiu Karabachą. 2020-ųjų rudenį Baku surengė sėkmingą karinę operaciją – iš Karabacho išstūmė armėnų separatistus ir armėnų teroristus. Karinis žygis užtruko 44 paras. Pareikalavo aukų.
Azerbaidžano sostinė Baku. Karinis paradas. Švenčiama pergalė. EPA – ELTA nuotr.
Ar buvo įmanoma išvengti žūčių tiek vienoje, tiek kitoje pusėje? Dėl 2020-ųjų rudenį pralieto kraujo Karabache kalčiausi … Vakarai. Būtina priminti: Azerbaidžanas šias žemes susigrąžino ne Vakarų organizuotų derybų dėka. Vakariečių pastangos taikiai sureguliuoti armėnų – azerbaidžaniečių konfliktą dėl Karabacho buvo bevaisės. Vakarai nuo pat pradžių elgėsi nesąžiningai. Viena ranka pripažindami, jog Karabachas – neatskiriama Azerbaidžano teritorija ne tik dėl moralinių, etninių, bet dar ir dėl tarptautinių taisyklių, tiek JAV, tiek Europa tris dešimtmečius prievartavo Azerbaidžano vadovus nusileisti armėnų separatistų užgaidoms. Vaizdžiai tariant, bandė įpiršti nuomonę, jog Azerbaidžanas išgyvens ir be Karabacho, o štai Armėnija – ne. Visus tris dešimtmečius Armėnijai siuntė klaidingas viltis, esą Azerbaidžanas galų gale nusileis. Užuot aiškiai pareikalavę, kad armėnų separatistai nešdintųsi lauk iš azerbaidžanietiškų kalnų, lygumų, miestų ir gyvenviečių, Vakarai piršo Jerevanui klaidingą viltį – priešinkitės, ir mes visi drauge palaušime azerbaidžaniečių valią.
Ypač niekingą poziciją šiuo klausimu užėmė Prancūzijos prezidentai. Šlykščiai elgiasi ir šiandieninis Prancūzijos vadovas E. Makronas. Jis tarptautinėje arenoje vinguriuoja taip, tarsi azerbaidžaniečiai privalo suteikti Armėnijai teritorinių nuolaidų.
Kokia svarbi šiandienos aktualija? Vakarai vis dar apsimeta naivuoliais dėl Lačino – neva nesupranta, kodėl Azerbaidžanas įrengęs pasienio postus šiame kelyje. Pirma, tai – Azerbaidžano teritorija. Azerbaidžaniečiai savo žemėje turi teisę įrengti tiek pasienio, tiek muitinių postus kur tik panorėję. Antra, Karabache likę armėnai dėl Lačino kelyje įrengtų patikrinimo postų tikrai nebadauja. Nes yra kitas kelias, kuriuo armėnai galį patekti į Karabachą. Tai – vadinamasis Agdamo kelias. Vadinamasis kelias per Agdamą egzistavo nuo seniausių laikų. O Lačino kelią nutiesė armėnų separatistai, okupavę Karabachą. Tad Lačino kelias jei ir turi didelę prasmę, tai tik simbolinę prasmę … armėnų separatistams.
Neliekite krokodilo ašarų, Karabache niekas nebadauja, niekas nemiršta iš troškulio. Karabache likę armėnai nekenčia dėl vaistų trūkumo. Viskas, ko reikia pilnaverčiui gyvenimui, įmanoma atsigabenti vadinamuoju Agdamo keliu. Jokių humanitarinių katastrofų, apie kurias Armėnijos politikai virkauja Jungtinėse Tautose ar Europos Sąjungos parlamente, – nėra. Tiesiog visuomet, kai atvyksta Vakarų žurnalistai, armėnų separatistai iš maisto produktų parduotuvių išveža visas prekes, o kai korespondentai nufotografuoja tuščias lentynas, kitą dieną prekes grąžina į parduotuvę. Arba parodo ligoninėje onkologine liga susirgusį vaikiuką – meluoja vakariečiams, neva kūdikis sulyso dėl bado.
Emmanuelis Macronas. EPA – ELTA nuotr.
Štai tokie pigūs triukai. Bet šiomis dezinformacijomis Prancūzijos prezidentas E. Makronas šventai tiki. Atkreipkite dėmesį: ta pati istorija kaip ir dėl Ukrainos. Ne agresorius turi nusileisti. Nusileisti privalo, remiantis oficialiuoju Paryžiumi, – auka. Jei jau E. Makronui nuoširdžiai rūpi armėnų separatistų likimas, tegul atiduoda jiems dalį Prancūzijos teritorijos. Nes prekiauti azerbaidžanietiškomis žemėmis jo niekas neįpareigojo.
Štai tokios liūdnos mintys. Jei apie tai šiandien garsiai ir atvirai nekalbėsime, jei neanalizuosime sėkmingos Azerbaidžano politikos, įmanoma situacija, kad ir Lietuva, Latvija, Estija bei Lenkija vardan pasaulinės ramybės netrukus bus prievartaujamos atsisakyti savo regionų.
Volodymyras Zelenskis susitiko ir Ulfas Kristerssonas. EPA – ELTA foto
Stokholmas, rugpjūčio 19 d. (ELTA). Švedijoje besilankantis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis susitiko su šios šalies premjeru Ulfu Kristerssonu, informuoja naujienų portalas „rbc.ua“.
Susitikimo metu aptartas dvišalis bendradarbiavimas gynybos srityje ir Ukrainos tikslas šalyje gaminti Švedijoje sukurtas pėstininkų kovos mašinas CV90, kurias ukrainiečių kariai, pasak prezidento, efektyviai naudoja mūšio lauke.
Vizito metu taip pat numatyti V. Zelenskio ir pirmosios ponios Olenos Zelenskos susitikimai su Švedijos karaliumi Karoliu XVI Gustavu ir karaliene Silvija, parlamento vadovu Andreasu Norlenu ir parlamento partijų lyderiais.
Susitikimuose bus diskutuojama apie dvišalį bendradarbiavimą gynybos pramonės srityje ir Ukrainos Europinę integraciją.
Apdovanojimas skirtas sužeistam Ukrainos kariui. EPA-ELTA nuotr.
Kyjivas, rugpjūčio 15 d. (Ukrinform-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, lankydamasis Zaporižios regione, užsuko į fronto chirurgijos skyrių, kuriame medicininė pagalba teikiama Taurijos operatyvinės-strateginės kariuomenės grupės atsakomybės zonoje esantiems kariams.
Remiantis prezidento spaudos tarnybos duomenimis, įstaigoje teikiamos pirminės chirurginės intervencijos, reanimacijos ir būklės stabilizavimo priemonės. Kasdien čia gydoma iki 200 sužeistųjų.
Ukrainos vadovas apžiūrėjo palatas ir įrangą, kalbėjosi su įstaigos personalu ir karo medikais. „Ačiū jums už jūsų tarnybą, už tai, kad saugote Ukrainą tokia svarbia kryptimi, už tai, kad gelbėjate mūsų vyrų gyvybes. Ir rūpinkitės savimi“, – sakė jis, kreipdamasis į karo medikus.
V. Zelenskis įteikė valstybinius apdovanojimus medikams ir sužeistam gynėjui.
Per pokalbį su prezidentu fronto chirurgijos skyriaus darbuotojai jam sakė, kad viena iš jų užduočių yra evakuoti sužeistuosius iš mūšio lauko. Jie taip pat užsiminė apie šarvuotų evakuacijos transporto priemonių, pasižyminčių geru pravažumu, poreikį.
Kaip jau skelbė „Ukrinform“, antradienį prezidentas Volodymyras Zelenskis lankosi su darbo vizitu Zaporižioje. Jis aplankė Melitopolio kryptimi puolimo operacijas vykdančių brigadų dislokacijos vietas.
Šiandien tęsiu liepos 23 dieną publikacijoje „Demokratiškos cenzūros gniaužtuose“ išdėstytus nuogąstavimus. Jei Lietuva bijo viešai tarti bent menkiausią priekaištą Lenkijai, Izraeliui ir Armėnijai, tai oficialusis Vilnius bus dar atsargesnis, dar kuklesnis vertinant JAV prezidento Džo Baideno (Joe Bidenas) administracijos veiklą. Tokia logika – suprantama. Lietuva – per mažai įtakinga, jog turėtų užtektinai raumenų visiems į akis rėžti karčią tiesą.
Tačiau kartais dalintis nepatogiomis nuojautomis bei įžvalgomis – būtina. Štai – tik keletas nuogąstavimų dėl Džo Baideno laikysenos. Ukrainai ginklai iš Vakarų keliauja itin lėtai ne todėl, kad Amerika jų neturėtų. JAV neskuba aprūpinti Ukrainos nei toliašaudžiais ATACAMS, nei šarvuotais Abrams, nei moderniais naikintuvais F-16 ne todėl, kad bijotų Trečiojo pasaulinio karo. Oficialusis Vašingtonas draudžia Ukrainai atakuoti Rusijos teritorijoje esančius karinius objektus ne todėl, jog drebintų kinkas dėl Vladimiro Putino atominio šantažo. Oficialusis Vašingtonas neleidžia Didžiajai Britanijai, Lenkijai ir Baltijos šalims rimtai remti ukrainiečių karių ne todėl, jog nuoširdžiai saugotų Europą nuo Baltarusijoje dislokuotų samdinių „Wagner“ pajudėjimų Varšuvos ir Vilniaus kryptimi.
Žinoma, atsakingai žvelgiantis į Pasaulio ateitį politikas tokių grėsmių neturi teisės ignoruoti. Viskas įmanoma, net – patys juodžiausi scenarijai.
J. Bidenas ir V. Putinas. EPA-ELTA nuotr.
Bet šiuo konkrečiu atveju – kitos priežastys. Vis įkyriau galvon lenda mintys, jog šiandieninė JAV prezidento administracija specialiai kenkia Ukrainai. Baltųjų rūmų šeimininkas nenori, jog Ukraina sėkmingai tramdytų Rusiją. Tarp Dž. Baideno ir V. Putino – bjaurūs susitarimai. Demokratų partijos prezidentai Barakas Obama ir Džo Baidenas senų seniausiai Kremliui padovanojo Ukrainą. Tai jau buvo akivaizdu 2014-aisiais, kai Vašingtonas įsakmiai draudė Kijevui ginti Krymo pusiasalį. Šiandien – dar akivaizdžiau. Vos tik JAV prezidento poste respublikoną Donaldą Trampą (Donald Trump) pakeitė demokratas Džo Baidenas, Kremlius vos po kelerių mėnesių pradėjo vadinamąją „specialiąją karinę operaciją“.
Vaizdžiai tariant, D. Trampą pakeitęs Dž. Baidenas leido V. Putinui grobti Ukrainos žemes, kiek tik pajėgs. Tik niekas nei Vašingtone, nei Maskvoje nesitikėjo, jog ukrainiečių kariai taip šauniai priešinsis. Tad Dž. Baidenas šiandien pakliuvęs tarp kūjo ir priekalo. Jis priverstas gudrauti. Jei neduos Ukrainai nė vieno šovinio, išsiduos, jog yra V. Putino sąjungininkas, rizikuoja susipykti su Rytų Europa. Todėl demokratas Dž. Baidenas šiek tiek numeta Ukrainai ginklų. Bet – trupinius. Tik tiek, kad neįsižeistų Kremliaus diktatorius.
Tuo pačiu Dž. Baidenas visomis įmanomomis priemonėmis, o jis jų turi užtektinai, tramdo Londoną, Varšuvą, Vilnių, kad šios šalys per daug nuoširdžiai nesirūpintų Ukrainos likimu. Mat slaptuose Dž. Baideno ir V. Putino susitarimuose nėra Ukrainos. Visai panašiai, kaip slaptuose Molotovo ir Ribentropo protokoluose 1939-aisiais nebeliko Lietuvos, Latvijos ir Estijos.
Štai kokią versiją viešojoje erdvėje dėsto Andrėjus Ilarionovas, Konstantinas Borovojus ir Gary Tabachas. Stengiuosi nepraleisti nė vieno jų komentaro youtube.com erdvėje. Kuo toliau, tuo jų perspėjimai dėl giluminės Dž. Baideno išdavystės – įtikinamesni. Pareiškimai, esą D. Trampą užverbavo Maskvoje besilinksminant su prostitutėmis dar tomis dienomis, kai jis tebuvo verslininkas, esą jis kaltas dėl savo šalininkų įsiveržimo į Kapitolijų 2021-ųjų sausio 6-ąją, esą jis – iki ausų korumpuotas, mėto kur papuola slaptus dokumentus, – visa tai laužta iš piršto norint sukompromituoti Rusijai nepataikaujantį Amerikos politiką. Argumentai, girdi, Rusijos nacionalistas Vladimiras Žirinovskis kadaise džiaugėsi D. Trampo prezidentine pergale, net pakėlė šampano taurę į jo sveikatą, – tėra širma, skirta mulkinti lengvatikius. V. Žirinovskio liaupsės D. Trampui buvo tokios pat nenuoširdžios, kaip ir Dž. Baideno pareiškimai, esą V. Putinas – nusikaltėlis. Vieną sako, kitą – galvoja, trečią – daro!
Donald Trump (Trampas). EPA – ELTA nuotr.
Viename iš savo paskutiniųjų komentarų į JAV persikėlęs Rusijos politikas K. Borovojus, žymios disidentės Valerijos Novodvorskajos bendramintis, atvirai pareiškė: angažuodamas ir teismus, ir prokurorus, ir prisiekusiuosius, ir Federalinę saugumo tarnybą, Dž. Baidenas su savo oponentu D. Trampu grumiasi pačiomis bjauriausiomis priemonėmis, įskaitant ir neleistinas. Sakykim, kaltina D. Trampą neteisėtai savo viloje laikant slaptus dokumentus, nors pagal JAV Konstituciją prezidentai turi teisę spręsti, kokie popieriai – slapti, o kas – atvira. Kaltinti D. Trampą prieš tris dešimtmečius seksualiai priekabiavus prie merginos, – taip pat absurdiška.
Pasak K. Borovojaus, persekiodamas D. Trampą ponas Dž. Baidenas mažumėlę primena Baltarusijos diktatorių Aliaksandrą Lukašenką, be menkiausių sąžinės skrupulų susidorojantį su savo oponentais. Taip, D. Trampas – dar nenužudytas, bet uždaryti į belangę jį siekiama ilgiems dešimtmečiams.
O juk, remiantis tiek A. Ilarionovo, tiek K. Borovojaus, tiek G. Tabacho įžvalgomis, demokratinė visuomenė tirtų ne vien D. Trampo, bet ir paties Dž. Baideno ir jo sūnaus Hanterio Baideno (Hunter Biden) veikas. Dž. Baideno sūnelis jau turėjęs bėdų dėl narkotikų ir nelegaliai laikyto ginklo. Tik stebėtinai lengvai išsisuko.
Mano paminėti apžvalgininkai mano, jog Volodymiras Zelenskis yra padaręs vieną grubią klaidą. Kai prezidento poste sėdėjęs D. Trampas kvietė jį į Vašingtoną aptarti gyvybiškai svarbius klausimus, taip pat – ir Baidenų šeimos verslo Ukrainoje skaidrumą, – Ukrainos prezidentas neva nepanoro veltis į JAV vidaus reikalus. Neskrido į Vašingtoną. Žvelgiant giliau, V. Zelenskis pasielgė korumpuotai – nepanoro tęsti tyrimų dėl Baidenų verslo teisėtumų Ukrainoje. Juk atviras politikas nedarytų niekam išimčių. Net prezidentams.
Volodymyras Zelenskis. EPA – ELTA foto
Tuometinis V. Zelenskio tendencingas palankumas demokratui Dž. Baidenui nūnai smogė tarsi bumerangas – atgal. Pasirodo, Dž. Baidenas – nėra nuoširdus Ukrainos draugas, o D. Trampas nėra Ukrainos priešas. Būtent D. Trampas teisus, įsivaizduojantis, jog šį karą įmanoma užraukti per keletą dienų. Jei V. Putinas nesutinka atsitraukti, JAV skiria Ukrainai tiek ginklų, kiek reikia. Tai reiškia, kad V. Putinas teturi dvi išeitis: arba kapituliuoja, arba sutriuškinamas mūšio lauke.
Beje, klaidų bus privėlęs ir garsusis Aleksejus Arestovičius. Šiandien matome, kad, duodant gausybę interviu Markui Feiginui, jo būta per daug optimistiško. Tik pamanyk – Amerika užvers Ukrainą ginklais, Rusijos kariuomenė išsibėgios, Rusijoje baigsis sviediniai, rusų generolams trūksta karių, sėkmingas ukrainiečių kontrpuolimas – neišvengiamas, lendlizas mums nereikalingas ir t.t.
Optimizmas – kartais labai puiki priemonė nuo depresijų ir nevilčių. Jis – reikalingas. Bet kai jo per daug, kai jis – nepagrįstas, – tuomet laukime didelės bėdos. Nusivylimas galįs būti toks milžiniškas, kad išklibins valstybės pamatus.
Aleksejus Arestovičius – Politeka televizijos svečias
Ypač man nesuprantama, kodėl žymusis A. Arestovičius nepanoro akis į akį pasiginčyti su A. Ilarionovu, G. Tabachu, K. Borovojumi dėl, sakykim, lendlizo. A. Ilarionovas, G. Tabachas ir K. Borovojus ne sykį viešai minėjo, kokiuose kanaluose jie tapo „personomis non gratomis“. Vien už tai, kad kritikavo Dž. Baideną dėl per menkos karinės pagalbos Ukrainai! Jei šaunusis A. Arestovičius vengia nepatogių klausimų, tai jau – negerai. Pakvipę ukrainietiška cenzūra.
O kokios lietuviškosios cenzūros spalvos? Jei Dž. Baidenas ir V. Putinas dėl Ukrainos tikrai sukirtę rankomis (šių eilučių autorius vis dar viliasi, jog taip nėra), tai Lietuvai nėra ko džiūgauti, jog šių metų liepos 11 – 12 dienomis Vilnių savo vizitu pagerbė JAV prezidentas Dž. Baidenas. Ir senąjam Vilniaus universitetui – jokia garbė. Greičiau – milžiniška gėda.
Bet ar kas nors iš lietuvių išdrįs apie tai prabilti?
Volodymyras Zelenskis. EPA-ELTA nuotr.
Kyjivas, liepos 23 d. (Ukrinform-ELTA). Ukrainai reikalingas visavertis dangaus skydas. Tai sekmadienį pareiškė šios šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Ukrainai reikalingas visavertis dangaus skydas – tai yra vienintelis būdas įveikti Rusijos raketų terorą. Mes jau parodėme, kad galime numušti net ir tas Rusijos raketas, kuriomis teroristai gyrėsi“, – tinkle „Telegram“ parašė V. Zelenskis.
Valstybės vadovas pažymėjo, kad dėl partnerių suteiktos pagalbos ir Ukrainai perduotų oro gynybos sistemų padangių gynėjai jau išgelbėjo tūkstančius gyvybių.
„Tačiau mums reikia daugiau oro gynybos sistemų visai mūsų teritorijai, visiems mūsų miestams ir bendruomenėms. Pasaulis neturi priprasti prie Rusijos teroro – terorą reikia įveikti. O tai yra įmanoma!“, – akcentavo V. Zelenskis.
Kaip jau skelbė „Ukrinform“, operatyvinė vadovybė „Pietūs“ nurodė, kad per liepos 23 d. naktį surengtą raketų ataką priešas sudavė Odesos sričiai bent penkių tipų raketomis – „Kalibr“, „Oniks“, „Kh-22“, „Iskander-K“ ir „Iskander-M“. Dėl šio išpuolio vienas žmogus žuvo, o dar 22 buvo sužeisti.
Buvęs Didžiosios Britanijos premjeras Borisas Johnsonas. EPA – ELTA nuotr.
Londonas, liepos 14 d. (ELTA). Buvęs Didžiosios Britanijos premjeras Borisas Johnsonas, komentuodamas NATO viršūnių susitikimo Vilniuje sprendimą dėl Ukrainos, pareiškė, kad Aljansas turėjo ryžtingiau veikti Kyjivo narystės klausimu. B. Johnsonas tai rašo savaitinėje laikraščio „Daily Mail“ skiltyje.
Ekspremjeras pabrėžė, kad Ukraina moka didelę kainą Rusijos sukeltame plataus masto kare, kuris tęsiasi jau daugiau kaip 500 dienų. „Šią savaitę NATO šalių lyderiai turėjo parodyti savo kolektyvinę pagarbą ir dėkingumą už didvyrišką Ukrainos pasipriešinimą kovoje, kurioje nė vienas NATO karys nebuvo sužeistas ir nežuvo, nes mes NATO šalyse žinome – ir nuolat sakome – kad ukrainiečiai kovoja už mus visus“, – pažymėjo jis.
Pasak B. Johnsono, „Vilniaus viršūnių susitikimo išvados nėra tvirtesnės ar įtikinamesnės už 2008 metų išvadas Bukarešte“, todėl „nenuostabu, kad prezidentui Zelenskiui iš pradžių buvo sunku nuslėpti savo nusivylimą“.
„Kada „sąjungininkai sutiks“? Kada sąlygos „bus įvykdytos”? Sprendžiant iš Bukarešto išvadų, sąjungininkai dėl viso to susitarė prieš 15 metų! Kada išmoksime pastarųjų 20 bendravimo su Putinu metų pamoką? Kaip tik mūsų neapsisprendimas, mūsų dvejojimas, mūsų mėginimai vaikytis du kiškius ir paskatino jį įsiveržti“, – pabrėžia B. Johnsonas.
Būtent todėl, pažymi buvęs Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas, Aljansas turi kuo greičiau pasiūlyti aiškų Ukrainos stojimo į NATO grafiką. Didžioji Britanija atkakliai dirba neviešą darbą, kad šis tikslas būtų pasiektas, priduria jis.
Šiomis dienomis B. Johnsonas pažymėjo stabilios Vakarai pagalbos Ukrainai svarbą ir perspėjo dėl „nuovargio nuo Ukrainos“.
Kaukės. Slaptai.lt nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad penktosios kolonos pašalinimas yra viena iš sąlygų siekiant Ukrainai įstoti į NATO.
„Tai yra viena iš sąlygų, labai svarbi sąlyga“, – ketvirtadienį LRT televizijai patikino G. Nausėda.
Kaukės. Slaptai.lt nuotr.
„Penktoji kolona yra visur, net ir tose valstybėse, kuriose galbūt neįsivaizduojame, toli, dar į Vakarus nuo mūsų, yra ir pas mus, yra ir Ukrainoje. Turbūt pagrindinis klausimas, kiek toli ir kiek aukštai valdžios hierarchijoje pakyla tokie žmonės“, – pridūrė prezidentas.
Visgi šalies vadovo teigimu, Ukrainos sprendimai rodo, kad nuo aukštuose vidiniuose Ukrainos sluoksniuose Rusijai dirbančių žmonių yra pamažu „apsivaloma“.
„Kiekvieną kartą, kai išgirstu, kad kažkas yra pašalintas iš aukštų pareigų, mane tai džiugina, nes suprantu, kad valstybė valosi. Jeigu viskas būtų gražu, viskas sušluota po kilimu ir atrodytų, kad valdžios hierarchijoje viskas stabilu, tada jau kiltų įtarimų, ar iš tikrųjų valstybėje, kurioje susikerta daugybė interesų ir kurioje Rusija mėgina vykdyti ne tik atvirus karinius veiksmus, bet ir hibridinius, ir dezinformacijos, propagandos veiksmus, viskas taip gražu ir išoriškai tvarkinga. Ne, Ukraina valosi, ir aš manau, kad ji valysis ir toliau“, – teigė prezidentas.
Interviu metu G. Nausėda taip pat pabrėžė, kad NATO valstybės nesinaudos aptakia deklaracijos formuluote, jog atitolintų Ukrainos narystę Aljanse.
Kaukės. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Aš nuraminau jį (ELTA – Zelenskį), nematau tokių nuotaikų tarp valstybių partnerių, visi kaip tik vieningai palaiko Ukrainą, bet visi sako tai, kad šiuo metu vyksta karas, ir kai karas pasibaigs, viskas pajudės labai greit“, – paaiškino Lietuvos vadovas. Kaukės. Vytauto Visocko nuotr.
ELTA primena, kad šią savaitę Vilniuje vykusiame NATO daugiausiai dėmesio sulaukė Ukrainos narystės NATO klausimas. Kyjivas tikėjosi gauti aiškų signalą dėl narystės perspektyvos, tačiau Vakarų lyderiai dar iki prasidedant susitikimui Vilniuje akcentavo, kad tęsiantis karui Ukrainai nebus leista prisijungti prie NATO gretų.
Po ilgų derybų dėl Kyjivo transatlantinės perspektyvos formuluotės susitikimo komunikate, Aljansas patvirtino, kad „Ukrainos ateitis yra NATO“. Taip pat sutarta atsisakyti narystės veiksmų plano (MAP), patvirtina ilgalaikė karinė parama. Taip pat nutarta oficialiai įsteigti NATO-Ukrainos tarybą ir suglaudinti dvišalius politinius ryšius.
Tačiau lūkesčiai dėl pakvietimo į NATO liko neišpildyti – komunikate nurodoma, kad tam kelias bus atviras tik tada, „kai sąjungininkai pritars ir kai bus įvykdytos sąlygos“. Visgi, kokie yra pastarieji reikalavimai, komunikate nenurodoma.
Volodymyras Zelenskis dalyvauja renginyje „Keliu vėliavą už Ukrainą NATO”. ELTA / Dainius Labutis
Antradienį NATO lyderiai sugriovė Ukrainos prezidento Volodymro Zelenskio viltis dėl aiškaus prisijungimo prie Aljanso termino, pareiškę tik tai, kad pakvies Ukrainą tapti nare, kai „bus įvykdytos sąlygos“.
NATO valstybės viršūnių susitikime Vilniuje generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas tvirtino, kad Aljansas dar niekada nenaudojo „stipresnės kalbos“, kad paremtų Ukrainą jos žūtbūtinėje kovoje atremiant Rusijos invaziją.
NATO lyderiai pažadėjo, kad „Ukrainos ateitis yra NATO“, ir sutrumpino procesą, kurį turės pereiti Kyjivas, kad įstotų į Aljansą. „Mes galėsime pateikti kvietimą Ukrainai prisijungti prie Aljanso, kai sąjungininkės sutiks ir bus įvykdytos sąlygos“, – sakoma lyderių pareiškime. Tačiau tai, kad dėl būsimos narystės nepavyko žengti toliau nei buvo pažadėta 2008 m., yra skaudus smūgis V. Zelenskiui.
Prieš NATO viršūnių susitikimą Vilniuje, sužinojęs apie atsargias formuluotes, jis sakė, kad NATO nėra pasirengusi nei pakviesti Ukrainos, nei padėti jai tapti nare. O tai, pasak jo, reiškia, kad galimybių langas derėtis dėl Ukrainos narystės NATO paliekamas derybose su Rusija .
„Rusijai tai reiškia motyvaciją tęsti terorą“, – sakė V. Zelenskis, tikinęs, kad Ukrainos narystė nekeltų NATO narėms pavojaus įsitraukti į karą su Rusija, bet padarytų Aljansą stipresnį ir saugesnį. Volodymyras Zelenskis. ELTA / Žygimantas Gedvila
Suvokdami V. Zelenskio nusivylimą, Vakarų pareigūnai pabrėžė, kad bus pateiktas platesnis paramos pasiūlymų paketas, kad Ukraina įgytų karinį pranašumą prieš įsibrovėlius.
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė, kad Didžiojo septyneto (G7) grupė paskelbs deklaraciją dėl ilgalaikės paramos, kuri bus pradėta, kai tik „bus pasiekta taika“. Tai turėtų būti paskelbta trečiadienį, pasibaigus NATO viršūnių susitikimui.
Berlynas pažadėjo skirti Kyjivui dar 700 mln. eurų karinę pagalbą. Naujoji pagalba apima du raketų paleidimo įrenginius „Patriot“, dar 40 pėstininkų kovos mašinų „Marder“ ir 25 tankus „Leopard 1“.
Prezidentas Emmanuelis Macronas taip pat sakė, kad Prancūzija prisideda prie Didžiosios Britanijos ir suteiks Ukrainai ilgojo nuotolio sparnuotąsias raketas SCALP, arba „Storm Shadow“, kad Ukraina galėtų smogti į Rusijos taikinius toli nuo fronto linijos. Jam tai paskelbus buvo pranešta, kad šios raketos jau Ukrainoje.
Volodymyras Zelenskis dalyvauja renginyje „Keliu vėliavą už Ukrainą NATO”. ELTA / Dainius Labutis
Danija ir Nyderlandai pranešė, kad 11 valstybių koalicija kitą mėnesį pradės mokyti Ukrainos lakūnus valdyti naikintuvus F-16, Rumunijoje bus įkurtas naujas mokymo centras.
Nors Rytų Europos šalys spaudė sudaryti aiškų Kyjivo prisijungimo prie NATO grafiką, JAV ir Vokietija nenorėjo žengti toliau duoto pažado, kad vieną dieną Ukraina taps nare. J. Bidenas, trečiadienį susitiksiantis su V. Zelenskiu, pareiškė, kad nėra sutikimo pasiūlyti Kyjivui narystę, kol vyksta karas su Rusija, nes tai gali tiesiogiai įtraukti į jį NATO.
Karas, didžiausias Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo, paskatino NATO imtis plačių gynybos pertvarkų. Aljanso lyderiai pasirašė naujus regioninius planus apsisaugoti nuo bet kokio galimo Rusijos puolimo ir parėmė gynybos išlaidų didinimą.
Volodymyras Zelenskis – renginyje „Keliu vėliavą už Ukrainą NATO”. ELTA / Dainius Labutis
Ukraina apgins ir savo, ir sąjungininkų laisvę, sako Vilniuje viešintis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Čia, Vilniuje, mes matome Europos progresą. Čia žmonės žino, kas yra saugumas ir kaip jį pasiekti. Ir žino, kad saugumas yra kartu su Ukraina“, – antradienio vakarą Lukiškių aikštėje baigiamosios akcijos „Keliu vėliavą už Ukrainą NATO“ renginyje sakė Ukrainos prezidentas.
„Ukrainos vėliavos Lietuvos gatvėse vienareikšmiškai įrodo – mes jau esame sąjungininkai ir Ukraina apgins ir savo, ir jūsų laisvę“, – patikino V. Zelenskis.
Kreipdamasis į lietuvius, Kyjivo lyderis dėkojo už suteiktą karinę bei humanitarinę pagalbą, šalyje priimtus Ukrainos karo pabėgėlius.
„Aš dėkingas tau, Vilniau, ir visiems Lietuvos miestams, miesteliams ir kiekvienam, kuris palaikė Ukrainą, kad priglaudė mūsų žmones, kurie pas jus, Lietuvoje, gelbėjosi nuo karo veiksmų“, – kalbėjo prezidentas V. Zelenskis.
Jis dėkojo Lietuvai ir už tvirtą poziciją dėl Ukrainos transatlantinės perspektyvos NATO Aljanse.
„Dėkui jums už jūsų pagalbą mūsų gynybai ir jūsų labai aiškią, sąžiningą ir drąsia poziciją dėl Ukrainos pakvietimo į NATO“, – dėkojo prezidentas.
Tvirtina, kad Ukraina užtarnavo narystę NATO: klausia, ar tai per didelis noras
V. Zelenskis akcentavo, kad atvyko į Vilniaus NATO viršūnių susitikimą tikėdamas, kad sulauks sprendimų dėl narystės, kurių Ukraina, pasak jo, nusipelnė.
V. Zelenskis kreipėsi į Lietuvą: Ukraina apgins ir savo, ir jūsų laisvę. Dainius Labutis. ELTA fotografija
„Atvažiavau šiandieną čia su savo tikėjimu, su tikėjimu į sprendimą, su tikėjimu į partnerius ir su tikėjimu į stiprų NATO. Tai yra į NATO, kuris neabejoja, kuris nepraranda laiko“, – kalbėjo V. Zelenskis.
„Ir aš tai norėčiau, kad mūsų tikėjimas taptų įsitikinimu į tuos sprendimus, kuriuos mes visi užtarnavome. Mes visi užtarnavome ir kiekvienas iš mūsų laukia: kiekvienas mūsų karys, kiekvienas mūsų pilietis, kiekviena mūsų mama, kiekvienas mūsų vaikas. Ar tai yra per didelis noras?“, – kėlė klausimą Ukrainos prezidentas.
„NATO suteiks Ukrainai saugumą. Ukraina padarys NATO stipresnę. Šlovė Ukrainai, šlovė Lietuvai“, – teigė V. Zelenskis.
„Niekada ir niekam negalima dairytis į Maskvą“
Renginio metu Lukiškių aikštėje iškelta Ukrainos vėliava, kuri į Lietuvą buvo atnešta bėgikų iš pat Bachmuto. Kreipdamasis į susirinkusius žmones, V. Zelenskis pabrėžė – „niekada ir niekam negalima dairytis į Maskvą“.
„Mūsų karinė vėliava iš Bachmuto reiškia, kad niekada niekam – ir lietuviams – niekada neprireiks kovoti prieš rusų karius“, – sakė Ukrainos prezidentas.
„Ši mūsų vėliava reiškia, kad niekad daugiau nebus jokių deportacijų iš Baltijos šalių į Sibirą, niekada nebus Lenkijos padalinimo ir niekada nieks nepažemins Vengrijos. Niekada niekas nematys tankų Prahoje, nebus jokio Žiemos karo Suomijoje, niekada nebus jokios okupuotos Europos“, – teigė jis.
V. Zelenskį Lukiškių aikštėje pasitiko ir pasveikino G. Nausėda
Lukiškių aikštėje prezidentą V. Zelenskį pasveikino ir šalies vadovas Gitanas Nausėda. Jis pabrėžė neabejojantis, kad Ukraina taps NATO nare ir Aljansas neturi „teisės elgtis kitaip“.
Lukiškių aikštėje baigiamosios akcijos „Keliu vėliavą už Ukrainą NATO“ renginyje. ELTA. Dainiaus Labučio fotografija
„Noriu pasidžiaugti tuo, kad einame į priekį, ir tikiu, kad tikrai Ukraina bus NATO narė. Mes neturime teisės elgtis kitaip“, – pažymėjo G. Nausėda.
„Šiandien ta kaina, kurią moka Ukraina, yra pati didžiausia – kraujo kaina. Ir savo kraujo kaina jie perka mums laiką, kad galėtume pasiruošti ir duoti tvirtą atkirtį Rusijai. Nepraeis Rusija, sustos ji tenai, įklimps ir bus išspirta atgal“, – pažymėjo jis.
Į Vilnių V. Zelenskis antradienį atvyko Lenkijos valstybiniu lėktuvu.
ELTA primena, kad Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas antradienio vakarą pareiškė, kad Ukraina kvietimo į NATO sulauks, kai bus įvykdytos reikiamos sąlygos.
„Mes aiškiai pasakėme, kad pakvietimas bus pateiktas tada, kai bus įvykdytos reikiamos sąlygos“, – Vilniuje teigė generalinis sekretorius.
Pasak NATO generalinio sekretoriaus Aljanso sąjungininkės antradienį susitarė dėl tvirtos ir vieningos bei teigiamos žinutės Ukrainai, taip pat dėl tebesitęsiančios paramos ir dėl kelio, kuris ves link narystės.
Prieš atvykdamas į viršūnių susitikimą V. Zelenskis pareiškė, kad „absurdiška“ nenustatyti Ukrainos narystės NATO termino ir kad neatrodo, jog narės būtų pasirengusios pakviesti Ukrainą į Aljansą arba padėti jai tapti nare.
ELTA primena, kad antradienį Vilniuje prasidėjo dvi dienas truksiantis aukščiausio lygio NATO viršūnių susitikimas. Ukraina tikisi sulaukti konkretaus sprendimo dėl savo narystės Aljanse.
JAV ir Lietuvos draugystė. Paminklinė lenta ant Rotušės sienos Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
Sveikindamas į Valdovų rūmus antradienio vakarą susirinkusius NATO ministrus, Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis ragino nepalikti Ukrainos vienos pačios kovoje su Rusija. Pasak jo, Ukrainai šiuo metu reikia tokių patikinimų, kokius prieš kelis dešimtmečius Vilniaus Rotušės aikštėje išsakė buvęs JAV prezidentas George W. Bushas.
Referuodamas į antrus metus besitęsiančią Ukrainos kovą su Rusijos agresija, G. Landsbergis akcentavo, jog istorija davė labai aiškią pamoką – kovoje už laisvę niekas negali būti paliktas vienas.
„Ši laisvės ugnis toliau liepsnoja kiekvieno lietuvio širdyje. Ir kai Ukraina pasipriešina Rusijos terorui, kai baltarusiai atsisako nusilenkti niekingam diktatoriui, kai rožių ar skėčių jūros kviečia kovoti už demokratiją, mes girdime istorijos aidą ir prisimename pamoką, kurią išmokome geriausiai – kovoje už laisvę niekas negali būti paliktas vienas“, – teigė G. Landsbergis.
Kalbėdamas NATO viršūnių susitikimo paraštėse surengtame renginyje G. Landsbergis akcentavo naujai besiformuojančią Europos saugumo architektūrą, kurios neatsiejama dalis – Ukraina.
„Turime pasitelkti visas priemones – ginklus, šaudmenis, mokymus, žvalgybą, diplomatiją – ir Ukrainai pasiekti galutinę pergalę. Prieš mūsų akis formuojasi nauja Europos saugumo architektūra. Paremta stipresne nei bet kada NATO ir transatlantine partneryste. Su Suomija, su Švedija ir su Ukraina – lygiateise ir neatskiriama mūsų saugumo dalimi. Mūsų saugumas – nuo Baltijos iki Juodosios jūros, nuo Atlanto iki Indijos ir Ramiojo vandenynų priklauso nuo taisyklėmis grįstos pasaulio tvarkos, kurią privalome ginti visi“, – sakė G. Landsbergis.
„Tik mūsų visų tvirtas atsakas gali atgrasyti Maskvos divizijas ir karo samdinius, besitelkiančius vos kelių valandų atstumu nuo Lietuvos. Tik mūsų tvirtybė gali atgrasyti ir priešininkus kituose žemynuose, kurie tikisi, kad susigūšime kaskart susidūrę su ekonominiu spaudimu ar šantažu“, – teigė jis.
Savo kalboje ministras akcentavo, kad būtina imtis ryžtingų ir Kremliui „gerai matomų“ atgrasymo priemonių.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. URM nuotr.
„Vaizduotė nėra stipriausia Kremliaus pusė – režimas tiki tik tais dalykais, kuriuos mato. Todėl esame dėkingi Vokietijai už jos sprendimą nuolat Lietuvoje dislokuoti 4000 karių brigadą. Esame dėkingi visiems sąjungininkams, kurių kariai atvyksta saugoti NATO rytinių sienų ir nekantriai jų laukiame“, – teigė G. Landsbergis ir baigdamas kalbą prisiminė prieš kelis dešimtmečius Lietuvoje vykusį JAV prezidento George W. Busho vizitą. Pasak jo, šio buvusio JAV prezidento Rotušės aikštėje ištarti žodžiai šiuo metu yra be galo reikalingi Ukrainai.
„Kuomet prieš 21 metus JAV prezidentas George W. Bush tūkstančių prie Rotušės aikštės susitikusių žmonių akivaizdoje pakvietė Lietuvą į NATO, jis taip pat pažadėjo, kad Lietuvai baigėsi ilga baimės, netikrumo ir vienatvės naktis [deja, vos keli miško broliai sulaukė šios akimirkos]. Šiandien šie žodžiai yra labai reikalingi Ukrainai ir būtent nuo mūsų priklauso ar po tamsios nakties išauš diena. Negalime praleisti šios galimybės! Turime tai padaryti ne tik dėl ukrainiečių, bet ir dėl mūsų pačių“, – sakė jis.
Antradienį paskelbtame Vilniuje vykstančio NATO viršūnių susitikimo komunikate rašoma, kad Ukrainos įstojimui į Aljansą nebus taikomas narystės veiksmų planas. Visgi deklaracijos tekste konkretesni terminai, kada Ukraina galėtų tikėtis įstoti į NATO, nėra apibrėžti.
„Mes galėsime pateikti pakvietimą Ukrainai įstoti į Aljansą, kai sąjungininkės pritars ir bus įvykdytos sąlygos“, – rašoma NATO viršūnių susitikimo komunikate.
Deklaracijos tekste pabrėžiama, kad Ukrainai nebus taikomas narystės veiksmų plano reikalavimas.
„Mes visiškai remiame Ukrainos teisę pasirinkti savo saugumo planus. Ukrainos ateitis yra NATO. Mes dar kartą patvirtiname įsipareigojimą, kurį prisiėmėme per viršūnių susitikimą 2008 m. Bukarešte, kad Ukraina taps NATO nare, ir šiandien pripažįstame, kad Ukrainos kelias į visišką euroatlantinę integraciją nereikalauja Narystės Veiksmų Plano“, – rašoma dokumente.
Taip pat komunikate išsakoma parama Ukrainai vykdant reformas kelyje į NATO.
„Ukraina tampa vis labiau sąveikaujanti ir politiškai integruota į Aljansą ir padarė reikšmingą pažangą reformų kelyje. Sąjungininkės ir toliau rems ir peržiūrės Ukrainos karinio suderinamumo pažangą bei būtinas papildomas reformas demokratijos ir saugumo sektoriuje. Pažangą nuolat vertins NATO užsienio reikalų ministrai. Aljansas rems Ukrainą vykdant šias reformas jos kelyje į būsimą narystę“, – akcentuojama susitikimo deklaracijoje.
ELTA primena, kad antradienį Vilniuje prasidėjo dvi dienas truksiantis aukščiausio lygio NATO viršūnių susitikimas.
Prieš atvykdamas į viršūnių susitikimą V. Zelenskis pareiškė, kad „absurdiška“ nenustatyti Ukrainos narystės NATO termino ir kad neatrodo, jog narės būtų pasirengusios pakviesti Ukrainą į Aljansą arba padėti jai tapti nare.
Volodymyras Zelenskis. EPA-ELTA nuotr.
Kyjivas, liepos 10 d. (AFP-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino atvyksiantis į NATO viršūnių susitikimą Lietuvos sostinėje Vilniuje liepos 11-12 dienomis, pranešė „Ukrinform“.
Apie tai V. Zelenskis pranešė vaizdo kreipiniu. Ukrainos prezidentas sakė, kad Vilniuje surengs dvišalius įvairaus lygio susitikimus, įskaitant su Europos šalių, Amerikos, Kanados, Japonijos atstovais. „Prioritetai visiškai aiškūs: oro gynyba mūsų miestams, visoms bendruomenėms visoje šalyje, stengiamės sukurti visavertį dangaus skydą. Taip pat ginklai fronto linijai – dėl to taip pat kalbėsimės Vilniuje. Žinoma, kalbėsime ir apie kitus gyvybių apsaugojimo ir mūsų bendro saugumo aspektus“, – sakė jis.
V. Zelenskis pareiškė įsitikinimą, kad Ukrainos kariams iš Vilniaus gali būti gerų su ginkluote susijusių naujienų.
„Atskirai – apie fronto liniją. Rytoj, viršūnių susitikimo, kuris dabar neįsivaizduojamas be Ukrainos, atidarymo dieną bus 503-ioji plataus masto karo diena. Tai daug pasako apie mūsų – Ukrainos žmonių – stiprybę (…) be jų stiprybės Europos saugumas jau tiesiog neįsivaizduojamas“, – pridūrė V. Zelenskis.
„Man didelė garbė atstovauti tokiems žmonėms ir tokiai Ukrainai!“, – sakė V. Zelenskis.
Vilniaus NATO viršūnių susitikimas – jau rytoj. Itin neramu. Neramu ne tiek dėl galimų provokacijų Baltarusijos – Lietuvos pasienyje ar iš Kaliningrado srities atskriesiančios raketos, pajėgiančios nuo žemės paviršiaus nušluoti trečdalį Lietuvos.
Karinio pobūdžio provokacijų derėtų kaip tik mažiausiai baimintis. Kam Kremliui rengti kovinius išpuolius, jei NATO viršūnių susitikimo metu Vilniuje ponas Vladimiras Putinas gaus tai, ko jam verkiant reikia? Nors Ukraina šiandien vienintelė šalis, kuri tikrai verta narystės Aljanse, jai, regis, nepasakys nieko konkretaus, kaip ir kada Vakarai priims į savo karines gretas. Dar pikčiau kalbant, Ukrainą ruošiamasi ciniškai išduoti. Ji jau buvo parduota 2008-aisiais NATO viršūnių susitikimo Bukarešte metu, kuomet išgirdo pareiškimą „nepriimsime, jūs dar nepasiruošę“. Ji buvo paaukota, kai jai draudė ginti okupuojamą Krymą 2014-aisiais, kai 2015-aisiais ją prievartavo pasirašyti neva ukrainiečiams naudingus Minsko susitarimus. Jei pagrindiniai 2008-ųjų, 2014-ųjų, 2015-ųjų išdavysčių kaltininkai – Angela Merkel, Barakas Obama, tai 2023-ųjų liepos mėnesio išdavystė – Joe Bideno projektas.
J. Bidenas ir V. Putinas. EPA-ELTA nuotr.
Kuo remiantis taip sakau? Liepos 10-ąją, NATO Viršūnių Susitikimo išvakarėse, dpa – ELTA paskelbė štai tokio pobūdžio informaciją: „Jungtinės Valstijos, pasak prezidento Joe Bideno, yra pasirengusios pasibaigus karui pasiūlyti Ukrainai panašias saugumo garantijas, kokias taiko Izraeliui. Jis turėjo omenyje laikotarpį nuo karo pabaigos iki galimos šalies narystės NATO. Prisijungimo prie Vakarų gynybinio aljanso procesas užtrunka, sakė J. Bidenas interviu stočiai CNN, kuris visas buvo parodytas sekmadienį. Tarpiniu laikotarpiu JAV esą galėtų skirti Ukrainai reikalingų ginklų ir pajėgumų, kad ji galėtų gintis. Tačiau J. Bienas pabrėžė, kad tai būtų įmanoma tik paliaubų ar taikos susitarimo atveju.“
Štai ir išlindo yla iš maišo. Demokratų partijos atstovas J. Bidenas atvirai prabilo apie būtinybę organizuoti Rusijos – Ukrainos taikos derybas. Beje, prie derybų stalo Ukraina prievartaujama sėstis Rusijai naudingomis sąlygomis. J. Bideno kontroliuojami Baltieji Rūmai niekad niekur nepareikalavo, esą V. Putinas iki pirmojo taikos derybų posėdžio privalo išvesti savo kariuomenę iš visų okupuotų teritorijų, kadangi kitaip derybos – neįmanomos.
Oficialusis Vašingtonas atvirai prievartauja oficialiųjų Kijevą derėtis su V. Putinu būtent Kremliui palankiomis sąlygomis. Šantažo priemonė – iš Amerikos ir jos sąjungininkų ukrainiečiai daugiau nebegaus ginklų. Amerikiečiai beveik be užuolankų tvirtina: jei ir toliau narsūs ukrainiečių kariai priešinsis Rusijai, tuomet bus prarasta visa Ukraina, nes Ukrainos kariuomenei, kai JAV užsuks visus kranelius, tuoj trūks šaudmenų, artilerijos pabūklų, tankų.
Ukrainos prezidentas Volodymiras Zelenskis pakliuvo keblion situacijon. Galima manyti: ne mūsų reikalas. Mūsų šiuo metu nemuša, tai ir džiaukimės. Tačiau išduodant Ukrainą juk išduodami ir Vakarai, kurie neva labiau nei sotų gyvenimą myli demokratiją, padorumą, sąžiningumą. Jei skeptiškai į J. Bideną žvelgiantys apžvalgininkai, pavyzdžiui, Andrėjus Ilarionovas, Konstantinas Borovojus, Gary Tabachas, iki užkimimo pastaruosius kelerius metus įrodinėjo, jog tarp J. Bideno ir V. Putino – slapti susitarimai dėl Ukrainos, dabar ši liūdna tiesa – tarsi ant delno.
Tiesa, youtube.com erdvėse esu aptikęs ukrainiečių politologų tvirtinimų, jog Vakarai neprivalo padėti Ukrainai nė viena grivina. Todėl įvykęs pats didžiausias stebuklas, kad Ukraina praėjusiais ir šiais metais iš JAV ir Europos sulaukė tiek daug pagalbos!
Youtube.com erdvėje savo kanalą turi ir dažnai Ukrainos temomis kalbantis buvęs KGB karininkas Jurijus Švecas. Jis savo komentaruose dažnai skleidžia mintį, esą J. Bidenas nuoširdžiai norėtų padėti Ukrainai. Tačiau ši šalis tokia klaikiai korumpuota, Ukrainoje knibžda tiek daug Rusijos slaptųjų tarnybų agentų, o V. Zelenskis nė piršto nejudino, kad šalintų negeroves, todėl JAV vadovas tiesiog negali rimčiau padėti ukrainiečiams ginant savo laisvę. 1994-ųjų Budapešto memorandumą, kuomet JAV prezidentas Bilas Klintonas ir Didžiosios Britanijos premjeras Džonas Meidžoras drauge su Rusijos vadovu Borisu Jelcinu įsipareigojo saugoti Ukrainos laisvę, nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą mainais į iš Ukrainos išgabenamus atominius ginklus, ponas J. Švecas, žinoma, įvardina esant beverte deklaracija, neverta aptarimų.
Trys padėkos. Slaptai.lt nuotr.
Net jei nebūtų Budapešto memorandumo, visus pastaruosius metus maniau, jog Vakarai, kad ir klupdami, klysdami, nuoširdžiai padeda užpultoms, skriaudžiamoms valstybėms. Esą pareiškimai, jog Žemėje tegul bus kuo daugiau sąžiningumo, teisingumo, taikos, – ne tušti žodžiai. Tai – neva šventa Vakarų pareiga. Kad esu ne sykį savo rašiniuose gyręs NATO, byloja šių eilučių autoriui įteikti Lietuvos kariuomenės Padėkos raštai. Šiandien matau, jog NATO, atsisakęs priimti į savo gretas Gruziją (Sakartvelas) ir Ukrainą, jas sąmoningai atidavė į iki pat alkūnių kruvinas Rusijos rankas. JAV kažkodėl rūpi Kuveitas, Afganistano, Irako, Pietų Korėjos, Taivano likimai, o į Sakartvelą ir Ukrainą – nusispjauti. Klausiate – kodėl? Nes Sakartvelo ir Ukrainos ateitis rūpi … diktatoriui, autokratui, tarptautiniam nusikaltėliui V. Putinui. Vašingtonas akivaizdžiai nenori tramdyti Maskvos. Dabar net nesvarbu, kodėl kaip vyras su vyru vengia šnekėtis su Maskva – dėl baimių ar dėl slaptų susitarimų dalijantis įtakos zonas. Svarbiausia tai, kad savo elgesiu J. Bidenas … padeda V. Putinui. J. Bidenas siunčia žinutę sienas su Rusija turinčioms valstybėms: jei Rusija jus puls, mes jus išduosime, parduosime, paliksime be pagalbos. Todėl būkite nuolankūs, klusnūs, kai Kremlius ko nors paprašys, juolab – pareikalaus. Šiandien taip suprantu J. Bideno „taikos planus“.
Namikas Alijevas. profesorius, teisės mokslų daktaras, nepaprastasis ir įgaliotasis Azerbaidžano ambasadorius
Tad Vakarai daro viską atvirkščiai, nei turėtų daryti. Puikus pavyzdys – Ekonomikos ir taikos instituto (IEP) išspausdintas 2023 metų Pasaulinis taikos indeksas (GPI), kuris dažniau vadinamas „taikingumo indeksu“. Į šį dokumentą mano dėmesį atkreipė Namikas Alijevas – Azerbaidžano diplomatas, teisės mokslų daktaras, profesorius, Ypatingasis ir įgaliotasis ambasadorius. Jis nustebęs dėl reitingo sudarytojų šališkumo. Savo publikacijoje „Labai netaikingas taikingumo indeksas“ (išspausdinta portale slaptai.lt) jis teiravosi, kas buvo suinteresuotas 157 ir 158 vietas padalinti Ukrainai ir Rusijai? Tikrai – kaip jokios kaimyninės šalies neužpuolusi Ukraina gali būti maždaug tokia pat taikinga kaip ir Čečėniją, Moldovą, Sakartvelą, Ukrainą, Siriją teriojanti, Baltarusiją pavergusi be šūvio, Kazachstaną šantažuojanti Rusija?!
Šuša. Kalnų Karabachas. Štai kas liko po armėnų valdymo iš Chano rūmų – griuvėsiai
Bet fantastiškiausia, pasak Azerbaidžano politiko N. Alijevo, kad tame „taikingumo indekse“ ir Armėnija užima žymiai garbingesnę 66-tą vietą, nei Azerbaidžanas. Azerbaidžanas – tik 95-oje eilutėje! Tikrai keista – beveik tris dešimtmečius Armėnija laikė savo rankose okupuotą azerbaidžanietiškąjį Karabachą, iš savo gimtųjų namų išvijo beveik milijoną azerbaidžaniečių, nuo žemės paviršiaus 1992-ųjų pavasarį nušlavė azerbaidžanietišką miestą Hodžaly, Karabache ir gretimuose septyniuose rajonuose sugriovė daugelį azerbaidanietiškų istorijos, kultūros, religijos paminklų, bet ji vis tiek – taikingesnė nei Azerbaidžanas? Dar visai neseniai, vos prieš kelis dešimtmečius, armėnų teroristinės organizacijos ASALA, Gnčak, Dašnakcutiun žudė turkų ir azerbaidžaniečių diplomatus Europos ir JAV sostinėse, bet Armėnija vis tiek – draugiškesnė, taikingesnė, padoresnė už Azerbaidžaną? Visi šie tendencingumai tik todėl, kad Azerbaidžanas, nesulaukęs Vakarų pagalbos, 2020-aisiais sėkmingai per 44 dienas jėga iš Armėnijos vergijos išvadavo didžiąją Karabacho dalį?
Man regis, Vakarai galutinai susipainiojo savo vertybėse. Vis dažniau prie kryžiaus jie kala ne agresorių, o auką. Vakarai tarsi perša visiems nuomonę, jog neteisėtai puldinėti kaimynines šalis – leistina, o štai ginklu gintis aukoms – draudžiama. Šiandien šią žinią mums siunčia JAV prezidentas demokratas J. Bidenas. Jis tarsi akcentuoja – priešintis Rusijos interesams beprasmiška ir beviltiška. Kremlius vis tiek švęs pergalę.
V. Zelenskis ir A. Duda pagerbė Voluinės tragedijos aukų atminimą. EPA-ELTA nuotr.
Kyjivas, liepos 9 d. (Ukrinform-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Lenkijos prezidentas Andrzej Duda sekmadienį Ukrainos mieste Lucke pagerbė Voluinės tragedijos aukų atminimą.
Apie tai praneša Ukrainos naujienų agentūra „Ukrinform“, cituodama V. Zelenskio žinutę kanale „Telegram“.
„Kartu pagerbiame visas nekaltas Voluinės aukas. Atmintis mus vienija! Kartu mes esame stipresni!“ – rašė Ukrainos lyderis.
V. Zelenskis ir A. Duda liepos 9 d. atvyko į Voluinės srities centrinį miestą Lucką, kur dalyvavo gedulingose mišiose Šv. Petro ir Povilo katedroje.
Voluinės tragedijos tema laikoma viena prieštaringiausių Ukrainos ir Lenkijos santykiuose. Kyjivas ir Varšuva skirtingai vertina tragedijos priežastis, atsakomybę ir aukų skaičių.
Lenkija tvirtina, kad už 1943–1944 m. Voluinėje įvykdytą nusikaltimą atsakingi ukrainiečiai, o Ukraina teigia, kad atsakomybė tenka abiem pusėms, todėl atsiprašymas turėtų būti abipusis.
Lenkijos vadovas A. Duda neseniai buvo pareiškęs, kad Lenkija ir Ukraina artina savo pozicijas, siekdamos suprasti sudėtingus istorinius klausimus, ir planuoja bendrus renginius Voluinės tragedijos aukoms pagerbti liepos mėnesį.
Ukrainos Graikų katalikų bažnyčios ir Lenkijos Romos katalikų bažnyčios vadovai Sviatoslavas Ševčiukas ir Stanislavas Gadeckis liepos 7 d. pasirašė bendrą pareiškimą Voluinės tragedijos metinių proga, kuriame pasmerkė prieš 80 metų įvykdytus nusikaltimus ir paragino ukrainiečių ir lenkų tautas susitaikyti ir vienytis.
Jensas Stoltenbergas. EPA – ELTA nuotr.
Briuselis, liepos 7 d. (ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atvyks į NATO viršūnių susitikimą Vilniuje, patvirtino NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, tai pranešė Censor.NET remdamasis transliuotoju „Deutsche Welle“.
Pasak J. Stoltenbergo, V. Zelenskis dalyvaus „Įžanginiame susitikime“.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. EPA – ELTA foto
Anksčiau J. Stoltenbergas sakė, kad V. Zelenskis priėmė jo kvietimą atvykti į NATO viršūnių susitikimą Vilniuje, tačiau vos prieš savaitę būta abejonių dėl Ukrainos lyderio dalyvavimo. V. Zelenskis leido suprasti, kad nemato reikalo dalyvauti susitikime, jei NATO lyderiai nepademonstruos „drąsos“ pradėti Ukrainos stojimo į Aljansą procesą.
Penktadienį per vizitą Slovakijoje V. Zelenskis paragino NATO išspręsti Švedijos ir Ukrainos narystės problemą ir sakė, kad neryžtingumas kelia grėsmę Aljanso stiprumui ir pasaulio saugumui.
„Manau, kad šiuo klausimu vienybės nepakanka“, – Slovakijoje sakė V. Zelenskis. „Tai grėsmė Aljanso stiprumui“, – sakė Ukrainos lyderis ir pridūrė: „Tai labai svarbu viso pasaulio saugumui“.
Rumenas Radevas. EPA – ELTA nuotr.
Sofija, liepos 6 d. (Ukrinform-ELTA). Prezidentas Volodymyras Zelenskis su Bulgarijos prezidentu Rumenu Radevu aptarė saugumo klausimus, ambasadoriaus Ukrainoje paskyrimą ir bendras galimybes Juodosios jūros regione.
„Sofijoje susitikau su Bulgarijos prezidentu Rumenu Radevu. Mūsų bendras saugumas mūsų bendruose Europos namuose. Taikos formulė. Mūsų šalių bendradarbiavimas. Bulgarijos ambasadoriaus Ukrainoje paskyrimas. Ir bendros galimybės Juodosios jūros regione. Tik vienybė suteikia stiprybės, nepamirškime to“, – „Telegram“ paskelbė V. Zelenskis.
Kaip informavo prezidentūra, valstybės vadovas padėkojo Bulgarijai už kvietimą, taip pat už politinę paramą ir praktinę pagalbą Ukrainai bei svetingą požiūrį į Ukrainos piliečius, kurie šioje šalyje rado prieglobstį bėgdami nuo Rusijos agresijos.
„Esu nepaprastai dėkingas Bulgarijos žmonėms, kad jie suteikė prieglobstį nemažam būriui ukrainiečių. Manau, kad Bulgarijos tauta aiškiai supranta, jog tai ne „konfliktas“, o karas. Nes kai vyksta konfliktas, milijonai žmonių nepalieka šalies, kad išgelbėtų savo vaikų gyvybes. Karas vyksta mūsų teritorijoje, mūsų žemėje, todėl aiškiai suprantame, kad tai ne konfliktas, o karas“, – kalbėjo jis.
Prezidentas pabrėžė, kad svarbu sudėlioti teisingus akcentus ir vadinti daiktus jų tikraisiais vardais.
V. Zelenskis pasidžiaugė, kad ketvirtadienį buvo pasirašyti keli svarbūs dvišaliai dokumentai, įskaitant bendrą deklaraciją dėl Ukrainos euroatlantinės integracijos ir susitarimo bei bendradarbiavimo energetikos sektoriuje memorandumą. Bulgarijos vėliava. EPA-ELTA nuotr.
Abiejų šalių lyderiai taip pat atkreipė dėmesį į bendrosios laisvės apsaugos klausimą.
Ukrainos prezidentas padėkojo Bulgarijai už principingą paramą šaliai siekiant narystės NATO, taip pat informavo savo kolegą apie Ukrainos pažangą Europos integracijos kelyje, įskaitant septynių Europos Komisijos (EK) rekomendacijų įgyvendinimą.
Šalys aptarė Ukrainos taikos formulės įgyvendinimą. V. Zelenskis palankiai įvertino Bulgarijos pasirengimą prisijungti prie jos įgyvendinimo, ypač užtikrinant aprūpinimo maistu saugumą. Jis išsakė viltį, kad Bulgarijos vadovybė dalyvaus Pasauliniame taikos viršūnių susitikime. Prezidentas taip pat atkreipė dėmesį į Bulgarijos ambasadoriaus Ukrainoje paskyrimo svarbą.
Bulgarijos kariuomenė
Vadovai ypač akcentavo bendradarbiavimą Juodosios jūros regione.
V. Zelenskis pabrėžė, kaip yra svarbu užkirsti Rusijai kelią įvykdyti teroro akto Zaporižios atominėje elektrinėje, nes tai gali turėti katastrofiškų padarinių žemynui. „Atominės elektrinės užėmimas taip pat nėra konfliktas, tai atviras karas“, – apibendrino jis.
Kaip jau skelbta, prezidentas Volodymyras Zelenskis liepos 6 dieną lankėsi Bulgarijoje.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis. EPA – ELTA foto
Kyjivas, birželio 29 d. (ELTA). Ukraina neleis Rusijai ar jos teroristinėms grupuotėms net bandyti pakirsti lietuvių ir lenkų tautų saugumą iš Baltarusijos teritorijos. Tai ketvirtadienį pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, vaizdo ryšiu kreipdamasis į Europos Vadovų Tarybos dalyvius, praneša „Interfax-Ukraina“. Slava Ukraini. Slaptai.lt foto
„Ukrainai mūsų partnerių saugumas yra ir mūsų saugumas. Vakar prezidentas Gitanas Nausėda ir prezidentas Andrzejus Duda lankėsi Ukrainoje, ir mes pasikeitėme nuomonėmis apie situaciją Baltarusijoje ir jos keliamus iššūkius. Ukrainos pozicija visiškai aiški – bet kokiam mėginimui šantažuoti Europą, bet kokiam mėginimui ko nors griebtis prieš Europą turi būti užkirstas kelias. Jei kas nors kur nors grasina vienai ar kitai Europos tautai, tai visiškai natūralu stoti ginti šių žmonių ir pašalinti grėsmę“, – sakė jis.
Anot V. Zelenskio , mūšiai fronte šiuo metu yra „labai intensyvūs“, tačiau „mes vaduojame savo žemę ir žmones iš okupantų, ir tai yra svarbiausia“.
„Kuo sėkmingiau dabar kausis mūsų kariai, tuo ilgiau Rusija nekels grėsmės visai mūsų Europai. Istorija aiškiai rodo, kad nesėkmingos agresijos visada susilpnina diktatūras“, – pabrėžė jis.
Pasak V. Zelenskio, „tai mes dabar ir matome Rusijoje – matome jų silpnumą, kurio mums taip reikia. Kuo Rusija silpnesnė, tuo labiau jos vyresnybė bijo maištų ir sukilimų. Rusijos silpnumas padarys ją nepavojingą kitiems, o jos pralaimėjimas išspręs šio karo problemą“.
Ukrainos žvalgyba perspėja dėl Rusijos informacinės kampanijos susprogdinus Kachovkos HE. EPA-ELTA nuotr.
Kyjivas, birželio 9 d. (ELTA). Rusija pradeda informacinę kampaniją, kuria siekiama diskredituoti Ukrainą ir jos prezidentą Volodymyrą Zelenskį bei suversti Kyjivui atsakomybę už Kachovkos hidroelektrinės užtvankos susprogdinimą.
Tai penktadienį feisbuke pranešė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba, kuria remiasi UNIAN.
„Valstybė agresorė parengė dar vieną specialiąją informacinę operaciją, siekdama diskredituoti Ukrainą ir jos karinę-politinę vadovybę“, – sakoma pranešime.
Bendromis Ukrainos žvalgybos bendruomenės pastangomis gauta informacijos, kad Rusijos socialinio projektavimo agentūra pradėjo naują Ukrainos karinės vadovybės ir valstybės veikėjų diskreditavimo kampanijos etapą.
„Parengta daug provokacinių publikacijų, kurios, autorių sumanymu, turėtų suversti atsakomybę už Kachovkos HE užtvankos susprogdinimą Ukrainai ir sudaryti prielaidas politinei krizei“, – rašoma žvalgybos pranešime.
Publikacijų pavadinimai yra vadinamojo antraštinio masalo pobūdžio, juose pateikiami tiesioginiai kaltinimai Ukrainos karinei-politinei vadovybei ir prezidentui. Rusijos informacinės kampanijos tikslas – skleisti melagienas: „Tu niekam neatiteksi! Praradęs viltį, kad galimas puolimas bus sėkmingas, Zelenskis perėjo prie išdegintos žemės taktikos, bet ji nukreipta prieš savo liaudį”; „Užtvankos susprogdinimas turi „nuplauti“ Zelenskį“; „Zelenskis daro viską, kad nebebūtų „savas niekšas“; „Užtvankos susprogdinimas nuskandins Zelenskį ir Ukrainą“.
„Po kiekvienu straipsniu neva Ukrainos ir užsienio skaitytojų vardu bus skelbiami komentarai iš netikrų paskyrų. Jie turėtų sukurti „gyvos“ diskusijos įspūdį ir įtraukti į svarstymą realius interneto vartotojus“, – pažymi Vyriausioji žvalgybos valdyba.
Šio projekto biudžetas – apie 6 mln. dolerių, ir jis gali dar išaugti.
Kaip anksčiau buvo pranešta, birželio 6-osios naktį Rusijos kariuomenė susprogdino Kachovkos HE, sukeldama didelę ekologinę katastrofą.
Kuo arčiau liepos 11-oji, tuo daugiau nerimo. Taip, NATO viršūnių susitikimas Vilniuje, organizuojamas liepos 11 – 12 dienomis, – vienas iš didžiausių ir svarbiausių įvykių Lietuvos istorijoje. Taip, Lietuva pagrįstai didžiuojasi, jog keturiasdešimt NATO šalių atstovų šiuo ypatingai sudėtingu laikotarpiu derėsis būtent Vilniuje. Šios 2023-ųjų metų NATO aljanso narių derybos rengiamos itin niūriu, pavojingu, sudėtingu metu – Rusija užpuolusi Ukrainą, prie NATO sienų kilęs pats tikriausias karas. Šio karo baigtis, nepaisant didvyriško ukrainiečių pasipriešinimo, nėra iki galo aiški. Taip pat nėra šimtaprocentinių garantijų, jog Kremliaus diktatorius nesumanys atakuoti NATO aljansui priklausančių šalių, nepanaudos branduolinių ginklų.
Todėl nesuklysiu pasakęs, jog liepos viduryje Lietuvos sostinėje bus narpliojami visiems gyvybiškai svarbūs klausimai. Arba – arba. Gyvybė arba mirtis. Jei Vakarų lyderiai priims teisingus sprendimus, agresyvi Rusija bus sutramdyta. O Lietuvos sostinė įeis į Pasaulio istoriją kaip miestas, kuriame Vakarų politikai priėmė teisingus sprendimus, sudariusius galimybę „Rusiją nustumti į deramą vietą“. Bet jei į Vilnių susirinkę ponai prie derybų stalo vien gražiai kalbės, nepajėgdami deramai padėti Ukrainai, mūsų sostinė greičiausiai taps nusivylimo, apatijos ar net išdavysčių sinonimu.
Lietuvos Valdovų rūmai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Akivaizdu: jei Rusija įsitvirtins ukrainiečių žemėse, o NATO tik bejėgiškai skėsčios rankomis, Vladimiras Putinas taps dar įžūlesnis – palaužęs Kijevą imsis Baltijos šalių ir Lenkijos. Deja, tiek Lietuvoje, tiek Vakaruose esama „gudručių“, kurie mano, jog, jei V. Putinui paaukosime Ukrainą, kraugerio alkis bus numalšintas, ir Kremliaus diktatorius daugiau niekur niekad nesiverš. Taip manyti – kvaila. V. Putino apetitai – dideli. Jei jau atvirai, jam ir Lietuvos, Latvijos bei Estijos per maža. Jam reikalinga mažų mažiausiai visa Rytų Europa. Tačiau apgaudinėti save ir kaimynus, esą V. Putinui užteks Ukrainos, – labai patogu.
Todėl nenorėčiau, jog NATO viršūnių susitikimas mano gimtajame mieste taptų būtent tuo derybų stalu, prie kurio sotaus ir ramaus gyvenimo išpaikinti bei patologiškai rusų kariuomenės bijantys Vakarų bosai tyliai nutars aukoti Ukrainą.
Volodymiras Zelenskis. Ukrainos lyderis. EPA_ELTA nuotr.
Ne veltui Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis yra viešai pareiškęs, kad jo šalies dalyvavimas artėjančiame NATO viršūnių susitikime Vilniuje būtų beprasmiškas, jeigu Ukrainai dalyviai nepasiųstų aiškios žinios dėl stojimo į Aljansą terminų. Taip jis pasakė duodamas interviu „The Wall Street Journal“. Prezidentas taip pat pabrėžė suprantąs, kad, vykstant karui, Ukraina negalės tapti NATO nare, tačiau itin svarbu išgirsti, kada ji bus priimta į Aljansą pasibaigus karui su Rusija. V. Zelenskis akcentavo: „Kai kurios NATO valstybės taip bijo Rusijos Federacijos, kad net neįsivaizduoja Ukrainos vakarietiškose struktūrose. Jeigu mūsų nemato NATO aljanse ir neduos signalo Vilniuje, tai Ukrainai šiame samite nėra ką veikti“.
Ar Vakarai pajėgūs išduoti Ukrainą? Panašių išdavysčių matėme.
Pirmiausia prisiminkime, kaip 1994-ųjų rudenį Rusijai buvo paaukota Čečėnija. Tik pamanyk, tai – Rusijos vidaus reikalas. Tad Ramzanas Kadyrovas – tai ir Vakarų ištižimo vaisius. Džocharas Dudajevas vakariečiams atrodė per daug kategoriškas, per daug drąsus, per mažai demokratiškas, per mažai gerbiantis žmogaus teises, tad Vakarai turi … „tyrą lyg vaiko ašara” poną R. Kadyrovą.
Antroji Vakarų išdavystės auka yra Gruziją, arba, kaip dabar ši šalis oficialiai vadinama, – Sakartvelą. Leiskite paklausti, kas kaltas, jog Gruzijos kalėjime šiandien mirtimi vaduojasi buvęs provakarietiškas Gruzijos prezidentas reformatorius Michailas Saakašvilis? Leiskite pasiteirauti, kas kaltas, kad Tbilisyje vėl į valdžią atėjo prorusiškos jėgos? Be jokios abejonės, – Kremlius. Rusija kišasi į savo kaimynių vidaus reikalus kaip įmanydama, neleistinais, pačiais bjauriausiais būdais – spausdama karinėmis priemonėmis, papirkinėdama, žudydama, meluodama, šantažuodama ekonominėmis blokadomis. Tiesa, kalti ir patys gruzinai, nesugebėję deramai pasipriešinti Rusijos politiniam ir ekonominiam šantažui.
Michailas Saakašvilis. Viešnagė Vilniuje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Bet nejaugi nėra daugiau kaltųjų? Leiskite pateikti patį svarbiausią, patį skandalingiausią klausimą: kodėl dėl 2008-aisiais tuometinę Gruziją ištikusios tragedijos neapsiverčia liežuvis priekaištauti Vakarams – NATO ir Europos Sąjungai? Man regis, rimtas, konkrečias pažangos reformas šalyje įtvirtinti sumanęs, į NATO ir ES įstoti pasišovęs M. Saakašvilis suraitė tik vieną bjaurią klaidą – per daug pasitikėjo Vakarais. Tiek Vašingtonas, tiek Briuselis viliojo Tbilisį pasirinkti vakarietiškos demokratijos standartus. Tačiau širdies gilumoje greičiausiai nė neketino priimti šios Kaukazo valstybės į savo gretas, nes kam, pavyzdžiui, ES verslininkams įsigyti dar vieną konkurentą? Jau dabar nuo galvos iki kojų biurokratinė ES plyšta per visas siūles, ES nariams jau seniai keblu tarpusavyje susitarti dėl menkiausių sutarčių. Priglaudus Gruziją juk būtų dar sunkiau…
O jei Europa ir nuoširdžiai ketino Tbilisį priimti į savo šeimą, tai neperspėjo dėl svarbiausiojo. Briuselis ir Vašingtonas privalėjo tuometiniam Gruzijos lyderiui M. Saakašviliui labai atvirai pasakyti: jei puls Rusija, nepadėsime jums nei karinėmis, nei ekonominėmis priemonėmis, o Rusija, jei jums seksis, būtinai puls. Tiek Vašingtonas, tiek Briuselis turėjo pareigą perspėti gruzinus: Rusijos agresijos dienomis paliksime jus vienui vienus, apsiribosime vien piktais antirusiškais pareiškimais, kurių vertė – jokios vertės, nebent – tualete užpakaliui nusišluostyti.
Sakartvele – protestai. EPA-ELTA nuotr.
Taigi Vakarai gruzinus ciniškai išdavė 2008-aisiais, kai Rusija agresyviai puolė Gruziją prisidengdama tautinių nesutarimų korta. Vakarai buvo tokie ciniški, kad net keli jų lyderiai išdrįso už atlapų griebti M. Saakašvilį, neva šis taip pat privėlė klaidų. Vakarietiškos išdavystės kaina – nuo Gruzijos atplėšta visa Pietų Osetija ir Abchazija ir ryškus Gruzijos dreifavimas Rusijos pusėn.
Todėl nesmerkiu Sakartvelo ministro pirmininko Iraklijaus Garbašvilio, šių metų gegužės mėnesį tarptautiniame forume Kataro sostinėje Dohoje paaiškinusio, kodėl jo vyriausybė 2023ž-aisiais netaikys sankcijų Rusijai dėl jos karo Ukrainoje. Pirma, tai sužlugdytų šalies ekonomiką. Antra, kai 2008-ųjų rugpjūtį Rusija užpuolė Gruziją, Vakarai nenukreipė prieš Rusiją nė vieno mažyčio ekonominio draudimo. Prekiavo su Rusija kaip iki karo, tarsi Kaukaze nieko blogo nebūtų nutikę.
Sakartvelo premjeras mato dvigubus standartus. Kaip praneša ELTA, remdamasi AFP ir EPA pranešimais, I. Garbašvilis priekaištavo Dohoje: „Kur logika? Karas mūsų šalyje nebuvo karas, o karas Ukrainoje yra karas? Na, turiu pasakyti, jog buvome gana nusivylę, kai po 2008-ųjų Rusijos karo prieš Sakartvelą verslo ryšiai buvo tęsiami, kaip įprasta. To niokojančio karo rezultatas toks, kad Rusija užėmė 20 procentų mūsų teritorijos. Mūsų istorinėse žemėse Rusija įkūrė dvi karines bazes“.
Azerbaidžano pasienio punktas
O kas dėjosi 2013-ųjų lapkričio 28-ąją Vilniuje surengtame Rytų partnerystės viršūnių susitikime? Tas pats vakarietiškas cinizmas: Armėnija, Azerbaidžanas, Baltarusija, Gruzija, Moldova ir Ukraina kviečiamos dreifuoti Vakarų kryptimi neperspėjant jų dėl galimų karinių Rusijos išpuolių. Vilniuje viešai neištarti svarbiausi akcentai: jei Rytų partnerystės programomis susigundžiusias šalis terorizuos Maskva, NATO ir ES spruks į krūmus. Laimė, į Vilnių neva svarbiems pokalbiams pakviestų šalių vadovai ir patys suprato, kas kuo kvepia. Tąsyk nesusigundė europietiškais meduoliais. Prieš akis mirguliavo tragiška Gruzijos patirtis. Visų galvose kirbėjo ta pati mintis: „pirmiausia pažabokite Rusiją, tuomet kvieskite į svečius “. Tad iš 2013-ųjų diskusijų Vilniuje apie stebuklingai naudingas rytų partnerystes – kaip iš ožio pieno. Nebent nauda laikysime milžiniškų lėšų švaistymą tuščioms kalboms.
Beje, 2013-ųjų susitikimas Vilniuje buvo keistas dar ir tuo, kad į jį pakviesta Armėnija. Tarp Armėnijos ir kitų Rytų partnerystės programos šalių – milžiniškas skirtumas. Nei Baltarusija, nei Moldova, nei Ukraina, nei Gruzija, nei Azerbaidžanas tuomet nebuvo okupavęs nė metro svetimų teritorijų. O Armėniją tuomet derėjo laikyti pačia tikriausia agresore – ji buvo okupavusi Azerbaidžanui priklausantį Karabachą ir septynetą gretimų azerbaidžanietiškų rajonų. Iš Azerbaidžano ji tuomet buvo atplėšusi apie 20 proc. žemių. Maždaug milijonas azerbaidžaniečių dėl Armėnijos agresijos buvo priversti palikti savo gimtuosius namus.
Taigi oficialusis Jerevanas, kaip ir tuometinis Kremlius, buvo okupantai. Tik kitokie dydžiai ir galimybės. Rusija – didelis, milžiniškas okupantas. Armėnija – mažesnė. Ir vis tik agresorius yra agresorius. Todėl oficialusis Vilnius neturėjo teisės kviesti į susitikimą Armėnijos. Pirma grąžink Azerbaidžanui 1992 – 1994-aisias užgrobtą Karabachą, tuomet belskis į ES duris. Tačiau tiek Lietuva, tiek kiti Lietuvos partneriai Europoje nusispjovė į lygybės principus – begėdiškai pritaikė dvigubus standartus. Vieną plėšiką smerkė, kitą – glostė.
Karabachas – tai Azerbaidžano žemė. Slaptai.lt fotografija
Nors palankumas dvigubiems standartams – labai pavojingas. Galime susipainioti, galime netekt daug potencialių draugų. Mes jau sulaukiame pagrįstų priekaištų ne tik iš Sakartvelo premjero lūpų. Mums priekaištauti dėl dviveidystės turi teisę ir Azerbaidžanas: „Armėnijos agresija prieš Azerbaidžaną nebuvo karas, išpuolis prieš Gruziją – joks karas, o štai Rusijos karas Ukrainoje – jau tikras puolimas?“
Todėl ir nerimauju, kad liepos 11 – 12 dienomis Vilniuje organizuojama milžiniška politinė diskusija netaptų „tuščiais pliurpalais“. Galimi patys keisčiausi netikėtumai. Rusija pasyviai nesėdi sudėjusi rankų. Ji intensyviai Vakaruose ieško partnerių, kurie prievartautų Ukrainą vardan neva šventos taikos paaukoti savų teritorijų, mat „Rusijos vis tiek nepriversite atsiklaupti ant kelių”.
O jei kalbėtume pusiau rimtai, pusiau juokais, turime ir kitokio pobūdžio problemų. Lažinkimės, kiek kartų parkris, suklups, atsitrenks galva į durų staktą ar diskusijos metu užmigs JAV prezidentas Joe Bidenas, jei vis tik teiksis atskristi į Vilnių? Vienas iš paskutiniųjų JAV prezidento suklupimų – Karinių oro pajėgų akademijoje El Paso apygardoje Kolorado valstijoje šių metų birželio 2-ąją. JAV prezidentas per absolventų išleistuvių šventę nueidamas nuo scenos užkliuvo už juodo smėlio maišo ir parkrito.
Joe Bidenas tampa JAV gėda. Lietuvos ryto televizija. Laida Reporteris
Parkristi, žinoma, gali ir jaunas, stiprus vyras. Bet aštuoniasdešimties metų sulaukęs JAV prezidentas pastaruoju metu per daug dažnai kritinėja lipdamas lėktuvo trapu, važiuodamas dviračiu arba leisdamasis nuo scenos. Tokie stipriausios pasaulyje šalies lyderio suklupimai neprideda Amerikai solidumo. Akivaizdu, kad J. Bidenas – per daug senas, kad rimtai prezidentautų. Galimos aliuzijos: jei prezidentas vos bepastovi ant kojų, tai ir šalis tokia pat – ant molinių kojų.
Ir vis tik tegul J. Bideno kritimai netampa juodu pranašu, bylojančiu, kad ir Vašingtono vadovaujamas NATO viršūnių susitikimas suklups „lygioje vietoje“. Nesuklupkime, nepargriūkime. Viliuosi, jog šį sykį Vakarams užteks proto ir drąsos solidžiai paremti nuo Rusijos agresijos drąsiai besiginančią Ukrainą. Europą nuo Rusijos invazijos ginantys ukrainiečiai šito nusipelnė.
