Marokas. Po Žemės drebėjimo. EPA – ELTA foto
Rabatas, rugsėjo 10 d. (AFP-ELTA). Per savaitgalį Marokui smogusį galingą žemės drebėjimą, naujausiais Vidaus reikalų ministerijos sekmadienį paskelbtais duomenimis, žuvo mažiausiai 2 122 žmonės.
Taip pat pranešta apie 2 421 sužeistąjį, daugelio jų būklė kritinė.
Anot, JAV geologijos tarnybos, žemės drebėjimas supurtė Maroką vėlų penktadienį, 23 val. 11 min. (vietos, 1 val. 11 min. Lietuvos laiku), o jo epicentras buvo kalnuotoje vietovėje už 72 kilometrų į pietvakarius nuo turistų pamėgto Marakešo.
Skelbiama, kad tai galingiausias Maroke kada nors užfiksuotas žemės drebėjimas.
Šalies valdžia paskelbė trijų dienų gedulą, o gelbėjimo tarnybos toliau ieško išgyvenusiųjų.
Marokas. Žemės drebėjimo centras. EPA – ELTA foto
Rabatas, rugsėjo 9 d. (AFP-ELTA). Maroką vėlyvą penktadienį supurčius galingam, 6,8 balo stiprumo žemės drebėjimui žuvo beveik 300 žmonių.
Tai kol kas tik preliminarūs skaičiavimai. Remiantis šalies vidaus reikalų ministerijos pranešimu, stichija aukų pareikalavo Al-Hauzo, Marakešo, Uarzazato, Azilalo, Čičaoua ir Tarudano provincijose bei savivaldybėse. Dar 153 žmonės buvo sužeisti. Ministerija tvirtino, kad valdžios institucijos „mobilizavo visus reikiamus išteklius, kad įsikištų ir padėtų paveiktoms vietovėms“.
JAV geologijos tarnybos (USGS) duomenimis, žemės drebėjimas smogė Marokui 23 val. 11 min. (vietos, 1 val. 11 min. Lietuvos laiku), o jo epicentras buvo už 71 kilometro į pietvakarius nuo turistų pamėgto Marakešo, 18,5 kilometrų gylyje. USGS sistema PAGER, kuri preliminariai vertina žemės drebėjimų padarinius, paskelbė vadinamąjį „oranžinį“ perspėjimą, indikuojantį ekonominius nuostolius ir galimą didžiulę žalą.
Maroko žiniasklaida skelbė, kad tai buvo galingiausias šalyje kada nors užfiksuotas žemės drebėjimas.
Pranešama, kad virpesiai buvo juntami ir kaimyniniame Alžyre, tačiau ten nenukentėjo nei žmonės, nei infrastruktūra.
Turkijoje po žemės drebėjimo – dideli sugriovimai. EPA – ELTA nuotr.
Stambulas, vasario 19 d. (DPA-ELTA). Bendras Turkijoje per niokojamą žemės drebėjimą žuvusių žmonių skaičius pasiekė 40 689. Tai sekmadienį pranešė Nelaimių ir ekstremalių situacijų valdymo tarnyba (AFAD).
„Paieškos ir gelbėjimo darbai devyniuose nuo stichijos nukentėjusiuose regionuose, išskyrus Kahramanmarašo ir Hatajaus provincijas, baigėsi“, – sakė žurnalistams Ankaroje AFAD vadovas Yunusas Sezeras.
Manoma, kad iš nelaimės zonos pietryčių Turkijoje buvo evakuota daugiau kaip 1,2 mln. gyventojų.
Y. Sezeras taip pat informavo, kad daugiau kaip 1 mln. žmonių šiuo metu gyvena laikinose prieglaudose žemės drebėjimo nusiaubtose provincijose.
Ankara, vasario 16 d. (AFP-ELTA). Praėjus 248 valandoms po smarkaus žemės drebėjimo Turkijos ir Sirijos pasienio regione, turkų gelbėtojai iš griuvėsių išgelbėjo 17-metę. Aleyna Ölmez, kurios pavardė turkų kalba reiškia „Ta, kuri nemirs“, ketvirtadienį rasta gyva smarkiai sugriautame Kahramanmarašo mieste, agentūrai AFP sakė gelbėtojai.
„Atrodo, kad jai viskas gerai. Ji atsimerkė ir užsimerkė“, – sakė gelbėjimo akcijoje dalyvavęs kalnakasys Ali Akdoganas.
„Šiame pastate dirbame jau savaitę, – pasakojo jis. – Visad džiaugiamės, jei randame kažką gyvą – net katę“. Merginos dėdė vieną po kito apkalbino gelbėtojus ir dėkojo jiems. Netrukus po to turkų kariai paragino žurnalistus ir gyventojus pasitraukti, nes iš griuvėsių buvo traukiami ir aukų kūnai.
7,8 balo stiprumo žemės drebėjimas Turkijos ir Sirijos pasienio regioną sudrebino praėjusios savaitės pirmadienį. Patvirtintų aukų skaičius jau perkopė 40 000.
Reitingų agentūra Fitch praneša, kad šiuo metu Iranas, koordinuodamas savo veiksmus su Armėnija, gali surengti karinius išpuolius prieš Azerbaidžaną. Baku privalo būti budrus.
Kodėl šių eilučių autoriui taip pat atrodo, kad karinio konflikto tikimybė – didelė? 2023 metų sausio 27-ąją Irane ne šiaip sau buvo užpulta Azerbaidžano ambasada (nužudytas ambasados apsaugos viršininkas Orchanas Askerovas, dar vienas pareigūnas – sužeistas). Nors oficialusis Teheranas savo žmonėms ir pasauliui perša nuomonę, esą iranietis į Azerbaidžano ambasadą Teherane veržėsi dėl „šeimyninių motyvų“, tik todėl, kad niekaip negalėjo susitikti su Azerbaidžane esančia žmona, todėl, apimtas sielvarto, neva griebėsi primityvaus keršto, Azerbaidžano slaptųjų tarnybų specialistai turi kitą versiją.
Upuolimo akimirka. Šis vaizdas užfiksuotas Azerbaidžano ambasados Teherane vidaus filmavimo kamera
Azerbaidžano analitikai išanalizavo visus išorės ir vidaus kameros vaizdus sekundžių tikslumu. Atidžiai peržiūrėjus nufilmuotą medžiagą akivaizdu, jog Azerbaidžano ambasadą saugojantis Irano pareigūnas praleidžia automatu „Kalašnikov“ ginkluotą žmogų visai netikrindamas nei jo dokumentų, nei apžiūrėdamas, ką jis slepia už striukės skvernų. Dar viena nuodėmė: nesiteikė pasiteirauti telefonu, ar Azerbaidžano diplomatinės atstovybės darbuotojai sutinka priimti atvykusįjį. Užfiksuoti kadrai byloja, jog prie Azerbaidžano ambasados budėjęs Irano jėgos struktūrų sargybinis derama neatliko savo pareigų. Jis elgėsi taip, tarsi pašalinio asmens mėginimas įsibrauti tądien – jam joks netikėtumas. Jis tarsi sutartą valandą laukė įsiveržėlio, tarsi buvo pasiruošęs jį praleisti.
Teroristo rankose – automatas. Veržiamasi į Azerbaidžano ambasadą Teherane.
O ir į azerbaidžaniečių diplomatinę atstovybę įsibrovęs vyriškis nesielgia taip, tarsi būtų pamišęs, apimtas efekto būsenos, nesusigaudytų, kur jis ir ką jis čia veikia. Jis nesiblaško. Užpuolikas veržiasi vidun taip, tarsi būtų žinojęs, kur bėgti, kas jį kur pasitiks, kokias duris jam pirmiausia atidaryti. Galima daryti net išvadą, jog jis treniravosi atlikti tuos žingsnius, kuriuos nuėjo Azerbaidžano diplomatinėje atstovybėje.
Beje, Iranas savo piliečiams neparodė visų išorės ir vidaus kamerų užfiksuotų vaizdų, kaip teroristas puola Azerbaidžano ambasados pareigūnus į juos šaudydamas iš automatinio ginklo. O tų vaizdų, kuriuos parodė, nelydėjo vertimai į svarbiausias Irane gyvenančių tautinių mažumų kalbas. Tad daugelis Irane nesuprato, kokie komentarai lydi nufilmuotą medžiagą.
Žodžiu, Iranas sausio 27-osios išpuoliu pirmiausia pamėgino atitraukti savo šalies piliečių dėmesį nuo vidaus problemų (infliacija, bedarbystė, įvairiausi draudimai, suvaržymai, korupcija, religinis fanatizmas). Teheranas baiminasi, kad visuotiniai, masiniai protestai, kilę po 22 metų kurdės Mashos Amini mirties dorovės policijos kalėjime 2022-ųjų rugsėjo 16-ąją (suimta buvo rugsėjo 13-ąją tik todėl, kad netinkamai dėvėjo drabužį), gali taip stipriai įsisiūbuoti, jog kris visa valdžios vertikalė (griebdamasi represijų Irano valdžia jau nužudė per 500 laisvių ir demokratijų reikalavusių protestuotojų, tūkstančiai permainų reikalavusiųjų – vis dar suimti ir kalinami itin žiauriomis sąlygomis). Ypač Iranas baiminasi, jog maišto nekeltų apie trisdešimt milijonų šalyje gyvenančių azerbaidžaniečių, matančių, kad Baku nei teheranas kur kas sėkmingiau tvarkosi ir politiškai, ir ekonomiškai.
Irano kariuomenė Persijos įlankoje. EPA-ELTA nuotr.Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas – Irano sostinėje Teherane
Tačiau esama ir kitų priežasčių, kodėl Iranas surengė išpuolį prieš Azerbaidžaną, – tai mėginimas patikrinti, kaip reaguos azerbaidžaniečiai. Iranui labai nepatinka 2020-ųjų Azerbaidžano karinė pergalė susigrąžinant beveik visą Karabachą.
Prisiminkime, Iranas – senas Armėnijos sąjungininkas. Tai byloja kad ir ši detalė: Irane gyvena kur kas mažiau armėnų nei azerbaidžaniečių (keliolika tūkstančių), bet armėnai turi armėniškų mokyklų, o 30-imt milijonų azerbaidžaniečių – nė vienos. Iranas nenori, kad ir Zangezuro koridorius priklausytų Azerbaidžanui, ir kad transporto koridorius „Šiaurė – Pietūs“ driektųsi Azerbaidžano žeme. Jei taip nutiks, tai reikštų, kad būtent Azerbaidžanas kontroliuoja ir visus svarbiausius transporto kelius į Europą. Teheranas visomis priemonėmis tam priešinasi. Tam priešinasi ir Armėnija. Azerbaidžano susigrąžintas Karabachas (pagal tarptautinę teisę Karabachas – Azerbaidžano žemė) tiek Jerevanui, tiek Teheranui – tarsi peilis po kaklu.
Turkija dėl žemės drebėjimų patyrė milžinišką žalą. EPA-ELTA nuotr.
Todėl tikimybė, jog Iranas rengdamas karines provokacijas sieks ne vien atitraukti saviškių dėmesį nuo vidinių problemų, bet ir pakenkti vis ryškesnę įtaką regione įgyjančiam priešininkui Azerbaidžanui, – labai didelė.
Šiuos pavojus sustiprina Turkiją (taip pat ir Siriją) vasario 6 dieną sukrėtęs net 7,8 balų stiprumo žemės drebėjimas. Paskutiniaisiais duomenimis aukų – per 40 tūkst. žmonių. Azerbaidžano sąjungininkė Turkija šiuo metu turi rimtų humanitarinių bėdų: ištisi miestų kvartalai nušluoti nuo žemės paviršiaus, dešimtys tūkstančių – sužeistų, dingusių be žinios, tūkstančiai žmonių neturi stogo virš galvos. Todėl Iranas tikisi, jog, jei surengs karines provokacijas prieš Azerbaidžaną, Turkija galbūt nepajėgs suteikti azerbaidžaniečiams deramos pagalbos.
Irano prezidentas Ebrahimas Raisis ir Kinijos prezidentas Xi Jinpingas. EPA – ELTA foto
Juolab kad vasario 14-ąją Irano prezidentas Ebrahimas Raisis viešėjo Kinijoje, ir sulaukė Kinijos prezidento Xi Jinpingo paramos.
Ši Irano vadovo E. Raisio viešnagė yra pirmasis Irano prezidento valstybinis vizitas Kinijoje per daugiau kaip 20 metų. Labai svarbus vizitas. Xi Jinpingas, anot valstybinės Kinijos stoties CCTV, pabrėžė, kad Kinija remia Iraną „saugant nacionalinį suverenumą, nepriklausomybę, teritorinį integralumą ir nacionalinį orumą“. Pekinas taip pat pasisakė prieš „išorės jėgas, kurios kišasi į Irano vidaus reikalus“ ir „kenkia Irano saugumui bei stabilumui“. Pekinas toliau sieks, kad Irano branduoliniu klausimu būtų pasiektas greitas ir deramas sprendimas.
Tai reiškia, jog Iranas užsitikrinęs bent minimalią Kinijos paramą.
Žemės drebėjimo Turkijoje ir Sirijoje aukų skaičius viršijo 37 500. EPA-ELTA nuotr.
Stambulas, vasario 13 d. (dpa-ELTA). Praėjus savaitei po pražūtingo žemės drebėjimo Turkijos ir Sirijos pasienyje žuvusiųjų skaičius išaugo iki daugiau kaip 37 500.
Vien tik Turkijoje priskaičiuoti 31 643 žuvusieji, pirmadienį pranešė valstybinė naujienų agentūra „Anadolu“, remdamasi nepaprastųjų situacijų tarnyba „Afad“. 80 000 žmonių, šiais duomenimis, buvo sužeisti.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) teigimu, Sirijoje žuvusiųjų yra mažiausiai 5 900. Tūkstančiai vis dar laikomi dingusiais.
7,7 ir 7,8 balo stiprumo požeminiai smūgiai Turkijos ir Sirijos pasienio teritoriją sudrebino ankstyvą praėjusios savaitės pirmadienio rytą.
Turkijoje ir Siriboje – stiprus žemės drebėjimas. EPA – ELTA foto
Tel Avivas, vasario 10 d. (dpa-ELTA). Pietų Turkijoje gelbėtojai ištraukė iš sugriuvusio namo dešimtmetį berniuką. Vaikas išgelbėtas praėjus keturioms dienoms po žemės drebėjimo, nuniokojusio šalies rajonus prie Sirijos sienos.
Berniukas daugiau nei 100 valandų buvo įstrigęs po griuvėsiais Kahramanmarašo mieste, penktadienį tviteryje paskelbė gelbėjimo darbuose dalyvaujančios Izraelio gynybos pajėgos. Gelbėjant berniuką jam buvo teikiama „gyvybę gelbstinti medicininė pagalba, o paskui jis buvo nuvežtas į ligoninę tolesniam gydymui“.
Pastarosiomis dienomis Izraelis pasiuntė į Turkiją daugiau nei 380 pagalbos darbuotojų, įskaitant gydytojus, slaugytojus ir paramedikus. Penktadienio rytą Izraelio kariuomenė Kahramanmaraše atidarė lauko ligoninę.
Recepas Tayyipas Erdoganas. Turkijos prezidentas. EPA – ELTA nuotr.
Stambulas, vasario 10 d. (dpa-ELTA). Vien Turkijoje per žemės drebėjimus, šią savaitę sukrėtusius ir kaimyninę Siriją, žuvo 18 991 žmogus, sakė Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas.
Daugiau nei 75 tūkst. žmonių buvo išgelbėti, pridūrė jis ir pripažino, kad vyriausybės atsakas į mirtinus žemės drebėjimus patyrė „kai kurių nesėkmių“.
Šiuo metu Sirijoje užregistruotas 3 384 mirčių skaičius, o bendras aukų skaičius abiejose šalyse siekia 22 375.
SOS – prašoma pagalbos
Ketvirtadienį Lietuvos paieškos ir gelbėjimo komanda išvyko padėti nuo žemės drebėjimo nukentėjusiai Turkijai. Šią komandą sudaro 42 nariai, tarp jų 34 ugniagesiai gelbėtojai, 5 Kauno greitosios medicinos pagalbos stoties medikai ir 3 kinologai iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Į Turkiją taip pat išsiunčiama humanitarinės pagalbos siunta su būtiniausiomis priemonėmis nukentėjusiesiems.
„Nelaimės Turkijoje mastas reikalauja solidaraus tarptautinės bendruomenės įsitraukimo ir Lietuva atsiliepė į Turkijos pagalbos prašymą – siunčiame mišrią specialistų komandą, prisidėsiančią prie skubių paieškos ir gelbėjimo darbų bei pagalbos nukentėjusiems. Kartu su šia komanda vyksta ir gyvybiškai svarbūs daiktai, medikamentai ir įranga, šiuo metu ypač reikalingi namų netekusiems ir būtiniausių priemonių stokojantiems asmenims. Krizėje, kurioje kiekviena valanda svarbi, mūsų institucijos reagavo greitai ir sklandžiai sutelkė humanitarinę pagalbą, todėl dėkoju visiems įsitraukusiems į šį procesą“, – sakė Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė. Turkija. Žemės drebėjimas. EPA – ELTA foto
Tarptautinės pagalbos teikimo komandos vykimui į Turkiją ir humanitarinės paramos skyrimui trečiadienį pritarta Vyriausybės posėdyje.
Komandai nusileidus Turkijoje, šios šalies gelbėjimo tarnybos juos nukreips į gelbėjimo operacijų vietą.
Turkijoje – stiprus žemės drebėjimas. EPA – ELTA foto
Artimiausiu metu Turkiją iš mūsų šalies valstybės rezervo pasieks 90 pastatomų palapinių, 50 elektrinių šildytuvų, 1000 patalynės komplektų, 1000 pagalvių, 7700 pledų ir medicinos atsargos, pažymima pranešime.
Bendra Vyriausybės posėdyje patvirtintos ir Turkijai skiriamos humanitarinės paramos materialinė vertė siekia 528 tūkst. eurų. Tarpinstitucinio koordinavimo vaidmenį telkiant paramos skyrimą atliko Nacionalinis krizių valdymo centras.
Į Turkiją išvykusiai Lietuvos tarptautinės pagalbos teikimo komandai beveik prieš 12 metų suteiktas INSARAG sertifikatas.
Turkijoje – stiprus žemės drebėjimas. EPA – ELTA foto
Niujorkas, vasario 9 d. (AFP-ELTA). Turkiją ir Siriją nusiaubusio žemės drebėjimo ekonominė žala gali viršyti 4 mlrd. JAV dolerių, ketvirtadienį pranešė reitingų agentūra „Fitch“. Siriją sudrebino galingas žemės drebėjimas. EPA – ELTA foto
Per 7,8 balo žemės drebėjimą, pirmadienį sukrėtusį Turkiją ir Siriją, žuvusių žmonių skaičius perkopė 17 500 ir tikriausiai dar didės, gelbėtojams toliau šukuojant griuvėsius ir ieškant išgyvenusiųjų.
„Sunku įvertinti ekonominius nuostolius, nes padėtis keičiasi, tačiau tikėtina, kad jie viršys 2 mlrd. dolerių ir gali siekti 4 mlrd. dolerių ar daugiau“, – skelbia „Fitch Ratings“.
Draudimo nuostoliai bus kur kas mažesni ir sieks galbūt apie 1 mlrd. JAV dolerių, nes draudimo apsauga regione menka, pridūrė agentūra.
Turkija. Žemės drebėjimas. EPA – ELTA foto
Sveikatos apsaugos ministras trečiadienį paskelbė, kad šiuo metu Lietuvoje yra formuojama gelbėjimo komanda, kuri išvyks į Turkiją padėti nuo žemės drebėjimo nukentėjusiems gyventojams. Šia žinia ministras pasidalino savo „Facebook“ paskyroje. Siriją sudrebino galingas žemės drebėjimas. EPA – ELTA foto
„Tragediją išgyvenanti Turkija – ne viena. Šiuo metu Lietuvoje formuojama gelbėjimo komanda, kurioje bus ir penki Kauno greitosios medicinos pagalbos darbuotojai – vienas medikas ir keturi paramedikai. Peržiūrime, ką galima pasiūlyti turkams iš medicinos priemonių – visa tai vyks kartu su gelbėtojais“, – feisbuko įraše teigė A. Dulkys.
ELTA primena, kad 7,8 balo stiprumo žemės drebėjimas Turkijos ir Sirijos pasienio teritoriją sudrebino ankstyvą pirmadienio rytą. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, abiejose šalyse žemės drebėjimas vienaip ar kitaip galėjo paveikti 23 mln. žmonių.
Žuvusiųjų skaičius abiejose šalyse išaugo iki daugiau kaip 10 tūkstančių.
Turkija. Žemės drebėjimas šį sykį – labai stiprus. EPA – ELTA foto
Ankara, vasario 7 d. (AFP-ELTA). Turkiją ir Siriją sukrėtusio stipraus žemės drebėjimo aukų skaičius antradienį viršijo 7 100, rodo oficialūs duomenys. Gelbėtojai toliau ieško griuvėsiuose įstrigusių išgyvenusių žmonių.
Pareigūnai ir medikai pranešė, kad Turkijoje žuvo 5 434 žmonės, Sirijoje – 1 712, bendras aukų skaičius padidėjo iki 7 146.
Recepas Tayyipas Erdoganas. Turkijos prezidentas. EPA – ELTA nuotr.Turkijoje ir Siriboje – stiprus žemės drebėjimas. EPA – ELTA foto
Ankara, vasario 6 d. (AFP-ELTA). Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pirmadienį paskelbė septynių dienų nacionalinį gedulą žemės drebėjimo aukoms jo šalyje atminti.
Per žemės drebėjimą Turkijoje ir Sirijoje žuvo mažiausiai 2 600 žmonių.
„Nacionalinis gedulas paskelbtas septynioms dienoms. Mūsų vėliavos bus nuleistos iki pusės stiebo visose mūsų nacionalinėse ir užsienio atstovybėse iki saulėlydžio 2023 m. vasario 12 d., sekmadienį, „, – tviteryje parašė R. T. Erdoganas.
Turkija. Žemės drebėjimas šį sykį – labai stiprus.EPA – ELTA foto
Ankara, vasario 6 d. (AFP-ELTA). Turkijoje ir Sirijoje per stipriausią beveik per šimtmetį žemės drebėjimą regione bendras aukų skaičius pirmadienį išaugo iki daugiau nei 2 300 žmonių. Turkijoje ir Siriboje – stiprus žemės drebėjimas. EPA – ELTA foto
Turkijos pagalbos tarnybos pranešė, kad per 7,8 balo žemės drebėjimą žuvo mažiausiai 1 498 žmonės, o kaimyninėje Sirijoje patvirtinta dar 810 žmonių žūtis, tad iš viso žuvusiųjų jau yra 2 308.
Siriją sudrebino galingas žemės drebėjimas. EPA – ELTA foto
Damaskas, vasario 6 d. (AFP-ELTA). Pirmadienį Sirijos vyriausybė paragino tarptautinę bendruomenę padėti šaliai, kurioje per 7,8 balo žemės drebėjimą kaimyninėje Turkijoje žuvo daugiau nei 800 žmonių.
„Sirija kreipiasi į Jungtinių Tautų valstybes nares (…) Tarptautinį Raudonojo kryžiaus komitetą ir kitas humanitarines grupes“ ir prašo padėti „atremti niokojantį žemės drebėjimą“, sakoma Užsienio reikalų ministerijos pranešime.
Turkijoje – stiprus žemės drebėjimas. EPA – ELTA foto
Stokholmas, vasario 6 d. (ELTA). Švedijos vyriausybė pareiškė suteiksianti skubią pagalbą nuo smarkaus žemės drebėjimo nukentėjusioms Turkijai ir Sirijai, praneša SVT.
Abiem šalims ministrų kabinetas skiria 7 mln. Švedijos kronų (apie 613 tūkst. eurų). Raudonajam Kryžiui tarpininkaujant, 5 mln. Švedijos kronų bus perduota Turkijai, o 2 mln. – Sirijai.
Be to, Švedija nusiųs nukentėjusiems žmonėms palapinių, šildymo įrangos, geriamojo vandens, higienos reikmenų. Vyriausybė svarsto tolesnės pagalbos priemones.
„Kai tik turėsime aiškesnį vaizdą, ko reikia Turkijai ir Sirijai, būsime pasirengę priimti sprendimus dėl papildomos pagalbos“, – sakė Švedijos užsienio prekybos ministras Johanas Forsselis. Turkija. Žemės drebėjimas šį sykį – labai stiprus. EPA – ELTA foto
Ankstų vasario 6-osios rytą Turkijos pietryčius ir Sirijos šiaurės vakarus supurtė keli galingi žemės drebėjimai, kurių stiprumas siekė 7,7 balo. Vidurdienį požeminiai smūgiai pasikartojo ir padarė dar daugiau žalos.
Naujausiais duomenimis, stichijos šėlsmas pareikalavo mažiausiai 2600 žmonių gyvybių.
Žemės drebėjimas Irane. EPA – ELTA foto
Teheranas, sausio 29 d. (dpa-ELTA). Per 5,9 balo stiprumo žemės drebėjimą Irano šiaurės vakaruose žuvo mažiausiai trys žmonės ir daugiau kaip 800 sužeista.
Apie 60 sunkiai sužalotų žmonių buvo skubiai operuojami gretimose ligoninėse ir beveik visiems jiems pavojus jau nebegresia, pranešė vietos sveikatos apsaugos tarnyba, remdamasi valstybiniu transliuotoju IRIB.
Žemės drebėjimo epicentras buvo Vakarų Azerbaidžano provincijos Chojaus mieste, šeštadienio vakare paskelbė Irano žiniasklaida. Remiantis pranešimais, Chojaus mieste ir dešimtyse kitų vietovių pasienio su Turkija regione apgriauta nemažai pastatų.
Anot vietos valdžios institucijų, naktį vietovę supurtė 12 pakartotinių smūgių. Potsdamo tyrimų centro „Geo Research Centre Potsdam“ duomenimis, šeštadienio vakarą apie 21.44 val. vietos laiku žemės drebėjimas įvyko 10 km gylyje.
Irano vyriausybė į nukentėjusias vietoves iškart išsiuntė Raudonojo Pusmėnulio gelbėtojus. Baiminantis tolesnių požeminių smūgių, daugiau nei 70 000 šeimų, nepaisant stingdančio šalčio, teko praleisti naktį lauke.
Sausio 18 dieną tame pačiame regione taip pat įvyko žemės drebėjimas, per kurį buvo sužeista bent 120 žmonių ir apgriauta šimtai pastatų.
Žemės drebėjimo Indonezijoje aukų – jau 268. EPA-ELTA nuotr.
Džakarta, lapkričio 22 d. (dpa-ELTA). Indonezijoje toliau daugėja pirmadienį įvykusio 5,6 balo stiprumo žemės drebėjimo aukų. Antradienį Nacionalinė nelaimių valdymo agentūra pranešė, kad žuvusiųjų skaičius jau siekia 268.
Agentūros duomenimis, dingusiu laikomas dar 151 asmuo. Sužeidimų patyrė daugiau nei 1 tūkst. žmonių, o dar apie 58 tūkst. buvo priversti palikti savo namus. Pasak Nacionalinės paieškų ir gelbėjimo agentūros, stichija apgadino per 2,3 tūkst. pastatų.
Žemės drebėjimo Indonezijoje aukų – jau 268. EPA-ELTA foto
Drebėjimas įvyko dienos metu, apie 13 val. 21 min. vietos (20 val. 21 min. Lietuvos) laiku. Jo epicentras buvo už maždaug 10 kilometrų į pietvakarius nuo labiausiai nukentėjusio Siandžuro miesto. Virpesius, be kita ko, pajuto sostinė Džakarta, kur siūbavo aukšti pastatai. Cunamio pavojus nepaskelbtas.
Antradienį labiausiai paveiktose vietovėse apsilankė prezidentas Joko Widodo. Jis pažadėjo 100 mln. Indonezijos rupijų (6,2 tūkst. eurų) paramą apgadintų namų gyventojams.
Indonezija yra išsidėščiusi vadinamajame Ramiojo vandenyno ugnies žiede, kuris pasižymi itin dideliu seisminiu aktyvumu. Dėl to žemės drebėjimai šiame salyne yra dažnas reiškinys.
Žemės drebėjimas. Indonezija. EPA – ELTA foto
Džakarta, lapkričio 21 d. (dpa-AFP-ELTA). Per 5,6 balo stiprumo žemės drebėjimą pirmadienį Indonezijos Javos saloje, naujais duomenimis, žuvo mažiausiai 62 žmonės. Tai pranešė labiausiai nukentėjusio Siandžuro miesto bendruomenės vadovas Hermanas Suhermanas. Apie 700 asmenų, šiais duomenimis, buvo sužeisti.
Požeminiai smūgiai, kurie, anot JAV geologijos tarnybos, siekė 5,6 balo, vidudienį registruoti maždaug už 70 km į pietryčius nuo sostinės Džakartos 10 km gylyje.
Manoma, kad po griuvėsiais yra daugiau žmonių, todėl aukų skaičius gali augti. Kai kurių teritorijų, pasak H. Suhermano, dėl žemių nuošliaužų vis dar neįmanoma pasiekti. Be to, daugeliui sužeistųjų nėra suteikta pagalba, nes trūksta personalo. Stotis „Metro TV“ rodė dešimtis žmonių, kurie laukia automobilių stovėjimo aikštelėje prie ligoninės Siandžure ir kuriems suteikiama tik būtiniausia pagalba.
Siandžure sugriauta arba apgadinta daugiau kaip 1 700 pastatų, sakė Kovos su katastrofomis tarnybos atstovas. Mažiausiai 23 žmonės vis dar yra po griuvėsiais.
Požeminiai smūgiai buvo aiškiai juntami ir Džakartoje. Čia svyravo daugiaaukščiai pastatai, tačiau iš miesto kol kas apie didesnę žalą nepranešama. Perspėjimas dėl cunamio nebuvo paskelbtas.
Indonezija turi apie 270 mln. gyventojų, kurių daugiau kaip pusė gyvena Javos saloje. Šalis yra Ramiojo vandenyno ugnies žiede, geologiniu požiūriu aktyviausioje Žemės zonoje. Čia dažnai vyksta žemės drebėjimai ir ugnikalnių išsiveržimai. Vasarį per 6,2 balo stiprumo žemės drebėjimą Sumatros saloje žuvo beveik 20 žmonių, daugiau kaip 400 buvo sužeisti.
