Pistoleto šūvis. Slaptai.lt nuotr.
Berlynas, rugpjūčio 31 d. (AFP-ELTA). Vokietijoje gyvenantis rusas ketvirtadienį buvo nuteistas kalėti 10 metų už sąmokslą Čečėnijos lyderio Ramzano Kadyrovo įsakymu nužudyti čečėnų disidentą.
Kaltinamasis, įvardytas kaip Validas D., buvo pripažintas kaltu dėl „noro įvykdyti žmogžudystę ir rengimosi rimtam smurto aktui, keliančiam pavojų valstybei“, sakė Miuncheno aukštesniojo apygardos teismo atstovė spaudai.
Validui D. organizuoti disidento, įvardyto tik kaip A., nužudymą pavedė R. Kadyrovo pusbrolis, sakoma teismo pranešime. Pasak Vokietijos žiniasklaidos pranešimų, taikinys buvo Mochmadas Abdurachmanovas, Švedijoje gyvenančio čečėnų tinklaraštininko Tumso Abdurachmanovo brolis. Trys banditai. Kadyrovas, Prigožinas, Putinas. EPA – ELTA foto
Planuota žmogžudyste buvo siekiama „sustabdyti vyresniojo A. brolio, vieno žinomiausių Čečėnijos režimo kritikų, tremtyje vykdomą opozicinę veiklą“, teigė teismas.
Į Tumso Abdurachmanovą buvo pasikėsinta 2020 metų vasarį, kai jam, miegančiam savo bute Švedijos Gavlės mieste, plaktuku buvo smogta į galvą.
„Atsakovas žinojo ir pritarė politiniam užsakymo tikslui“, – sakė teismas.
Prisipažinimas
Validas D. žmogžudystei įvykdyti pasamdė kitą čečėną, kuris teisme buvo apklaustas kaip liudytojas, teigė teismas. Numatytas žudikas iš pradžių sutiko vykdyti nusikaltimą bijodamas keršto ir atvyko į Vokietiją kaip prieglobsčio prašytojas.
Tačiau vėliau vienam bendrabučio, kuriame buvo apsistojęs, gyventojui jis prisipažino, dėl kokios priežasties atvyko į Vokietiją.
Tuomet jiedu susisiekė su broliais ir papasakojo jiems apie sąmokslą, o vėliau pats taikinys pranešė policijai. Validas D. buvo suimtas 2021 metų sausį.
Pasak teismo, jau buvo įsigytas nužudymui skirtas ginklas, taikinys buvo sekamas ir suplanuota užpuolimo logistika.
Ši byla buvo nagrinėjama lygiagrečiai su kita didelio atgarsio sulaukusia „samdomo žudiko“ byla, kurioje kitas rusas buvo kaltinamas Maskvos nurodymu Berlyne nušovęs buvusį čečėnų vadą.
Vadimas Krasikovas, slapyvardžiu Vadimas Sokolovas, 2021 metų pabaigoje buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos už tai, kad vidury baltos dienos Berlyno parke nušovė 40 metų Sakartvelo pilietį Tornikę Kavtarašvilį.
Žmogžudysčių virtinė
Čečėnijos diktatorius R. Kadyrovas, buvęs sukilėlis, bet tapęs Kremliaus sąjungininku, parėmė V. Putino invaziją ir pasiuntė savo liūdnai pagarsėjusius kovotojus į Ukrainą.
Priešingai nei „Wagner“ vadas Jevgenijus Prigožinas, kuris, surengęs trumpalaikį maištą, žuvo lėktuvo katastrofoje, R. Kadyrovas išliko ištikimas Kremliui.
Rankoje – peilis. Slaptai.lt foto
Čečėnija yra daugiausia musulmoniška Rusijos dalis. Du karai dešimtajame dešimtmetyje sukėlė emigracijos bangą, daug čečėnų išvyko į Vakarų Europą.
Tačiau pastaraisiais metais dar daugiau čečėnų pabėgo į užsienį dėl nesutarimų su R. Kadyrovu, kurį aktyvistai kaltina nuolatiniais žmogaus teisių pažeidimais.
Pastaraisiais metais virtinė čečėnų disidentų nužudymų sukėlė nerimą juos priėmusiose Europos šalyse.
2021 metais Austrijoje vienam čečėnui, nuteistam už čečėnų disidento nužudymą, buvo skirta bausmė iki gyvos galvos.
43 metų prieglobsčio prašytojas ir garsus Čečėnijos vyriausybės kritikas Mamichanas Umarovas, 2020 metų liepą buvo rastas negyvas su šautinėmis žaizdomis netoli Vienos.
2020 metų sausį 44 metų Imranas Alijevas, tinklaraštininkas, kartais kritikuojantis Čečėnijos vadovybę, buvo rastas peiliu subadytas viešbučio kambaryje netoli geležinkelio stoties Prancūzijos šiauriniame Lilio mieste.
Keletas čečėnų disidentų taip pat tapo taikiniais Turkijoje.
Rankoje – peilis. Slaptai.lt foto
Kišiniovas, liepos 17 d. (AFP-ELTA). Moldovos separatistinio Uždniestrės regiono opozicinės partijos lyderis rastas negyvas, pirmadienį pranešė valdžios institucijos.
Regiono vidaus reikalų ministerija pranešė, kad 47 metų Olego Choržano kūnas buvo rastas jo namuose netoli pagrindinio Uždniestrės miesto Tiraspolio. Ministerija nenurodė, kaip jis mirė, tačiau teigė, kad ant jo kūno buvo „smurtinės mirties požymių“.
O. Choržanas buvo Uždniestrės komunistų partijos lyderis ir pasisakė už glaudesnius ryšius su Rusija. „Olego Choržano žmona rado jo kūną viename iš kambarių, šalia atidaryto seifo. Seifas tuščias“, – sakoma ministerijos pranešime.
Moldovos policija teigė, kad O. Choržanas buvo nušautas, o regiono tyrėjai nurodė, kad vyro kakle ir nugaroje buvo „daugybinės durtinės žaizdos“, taip pat galvos sužalojimai. Tyrėjai sakė, kad nusikaltimas buvo įvykdytas naktį iš liepos 16 į 17 dieną, o kaip galimą motyvą nurodė apiplėšimą.
Portalas „Svoboda“ pranešė, jog Rusijos komunistų partijos vadovas Genadijus Ziuganovas pareikalavo, kad nedelsiant būtų pradėtas tyrimas ir išsiaiškinta, kodėl žuvo „mūsų bendražygis, Uždniestrės komunistų partijos vadovas Olegas Choržanas“.
47 metų O. Choržanas Uždniestrės komunistų partijai vadovavo nuo 2003 metų. Jis kaltino regiono valdžios institucijas „marionetiškumu“ ir reikalavo didinti Rusijos politinį ir ekonominį buvimą Uždniestrėje.
2018 metais jis buvo nuteistas 4,5 metų kalėjimo dėl valdžios atstovo įžeidimo ir smurto naudojimo. Praėjusių metų gruodį O. Choržanas buvo paleistas į laisvę.
Volodymyras Zelenskis. EPA – ELTA foto
Jeruzalė, vasario 5 d. (dpa-ELTA). Pasak buvusio Izraelio premjero Naftali Bennetto, Rusijos vadovas Vladimiras Putinas karo prieš Ukrainą pradžioje pažadėjo nežudyti Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, informuoja dpa.
Šūvis į taikinį. Slaptai.lt foto
Duodamas interviu Izraelio žurnalistui, N. Bennettas sakė, kad V. Putinas tai pažadėjo susitikimo metu 2022 m. kovo mėnesį.
Tuometinis Izraelio premjeras buvo pirmasis Vakarų lyderis susitikęs su V. Putinu Maskvoje po to, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą. Tačiau tolesnės pastangos tarpininkauti tarp Rusijos ir Ukrainos baigėsi nesėkme.
Apie pokalbį su žurnalistu N. Bennettas paskelbė šeštadienio vakarą savo feisbuko puslapyje. Anot jo, lyderio gyvybė karo metu yra svarbiausia. „Žinojau, kad V. Zelenskiui kilo grėsmė. Jis buvo bunkeryje, kurio vieta nežinoma“, – teigė Izraelio politikas.
Vladimiro Putino fizionomija
Pasak buvusio Izraelio premjero, po 3 ar 4 valandų pokalbio jis paklausė V. Putino ar šis nori nužudyti V. Zelenskį, tačiau V. Putinas tai paneigė. N. Bennettas sako gavęs V. Putino pažadą, kad jis nenužudys V. Zelenskio.
Anot buvusio premjero, jis paskambino Ukrainos prezidentui vis dar važiuodamas iš Kremliaus į oro uostą ir pranešė naujienas, kad į jo gyvybę nebus kėsinamasi. V. Zelenskis neva paklausė ar N. Bennettas tuo tikras, o šis atsakė esąs „šimtu procentu“ tuo įsitikinęs.
Teigiama, kad praėjus dviem valandoms Ukrainos prezidentas paskelbė vaizdo įrašą iš savo kabineto ir užtikrino žmones nesibaiminantis dėl savo gyvybės.
Benjaminas Netanyahu. EPA-ELTA nuotr.
Jeruzalė, vasario 5 d. (dpa-ELTA). Besitęsiant protestams prieš Izraelio vyriausybės planuojamą teismų reformą, šalies premjeras Benjaminas Netanyahu baiminasi smurto grėsmės ir grasinimų nužudyti, informuoja dpa.
Sekmadienį jis sukritikavo „augančią ir ribas peržengiančią smurto kurstymo bangą“ ir „atvirą grasinimą nužudyti Izraelio premjerą“ bei grasinimus prieš kitus išrinktus pareigūnus.
Jis turėjo omenyje Izraelio atsargos pulkininko žinutę feisbuke, kurioje sakoma, kad „diktatoriaus galias prisiimantis premjeras yra paženklintas mirtimi drauge su savo ministrais ir žmonėmis vykdančiais jo nurodymus“.
Buvęs naikintuvo pilotas, 1981 m. vadovavęs Izraelio karinių oro pajėgų atakai prieš Irako branduolinį reaktorių, vėliau atsiribojo nuo socialiniame tinkle išreikštų minčių, bet policija vis tiek pradėjo tyrimą.
Izraelyje kelias savaites tęsiasi demonstracijos prieš B. Netanyahu dešiniųjų vyriausybės planus specialiai susilpninti šalies teismų sistemą. Ekspertai perspėja, kad reforma kelia pavojų demokratijai Izraelyje, tačiau B. Netanyahu tokius teiginius atmeta.
Tuo metu šalies vidaus saugumo agentūros „Shin Bet“ vadovas Ronenas Baras pareiškė, kad raginimai smurtauti bus visiškai netoleruojami.
Pistoleto šūvis. Slaptai.lt nuotr.
Stokholmas, sausio 21 d. (dpa-ELTA). Mieste greta Švedijos sostinės Stokholmo penktadienį nušautas žmogus, manoma, kad žmogžudystė susijusi su gaujų karais, informuoja dpa.
Penktadienio naktį Stokholmo apylinkėse buvo šaudoma kelis kartus, o sostinėje pranešta apie sprogimą. Policija įtariamųjų kol kas nenustatė.
Šalies premjeras Ulfas Kristerssonas visuomeniniam transliuotojui SVT sakė, kad gaujų nusikalstamumas auga, o nusikaltėliai itin linkę smurtauti ir kelia grėsmę kitų žmonių saugumui ir laisvei siekdami keršto arba statuso.
Policijos pareigūnai nušautą vyrą penktadienio naktį rado Solnoje, mieste į šiaurės vakarus nuo Stokholmo. Taip pat šaudyta Fruengene ir Tumboje, į pietvakarius nuo sostinės, o apie sprogimą pranešta Stokholmo pietuose.
Švedijos policija. EPA – ELTA nuotr.
Policija mano, kad išpuoliai susiję nes iki šiol niekada nebuvo penkių tokių rimtų nusikaltimų per 10 valandų.
Be to, penktadienio naktį per automobilio gaudynes Stokholme nukentėjo du paaugliai. Policijos pareigūnai jų automobilyje rado ginklų. Trys žmonės buvo sulaikyti.
Švedija su augančiu gaujų nusikalstamumu susiduria jau keletą metų. Vien 2022 m. šalyje užregistruoti 388 incidentai susiję su šaunamaisiais ginklais, o jų metu žuvo 61 žmogus. Vis dažniau nepilnamečiai tampa šių nusikaltimų aukomis ir vykdytojais.
Pistoleto šūvis. Slaptai.lt nuotr.
Varšuva, rugsėjo 27 d. (ELTA). Lenkijos pareigūnai sulaikė 30 metų vyrą, kuris, kuris, kaip įtariama, prisidėjo prie Nyderlandų žurnalisto Peterio R. de Vrieso nužudymo praėjusių metų liepos mėnesį. Tai pirmadienį pranešė Nyderlandų prokuratūra, kuria remiasi PAP.
Manoma, kad įtariamasis padėjo rengti reporterio užpuolimą. Tiriant šią bylą kaltinimai jau pateikti dar dviem lenkams.
Nyderlandų pareigūnai neatskleidė sulaikytojo tapatybės. Jų duomenimis, tuo metu, kai buvo padarytas nusikaltimas, įtariamasis gyveno Roterdame. Jie jau paprašė išduoti sulaikytą lenką Nyderlandams.
De Vriesas buvo pašautas 2021 metų liepos 6 d. Amsterdame, kai ėjo iš televizijos studijos. Jis mirė nuo žaizdų ligoninėje liepos 15 d. Žurnalistas garsėjo savo bekompromisėmis publikacijomis apie nusikalstamą pasaulį Nyderlanduose. Jis buvo populiarus reporteris, dažnai komentavo rezonansinius nusikaltimus.
Šiuo metu Amsterdame teisiami asmenys, įtariami žurnalisto nužudymu. Vienas iš kaltinamųjų yra 36 metų lenkas Emilis K., kuris vairavo automobilį, sprukusį iš nusikaltimo vietos. Kitas įtariamasis – 22 metų olandas Delano G., kuris, kaip manoma, šovė į De Vriesą. Jie abu buvo sulaikyti netrukus po pasikėsinimo į žurnalisto gyvybę.
Liepos pradžioje buvo sulaikytas 27 metų lenkas Krystianas M., kaltinamas užsakęs šią žmogžudystę.
Temidė
Briuselis, rugsėjo 12 d. (dpa-ELTA). Belgijos sostinėje pirmadienio rytą prasidėjo parengiamasis teismo posėdis dėl 2016 metų islamistų teroristinių išpuolių Briuselyje, per kuriuos žuvo 32 žmonės, o šimtai buvo sužeisti.
Šiame įžanginiame posėdyje tikslinami procedūriniai klausimai, pavyzdžiui, liudytojų sąrašas, į kurį įtraukta daug nukentėjusiųjų ir bendrų ieškovų.
2016 metų kovo 22 dieną įvykdyti savižudžių sprogdintojų išpuoliai buvo nukreipti prieš miesto oro uostą ir metro stotį ir įvyko tuo metu, kai Europa jau buvo įsitempusi dėl ankstesnių atakų.
Aštuoni įtariamieji kaltinami teroristine žmogžudyste, pasikėsinimu įvykdyti teroristinę žmogžudystę ir dalyvavimu teroristinės organizacijos veikloje, o devintasis kaltinamas tik pastarąja, pranešė Belgijos naujienų agentūra „Belga“. Vienas asmuo bus teisiamas jam nedalyvaujant, nes spėjama, kad jis žuvo Sirijoje.
Spalio 10 dieną bus paskelbti prisiekusiųjų žiuri nariai, o spalio 13 dieną prasidės teismo posėdžiai.
Teksaso pradinėje mokykloje užpuolikas nužudė 19 vaikų. EPA-ELTA nuotr.
Ostinas, gegužės 25 d. (AFP-ELTA). Teksaso pradinėje mokykloje paauglys užpuolikas antradienį nužudė mažiausiai 19 mažamečių vaikų ir du suaugusius. Prezidentas Joe Bidenas pasmerkė JAV ginklų lobistus ir pažadėjo nutraukti masinių šaudynių ciklą šalyje.
Išpuolis Juvaldyje, nedidelėje bendruomenėje maždaug už valandos kelio nuo Meksikos sienos, yra daugiausiai aukų pareikalavęs šaudymas JAV mokykloje per pastaruosius metus ir naujausias kruvino ginkluoto smurto atvejis visoje Amerikoje.
„Atėjo laikas šį skausmą paversti veiksmais kiekvienam tėvui, kiekvienam šios šalies piliečiui“, – emocingai kalbėjo J. Bidenas. „Atėjo laikas tiems, kurie trukdo, vilkina ar blokuoja sveiku protu grindžiamus ginklų įstatymus, pranešti, kad to nepamiršime“, – sakė jis. „Kaip tauta, turime paklausti, kada, dėl Dievo, pasipriešinsime ginklų lobistams? Kada, dėl Dievo, padarysime tai, ką visi žinome, kad reikia padaryti?“
Teksaso gubernatorius Gregas Abbottas, kalbėdamas per spaudos konferenciją, įvardijo įtariamąjį Salvadorą Ramosą, 18 metų vietos gyventoją ir JAV pilietį. „Jis šaudė ir žudė, siaubingai ir nesuvokiamai“, – sakė G. Abbottas.
Teksaso viešojo saugumo departamento pareigūnai CNN sakė, kad užpuolikas, manoma, iš pradžių nušovė savo močiutę, o apie vidurdienį nuvyko į Robo pradinę mokyklą, ten paliko automobilį ir vilkėdamas neperšaunamą liemenę ginkluotas šautuvu ir pistoletu įėjo į mokyklą.
Pareigūnai nurodė, kad užpuoliką nukovė atvykę pareigūnai, ir vėliau pridūrė, kad per užpuolimą žuvo ir du suaugę žmonės.
Filmuotoje medžiagoje buvo matyti, kaip nedidelės vaikų grupelės skinasi kelią pro stovinčius automobilius ir geltonus autobusus, kai kurie susikibę už rankų, su policijos palyda bėgdami iš mokyklos, kurioje mokosi maždaug 7–10 metų moksleiviai.
Tai daugiausiai aukų nusinešęs toks incidentas nuo 2012 m. Sendi Huko šaudynių Konektikute, kai žuvo 20 vaikų ir šeši darbuotojai.
Baltieji rūmai įsakė iki pusės nuleisti vėliavas gedint aukų, kurių mirtis sukėlė šoką visoje šalyje, vis dar neatsigavusioje po siaubo Sendi Huke.
Nepaisant nuolat pasikartojančių masinių šaudynių, JAV Kongrese žlugo kelios iniciatyvos reformuoti ginklų naudojimo taisykles, todėl valstijos ir vietos tarybos pačios gali sugriežtinti arba susilpninti apribojimus.
2020 m. JAV įvykdyta 19 350 žmogžudysčių su šaunamaisiais ginklais – beveik 35 proc. daugiau nei 2019 m., skelbia Ligų kontrolės ir prevencijos centrai (CDC).
Džonas Kenedis su žmona Žaklina Dalase, iki nelaimės likus vos kelioms akimirkoms. EPA – ELTA nuotr.
Niujorkas, gruodžio 16 d. (tca/dpa-ELTA). JAV prezidento Joe Bideno administracija išslaptino beveik 1 500 dokumentų, susijusių su 1963 metais įvykdytu prezidento Johno F. Kennedy (JFK) nužudymu.
Bene didžiausias atradimas yra tas, kad, likus kelioms savaitėms iki 1963 metų lapkričio dienos, kai buvo nušautas JFK, būsimasis žudikas Lee Harvey Oswaldas buvo susitikęs su KGB pareigūnu SSRS ambasadoje Meksikoje.
Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) ataskaitoje aiškėja, kad ji žinojo, jog L. H. Osvaldas lankėsi SSRS ambasadoje su prašymu išduoti pasą ar vizą, tačiau nelaikė jo didele grėsme.
Dokumentai paviešinami praėjus dviem mėnesiams po to, kai J. Bidenas atidėjo planuotą JFK medžiagos atskleidimą, siekdamas „apsisaugoti nuo galimos žalos karinei gynybai, žvalgybos operacijoms, teisėsaugai ar užsienio santykių palaikymui, nes ji yra tokia rimta, kad nusveria visuomenės interesą nedelsiant ją paskelbti“.
Trečiadienį paskelbus dokumentus bus atlikta išsami likusių įslaptintų dokumentų, kurių yra apie 10 tūkst., saugumo patikra, tačiau jos vykdymo terminas nenustatytas.
Dauguma trečiadienį paskelbtų dokumentų yra susiję su L. H. Oswaldu.
Tiek J. Bidenas, tiek buvęs prezidentas Donaldas Trumpas FTB, CŽA ir kitų nacionalinio saugumo agentūrų nurodymu atidėjo JFK dokumentų paskelbimą. 1992 metais Johno F. Kennedy nužudymo dokumentų rinkimo akte buvo nurodyta, kad visi su nužudymu susiję dokumentai turi būti paviešinti iki 2017 metų spalio, tačiau tai dar nebuvo padaryta.
Daugumoje dokumentų, kurie buvo paviešinti po to termino pabaigos, atliktas tam tikras redagavimas.
Prieš trečiadienio paviešinimą Nacionalinis archyvas apskaičiavo, kad jau išslaptinta daugiau kaip 90 proc. vyriausybinių bylų, susijusių su nužudymu.
Ginklas
Berlynas, gruodžio 15 d. (ELTA). Vokietija trečiadienį išsiuntė du Rusijos diplomatus, Berlyno teismui įkalinus vyrą, 2019 metais Maskvos įsakymu Vokietijos žemėje nužudžiusį buvusį čečėnų vadą.
Naujoji užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock sakė iškvietusi Maskvos ambasadorių, kad praneštų jam, jog, reaguodama į teismo sprendimą, Vokietija išsiunčia du Rusijos diplomatus.
„Ši žmogžudystė valstybės įsakymu, kaip šiandien nustatė teismas, yra rimtas Vokietijos įstatymų ir suvereniteto pažeidimas“, – žurnalistams sakė A. Baerbock.
Vokiečių leidinys „Der Spiegel“ pranešė, kad spalio 19-ąją, vos prieš mėnesį, Berlyno policija prie daugiaaukščio Rusijos ambasados pastato aptiko vyro kūną. Žuvusiojo apžiūra leido manyti, kad jis iškrito pro langą ar persisvėręs per balkoną iš viršutinių pastato aukštų. Iškrito būtent iš Rusijos ambasadai priklausančių kabinetų.
Kuo čia dėta Rusijos ambasada? Žuvęs vyriškis buvo antrasis Rusijos ambasados sekretorius Kirilas Žalo, į Berlyną dirbti atsiųstas 2019-ųjų vasarą. Jam tebuvo 35-eri. Tai – ne šiaip diplomatas. Neaiškiomis aplinkybėmis žuvusiojo tėvas – aukšto rango Rusijos FSB karininkas – generolas-leitenantas Aleksejus Žalo, atsakingas už Rusijos Konstitucinės santvarkos apsaugą ir kovą su teroristais. Dar kitaip – žuvusiojo tėvas priklausė Antrąjai FSB tarnybai. Vokietijos specialiosios tarnybos neabejoja, kad ir K.Žalo dirbo pirmiausia kaip Rusijos žvalgybininkas ir tik po to – kaip diplomatas.
Iki tarnybos Vokietijoje Kirilas turėjo trečiojo Rusijos atstovybės Austrijoje sekretoriaus pareigas. Į Berlyną jį perkėlė 2019-ųjų vasarą. O po dviejų mėnesių Berlyne buvo nužudytas Gruzijos pilietis Zelimchanas Changošvili, kadaise kariavęs prieš Rusiją ir medžiotas Rusijos specialiųjų tarnybų. Sutapimas? Z.Changošvilį nušovė 2019 metų rugpjūčio 23 dieną. Vokiečiams pavyko žudiką pagauti. Vokietijos policija sulaikė tūlą Vadimą Krasikovą. Vokietijos kontržvalgyba neabejoja: likviduoti Z.Changošvilio jį atsiuntė Maskva.
Zelimchanas Changošvilis
Vokietijos kontržvalgyba taip pat mano, kad V.Krasikovas turėjo pagalbininką. Mat į Berlyną jis atvyko likus vos kelioms valandoms, kai paleido mirtinus šūvius. Taigi V.Krasikovui kažkas turėjo nurodyti, kur esanti auka, o paskui – padėt pasprukti.
Įtariama, kad iki žmogžudystės V.Krasikovas keletą sykių svečiavosi antiteroristiniame FSB centre Maskvoje.
Ar į šiuos žaidimus buvo įsipainiojęs pro langą iškritęs (arba išstumtas) K.Žalo, – kol kas lieka neišaiškinta paslaptimi. Beje, Rusija atsisakė Vokietijos tyrėjų paslaugų ir žuvusiojo diplomato kūną skubiai pargabeno į Maskvą.
Besidomintiems K.Žalo mirties aplinkybėmis siūlau prisiminti lietuviškąją istoriją, kai Baltarusijoje iš viešbučio per langą iškrito Lietuvos diplomatas, Lietuvos saugumo karininkas Vytautas Pociūnas. Šios dvi istorijos turi panašumų.
Britų policininkas. EPA – ELTA nuotr.
Londonas, spalio 16 d. (AFP-ELTA). Britų parlamentaro Davido Amesso nužudymas yra teroro išpuolis, šeštadienį paskelbė Jungtinės Karalystės policija. Nuo 2016 m. tai jau antrasis britų politiko nužudymas susitikimo su rinkėjais metu, informuoja AFP.
Preliminarūs policijos tyrimo rezultatai rodo, kad nusikaltimo motyvas galimai susijęs su islamo ekstremizmu.
Už „Brexit“ pasisakiusiam konservatorių politikui D. Amessui buvo 69 metai. Penktadienį jis buvo mirtinai subadytas bažnyčioje per susitikimą su rinkėjais Li on Si miestelyje, Esekse, į rytus nuo Londono.
Policijos pareigūnai nusikaltimo vietoje suėmė 25 metų vyrą, įtariamą nužudymu, ir rado peilį.
Anot Esekso policijos, pareigūnai „per kelias minutes“ sureagavo į pranešimus apie užpuolimą peiliu, o atvykę į įvykio vietą pamatė, kad D. Amessui buvo durta „daug kartų“.
Britų žiniasklaida pranešė, kad įtariamasis yra Somalio kilmės Jungtinės Karalystės pilietis.
„Tyrimas yra ankstyvoje stadijoje ir jam vadovauja pareigūnai iš kovos su terorizmu skyriaus“, – sakė Esekso policijos vadovas Benas Julianas Harringtonas.
Kalėjimo grotos. Slaptai.lt nuotr.
Du dešimtmečius kalėjime už žmogžudystę praleidęs suomis bando grąžinti skolą visuomenei įkurdamas „įniršio kambarį“, kuriame klientai gali išlieti pyktį, beisbolo lazda daužydami įvairius namų apyvokos daiktus.
44 metų Janne Raninenas, nuteistas už dvi grupines žmogžudystes, prieš du mėnesius Helsinkyje atidarė „Raivoomo“ („Įniršio centrą”), investavęs iš draugų pasiskolintus pinigus, ir sako, kad nuo to laiko turi „šimtaprocentinį užimtumą“.
„Dar prieš šešis mėnesius buvau kalėjime ir pagalvojau, kad toks kambarys galėjo būti naudingas ir man, kai buvau jaunesnis“, – sako J. Raninenas, kuris, augdamas neturtingame Švedijos priemiestyje, buvo įsitraukęs į gaujų veiklą.
„Pagalvojau, kad kai išeisiu į laisvę, įkursiu tokį kambarį ir leisiu žmonėms čia išlieti visą pyktį, kad jie nedarytų tokių kvailysčių, kokias aš dariau jaunystėje”, – sakė jis naujienų agentūrai AFP.
J. Raninenas taip pat reguliariai bendrauja su jaunais žmonėmis, bandydamas juos atitraukti nuo gaujų.
„Tai vienas iš mano būdų grąžinti skolą visuomenei“, – sako jis ir priduria, kad įniršio kambarys yra vienas jų – ir ne tik dėl sumokamų mokesčių, bet ir dėl gerovės, kurią jis gali suteikti žmonėms.
Įniršio kambariai yra gana paplitę, ypač JAV, o naujoji J. Ranineno veikla pasirodė esanti itin populiari tarp moterų, norinčių išlieti popandeminį nepasitenkinimą. Diržas. Slaptai.lt nuotr.
„Jaučiuosi fantastiškai, tiesiog išvalo viską iš galvos“, – sako Sanna Sulin, atėjusi švęsti savo 50-ojo gimtadienio ir, skambant jos mėgstamos muzikos įrašui, išlieti pyktį ant senų spausdintuvų, dulkių siurblio ir indų.
„Draugė atsivedė mane čia pabandyti, aš iš pradžių atsisakiau, nes man labiau patinka taisyti daiktus“, – pasakoja ji AFP, stovėdama tarp metalo, plastiko ir stiklo nuolaužų.
„Mes, moterys, esame pripratusios, kad turime elgtis deramai, turime save kontroliuoti“, – sako ji.
Kuoka. Slaptai.lt nuotr.
80 proc. klientų yra 25-45 metų amžiaus moterys, pažymėjo savininkas J. Raninenas.
Nepaisant to, kad Suomija garsėja kaip lyčių lygybės bastionas, J. Raninenas sutinka, kad „moterų agresija yra tabu, joms neleidžiama išlieti pykčio“.
Pagrindinė pykčio priežastis dabar yra pandemija, tačiau populiarumo sulaukia ir teminis skyrybų kambarys – išdažytas rožine spalva, o ant sienos kabo kostiumas ir vestuvinė suknelė.
„Ilgalaikėje perspektyvoje visada geriau nueiti ir pasikalbėti su terapeutu bei dirbti su savo vidinėmis problemomis“, – sako jis. Tačiau trumpuoju laikotarpiu „tai geriausia vieta garui ir visam nerimui nuleisti“.
Pietų Anglijos Plimuto uostamiestyje, policijos duomenimis, nušauti šeši žmonės. Pasak žiniasklaidos, taip pat yra sužeistųjų. Tarp aukų yra ir spėjamas šaulys, pranešė policija. Visos aukos – trys vyrai ir trys moterys – žuvo nuo šūvių.
Apie ketvirtadienio vakarą įvykdyto kruvino nusikaltimo motyvus tyrėjai kol kas duomenų nepateikia. Tačiau incidentas nevertinamas kaip teroristinis aktas, tviteryje patvirtino policija.
Viena liudininkė, gyvenanti netoli nusikaltimo vietos, stočiai BBC pasakojo apie virtinę šūvių. Užpuolikas esą įžengė pro vieno namo duris ir pradėjo šaudyti. Po to jis toliau šaudė lauke. Į įvykio vietą atskubėjo gausios policijos ir gelbėtojų pajėgos.
Britų vidaus reikalų ministrė Priti Patel pareiškė užuojautą aukų artimiesiems ir paragino gyventojus likti ramius. „Smurto aktas Plimute šokiruoja“, – rašė ji tviteryje.
Ukrainos saugumo SBU ženklas
Po neišaiškinto baltarusių aktyvisto nužudymo Kijeve vienam jo kolegai neleista įvažiuoti į Ukrainą. Organizacijos „Baltarusių namai Ukrainoje“ vadovo pavaduotojui Rodionui Batulinui nebuvo nurodyta priežastis, kodėl jis neįleidžiamas, trečiadienį pranešė organizacija. Jis mėgino atvykti į Ukrainą iš Europos Sąjungos šalies.
Ukrainos žvalgybos SBU atstovas internetiniam laikraščiui „Ukraijinska Pravda“ sakė, kad atitinkamas draudimas paskelbtas jau liepos 23 dieną. R. Batulinas esą gali kelti pavojų nacionaliniam saugumui. Detalių atstovas neįvardijo. Aktyvistas negalės atvykti į šalį ateinančius trejus metus.
Antradienį parke Kijeve rastas pakartas minėtos organizacijos vadovas Vitalijus Šišovas. Policija pradėjo tyrimą dėl galimo nužudymo. Baltarusių opozicija teigia, kad tai Baltarusijos slaptosios tarnybos darbas. Tačiau, anot žiniasklaidos, yra pėdsakų ir posovietinėje neonacių aplinkoje.
Dingusiu laikytas baltarusių aktyvistas Vitalis Šyšovas rastas pakartas viename iš Ukrainos sostinės Kijevo parkų, antradienį pranešė policija, pradėjusi tyrimą dėl žmogžudystės.
„Baltarusijos pilietis Vitalis Šyšovas, kuris vakar dingo Kijeve, šiandien rastas pakartas viename iš Kijevo parkų, netoli nuo vietos, kur jis gyveno“, – sakoma policijos pranešime.
V. Šyšovas vadovavo nevyriausybinei organizacijai „Baltarusių namai Ukrainoje“, padėjusiai baltarusiams bėgti nuo represijų savo gimtojoje šalyje.
Policija pradėjo tyrimą dėl žmogžudystės ir teigė tirsianti visas įvykių versijas, įskaitant „žmogžudystę, vaizduojamą kaip savižudybę“.
Pirmadienį ryte aktyvistas išėjo pabėgioti po Kijevą, tačiau namo nebesugrįžo, jis nuo to laiko buvo nepasiekiamas ir mobiliuoju telefonu.
V. Šyšovo draugai tikino, kad pastaruoju metu jį sekė nepažįstami asmenys, skelbia žmogaus teisių organizacija „Viasna“.
Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka nuo pat pernai vykusių rinkimų malšina bet kokios formos protestus šalyje ir bando sužlugdyti opoziciją.
Daug baltarusių, besibaiminančių represijų, pasitraukė į kaimynines Ukrainą, Lenkiją ir Lietuvą.
A. Lukašenka gegužę sukėlė tarptautinės bendruomenės pyktį, priverstinai nutupdęs „Ryanair“ keleivinį lėktuvą, skridusį iš Graikijos į Lietuvą, kad sulaikytų laineriu skridusį disidentą Ramaną Pratasevičių.
Švedijos policija. EPA – ELTA nuotr.
Švedijos policija penktadienį suėmė 17-os metų paauglį, kuris įtariamas Geteborgo mieste anksčiau šią savaitę nušovęs policijos pareigūną.
Anot bylos prokuroro, jaunuolis kaltinamas žmogžudyste ir pasikėsinimu nužudyti.
Policininkas nušautas šio trečiadienio vakarą, Geteborgo miesto Biskopsgarden kvartale, garsėjančiame įvairių gaujų nusikaltimas. Vyras po sužeidimų neišgyveno.
Įtariamasis gyvena tame pačiame kvartale ir veikiausiai priklauso vietos gangsteriams.
Šis nusikaltimas švedams, ypač dirbantiems teisėsaugos srityje, įvarė daug siaubo. Po įvykio surengtos didelės įtariamųjų gaudynės ir apklausta maždaug 200 žmonių.
Kaip skelbta anksčiau, minėtame rajone neretai kyla konfliktų, todėl policija čia aktyviau budi.
Incidentas įvyko toje miesto dalyje, kurioje pasitaiko ir susišaudymų tarp vietos nusikalstamų grupuočių.
Šis nusikaltimas itin sukrėtė visuomenę. Buvo iki pusės stiebo nuleistos vėliavos.
Suomijos vėliavos
Suomijos teismas trečiadienį išteisino vyrą, kuris buvo kaltinamas prieš 34 metus Baltijos jūros kelte nužudęs vokiečių keliautoją.
Hermanas Himle, kuriam nusikaltimo metu buvo 18 metų, buvo areštuotas 2020 metais, kai paaiškėjo nauja informacija, susijusi su ilgai neišaiškintu 20 metų Klauso Schelkles nužudymu ir pasikėsinimu nužudyti tuometinę jo merginą, 22 metų Bettiną Taxis kruiziniame laive „Viking Sally“, kuris plaukė iš Švedijos į Suomiją.
Abu studentai iš Vakarų Vokietijos, vykę į ekskursiją po Šiaurės šalis, 1987 metų liepos 28 dieną, ankstyvą rytą, buvo aptikti laivo miegojimo zonoje po atviru dangumi su sunkiais galvos sužeidimais.
K. Schelkle mirė gabenamas lėktuvu į ligoninę, o B. Taxis išgyveno, bet su rimtomis ir visą gyvenimą likusiomis pasekmėmis.
Tačiau trečiadienį teismas atmetė kaltinimus nužudymu ir pasikėsinimu nužudyti, sakydamas, kad prokuratūra „neįrodė, jog kaltinamasis buvo vienintelis asmuo, turėjęs progą ir galimybę įvykdyti nusikaltimus.“
Teismas įpareigojo Suomijos valstybę sumokėti H. Himlei 3 000 eurų kompensaciją.
Gegužės mėnesį prasidėjus teismui, prokurorai sakė, kad H. Himle po to žmonėms yra sakęs, kad jis „nužudė ir išsisuko.“
H. Himles gynyba teigė, kad jis taip sakė norėdamas pagąsdinti žmones ar patikrinti jų patikimumą, ir kad tai nėra tiesa.
Teisėjai sutiko, kad tokie teiginiai nereiškia, jog H. Himle kaltė „gali būti laikoma įrodyta ar net tikėtina“.
Prokurorai suabejojo, iš kur kaltinamasis žinojo, kad nusikaltimas buvo padarytas suvirintojo plaktuku, kadangi policija tokios informacijos neatskleidė.
Tačiau teismas nusprendė, kad dėl to, jog žmogžudystės ginklas niekada nebuvo rastas, „kaltinamasis neturėjo žinių apie ginklą, kurį galėjo turėti tik nusikaltimą padaręs asmuo“.
Nors policija apklausė visus tuo metu laive buvusius asmenis, žmogžudystė liko neišaiškinta iš dalies dėl neišsamių keleivių sąrašų, taip pat dėl DNR bei vaizdo stebėjimo kamerų medžiagos trūkumo.
Keltas „Viking Sally“ vėliau buvo pervadintas į „MS Estonia“ ir 1994 metais, plaukdamas iš Estijos į Švediją, nuskendo, nusinešdamas 852 žmonių gyvybes.
Disidentas, rašytojas ir žurnalistas Jamalis Khashoggis. EPA – ELTA nuotr.
JAV penktadienį išslaptino žvalgybos ataskaitą, kurioje atskleidžiama, kad Saudo Arabijos sosto įpėdinis Mohammedas bin Salmanas davė įsakymą nužudyti Jamalą Khashoggį, JAV gyvenusį rašytoją, žurnalistą, kurio žūtis sukėlė didžiulį pasipiktinimą.
JAV prezidento Joe Bideno administracijos paskelbtoje iš dalies įslaptintoje dvejų metų senumo ataskaitoje JAV žvalgybos tarnybos priėjo išvadą, kad princas „patvirtino operaciją Stambule, Turkijoje, per kurią turėjo būti suimtas arba nužudytas Saudo Arabijos žurnalistas J. Khashoggis”.
„Nuo 2017 m. sosto įpėdinis visiškai kontroliavo šalies saugumo ir žvalgybos operacijas, taigi, labai abejotina, kad Saudo Arabijos pareigūnai būtų vykdę tokio pobūdžio operaciją be sosto įpėdinio patvirtinimo“, – teigiama ataskaitoje.
Ataskaitoje įvardijami 15 grupės narių, kurie nuvyko į Stambulą. Ataskaitoje taip pat teigiama, kad labai tikėtina, jog jie dalyvavo nužudyme. Vis dėlto neaišku, ar šie asmenys žinoję, kad operacija pasibaigs J. Khashoggio mirtimi.
„Sosto įpėdinis J. Khashoggį laiko grėsme karalystei ir pritarė smurtiniams veiksmams, jei jų prireiktų, kad jis būtų nutildytas“, – sakoma ataskaitoje.
J. Khashoggis, kuris kritiškai atsiliepė apie princą M. bin Salmaną savo straipsniuose laikraštyje „The Washington Post“, buvo įviliotas į Saudo Arabijos konsulatą Stambule, kad užpildytų santuokos dokumentus.
Tryre tylos minute pagerbtos mirtino incidento aukos. EPA-ELTA nuotr.
Vokietijos Tryro miestas ketvirtadienį tylos minute pagerbė aukas, žuvusias prieš dvi dienas per incidentą, kai į pėsčiųjų zoną įsirėžė automobilis.
13 val. 46 min. vietos laiku (14 val. 46 min. Lietuvos laiku), tuo metu, kai antradienį įvyko ataka, Tryro gyventojai sustojo pagerbti incidento aukų. Tuo pat metu aidėjo bažnyčių varpai.
„Parodykime, kokie stiprūs ir palaikantys yra šio miesto žmonės. Tryras laikosi išvien“, – kalbėdamas priešais miesto rotušę, sakė Tryro meras Wolframas Leibe.
Prie antikinių Porta Negra vartų, netoliese incidento vietos, susirinko apie 500 žmonių.
Incidentą, kaip manoma, sukėlė 51-erių vyras, jis tyčia automobiliu įsirėžė pėsčiųjų zoną. Žuvo penki žmonės, trys jų buvo moterys, 25-erių, 52-ejų ir 73-ejų metų amžiaus. Taip pat žuvo 45-erių vyras ir jo mažametė dukra.
Dar 18 žmonių buvo sužeisti, šeši patyrė rimtų sužalojimų.
Įtariamasis yra sulaikytas, jam, be kita ko, pareikšti kaltinimai nužudymu.
